Kiekvienas, bandęs įkasti kastuvą į kietą molį ar stebėjęs, kaip vanduo per kelias sekundes pradingsta smėlyje, žino tą beviltiškumo jausmą. Atrodo, kad be brangių juodžemio mašinų situacijos nepakeisi.
Tačiau senosios kartos daržininkai, neturėję galimybės pirkti brangių substratų, naudojo vieną paprastą, lentpjūvėse dažnai išmetamą produktą. Tai medžio pjuvenos.
Jos veikia kaip dirvožemio puriklis ir drėgmės reguliatorius viename, paversdamos net betoninę žemę tinkama daržovėms auginti.
Mediena keičia žemės struktūrą
Pagrindinė pjuvenų užduotis nėra tręšimas (nors ilgainiui jos tampa trąša), o fizinės dirvožemio savybės keitimas. Pjuvenos daržo žemei suteikia porėtumo.
Sunkioje molingoje dirvoje jos įsiterpia tarp molio dalelių ir neleidžia joms sulipti į kietą luitą. Tuo tarpu smėlyje jos veikia priešingai – kaip kempinė sugeria vandenį ir neleidžia jam iškart nutekėti gilyn, sulaikydamos drėgmę prie šaknų.
Konkreti nauda lysvėms ir augalams
Tinkamai paruoštos pjuvenos sprendžia daugelį problemų, su kuriomis susiduriame vasarą. Tai ne tik mulčias, bet ir ilgalaikė investicija į derlių.
Molinga žemė tampa puri. Įterpus pjuvenas į sunkų dirvožemį, šaknys gauna erdvės plėstis. Žemė tampa lengviau įdirbama, o po lietaus nesusidaro kieta pluta, kurios neįveikia jauni daigai.
Drėgmė išsilaiko trigubai ilgiau. Pjuvenų mulčias veikia kaip izoliacinis sluoksnis. Jis neleidžia saulei tiesiogiai kaitinti žemės paviršiaus, todėl vanduo garuoja lėčiau, o laistyti reikia rečiau.
Šaknų sistema gauna deguonies. Pūvanti mediena sukuria oro kišenes dirvoje. Tai apsaugo augalus nuo uždusimo ir šaknų puvinio, kuris dažnai puola permirkusioje žemėje.
Sutramdomos piktžolės. 3–5 cm pjuvenų sluoksnis veikia kaip barjeras. Piktžolių sėklos, esančios giliau, negauna šviesos ir nesudygsta, o tos, kurios bando prasikalti, lengvai išsirauna.
Apsauga nuo temperatūrų šoko. Pjuvenos veikia kaip termosas. Pavasarį jos saugo šaknis nuo naktinių šalnų, o vasarą – nuo perkaitimo per didžiausius karščius.
Derlius išlieka švarus. Braškės, agurkai ar cukinijos, gulėdamos ant pjuvenų patalo, nesiliečia su purvu. Tai ne tik estetiška, bet ir apsaugo vaisius nuo puvimo bei pelėsio.
Sudaromos sąlygos naudingiems grybams. Mediena yra maistas dirvožemio mikroorganizmams ir grybienai (mikorizei), kuri padeda augalams geriau pasisavinti maisto medžiagas.
Mažiau šliužų ir sraigių. Šiurkšti, sausa pjuvenų tekstūra nepatinka šliužams. Nors tai nėra 100% apsauga, pjuvenų barjeras aplink augalus apsunkina kenkėjų judėjimą.
Tinkamas paruošimas paverčia pjuvenas vertinga trąša
Didžiausia klaida – pilti šviežias, ką tik iš lentpjūvės parvežtas pjuvenas tiesiai į lysvę, nes yrant jos tiesiog „vagia“ azotą iš augalų. Dėl to daržovės pradeda gelsti ir skursti, lyg joms trūktų maisto, nors žemė atrodo puri.
Kad mediena taptų naudinga, ją būtina „prisotinti“ dar prieš naudojimą. Tam reikės paprastos cheminės reakcijos su karbamidu ir pelenais, kurią lengvai atliksite bet kuriame kieme, o rezultatas bus saugus net jautriausiems augalams.
Patikrintas receptas vienam standartiniam (apie 60 litrų) pjuvenų maišui:
- Azoto tirpalas: Ištirpinkite 200 g karbamido (baltų granulių) 10-yje litrų vandens. Tai bus kuras pjuvenų irimui.
- Pelenai: Jums reikės apie pusės litro (dviejų stiklinių) medžio pelenų. Jie neutralizuoja pjuvenų rūgštingumą, kuris nepatinka daugumai daržovių.
- Maišymas: Išpilkite pjuvenas ant plėvelės, gausiai sulaistykite paruoštu karbamido tirpalu ir apibarstykite pelenais. Viską gerai permaišykite – masė turi būti drėgna, lyg išgręžta kempinė.
Sumaišytas pjuvenas sudėkite į juodus, storus šiukšlių maišus, sandariai užriškite ir palikite šiltai „pabręsti“ bent 2–3 savaitėms.
Tik tuomet pjuvenas galima drąsiai kasti į dirvą (maždaug kibiras kvadratiniam metrui) arba naudoti kaip mulčią – taip pagerinsite žemės struktūrą neatimdami iš jos gyvybės.
Kada geriau susilaikyti
Nors tai puiki priemonė, ji tinka ne visur. Pjuvenos, ypač spygliuočių, šiek tiek rūgština dirvą. Tai puikiai tinka šilauogėms, rododendrams, spanguolėms ar hortenzijoms.
Tačiau jei auginate augalus, kurie mėgsta kalkingą žemę (pavyzdžiui, burokėlius ar kopūstus), pjuvenas naudokite atsargiai arba kartu barstykite pelenus / dolomitmilčius, kad neutralizuotumėte rūgštį.
Taip pat griežtai draudžiama naudoti dažytos, lakuotos medienos ar ąžuolo/riešutmedžio pjuvenas – pastarosiose yra medžiagų, slopinančių kitų augalų augimą.
Kantrybė atsiperka su kaupu
Dirvožemio gerinimas pjuvenomis nėra vienos dienos darbas. Tai procesas. Pirmaisiais metais pastebėsite, kad žemė tapo puresnė, antraisiais – kad atsirado daugiau sliekų, o trečiaisiais jūsų molingas daržas jau primins derlingą, tamsų substratą. Tai vienas pigiausių būdų sukurti derlingą žemę savo rankomis.