Nors dauguma apgamų yra visiškai nepavojingi odos dariniai, kai kurie jų gali tapti rimta grėsme sveikatai. Dermatologai pabrėžia – svarbiausia stebėti savo odą ir laiku pastebėti pokyčius. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas apgamas kartais gali būti pirmasis odos vėžio – melanomos – signalas.
Dažnai nekreipiame dėmesio į mažus odos pakitimus, tačiau būtent tie maži ženklai gali turėti didelę reikšmę. Todėl verta žinoti pagrindinius požymius, pagal kuriuos galima įvertinti, ar apgamas pavojingas, ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Apgamų vertinimas pagal ABCDE taisyklę
Gydytojai dermatologai visame pasaulyje naudoja vadinamąją ABCDE taisyklę, padedančią greitai ir aiškiai įvertinti apgamo būklę. Šis metodas tinka ir kiekvienam iš mūsų – pastebėjus bent vieną iš šių požymių, vertėtų pasirodyti specialistui.
A – Asimetrija. Jei apgamas nėra apvalus ar simetriškas, o jo forma išsikraipiusi, tai gali būti pirmas signalas, kad darinys nėra gerybinis.
B – Kraštai (angl. Borders). Pavojingi apgamai dažnai turi nelygius, „išplaukusius“ kraštus, kurie neatrodo aiškiai atskirti nuo sveikos odos.
C – Spalva (angl. Color). Gerybiniai apgamai paprastai būna vientisos spalvos. Jeigu jo atspalviai nevienodi – nuo šviesiai rudos iki juodos ar net rausvos – tai jau ženklas, kad reikia pasitikrinti.
D – Dydis (angl. Diameter). Nedideli, iki 6 mm apgamai dažniausiai yra nekenksmingi. Bet jei darinys didesnis, verta atkreipti į jį dėmesį, ypač jei jis vis dar auga.
E – Kitimas (angl. Evolution). Svarbiausias požymis – pokyčiai. Jeigu apgamas pradeda keisti formą, spalvą, didėti ar kraujuoti, būtina kreiptis į dermatologą.
Net jei nesate tikri dėl savo apgamų būklės, geriau pasitikrinti. Ankstyvas vizitas pas specialistą gali išgelbėti ne tik odos sveikatą, bet ir gyvybę.
Pavojingo apgamo požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Ne visi apgamai atrodo vienodai, tačiau tam tikri požymiai padeda suprasti, kada reikia rimtai sunerimti. Dermatologai pabrėžia – pavojingas apgamas dažniausiai „perspėja“ pats, tik reikia atidžiai stebėti pokyčius.
Štai keli požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Apgamas keičia spalvą. Jei jis tamsėja, atsiranda mėlynų, juodų ar rausvų atspalvių – tai gali būti nerimą keliantis ženklas.
- Greitai auga. Staigus dydžio padidėjimas per kelias savaites ar mėnesius – rimtas signalas, kad reikia kreiptis į dermatologą.
- Keičiasi forma. Asimetriškas ar „karpytas“ apgamas dažniausiai nėra gerybinis.
- Atsiranda niežėjimas ar skausmas. Jei apgamas ima niežėti, peršti ar kraujuoti, tai gali rodyti uždegimą arba ląstelių pakitimus.
- Odos paviršius pakinta. Apgamas tampa šiurkštus, pradeda pleiskanoti ar iš jo išsiskiria skystis – tai dar vienas pavojingas signalas.
Jei bent vienas iš šių požymių pasireiškia, delsimas gali kainuoti brangiai. Melanoma – viena agresyviausių vėžio formų, tačiau laiku pastebėta ir gydyta, ji visiškai išgydoma.
Kada apgamas gali tapti pavojingas?
Dauguma apgamų išlieka nekenksmingi visą gyvenimą, tačiau kai kurie iš jų laikui bėgant gali pakisti ir tapti pavojingi. Pavojus atsiranda tuomet, kai apgamas pradeda augti, keičia spalvą ar formą. Tokie pokyčiai dažnai rodo, kad ląstelės odoje dauginasi netaisyklingai – tai vienas iš pirmųjų galimos melanomos požymių.
Rizika ypač didėja, jei apgamas nuolat dirginamas – tarkime, trinamas drabužių, skutimosi metu pažeidžiamas ar užkabinamas papuošalais. Tokie pasikartojantys dirgikliai gali sukelti uždegimą, o ilgainiui – ląstelių pakitimus. Gydytojai pataria: jei apgamas yra vietoje, kur nuolat kliūna, geriau jį profilaktiškai pašalinti.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų. Tokiu atveju odą reikėtų tikrintis bent kartą per metus, net jei apgamai atrodo nepakitę.
Apgamų šalinimo būdai ir kada juos rinktis
Ne kiekvienas apgamas turi būti šalinamas, tačiau yra situacijų, kai tai būtina ar bent jau rekomenduojama. Dermatologai išskiria dvi pagrindines priežastis – medicininę ir estetinę.
Jeigu apgamas kelia įtarimų, keičiasi arba yra traumuojamas, jį būtina pašalinti. Tai daroma dviem būdais – lazeriu arba chirurginiu būdu.
- Lazerinis šalinimas taikomas gerybiniams dariniams. Procedūra greita, beveik neskausminga, o gijimas paprastai užtrunka vos kelias dienas.
- Chirurginis šalinimas atliekamas, kai apgamas atrodo įtartinai arba įtariama melanoma. Tokiu atveju darinys pašalinamas kartu su nedideliu sveikos odos plotu ir ištiriamas laboratorijoje.
Tiesa, net ir pašalinus apgamą, visada lieka tikimybė, kad jis gali ataugti, ypač jei buvo gilesnis. Todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir stebėti odą toje vietoje.
Apibendrinimas
Nors dauguma apgamų visą gyvenimą išlieka nekenksmingi, atsargumas visada vertas pastangų. Reguliariai stebėkite savo odą, fotografuokite apgamus ir kartą per metus apsilankykite pas dermatologą – tai paprasti žingsniai, galintys užkirsti kelią rimtoms ligoms.
Jei kuris nors darinys kelia abejonių, geriau jį patikrinti dabar, nei vėliau gailėtis dėl prarasto laiko. Gydytojai sutaria – kuo anksčiau aptinkamas pavojingas apgamas, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.
Sveika oda prasideda nuo dėmesingumo. Pastebėkite pokyčius, pasirūpinkite savimi ir neleiskite smulkmenoms tapti rimta grėsme jūsų sveikatai.
