Citrusinių vaisių žala dantims ilgą laiką lieka nepastebėta, nes poveikis kaupiasi tyliai. Apelsinai, citrinos ar greipfrutai daugeliui atrodo kaip kasdienis pasirinkimas dėl vitamino C, tačiau jų rūgštingumas daro tiesioginę įtaką dantų emaliui.
Rūgštys, esančios citrusiniuose vaisiuose ir jų sultyse, silpnina natūralų apsauginį dantų sluoksnį.
Emalis palaipsniui netenka mineralų, tampa plonesnis ir mažiau atsparus išoriniams dirgikliams. Dėl to dantys pradeda jautriau reaguoti, keičiasi jų spalva ir paviršius.
Didžiausia problema slypi tame, kad ankstyvosios emalio erozijos stadijos dažnai nesukelia skausmo.
Procesas gali vykti mėnesius ar net metus, kol dantų struktūros pažeidimai tampa akivaizdūs ir sunkiau koreguojami.
Rūgščių poveikis emaliui ir nepastebima žala
Citrusinių vaisių žala dantims prasideda tada, kai burnos terpė tampa per rūgšti.
Citrinos rūgštis tiesiogiai veikia dantų paviršių ir pradeda tirpdyti mineralus, iš kurių sudarytas emalis. Apsauginis sluoksnis silpnėja kiekvieno kontakto metu, net jei burnos higiena palaikoma kruopščiai.
Emalis neturi gebėjimo atsinaujinti, todėl kiekvienas mineralų praradimas palieka ilgalaikį pėdsaką. Dantų paviršius palaipsniui tampa šiurkštesnis, praranda natūralų blizgesį ir atsparumą.
Emalio demineralizacijos procesas
Rūgštinė terpė burnoje sumažina kalcio ir fosfatų kiekį emalyje. Dėl to dantų paviršius minkštėja ir tampa pažeidžiamas net nedideliam mechaniniam poveikiui.
Demineralizacija vyksta be aiškių simptomų. Žmogus gali nepajusti jokio diskomforto, nors emalio struktūra jau pradeda keistis.
Dėl tokio tyliai vykstančio proceso citrusinių vaisių žala dantims dažnai pastebima per vėlai.
Padidėjęs dantų jautrumas
Plonėjant emaliui, atsidengia gilesni dantų sluoksniai. Tokiu atveju dantys ima jautriau reaguoti į temperatūros pokyčius, saldžius ar rūgščius produktus.
Jautrumas neretai tampa pirmuoju aiškiu signalu, kad apsauginis sluoksnis jau pažeistas. Jei rūgščių poveikis tęsiasi, diskomfortas gali stiprėti ir tapti nuolatiniu.
Spalvos ir paviršiaus pokyčiai
Pažeistas emalis lengviau sugeria dažančias medžiagas. Dėl to dantys gali tamsėti, prarasti tolygų atspalvį, atsiranda matinė išvaizda.
Tokie pokyčiai dažnai priskiriami amžiui ar natūraliam nusidėvėjimui, nors tikroji priežastis slypi ilgalaikiame rūgščių poveikyje.
Nuotrauka: shutterstock.com
Produktai ir įpročiai, kurie stiprina emalio pažeidimą
Citrusinių vaisių žala dantims sustiprėja tada, kai rūgštūs produktai vartojami kartu su tam tikrais kasdieniais įpročiais.
Emalio būklę lemia ne vien pats vaisius, bet ir tai, kaip dažnai dantys patenka į rūgštinę aplinką bei kiek laiko ji išlieka burnoje.
Kai rūgštys veikia nuolat, emalis nespėja atsistatyti net iš dalies, todėl pažeidimai kaupiasi.
Citrusiniai vaisiai ir jų sultys
Apelsinai, citrinos ir greipfrutai pasižymi aukštu rūgštingumu. Dar didesnė problema kyla vartojant sultis, nes skystis greitai pasiskirsto po visą burnos ertmę ir ilgiau liečiasi su dantimis.
Rūgštūs gėrimai ir arbatos
Gaziuoti gėrimai, energiniai gėrimai, žalioji ir juodoji arbata taip pat prisideda prie emalio demineralizacijos.
Rūgštys kartu su dažančiomis medžiagomis ne tik silpnina apsauginį sluoksnį, bet ir keičia dantų spalvą.
Pažeistas emalis tampa porėtesnis, todėl pigmentai lengviau įsigeria į dantų paviršių.
Dantų valymas netinkamu metu
Emalis po rūgštaus poveikio trumpam suminkštėja. Dantų valymas iškart po citrusinių vaisių ar sulčių gali mechaniškai pašalinti dar daugiau mineralų.
Tokiu būdu citrusinių vaisių žala dantims sustiprėja ne dėl paties maisto, o dėl netinkamo laiko pasirenkant burnos higieną.
Kiti rūgštūs produktai
Obuolių actas, vynas ir kai kurie marinuoti produktai taip pat palaiko rūgštinę terpę burnoje.
Kai tokie produktai vartojami kartu su citrusiniais vaisiais, bendras rūgščių poveikis emaliui dar labiau išauga.
Ilgainiui apsauginis dantų sluoksnis tampa per silpnas, kad galėtų apsaugoti gilesnius audinius.
Kai emalis nyksta tyliai
Citrusinių vaisių žala dantims nėra staigus procesas, todėl ilgą laiką gali atrodyti, kad nieko nevyksta.
Rūgštys veikia lėtai, bet kryptingai, silpnindamos apsauginį dantų sluoksnį ir palikdamos pėdsakus, kurie išryškėja tik vėliau.
Jautrumas, spalvos pokyčiai ar paviršiaus nelygumai dažnai tampa pasekme to, kas ilgai vyko nepastebimai.
Dėmesys tam, kas patenka į burną, ir supratimas, kaip tai veikia dantis, leidžia išvengti gilesnių problemų ateityje.