Magnio stoka dažnai pasislepia po nuovargio, įtampos ar prastesnės savijautos kauke. Kai kurie ženklai atrodo tokie įprasti, kad net nekyla mintis juos sieti su mineralų disbalansu. Tačiau magnio trūkumo simptomai kuria gana aiškų paveikslą, tereikia į jį įsižiūrėti.
Toliau žingsnis po žingsnio apžvelgsime požymius, kuriuos žmonės linkę supainioti su stresu, pervargimu ar net virškinimo sutrikimais, nors iš tiesų kūnas tiesiog prašo daugiau magnio.
Dažniausiai su stresu painiojami požymiai
Kai magnio kiekis krinta, kūnas reaguoja gana subtiliai. Šie ženklai dažnai priskiriami įtampai ar pergreitam gyvenimo tempui, todėl tikroji priežastis lieka nepastebėta. Čia ir prasideda klaidinanti grandinė. žmogus galvoja, kad tiesiog blogiau miega ar patiria daugiau spaudimo, nors organizmas siunčia visai kitokią žinutę.
Vienas pirmųjų signalų yra dirglumas ir emocinis nuovargis. Atrodo, kad tiesiog sunkesnė savaitė, bet nervų sistema taip reaguoja į sumažėjusį magnio kiekį. Prie to prisideda ir susilpnėjusi koncentracija: mintys šokinėja, o paprastesnės užduotys reikalauja daugiau pastangų.
Kitas požymis, kurį daugelis nurašo stresui, yra sutrikęs miegas. Žmogus užmiega lėčiau, dažnai nubunda naktį, ryte jaučiasi neišsimiegojęs, tarsi protas niekaip neatsijungtų. Nervų sistema be magnio tampa jautresnė, todėl miegas tampa paviršutiniškas.
Dar vienas streso simptomas, iš tikrųjų dažnai susijęs su magnio stoka, yra galvos skausmai. Ypač tada, kai jie atsiranda be aiškios priežasties ar kartojasi tuo metu, kai nėra įtampos piko.
Visa tai atrodo kaip emocinis perdegimas, bet iš tiesų tai gali būti pirmasis ženklas, kad vertėtų pasitikrinti magnio atsargas.
Magnio trūkumo simptomai
Magnio stoka paveikia kelias kūno sistemas vienu metu, todėl ženklai gali atrodyti chaotiški. Vis dėlto jie turi aiškų bendrą vardiklį – nervų, raumenų ir energijos gamybos sutrikimai.
Kai magnio trūksta ilgiau, kūnas pradeda reaguoti vis ryškiau.
Padidėjęs kraujospūdis ir širdies ritmo pokyčiai
Magnis dalyvauja širdies veiklos reguliacijoje, todėl jo trūkumas gali sukelti neritmingą plakimą, lengvus spazmus ar nemalonius permušimus. Žmogus tai neretai palaiko nerimu, nors priežastis gali slypėti mineralų balanse.
Galvos skausmai ir migrena
Kraujagyslių tonusas labai priklauso nuo magnio. Kai jo mažėja, galvos skausmai atsiranda dažniau, tampa intensyvesni. Migrenos epizodai gali kartotis net ir be aiškių išorinių dirgiklių.
Nuotaikos svyravimai ir emocinis išsekimas
Magnis padeda nervų sistemai nusiraminti po įtampos. Kai jo trūksta, dirglumas sustiprėja, emocijos lengviau „pašoka“, sunkiau susikoncentruoti ir išlikti ramiam. Tai vienas dažniausiai nepastebimų magnio trūkumo simptomų.
Silpnesnė koncentracija ir atminties pablogėjimas
Smegenims tampa sunkiau apdoroti informaciją. Mintys gali lėtėti, prireikia daugiau laiko įsigilinti į užduotis, o smulkūs dalykai ima išsprūsti iš atminties.
Virškinimo pakitimai ir mėšlungis pilvo srityje
Raumenų darbas žarnyne taip pat priklauso nuo magnio. Jo stoka lemia lėtesnę peristaltiką, todėl gali pasireikšti vidurių užkietėjimas, spazmai ar diskomfortas po valgio.
Lėtinis nuovargis ir raumenų silpnumas
Kai organizmui trūksta magnio, energijos gamyba tampa mažiau efektyvi. Žmogus jaučiasi pavargęs net po poilsio, greičiau pavargsta fizinio krūvio metu, o raumenys atsistato lėčiau.
Miego sutrikimai
Magnis palaiko atsipalaidavimą, todėl trūkumas tiesiogiai veikia miego kokybę. Dažnas nubudimas, ankstyvas prabudimas ar paviršutiniškas miegas tampa įprastu reiškiniu.
Tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse
Nervų impulsams perduoti reikia pakankamo magnio kiekio. Kai jo mažėja, gali atsirasti dilgčiojimas, nejautros pojūtis ar „skruzdėlyčių“ bėgiojimas rankose ar kojose.
Kodėl magnio atsargos organizme išsenka taip greitai
Magnio kiekį mažina ne tik prastas maistas ar kavos perteklius. Kūnas jį eikvoja kiekvieną kartą patirdamas įtampą, todėl jo atsargos senka greičiau, nei atrodo. Net ir subalansuota mityba kartais nebepajėgia kompensuoti nuolatinio išnaudojimo.
Didžiausią įtaką turi stresas, nes jis spartina magnio išskyrimą per inkstus. Kuo daugiau įtampos, tuo didesnis poreikis. Prie to prisideda dažnesnis kofeino vartojimas, ilgi fiziniai krūviai, intensyvesnis prakaitavimas ir nereguliarus maitinimasis.
Dar vienas svarbus veiksnys – žarnyno jautrumas. Jei virškinimas sulėtėjęs ar žarnynas jautriai reaguoja į tam tikrus produktus, magnis pasisavinamas prasčiau. Dėl to net ir pakankamas jo kiekis lėkštėje ne visada reiškia pakankamą kiekį kraujyje.
Kaip išsirinkti tinkamus magnio papildus
Kai magnio trūkumo simptomai kartojasi, papildai gali padėti greičiau atkurti pusiausvyrą. Vis dėlto formos skiriasi, todėl svarbu žinoti, kas tinka tavo organizmui. Čia ypač praverčia suprasti, kuris magnis pasisavina geriausiai, nes nuo to priklauso ir poveikio stiprumas, ir virškinimo komfortas.
Glicinato forma laikoma švelnesne ir tinkama tiems, kuriems aktualus ramesnis miegas, mažesnis nervinės įtampos fonas ir geras įsisavinimas. Citratas veikia aktyviau, todėl tinka, jei sieki atlaisvinti virškinimą, bet jautresniam skrandžiui gali būti per intensyvus.
Svarbu pradėti nuo nedidelės dozės ir stebėti savijautą. Jei atsiranda diskomfortas, gali būti, kad forma ar kiekis netinka. Per didelis kiekis taip pat gali išbalansuoti elektrolitus, tad saikas čia būtinas.
Maisto produktai, kurie padeda palaikyti stabilų magnio kiekį
shutterstock.com
Kasdieniai valgiai gali gerokai prisidėti prie geresnės savijautos, jei juose netrūksta magnio. Šį mineralą gausu tiek augaliniuose, tiek gyvūniniuose produktuose, todėl jį lengva įtraukti į įprastą racioną.
Magnio turintys produktai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Tamsiai žalios lapinės daržovės
- Avokadai
- Migdolai, graikiniai riešutai, moliūgų sėklos
- Grūdai ir avižos
- Juodasis šokoladas
- Ankštinės kultūros
- Bananas, džiovintos slyvos
- Lašiša ir kitos riebesnės žuvys
Magnio trūkumo simptomai dažniau pasireiškia tada, kai mityboje vyrauja daug perdirbtų produktų, todėl natūralus, įvairus maistas tampa geriausia prevencija. Pakanka kelis iš šių produktų įtraukti kasdien, kad kūnas turėtų tvirtesnį pagrindą stabiliai nervų sistemai, raumenų darbui ir energijos gamybai.