Natūrali trąša pelargonijoms naudojama tada, kai augalas auga, bet nežydi arba meta pumpurus. Tokiu atveju problema dažniausiai susijusi ne su laistymu, o su maisto medžiagų trūkumu dirvoje.
Šis tręšimo būdas aprūpina pelargonijas elementais, kurie tiesiogiai susiję su žiedų formavimu ir šaknų stiprumu. Tirpalas paprastas, naudojamas nedideliais kiekiais ir taikomas tik drėgnoje žemėje, kad augalas galėtų jį pasisavinti be streso.
Priežastys, dėl kurių pelargonijos nustoja žydėti
Pelargonijos gali augti vešliai, leisti lapus, bet nežydėti. Dažniausiai tai rodo ne ligą, o netinkamas auginimo sąlygas, kurios stabdo žiedų formavimąsi.
Viena pagrindinių priežasčių – per daug azoto. Augalas tada visas jėgas skiria lapams ir stiebams, o ne žiedams. Dirva atrodo derlinga, bet žydėjimo signalas neįsijungia.
Kita dažna problema – šviesos trūkumas. Pelargonijoms reikia daug šviesos, o stovėdamos pavėsyje ar ant šiaurinės palangės jos dažniausiai nežydi net ir tręšiamos.
Taip pat svarbus laistymo režimas. Perlaistytos pelargonijos augina lapus, bet šaknys silpsta, todėl žiedų formavimas sustoja.
Dažniausios priežastys:
- per daug azoto turinčios trąšos
- šviesos trūkumas
- nuolat drėgna, neperdžiūstanti žemė
- per didelis vazonas
- neskabomi nužydėję žiedai
- silpna šaknų sistema
- mikroelementų trūkumas
- ilgas nepertraukiamas augimo periodas be poilsio
Natūrali trąša, kuri skatina pelargonijų žydėjimą
Ši natūrali trąša aprūpina pelargonijas medžiagomis, kurios tiesiogiai susijusios su žiedpumpurių formavimu. Ji nepersotina dirvos azotu, todėl augalas neaugina vien lapų, o nukreipia energiją į žydėjimą.
Trąšos sudėtyje esantys elementai stiprina šaknų sistemą. Kai šaknys tvirtos, pelargonija geriau pasisavina vandenį ir maisto medžiagas, todėl žydėjimas tampa stabilesnis ir ilgiau trunkantis.
Svarbus šios trąšos poveikis – pumpurų išlaikymas. Dažna problema, kai pumpurai susiformuoja, bet nukrenta dar neprasiskleidę. Ši trąša padeda sumažinti tokį reiškinį, nes palaiko augalo vidinį balansą.
Taip pat pastebima, kad augalas tampa atsparesnis aplinkos svyravimams. Pelargonijos lengviau pakelia temperatūros pokyčius, trumpalaikį drėgmės trūkumą ir rečiau reaguoja streso požymiais.
Natūralios trąšos paruošimas ir naudojimas
Ši trąša naudojama žydėjimui skatinti ir šaknims stiprinti. Ji ruošiama iš paprastų priemonių, bet svarbus tikslumas, nes per didelė koncentracija gali duoti priešingą rezultatą.
Ingredientai:
- Smulkintas česnakas – 1 arbatinis šaukštelis
- Šiltas vanduo – 800 ml
- Boro rūgštis – 0,2 g
- Karštas vanduo – 1 stiklinė (boro rūgščiai ištirpinti)
Česnakas užpilamas šiltu vandeniu ir paliekamas, kad išsiskirtų veikliosios medžiagos. Užpilas neturi būti verdantis, kad neprarastų savo savybių.
Atskirai karštame vandenyje ištirpinama boro rūgštis. Tirpalas maišomas tol, kol nelieka kristalų, nes netolygiai ištirpusi medžiaga gali pakenkti šaknims.
Paruošti skysčiai sujungiami ir iš karto naudojami. Trąša nelaikoma atsargoje. Laistoma tik drėgna dirva, pilant tiesiai prie šaknų, kad tirpalas nepatektų ant lapų.
Naudojama maždaug kas 14 dienų. Tarp tręšimų dirvai leidžiama pailsėti, kad augalas neperkrautų šaknų ir galėtų stabiliai formuoti žiedus.
Klaidos, kurios stabdo pelargonijų žydėjimą
Per dažnas tręšimas greitai išbalansuoja dirvą. Augalas nustoja formuoti pumpurus, lapai gali pradėti gelsti arba suktis, o žydėjimas visiškai sustoja.
Tręšiant sausą žemę, šaknys gauna per stiprų tirpalą. Tai sukelia stresą ir silpnina šaknų sistemą, todėl vietoje žiedų augalas pradeda taupyti energiją.
Per didelis boro rūgšties kiekis veikia priešingai nei tikėtasi. Pumpurai pradeda kristi, augimas lėtėja, o augalas tampa jautresnis aplinkos pokyčiams.
Tirpalui patekus ant lapų ar stiebų, gali atsirasti dėmių. Tokiais atvejais augalas dalį jėgų skiria pažeidimų atstatymui, o ne žydėjimui.
Silpnų ar sergančių pelargonijų tręšimas neduoda naudos. Tokiems augalams pirmiausia reikia stabilios aplinkos ir laiko atsigauti, o ne papildomo maitinimo.
Pabaigai
Natūrali trąša pelargonijoms padeda tada, kai augalas turi pakankamai šviesos ir tinkamą laistymą, bet žydėjimas išlieka silpnas. Tiksliai paruoštas ir saikingai naudojamas tirpalas palaiko šaknų stiprumą ir žiedų formavimąsi.
Laikantis nurodytų kiekių ir intervalų, trąša neapkrauna dirvos ir leidžia augalui žydėti stabiliau. Perteklinis naudojimas ar koncentracijos didinimas neduoda geresnio rezultato, todėl svarbiausia čia ne dažnis, o tikslumas.