Daugelis iš mūsų jogurtą perka dėl žarnyno ir šventai tiki: vienas indelis per dieną, vadinasi, pasirūpinta ir baltymais, ir gerosiomis bakterijomis.
Deja, realybėje jogurto probiotikai ne visada pasiekia tikslą taip, kaip mes tikimės. Kartais jų ten tiesiog per mažai, o kartais jie būna nebegyvi arba jiems trūksta tinkamo maisto, kad jie iš tiesų pradėtų veikti.
Ne kiekvienas indelis yra probiotinis
Nors klasikinis jogurtas gaminamas naudojant bakterijų kultūras, tai dar negarantuoja, kad galutiniame produkte jų liko gyvų. Pats svarbiausias užrašas, kurio turėtumėte ieškoti ant pakuotės – „gyvos ir aktyvios kultūros“. Jei tokio ženklinimo nėra, labai tikėtina, kad:
- Jogurtas buvo papildomai pasterizuotas jau po rūgimo proceso.
- Gyvosios bakterijos žuvo, tad jūs valgote tiesiog skanų pieno produktą be jokio probiotinio poveikio.
Pienas visada pasterizuojamas prieš dedant bakterijas, bet jei gamintojas nori ilgesnio galiojimo termino ir produktą dar kartą apdoroja karščiu, gerieji mikroorganizmai tiesiog neišgyvena.
Aplinkybės, kai bakterijos nustoja dirbti
Probiotikai yra gyvi organizmai, todėl jie be galo jautrūs aplinkai. Jie bijo didelio karščio, netinkamų laikymo sąlygų ir, žinoma, laiko. Artėjant galiojimo pabaigai, jų kiekis indelyje natūraliai mąžta.
Jei jogurtas kelias valandas prastovėjo šilumoje ar buvo užšaldytas, dalis bakterijų paprasčiausiai žūsta.
Tokiu atveju jogurto probiotikai tampa tik teorine nauda, o pats produktas virsta paprastu baltyminiu užkandžiu. Be to, jei jogurtas „paskanintas“ kalnu cukraus ir sirupų, organizmas gauna per daug greitų angliavandenių, kurie žarnyno aplinkos tikrai nepagerina.
Kaip išsirinkti naudingiausią variantą?
Jei jūsų tikslas yra kokybiški baltymai ir gyvi jogurto probiotikai, geriausia rinktis:
- Natūralų jogurtą be jokių saldiklių ir dirbtinių priedų.
- Produktus su aiškiu užrašu apie gyvas kultūras.
- Graikišką jogurtą, jei norite dvigubai daugiau baltymų (tik turėkite omenyje, kad jame šiek tiek mažiau kalcio).
Saldūs, spalvoti ir desertiniai jogurtai dažniau yra tiesiog desertas, o ne sveikatos šaltinis. Baltymų kiekį namuose visada galite padidinti patys įsibėrę saują riešutų ar įsidėję šaukštą riešutų sviesto.
Paslaptis, kaip padėti bakterijoms išgyventi
Kad probiotikai žarnyne realiai veiktų, jiems reikia maisto – prebiotikų. Tai skaidulos, kurios padeda gerosioms bakterijoms įsitvirtinti ir daugintis. Tam puikiai tinka:
- Vaisiai (obuoliai, bananai, uogos).
- Sėklos (chia, linų sėmenys, saulėgrąžos).
- Avižos, grikiai ar kiti pilno grūdo produktai.
Sumaišę natūralų jogurtą su avižiniais dribsniais ir sauja uogų, sukuriate idealią dirvą. Taip užkandis tampa ne tik probiotiniu, bet ir prebiotiniu, o tai dviguba nauda jūsų imunitetui ir virškinimui.
Riebus ar liesas: ką sako praktika?
Dažnai girdime rekomendacijas rinktis tik liesus pieno produktus, viskas nėra taip vienareikšmiška. Pilno riebumo jogurtas daugeliui žmonių tinka net geriau, nes jis suteikia ilgesnį sotumo jausmą ir neleidžia taip sparčiai pasisavinti cukraus iš angliavandenių.
Jei jūsų mityba subalansuota, nedidelis indelis riebesnio, bet natūralaus jogurto bus kur kas geresnis pasirinkimas nei didelis puodelis lieso, bet pasaldinto gaminio.
Pabaigai
Kad jogurtas netaptų tik tuščiomis kalorijomis, laikykitės kelių principų: rinkitės natūralų skonį, ieškokite užrašo apie gyvas kultūras ir visada derinkite jį su skaidulomis. Taip pat nepamirškite jo laikyti šaldytuve ir nesandėliuokite iki paskutinės minutės – kuo šviežesnis produktas, tuo daugiau gyvybės jame rasite. Tik tada puodelis jogurto taps realia investicija į jūsų savijautą.