Daugeliui sodininkų pavasaris prasideda lengvu išgąsčiu, kai po sniego tirpsmo sode pasitinka liūdnas vaizdas: mylima pušelė stovi visiškai ruda. Pirmoji mintis dažniausiai būna pati liūdniausia – medelis negyvas, tad metas griebtis kastuvo ir jį iškasti.
Tačiau skubėti čia tikrai nereikia, nes ruda spalva pavasarį dar nėra nuosprendis. Dažniausiai tai tik ženklas, kad augalas patyrė troškulį, todėl nurudavo pušis po žiemos dėl vadinamosios fiziologinės sausros, kurią pavasarį sukelia saulė.
Kodėl taip nutinka?
Kai vasario ar kovo saulė pradeda maloniai šildyti, spygliuočiai pabunda ir pradeda garinti drėgmę per spyglius. Bėda ta, kad žemė vis dar įšalusi, o šaknys „miega“ lede ir negali paimti vandens. Medelis tiesiog išdžiūsta stovėdamas, nors aplink pilna tirpstančio sniego.
Ypač jautrios yra jaunos pušelės, sodintos tik praeitais metais. Jų šaknų sistema dar maža, tad jos nespėja aprūpinti viso augalo drėgme. Tad jei pamatėte rudus spyglius, žinokite – jūsų augalas ne sušalo, o tiesiog labai nori gerti.
Pirmieji pagalbos žingsniai gelbstint augalą
Kantrybė ir stebėjimas: Neskubėkite genėti ar rauti augalo bent iki gegužės vidurio. Vegetacija vyksta lėtai, todėl tikrajai būklei įvertinti reikia laiko, kol pasibaigs naktinės šalnos ir gamta pilnai atsibus.
Gausus laistymas: Tai svarbiausias vaistas nuo troškulio. Kai tik žemė atitirpsta, gausiai liekite medelį, o jei gilesnis sluoksnis dar įšalęs – naudokite drungną vandenį, kad šaknys greičiau „atsirakintų“.
Mechaninis valymas: Atsargiai nupurtykite arba rankomis nubraukite visus rudus, lengvai krentančius spyglius. Tai padės šviesai pasiekti šakeles ir paskatins naujų pumpurų formavimąsi švariose vietose.
Šakelių lankstumo tikrinimas: Jei šaka be spyglių, bet yra lanksti, joje dar teka gyvybė. Tokia šakelė gali vėl sužaliuoti iš naujų ūglių, todėl nelaužykite jų, kol nesate visiškai tikri dėl jų sausumo.
Tinkamas tręšimas: Pastebėjus pirmuosius gyvybės ženklus, naudokite pavasarines spygliuočių trąšas su magniu. Tai padės augalui atgauti sodrią spalvą ir suteiks reikiamą energijos impulsą, jei stipriai nurudavo pušis po žiemos.
Šešėliavimo sukūrimas: Jei saulė vis dar kaitri, o žemė nespėjo pilnai atšilti, pridenkite pušelę specialiu šešėliavimo tinklu arba eglės šakomis. Tai sustabdys drėgmės garinimą per spyglius ir suteiks augalui ramybės būseną, kol šaknys vėl pradės pilnavertiškai veikti.
Kamieno purškimas vandeniu: Anksti ryte arba vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių, apipurkškite visą medelį paprastu vandeniu. Spygliuočiai dalį drėgmės geba pasisavinti tiesiogiai per spyglius ir žievę, todėl tokios „maudynės“ padės greičiau atstatyti ląstelių turgorą ir gyvybingumą.
Dirvos aeracija (purenimas): Aplink augalą atsargiai supurenkite viršutinį dirvos sluoksnį. Po žiemos žemė dažnai būna susigulėjusi ir nepralaidi orui, o šaknims atsigauti reikia deguonies. Tik darykite tai labai paviršutiniškai, kad nepažeistumėte smulkių, paviršiuje esančių pušies šaknelių.
Požymiai, kad medelio išgelbėti nepavyks
Kartais, deja, gamta būna stipresnė už mūsų pastangas. Jei po visų gelbėjimo operacijų ir gausaus laistymo medelis iki vasaros pradžios neparodo jokių gyvybės ženklų, gali tekti susitaikyti su praradimu. Svarbu stebėti ne tik spalvą, bet ir pačių šakelių bei kamieno būklę.
Jei medelis visiškai išdžiūvęs iki pat šerdies, jokios trąšos ar vanduo nebepadės. Tokiu atveju geriau atlaisvinti vietą naujam augalui, prieš tai pasidomėjus, ar parinkta vieta nėra per daug atvira vėjams ir tiesioginei pavasario saulei.
- Šakelės yra visiškai trapios ir lūžta vos palietus.
- Žievė lengvai lupasi nuo kamieno, o po ja matoma ruda, sausa mediena.
- Viršūniniai pumpurai yra kieti, trapūs ir viduje visiškai sausi.
- Per visą pavasarį neatsirado nei vieno naujo žalio ūglio („žvakės“).
- Spygliams nubirus, šakos lieka plikos ir pilkos be jokių gyvybės požymių.
Nors tokios situacijos liūdina, jos yra puiki pamoka ateičiai. Kitą sezoną nepamirškite jauno medelio pridengti specialiu tinklu ar agroplėvele – tai paprasta prevencija, kad vėl netektų sielotis, jog nurudavo pušis po žiemos.