Vaismedžių genėjimas yra viena svarbiausių priežiūros darbų, tačiau laikas čia vaidina lemiamą vaidmenį.
Dabar, vasaros pabaigoje, daugeliui kyla noras patrumpinti ūglius ar pašalinti nereikalingas šakas, nes medis atrodo pernelyg tankus. Vis dėlto patyrę sodininkai perspėja – skubėti neverta.
Pirmiausia reikėtų suprasti, kad vasaros pabaiga – tai metas, kai vaismedžiai jau ruošiasi ramybės periodui. Genėjimas dabar gali paskatinti medį išleisti naujus ūglius, kurie nespės subręsti iki šalnų.
Dėl to jie apšals, o kartu gali susilpninti ir visą medį. Tokia klaida dažnai lemia prastesnį žydėjimą kitą pavasarį bei mažesnį derlių.
Be to, pjūvio žaizdos vasaros pabaigoje gyja kur kas lėčiau nei pavasarį ar ankstyvą vasarą. Tai reiškia, kad medis lieka pažeidžiamas – į žaizdas lengviau patenka grybinės ligos, kenkėjai.
Kada geriausia genėti vaismedžius
Patyrusių sodininkų patirtis rodo, kad vaismedžių genėjimas turi savo aiškius sezonus, ir kiekvienas jų suteikia savų privalumų. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą laiką, kad medis gautų maksimalią naudą, o ne patirtų žalą.
Pavasarinis genėjimas – pats tinkamiausias metas daugumai vaismedžių. Tai daroma anksti pavasarį, kai dar neprasidėjo aktyvi sulčių cirkuliacija.
Šiuo laikotarpiu medis geriausiai užgydo pjūvius, greitai atsinaujina ir suformuoja stipresnę lają. Be to, pašalinamos sausos, pažeistos ar šerkšno paveiktos šakos, kurios per žiemą susilpnėjo.
Vasarinis genėjimas taip pat turi savo vietą. Jis taikomas birželio–liepos mėnesiais, kai medis aktyviai auga. Šiuo metu šalinamos smarkiai į viršų augančios, nereikalingos šakos, vadinamos „vilkūgliais“.
Tai padeda nukreipti medžio energiją į vaisius, o ne į žaliosios masės augimą. Tačiau svarbu – vasarinis genėjimas daromas tik vidurvasarį, o ne pabaigoje, kai medis ruošiasi ramybės periodui.
Žiemos pabaigos genėjimas (vasario pabaigoje – kovo pradžioje) taip pat gali būti tinkamas, ypač senesniems medžiams, kuriems reikia stipresnio atnaujinimo. Tačiau tokiu metu būtina saugoti, kad nebūtų didelių šalčių, nes pjūviai gali apšalti.
Trumpai tariant – geriausias laikas yra ankstyvas pavasaris ir vidurvasaris, o vasaros pabaigoje bei rudenį geriau palikti medį ramybėje.
Dažniausios klaidos genint vaismedžius netinkamu metu
Nors atrodo, kad šakų patrumpinimas yra paprastas darbas, iš tiesų klaidos gali turėti ilgalaikių pasekmių. Ypač tada, kai genėjimas atliekamas ne laiku.
1. Genėjimas rudenį ar vėlyvą vasarą. Kaip jau minėta, tai skatina naujų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir per žiemą apšąla. Dėl to medis kitą pavasarį būna nusilpęs.
2. Per gausus šakų šalinimas vienu metu. Dažnas pradedantysis nori, kad medis iškart „atsivertų“ šviesai. Tačiau jei pašalinama per daug šakų, medis patiria stresą – sulėtėja vaisių formavimasis, gali pradėti leisti dar daugiau vilkūglių.
3. Paliktos ilgos kelmelinės šakos. Atrodo, kad medis „gyvens ilgiau“, jei nebus nupjauta iki pat pagrindo. Tačiau tokie kelmai dažnai tampa puvinių ir ligų židiniu.
4. Netinkami įrankiai. Bukas pjūklas ar žirklės suplėšo žievę, palieka nelygų paviršių. Tai sunkiau gyja ir atveria kelią infekcijoms.
5. Pjūvio vietų neapsaugojimas. Senolių praktikoje dažnai naudota sodo tepalo ar natūralių priemonių apsauga, kad žaizda užsitrauktų greičiau. Jei pjūviai paliekami atviri, medis tampa pažeidžiamesnis.
Šios klaidos gali lemti, kad vietoje gausaus derliaus sulauksite silpnesnių, ligų pažeistų vaismedžių. Todėl svarbiausia – ne skubėti, o pasirinkti tinkamą laiką ir būdą.
Kaip tinkamai pasiruošti vaismedžių genėjimui
Kad vaismedžių genėjimas būtų naudingas, o ne žalingas, svarbu pasirūpinti keliais dalykais dar prieš pradedant darbą.
Pasirinkite tinkamus įrankius. Geriausiai tinka aštrios sodo žirklės, sekatoriai ir mažas pjūklas storesnėms šakoms.
Įrankiai turi būti švarūs, kad neperneštumėte ligų nuo vieno medžio ant kito. Patyrę sodininkai po kiekvieno medžio dezinfekuoja įrankius, pavyzdžiui, spiritu ar specialiu tirpalu.
Stebėkite orą. Geriausia genėti sausą dieną, kai nėra didelio šalčio ar drėgmės. Šlapias oras sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms, o didelis šaltis gali apšaldyti pjūvio vietas.
Turėkite sodo tepalą. Nors ne visi jį naudoja, tačiau liaudies patirtis rodo, kad užtepant pjūvio vietą sodo tepalu ar natūraliu bičių vašku, medis gyja greičiau ir yra mažiau pažeidžiamas kenkėjų.
Įvertinkite medžio amžių ir būklę. Jauniems vaismedžiams pakanka lengvo formavimo – patrumpinti ūglius ir pašalinti akivaizdžiai nereikalingas šakeles.
O senesniems medžiams kartais reikia stipresnio genėjimo, bet tai daroma keliais etapais per kelerius metus, kad medis nebūtų per daug nualintas.
Turėkite planą. Nešalinkite šakų chaotiškai. Pirmiausia apžiūrėkite visą lają, nuspręskite, kur reikia daugiau šviesos, kurios šakos kryžiuojasi ar trukdo viena kitai. Tik tada pradėkite pjauti.
Tokie paprasti pasiruošimo žingsniai gali padėti išvengti dažniausių klaidų ir užtikrinti, kad vaismedis ne tik atlaikytų genėjimą, bet ir duotų gausesnį derlių.
Apibendrinimas: kodėl svarbu pasirinkti tinkamą laiką
Genėdami vaismedžius tinkamu metu, padedate jiems ne tik gražiau augti, bet ir sukaupti daugiau jėgų gausiam derliui. Vasaros pabaigoje geriau susilaikyti – šiuo metu medis jau ruošiasi ramybės periodui, todėl kiekvienas pjūvis gali tapti papildoma našta.
Tinkamai suplanuotas genėjimas ankstyvą pavasarį ar vasaros viduryje užtikrina, kad vaismedis bus sveikas, stiprus ir kasmet džiugins skaniais vaisiais.
Senolių patirtis ir šiandien išlieka aktuali – medį reikia prižiūrėti ne tada, kai mums atrodo patogu, o tada, kai jam pačiam tai tinkamiausia.
Tad jei norite, kad sodas klestėtų ilgus metus, skirkite dėmesio laikui, pasiruošimui ir kantrybei. Jūsų pastangos atsipirks gausiu derliumi ir sveikais, stipriais medžiais.
