Kepenys yra vienas svarbiausių organų, tačiau kartu ir vienas tų, kurie siunčia mažiausiai signalų. Jos ilgą laiką gali susidoroti su didžiule apkrova – net tada, kai jose jau kaupiasi riebalai ir prasideda funkcijos sutrikimai. Dėl šios priežasties daugelis žmonių riebalinę kepenų ligą aptinka atsitiktinai, atlikdami kraujo tyrimus ar ultragarsą.
Problema ta, kad riebalinių kepenų simptomai dažniausiai būna neryškūs, lengvai supainiojami su nuovargiu, virškinimo sutrikimais ar streso pasekmėmis. Žmogus pripranta prie savijautos pokyčių ir jų nebesieja su kepenimis, nors būtent jos pirmosios siunčia pagalbos signalus.
Svarbu suprasti, kad riebalinė kepenų liga dažnai vystosi be skausmo, tačiau laikui bėgant gali progresuoti iki uždegimo, fibrozės ar net cirozės. Todėl net ir subtilūs požymiai neturėtų būti ignoruojami.
1. Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka
Vienas dažniausių riebalinių kepenų simptomų – nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net ir gerai išsimiegojus. Kepenys atsakingos už energijos gamybą, toksinų šalinimą ir maistinių medžiagų pavertimą organizmui naudinga forma.
Kai jose kaupiasi riebalai, šie procesai sulėtėja, todėl kūnas tiesiog nebeturi jėgų.
Daugelis šį požymį priskiria stresui, darbui ar amžiui, tačiau būtent ilgalaikis, be aiškios priežasties juntamas silpnumas dažnai yra vienas pirmųjų signalų, kad kepenys nebesusitvarko su krūviu.
2. Spaudimas ar diskomfortas dešinėje pašonėje
Riebalinės kepenys dažniausiai neskauda, tačiau gali sukelti nemalonų pilnumo ar spaudimo jausmą viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.
Tai vieta, kur yra kepenys, ir šis pojūtis atsiranda joms padidėjus ar prasidėjus uždegiminiams procesams.
Šis simptomas dažnai ignoruojamas, nes nėra aštrus ar stiprus. Tačiau pasikartojantis diskomfortas po valgio, ypač suvalgius riebesnio maisto, gali būti aiškus ženklas, kad kepenų būklė prastėja.
3. Pykinimas, sumažėjęs apetitas ar nepaaiškinamas svorio kritimas
Kai kepenys nebeatlieka savo funkcijų taip efektyviai, nukenčia ir virškinimas. Gali atsirasti lengvas pykinimas, greitesnis sotumo jausmas, sumažėjęs apetitas ar net netikėtas svorio kritimas.
Šie riebalinių kepenų simptomai dažnai painiojami su skrandžio ar žarnyno problemomis. Tačiau jei jie užsitęsia, ypač kartu su nuovargiu ar diskomfortu pašonėje, verta pagalvoti ne tik apie virškinimo sistemą, bet ir apie kepenų sveikatą.
Nuotrauka: shutterstock.com
Ką daryti pastebėjus šiuos simptomus?
Pastebėjus riebalinių kepenų simptomus, svarbiausia – jų neignoruoti. Nors liga dažnai vystosi tyliai, ankstyvoje stadijoje kepenys dar turi didelį gebėjimą atsistatyti, jei sumažinama joms tenkanti apkrova.
Pirmas žingsnis – gyvenimo būdo peržiūra. Net ir nedidelis svorio sumažinimas, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas gali reikšmingai sumažinti riebalų kiekį kepenyse.
Ypač svarbu riboti perdirbtą maistą, saldumynus, alkoholį ir produktus, kurie skatina riebalų kaupimąsi.
Taip pat rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus ir kepenų echoskopiją, ypač jei priklausote rizikos grupei – turite antsvorio, sergate diabetu, padidėjusiu cholesteroliu ar aukštu kraujospūdžiu.
Padidėję kepenų fermentai dažnai būna pirmas objektyvus signalas, kad organas patiria stresą.
Svarbu suprasti, kad riebalinė kepenų liga nėra nuosprendis. Kepenys pasižymi išskirtiniu gebėjimu atsinaujinti, tačiau tik tada, kai joms sudaromos tinkamos sąlygos.
Laiku sureagavus, galima ne tik sustabdyti ligos progresavimą, bet ir reikšmingai pagerinti bendrą savijautą.
Kai kepenys kalba tyliai, svarbu išmokti jas išgirsti
Kepenys ilgą laiką gali dirbti tyliai, net ir tada, kai jose jau kaupiasi riebalai. Dėl to riebalinių kepenų simptomai dažnai lieka nepastebėti arba priskiriami nuovargiui, stresui ar virškinimo sutrikimams. Būtent ši tyla ir daro ligą klastingą.
Svarbu prisiminti, kad ankstyvi signalai nėra atsitiktiniai. Jie rodo, jog kepenims tampa per sunku susidoroti su kasdienėmis apkrovomis.
Laiku atkreipus dėmesį į savijautą ir pakoregavus gyvenimo būdą, galima sustabdyti ligos progresavimą ir sudaryti sąlygas kepenims atsigauti.