Lelijos – vienos elegantiškiausių ir kvapniausių gėlių, tačiau mūsų klimato sąlygomis jos ne visada lengvai ištveria žiemą. Staigūs temperatūros pokyčiai, šaltos ir mažai sniego turinčios žiemos gali stipriai pakenkti jų svogūnams.
Laimei, yra paprastas būdas apsaugoti šiuos augalus ir užtikrinti, kad pavasarį jie vėl pražystų visu grožiu.
Jeigu jus domina, kaip išsaugoti lelijas per visą žiemą, verta susipažinti su keliomis svarbiomis taisyklėmis. Teisingai atlikus rudens darbus, gėlės ne tik peržiemos, bet ir kitą sezoną atsidėkos gausiais žiedais.
Kodėl lelijos jautrios šalčiui?
Nors lelijos atrodo tvirti augalai, jų svogūnai yra gana pažeidžiami žiemos sąlygomis. Skirtingai nei daugelio kitų gėlių, jų šaknys ir svogūnai auga arti žemės paviršiaus, todėl šalčiai juos greitai pasiekia.
Didžiausia grėsmė – ne tik stiprūs šalčiai, bet ir permaininga žiema. Kai dirva sušąla, o vėliau atšyla, svogūnai patiria stresą ir gali pradėti pūti. Dar vienas pavojus – drėgmės perteklius: jei svogūnai per žiemą stovi vandenyje, jie greitai pažeidžiami.
Todėl svarbiausia užduotis rudenį – apsaugoti lelijas nuo gilaus įšalo ir drėgmės pertekliaus. Tai užtikrina paprasta procedūra, kuri nereikalauja daug pastangų, bet turi didžiulę reikšmę jų išlikimui.
Pagrindinė procedūra prieš šalnas
Svarbiausias darbas norint apsaugoti lelijas – tinkamai jas uždengti. Iškart po pirmųjų šalnų, bet dar nesusiformavus nuolatiniam įšalui, lelijas reikia pridengti apsauginiu sluoksniu.
Tam puikiai tinka sausų lapų, šiaudų, spygliuočių šakų ar durpių sluoksnis. Jis apsaugo svogūnus nuo gilaus įšalo, o kartu leidžia jiems kvėpuoti ir išvengti drėgmės pertekliaus. Svarbiausia – neleisti, kad dirva aplink svogūnus būtų plika, nes tada šalčio poveikis tiesiogiai pasiekia šaknis.
Uždengus lelijas, jos ramiai peržiemoja net esant didesniems šalčiams. Pavasarį, kai oras atšyla, dangą reikia nuimti palaipsniui, kad augalai priprastų prie šviesos ir temperatūros pokyčių.
Papildoma apsauga žiemą
Nors storas mulčio ar šakų sluoksnis dažniausiai užtikrina pakankamą lelijų apsaugą, kai kuriais atvejais verta imtis dar kelių priemonių.
Jei žiema prognozuojama šalta ir besniegė, naudinga panaudoti agroplėvelę ar specialius sodo uždangalus. Jie padeda išlaikyti pastovesnę dirvos temperatūrą ir apsaugo nuo per didelių svyravimų.
Dar vienas patarimas – pasirūpinti drenažu. Jei dirva molinga ir linkusi kaupti vandenį, svogūnai gali pradėti pūti. Tokiu atveju aplink lelijas verta įrengti nedidelius griovelius, kad vanduo lengviau nutekėtų.
Žiemą, ypač atlydžių metu, svarbu patikrinti dangą – jei ji pernelyg sušlapo, ją reikėtų atnaujinti. Tinkamai prižiūrėtos lelijos pavasarį atsinaujins greičiau ir sužydės gausiau.
Išvada
Lelijos – jautrios, bet kartu ir ištvermingos gėlės, jei joms suteikiama tinkama apsauga. Paprasta rudens procedūra – svogūnų pridengimas natūraliu mulčiu ar šakomis – užtikrina, kad jos peržiemos be nuostolių ir pavasarį vėl atskleis savo grožį.
Jeigu svarstote, kaip išsaugoti lelijas per visą žiemą, atsakymas paprastas: neleiskite, kad svogūnai patirtų tiesioginį šalčio ir drėgmės poveikį. Tinkamai atlikus šiuos darbus, kitą sezoną jus džiugins ne tik išlikę, bet ir dar gausiau žydintys augalai.
