knygos1Mano dukros turi išties daug knygų, o aš labai džiaugiuosi, kad visos jos skaitomos, vartomos, prisimenamos ir kaskart naujai atrandamos. Manau, kad tai toks dalykas, kuriam taupyti negalima, tai savotiška investicija į mūsų pačių ir vaikų ateitis. Aišku, dalį leidinių pasiimame iš bibliotekos, tačiau neretai nutinka taip, kad kažkas iš ten taip patinka, kad netrukus įsigyjame. Tiesa, kartais galima pasiklysti tarp vaikiškų knygelių pasiūlos, todėl nuo šiol jums pažadu periodiškai pasidalinti naujausių knygelių mažiesiems skaitytojams TOP atradimais. Atėjus rudeniškai vėsai, o vakarams greičiau apsitraukiat tamsos skraiste, knygos daugelio namuose tampa vienu jaukiausiu laisvalaikio praleidimo būdų, todėl tikiu, kad mūsų atradimai pravers ir jums.

Rugsėjį su pusantrų ir trejų su puse metų dukromis atradome tris naujas knygeles (www.perkuknyga.lt internetiniame knygynėlyje). Pirma – viena gražiausių iliustracijų knygų, kurią sukūrė labai stiprus lietuvio rašytojo ir iliustratorės duetas. Antra – susipažinimui su klasika ir į pagalbą tiems, kas žengia pirmuosius žingsnius į anglų kalbos pasaulį. Trečia – aktyviems ir savarankiškiems vaikų žaidimams (idealiai tinka kelionėms, laukiant eilėse ligoninėje ar automobilyje). knyga8

Rašytojo Tomo Dirgėlos ir iliustratorės-dailininkės Ingos Dagilės pasakojimas „Mano tėtis rašo knygą“ (išleido „Tyto Alba“) sužavėjo visą mūsų šeimą. Nuoširdžiai prisipažinsiu, jei man būtų suteiktas šansas įvardinti tuos penkis pretendentus į geriausios lietuviškos knygos vaikams nominaciją, ši neabejotinai ten keliautų. Aš labai stipriai tikiu, kad vaikams patinka ne tik stebuklai bei pasakos, bet ir tai, kas arti realybės ar net kasdienybės. T. Dirgėlos sukurtas kasdienybės atspindys įvelkamas į stebuklo, fantazijų, vaiko kūrybingo mąstymo rūbą ir tampa kažkuo, kas ne tik įtraukia bei prajuokina vaikus, tačiau ir tėvams primena paprastus dalykus. Juk ne vienam mūsų būna, kai vaikams sakome: „dar penkias minutes palauk“, „kai baigsiu darbus, ateisiu“ ir t.t., o tuomet ateina vakaras ir bent jau tų penkiolikos minučių betarpiško pabuvimo kartu nelieka. Nežinau, ar knyga būtent apie tai, nes minčių ir idėjų joje daug. Ji ir apie namuose dirbančius tėčius ar mamas, kurie, mažylių akimis, nelabai ką ir dirba. Tai apie įkvėpimo pritrūkusį rašytoją, kurio kūrybos šaltiniai, pasirodo, buvo visai čia pat – už vaikų kambario durų.knyga9

Na, čia mano pastebėjimai, o štai trimetė į šį pasakojimą ir, tuo pačiu, neparastai gražių iliustracijų knygą, žvelgė dar ir kitomis akimis. Ją daugelis vietų (ypač – kai tėtis arbata apsipila kelnes ir atrodo, kad jis padarė sisių) labai nuknyga10oširdžiai prajuokino. Jau bemaž dvi savaites „Mano tėtis rašo knygą“ yra viena iš dviejų knygų, kurias skaitome kas vakarą. Ir jai ji nepabosta! Manau, kad įtakos tam turi ir paveiksliukai. Meilę Ingai Dagilei jaučiame jau seniau ( „Raidžių namučiai“, „Drambliai ėjo į svečius“ ir kt.), tačiau ši knyga, mano akimis, pranoko visus lūkesčius. Tai ir savotiškas komiksas, nes jame puikiai perteikiamos net smulkiausios teksto detalės. Mano trimetė kaskart randa naujų detalių, jas tyrinėja, klausinėja, todėl skaitymo procesas tampa ir mudviejų pokalbiu.

Antoine De Saint Exupery „Mažasis princas. Dvikalbė istorija“ (išleido „Alma Littera“) visai ne naujiena, tačiau naujai ją atradome dėl itin patogaus bei naudingo jos pateikimo: anglų ir lietuvių kalbomis su sunkesnių žodžių išskyrimu bei paaiškinimu. Šios knygos savo dukroms jau seniai norėjau (tiesa, turiu savo vaikystės leidimą, tačiau jį saugau lyg relikviją, todėl, kol dukros nedidelės, nusprendžiau, kad joms reikia savojo „Mažojo princo“). Mano trejų su puse dukra darželyje jau antri metai mokosi anglų kalbos, o aš pastebiu, kad vis daugiau žodžių jai tampa žinomi. Jos mokytoja patarė, kad labai naudinga bus, jei namuose taip pat atsiras viena kita knygelė anglų kalba. Man labai patiko, kad šis „Mažojo princo“ leidimas labai patogiai suskirstytas skyriais (kartais tai tik keli sakiniai), todėl labai smagu po truputėlį skaityti su mažu vaiku. Mes tą patį tekstą (dažniausiai tik kelis sakinius) paskaitome angliškai, tada lietuviškai ir vėl angliškai. Pasiaiškiname, kokie žodžiai ar frazės jai  neaiškūs.knyga6

knyga7

Kaip ir minėjau, knygas skirstau į: skirtas aktyviai dienos veiklai, mokslams, pažinimui; skirtas miego pasiruošimui. Nors „Mažąjį princą“ priskirčiau pastarajai grupei, nes tai tiktai nepaprastai graži, švelni, pasminga ir raminanti istorija, tačiau konkrečiai šis – dvikalbis – leidimas labiau tinka aktyvesniam vaiko dienos metui. Tiesa, jei knygą tiesiog skaitysite (be anglų kalbos dalies), tai vienas nuoširdžiausių, sentimentaliausių ir prasmingiausių pasakojimų, todėl tinka ir prieš miegą. Tikiu, kad žmogus šią knygą skaitydamas skirtingais savo gyvenimo etapais, vis kažką atranda, išmoksta, pastebi, todėl tai leidinys ne tik vaikams, bet ir tėveliams. Man pačiai patiko šį kartą „Mažąjį princą“ perskaityti anglų kalba.knygos2Na, o trečiasis mūsų šeimos atradimas – smagus žaidimas su magnetukais „Princesių pasaulyje“ (išleido „Vaiga“). Manau, kad tai labiau veikla-žaidimas vaikams, o ne knyga. Pastebėjau, kad tokių daiktų būtina turėti, jei augini mažus vaikus. Šią knygelę turime vos kelias savaites, tačiau ji su mumis visada keliauja automobilyje, pravertė sėdint eilėje pas gydytoją (kai visai nenoriu, kad vaikas blaškytųsi koridoriais), taip pat yra nepamainomas reikalas, kai noriu, kad dukra bent dešimt minučių savarankiškai kažkuo užsiimtų, kol aš, pavyzdžiui, migdau jos mažąją sesutę. Šią knygelę sudaro 4 dvigubi magnetiniai puslapiai ir net 16 magnetukų. Taip pat knygelės viršelyje yra uždaromas langelis, kuriame labai patogu laikyti magnetukus, kad jie netaptų netvarkos namuose dalimi.knygos4knygos5

Mano trimetė labai mėgsta įvairias pasakas, tad magnetukai su princesėmis, jų suknelėmis, aksesuarais, princu, šuneliu – jai labai patinka. Jei tėveliai vaikui padeda žaisti su šia knyga, galima lavinti vaikų pastabumą ir kūrybiškumą. Kiekviename puslapyje yra užrašai-nuorodos, kokį magnetuką galima uždėti, kad pasakojimas įgautų prasmę. Tiesa, mano dukra mėgsta istorijas pakreipti savaip, tačiau aš džiaugiuosi – juk taip smagu, kad ji pati kuria, fantazuoja, tampa savotiška scenariste.

Tikiuosi, kad rudeniški mūsų šeimos atradimai pravers ir jums,

Bitė Gabrielė