MRT šalutinis poveikis neramina daugelį žmonių, nes pasakojimų apie keistus pojūčius po tyrimo netrūksta. Vieni mini šilumos bangas, kiti kalba apie galvos svaigimą ar sunkiai paaiškinamą įtampą kūne. Tokios istorijos greitai įstringa mintyse ir sukelia klausimų, į kuriuos gydytojas ne visada spėja atsakyti.
Tyrimas pats savaime nėra skausmingas, bet vis tiek gali palikti trumpų pojūčių, apie kuriuos mažai kas kalba. Kai kurie pacientai prisipažįsta, kad labiausiai nustebina būtent likę pojūčiai po procedūros, o ne jos metu. Dėl to verta aiškiai suprasti, kas iš tikrųjų gali pasireikšti ir kokios reakcijos laikomos normalios.
MRT be kontrasto ir realūs pojūčiai tyrimo metu
MRT be kontrasto laikomas vienu saugiausių diagnostikos metodų. Jis nenaudoja spinduliuotės, todėl organizmui nekelia ilgalaikės žalos. Vis dėlto tam tikri pojūčiai gali pasirodyti ne tokie malonūs, kaip tikėtasi, ir tai žmones nustebina labiau nei pats rezultatas.
Dažniausiai viskas susiję su aplinka. Uždara erdvė kai kuriems sukelia įtampą, o garsas primena triukšmingą statybinį įrankį. Tokios emocinės reakcijos nėra pavojingos, bet gali būti gana stiprios, ypač jei žmogus jautrus ankštoms patalpoms.
Kūnas taip pat gali duoti savų signalų. Kartais pasireiškia lengvas galvos svaigimas arba šilumos pojūtis tam tikroje vietoje. Tai susiję su magnetinio lauko pokyčiais ir greitai praeina, vos tik procedūra baigiama. Pavojumi tai nelaikoma, tačiau pojūtis vis tiek gali būti netikėtas.
Didžiausias atsargumas reikalingas tik tada, kai žmogus turi metalo implantų. Stimuliatoriai, aneurizmos klipsai ar senesni implantai kartais reikalauja papildomo įvertinimo. Todėl prieš tyrimą visuomet svarbu tiksliai pasakyti, ką turite, net jei atrodo, kad tai nesusiję.
Kaip iš tikrųjų vyksta MRT tyrimas
MRT procedūra atrodo rimta tik tol, kol žmogus nepamato, kad viskas vyksta paprastai. Žmogus paguldomas ant stalo, aparatas lėtai įtraukia į vidų, o kūnas nieko nejaučia. Viskas vyksta be prisilietimo, todėl svarbiausia gulėti ramiai.
Triukšmas būna stiprus, bet jis reiškia tik tai, kad aparatas dirba. Dažniausiai duodamos ausinės, todėl garsas tampa pakeliamas. Visą laiką žmogų stebi specialistai, o rankoje būna mygtukas, kuriuo galima pranešti, jei pasidaro nejauku.
MRT dažniausiai naudojamas:
- Galvos, stuburo ir nervų sistemos įvertinimui,
- Sąnarių ir raumenų traumoms nustatyti,
- Pilvo ar krūtinės organų būklei patikrinti,
- Uždegimams, augliams ar kitiems pokyčiams aptikti, kai kitų tyrimų nepakanka.
MRT pasirenkamas tada, kai gydytojui reikia aiškaus ir detalaus vaizdo. Jo tikslumas leidžia suprasti, kas vyksta audiniuose, todėl diagnozė tampa daug tikslesnė. Tai priežastis, kodėl tyrimas dažnai skiriamas tada, kai atsakymai iš kitų tyrimų lieka migloti.
Pojūčiai, kurie gali pasireikšti po MRT ir kurie iš jų kelia daugiau klausimų
Po tyrimo žmogus gali jaustis kitaip nei prieš jį. Vieni sako, kad galva tarsi lengvesnė, kiti jaučia silpną svaigimą ar šilumą kūne. Dažniausiai tai praeina greitai ir nepalieka jokių pasekmių, bet pojūtis būna pakankamai ryškus, kad sukeltų abejonių, ar tai normalu. Dalis žmonių nustemba, kad toks paprastas tyrimas gali sukelti tiek neįprastų kūno reakcijų.
Kartais pasireiškia spaudimo jausmas krūtinėje ar kakle, tarsi kūnas būtų labiau įsitempęs. Tai nėra pavojinga, bet gali išgąsdinti, ypač jei žmogus jautrus uždarai erdvei. Emocinė įtampa ir magnetinio lauko poveikis kartu sukuria pojūčius, kuriuos sunku tiksliai apibūdinti, todėl juos dažnai priskiria prie to, kas vadinama MRT šalutiniu poveikiu.
Po MRT gali pasireikšti:
- Lengvas galvos svaigimas, kuris trunka kelias minutes
- Šilumos bangos tam tikrose kūno vietose
- Nuovargio jausmas po ilgesnio gulėjimo
- Sustiprėjęs jautrumas garsui, jei tyrimas buvo ilgas
- Emocinis nerimas, kuris kilo ne procedūros metu, o tik pasibaigus jai
Svarbiausia suprasti, kad tokie pojūčiai patys savaime nėra pavojingi. Jie atsiranda dėl aplinkos, magnetinio lauko ir organizmo reakcijos į stresą. Tačiau jei žmogus jaučiasi blogai ilgiau nei kelias valandas, verta pasitarti su gydytoju.
Tai ypač aktualu, jei tyrimas atliktas su kontrastu, nes būtent tada MRT šalutinis poveikis gali būti ryškesnis ir reikalauti daugiau dėmesio.
Rimtesnės rizikos, kurios pasitaiko retai, bet kelia daug klausimų
Nors MRT be kontrasto laikomas labai saugiu, yra keli atvejai, kurie tikrai priverčia atidžiau įsižiūrėti. Didžiausia rizika kyla tada, kai žmogaus kūne yra metalo, apie kurį jis pats gali net nežinoti. Senas implantas, šratelis, skeveldra ar net senovinis ausies kabliukas gali tapti problema, nes magnetas juos traukia.
Tokie atvejai reti, bet jei taip nutiktų, pasekmės būtų rimtos. Dėl to prieš tyrimą reikia pasakyti net apie menkiausią metalinį daiktą, kuris kada nors pateko į kūną.
Kartais nerimą kelia ir kontrastas, jeigu jis naudojamas. Organizmas paprastai jį toleruoja gerai, tačiau retomis situacijomis reakcija būna aštresnė. Staigesnis kvėpavimo pasunkėjimas, veido paburkimas ar spaudimo jausmas krūtinėje gali prasidėti netikėtai.
Tai nutinka labai retai, bet būtent todėl kontrastą leidžiantis specialistas visada stebi žmogų iškart po injekcijos.
Galimos, rečiau pasitaikančios komplikacijos:
- Gadolinio likučiai audiniuose po daugkartinių tyrimų,
- Neaiškios kilmės skausmai ar odos jautrumas po kontrasto,
- Inkstų būklę apsunkinanti reakcija žmonėms su sunkiu inkstų nepakankamumu.
Tai nereiškia, kad šios būklės laukia kiekvieną, kuris eina atlikti MRT. Bet žinoti apie jas verta, nes taip atsiranda aiškumas, o nerimas sumažėja. Be to, šios rizikos vertinamos kiekvieną kartą prieš tyrimą, todėl žmogus nėra paliekamas vienas su savo baimėmis.
Apibendrinimas
Kai žmogus pirmą kartą susiduria su MRT, natūralu jausti įtampą. Tyrimas skamba rimtai, aparatas kelia daug klausimų, o internete randama visko. Vis dėlto supratus, kaip jis veikia ir kokios reakcijos gali būti, nerimo lieka gerokai mažiau.
Daugeliui žmonių tyrimas praeina ramiai. Pojūčiai po jo dažniausiai būna trumpi ir aiškiai paaiškinami. Rimtesnės situacijos pasitaiko retai ir dažniausiai yra susijusios su metalu kūne arba su kontrastu. Todėl svarbiausia būti atviram su gydytoju ir pasakyti apie savo sveikatos būklę, alergijas, ankstesnes reakcijas ar implantus.
Aiškiau suprantama informacija padeda žinoti, ko tikėtis, ir sumažina nereikalingą įtampą. O pats tyrimas dažniausiai suteikia daugiau naudos nei rizikų, nes padeda tiksliai išsiaiškinti, kas vyksta organizme. Tokiu būdu lengviau įvertinti, kaip žmogui gali pasireikšti MRT šalutinis poveikis, ir kada reikalingas didesnis atsargumas.
Šaltiniai
- medicalnewstoday.com (What to know about MRI contrast side effects)
- ezra.com (MRI Side Effects: What You Need to Know)
- pmc.ncbi.nlm.nih.gov (The benefits and side effects of gadolinium-based contrast agents in multiple sclerosis patients)