Pelūnas naikina vėžines ląsteles ir būtent dėl to šis augalas vis garsiau minimas mokslininkų tyrimuose. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas ir net nemalonus dėl savo kartumo, jo sudėtyje slypi junginiai, galintys smogti labai tiksliai.
Dėmesio jis sulaukė tada, kai laboratoriniai bandymai parodė, kad pelūnas veikia jautriausias vėžinių ląstelių vietas ir palieka ramybėje sveikus audinius. Toks selektyvumas kelia daug vilčių, nes poveikis pastebėtas net keliolikai skirtingų vėžio formų.
Kaip pelūnas veikia vėžines ląsteles
Pelūnas naikina vėžines ląsteles ne atsitiktinai. Jo poveikis remiasi labai aiškiu biocheminiu mechanizmu, kuris šiandien yra vienas labiausiai tyrinėjamų natūralių procesų onkologijoje. Pagrindinis veikėjas čia yra artemisininas ir jo dariniai. Tai junginiai, kurie itin stipriai reaguoja su geležimi.
Vėžinės ląstelės sukaupia gerokai daugiau geležies nei sveikos, nes joms reikia greitai daugintis. Būtent į šį skirtumą ir taikosi pelūnas. Artemisininas susijungia su geležimi ir išskiria laisvuosius radikalus, kurie suardo ląstelę iš vidaus. Sveikuose audiniuose geležies kur kas mažiau, todėl jie beveik nepažeidžiami.
Moksliniuose tyrimuose užfiksuota, kad pelūno ekstraktai ne tik slopina augimą, bet ir blokuoja navikų plitimą. Vėžinės ląstelės praranda gebėjimą daugintis, silpnėja jų struktūra, o pats navikas tampa mažiau agresyvus. Tai aiškiai matoma bandymuose su plaučių, krūties, prostatos, kasos ir kraujo vėžio ląstelėmis.
Tokio selektyvaus veikimo laboratorinė medicina ieško jau daugelį metų, todėl pelūnas sulaukė itin didelio susidomėjimo. Nors dar laukia ilgas kelias iki klinikinių pritaikymų, rezultatai įrodo, kad šis augalas nėra tik liaudiškas pasakojimas. Jis turi realų potencialą ir tai pagrindžia šiuolaikiniai tyrimai.
Papildomos pelūno naudos sveikatai
Be poveikio vėžinėms ląstelėms pelūnas pasižymi ir kitomis stipriomis savybėmis, kurios vertinamos tiek tradicinėje žolininkystėje, tiek moksliniuose tyrimuose.
Jo kartumas ir veikliosios medžiagos padeda įvairioms organizmo sistemoms dirbti sklandžiau, ypač kai reikia palaikyti virškinimą ar imuninį atsaką.
Nauda pastebima ir kasdienėje savijautoje, nes pelūnas veikia ne vieną procesą iš karto. Dėl to jis vertinamas kaip augalas, galintis palaikyti bendrą organizmo atsparumą ir padėti situacijose, kai norisi natūralios pagalbos.
Naudos sveikatai:
- Padeda gerinti virškinimo funkciją
- Mažina pilvo pūtimą ir sunkumo jausmą
- Skatina tulžies išsiskyrimą
- Gali palaikyti normalią kepenų veiklą
- Turi antibakterinių savybių
- Slopina kai kurių parazitų aktyvumą
- Palaiko imuninės sistemos atsaką
- Gali mažinti uždegiminius procesus
- Palaiko detoksikacijos procesus
- Gerina apetitą ir maisto pasisavinimą
Kaip vartoti pelūną kad poveikis būtų saugus ir veiksmingas
Pelūnas turi stiprių savybių todėl vartojimo forma ir trukmė yra tokie pat svarbūs kaip ir pats augalas. Kad nauda būtų maksimali o rizika mažiausia verta rinktis patikimas formas ir aiškias ribas.
Arbata iš džiovinto pelūno
Tai dažniausias būdas vartoti pelūną. Arbata tinka virškinimui palaikyti ir trumpiems sveikatinimo kursams. Dozė turi būti saikinga nes skonis ir poveikis labai intensyvūs. Kartu su medumi ar mėtomis skonis tampa švelnesnis tačiau veikliosios medžiagos išlieka.
Pelūno tinktūros
Tinktūros veikia stipriau todėl naudojamos tada kai reikia tikslingo poveikio. Lašeliai dažniausiai geriami pagal aiškų kursą kuris derinamas prie žmogaus sveikatos būklės. Ši forma greitai įsisavinama todėl dozė turi būti tiksli.
Kapsulės su artemisininu
Standartizuotos kapsulės yra patogiausios kai norisi žinoti tikslų artemisininino kiekį. Jos naudojamos trumpais laikotarpiais ypač tada kai siekiama papildomos naudos šalia kitų sveikatos priemonių. Būtina pasitarti su specialistu jei kartu vartojami vaistai.
Pelūno milteliai
Milteliai tinka tiems kurie nori natūralios formos be alkoholio ar papildomų priedų. Juos galima dėti į vandenį ar mišinį tačiau dozavimas turi būti toks pat atsargus kaip ir kitų formų.
Kombinavimas su kitomis žolelėmis
Pelūnas derinamas su mėta ramunėlėmis ar medetkomis kad sumažėtų kartumas ir sustiprėtų bendras poveikis virškinimui. Tokie mišiniai gali būti švelnesni tačiau vis tiek reikia laikytis ribų.
Pelūno vartojimo rekomendacijos turi aiškias ribas
Pelūnas yra stiprus augalas todėl svarbu laikytis aiškaus laiko intervalo ir nepersistengti su kiekiu. Jo poveikis greitas tačiau tai nereiškia kad jis tinka ilgalaikiam vartojimui ar kasdieniam naudojimui.
Rekomendacijos:
- Vartojimo kursas trunka 5–7 dienas
- Po kurso būtina padaryti bent savaitės pertrauką
- Jei naudojamos kapsulės ar tinktūros reikia laikytis gamintojo dozės
- Negerti tuščiu skrandžiu jei jaučiamas stiprus kartumas ar pykinimas
- Nevartoti kartu su alkoholiu
- Nestiprinti dozės savarankiškai jei poveikis atrodo silpnas
- Derinti tik su gydytojo žinia jei vartojami vaistai ypač chemoterapiniai
- Nenaudoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu
- Netinka vaikams
- Jei atsiranda galvos svaigimas ar pykinimas vartojimą nutraukti
Apibendrinimas
Pelūnas iš paprasto kartaus augalo tapo rimtu mokslinių tyrimų objektu. Jo veiklieji junginiai daro poveikį vėžinėms ląstelėms, o papildomos naudos sveikatai rodo, kad šis augalas turi didelį potencialą, jei vartojamas atsakingai. Nors jis nėra oficiali gydymo priemonė, jo galimybės vertinamos vis rimčiau.
Pelūnas naikina vėžines ląsteles selektyviai ir kartu suteikia papildomą naudą virškinimui, imunitetui ir bendram organizmo atsparumui. Svarbu laikytis vartojimo ribų, daryti pertraukas ir derinti su specialisto rekomendacijomis. Tokiu būdu augalas tampa saugiu ir naudingų savybių turinčiu sąjungininku.