Tikriausiai kiekvienas savo aplinkoje turime žmogų, kuris, atrodo, niekada neserga, net kai aplink visi šnirpščia nosimis.
Mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus atsparumas ligoms nėra tiesiog sėkmės reikalas ar atsitiktinis reiškinys.
Esminis faktorius, skiriantis stiprios sveikatos savininkus nuo dažnai sergančiųjų, yra jų imuninės sistemos aktyvumas ir balansas.
Nors genetika suteikia pradinį įrankių rinkinį, didžioji dalis atsakomybės tenka mūsų kasdieniams gyvenimo būdo pasirinkimams.
Genetika prieš gyvenimo būdą: kas laimi kovą?
Daugeliui patogu manyti, kad silpnas imunitetas yra paveldėtas iš tėvų ir nieko čia nepakeisi, tačiau tiesa yra kur kas viltingesnė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad genetinis paveldas sudaro tik apie 30% mūsų atsparumo, o likę 70% tiesiogiai priklauso nuo mūsų elgsenos.
Tai reiškia, kad žmogaus atsparumas ligoms didžiąja dalimi yra mūsų pačių rankose ir kontroliuojamas per epigenetiką.
Mes negalime pakeisti savo DNR sekos, tačiau galime pakeisti aplinką, kurioje mūsų ląstelės funkcionuoja, suteikdami joms reikiamas medžiagas kovai su patogenais.
Žarnynas – pagrindinė imuniteto būstinė
Vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio atradimų medicinoje yra tai, kad net 70–80% visų imuninės sistemos ląstelių koncentruojasi būtent žarnyne.
Čia gyvenanti mikrobiota moko mūsų imunitetą atskirti draugus nuo priešų ir efektyviai reaguoti į grėsmes.
Jei žarnyno mikroflora yra skurdi dėl prastos mitybos ar streso, imuninė sistema tampa „akla“ ir pradeda praleisti pavojingus virusus.
Todėl tinkama mityba, praturtinta skaidulomis ir probiotikais, yra fundamentalus žingsnis siekiant sustiprinti vidinį organizmo skydą.
Mitybos elementai, kurie stato apsaugą
Kad imuninės ląstelės galėtų efektyviai kovoti, joms reikia specifinių mikroelementų, veikiančių kaip degalai.
Vitaminas C stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą, o vitaminas D veikia kaip sistemos „moduliatorius“, padedantis atpažinti įsibrovėlius.
Cinkas stabdo virusų dauginimąsi ląstelėse, o Omega-3 riebalų rūgštys padeda malšinti lėtinius uždegimus, kurie sekina organizmą.
Svarbu nepamiršti ir natūralių probiotikų, randamų raugintuose produktuose, nes jie tiesiogiai stiprina žarnyno barjerą.
Cukraus ir alkoholio kaina
Verta pabrėžti, kad mityba gali ne tik stiprinti, bet ir paralyžiuoti mūsų gynybinę sistemą. Pavyzdžiui, didelis kiekis rafinuoto cukraus kelioms valandoms dramatiškai sumažina baltųjų kraujo kūnelių gebėjimą sugauti bakterijas.
Alkoholis veikia panašiai – jis slopina imuninį atsaką, todėl po vakarėlio rizika pasigauti virusą išauga kelis kartus.
Todėl žmogaus atsparumas ligoms tiesiogiai koreliuoja su tuo, kiek žalingų medžiagų pavyksta atsisakyti kasdienybėje.
Nuotrauka: shutterstock.com
Stresas ir miegas: nematomi sistemos naikintojai
Net ir tobulai besimaitinantis žmogus gali būti neatsparus ligoms, jei jo gyvenime dominuoja lėtinis stresas.
Kai esame nuolatinėje įtampoje, organizmas gamina kortizolį, kuris tiesiogiai slopina imuninį atsaką, nes kūnas ruošiasi tik momentiniam išgyvenimui. Jei stresas trunka savaites ar mėnesius, organizmas tampa neapsaugotas nuo bet kokios infekcijos.
Miegas yra kitas kritinis elementas, kurio metu organizmas gamina citokinus – baltymus, kovojančius su uždegimais.
Nuolatinis miego trūkumas padaro mus kelis kartus jautresnius peršalimo virusams ir lėtina gijimo procesus.
Galima sakyti, kad miegas yra laikas, kai mūsų imuninė sistema yra atnaujinama ir paruošiama naujai kovos dienai, tad jo aukoti dėl darbų ar pramogų nevalia.
Fizinis aktyvumas: balanso paieškos
Judėjimas yra būtinas kraujotakos ir limfos tekėjimo skatinimui, kas leidžia imuninėms ląstelėms greičiau keliauti po organizmą.
Tačiau čia galioja aukso vidurio taisyklė, nes vidutinio intensyvumo aktyvumas sustiprina žmogaus atsparumą ligoms, o perteklinis krūvis jį sekina.
Vidutinis fizinis krūvis, toks kaip pasivaikščiojimas gryname ore, ne tik stiprina raumenis, bet ir mažina kortizolio kiekį, suteikdamas imuninei sistemai erdvės veikti.
Tuo tarpu sekinančios treniruotės be poilsio atveria langą infekcijoms, nes organizmas visus resursus meta tik audinių atsistatymui.
Jus taip pat gali sudominti:
Kaip tapti tuo, kuris neserga?
Žmogaus atsparumas ligoms nėra nekintama duotybė, o kasdienių pasirinkimų rezultatas. Imunitetas yra gyvas mechanizmas, kuris reaguoja į kiekvieną jūsų stresą, suvalgytą produktą ir neišmiegotą valandą.
Investuodami į subalansuotą gyvenimo būdą šiandien, jūs kuriate neįveikiamą šarvą ateičiai.
Pasirūpinkite savo organizmo poreikiais ir jis atsidėkos jums geležine sveikata net ir sunkiausiais sezonais.