Sodininkai dažnai ieško augalų, kurie savo grožiu nenusileistų karališkoms rožėms, bet neturėtų dyglių. Tarp vienmečių gėlių egzistuoja viena rūšis, kuri neretai vadinama kantriųjų sodininkų prizu. Tai eustoma, dar žinoma kaip prerijų gėlė.
Jos unikalumas slypi neįtikėtiname produktyvume. Ant vieno tvirto stiebo gali susiformuoti net iki 30–36 pumpurų. Tai reiškia, kad nukirpus vos vieną šaką, į vazą pamerkiate jau pilnai suformuotą, prabangią puokštę.
Be to, nuskinta ji išlieka dekoratyvi itin ilgai. Vazoje šie žiedai nenuvysta net iki trijų savaičių, kuo retai gali pasigirti kitos sodo gėlės.
Sėja prasideda žiemą
Daugelis pradedančiųjų daro klaidą sėdami eustomas pavasarį. Deja, šis augalas turi labai ilgą vegetacijos periodą. Nuo sėklos sudygimo iki pirmojo žiedo dažnai praeina net 5–6 mėnesiai.
Todėl sėjos sezonas startuoja sausį, o vasario pradžia yra paskutinis traukinys.
Pavėlavus pasėti, prerijų gėlė tiesiog nespės pražysti iki rudens šalnų. Kadangi sėklos yra mikroskopinės, geriausia rinktis granuliuotus variantus – tai palengvina darbą ir užtikrina geresnį dygimą.
Sėkmės paslaptis slypi starto pozicijoje
shutterstock.com
Šis augalas yra reiklus pradinėje stadijoje, todėl negalima tiesiog suberti sėklų į žemę. Procesas reikalauja tikslumo, ypač saugant jautrią šaknų sistemą.
Durpių tabletės – geriausias draugas. Eustomų šaknys nemėgsta būti judinamos. Sėkite į išbrinkintas durpių tabletes. Vėliau jas su visu daigu tiesiog įdėsite į vazoną, išvengdami persodinimo streso.
Šviesa yra būtinybė. Žiemą natūralios saulės neužtenka. Kad daigai neištįstų ir būtų stiprūs, būtina naudoti papildomą apšvietimą (fitolampas) bent 12–14 valandų per parą.
Šiltnamio efektas. Sėklų negalima užberti žemėmis – jas reikia tik lengvai įspausti. Indą būtina uždengti stiklu ar plėvele, nes Prerijų gėlė dygsta tik šilumoje (22–25 °C) ir drėgmėje.
Formavimas dėl grožio. Kai daigai paauga ir suformuoja kelias poras tikrųjų lapų, viršūnėles reikia nugnybti. Tai paskatins augalą šakotis – būtent taip išgaunamas krūmo efektas su dešimtimis žiedų.
Sodinimas į nuolatinę vietą
Į lauką prerijų gėlė iškeliauja tik tada, kai visiškai praeina šalnų pavojus – Lietuvoje tai dažniausiai būna birželio pradžia. Ji mėgsta saulėtas, nuo vėjo apsaugotas vietas. Sodinant rekomenduojama palikti apie 20 cm tarpus, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti ir nesiveistų grybelinės ligos.
Pirmosiomis savaitėmis po persodinimo patyrę gėlininkai rekomenduoja daigus uždengti nupjautais plastikiniais buteliais.
Tai padeda augalui adaptuotis prie lauko sąlygų, apsaugo nuo vėjo ir palaiko drėgmę. Po mėnesio, kai augalas įsitvirtina, prasideda spartus augimas. Tuo metu svarbu nepamiršti tręšimo – eustomos mėgsta mineralines trąšas žydintiems augalams, kurios suteikia jėgų sukrauti gausybę pumpurų.
Kantrybė atsiperka su kaupu
Pirmąjį mėnesį gali atrodyti, kad augalas visiškai neauga, nes jis formuoja šaknis. Tačiau vasarą, perkėlus daigus į saulėtą gėlyno vietą, rezultatas pranoksta lūkesčius.
Nors prerijų gėlė reikalauja dėmesio žiemą, jos žydėjimas yra vienas įspūdingiausių sode. Tai augalas tiems, kurie vertina ilgaamžį grožį ir nori savo namus puošti gyvomis gėlėmis, kurios nevysta savaites.