Daugelyje virtuvių vis dar gajus senas įprotis: išpakavus žalią vištieną ar kitą mėsą, pirmiausia ją pakišti po stipria vandens srove. Šeimininkai šventai tiki, kad taip nuplauna nešvarumus ir bakterijas, tačiau realybė yra priešinga.
Maisto saugos ekspertai ir gydytojai kovoja su šiuo mitu, pabrėždami, kad bakterijų sklaida ir kampilobakteriozės rizika plaunant mėsą išauga dešimteriopai. Tai, ką laikote higiena, iš tiesų yra pavojingas būdas paskleisti užkratą po visą virtuvę.
Kodėl vanduo yra jūsų priešas, o ne draugas?
Pagrindinė problema yra ta, kad vanduo nesunaikina ant mėsos esančių patogenų. Žalios paukštienos paviršiuje natūraliai randamos tokios pavojingos bakterijos kaip Campylobacter, Salmonella bei žarnyno lazdelės (E. coli).
Kai plaunate mėsą, vandens srovė, atsimušusi į tušę, sukuria nematomą aerozolį – smulkių lašelių rūką.
Aerozolinė bakterijų kelionė
Šie mikrošvirkštai su bakterijomis gali pasklisti net iki 1 metro atstumu nuo kriauklės. Jie nusėda ant jūsų rankų, drabužių, virtuvinių įrankių, darbalaukių ir, kas baisiausia, ant šalia esančių maisto produktų, kurie nebus termiškai apdorojami (pavyzdžiui, nuplautų salotų ar duonos).
Taip paprastas mėsos plovimas virsta kryžminio užteršimo šaltiniu.
Kampilobakteriozė: liga, kurios nenorite pažinti
Didžiausią pavojų plaunant vištieną kelia Campylobacter bakterija. Britanijos Maisto standartų agentūra (FSA) skelbia, kad kampilobakteriozė yra viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių, o vištienos plovimas yra pagrindinis jos plitimo veiksnys.
Infekcijos pasekmės
Ši liga pasireiškia itin nemaloniais simptomais:
- Stipriu pykinimu ir vėmimu;
- Aukšta temperatūra ir drebuliu;
- Alinančiais pilvo skausmais ir viduriavimu.
Nors dauguma žmonių pasveiksta per savaitę, sudėtingais atvejais kampilobakteriozė gali komplikuotis į peritonitą, apendicitą ar net sukelti paralyžių (Gijeno-Barė sindromą).
Kai kuriais atvejais, ypač vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms, ši infekcija gali baigtis liūdnai.
Nuotrauka: shutterstock.com
Moksliniai tyrimai patvirtina pavojų
Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento (USDA) atlikti tyrimai atskleidė šokiruojančią statistiką apie tai, kas nutinka virtuvėje plaunant mėsą:
- 60 % atvejų: Tiriamųjų, kurie plovė vištieną, kriauklėse buvo aptikta ligas sukeliančių bakterijų net ir po to, kai kriauklė buvo praskalauta.
- 26 % atvejų: Bakterijos iš vištienos tiesiogiai pateko į šalia ruošiamas salotas dėl purslų ir nešvarių rankų.
Tai įrodo, kad net labai stengiantis būti atsargiems, suvaldyti vandens purslų sklaidą namų sąlygomis yra beveik neįmanoma.
Vienintelis saugus būdas: karštis, o ne vanduo
Vienintelis patikimas būdas sunaikinti visas pavojingas bakterijas yra terminis apdorojimas. Joks plovimas nepadarys mėsos tokios saugios, kaip tinkama temperatūra kepant.
Saugumo taisyklės virtuvėje:
- 75°C temperatūra: Vištiena ir kita paukštiena turi pasiekti šią temperatūrą storiausioje vietoje. Tik tada galite būti tikri, kad bakterijos žuvo.
- Sausinimas popieriumi: Jei mėsa yra labai drėgna, tiesiog nusausinkite ją vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu.
Jį iškart išmeskite, o mėsą dėkite tiesiai į keptuvę ar skardą. Beje, sausa mėsos oda geriau apskrunda ir tampa traški. - Švara po gaminimo: Visas pjaustymo lentas, peilius ir paviršius, kurie liečiasi su žalia mėsa, plaukite karštu vandeniu su stipriu plovikliu. Rankas muilu plaukite bent 20 sekundžių.
Kodėl mes vis dar tai darome?
Daugeliui žmonių mėsos plovimas yra pasenęs įprotis, paveldėtas iš ankstesnių kartų, kai higienos sąlygos paukštynuose buvo prastesnės.
Tačiau šiuolaikiniai pramoniniai standartai užtikrina, kad mėsa pirkėją pasiektų paruošta gaminimui. Bakterijų sklaida ir kampilobakteriozės rizika yra per didelė kaina už psichologinį švaros pojūtį, kuris moksliškai yra melagingas.
Taip pat skaitykite:
Išvada: pasitikėkite mokslu, o ne tradicija
Gydytojų maldavimai nėra tušti žodžiai – tai bandymas apsaugoti visuomenę nuo išvengiamų infekcijų.
Nustoję plauti mėsą, jūs ne tik sutaupysite laiko, bet ir drastiškai sumažinsite riziką savo šeimos sveikatai. Virtuvė turi būti saugi vieta, o ne bakterijų platinimo zona.