Vištiena šiandien yra tikra mėsos karalienė. Ją renkasi visi: sportininkai – dėl didelio baltymų kiekio ir mažo kaloringumo (100 g mėsos – tik apie 110 kalorijų), taupantys – dėl prieinamos kainos lyginant su jautiena, o gurmanai – dėl paruošimo įvairovės.
Tačiau mitybos ekspertai ir maisto technologai įspėja: ne visos vištos dalys yra vienodai naudingos. Yra viena specifinė dalis, kurią daugelis dievina dėl traškumo, tačiau ji gali nubraukti visą sveiką mitybą ir net sukelti rimtų sveikatos problemų. Tai – kenksmingiausia vištienos dalis, kurios geriau atsisakyti visam laikui.
Traški, skani, bet pavojinga
Daugelio mėgstamiausia dalis – apskrudusi vištienos odelė – yra tikras nuodas organizmui. Nors ji suteikia patiekalui sultingumo, jos sudėtis verčia sunerimti.
Pirmiausia, odelėje nėra jokių vitaminų ar naudingų medžiagų. Tai tiesiog tuščios kalorijos. Antra, tai yra cholesterolio ir sočiųjų riebalų bomba, kuri tiesiogiai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai.
Tačiau baisiausia yra tai, ko nematome plika akimi. Ekspertai pabrėžia, kad būtent odoje kaupiasi cheminės medžiagos.
Siekiant, kad pasenusi skerdena atrodytų prekinės išvaizdos, ji kartais apdorojama chloro tirpalais. Didžioji dalis šių chemikalų likučių nusėda būtent ant odos, kurią mes su malonumu suvalgome.
Sparneliai ir vidaus organai – į „juodąjį sąrašą“
Po odelės seka kita populiari, bet bevertė dalis – sparneliai. Iš esmės, tai yra ta pati oda ir kaulai. Mėsos ten beveik nėra, todėl jokios maistinės vertės ar vitaminų iš jų negausite – tik riebalus.
Dar rimtesnis pavojus slypi vištos viduje. Plaučiai yra laikomi viena pavojingiausių vidaus organų dalių. Juose gali slėptis listerija – bakterija, kuri yra itin atspari. Net ir termiškai apdorojant vištieną, yra rizika, kad šios bakterijos išliks gyvybingos ir sukels sunkias infekcijas.
Kodėl verta būti išrankiems?
Net jei perkate šviežią vištieną, tam tikros jos dalys veikia kaip kempinė, sugerianti kenksmingas medžiagas arba tampanti puikia terpe bakterijoms.
Štai pagrindinės priežastys, kodėl tam tikrus gabaliukus geriau palikti parduotuvėje arba išmesti gaminimo metu:
- Nulinė maistinė vertė. Odelė ir sparneliai nesuteikia organizmui nieko, išskyrus kalorijas.
- Didžiulis cholesterolio kiekis. Tai tiesioginis kelias į kraujagyslių užsikimšimą.
- Cheminių medžiagų likučiai. Chloras ir kiti konservantai kaupiasi būtent paviršiuje.
- Paslėptos bakterijos. Vidaus organai, ypač plaučiai, yra sunkiai išvalomi nuo patogenų.
- Atsparumas karščiui. Kai kurios bakterijos vidaus organuose nežūsta net verdant.
- Apgaulinga išvaizda. Graži odelė gali slėpti pasenusią mėsą.
- Virškinimo problemos. Riebalų perteklius odoje apsunkina skrandžio ir kasos darbą.
Pavojinga infekcija, kurią sunku sunaikinti
Didžiausia grėsmė slypi ne tik riebaluose, bet ir bakterijose, kurios kaupiasi vidaus organuose, ypač plaučiuose. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir kiti sveikatos specialistai nuolat įspėja apie listeriozę – sunkią infekcinę ligą, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos.
Skirtingai nei daugelis kitų mikroorganizmų, listerijos yra itin atsparios ir gali išgyventi net ir termiškai apdorojant mėsą, jei ši nėra išvirta tobulai.
Patekusios į organizmą, jos gali sukelti simptomus, panašius į gripą ar apsinuodijimą maistu: aukštą temperatūrą, raumenų skausmą, pykinimą ir viduriavimą. Ypač didelį pavojų ši infekcija kelia nėščiosioms, senjorams ir žmonėms su silpnesniu imunitetu, nes bakterijos gali išplisti į nervų sistemą.
Sveikata prasideda nuo paruošimo
Tai nereiškia, kad turite visiškai atsisakyti paukštienos. Tiesiog laikykitės vienos auksinės taisyklės: visada nulupkite odą prieš valgydami, o geriausia – dar prieš gamindami.
Rinkitės krūtinėlę arba šlaunelių mėsą be odos ir kaulų. Taip gausite visus reikalingus baltymus ir vitaminus be nereikalingos rizikos. Atminkite, kad kenksmingiausia vištienos dalis neturi tapti jūsų pietų lėkštės dalimi.