Po keturiasdešimties metų organizmas pradeda veikti pagal kitokias taisykles. Medžiagų apykaita lėtėja, kraujagyslės tampa jautresnės, o cukraus ir cholesterolio svyravimai ima turėti didesnę įtaką bendrai savijautai.
Produktai, kurie jaunystėje atrodė visiškai nekalti, vėliau gali tapti papildoma našta širdžiai ir kraujotakai.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad baltų miltų gaminiai po 40 nėra tik „tuščios kalorijos“. Reguliarus jų vartojimas siejamas su padidėjusia širdies ligų, svorio augimo ir cukraus kiekio kraujyje rizika.
Dėl to mitybos įpročius šiame amžiuje verta peržiūrėti atidžiau nei bet kada anksčiau.
Kodėl būtent balti miltai po 40-ies tampa problema
Iki keturiasdešimties organizmas dažniausiai dar geba gana greitai susidoroti su cukraus šuoliais ir perteklinėmis kalorijomis.
Tačiau su amžiumi situacija keičiasi – lėčiau reaguoja insulinas, silpnėja kraujagyslių elastingumas, o riebalų apykaita tampa mažiau efektyvi.
Dėl to baltų miltų gaminiai po 40 metų ima veikti nebe taip nekaltai, kaip anksčiau.
Rafinuoti miltai beveik neturi skaidulų, vitaminų ir mineralų. Jie greitai skyla į gliukozę, staigiai pakelia cukraus kiekį kraujyje ir verčia kasą dirbti didesniu tempu.
Ilgainiui tai gali prisidėti prie insulino atsparumo, svorio augimo ir didesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.
Dar viena problema – sotumo jausmas. Suvalgę baltos duonos, bandelių ar kepinių dažnai greitai vėl pajuntame alkį, todėl per dieną suvartojame daugiau maisto nei reikia.
Būtent dėl šių priežasčių mitybos specialistai pabrėžia, kad po 40-ies verta atidžiau žiūrėti, kiek ir kaip dažnai balti miltai atsiranda lėkštėje.
Kasdieniai produktai, kuriuose slepiasi balti miltai
Po keturiasdešimties metų svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką valgome, bet ir kaip dažnai tam tikri produktai atsiranda mūsų lėkštėje.
Baltų miltų gaminiai po 40 dažnai vartojami automatiškai, net nesusimąstant apie ilgalaikį poveikį.
Balta duona – įprotis, kuris atrodo nekaltas
Balta duona daugeliui vis dar yra pagrindinis pasirinkimas pusryčiams ar prie pagrindinių patiekalų.
Tačiau joje beveik nėra skaidulų, todėl ji greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje ir nesuteikia ilgalaikio sotumo. Po 40-ies toks poveikis tampa ypač nepalankus širdžiai ir medžiagų apykaitai.
Kepiniai ir bandelės kaip greitas užkandis
Bandelių ar saldžių kepinių pasirinkimas dienos eigoje dažnai siejamas su patogumu. Vis dėlto jie sujungia kelis nepalankius veiksnius vienu metu – rafinuotus miltus, cukrų ir sočiuosius riebalus.
Reguliarus jų vartojimas gali skatinti svorio augimą ir didinti širdies apkrovą.
Rafinuotų miltų makaronai – sotūs tik trumpam
Makaronai iš baltų miltų dažnai atrodo kaip sotus ir greitas patiekalas. Tačiau organizmas juos skaido labai greitai, todėl energija svyruoja, o alkis sugrįžta greičiau nei tikimasi.
Dėl to per dieną dažnai suvartojama daugiau maisto nei reikia.
Duona restoranuose – nepastebima, bet reikšminga detalė
Duona, patiekiama prieš pagrindinį patiekalą restoranuose, dažnai valgoma nesusimąstant.
Tačiau būtent tokios smulkmenos prisideda prie perteklinio rafinuotų angliavandenių kiekio dienos racione, ypač jei po to laukia sotus ir riebesnis patiekalas.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kuo po 40-ies verta pakeisti baltų miltų gaminius
Atsisakyti baltų miltų visiškai nebūtina, tačiau po keturiasdešimties vis svarbiau tampa pasirinkimų kokybė.
Nedideli pakeitimai kasdienėje mityboje gali sumažinti cukraus svyravimus, palengvinti širdies darbą ir padėti ilgiau jaustis sotiems.
Pilno grūdo produktai
Pilno grūdo duona, makaronai ar kruopos turi daugiau skaidulų, vitaminų ir mineralų.
Tokie produktai lėčiau kelia cukraus kiekį kraujyje ir padeda palaikyti stabilesnę energiją dienos metu. Jie taip pat ilgiau suteikia sotumo jausmą, todėl mažėja persivalgymo rizika.
Daržovės vietoje miltinių garnyrų
Po 40-ies vis dažniau rekomenduojama dalį miltinių patiekalų keisti daržovėmis. Troškintos, keptos ar šviežios daržovės apkrauna organizmą gerokai mažiau, tačiau kartu suteikia reikalingų maistinių medžiagų.
Toks pasirinkimas palankesnis tiek širdžiai, tiek virškinimui.
Ankštiniai produktai
Avinžirniai, lęšiai ar pupelės tampa vis populiaresne alternatyva rafinuotiems angliavandeniams.
Jie suteikia baltymų, skaidulų ir padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Įtraukus juos į mitybą, baltų miltų poreikis natūraliai sumažėja.
Avižos ir kitos neskaldytos kruopos
Avižos, grikiai ar miežiai dažnai pakeičia baltų miltų patiekalus pusryčių ar pietų metu. Tokios kruopos palaiko ilgesnį sotumą ir švelniau veikia medžiagų apykaitą, kas ypač svarbu vyresniame amžiuje.
Pabaigai – kai mažas pokytis turi didelę reikšmę
Po keturiasdešimties metų organizmas tampa jautresnis tam, kas kasdien patenka į lėkštę. Baltų miltų gaminiai po 40 nebėra tik paprastas angliavandenių šaltinis – dažnas jų vartojimas gali tapti papildoma našta širdžiai, kraujagyslėms ir medžiagų apykaitai.
Svarbiausia tai, kad pokyčiai neturi būti drastiški. Pakanka palaipsniui mažinti rafinuotų miltų kiekį, dažniau rinktis pilno grūdo produktus, daržoves ar ankštinius. Tokie sprendimai padeda išlaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje, ilgiau jaustis sotiems ir sumažinti nereikalingą apkrovą organizmui.