Daug žmonių pastebi, kad su amžiumi atsiranda specifinis kūno kvapas senstant. Ir tai nebūtinai susiję su higiena ar prausimosi dažnumu. Net tada, kai žmogus kruopščiai prižiūri save, kvapas gali pasikeisti – jis tampa kitoks, nei buvo jaunystėje.
Mokslininkai jau seniai įrodė, kad tai nėra tik vaizduotės vaisius ar „senų knygų“ metafora. Kvapas iš tiesų atsiranda dėl fiziologinių pokyčių, hormonų svyravimų ir natūralių odos procesų. Daugelis iš pradžių sutrinka, kai tai pajunta, tačiau šis reiškinys yra visiškai natūralus žmogaus senėjimo dalis.
Koks yra tas vadinamasis „senatvės kvapas“
Ne vienas yra girdėjęs, kad vyresnio amžiaus žmogus turi savitą kūno kvapą, tačiau paaiškinti jį žodžiais nėra lengva. Jis nėra panašus į prakaito ar prastą higieną – tai kitoks, subtilus, bet atpažįstamas aromatas.
Dažniausiai žmonės jį apibūdina kaip šiek tiek rūgštoką, primenantį seną popierių ar net lengvą medienos dvelksmą. Kai kurie sako, kad jis primena uždarą biblioteką ar senas spintas, kuriose laikomi seni daiktai.
Įdomu tai, kad tyrimai rodo: šis kvapas nebūtinai yra nemalonus. Dažnai jis vertinamas kaip natūralus ir būdingas amžiui, tarsi tam tikras gyvenimo tarpsnio „parašas“. Būtent todėl vieni jį vos pastebi, o kitiems jis atrodo labai ryškus.
Tai nėra purvo ar prasto prausimosi pasekmė. Net ir tvarkingi, kasdien besiprausiantys žmonės gali pastebėti šį kvapą, nes jis susijęs su organizmo vidiniais procesais, o ne su muilo kiekiu vonioje.
Kas lemia specifinio kvapo atsiradimą?
Kai organizmas sensta, keičiasi ne tik išvaizda ar energijos lygis. Pasikeičia ir cheminiai procesai odoje, kurie daro įtaką tam, kaip kvepia mūsų kūnas.
Vienas svarbiausių kaltininkų – junginys, vadinamas 2-nonenal. Jo atsiranda daugiau tada, kai su amžiumi pakinta riebalų sudėtis odoje. Šis junginys turi savitą, šiek tiek rūgštoką kvapą, kurį daugelis apibūdina kaip primenantį popierių ar seną medieną.
Pokyčiai vyksta ir odos mikrobiome – tai yra natūralių bakterijų, gyvenančių ant odos, pusiausvyroje. Senstant jos kinta, o kartu kinta ir jų išskiriami junginiai. Be to, lėtėjanti medžiagų apykaita lemia, kad tam tikri skilimo produktai pasišalina per odą kitaip nei anksčiau, o tai dar labiau keičia kvapą.
Prie šio reiškinio dažnai prisideda ir gyvenimo būdas – vaistai, hormonų pokyčiai, ligos (pavyzdžiui, kepenų ar inkstų veiklos sutrikimai), taip pat mityba. Todėl vieniems žmonėms kvapas pasikeičia labiau, kitiems – vos pastebimai.
Kaip sumažinti specifinį kūno kvapą senstant?
Nors visiškai jo išvengti dažniausiai nepavyksta, yra būdų, kurie padeda kvapą sušvelninti ir padaryti jį mažiau juntamą. Svarbiausia čia ne bandymas kovoti su pačiu amžiumi, o dėmesys savo organizmui ir paprastiems kasdieniams įpročiams.
Pirmiausia verta suprasti, kad kvapo intensyvumą lemia ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir tai, ką valgome, kokius vaistus vartojame, kaip prižiūrime odą. Štai keli patarimai, kurie gali praversti:
- Gerkite daugiau vandens – skysčiai padeda greičiau pašalinti skilimo produktus iš organizmo.
- Įtraukite į racioną daugiau šviežių daržovių ir vaisių, ypač turinčių chlorofilo (špinatai, salotos, petražolės).
- Venkite daug riebalų ir perdirbtų produktų – jie gali sustiprinti nemalonius kvapus.
- Naudokite natūralius dezodorantus ar priemones be stiprių chemikalų, kurie nedirgina odos.
- Reguliariai keiskite drabužius ir skalbkite juos aukštesnėje temperatūroje.
- Skirkite dėmesio kepenų sveikatai – jos svarbios detoksikacijos procese.
- Vartokite daugiau antioksidantų (vitaminų C ir E), nes jie padeda mažinti oksidacinius procesus, susijusius su kvapo atsiradimu.
Net maži pokyčiai gali padaryti didelę įtaką. Pakeitus mitybą ar pasirūpinus tinkama odos priežiūra, kvapas tampa kur kas švelnesnis, o kartu pagerėja ir bendras savijautos pojūtis.
Kūno kvapo pokyčiai gali signalizuoti apie ligas
Specifinis kvapas, kuris atsiranda senstant, ne visada yra vien tik natūralūs hormonų ir odos pokyčiai. Kartais jis gali tapti pirmuoju ženklu, kad organizme vyksta rimtesni procesai.
Kai kurios ligos turi savo „kvapą“. Pavyzdžiui, kepenų ar inkstų veiklos sutrikimai dažnai pakeičia prakaito ir odos kvapą, padarydami jį aštresnį. Skydliaukės problemos, cukrinis diabetas ar medžiagų apykaitos ligos taip pat gali lemti, kad žmogaus kvapas tampa neįprastas ir labiau juntamas.
Svarbu atkreipti dėmesį – jei kvapas pakito staiga arba tapo labai stiprus, verta kreiptis į gydytoją. Kartais tai būna ankstyvas signalas, padedantis laiku pastebėti sveikatos sutrikimus. Taigi, nors daugeliu atvejų šis kvapas yra natūralus senėjimo palydovas, ignoruoti jo nereikėtų.
Pabaigai
Specifinis kūno kvapas senstant yra natūralus reiškinys, tačiau jis gali daug pasakyti apie mūsų sveikatą. Kartais tai tik hormonų ir odos mikrofloros pokyčiai, bet kartais – organizmo siunčiamas signalas apie rimtesnes problemas.
Jei pastebi, kad kvapas tampa stipresnis ar keičiasi staiga, svarbu neatidėlioti ir pasitikrinti sveikatą. Specifinis kūno kvapas senstant neturėtų būti ignoruojamas – jis gali būti raktas į ankstyvą diagnozę ir geresnę savijautą ateityje.
