Daugelis bulvių lupenas išmeta nė nesusimąstydami, kad kartu išmeta ir tikrą sveikatos lobį. Mažai kas žino, jog jos išorinis sluoksnis slepia ne mažiau vertingų medžiagų nei pats gumbas.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia bulvių lupenų panaudojimas ligų gydymui – nuo odos negalavimų iki šlapimo sistemos sutrikimų. Nors šiuolaikinė medicina vis dar žiūri į tai su atsargumu, liaudies praktika rodo, kad teisingai paruoštos bulvių lupenos gali turėti ryškų organizmą stiprinantį poveikį.
Kodėl bulvių lupenos tokios vertingos
Bulvės daugeliui atrodo kaip paprastas, kuklus maistas, tačiau jų išorinis sluoksnis slepia išties įspūdingą maistinių medžiagų derinį. Būtent lupenoje telkiasi didžiausia koncentracija vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kuriuos dažnai prarandame nuskusdami daržovę iki baltumo.
Bulvių lupenose gausu kalio, magnio, geležies ir cinko – tai mineralai, padedantys reguliuoti kraujospūdį, stiprinantys nervų sistemą bei raumenis. Jose taip pat randama B grupės vitaminų, kurie palaiko kepenų veiklą ir energijos apykaitą.
Ne mažiau svarbus ir polifenolių kiekis – šie augaliniai junginiai padeda kovoti su uždegiminiais procesais bei stiprina organizmo atsparumą infekcijoms.
Dėl to bulvių lupenos vis dažniau minimos kaip natūrali priemonė imunitetui stiprinti ir organizmui valyti.
Įdomu tai, kad kai kuriuose regionuose senoliai lupenas naudojo ne tik maistui, bet ir kaip pirmąją pagalbą: dėjo ant nudegimų, spuogų ar žaizdų. Šiuolaikiniai tyrimai šią praktiką iš dalies patvirtina – bulvėse esančios medžiagos gali mažinti uždegimą ir skatinti audinių gijimą.
Bulvių lupenų panaudojimas ligų gydymui
Bulvių lupenos nuo seno laikytos universaliu pagalbininku įvairių negalavimų atveju. Jos gali būti vartojamos vidiniam organizmo stiprinimui, taip pat naudojamos išoriškai – kompresams, nuovirams ar garų inhaliacijoms.
Kepenų ir inkstų veiklai palaikyti
Silpnėjant kepenų ar inkstų funkcijai, naudotas paprastas nuoviras: saujelė gerai nuplautų bulvių lupenų užpilama litru vandens ir verdama apie 10 minučių.
Skystis perkošiamas ir geriama po pusę stiklinės du kartus per dieną. Toks gėrimas padeda pašalinti skysčių perteklių, sumažina tinimus ir skatina toksinų pasišalinimą.
Svarbiausia naudoti tik ekologiškai augintų bulvių lupenas – pirktinės dažnai padengtos chemikalais, kurie gali būti kenksmingi.
Kraujospūdžio ir širdies stiprinimui
Bulvių lupenose esantis kalis natūraliai padeda reguliuoti kraujospūdį. Nuovirą galima vartoti profilaktiškai po mažą stiklinę ryte. Reguliariai vartojant, širdies ritmas tampa tolygesnis, o nuovargio jausmas – retesnis.
Oda ir uždegiminiai procesai
Šiltos bulvių lupenos nuo seno naudotos kaip natūrali priemonė odos nuraminimui. Jas galima dėti ant pavargusių pėdų, nudegimų ar smulkių žaizdelių.
Bulvių krakmolas ir mineralai švelniai traukia karštį, mažina paraudimą, o vitaminas C padeda audiniams greičiau atsinaujinti.
Dar viena paprasta priemonė – šiltas kompresas veidui. Užplikytos ir atvėsintos bulvių lupenos dedamos ant odos 10–15 minučių. Toks ritualas padeda sumažinti paburkimą, o oda atrodo skaistesnė.
Kvėpavimo takų valymui
Neretai bulvių garai naudoti peršalimo sezonu. Tiesiog užpilkite lupenas verdančiu vandeniu, palaukite kelias minutes ir įkvėpkite garų užsidengę rankšluosčiu. Šis metodas padeda išvalyti kvėpavimo takus ir palengvina kvėpavimą.
Tokia praktika išlaiko senolių patirtį, bet kartu dera su šiuolaikiniu supratimu apie natūralią organizmo detoksikaciją ir mikroelementų svarbą.
Apibendrinimas
Bulvių lupenos – paprastas, bet nuostabiai vertingas gamtos šaltinis, kurį daugelis nepelnytai išmeta. Jose slypi visa jėga, galinti padėti organizmui švelniai apsivalyti, sustiprinti imunitetą ir net palengvinti kai kurių negalavimų eigą.
Tai priminimas, kad veiksmingi sprendimai dažnai slypi pačiuose kasdieniškiausiuose dalykuose. Užtenka šiek tiek žinių ir dėmesio, kad tai, ką laikome atliekomis, taptų naudingu pagalbininku sveikatai.