Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių domisi „švaresne“, natūralesne kosmetika – ir tai sveikintina.
Tačiau kai kurie patarimai internete kelia ne tik nuostabą, bet ir pavojų.
Natūrali apsauga nuo saulės tapo populiariu terminu tarp sveiko gyvenimo būdo šalininkų, o kartu su juo išpopuliarėjo idėja, kad aviečių, kokosų ar morkų aliejus gali pakeisti įprastus apsauginius kremus su SPF.
Socialiniuose tinkluose apstu patarimų: „aviečių sėklų aliejus turi SPF 30–50“, „kokosų aliejus natūraliai blokuoja UV“, „chemija kenkia – naudok natūraliai“.
Skamba viliojančiai, bet ar tai tikra? Ar tikėjimas natūralumu netampa pavojingu žaidimu su oda ir sveikata?
Šiame straipsnyje aptarsime, ką apie tokią „apsaugą“ sako dermatologai, kaip veikia (ar neveikia) natūralūs aliejai ir kodėl ne viskas, kas iš gamtos, gali apsaugoti nuo saulės žalos.
Aviečių aliejus – SPF 50 ar skambus mitas?
Vienas dažniausiai internete minimų „stebuklų“ – aviečių sėklų aliejus. Teigiama, kad jis natūraliai turi labai aukštą SPF – net iki 50.
Tačiau čia slypi viena svarbi detalė: ši informacija kyla iš senų, laboratorinių bandymų in vitro (mėgintuvėlyje), o ne realiomis sąlygomis, ant odos.
Dermatologai pabrėžia – nėra patikimų klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad aviečių aliejus realiai apsaugo odą nuo UVA ir UVB spindulių.
Dar daugiau – aliejus oksiduojasi saulėje, gali sukelti fotoreakcijas ir netgi paskatinti nudegimus.
Tad vadovautis tuo, kas parašyta produkto aprašyme be mokslinio pagrindo – tiesus kelias į nudegimą.
Kokosų ir morkų aliejai – kvapas vasarai, bet ne apsauga
Kokosų aliejus plačiai naudojamas plaukų ir kūno priežiūrai, tačiau jo SPF lygis – vos apie 4–7.
Toks skaičius yra beveik nereikšmingas, kai kalbame apie efektyvią apsaugą nuo saulės.
Tą patį galima pasakyti apie morkų aliejų – nors jis turi beta karoteno, kuris palaiko odos elastingumą ir spalvą, tai nėra fizinė UV apsauga.
Dermatologai griežti – šie aliejai gali papildyti odos priežiūrą, bet negali būti naudojami vietoje SPF kremo, ypač ilgai būnant saulėje ar deginantis.
Kodėl SPF kremas vis dar nepakeičiamas?
Skirtingai nei aliejai, sertifikuoti apsauginiai kremai nuo saulės yra tikrinami laboratorijose, kliniškai testuojami, o jų poveikis aiškiai apibrėžtas.
SPF skaičius nurodo, kiek laiko galite būti saulėje be nudegimo, lyginant su neapsaugota oda. Tai ne teorinis skaičius – tai saugumo ribos.
Be to, SPF kremuose dažnai būna plataus spektro filtrai, saugantys ir nuo UVA (senėjimą, vėžį skatinančių) spindulių, ir nuo UVB (nudegimus sukeliančių).
Natūralūs aliejai tokio spektro paprasčiausiai neturi.
Kas nutinka, kai pasitikite tik natūraliais aliejais?
Kai ant odos tepamas aliejus, kuris neturi pakankamos UV apsaugos, oda vis tiek gauna pilną saulės spindulių dozę – tik dar labiau „uždengta“, todėl šiluma kaupiasi greičiau.
Tai gali sukelti rimtus nudegimus, net jei saulėje praleidžiate trumpą laiką.
Be to, aliejus gali veikti kaip lęšis – sustiprinti spindulių poveikį, ypač jei oda šviesi ar jautri.
Klaidingas saugumo jausmas, kuris kyla pasitepus aviečių ar kokosų aliejumi, yra pavojingiausias – žmogus galvoja, kad yra apsaugotas, tačiau oda deginama tyliai.
Po poros valandų pasirodantis paraudimas ar net pūslės – tai ne tik diskomfortas, bet ir ilgalaikė žala odos ląstelėms.
Nudegimai = odos senėjimas + vėžio rizika
Odos onkologai ne kartą įspėję: kiekvienas nudegimas saulėje – žingsnis link odos vėžio, o ypač pavojingas pasikartojantis, gilus nudegimas.
Taip pat saulės žala yra pagrindinis priešlaikinio senėjimo veiksnys – raukšlės, pigmentinės dėmės, odos suglebimas.
Ir nors natūralios priemonės dažnai siejamos su „sveikesniu pasirinkimu“, šiuo atveju jos neapsaugo nuo pačių svarbiausių rizikų.
Dermatologai rekomenduoja naudoti sertifikuotas SPF priemones – fizinius (mineralinius) arba cheminius filtrus, kurie apsaugo patikimai.
Tai ką daryti, jei norite kuo natūraliau?
Jeigu ieškote švaresnės sudėties, bet efektyvios apsaugos – rinkitės fizinius SPF kremus su cinko oksidu ar titano dioksidu.
Jie dažnai būna be kvapiklių, be parabenų, tinka net kūdikiams ar jautriai odai. Tai kompromisas tarp natūralumo ir realios, patvirtintos apsaugos.
Aliejai gali likti rutinoje – kaip odos drėkikliai, regeneracijos pagalbininkai ar papildoma priežiūra po saulės.
Tačiau apsaugai nuo UV – jie netinkami, nepaisant gražių aprašymų.
Išvada: natūralu nereiškia saugu
Natūrali apsauga nuo saulės skamba viliojančiai, tačiau kai kalbame apie odos saugumą, toks požiūris gali sukelti rimtų pasekmių.
Aviečių, kokosų ar morkų aliejai nėra patikimi apsaugos būdai – jie neturi patvirtinto SPF, neapsaugo nuo viso UV spektro ir gali net padidinti nudegimų riziką.
Jei norite išvengti odos senėjimo, pigmentinių dėmių ar net odos vėžio rizikos – vienintelis patikimas kelias yra naudoti SPF priemones, kurių poveikis pagrįstas mokslu.
O jei norisi kuo natūraliau – rinkitės fizinius filtrus, kurie nekenkia, bet tikrai saugo.
Dermatologai aiškiai pasisako: šiuo klausimu kompromisų neturėtų būti.
