SveikataNuodijate kraują – kodėl šie preparatai negydo mažakraujystės?

Nuodijate kraują – kodėl šie preparatai negydo mažakraujystės?

Kova su mažakraujyste dažnai primena uždarą ratą, kuriame tradicinė medicina siūlo priemones, neretai labiau alinančias organizmą nei jį gydančias.

Kai diagnozuojama anemija, pacientams dažnai skiriami geležies preparatai ar patariama vartoti produktus, kurie šiandienos pramoniniame pasaulyje yra toli gražu nebe saugūs.

Hemoglobino sintezė iš chlorofilo yra procesas, kurį gamta ištobulino per milijonus metų, tačiau šiuolaikinė terapija jį dažnai tiesiog ignoruoja.

Vietoj tikro gydymo organizmas apkraunamas cheminėmis medžiagomis, kurios neleidžia kūnui įjungti natūralių atsistatymo mechanizmų.

Kodėl įprasti vaistai gali tapti nuodais?

Daugelis vaistų, kuriuos vartojame visą gyvenimą, pavyzdžiui, analginas, tetraciklinas ar populiarusis difenhidraminas, turi tiesioginį slopinantį poveikį jautriems kaulų čiulpams.

Tai reiškia, kad siekdami laikinai numalšinti skausmą ar uždegimą, mes nevalingai smogiame į pačią šventovę, kurioje gimsta mūsų kraujo ląstelės bei pamatinis imunitetas.

Šie medikamentai lėtai ardo kaulų čiulpų struktūrą, todėl nauji eritrocitai gimsta pažeisti arba jų gamyba apskritai sustoja, sukeldama lėtinį deguonies badą visame kūne.

Formaldehido pavojus kasdieniame maiste

Daugelis sergančiųjų mažakraujyste griebiasi raudonųjų ikrų kaip prabangaus vaisto, tačiau pramoninis jų paruošimas slepia itin pavojingą cheminę grandinę.

Konservantas urotropinas, susidūręs su citrinos rūgštimi, akimirksniu virsta formaldehidu – nuodinga medžiaga, paprastai naudojama lavonų balzamavimui medicinos įstaigose.

Vartodami tokius abejotinos vertės vaistus, mes ne stipriname savo kraują, o lėtai nuodijame kiekvieną ląstelę. Taip paverčiame kraujotaką toksiška terpe, kurioje gyvybė tiesiog negali klestėti.

Kraujo sterilumo mitas ir realybė

Nors oficialioji medicina griežtai teigia, kad sveikas kraujas yra sterilus, tamsaus lauko mikroskopija realiu laiku rodo visiškai kitokį, dažnai šokiruojantį vaizdą.

Ligos atveju kraujo laše aiškiai matomi aktyvūs grybeliai, agresyvios bakterijos ir net smulkūs parazitai, kurie tiesiogiai siurbia mūsų brangiausias gyvybines atsargas.

Jei kaulų čiulpų veikla yra sistemingai sutrikdyta chemijos bei prastos mitybos, mūsų imuninė sistema tiesiog nesugeba laiku atsinaujinti ir galiausiai pralaimi šią egzistencinę kovą.

Tabletės rankoje ir jų vartojimas siekiant skatinti hemoglobino sintezę iš chlorofilo
Hemoglobino sintezė iš chlorofilo siejama su natūraliu keliu, todėl sintetinių preparatų vertė kelia diskusijų.
Nuotrauka: shutterstock.com

Hemoglobino sintezė iš chlorofilo: gamtos užkoduotas mechanizmas

Didžioji medicinos enciklopedija atskleidžia neįtikėtiną, tačiau moksliškai pagrįstą faktą: hemoglobiną sudaro 514 aminorūgščių ir 4 geležies atomai.

Jei atidžiai pažvelgtume į žaliųjų augalų chlorofilą, pamatytume identišką 514 aminorūgščių struktūrą, tik jos pačiame centre puikuojasi ne geležis, o magnis.

Tai akivaizdžiai rodo, kad chlorofilas yra „žalias kraujas“, kurį mūsų protingas organizmas, gavęs tinkamų impulsų, sugeba transformuoti į raudonąjį kraują.

Kaip organizmas „surenka“ kraują iš augalų?

Hemoglobinas žmogaus kūne nėra tiesiog pasisavinamas kaip vientisas elementas – jis yra kruopščiai surenkamas kaulų čiulpuose.

Jei organizmas gauna pakankamai šviežio chlorofilo bei vitamino B12, kaulų čiulpai gauna visas trūkstamas detales naujų, sveikų bei gyvybingų eritrocitų gamybai.

Šis sudėtingas surinkimo procesas paaiškina, kodėl žolėdžiai gyvūnai gamtoje niekada neserga anemija, kol turi priėjimą prie šviežios, saulės energijos prisigėrusios žalumos.

Geriausi chlorofilo šaltiniai kraujo atstatymui:

  • Laukiniai žalumynai: dilgėlės (nuplikytos), laukiniai česnakai, kiaulpienių lapai ir jaunos garšvos.
  • Kultūrinės žolelės: petražolės, krapai, aromatinga kalendra, salierų lapai bei špinatai.
  • Dumblių galia: jūros dumbliai yra vienas labiausiai koncentruotų chlorofilo ir retų mikroelementų šaltinių pasaulyje.
  • Žalieji kopūstai: ypač tie lapai, kurie išlaikė savo natūralią, sodrią tamsiai žalią spalvą.

Grįžimas prie gyvosios mitybos ir sveikatos

Tikrasis atsakymas į klausimą, kodėl cheminiai preparatai negydo mažakraujystės, slypi tame, kad kraujas yra gyvas sutvėrimas, reikalaujantis tikro, o ne sintetinio maisto.

Hemoglobino sintezė iš chlorofilo yra vienintelis tvarus būdas iš esmės atstatyti pažeistą kaulų čiulpų funkciją.

Atsisakydami „cheminių ramentų“ bei praturtindami kasdienę mitybą gyvuoju augalų pigmentu, mes suteikiame savo kūnui unikalią galimybę regeneruotis.

Tikra sveikata prasideda ne vaistų lentynose, o saulėtose pievose, kur kiekvienas žalias lapas neša gyvybės kodą.

Populiariausi

Naujausi straipsniai

taip pat Skaitykite