Daugelis sodininkų džiaugiasi gausiu vaisių derliumi vasarą, tačiau neretai pavasarį nustemba pamatę, kad jų obelys, kriaušės ar slyvos žydi silpnai arba visai nežydi. Dažna to priežastis – viena paprasta klaida, dėl kurios vaismedžiai pavasarį nežydi. Tai netinkamas arba pavėluotas paruošimas žiemai.
Vaismedžiai, kaip ir žmonės, prieš šaltąjį sezoną turi sustiprinti savo imunitetą. Jei jie paliekami be tinkamos apsaugos, žiemos šalčiai gali pažeisti žiedinius pumpurus, žievę ar šaknis. Atrodo smulkmena, tačiau būtent tokios klaidos lemia, kad pavasarį laukiamos gėlės ir žiedai taip ir nepasirodo.
Tad kaip išvengti šios klaidos ir ką svarbiausia atlikti rudenį, kad pavasarį sodas džiugintų žiedų gausa?
Dažniausios klaidos ruošiant vaismedžius žiemai
Per anksti arba per vėlai atlikti darbai
Vienas svarbiausių dalykų – laikas. Jei vaismedžiai apgenimi ar nubalinti per anksti, šilti rudens orai gali paskatinti naujų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir žiemą nušąla. O jeigu darbus atidedate per vėlai, stipresni šalčiai jau būna padarę savo žalos – pumpurai nukenčia, o pavasarį žiedų tenka laukti veltui.
Nepakankama kamieno apsauga
Dalis sodininkų galvoja, kad jaunų medelių kamienus nebūtina saugoti. Tačiau būtent jie yra pažeidžiamiausi. Žiemą žievę gadina ne tik šalčiai, bet ir kiškiai ar pelėsiai. Jei kamienas neapsaugotas, medis gali susilpnėti tiek, kad pavasarį neturės jėgų žydėti.
Trąšų naudojimas netinkamu metu
Dažna klaida – rudenį gausiai tręšti azotu. Toks maitinimas paskatina lapiją ir ūglius, o ne medžio pasiruošimą ramybės periodui. Dėl to vaismedis „išvargsta“, prastai peržiemoja ir pavasarį žiedai būna reti arba visai neišsiskleidžia.
Nepašalinti seni lapai ir vaisiai
Palikti pūvantys lapai ar nesurinkti vaisiai – puiki terpė ligoms ir kenkėjams, kurie ramiai peržiemoja prie pat medžio. Atėjus pavasariui, jie pirmiausia pažeidžia pumpurus, o tai dar viena priežastis, kodėl žiedų būna mažiau.
Kaip tinkamai paruošti vaismedžius žiemai
1. Dirvos priežiūra ir šaknų apsauga
Rudenį būtina surinkti nukritusius lapus, vaisius ir piktžoles aplink kamieną. Švari dirva sumažina ligų bei kenkėjų riziką. Po to rekomenduojama mulčiuoti – storesnis lapų, komposto ar šiaudų sluoksnis apsaugo šaknis nuo šalčio ir išlaiko drėgmę.
2. Laistymas prieš šalnas
Nors atrodo keista, tačiau rudenį laistymas yra labai svarbus. Jei dirva bus sausa, šalčiai ją greičiau pažeis. Drėgna žemė geriau išsaugo šilumą, todėl prieš pirmąsias didesnes šalnas verta gausiai palaistyti vaismedžių šaknų zoną.
3. Kamienų apsauga ir balinimas
Jauni medeliai ypač pažeidžiami. Kamienus rekomenduojama apvynioti specialia apsaugine juosta, eglišakėmis ar nendrių kilimėliais. Be to, rudenį galima nubalinti kamienus kalkių tirpalu – tai apsaugos nuo žievės skilinėjimo dėl temperatūrų svyravimų.
4. Teisingas genėjimas
Rudenį genėti reikia saikingai. Pašalinamos tik sausos, lūžusios ar ligotos šakos. Stiprus genėjimas paliekamas pavasariui, nes rudenį jis tik paskatina naujų ūglių augimą, kurie neišgyvena žiemos.
5. Trąšos – tik tinkamos
Rudenį naudokite kalio ir fosforo trąšas, nes jos padeda sutvirtinti šaknis bei pasiruošti šalčiams. Azoto trąšų šiuo metu geriau vengti – jos skatina augimą, o ne ramybės būseną.
Papildomos apsaugos priemonės
Apsauga nuo graužikų
Žiemą vaismedžių kamienus mėgsta nugraužti kiškiai ir pelės. Kad to išvengtumėte, verta naudoti plastikinius tinklus ar specialias spirales, kurios užmaunamos ant kamieno. Paprastas šiaudų ar eglišakių sluoksnis taip pat gali atbaidyti kenkėjus.
Sniego nauda ir pavojai
Sniegas yra natūrali izoliacija – jis saugo šaknis nuo šalčio. Todėl aplink vaismedžius verta sukratyti daugiau sniego. Vis dėlto, jei sniego sluoksnis labai storas, o ypač ant šakų, jį reikėtų atsargiai nukratyti, kad nepažeistų jaunų ūglių.
Apsauga nuo temperatūrų svyravimų
Didžiausią žalą vaismedžiams dažnai daro ne pati žiema, o staigūs oro pokyčiai. Dieną saulė pašildo kamieną, o naktį jį surakina šalčiai. Tokie svyravimai gali suskilinėti žievę. Nubalintas ar apvyniotas kamienas sumažina šią riziką.
Atramos ir šakų pririšimas
Stiprus vėjas ar šlapias sniegas gali nulaužti šakas. Todėl verta pririšti šakas prie atramų arba jas šiek tiek sutvirtinti tarpusavyje. Tai ypač svarbu jaunam sodui, kur šakos dar plonos ir trapios.
Išvados
Vaismedžių paruošimas žiemai – tai ne tik tradicija, bet ir būtinybė, jei norite pavasarį džiaugtis gausiais žiedais. Dažniausiai pasitaikanti klaida, dėl kurios vaismedžiai pavasarį nežydi, yra netinkamas arba pavėluotas rūpinimasis medžių apsauga.
Laiku sutvarkyta dirva, tinkamai parinktos trąšos, apsaugoti kamienai ir sustiprintos šaknys garantuoja, kad medis peržiemos be streso. O tuomet, kai atšils, sodas nubus su pilnu žiedų grožiu.
Rūpestis rudens darbais iš tikrųjų yra investicija į pavasario džiaugsmą. Tad pasirūpinkite savo sodu dabar, kad kitą sezoną jis atsilygintų ne tik žiedų gausa, bet ir gausiu derliumi.
