Kraujo krešėjimo sistema jautriai reaguoja į riebaluose tirpių vitaminų balansą. Kai kurie papildų deriniai gali ją pastumti pavojinga kryptimi, net jei atskirai vartojamos medžiagos laikomos naudingomis.
Būtent dėl to savarankiškas vitaminų jungimas be aiškaus poreikio tampa rizikos veiksniu.
Medicininėje praktikoje vis dažniau aptariamas K ir E vitamino derinys, siejamas su padidėjusiu kraujo tirštėjimu. Ši rizika ypač aktuali žmonėms, turintiems kraujagyslių pakitimų ar polinkį į trombozę, kai net nedidelis balanso pokytis gali turėti rimtų pasekmių.
Vitamino K vaidmuo krešėjimo sistemoje
Vitaminas K tiesiogiai dalyvauja kraujo krešėjimo baltymų sintezėje. Be jo organizmas negali pagaminti kelių esminių koaguliacijos faktorių, todėl kraujas praranda gebėjimą efektyviai sustabdyti kraujavimą.
Dėl to vitaminas K laikomas gyvybiškai būtinu, tačiau jo poveikis visada priklauso nuo kiekio ir konteksto.
Pagrindinė vitamino K funkcija susijusi su protrombino ir kitų krešėjimo faktorių aktyvavimu. Didėjant šių baltymų aktyvumui, kraujo krešėjimo procesas spartėja.
Kai vitamino K kiekis viršija fiziologinį poreikį, sistema persveriama į tirštesnio kraujo pusę.
Kada perteklius tampa problema
Ilgalaikis didesnių dozių vartojimas gali skatinti trombų formavimąsi kraujagyslėse. Tai aktualu žmonėms, kuriems jau būdingas sulėtėjęs kraujo tekėjimas ar kraujagyslių sienelių pakitimai.
Tokiomis situacijomis papildomas krešėjimo aktyvinimas tampa pavojingas.
Padidėjusi rizika dažniau siejama su:
- venų varikoze ir lėtiniu venų nepakankamumu,
- padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje,
- buvusiais kraujotakos sutrikimais.
Tokiais atvejais kraujas tirštėja ne tik dėl krešėjimo baltymų aktyvumo, bet ir dėl jau esančių struktūrinių pokyčių kraujagyslėse.
Mityba ir papildai – ne tas pats
Įprasta mityba retai sukelia vitamino K perteklių. Šis vitaminas gaunamas su maistu ir sintetinamas žarnyno mikrofloros, todėl organizmas paprastai išlaiko pusiausvyrą.
Problemos prasideda tada, kai ilgą laiką vartojami dideli kiekiai papildų.
Papildų forma vitaminas K apeina dalį natūralių reguliacinių mechanizmų. Tokiu būdu poveikis krešėjimo sistemai tampa stipresnis ir mažiau kontroliuojamas.
Nuotrauka: shutterstock.com
Vitamino E įtaka pusiausvyrai
Vitaminas E dažniausiai siejamas su antioksidacine apsauga ir kraujagyslių sienelių palaikymu.
Dėl to jis neretai vartojamas savarankiškai, ypač siekiant „apsaugoti širdį“. Tačiau riebaluose tirpių vitaminų poveikis niekada nevyksta izoliuotai – jie veikia bendroje reguliacinėje sistemoje.
Vitaminas E gali daryti įtaką kraujo krešėjimo balansui netiesiogiai. Jis veikia kepenų fermentines sistemas, dalyvaujančias vitaminų apykaitoje, ir gali keisti kitų riebaluose tirpių vitaminų biologinį aktyvumą.
Derinys, kuris keičia kryptį
Kai vitaminas E vartojamas kartu su didesnėmis vitamino K dozėmis, poveikis krešėjimo sistemai gali sustiprėti.
Abu vitaminai tirpsta riebaluose, kaupiasi audiniuose ir ilgainiui veikia ne trumpalaikį, o lėtinį balansą. Tokiomis sąlygomis net nedidelis perteklius gali turėti didesnį poveikį nei tikimasi.
Nors vitaminas E pats savaime nelaikomas krešėjimą skatinančia medžiaga, derinyje su vitaminu K jis gali prisidėti prie to, kad kraujo tirštėjimo mechanizmai tampa dominuojantys.
Būtent dėl šios priežasties kai kurie klinikiniai stebėjimai sieja tokį derinį su padidėjusia trombozės rizika.
Kur slypi pagrindinė rizika
Svarbu pabrėžti, kad problema dažniausiai kyla ne dėl paties vitamino E, o dėl vitamino K pertekliaus, kuris nėra koreguojamas.
Vitaminas E tokiose situacijose veikia kaip stiprinantis fonas, o ne pirminė priežastis.
Didžiausia rizika atsiranda tada, kai:
- abu vitaminai vartojami papildų forma,
- dozės parenkamos savarankiškai,
- nepaisoma jau esamų kraujagyslių ar krešėjimo sutrikimų.
Tokiais atvejais organizmo reguliacinės ribos gali būti peržengtos nepastebimai, be ankstyvų įspėjamųjų simptomų.
Pabaigai: kur slypi tikroji problema
K ir E vitamino derinys savaime nėra pavojingas kasdienėje mityboje. Rizika atsiranda tada, kai vitaminai vartojami papildų forma, didesnėmis dozėmis ir be aiškaus medicininio pagrindo. Ypač svarbus tampa vitamino K perteklius, kuris gali perstumti kraujo krešėjimo pusiausvyrą.
Žmonėms, turintiems kraujagyslių pakitimų, polinkį į trombozę ar padidėjusį cholesterolio lygį, tokie deriniai tampa ne neutraliu pasirinkimu, o papildomu rizikos veiksniu.
Vitaminas E šiuo atveju nėra pagrindinė priežastis, tačiau jis gali sustiprinti bendrą poveikį, kai sistema jau apkrauta.
Būtent todėl sprendimus dėl K ir E vitamino derinio turi lemti ne reklama ar savarankiškos interpretacijos, o individuali būklė ir gydytojo įvertinimas.
Kraujo krešėjimo sistema klaidų neatleidžia – ji reaguoja tyliai, bet pasekmės būna rimtos.