Jaukus vakaras su kvepiančia žvake gali kainuoti brangiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naujausi Airijos mokslininkų tyrimai atskleidžia gąsdinančią tiesą apie orą, kuriuo kvėpuojame savo namuose.
Pasirodo, aromatinės žvakės žala plaučiams gali būti net didesnė nei nuolatinis rūkymas. Degant šioms žvakėms, į aplinką išsiskiria pavojingos kietosios dalelės ir toksinės dujos, kurios kaupiasi uždarose patalpose.
Kvapų kaina mūsų kvėpavimo takams
Mokslininkai Asitas Kumaras Mishra ir Mary Coggins nustatė, kad deganti žvakė kietųjų dalelių kiekį ore padidina net 15 kartų viršijant PSO normas. Tai tiesioginis smūgis plaučiams, nes šios mikroskopinės šiukšlės prasiskverbia giliai į audinius.
Degimo metu išsiskiria sieros dioksidas, anglies monoksidas ir azoto oksidai. Šių medžiagų poveikis organizmui kartais būna keturis kartus stipresnis nei tabako dūmų sukeliami pažeidimai, ypač mažose ir nevėdinamose erdvėse.
Trumpalaikis poveikis dažnai pasireiškia greitai:
- Akių, nosies ir gerklės sudirgimas bei perštėjimas.
- Staigus, nepaaiškinamas kosulys ar dažnas čiaudulys.
- Bendras diskomfortas kvėpuojant ir oro trūkumas.
Daug pavojingesnės yra ilgalaikės pasekmės. Nuolatinis tokių dūmų įkvėpimas siejamas su lėtiniu bronchitu, širdies ligomis ir net padidėjusia plaučių vėžio rizika. Astma sergantiems žmonėms žvakės tampa tiesioginiu ligos paūmėjimo dirgikliu.
Lėtinės ligos ir ilgalaikis pavojus
Nuolatinis aromatinių žvakių deginimas nėra tik nekaltas pomėgis – tai lėtinis organizmo nuodijimas. Ilgainiui kvėpavimas užterštu oru gali sukelti negrįžtamus sveikatos pokyčius.
Viena didžiausių grėsmių yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir lėtinis bronchitas. Kietosios dalelės nuolat dirgina plaučių alveoles, todėl vystosi randai ir audinių uždegimai, mažinantys plaučių tūrį.
Be kvėpavimo takų pažeidimų, toksinės medžiagos per plaučius patenka į kraujotaką. Tai tiesiogiai didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip hipertenzija ar net insultas. Kai kurie degimo metu išsiskiriantys junginiai, pavyzdžiui, benzenas, oficialiai klasifikuojami kaip kancerogenai, didinantys vėžio riziką.
Mitai apie natūralų vašką
Daugelis renkasi natūralaus vaško gaminius tikėdamiesi saugumo, tačiau specialistai ragina neapsigauti. Net ir natūraliausios sudėties žvakėse gali būti pavojingų sintetinių aromatų ar dažiklių.
Aromatiniai komponentai ore reaguoja su ozonu ir sukuria toksiškus šalutinius produktus, tokius kaip formaldehydas. Tad net „eko“ etiketė negarantuoja, kad oras jūsų kambaryje išliks švarus ir saugus sveikatai.
Degantis dagtis, jei jis pagamintas naudojant metalo priemaišas, gali į orą išmesti sunkiųjų metalų daleles. Nors šiuolaikinė gamyba tai riboja, pigesnės prekės vis dar kelia didelę riziką vartotojams.
Mokslininkai pabrėžia, kad dūmai, kuriuos matome užpūsdami žvakę, yra tik ledkalnio viršūnė. Nematoma tarša tvyro ore dar kelias valandas po to, kai liepsna užgęsta.
Kaip sumažinti riziką sveikatai
Jei visiškai atsisakyti jaukaus ritualo nepavyksta, būtina laikytis griežtų saugumo taisyklių. Tai padės bent šiek tiek sušvelninti neigiamą poveikį jūsų organizmui ir kvėpavimo takams.
Žvakes deginkite tik didelėse, gerai vėdinamose patalpose, geriausia – netoli atviro lango ar vėdinimo angos. Reikia atminti, kad didžiausia koncentracija nuodingų medžiagų susidaro būtent degimo proceso metu.
Po kiekvieno naudojimo būtinai bent 10–15 minučių vėdinkite kambarį padarydami skersvėjį. Tai vienintelis efektyvus būdas išvalyti užterštą orą nuo kietųjų dalelių, kurias palieka aromatinė žvakė.
Rinkitės žvakes su mediniais arba grynos medvilnės dagtimis, kurie dega švariau. Taip pat venkite žvakių, kurių sudėtyje yra parafino – naftos perdirbimo produkto, išskiriančio kancerogenus.
Mokslininkų įrodyta aromatinės žvakės žala priverčia iš esmės peržiūrėti savo buitį. Namų jaukumas niekada neturėtų būti svarbesnis už galimybę kvėpuoti grynu, neužterštu ir saugiu oru savo asmeninėje aplinkoje.