Sviestas ar margarinas – sprendimas, kurį daugelis priima automatiškai, net nesusimąstydami. Vieniems tai įprotis nuo vaikystės, kitiems – bandymas rinktis „sveikiau“, nors ne visada aišku, ką tai iš tiesų reiškia.
Šiandien šis pasirinkimas jau nėra toks juodai baltas. Skiriasi sudėtys, gamybos būdai ir poveikis organizmui, todėl tas pats užtepas vienam gali tikti, o kitam – ne. Būtent čia ir prasideda tikrasis klausimas, kurį verta išsiaiškinti.
Sveikata priklauso ne nuo pavadinimo, o nuo to, kas viduje
Klaida manyti, kad vienas užtepas visada „geras“, o kitas „blogas“. Organizmas nereaguoja į žodžius ant pakuotės. Jis reaguoja į riebalų tipą, kiekį ir tai, kaip dažnai jie valgomi.
Sviestas dažniausiai turi vieną didelį pliusą – aiškią sudėtį. Tai pieno riebalai, be ilgo priedų sąrašo. Tačiau kartu tai ir didesnis sočiųjų riebalų kiekis, kuris kai kuriems žmonėms gali kelti problemų, ypač turint širdies ar lipidų sutrikimų.
Margarinas teoriškai gali būti lengvesnis pasirinkimas, bet tik tada, kai sudėtyje nėra hidrintų riebalų ir perteklinio omega-6 kiekio. Praktikoje tai reiškia, kad dalis margarino lentynose yra visai ne tai, kuo atrodo.
Trumpai tariant:
- Natūrali sudėtis dažniau yra sviesto pusėje
- Širdžiai palankesnis riebalų profilis galimas tik dalyje margarinų
- Prastas margarinas gali būti blogesnis už paprastą sviestą
Gydytojų požiūris remiasi ne mados tendencijomis
Gydytojai į sviesto ir margarino temą žiūri labai žemiškai. Ne per emocijas ir ne per reklaminius šūkius, o per kraujo tyrimus ir realų poveikį organizmui. Todėl jų atsakymai dažnai nuvilia tuos, kurie tikisi vieno „teisingo“ varianto visiems.
Kas matosi praktikoje: problema dažniausiai nėra pats sviestas ar margarinas, o kiek jų atsiranda lėkštėje. Nedidelis kiekis sviesto retai sukelia bėdų sveikam žmogui, o net ir „geras“ margarinas, valgomas be saiko, nieko gero neatneša.
Dar viena detalė, kurią gydytojai pabrėžia labai aiškiai: kuo trumpesnė sudėtis, tuo mažiau staigmenų organizmui. Todėl renkantis užtepą svarbu ne ginčas „sviestas ar margarinas“, o tai, ar produktas neperkrautas riebalų mišiniais, stabilizatoriais ir pertekliniu perdirbimu.
Skirtumai, kurie realiai lemia pasirinkimą
Google Discover rekomendacija:
Iš pirmo žvilgsnio sviestas ir margarinas atrodo panašūs produktai, bet organizmas juos „skaito“ labai skirtingai. Skirtumai slypi ne reklamoje, o sudėtyje ir tame, kaip riebalai elgiasi kūne po valgio.
1. Sviestas yra minimaliai apdorotas produktas
Sviestas gaminamas iš grietinėlės, be sudėtingų technologinių procesų. Organizmui tai pažįstama forma, todėl jis lengviau supranta, kaip tokį riebalą skaidyti ir panaudoti.
2. Margarino sudėtis labai priklauso nuo gamintojo
Vienas margarinas gali būti pagamintas iš rapsų aliejaus, kitas – iš pigesnių riebalų mišinių. Dėl to poveikis sveikatai gali skirtis kardinaliai, net jei produktai atrodo beveik identiški.
3. Sočiųjų riebalų baimė nebėra tokia vienareikšmė
Ilgą laiką sviestas buvo kaltinamas dėl sočiųjų riebalų, tačiau šiandien gydytojai vertina juos kur kas ramiau. Problema kyla tada, kai jų vartojama daug ir nuolat, o ne dėl paties produkto.
4. Transriebalai kelia daugiau klausimų nei sviestas
Prastesnės kokybės margarine gali būti riebalų, kurie susidaro apdorojimo metu. Būtent jie dažniau siejami su uždegiminiais procesais ir neigiamu poveikiu kraujagyslėms.
5. Skonis dažnai išduoda paprastą tiesą
Sviestas dažniausiai sotina greičiau, todėl jo natūraliai suvalgoma mažiau. Margarinas, ypač labai minkštas, dažnai tepamas storesniu sluoksniu, net nepastebint.
Pasirinkimas turėtų būti sąmoningas, o ne automatinis
Ginčas, kas geriau, neturi vieno universalaus laimėtojo. Daug svarbiau suprasti, ką dedi ant duonos ir kodėl tai darai. Kai produktas pasirenkamas ne iš įpročio, o sąmoningai, jis rečiau tampa problema.
Sviestas ar margarinas neturėtų būti nei baubas, nei stebuklas. Nedidelis kiekis, aiški sudėtis ir saikas beveik visais atvejais laimi prieš kraštutinumus. Kūnas dažniausiai pats parodo, kas jam tinka, tereikia įsiklausyti.