Miške akis pirmiausia ieško uogų. Mėlynas taškelis po lapu, dar vienas prie kelmo, sauja į indelį, kelios tiesiai į burną. Bet patyręs žolininkas prie mėlynių krūmelio pasilenkia ne vien dėl uogų. Jis pasižiūri į lapus.
Mėlynių lapų rinkimas atrodo kuklus darbas. Jokio pilno kibiro, jokio saldaus laimikio, jokio mėlyno liežuvio. Bet namo parsinešta sauja jaunų lapų gali tapti žiemos arbata, kurią verta turėti ten pat, kur laikomi čiobreliai, liepžiedžiai ar aviečių lapai.
Lapuose nėra tokio skonio kaip uogose. Jie ne desertui. Jų vertė kitokia: taninai, augalinės rūgštys, mineralinės medžiagos ir švelnus sutraukiantis poveikis.
Lapai, kurie vertinami labiau nei atrodo
Mėlynių lapai liaudyje naudojami virškinimui, šlapimo takams, burnos ir gerklės skalavimams, lengvam viduriavimui, organizmo stiprinimui. Jie nėra saldi miško dovana. Tai labiau rimta žolė iš miško paklotės.
Jauni lapai ir ūglių viršūnėlės būna švelnesni. Brandesniuose lapuose daugiau taninų, todėl jų poveikis gali būti stipresnis, bet ir skonis tampa aitresnis. Dėl taninų mėlynių lapų arbata dažnai siejama su sutraukiančiu poveikiu, kuris praverčia tada, kai virškinimas per daug suaktyvėjęs.
Mėlynių lapai taip pat minimi kalbant apie šlapimo pūslę ir šlapimo takus. Arbata gali būti geriama kaip švelni pagalba, kai norisi daugiau šilto skysčio ir augalinio palaikymo. Jei yra skausmas, kraujas šlapime, karščiavimas ar stiprus deginimas, tokia arbata jau ne atsakymas.
Dar viena tema, dėl kurios mėlynių lapai turi seną vardą, yra cukraus kiekis kraujyje. Čia nereikia skambių pažadų. Lapai negydo diabeto, bet žolininkystėje jie ilgai minimi kaip augalas, kurį žmonės rinko medžiagų apykaitai palaikyti.
Mėlynių lapų rinkimas be žalos krūmeliui
Geriausias metas lapams yra pavasario pabaiga ir vasaros pradžia, kol lapai dar gražūs, sveiki, neapdžiūvę. Galima rinkti ir vėliau, bet tuomet reikia žiūrėti, kad lapai nebūtų dėmėti, pageltę ar pažeisti. Skinti reikia sausu oru. Ne po lietaus ir ne tada, kai ant augalų laikosi rasa. Drėgni lapai sunkiau džiūsta, greičiau tamsėja ir gali pradėti pelyti.
Neskabykite viso krūmelio. Pakanka paimti kelis lapus ar mažą ūglių viršūnėlę nuo vieno augalo ir pereiti toliau. Mėlynės auga lėtai, todėl miške reikia elgtis švelniai. Netinka vietos prie kelių, takų su dideliu judėjimu, pramonės zonų ar purškiamų plotų. Lapai arbatai turi būti iš švarios vietos.
Džiovinimas paprastas. Lapus paskleiskite plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio. Laikykite pavėsyje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Kelis kartus per dieną lengvai pavartykite.
Gerai išdžiūvę lapai turi likti trapūs, bet ne supeliję, ne pajuodę ir be rūgštaus kvapo. Laikykite popieriniame maišelyje, drobiniame maišelyje arba stikliniame inde. Drėgmė yra didžiausias priešas.
Arbata, užpilas ir nauda, kurios nereikia išpūsti
Paprastai arbatai pakanka 3 ar 5 džiovintų mėlynių lapų arba 1 arbatinio šaukštelio smulkintos žaliavos. Užpilkite stikline karšto vandens, uždenkite ir palaikykite 10 ar 15 minučių. Nukoškite ir gerkite šiltą.
Skonis žolinis, šiek tiek sutraukiantis. Jei per stiprus, galima maišyti su aviečių lapais, liepžiedžiais ar trupučiu mėtos. Mėlynių lapai nėra ta žolė, kurią verta gerti litrais. Užtenka puodelio, kai jo reikia.
Stipresniam užpilui naudojamas 1 valgomasis šaukštas lapų stiklinei karšto vandens. Laikoma apie 2 valandas, tada nukošiama. Toks užpilas jau sodresnis, todėl geriamas mažesniais kiekiais ir trumpiau.
Mėlynių lapų rinkimas labiausiai pasiteisina tiems, kurie mėgsta turėti namuose savų žolelių. Tokia arbata gali praversti:
- Kai norisi sutraukiančios arbatos virškinimui.
- Kai reikia šilto gėrimo šlapimo takams palaikyti.
- Kai norisi natūralesnio burnos ar gerklės skalavimo.
- Kai ruošiamos žolelių atsargos žiemai.
- Kai norisi panaudoti ne tik uogas, bet ir vertingus lapus.
- Kai ieškoma švelnios miško žolės be stipraus kvapo.
- Kai saldžios arbatos jau pabodusios.
Atsargumas būtinas, jei vargina vidurių užkietėjimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, kasos ligos, sumažėjęs kraujo krešėjimas ar alergijos. Nėštumo metu, žindant, vartojant vaistus nuo cukraus kiekio kraujyje ar turint lėtinių ligų, geriau pasitarti su specialistu.
Mėlynių lapai ne tokie pastebimi kaip uogos. Bet būtent dėl to jie įdomūs. Vieni miške ieško saldaus derliaus, kiti ramiai pasirenka tai, kas žiemą virs tamsesne, sutraukiančia, mišku kvepiančia arbata. Kitą kartą rinkdami mėlynes, pažiūrėkite ir į lapus. Tik švelniai. Miškas nemėgsta skubėjimo.