Vos tik prapliumpa lietus, soduose ir daržuose prasideda tyli, bet žiauri kova. Iš niekur atsiradę šliužai per vieną naktį sugeba sunaikinti visą lysvę salotų, apgraužti kopūstų lapus ar net pragraužti skylę per pomidoro odelę.
Šliužų invazija po lietaus tapo realybe daugeliui daržininkų – ypač šiemet, kai lietus kone kasdienis svečias.
Kol žemė drėgna, o oras – vėsus ir drėgnas, šie gleivėti kenkėjai jaučiasi tarsi savo valdose.
Ir nors vienas kitas šliužas atrodytų ne bėda, jų gebėjimas daugintis bei naikinti daržoves kelia visai kitą grėsmę.
Kodėl po lietaus jų atsiranda tiek daug?
Šliužai – drėgmę mėgstantys padarai. Kai dirva sausa, jie slepiasi po lapais, plyšiuose ar giliai žemėje.
Tačiau vos tik aplinka prisotinama vandens, jų aktyvumas šokteli į viršų. Drėgmė leidžia jiems laisvai judėti, daugintis, o tamsūs, debesuoti vakarai – puikus metas medžioklei.
Po kelių dienų lietaus šliužai gali pasirodyti ne pavieniui, o dešimtimis – ypač jei netoliese auga mėgstamos jų kultūros: salotos, braškės, kopūstai, agurkai.
Drėgname ore jų kvėpavimas tampa intensyvesnis, judėjimas aktyvesnis, o gleivės – dar tankesnės, todėl jie išgyvena ir ant šiurkštesnių paviršių.
Kur slepiasi ir kada puola
Nors dieną jų beveik nesimato, naktį arba po lietaus – jie visur. Šliužai itin mėgsta:
- tankius, pavėsingus plotus tarp daržovių;
- vietas prie tvorų, komposto krūvų ar akmenų;
- lysves, kuriose auga plačialapiai augalai, po kuriais drėgna net ir sausu oru.
Dažnai daržininkai net nežino, kad turi šliužų problemą, kol neatsiranda pirmieji nuostoliai – nugraužtos daigų viršūnės, skylėti lapai, sudrėkę vaisiai.
Jie ne tik apgraužia paviršių, bet ir įsigraužia gilyn, todėl žala pasimato tik po kelių dienų – kai jau per vėlu.
Veiksmingi būdai kovoti su šliužais – kas tikrai padeda
Kai šliužų invazija po lietaus pasiekia piką, svarbiausia – reaguoti greitai.
Laimei, ne visada reikia brangių priemonių ar chemijos – daug ką galima padaryti naudojant tai, ką jau turite namuose ar darže.
1. Rinkimas rankomis – paprasta, bet veiksminga.
Skamba nemaloniai, bet vakare ar anksti ryte su žibintuvėliu surinkti šliužus – vienas tiesiausių būdų greitai sumažinti jų kiekį.
Jei šliužų ypač daug – dėkite juos į kibirą su sūriu vandeniu arba pelenais.
2. Barjerai aplink lysves.
Šliužai nemėgsta šiurkščių, sausų paviršių. Aplink pažeidžiamus augalus galima paberti:
– pelenų,
– kavos tirščių,
– kiaušinių lukštų,
– sausų pjuvenų ar smėlio.
Svarbiausia – barjeras turi būti sausas ir atnaujinamas po kiekvieno lietaus.
3. Alaus gaudyklės.
Vienas seniausių metodų – įkasti mažą indą su alumi iki žemės lygio. Šliužai kvapu pritraukiami įkrenta ir nepajėgia išlipti.
Gaudyklės veikia geriausiai vakare – tiesiog pakeiskite skystį kasdien.
4. Komposto ir šiukšlių kontrolė.
Šliužai dažnai slepiasi po lentomis, senais kibirais, akmenimis ar per tankiu mulčiu. Jei darže daug pasislėpimo vietų – pats metas išvalyti. Net vienas paliktas lapas gali tapti „viešbučiu“ visai kolonijai.
5. Vandens laistymo peržiūra.
Jei po lietaus dar papildomai laistote daržą – tik padedate šliužams. Svarbu palaikyti sausą tarpueilių zoną ir laistyti tik rytais, kad vakare augalai būtų sausesni.
Klaidų sąrašas: ko vengti, kad šliužai neatsikeltų gyventi visam laikui
Kartais net patys geriausi norai gali pakenkti. Norėdami apsaugoti daržus nuo sausros ar šaknų perkaitimo, žmonės neretai sukuria idealias sąlygas… šliužams. Štai ką verta įsivertinti:
Per tankus sodinimas.
Kai augalai auga vienas šalia kito, tarp jų sunku patekti orui ir šviesai. Toks mikroklimatas – šliužų rojus.
Jie nemėgsta atvirų, saulėtų vietų, todėl stori augalų lapai tampa puikia priedanga dienai.
Per storas mulčias.
Nors mulčiavimas – naudingas dalykas, bet jei jo sluoksnis storas ir nuolat drėgnas, po juo slepiasi ne tik šliužai, bet ir jų kiaušinėliai.
Rekomenduojama naudoti plonesnį sluoksnį arba išvis jo atsisakyti esant didelei drėgmei.
Nesurenkami likučiai ir piktžolės.
Po lietaus ypač svarbu greitai išravėti ir nurinkti pūti pradėjusius augalus – net viena supuvusi salotos galva gali pritraukti dešimtis šliužų.
Verta dažniau apžiūrėti daržą ir pašalinti viską, kas jiems gali tapti priedanga.
Nepakankamai vėdinamas šiltnamis.
Šliužai mielai keliauja ir į šiltnamius – ypač jei ten nuolat drėgna. Vakare neatidarius vėdinimo angų arba nelaikant sausos dirvos, galima sukurti jiems kone tropinį rojų.
Kova įmanoma – svarbiausia nelaukti
Šliužų invazija po lietaus gali atrodyti beviltiška, bet svarbiausia – nepasiduoti. Net keli ryžtingi žingsniai gali ženkliai sumažinti jų skaičių ir išgelbėti derlių.
Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo bus mažesnė žala ir bus lengviau atgauti kontrolę darže.
Svarbiausia – stebėti, kur jie slepiasi, neleisti kauptis drėgmei ir aktyviai veikti. Kai žinote, kas veikia, o kas tik švaisto laiką, šliužų puolimas nebeatrodo toks baisus.
