Visuomenėje gajus mitas, kad sėkmingi ir sveiki žmonės privalo keltis su aušra. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad „magiškoji valanda“ nėra konkreti skaičių kombinacija laikrodyje.
Tikroji paslaptis, kurią saugo jūsų širdies ir kraujagyslių sveikata bei rytinis kėlimasis, yra ne ankstyvumas, o matematinis tikslumas.
Mokslininkai nustatė, kad net ir miegant pakankamai valandų, jūsų kraujagyslės gali patirti didžiulį stresą, jei kiekvieną dieną keliatės skirtingu metu. Stabilumas yra tas faktorius, kuris gali apsaugoti nuo infarkto net ir tuos, kurie genetiškai linkę į širdies ligas.
Chronotipų kova: kodėl „pelėdoms“ sekasi sunkiau?
Mokslas patvirtina, kad žmonių skirstymas į pelėdas ir vyturius nėra tik tinginystės ar darbštumo klausimas – tai užkoduota mūsų biologijoje.
Tačiau didžiulės apimties tyrimai, apėmę daugiau nei 400 000 asmenų, atskleidė nerimą keliančią statistiką apie vėlyvo tipo žmones.
Sveikatos rizika naktinėtojams
Paaiškėjo, kad pelėdoms mirties nuo įvairių priežasčių rizika yra 10% didesnė nei vieversių. Skaičiai dar labiau gąsdina kalbant apie specifines ligas: diabeto rizika pelėdoms yra 30% aukštesnė, kvėpavimo takų ligų – 23%, o virškinamojo trakto sutrikimų – 22% didesnė.
Be to, psichologinių sutrikimų tikimybė šiam chronotipui išauga beveik dvigubai. Pagrindinė to priežastis – nuolatinis konfliktas tarp vidinio biologinio laikrodžio ir socialinio gyvenimo ritmo, priverčiantis organizmą gyventi lėtinio streso sąlygomis.
Chronotipo nekeičiamumas
Specialistai perspėja: priverstinis bandymas tapti „vyturiu“ gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Chronotipas yra grindžiamas cirkadine biologija, kurią pakeisti itin sunku.
Jei prigimtinė „pelėda“ verčiama keltis 5 valandą ryto, jai gresia lėtinis miego trūkumas, sumažėjusi koncentracija ir padidėjęs kraujospūdis, net jei ji nueina miegoti anksčiau.
Nuotrauka: shutterstock.com
Reguliarumas – pagrindinis širdies saugiklis
Mokslininkai padarė išvadą, kuri keičia požiūrį į miego higieną. Svarbiausia yra ne tai, kada atsikeliate, o tai, ar darote tai tuo pačiu metu.
Miego režimo svyravimų kaina
Nustatyta, kad nesilaikant pastovaus miego ir kėlimosi laiko, insulto, infarkto ir širdies nepakankamumo rizika padidėja 26 procentais.
Ši rizika taikoma net ir tiems žmonėms, kurie formaliai išmiega rekomenduojamas 7–8 valandas. Širdis ir kraujagyslės nemėgsta siurprizų – kiekvienas pamiegojimas ilgiau savaitgalį organizmui sukelia mini-šoką, kuris ilgainiui alina kraujagyslių sieneles.
30 minučių taisyklė
Rekomenduojama auksinė taisyklė: keltis ir eiti miegoti kas dieną maždaug tuo pačiu metu. Leistinas nuokrypis – ne daugiau nei 30 minučių, įskaitant savaitgalius ir atostogas.
Tik toks režimo stabilumas leidžia hormonų sistemai ir kraujospūdžiui natūraliai pasiruošti nubudimui be papildomo streso širdies raumeniui.
Ką tai reiškia jūsų kraujagyslėms?
Nuolatinis miego režimas veikia kaip stipriausias profilaktinis vaistas. Stebėjimai rodo, kad pacientams, kurie nuosekliai laikosi savo grafiko, išeminės širdies ligos rizika sumažėja 16%.
Dar įspūdingesni skaičiai fiksuojami kalbant apie galvos smegenų sveikatą. Stabiliai ir kokybiškai miegantiems asmenims insulto rizika sumažėja net 34%.
Tai įvyksta todėl, kad reguliarus poilsis užtikrina stabilų kraujospūdį ir mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Svarbiausia išvada yra paprasta: jūsų genai nėra nuosprendis.
Net jei turite genetinį polinkį į širdies ligas, griežtas kėlimosi režimas gali tapti jūsų pagrindiniu skydu.
Jus taip pat gali sudominti:
Išvada: jūsų magiška valanda yra jūsų pasirinkimas
Širdies ir kraujagyslių sveikata bei rytinis kėlimasis yra neatsiejami, tačiau ne dėl ankstyvos valandos, o dėl sistemos. Pamirškite bandymus save sulaužyti ir tapti „ankstyvuoju paukščiu“, jei jūsų kūnas tam priešinasi.
Vietoj to, suraskite tą valandą, kuri leidžia jums jaustis pailsėjusiems, ir laikykitės jos sekundžių tikslumu. Jūsų kraujagyslės padėkos jums už nuspėjamumą, ramybę ir ilgus sveiko gyvenimo metus.