Pernykščių vaistažolių galia – klausimas, kuris dažnai kyla tiems, kas mėgsta rinkti ir džiovinti augalus patys. Juk žolelės, surinktos vasarą, dažnai užsilieka spintelėse iki kito sezono.
Bet ar jos išlaiko savo vertę? Ar gerdami pernai rinktų žolelių arbatą gauname tiek pat naudos, kiek iš šviežiai paruoštų?
Liaudies medicina turi savų atsakymų: senoliai sakydavo, kad kiekvienas augalas turi savo laiką ir stiprybę, kuri pamažu blėsta. Tačiau net ir praradus dalį veikliųjų savybių, tokios žolelės gali turėti naudos.
Tad verta žinoti, kas nutinka, kai į puodelį įsipilate arbatos iš praėjusio sezono derliaus.
Kaip keičiasi pernykštės vaistažolės?
Silpnesnis kvapas ir skonis
Šviežiai džiovintos žolelės paprastai būna kvapnios, ryškaus skonio. Tačiau bėgant mėnesiams šie pojūčiai pamažu blėsta.
Todėl arbata iš pernykščių vaistažolių gali atrodyti „plonesnė“, mažiau aromatinga.
Mažėjanti veikliųjų medžiagų koncentracija
Liaudies medicina teigia, kad augalų galia slypi jų veikliosiose medžiagose – eteriniuose aliejuose, taninuose, vitaminuose. Deja, laikui bėgant jų kiekis mažėja.
Moksliniai tyrimai taip pat patvirtina, kad vitaminai ir dalis antioksidantų su laiku suyra, todėl poveikis organizmui tampa švelnesnis.
Spalvos pokyčiai
Kokybiškai laikomos žolelės turėtų išlaikyti natūralią, žalsvą spalvą. Jei jos patamsėjo, parudavo ar net prarado pirminį atspalvį, tai ženklas, kad naudingų medžiagų jose liko mažiau.
Galimos netinkamo laikymo pasekmės
Jeigu vaistažolės laikytos drėgnoje ar šiltoje vietoje, jose gali atsirasti pelėsio ar nemalonaus kvapo. Tokios arbatos vartoti nepatartina, nes ji gali būti net žalinga.
Ar pernykštės vaistažolės vis dar turi naudos?
Švelnesnis, bet vis tiek vertingas poveikis
Nors veikliosios medžiagos laikui bėgant silpnėja, pernykščių vaistažolių galia visiškai nedingsta.
Arbata iš jų vis dar gali padėti atpalaiduoti, sušildyti organizmą, numalšinti lengvą peršalimą ar pagerinti virškinimą.
Natūrali kasdienė arbata
Pernykštės žolelės puikiai tinka kasdienei arbatai – jos maloniai šildo, suteikia lengvą skonį ir gali būti puikus pasirinkimas vietoje saldžių gėrimų.
Kada jas sunaudoti?
Tokias žoleles geriausia suvartoti iki naujojo derliaus. Jei turite dar likučių, jas galima sumaišyti su šviežiomis, taip sukuriant balansą tarp kvapo, skonio ir veikliųjų savybių.
Kitos panaudojimo idėjos
Jeigu manote, kad arbatai jos jau per silpnos, jas galima naudoti pirtelėje kaip užpilus, į vonios ritualus ar net pagalvėlių pripildymui – kvapas išlieka, nors ir švelnesnis.
Kaip teisingai laikyti vaistažoles?
Sausa ir vėsi vieta
Pagrindinė taisyklė – vaistažoles laikyti visiškai sausas. Drėgmė skatina pelėsį, o šiluma spartina veikliųjų medžiagų irimą.
Geriausia vieta – vėsi, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugota spintelė.
Sandarūs indai
Senoliai žoleles laikydavo drobiniuose maišeliuose, tačiau šiuolaikinė praktika rodo, kad patikimiausia – stikliniuose induose su sandariu dangteliu. Taip vaistažolės išlieka aromatingesnės.
Tinkamas kiekis
Patariama neprisirinkti per daug – geriau kasmet turėti šviežias atsargas. Paprastai vaistažolės laikomos tinkamomis vartoti apie 12 mėnesių.
Ženklinimas
Ant indo ar maišelio verta užrašyti žolelės pavadinimą ir surinkimo datą. Taip bus lengva sekti, kurių žolelių laikas jau baigėsi.
Pabaigai
Pernykščių vaistažolių galia iš tiesų nėra tokia stipri kaip šviežiai surinktų, tačiau jos vis dar gali būti vertingos kasdienei arbatai ar kitoms namų reikmėms.
Nors laikui bėgant jų kvapas ir veikliosios medžiagos blėsta, švelnus poveikis organizmui išlieka – ypač jei žolelės laikytos tinkamai.
Svarbiausia prisiminti senolių išmintį: gamtos dovanos stipriausios tada, kai naudojamos šviežios. Todėl pernykštes žoleles geriausia sunaudoti iki naujojo derliaus, o naujai surinktas atsargas laikyti tinkamai – taip jų nauda išliks kuo ilgiau.
