Kai įsigalioja žiemos laikas, daugelis džiaugiasi – valanda daugiau miego! Tačiau kūnui tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Mūsų vidinis laikrodis veikia pagal šviesos ir tamsos ciklus, todėl net toks nedidelis pokytis gali sutrikdyti ritmą. Pasekmės dažnai pasireiškia ne iš karto – miegas tampa paviršutiniškesnis, o rytais sunkiau pabusti.
Mokslininkai pastebi, kad organizmas į laiko pokyčius reaguoja panašiai kaip po kelionės per kelias laiko juostas. Vieniems prisitaikyti pakanka kelių dienų, kitiems tai tampa tikru iššūkiu. Ypač jautrūs – tie, kurie dirba pamaininį darbą, kovoja su nemiga ar turi širdies ir kraujagyslių problemų.
Kaip žiemos laikas sujaukia mūsų vidinį laikrodį
Kai pereiname prie žiemos laiko, kūnas tarsi trumpam pasimeta. Miegas, alkio pojūtis, energijos lygis – viskas keičiasi, nes mūsų biologinis laikrodis neatsinaujina taip greitai, kaip telefonas ar laikrodis ant sienos. Organizmas dar gyvena senu ritmu, todėl pirmomis dienomis jaučiamės lyg būtume šiek tiek išsimušę iš vėžių.
Moksliniai tyrimai rodo, kad net viena valanda skirtumo veikia hormonų gamybą, kūno temperatūros svyravimus ir net širdies darbą. Dėl to kyla miego problemų, sumažėja dėmesio koncentracija, o kai kuriems – padidėja nerimo ar liūdesio jausmas. Kūnas stengiasi prisitaikyti, bet jam reikia laiko, ypač kai tamsa ateina anksčiau, o saulė teka vėliau.
Kai kuriems žmonėms šis pokytis paveikia net virškinimą ir apetitą – pusryčiai atrodo per anksti, o vakare dar ilgai nesinori miego. Visa tai – ženklas, kad mūsų vidinis laikrodis vis dar derinasi prie naujo ritmo.
Ką pajunta kūnas, kai įsijungia žiemos laikas
Kai organizmas nebesutampa su savo vidiniu ritmu, jis siunčia aiškius signalus. Dažnai to net nesiejame su laiko pokyčiu – tiesiog sakome, kad esame pavargę, apatiški ar kažkokie ne tokie. Bet būtent žiemos laikas dažnai tampa nematoma grandine, trukdančia kūnui veikti taip, kaip reikia.
Tyrimai rodo, kad net kelių dienų disbalansas gali paveikti širdies veiklą, nuotaiką ir net apetitą. Miego kokybė krenta, o organizmas tarsi nesupranta, kada ilsėtis, o kada veikti. Štai keli dažniausi simptomai, kuriuos galima pajusti vos po kelių dienų nuo laiko persukimo:
- Sunku atsikelti net po ilgo miego
- Dieną trūksta energijos, juntamas mieguistumas
- Krenta darbingumas, sunku susikaupti
- Sustiprėja nerimas ar dirglumas
- Pablogėja apetitas arba, priešingai, norisi daugiau saldumynų
- Padažnėja galvos skausmai
- Kai kam paūmėja širdies ar kraujospūdžio problemos
- Dažniau pasireiškia nuotaikų svyravimai ar prastesnė miego kokybė
Mokslas aiškiai rodo – žiemos laikas nėra toks nekaltas, kaip atrodo
Kai kalbame apie žiemos laiką, daugelis pagalvoja tik apie valandą papildomo miego. Tačiau tyrimai rodo, kad net toks nedidelis pokytis paveikia kur kas daugiau nei mūsų žadintuvą. Kūno vidinis laikrodis – cirkadinis ritmas – neatsinaujina per vieną dieną. Dėl to sutrinka miegas, keičiasi nuotaika, o organizmui prireikia kelių dienų ar net savaitės, kol jis vėl randa balansą.
Mokslininkai aiškina, kad perėjimas prie žiemos laiko paveikia širdies veiklą, nervų sistemą ir net hormonų išsiskyrimą. Kai kurie žmonės tuo laikotarpiu jaučia didesnį nuovargį, galvos skausmus, emocinius svyravimus ar net padažnėjusias širdies problemas.
Harvardo sveikatos specialistai yra pastebėję, kad miego pokyčiai gali išprovokuoti depresijos simptomus, ypač tiems, kurie jautriau reaguoja į šviesos trūkumą. Stanfordo tyrėjai pritaria – žmogaus organizmas neskirtas nuolatiniams laiko šuoliams, todėl geriausia, kai jis gyvena pagal stabilų, nenuolat kintantį ritmą.
Net rudens laiko pasikeitimas sukelia stresą kūnui, nes išbalansuojama melatonino gamyba – hormono, kuris reguliuoja miegą ir budrumą. O kai miegas sutrinka, kenčia visa grandinė – nuo imuniteto iki širdies.
Kaip padėti organizmui prisitaikyti prie žiemos laiko
Nors žiemos laikas daugeliui atrodo smulkmena, kūnas į tokius pokyčius reaguoja jautriau, nei galėtų pasirodyti. Kai temsta anksčiau, o šviesos mažiau, mūsų vidinis laikrodis tarsi pasimeta – vėliau kyla mieguistumas, o rytą sunkiau pabusti. Todėl verta padėti organizmui prisitaikyti švelniai, be streso.
Pirmiausia padeda natūrali šviesa. Vos pabudus naudinga praleisti keletą minučių lauke ar bent prie lango – ryto šviesa suaktyvina melatonino ir kortizolio balansą, o tai leidžia jaustis žvaliau visą dieną.
Dar vienas būdas – šiek tiek pastovumo. Miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net jei savaitgalį norisi ilgiau pamiegoti, yra vienas iš paprasčiausių, bet veiksmingų būdų atkurti ritmą. Kūnui patinka reguliarumas – jis greičiau prisitaiko, kai gauna aiškius signalus.
Vakarais verta vengti ryškių ekranų ir dirbtinės šviesos. Vietoj to galima įsijungti pritemdytą apšvietimą ar uždegti lempą su šilta šviesa – tai padeda kūnui suprasti, kad artėja poilsio metas. Šiek tiek šilto vandens ar ramunėlių arbatos prieš miegą taip pat gali būti paprastas, bet veiksmingas ritualas.
Kada organizmas visiškai prisitaiko prie žiemos laiko
Dažniausiai prie žiemos laiko kūnas prisitaiko per kelias dienas, bet kai kam šis laikotarpis gali užsitęsti iki savaitės. Viskas priklauso nuo to, kaip tvarkingai laikomasi miego režimo ir kiek šviesos gaunama rytais. Tie, kurie dirba patalpose ar retai būna lauke, ilgiau jaučia nuovargį, sunkiau keliasi ir ilgiau nepajunta įprasto ritmo.
Žiemos laikas iš pažiūros atrodo nekaltas, tačiau jis primena, kaip stipriai mus veikia šviesa ir tamsa. Miegas, nuotaika ir net alkio pojūtis priklauso nuo to, kaip greitai organizmas „susitvarko“ savo vidinį laikrodį. Šviesa ryte, ramesni vakarai ir pastovus kėlimosi laikas padeda viską sugrąžinti į vietas. O kai kūnas vėl randa balansą, dingsta sunkumas, pagerėja dėmesys ir grįžta įprastas dienos ritmas.