Mikrobangų krosnelė yra vienas patogiausių išradimų mūsų lekiančioje kasdienybėje, tačiau ne visas maistas teigiamai reaguoja į elektromagnetines bangas. Nors esame įpratę vakar vakarienės likučius tiesiog įmesti į krosnelę, tam tikri produktai po tokio apdorojimo gali tapti pavojingi sveikatai.
Kai kurie produktai labiausiai netinkami šildymui mikrobangėje, nes juose vykstantys cheminiai procesai paverčia naudingas medžiagas toksinais ar net kancerogenais.
Grybai: pavojingos baltymų mutacijos
Grybai yra vienas jautriausių produktų, kurių pakartotinis šildymas gali baigtis rimtais virškinimo sutrikimais.
Juose gausu vertingų baltymų, tačiau jų struktūra yra itin trapi ir pradeda keistis jau praėjus parai po paruošimo.
Pakartotinai šildant grybus mikrobangų krosnelėje, baltymas vėl keičia savo struktūrą. Tai ne tik sunaikina maistinę vertę, bet ir sukuria junginius, kurie gali būti pavojingi jūsų žarnynui ir kepenims.
Jei turite grybų likučių, geriau juos valgykite šaltus arba įmaišykite į padažus paskutinėje jų ruošimo stadijoje ant viryklės, tačiau venkite intensyvaus mikrobangų poveikio.
Ryžiai: nematoma bakterijų grėsmė
Ryžiai dažnai tampa apsinuodijimo maistu priežastimi, ir mikrobangų krosnelė šios problemos neišsprendžia, o kartais net pablogina.
Pagrindinė problema yra ne pačios bangos, o tai, kaip ryžiai buvo laikomi iki šildymo.
Ryžiuose gali būti Bacillus cereus bakterijų sporų, kurios išgyvena net virimo metu. Jei ryžiai ilgai gulėjo kambario temperatūroje, šios sporos dauginasi ir gamina toksinus.
Mikrobangų krosnelė dažnai maistą sušildo netolygiai, todėl bakterijų sporos gali išgyventi net šildant, o tai drastiškai padidina susirgimo riziką.
Norint išvengti pavojaus, ryžius būtina atvėsinti ir įdėti į šaldytuvą ne vėliau kaip per valandą po virimo.
Nuotrauka: shutterstock.com
Vištiena: nuo naudingų baltymų iki kancerogenų
Vištiena vertinama dėl didelio baltymų kiekio, tačiau būtent baltymai daro šį produktą netinkamą mikrobangų krosnelei.
Intensyvus ir greitas kaitinimas elektromagnetinėmis bangomis keičia mėsos audinių struktūrą.
- Struktūros pažeidimas: Iš mėsos skaidulų dėl netolygaus karščio gali išsiskirti kancerogenai.
- Baltymų denatūracija: Naudingi baltymai keičia savo savybes veikiant mikrobangoms, todėl organizmui tampa sunku juos suvirškinti. Tai gali sukelti pilvo pūtimą ar sunkumo jausmą.
- Saugumo taisyklė: Jei liko vakarykštės vištienos, geriau ją naudokite šaltą salotoms, sumuštiniams arba pašildykite orkaitėje žemoje temperatūroje.
Kodėl mikrobangos keičia maisto kokybę?
Daugelis specialistų sutinka, kad produktai labiausiai netinkami šildymui mikrobangėje dažniausiai yra tie, kurie turi sudėtingą baltyminę struktūrą arba yra linkę greitai gesti.
Mikrobangos priverčia vandens molekules maiste vibruoti milžinišku greičiu, o tai sukelia trintį ir šilumą.
Toks „agresyvus“ molekulinis judėjimas gali suardyti vitaminus ir antioksidantus, paversdamas sveiką valgį beverte mase.
Be grybų, ryžių ir vištienos, į šį sąrašą vertėtų įtraukti ir lapines daržoves (pavyzdžiui, špinatus), nes juose esantys nitratai po šildymo mikrobangėje gali virsti nitrozaminais – medžiagomis, kurios medicinos literatūroje siejamos su kancerogeniniu poveikiu.
Taip pat atsargiai vertinkite perdirbtą mėsą (dešreles, kumpį), kurios cheminiai konservantai po mikrobangų dozės gali tapti toksiškesni.
Išvada: rinkitės saugesnius šildymo būdus
Nors mikrobangų krosnelė taupo laiką, jūsų sveikata turėtų būti prioritetas. Žinant, kurie produktai labiausiai netinkami šildymui mikrobangėje, galite išvengti nereikalingų virškinimo problemų ir ilgalaikio toksinio poveikio organizmui.
Geriausia alternatyva – šildyti maistą keptuvėje ant mažos ugnies arba orkaitėje. Tai užtruks kelias minutes ilgiau, tačiau išsaugosite maisto tekstūrą, skonį ir, svarbiausia, savo sveikatą. Prisiminkite, kad maistas turi būti energijos šaltinis, o ne kancerogenų bomba jūsų lėkštėje.