Psichosomatinė ligų kilmė teigia, kad mūsų fizinė sveikata yra tiesioginis vidinio pasaulio, charakterio savybių ir emocinių reakcijų atspindys.
Senovės medicinos sistemos pastebėjo, kad tam tikros emocijos linkusios nusėsti konkrečiuose organuose, sukeldamos lėtinius uždegimus.
Suvokimas, kad kūnas turi savo kalbą, leidžia į ligą pažvelgti kaip į svarbią sielos žinutę, kurios negalima ignoruoti. Jei protas nesugeba išspręsti vidinio konflikto, jis šią užduotį deleguoja kūnui, kuris per skausmą bando atkreipti dėmesį į užmirštas žaizdas.
Kūno pusių simbolika ir organų charakteris
Vienas įdomiausių psichosomatikos aspektų yra kūno pusių pasidalijimas, kuris nurodo energijų balansą mūsų kasdienybėje.
Dešinė kūno pusė tradiciškai siejama su valia, vyriškąja pradžia, veikla ir sugebėjimu disciplinuoti save išoriniame pasaulyje, darbe ar siekiant tikslų.
Tuo tarpu kairė pusė simbolizuoja emocijas, moteriškąją pradžią, intuiciją ir gilius asmeninius santykius su savimi bei aplinkiniais. Kiekvienas vidinis organas taip pat turi savo emocinį krūvį, kuris tiesiogiai reaguoja į mūsų dominuojančias charakterio savybes:
- Širdis: Artimiausių santykių centras, kuris suserga, kai žmogus tampa savanaudiškas arba reikalauja meilės, bet pats jos neduoda kitiems.
- Kepenys: Valios ir ryžto veidrodis; jas kankina piktas, despotiškas charakteris arba visiškas gyvenimo kovotojo dvasios praradimas.
- Inkstai: Gebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų; jų silpnumas rodo vidinį lankstumo trūkumą ir nuolatinį nepasitenkinimą aplinkybėmis.
- Plaučiai: Ryšys su ateitimi ir viltimi; ateities baimė ir gyvenimo džiaugsmo praradimas silpnina kvėpavimo organų apsaugines funkcijas.
Nuotrauka: shutterstock.com
Virškinimo sistemos ir charakterio ydos
Mūsų virškinimo traktas yra viena jautriausių sričių, kuri pirmoji reaguoja į psichologinį diskomfortą ar neteisingas nuostatas.
Ši sistema tiesiogiai transformuoja ne tik maistą, bet ir mūsų patiriamas emocijas į fizinę energiją arba, priešingai, į destruktyvius procesus.
Skrandis: kalbos ir priėmimo ryšys
Skrandis itin jautriai reaguoja į tai, kaip mes „suvirškiname“ informaciją ir aplinkinius žmones savo aplinkoje. Jo funkcijos tiesiogiai priklauso nuo mūsų kalbos šilumos ir elgesio su kitais asmenimis.
Jei žmogaus charakteris yra kaustinis, pernelyg kritiškas ar žiaurus, o noras nugalėti kitus bet kokia kaina tampa pagrindiniu tikslu, skrandžio opos tampa dažna pasekme.
Piktas žmogus viduje tiesiog dega nuo nuoskaudų, kurios tiesiogiai griaužia gleivinę, net jei išoriškai jis bando išlaikyti mandagią ramybę.
Žarnynas: darbingumas ir tėkmė
Žarnynas simbolizuoja mūsų aktyvumą, judėjimą į priekį ir gebėjimą veikti visuomenėje be baimės. Per didelis darbo krūvis be tinkamo poilsio, lygiai taip pat kaip ir visiška tinginystė, sutrikdo natūralią žarnyno tėkmę, sukeldamas uždegimus arba hipotoniją.
Tinkama savirealizacija ir sveika pusiausvyra tarp poilsio bei darbo yra esminis veiksnys norint išlaikyti sveiką virškinimo trakto veiklą ilgus metus.
Kasos ir tulžies atsakas į nestabilumą
Kasos liauka labai stipriai reaguoja į nuolatinį nesaugumo jausmą ir emocinį nestabilumą. Įžeista, stipraus neužtikrintumo būsena gali pasiekti net pankreatitą, nes organas nesugeba tinkamai apdoroti „kartaus“ gyvenimo prieskonio.
Žmonės, sergantys diabetu, dažnai pasižymi itin dideliu jautrumu aplinkiniam pasauliui – jie yra išrankūs ir pažeidžiami, todėl jiems itin sunku priimti gyvenimo netobulumus bei kitų žmonių klaidas.
Emocijų žemėlapis: koks elgesys maitina ligą?
Psichosomatinė ligų kilmė akivaizdžiai rodo, kad bet kokia charakterio yda turi savo atitikmenį fiziniame kūne, kurį galime diagnozuoti per simptomus.
Pavyzdžiui, lėtinis nerimas dėl ateities gali tapti onkologinių procesų katalizatoriumi, o nuolatinis nepasitenkinimas savo pasiekimais – anemijos priežastimi.
Kiekviena liga yra tarsi indikatorius, rodantis, kurioje vietoje mūsų vertybės sušlubavo ir kur labiausiai trūksta emocinės higienos bei savistabos.
Svarbu suprasti, kad ši sistema nėra nuosprendis, o puiki galimybė asmeniniam augimui ir transformacijai. Keičiant savo požiūrį į aplinką, ugdant švelnumą kasdienėje kalboje ir geranoriškumą veiksmuose, mes suteikiame kūnui realų šansą pasveikti be drastiškų intervencijų.
Kūnas reaguoja į kiekvieną pozityvų pokytį sąmonėje, nes liga pasitraukia tik tada, kai ji nebeturi ko mūsų išmokyti.
Savianalizė ir charakterio tobulinimas turėtų tapti kasdiene rutina, padedančia išvengti lėtinių patologijų vystymosi ateityje.
Jus gali sudominti:
Dvasinė higiena kaip raktas į sveikatą
Sveikata prasideda nuo gebėjimo sustoti ir nuoširdžiai paklausti savęs apie dominuojančias emocijas bei jų kilmę.
Tik pašalinę pamatines charakterio problemas ir išmokę atleisti sau bei kitiems, galime tikėtis ilgalaikio fizinio sveikumo.
Kūnas yra dėkingas už kiekvieną ramybės akimirką, todėl emocinė harmonija yra geriausias vaistas nuo visų negalavimų.