Vaistažolės nuo refliukso gali padėti, bet tik tada, kai žinome, ką darome. Daugelis pasikliauja atsitiktiniais patarimais ir užkliūva už klaidų, kurios tik paaštrina deginimą, pūtimą ar gumulo jausmą gerklėje.
Didžiausia bėda ta, kad refliuksas turi skirtingas priežastis, o vienos žolės visiems netinka. Vieni ramina skrandį, kiti silpnina vožtuvą ir pablogina būklę. Todėl verta atskirti, kas tinka, o ko geriau vengti.
Kada įtarti, kad tai refliuksas
Refliuksas dažnai prasideda tyliai – nedidelis deginimas po valgio, šiek tiek rūgšties pojūtis gerklėje, menkas kosulys. Daugelis numoja ranka, manydami, kad praeis savaime. Bet ilgainiui šie signalai tampa vis stipresni ir pavojingesni.
Kai skrandžio rūgštis ima kilti į viršų, ji ardo stemplės gleivinę, gali sukelti lėtinius uždegimus, miego sutrikimus, net dantų emalio pažeidimus. Todėl atpažinti refliuksą kuo anksčiau – būtina, jei norite išvengti rimtų pasekmių.
Pagrindiniai refliukso simptomai:
- Deginimas krūtinėje po valgio
- Rūgštus skonis burnoje arba gerklėje
- Nuolatinis kosulys be peršalimo priežasties
- Užkimimas ar gerklės skausmas, ypač rytais
- Sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje
- Pykinimas po valgio ar gulint
- Nuolatinis raugėjimas ar pilvo pūtimas
- Sutrikęs miegas dėl deginimo ar spaudimo
Jeigu šie požymiai kartojasi dažniau nei kelis kartus per savaitę, tai ženklas, kad skrandis siunčia rimtą įspėjimą. Tokiu atveju verta peržiūrėti mitybą, įpročius ir atsargiai rinktis vaistažoles.
Dažniausios klaidos, kurios tik pablogina refliuksą
Daug kas mano, kad jei vaistažolė natūrali, ji visada padės. Bet refliukso atveju tai pavojingas mitas. Kai kurios žolės, nors ir garsėja kaip skrandžio raminančios, iš tikrųjų silpnina stemplės vožtuvą – o būtent jis ir nebeleidžia rūgščiai kilti aukštyn.
Pavyzdžiui, mėtų ir melisos arbata, kuri dažnai laikoma geriausiu pasirinkimu nuo pilvo pūtimo ar nerimo, sergant refliuksu gali padaryti priešingai – atpalaiduoja raumenis, todėl rūgštis dar lengviau kyla į gerklę. Tas pats galioja ir meškauogėms, kurios dirgina gleivinę, jei skrandis jautrus.
Kita dažna klaida – vaistažolių vartojimas kartu su rūgštį mažinančiais vaistais. Tokiu atveju organizmas nebesugeba natūraliai reguliuoti rūgštingumo, o virškinimas tampa vangus. Dėl to maistas užsistovi skrandyje, prasideda raugėjimas, sunkumas ir skausmas po valgio.
Dar viena klaida – gerti žoleles be pertraukų mėnesiais, tikintis, kad kuo ilgiau – tuo geriau. Bet žolės veikia kaip natūralūs reguliatoriai, o ne pastovus vaistas. Kai kūnas pripranta, jos praranda poveikį, o kartais net sutrikdo mikroflorą ar kepenų veiklą.
Refliuksas – klastingas dalykas. Jei pasirenkamos netinkamos žolės, galima pasiekti visiškai priešingą efektą – ne palengvėjimą, o dar stipresnį deginimą ir uždegimą stemplėje.
Vaistažolės, kurios tikrai padeda esant refliuksui
Ne visos vaistažolės nuo refliukso tinka, kai skrandis jautrus, bet kelios turi itin švelnų poveikį gleivinei ir padeda atkurti pusiausvyrą be šalutinių reakcijų. Jos ne tik sumažina deginimą, bet ir ramina uždegimą, skatina virškinimą bei stiprina stemplės apsaugą nuo rūgšties.
1. Kraujažolė – padeda sumažinti uždegimą ir spazmus virškinimo trakte. Tinka tiems, kuriuos vargina deginimas ar skausmas po valgio. Užplikykite arbatinį šaukštelį žolės stikline karšto, bet ne verdančio vandens. Gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną.
2. Ajero šaknis – gerina virškinimo sulčių gamybą, kai rūgštingumas per mažas. Stiprina skrandžio gleivinę ir mažina dirginimą. Užplikykite 1 arbatinį šaukštelį šaknies stikline karšto vandens, palaikykite 15 min.
3. Vingiorykštė – natūralus gleivinės ramintojas. Ji padeda, kai jaučiamas deginimas ar spaudimas po valgio. Tinka gerti po puodelį ryte ir vakare.
4. Linų sėmenys – apgaubia skrandžio sieneles, mažina rūgšties poveikį, ramina sudirgimą. Užpilkite šaukštą sėmenų stikline karšto vandens, palaikykite 2–3 val., nukoškite ir gerkite po gurkšnį prieš valgį.
5. Gyslotis – gydo stemplės ir skrandžio gleivinės pažeidimus, skatina gijimą. Tinka gerti kaip arbatą arba sumaišyti su medumi ir vartoti po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.
6. Ramunėlės – švelniai slopina rūgštingumą ir padeda, kai refliuksas sukelia nerimą ar įtampą. Arbata iš džiovintų žiedų – klasika, kuri niekada nenuvilia.
7. Serinės šaknys – stiprina virškinimo sistemą, gerina fermentų veiklą ir palaiko gleivinės balansą. Galima vartoti kaip užpilą – šaukštelį šaknies stiklinei vandens, palaikyti apie 10–15 min.
8. Trauklapis – veikia priešuždegimiškai ir ramina deginantį pojūtį gerklėje. Tinka vartoti, kai refliuksas sukelia kosulį ar gerklės sausumą.
Šios žolelės veikia švelniai, tačiau pastebimi pokyčiai pasireiškia jau po kelių dienų reguliaraus vartojimo. O ilgesnis kursas – bent 3–4 savaitės – dažnai tampa raktu į visai kitokį savijautos lygį.
Kada vaistažolių nuo refliukso geriau nevartoti
Net natūralios priemonės ne visada tinka visiems. Žmonės dažnai pamiršta, kad vaistažolės veikia organizmą stipriai – jos gali sąveikauti su vaistais ar sustiprinti tam tikrus simptomus. Jei vartojate rūgštį mažinančius preparatus, turite skrandžio opų ar kepenų sutrikimų, geriau prieš tai pasitarti su gydytoju ar žolininku.
Vengti žolelių mišinių reikėtų ir tiems, kurie linkę į alergijas. Kartais net švelnios žolės, kaip ramunėlė ar kraujažolė, gali sukelti reakciją, ypač jei jos vartojamos dideliais kiekiais ar per dažnai.
Nereikia persistengti – organizmui reikia laiko prisitaikyti. Geriau gerti mažesnį kiekį, bet reguliariai, nei bandyti viską iškart. Tik tada pamatysite tikrą naudą ir pagerėjimą.
Tinkamai pasirinktos ir saikingai vartojamos vaistažolės nuo refliukso gali tapti saugia, veiksminga ir visiškai natūralia pagalba, kai norisi grįžti prie ramybės skrandyje be chemijos ir nuolatinių vaistų.