Pastebėjus naują dėmę ar keistą darinį ant odos, pirmoji mintis dažnai būna baisiausia. Tačiau Harvardo medicinos mokyklos specialistai ramina, kad dauguma dėl saulės poveikio ir senėjimo atsiradusių odos pakitimų yra visiškai nepavojingi.
Net jei dabar visada naudojate apsaugą nuo saulės, galite pastebėti darinių, kuriuos sukėlė saulės spinduliai prieš kelis dešimtmečius. Gera žinia ta, kad dauguma jų nebus vėžiniai.
1. Strazdanos ir jų ypatumai
Jei strazdanų turite nuo vaikystės, be abejo, žinote, kaip jos elgiasi – tamsėja saulėje bei karštyje ir blunka žiemą. Strazdanos pačios savaime nėra priežastis jaudintis, tačiau jos rodo padidėjusią odos vėžio vystymosi riziką. Tai nepavojingi odos pakitimai, bet reikalaujantys budrumo.
Strazdanos atsiranda dėl melanino pigmento kaupimosi odos ląstelėse. Jos yra paveldimos ir dažniausiai pastebimos pas šviesiaplaukius žmones. Svarbu stebėti, ar jos nekinta dydžiu, forma ar spalva, nes tokie pokyčiai jau reikalautų gydytojo konsultacijos.
2. Melazma ir hormoniniai pokyčiai
Ši būklė pasižymi netaisyklingomis tamsiomis dėmėmis ir dažniau pasitaiko moterims. Gali atsirasti trečiajame ar ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje. Dėmes dažnai sukelia per didelis saulės poveikis, o dar labiau jas sustiprina hormonų lygio pokyčiai, susiję su kontraceptikais, nėštumu ar menopauzės hormoniniu gydymu.
Žemas skydliaukės hormono kiekis taip pat gali prisidėti prie melazmos atsiradimo. Šie nepavojingi odos pakitimai gali paveikti visų odos tipų žmones ir tamsėti nuo saulės poveikio. Melazma gali išnykti menopauzės metu, kai estrogeno ir progesterono lygis sumažėja.
Dažniausiai melazma išryškėja ant veido – skruostų, kaktos, viršutinės lūpos srityje. Nors tai kosmetinė problema, daugeliui žmonių ji sukelia psichologinį diskomfortą dėl netolygaus odos atspalvio.
3. Lentigo arba amžiaus dėmės
Paprastai jos vadinamos „amžiaus dėmėmis“ ar „kepenų dėmėmis“. Jos yra netaisyklingos formos, didesnės nei strazdanos, o spalva svyruoja nuo rusvos iki labai tamsiai rudos. Atsiranda saulės paveiktoje odoje. Kai kurios yra tiesioginė sunkių saulės nudegimų pasekmė.
Šie nepavojingi odos pakitimai paplitę tarp visų odos tipų žmonių. Dažniausiai atsiranda ant rankų, veido, pečių ir kitų vietų, kurios buvo dažnai atviros saulei. Žiemą jos neblunka kaip strazdanos ir išlieka pastovios.
Lentigo yra visiškai nepavojingos ir nereikalauja gydymo. Tačiau, jei pastebite staigų dydžio ar spalvos pokytį, verta pasitikrinti pas dermatologą.
4. Seborėjinės keratozės dariniai
Šie dariniai paprastai būna apvalūs, tamsūs ir iškilūs. Juos dažnai apibūdina kaip atrodančius lyg priklijuotus, tarsi gumos gabalėlius. Jei nesate tikri, ar turite seborėjinę keratozę, ar melanomą, kreipkitės į dermatologą.
Seborėjinės keratozės gali būti įvairių dydžių – nuo labai mažų iki kelių centimetrų skersmens. Jos gali būti šviesiai rudos, tamsiai rudos ar net beveik juodos spalvos. Paviršius dažnai atrodo šiurkštus ar vaškinis.
Nors tai nepavojingi odos pakitimai, jie gali dirginti, jei trinasi į drabužius. Kartais žmonės nori juos pašalinti dėl estetinių priežasčių, ypač jei jie yra matomi ant veido ar kitose pastebimose vietose.
5. Baltos dėmės ant odos
Medicininis šių mažų lygių dėmių pavadinimas yra idiopatinė gutatinė hipomelanozė. Moterys yra labiau linkusios turėti šią būklę nei vyrai. Paprastai ji išsivysto po 40 metų amžiaus, dažniausiai ant kūno dalių, kurios buvo atviros saulei.
Šios baltos dėmės paprastai būna 2–5 milimetrų dydžio, apvalios ar ovalios formos. Dažniausiai jos atsiranda ant kojų ir rankų. Šie nepavojingi odos pakitimai atsiranda dėl melanocitų, gaminančių pigmentą, sumažėjimo tam tikrose odos srityse.
Baltos dėmės niekada netaps vėžinėmis ir nereikalauja jokio gydymo. Tai tėra kosmetinė problema, jei apskritai laikoma problema.
Ką daryti su šiais pakitimais
Nėra medicininės priežasties gydyti bet kurį iš aukščiau išvardintų pakitimų. Tačiau daugybė laisvai parduodamų produktų reklamuojami kaip mažinantys tamsių dėmių ryškumą ar gerinantys odos atspalvį. Pirkėjas turėtų būti atsargus, nes tai yra kosmetika, o ne receptiniai vaistai.
Dermatologai taiko keletą įrodytų metodų tamsių ir šviesių odos dėmių gydymui, įskaitant cheminio šveitimo procedūras ir receptinius tepalus su hidrochinonu ar retinoine rūgštimi. Lazerinė terapija gali būti veiksminga tamsioms dėmėms. Visos šios procedūros laikomos kosmetinėmis, todėl sveikatos draudimas jų nekompensuoja.
Kada kreiptis į dermatologą
Reguliariai tikrinkite odą dėl naujų, augančių, kintančių ar netaisyklingos formos bei spalvos apgamų. Tai gali būti melanomos – mirtiniausio odos vėžio – požymis, todėl tokius darinius dermatologas turėtų patikrinti kuo greičiau.
Jei melanomos atvejų buvo jūsų šeimoje, turite daugiau nei 40 apgamų, lankėtės soliariumuose ar turėjote keletą sunkių nudegimų, esate padidėjusios rizikos grupėje. Tokiu atveju odą pas dermatologą turėtumėte tikrintis reguliariai.
Saulės arba aktininės keratozės taip pat reikalauja vizito pas dermatologą, nes jos gali virsti odos vėžio forma, vadinama plokščialąsteline karcinoma. Tai raudoni, rožiniai, rusvi ar skaidrūs gumbeliai, kurie liečiant dažnai atrodo šiurkštūs ar žvynuoti. Į dermatologą turėtumėte kreiptis, jei pastebite naujų darinių ar odos pokyčių, trunkančių ilgiau nei kelias savaites.