Medus randų gydymui žinomas ne iš reklamų, o iš senesnių laikų patirties, kai žaizdos buvo prižiūrimos paprastai. Ne tvarstis, ne sudėtingi tepalai, o natūrali medžiaga, kuri ant odos veikia. Būtent toks požiūris daugeliui leidžia pastebėti, kad randas formuojasi mažesnis, o oda atsistato greičiau nei įprastai.
Medus nuo senovės naudotas ne tik kaip maistas. Jo paskirtis žaizdų priežiūroje siejama su gebėjimu palaikyti švarią, drėgną aplinką, kuri svarbi natūraliam gijimo procesui.
Kai oda nėra perdžiovinta ir apsaugota nuo išorinių dirgiklių, organizmas pats atlieka didžiąją darbo dalį.
Kodėl medus laikomas tinkamu randų priežiūrai
Medus randų gydymui vertinamas ne atsitiktinai. Jo poveikis odai siejamas su keliomis savybėmis, kurios svarbios būtent gijimo laikotarpiu, kai formuojasi audiniai.
Skirtingai nei daugelis sausinančių priemonių, medus padeda palaikyti odos balansą, kuris leidžia žaizdai gyti tolygiau.
Antibakterinės savybės ir švaresnė aplinka
Medus pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis. Ant pažeistos vietos jis sukuria terpę, kurioje bakterijoms daugintis tampa sudėtingiau.
Tai svarbu ne tik ankstyvuoju gijimo etapu, bet ir vėliau, kai oda dar jautri ir lengvai sudirginama.
Švaresnė aplinka leidžia organizmui koncentruotis į audinių atsinaujinimą, o ne į kovą su išoriniais dirgikliais. Dėl to randas dažnai formuojasi lygesnis ir mažiau pastebimas.
Drėgmės išlaikymas – svarbus, bet dažnai pamirštamas veiksnys
Gijimo procesui reikalinga ne tik apsauga, bet ir tinkama drėgmė. Medus padeda išvengti perdžiūvimo, kuris gali sulėtinti odos atsinaujinimą ir paskatinti šiurkštesnio rando susidarymą.
Kai oda išlieka elastinga, nauji audiniai formuojasi tolygiau. Tai ypač svarbu vietose, kur oda juda ar tempiasi, pavyzdžiui, ties sąnariais.
Natūralus poveikis be agresyvių priedų
Dar vienas aspektas – paprastumas. Medus neturi sudėtingų sintetinių priedų, kurie kai kuriais atvejais gali dirginti odą.
Dėl to jis naudingas tuomet, kai norima išvengti papildomos reakcijos ar per didelio apkrovimo jautriai vietai.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kaip paruošti ir naudoti medaus mišinį randų priežiūrai
Medus randų gydymui dažniausiai naudojamas ne vienas, o kaip dalis paprasto mišinio, kuris padeda jį paskirstyti tolygiau ir apsaugo odą nuo per didelio lipnumo.
Toks paruošimas leidžia medui veikti švelniau ir patogiau kasdienėje priežiūroje.
Mišinio sudėtis ir paruošimas
Naudojamas lengvai paruošiamas derinys:
- 50 g natūralaus medaus
- 1 stiklinė kambario temperatūros vandens
- nedidelis kiekis glicerino
Visos sudedamosios dalys gerai išmaišomos, kol gaunamas vientisas, šiek tiek klampus skystis.
Glicerinas padeda mišiniui ilgiau išlikti ant odos ir palaiko drėgmę, o vanduo sumažina koncentraciją, kad poveikis būtų švelnesnis.
Svarbu naudoti natūralų, neperdirbtą medų be priedų. Tokiu atveju išsaugomos jo savybės, kurios svarbios odos priežiūrai.
Kaip tepti pažeistą vietą
Mišinys tepamas ant švarios, sausos odos plonu sluoksniu. Rekomenduojama procedūrą kartoti iki trijų kartų per dieną. Nereikia storai dengti ar stipriai įtrinti – svarbiausia tolygus paskirstymas.
Po užtepimo leidžiama mišiniui natūraliai susigerti. Jeigu vieta liečiasi su drabužiais, galima naudoti lengvą, kvėpuojantį uždengimą, tačiau stipriai spausti ar sandariai tvarstyti nerekomenduojama.
Pabaiga: kai randas gyja ne spaudžiamas, o palaikomas
Medus randų gydymui išlieka aktualus dėl to, kaip jis veikia odos gijimo aplinką. Vietoje agresyvaus džiovinimo ar nuolatinio dengimo, medus padeda palaikyti švarą, drėgmę ir ramų audinių atsistatymą.
Tokios sąlygos leidžia odai formuotis tolygiau, be perteklinio sukietėjimo ar tempimo.
Nuoseklus mišinio naudojimas keletą kartų per dieną leidžia stebėti pokyčius – randas tampa minkštesnis, mažiau ryškus, o pati oda greičiau grįžta į natūralesnę būseną.