Daugelis žmonių apgamus vertina kaip statinius odos darinius: vieni jų turime nuo gimimo, kiti atsiranda laikui bėgant.
Visuomenėje įprasta stebėti, ar apgamas nedidėja, nekeičia spalvos ar formos, tačiau reiškinys, kai apgamas pradeda nykti arba visiškai išnyksta be jokio išorinio įsikišimo, dažnai klaidingai priimamas kaip gera žinia.
Dermatologai įspėja: savaiminis apgamo išnykimas gali būti ne organizmo apsivalymas, o klastingas ir pavojingas imuninės sistemos atsakas į piktybinį procesą, dar žinomas kaip regresija.
Kas yra apgamo regresija ir kodėl ji vyksta?
Medicinos terminas „regresija“ apibūdina procesą, kai organizmo imuninė sistema atpažįsta apgamo ląsteles kaip svetimkūnius ir pradeda jas naikinti.
Vizualiai tai atrodo kaip apgamo blukimas, mažėjimas arba aplink jį atsirandantis baltas laukelis (vadinamasis „Halo“ nevi).
Nors tai skamba kaip sėkmingas gijimas, onkodermatologijoje tai yra rimtas pavojaus signalas.
Moksliniame leidinyje Journal of the American Academy of Dermatology (JAAD) publikuoti tyrimai rodo, kad savaiminė regresija yra dažnai siejama su melanomos – agresyviausios odos vėžio formos – vystymusi.
Imuninė sistema gali sunaikinti pirminį odos darinį, tačiau tai nereiškia, kad vėžinės ląstelės nepasiekė gilesnių sluoksnių ar limfmazgių.
Paradoksalu, tačiau apgamas gali išnykti ant odos paviršiaus, kol tuo pačiu metu vėžys plinta organizmo viduje.
Mokslinis pagrindas: klastingas melanomos pasitraukimas
Mokslininkai ilgą laiką tyrė ryšį tarp apgamų nykimo ir išgyvenamumo prognozių. Regresija nustatoma net 10–35 % visų melanomos atvejų. Tai sukuria vadinamąją „melanomos be pirminio židinio“ problemą.
Kai pirminis auglys ant odos išnyksta, gydytojams tampa daug sunkiau diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, nes jie nebeturi objekto, kurį galėtų ištirti.
Regresijos procesas paprastai skirstomas į kelis etapus:
- Limfocitų infiltracija: Imuninės ląstelės užpuola apgamą.
- Pigmento praradimas: Darinys tampa pilkšvas, rausvas arba baltai skaidrus.
- Fibrozė: Apgamo vietą pakeičia randinis audinys arba sveika oda, nepalikdama jokių akivaizdžių ligos pėdsakų.
Tyrimai pabrėžia, kad regresija gali būti dalinė arba visiška. Visiška regresija yra klastingiausia, nes pacientas mano, kad problema išsisprendė pati, todėl nesikreipia į gydytoją, kol nepasireiškia metastazių sukelti simptomai.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kada dingstantis apgamas yra pavojingas?
Svarbu suprasti, kad egzistuoja ir gerybiniai procesai, pavyzdžiui, „Halo“ apgamai, kurie dažnai pasitaiko vaikams ir paaugliams. Tačiau suaugusiesiems bet koks apgamo kitimas ar nykimas turi būti vertinamas itin įtariai.
Dermatologai išskiria pagrindinius požymius, kada regresija gali reikšti melanomą:
Netolygi spalva nykimo metu: Jei viena apgamo dalis išnyksta, o kita lieka tamsi arba spalvos pasiskirstymas tampa asimetriškas.
Amžius: Naujai atsirandantys arba nykstantys dariniai vyresniame nei 30–40 metų amžiuje visada reikalauja specialistų apžiūros.
Odos tekstūros pokyčiai: Randas ar nežymus sukietėjimas vietoje buvusio apgamo.
Diagnostikos svarba: dermatoskopija ir stebėjimas
Kadangi savaiminis apgamo išnykimas gali paslėpti piktybinį procesą, vienintelis patikimas būdas įsitikinti odos sveikata yra skaitmeninė dermatoskopija.
Gydytojas specialiu prietaisu gali pamatyti specifinius kraujagyslių tinklo pokyčius ar pigmento likučius gilesniuose odos sluoksniuose, kurie plika akimi nematomi.
Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad nustačius melanomą su regresijos požymiais, gydymo planas gali būti sudėtingesnis.
Kadangi pirminis auglys „pasitraukė“, gydytojams sunkiau nustatyti tikrąjį naviko storį, kuris yra esminis prognozuojant ligos eigą.
Todėl bet koks apgamas, kuris „pats pasigydė“, turi būti ištirtas biopsijos būdu arba stebimas naudojant pažangiausią diagnostinę įrangą.
Taip pat skaitykite:
Išvada: budrumas saugo gyvybę
Oda yra didžiausias mūsų organas, kuris apie vidinius procesus praneša vizualiais pokyčiais. Nors apgamo išnykimas gali atrodyti kaip palengvėjimas, medicinos praktika rodo, kad tai dažnai yra dūmų uždanga, slepianti agresyvų vėžį.
Reguliari apžiūra ir vizitai pas dermatologą bent kartą per metus yra vienintelis būdas užtikrinti, kad klastingi odos pokyčiai nebūtų pastebėti per vėlai.
Nepamirškite – melanomą ankstyvoje stadijoje galima išgydyti beveik 100 % atvejų, tačiau tam reikia jūsų budrumo ir profesionalios medicininės pagalbos.
Šaltinis: Journal of the American Academy of Dermatology (JAAD)