Šaltalankiai – vieni iš labiausiai vertinamų augalų Lietuvoje. Jie vadinami šiaurės citrina, o jų oranžinės uogos nuo seno naudojamos tiek maistui, tiek liaudiškoje medicinoje. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta prieštaringų nuomonių: vieni tikina, kad šviežios šaltalankių uogos yra nuodingos, kiti gi drąsiai tvirtina, kad tai tikra vitaminų bomba ir vaistas nuo daugelio negalavimų.
Šis ginčas skatina pasigilinti – ar tikrai šaltalankiai gali būti pavojingi, ar tai tik mitas, išlikęs iš senesnių laikų? Ir kodėl žmonės juos taip skirtingai vertina – nuo „nuodų“ iki „vaisto nuo 100 ligų“?
Iš kur kilo mitas, kad šaltalankiai nuodingi?
Šaltalankių uogos dažnai painiojamos su kitais augalais, kurių vaisiai tikrai gali būti pavojingi. Pavyzdžiui, šeivamedžio ar žalčialunkio uogos šviežios yra nuodingos ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tikėtina, kad būtent iš čia kilo klaidinga nuomonė apie šaltalankius.
Be to, šaltalankių uogos yra labai rūgščios ir kartais gali sudirginti skrandį, ypač jei jų suvalgoma didesniais kiekiais visiškai žalių. Todėl kai kurie žmonės tai galėjo supainioti su tariamu nuodingumu. Tačiau realiai šaltalankiai nenuodingi – jie tinkami vartoti tiek švieži, tiek šaldyti, džiovinti ar spausti į sultis.
Ne vienas prisimena vaikystę, kai uogos buvo skinamos tiesiai nuo krūmo ir valgomi pilni delnai. Tokios patirtys rodo, kad mitas apie šaltalankių nuodingumą neturi pagrindo, o greičiau yra paprastas nesusipratimas.
Kokios naudingosios savybės slepiasi šaltalankiuose
Vitaminų gausa
Šaltalankiai dažnai vadinami šiaurės citrina, nes juose gausu vitamino C – jo kelis kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. Be to, uogose yra vitamino A, E, K bei B grupės vitaminų. Tokia sudėtis padeda stiprinti imuninę sistemą ir kovoti su peršalimo ligomis.
Antioksidantai ir aliejus
Uogose gausu antioksidantų, kurie saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos. Iš šaltalankių spaudžiamas aliejus nuo seno naudojamas žaizdoms, nudegimams ar odos dirginimams malšinti. Liaudies praktikoje jis laikomas natūraliu vaistu, palaikančiu gijimo procesus.
Nauda virškinimui
Dėl organinių rūgščių šaltalankiai gali gerinti virškinimą, skatinti skrandžio sulčių išsiskyrimą ir padėti reguliuoti medžiagų apykaitą. Tiesa, jautresnio skrandžio žmonėms rekomenduojama vartoti saikingai.
Širdžiai ir kraujagyslėms
Šaltalankių aliejuje esantys riebalų rūgščių deriniai laikomi naudingais širdies veiklai, gali padėti palaikyti normalią cholesterolio pusiausvyrą bei kraujagyslių elastingumą.
Kaip šaltalankius tinkamai vartoti rudenį ir žiemą
Šviežios uogos
Nors jos labai rūgščios, daugelis mėgsta šaltalankius valgyti tiesiai nuo krūmo. Tai greičiausias būdas gauti maksimalią vitaminų dozę. Vis dėlto, jautresniam skrandžiui rekomenduojama uogas maišyti su medumi ar cukrumi.
Užšaldytos uogos
Vienas populiariausių būdų – šaldyti uogas nedidelėmis porcijomis. Taip išsaugomi vitaminai ir žiemą galima naudoti arbatoms, kokteiliams ar padažams.
Sultys ir tyrės
Išspaustos šaltalankių sultys yra itin koncentruotos, todėl dažnai maišomos su kitomis sultimis arba saldinamos. Tyrės su medumi ar cukrumi stiklainiuose tampa natūraliu imunitetą stiprinančiu sirupu.
Arbatos ir užpilai
Daugelis uogas susmulkina, sumaišo su medumi ar cukrumi ir laiko šaldytuve. Žiemą tereikia šaukštelio šio mišinio į karštą vandenį – gaunama aromatinga arbata. Kai kurie net užšaldo šaltalankių tyrę ledukų formelėse, kad būtų patogu naudoti.
Išvada: nuodai ar vaistas?
Šaltalankiai tikrai nėra nuodingi – tai mitas, kilęs iš painiojimo su kitais augalais ar dėl rūgščios uogų skonio. Atvirkščiai, šios oranžinės uogos yra tikra vitaminų bomba, padedanti stiprinti imunitetą, gerinti savijautą ir praturtinti mitybą rudenį bei žiemą.
Tad ginčus galima užbaigti paprastai: šaltalankiai nėra nuodai, o tinkamai vartojami jie tampa natūralia organizmo stiprybės atrama.
