Ilgaamžiškumas mokslininkams seniai kelia klausimų, tačiau itin reti atvejai kartais priverčia iš naujo peržiūrėti nusistovėjusias teorijas. Kai žmogus sulaukia daugiau nei šimto metų ir kartu išsaugo gerą fizinę bei protinę būklę, tokia istorija tampa ne tik įdomi, bet ir moksliškai labai vertinga.
117 metų sulaukusi moteris tapo būtent tokiu atveju. Jos genetiniai ir biologiniai rodikliai parodė, kad senėjimas nebūtinai turi reikšti neišvengiamą sveikatos nuosmukį. Tyrėjai šį fenomeną vertina kaip galimą raktą į geresnį, sveikesnį senėjimą, kuris ateityje galėtų pakeisti požiūrį į ilgaamžiškumą apskritai.
Organizmo būklė neatitiko tikrojo amžiaus
Tyrėjai, pradėję analizuoti moters sveikatą, greitai pastebėjo, kad jos organizmas elgiasi ne taip, kaip būtų įprasta tokiame amžiuje. Dauguma rodiklių rodė ne išsekimą, o stabilumą ir gerą prisitaikymą prie senėjimo.
Jos kraujo ir imuninės sistemos būklė buvo geresnė nei daugelio gerokai jaunesnių žmonių. Uždegimo procesai, kurie dažnai spartina senėjimą, buvo labai silpni, o tai laikoma vienu svarbiausių sveiko ilgaamžiškumo ženklų.
Ypač mokslininkus sudomino tai, kad ląstelių amžius atrodė gerokai mažesnis nei tikrasis. Kitaip tariant, organizmas senėjo lėčiau, nei diktuotų metai pase.
117 metų sulaukusi moteris tapo pavyzdžiu, kad senėjimas nebūtinai turi reikšti nuolatinį sveikatos prastėjimą. Šis atvejis parodė, jog žmogaus biologinė būklė gali labai skirtis nuo to, ką rodo gimimo data.
DNR ypatybės paneigė įprastas senėjimo taisykles
Didžiausia staigmena mokslininkams kilo tuomet, kai buvo pradėta analizuoti jos genetinė medžiaga. Pagal iki šiol galiojusias teorijas, tokio amžiaus žmogaus organizme turėtų būti aiškūs spartaus senėjimo požymiai, tačiau šiuo atveju jie nepasitvirtino.
Tyrimai parodė, kad kai kurios ląstelių funkcijos veikė taip, lyg organizmas būtų keliais dešimtmečiais jaunesnis. Nors tam tikri senėjimo žymenys buvo pastebimi, jie nesukėlė įprastų pasekmių, pavyzdžiui, onkologinių ar sunkių lėtinių ligų.
Mokslininkams ypač svarbu tai, kad šis atvejis parodė – ne visi biologiniai rodikliai veikia vienodai. Kai kurios savybės, kurios paprastai laikomos rizikingomis, čia galėjo atlikti net apsauginį vaidmenį.
117 metų sulaukusi moteris tapo gyvu pavyzdžiu, jog senėjimas nėra vien kryptingas procesas. Šis atvejis verčia iš naujo vertinti, kas iš tiesų lemia ilgaamžiškumą ir kodėl vieni žmonės sensta kitaip nei dauguma.
Gyvenimo būdas galėjo sustiprinti genetinį ilgaamžiškumo potencialą
Nors genetika atliko svarbų vaidmenį, mokslininkai pabrėžia, kad be palankių kasdienių įpročių šis rezultatas vargu ar būtų buvęs toks pats. Ilgas gyvenimas šiuo atveju neatrodo kaip atsitiktinumas – veikiau kaip genų ir gyvenimo būdo sąveikos rezultatas.
1. Viduržemio jūros regiono mityba palaikė organizmo balansą
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad mityboje dominavo paprasti, natūralūs produktai. Ypač išskirtas reguliarus jogurto vartojimas, kuris galėjo turėti įtakos žarnyno mikrobiotos stabilumui, o tai tiesiogiai siejama su imunitetu ir uždegimo kontrole.
2. Žarnyno mikrobiota išliko stebėtinai atspari
Vienas svarbiausių atradimų buvo tai, kad žarnyno bakterijų sudėtis išliko stabili ir „jauna“. Tai rodo, jog virškinimo sistema ilgą laiką veikė sklandžiai, o tai padeda organizmui geriau pasisavinti maistines medžiagas ir kovoti su ligomis.
3. Fizinis aktyvumas nebuvo intensyvus, bet nuolatinis
Mokslininkai pabrėžė ne sportą, o judėjimą kasdien. Lengvas fizinis aktyvumas, be persitempimo, padeda palaikyti kraujotaką, raumenų tonusą ir bendrą gyvybingumą net labai vyresniame amžiuje.
4. Socialinis ryšys veikė kaip apsauginis veiksnys
Išlaikytas bendravimas, domėjimasis aplinka ir ryšys su kitais žmonėmis buvo svarbi viso paveikslo dalis. Socialinis aktyvumas siejamas su geresne psichine būkle ir lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu.
5. Mažas lėtinis stresas leido organizmui „nesudegti“
Tyrėjų vertinimu, stabilus gyvenimo ritmas be nuolatinės įtampos galėjo padėti išlaikyti žemą uždegimo lygį. Tai vienas pagrindinių veiksnių, skiriančių sveiką senėjimą nuo greito organizmo nusidėvėjimo.
Apibendrinant
Šis atvejis dar kartą parodė, kad senėjimas nėra vien tik metų skaičius pase. Net ir labai garbiame amžiuje organizmas gali išlikti stabilus, jei susiklosto palankios genetinės ir gyvenimo būdo aplinkybės.
117 metų sulaukusi moteris tapo gyvu įrodymu, jog ilgaamžiškumas nebūtinai reiškia ilgą ligų sąrašą. Mokslininkai tikisi, kad tokie atvejai padės geriau suprasti, kaip ateityje galima skatinti ne tik ilgesnį, bet ir sveikesnį gyvenimą.