Vasaros pradžia šiltnamyje atneša iššūkių. Krūmai auga vešlūs, krauna didžiules kekes, bet bėga savaitės ir vaizdas visiškai nesikeičia. Vietoje lauktų mažų pomidoriukų ant šakų lieka tik tušti pomidorų žiedai, kurie po kelių dienų pagelsta bei nubyra ant žemės.
Tokia situacija stipriai nuvilia atidavus tiek jėgų augalų priežiūrai. Panagrinėkime realias priežastis, blokuojančias natūralius procesus, ir aptarkime efektyvias gudrybes esamai padėčiai taisyti.
Temperatūrų šuoliai ir tvankus oras
Didelis karštis paralyžiuoja bet kokį augalo norą formuoti vaisius. Optimali aplinka dieną siekia 22 arba 24 laipsnius šilumos. Saulėkaitoje uždaryto šiltnamio viduje termometro stulpelis lengvai perkopia 30 laipsnių padalą. Tokiame pragariškame karštyje žiedadulkės praranda savo gyvybingumą, tampa visiškai sterilios.
Dėl per didelės drėgmės ore žiedadulkės sulimpa į vieną gumulą. Lipni masė negali byrėti žemyn ir apvaisinti piestelės. Prisideda ir vėsios naktys. Kai tamsiuoju paros metu temperatūra staiga nukrenta žemiau 10 laipsnių, augalas patiria didžiulį stresą.
Esant tokiems ekstremaliems svyravimams sode masiškai matomi tušti pomidorų žiedai. Išeitis paprasta. Privalu užtikrinti maksimalų vėdinimą. Palikite atviras duris bei orlaides abiejuose šiltnamio galuose ištisą parą. Nebijokite naktinės vėsos, nuolatinis skersvėjis apsaugos nuo drėgmės kaupimosi ir pavojingų grybelinių ligų.
Skersvėjis ir vibracija atstoja bitutes
Egzistuoja labai gajus mitas, neva daržovėms būtini vabzdžiai apdulkintojai. Šiltnamio augalai yra 100 procentų savidulkiai. Kamanių ar bičių atskirai vilioti nereikia. Žiedadulkėms atlikti savo darbą pakanka minimalaus oro judėjimo. Kai uždaroje erdvėje vyrauja visiška ramybė, natūralus apdulkinimas nevyksta.
Čia galite padėti patys. Kiekvieną rytą tarp 9 ir 11 valandos pereikite per šiltnamį ir lengvai krestelėkite kiekvieną stiebą. Verta išbandyti išradingą metodą su elektriniu dantų šepetėliu. Prilietus žiedynkočius vibruojančiu prietaisu vos 3 ar 5 sekundėms, žiedadulkės tobulai nubyra į reikiamą vietą.
Mitybos disbalansas blokuoja užuomazgas
Trąšų perteklius pridaro kur kas daugiau bėdos nei nedidelis trūkumas. Gausiai pritręšus azotu, pavyzdžiui, grynu mėšlu ar salietra, krūmas turimą energiją skiria lapijos auginimui. Atsiranda graži žalia masė, stori stiebai, bet paties derliaus ten nebus. Žydėjimo etape daržovėms ypatingai reikia kalio ir boro.
Purškimas boro rūgšties tirpalu labai stimuliuoja užuomazgų formavimąsi. Miltelius pirmiausia ištirpinkite mažame kiekyje karšto vandens, nes šaltame skystyje jie netirpsta. Vėliau viską supilkite į 10 litrų talpą, kurioje jau paruošti 5 gramai medžiagos. Gautu skysčiu apdorojamos viršūnės.
Labai pasiteisina laistymas monokalio fosfatu. Užsienio agronomų parengtuose giduose pabrėžiama, kad uždarose patalpose skystas kalio papildymas padeda išlaikyti stabilią vaisių mezgimo eigą prastesniais orais.
Venkite eksperimentų purškiant pieno ir jodo mišiniu. Pienas visiškai neutralizuoja jodą, tokia cheminė reakcija neduoda realios naudos bei tik užkemša lapų žioteles.
Paprasti žingsniai pilnoms kekėms
Situaciją galima greitai ištaisyti pritaikius kelias praktines taisykles:
- Vėdinkite šiltnamį be pertraukų. Nuolatinis skersvėjis yra geriausias pagalbininkas karštomis dienomis.
- Rytais fiziniais judesiais sujudinkite krūmus. Lengvas stiebų krestelėjimas išgelbės tas kekes, kur matomi tušti pomidorų žiedai.
- Griežtai ribokite azoto kiekį. Atsisakykite vištų ar karvių mėšlo pasirodžius pirmoms geltonoms kekėms.
- Pamaitinkite augalus kaliu bei boru. Minėti 2 elementai tiesiogiai atsakingi už sėkmingą vaisių formavimąsi.
Verta apsišarvuoti kantrybe. Vėlyvesnės veislės tiesiog ilgiau ruošiasi, o staiga atvėsę orai procesą dar labiau sulėtina. Laikas ir apgalvota priežiūra viską sustatys į savas vietas. Užtikrinus geras augimo sąlygas, derlius tikrai pradžiugins.