back to top
Natūrali medicinaKodėl apie šį augalą niekas nekalba – nors gydo beveik viską?

Kodėl apie šį augalą niekas nekalba – nors gydo beveik viską?

Kai kurie augalai taip tyliai auga mūsų pievose, kad jų net nepastebime. Vienas tokių – gaurometis, švelniai rausvais žiedais pražystantis vasaros viduryje. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo paprastas, jo poveikis stebina net patyrusius žolininkus.

Šis augalas seniau buvo vertinamas kaip universalus pagalbininkas – nuo virškinimo sutrikimų iki prostatos problemų. Tačiau šiandien retas apie jį kalba, lyg būtų pamirštas.

Tiesa ta, kad gaurometis – vienas iš nedaugelio žolinių augalų, turinčių platų poveikį organizmui ir dar nediskredituotas rinkodaros triukais. Neabejotinai verta sugrįžti prie jo ir sužinoti, kuo jis naudingas, kaip jį rinkti ir vartoti.

Kaip atrodo gaurometis ir kur jis auga?

Gaurometis, dar vadinamas siauralapiu gauromečiu, yra vienas iš tų augalų, kuriuos dažnas esame matę, bet retas žinoję, kad tai – vaistinė žolė. Jis išsiskiria siaurais, lancetiškais lapais ir išraiškingais rausvai violetiniais žiedais, kurie susitelkę į pailgas, beveik spygliuotas žiedynų viršūnes.

Augalas užauga net iki pusantro metro aukščio, todėl pievose ar laukymėse jis nelieka visai nepastebėtas – tik retai kas atpažįsta jame vertingą vaistažolę.

Lietuvoje gaurometis natūraliai auga pamiškėse, kirtimuose, laukymėse, smėlingose vietose. Ypač dažnas jis buvusiose gaisravietėse – ten, kur žemė buvo nusiaubta ugnies, gaurometis tampa pirmuoju atgimimo ženklu. Tai vienas iš nedaugelio augalų, kurie ne tik ištveria tokią aplinką, bet ir padeda atkurti dirvožemį.

Nors jis žinomas nuo seno, daugelis šiais laikais jį painioja su paprasta pievų žole. Visgi tie, kas kartą paragavo jo arbatos ar panaudojo jo lapus gydymui, sako, kad gaurometis nusipelno daugiau dėmesio nei gauna šiandien.

Nauda sveikatai – kur slypi tikroji gauromečio galia?

Gaurometis ilgą laiką buvo vertinamas kaip švelnus, bet veiksmingas pagalbininkas įvairiose situacijose. Nors dažniausiai siejamas su prostatos veikla, jo poveikis pasireiškia daugelyje organizmo sistemų. Šis augalas veikia ne agresyviai, o švelniai reguliuoja, ramina, valo.

Pirmiausia jis pastebimas dėl priešuždegiminių savybių. Jo arbata dažnai geriama esant virškinimo ar šlapimo takų sutrikimams, o šiltas užpilas vakarais padeda nusiraminti ir lengviau užmigti.

Taip pat jis palaiko kepenų darbą, gerina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą. Visa tai – be agresyvaus poveikio ar šalutinių reakcijų.

Svarbiausios gauromečio naudos sveikatai:

  • Palaiko prostatos funkciją, ypač naudinga vyrams po 40m.
  • Mažina uždegiminius procesus skrandyje, žarnyne, šlapimo takuose.
  • Ramina nervų sistemą, padeda kovoti su nerimu, nemiga.
  • Skatina detoksikaciją, švelniai valo kepenis ir kraują.
  • Stiprina imunitetą ir gerina organizmo atsparumą.

Gera žinia ta, kad gauromečio poveikis kaupiasi palaipsniui – reguliariai vartojant, jis tampa puikiu sąjungininku ne tik ligos metu, bet ir kasdieninėje sveikatos priežiūroje.

Šis augalas tarsi tylus foninis stiprintojas, padedantis organizmui išlaikyti pusiausvyrą be drastiškų priemonių.

Kada rinkti gaurometį ir kaip jį vartoti?

Džiovintas gaurometis - vaistažolė arbatai nuo uždegimų ir nervinės įtampos.
Džiovintas gaurometis – natūralus pasirinkimas raminančiai arbatai. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Geriausias metas rinkti gaurometį – kai jis pradeda žydėti, birželio–liepos mėnesiais. Tuo metu jo lapai ir žiedai sukaupia daugiausia naudingų medžiagų. Renkami viršutiniai stiebo trečdaliai – su žiedais ir jaunais lapais. Svarbu nuskinti sausu oru, po rasos, kad augalas neprarastų veikliųjų savybių.

Surinktą žolę reikia džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, plonu sluoksniu. Tinkamai išdžiovintas gaurometis turi išlaikyti natūralų žalsvai pilkšvą atspalvį ir švelnų kvapą. Laikomas sandariai, jis gali būti naudojamas visus metus.

Populiariausias būdas – gauromečio arbata. Arbatinį šaukštelį džiovintos žolės užplikyti stikline karšto vandens ir palikti 10 minučių. Gerti šiltą, geriausia – vakare. Kai kurie žolininkai pataria gerti 2–3 savaites iš eilės, po to daryti pertrauką.

Galima maišyti su melisa ar ramunėlėmis, jei norisi stipresnio raminančio poveikio.

Ką sako žolininkai ir mokslas?

Patyrę žolininkai gaurometį vadina „vyrų žole“, tačiau giria ir dėl plataus poveikio visam kūnui. Jie vertina jį kaip saugų kasdienį palydovą, tinkamą tiek vyrams, tiek moterims.

Moksliniai tyrimai rodo, kad gaurometyje gausu flavonoidų ir antioksidantų, kurie slopina uždegimus, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais. Jis taip pat tiriamas dėl galimo poveikio prostatos audiniui ir šlapimo takų funkcijai.

Apibendrinimas

Gaurometis – tylus, bet stiprus sąjungininkas sveikatai. Jis nesiekia greito efekto, tačiau padeda atkurti pusiausvyrą organizme palaipsniui ir natūraliai. Švelnus jo poveikis tinka ne tik ligos metu, bet ir kaip profilaktinė priemonė.

Jei ieškote augalo, kuris ramintų, stiprintų ir padėtų kūnui dirbti darniai – verta atsigręžti į gaurometį. Pamirštas daugelio, bet vis dar stiprus tiems, kurie prisimena seną žolininkų išmintį.

Populiariausi

Naujausi straipsniai

taip pat Skaitykite