Pradžia Tinklaraštis Puslapis 217

Pigus produktas mažina blogąjį cholesterolį – rezultatai matomi vos per savaitę

Justinas Rimkevičius
-
0
Pigus produktas mažina blogąjį cholesterolį – rezultatai matomi vos per savaitę

Lęšiai – vienas iš tų produktų, kurio verta turėti virtuvėje. Jie sotūs, greit pagaminami ir tinka prie daugelio patiekalų. Be to, labai dažnai nustebina tuo, kiek daug naudos slepia mažoje saujelėje.

Mažina blogąjį cholesterolį, gerina virškinimą, padeda aprūpinti organizmą baltymais, geležimi, skaidulomis, magniu ir kitomis svarbiomis medžiagomis. Visa tai – be didelių išlaidų ar sudėtingo paruošimo.

Lęšiai ir cholesterolio mažinimas – kaip tai veikia?

Vienas iš įspūdingiausių dalykų, ką daro lęšiai – jie natūraliai padeda sumažinti blogojo (MTL) cholesterolio kiekį kraujyje. Tai ypač svarbu tiems, kurių mityboje dažnai pasitaiko perdirbtų produktų, riebios mėsos ar mažai skaidulų.

Lęšiuose esantys tirpių skaidulų kiekiai veikia tarsi natūrali kempinė – jos sugeria cholesterolį žarnyne ir padeda jam pasišalinti iš organizmo, kol jis dar nepatenka į kraują.

Be to, lęšiuose esančios veikliosios medžiagos, tokios kaip polifenoliai, veikia priešuždegimiškai ir apsaugo kraujagysles nuo pažeidimų. Reguliariai įtraukus lęšius į mitybą, cholesterolio rodikliai gali pagerėti jau po kelių savaičių.

Tyrimai rodo, kad vos viena porcija per dieną gali sumažinti MTL cholesterolį iki 10–15 %, o tai jau reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Naudingos savybės lęšiuose neapsiriboja tik cholesteroliu

Lęšiai vertingi ne tik širdžiai. Jie stiprina visą organizmą – nuo virškinimo iki odos būklės. Įtraukus juos į mitybą, galima jaustis energingiau, pagerinti kraują ir net geriau miegoti.

Lęšiai naudingi, nes:

  • Turi daug baltymų
  • Aprūpina geležimi
  • Stiprina imunitetą
  • Gerina žarnyno veiklą
  • Padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje
  • Palaiko širdies veiklą
  • Mažina uždegiminius procesus
  • Tinka svorio kontrolei
  • Naudingi odai ir plaukams
  • Padeda atsistatyti po fizinio krūvio

Kaip įtraukti lęšius į mitybą – paprasti būdai be sudėtingų receptų

Naudingos savybės lęšiuose – lęšiai suberti į lininį maišelį ir šaukštą ant natūralios faktūros
Lęšiai supilti į maišelį ir šaukštą. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Lęšiai tinka ne tik troškiniams ar sriuboms. Juos galima naudoti labai įvairiai – svarbiausia žinoti kelis patikimus būdus, kad jie būtų skanūs ir naudingai įsilietų į kasdienius patiekalus.

1. Virtos lęšių salotos.
Sumaišyk virtus lęšius su šviežiomis daržovėmis, šlakeliu alyvuogių aliejaus ir trupučiu citrinos sulčių. Tinka ir kaip garnyras, ir kaip pagrindinis patiekalas.

2. Lęšiai vietoje mėsos.
Juodieji arba žalieji lęšiai puikiai pakeičia faršą įvairiuose patiekaluose – nuo bolonės iki įdarytų paprikų. Jie sotūs ir baltymingi, todėl mėsa tikrai nepasiges.

3. Lęšių sriuba.
Klasikinis variantas – šilta, soti sriuba su daržovėmis, prieskoniais ir pasirinktais lęšiais. Ji ne tik skani, bet ir ilgam suteikia sotumo.

4. Lęšių užtepėlė.
Virtus lęšius sutrink su česnaku, trupučiu alyvuogių aliejaus ir citrinos. Išeina puiki užtepėlė ant duonos ar trapučių, o skonis primena humusą.

5. Lęšiai prie garnyro.
Juos galima patiekti kaip priedą prie kruopų, ryžių ar net keptų bulvių – padidina maistingumą ir suteikia papildomo skonio.

6. Įdarai su lęšiais.
Sumaišyk su grybais, daržovėmis ar net varške ir naudok kaip įdarą pyragėliams, blyneliams ar kepiniams. Tai būdas praturtinti net tradicinius patiekalus.

Skanu ir sveika, bet tinka ne visiems

Nors lęšiai turi daug privalumų, kai kuriais atvejais jų reikėtų vengti arba vartoti atsargiai. Kai kuriems žmonėms lęšiai gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą dėl fermentuojamų skaidulų. Tai ypač aktualu jautresniam virškinimui ar dirgliosios žarnos sindromą turintiems.

Svarbu ir tai, kad lęšiai turi natūralių medžiagų, kurios gali mažinti kai kurių mineralų įsisavinimą. Todėl rekomenduojama juos mirkyti ar gerai išvirti, kad šis poveikis sumažėtų.

Žmonės, turintys inkstų sutrikimų ar ribojantys kalio kiekį, taip pat turėtų pasitarti su gydytoju, nes lęšiuose yra gana daug kalio.

Išnaudokite lęšių naudą išmintingai

Sveikatai palankūs sprendimai dažnai slypi paprastuose produktuose. Lęšiai yra puikus to pavyzdys – jie nebrangūs, lengvai paruošiami ir kupini vertingų medžiagų. Įtraukus juos į mitybą, galima ne tik pagerinti bendrą savijautą, bet ir pastebimai sumažinti cholesterolio kiekį.

Naudingos savybės lęšiuose yra tokios įvairios, kad jie gali tapti vienu iš pagrindinių produktų tiek svorį kontroliuojančių, tiek širdies sveikata besirūpinančių žmonių racione. Tereikia rasti sau patinkantį paruošimo būdą ir mėgautis nauda.

Vitaminų ir mineralų paros normos – ženklai, kad organizmui kažko trūksta

Justinas Rimkevičius
-
0
Vitaminų ir mineralų paros normos – ženklai, kad organizmui kažko trūksta

Vitaminų ir mineralų paros normos yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių palaikyti tinkamą organizmo veiklą, gerą savijautą ir stiprų imunitetą. Net ir nedidelis tam tikros medžiagos trūkumas ilgainiui gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.

Nors sveika ir subalansuota mityba turėtų užtikrinti reikiamą šių medžiagų kiekį, realybėje daug žmonių kasdien nesuvartoja to, ko jų kūnas iš tikrųjų reikalauja.

Todėl verta suprasti, kiek iš tiesų organizmui reikia konkrečių medžiagų kasdien – ir kokie ženklai gali įspėti, kad jų pradeda trūkti.

Dažniausi ženklai, kad organizmui trūksta vitaminų ir mineralų

Nors kiekvienas mikroelemento trūkumas turi savo specifinius požymius, daugelis jų iš pradžių pasireiškia gana nepastebimai – pavargstama greičiau nei įprastai, sutrinka miegas, nuotaika ar net oda ima keistis. Jei organizmas negauna reikalingų medžiagų pakankamai ilgą laiką, šie simptomai dažnėja ir tampa vis ryškesni.

Kai kurie signalai gali pasirodyti nereikšmingi, tačiau ilgainiui jie gali nurodyti rimtesnes sveikatos problemas. Štai keli dažniausi požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

  • Nuolatinis nuovargis ar silpnumas
  • Blyški, papilkėjusi ar sausa oda
  • Trapūs nagai, plaukų slinkimas
  • Dažnos mėlynės ar kraujavimas iš dantenų
  • Raumenų mėšlungis, tirpimas, dilgčiojimas
  • Prasta koncentracija, atminties sutrikimai
  • Bloga nuotaika, nerimas ar dirglumas
  • Sumažėjęs atsparumas infekcijoms

Jei šie požymiai pasireiškia dažnai, verta pasitikrinti, ar jūsų mityboje netrūksta svarbiausių vitaminų ir mineralų.

Kodėl vitaminų ir mineralų paros normos tokios svarbios?

Kiekviena mūsų kūno ląstelė, sistema ir funkcija priklauso nuo to, ar gauname reikiamą kiekį mikroelementų. Net ir nedidelis nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos gali paveikti energiją, medžiagų apykaitą, nervų sistemą ar net nuotaiką.

Šiuolaikinė mityba, dažnai perpildyta perdirbtų produktų, cukraus ir rafinuotų riebalų, lemia, kad net valgant daug, organizmas ne visada gauna tai, ko reikia. Be to, poreikiai gali kisti dėl streso, aktyvumo, ligų ar net sezoniškumo – todėl svarbu ne tik žinoti, bet ir taikyti šias normas praktikoje.

Vitaminų ir mineralų paros normos pagal rekomendacijas

Norint išlaikyti gerą savijautą ir užtikrinti sklandų organizmo darbą, svarbu ne tik sveikai maitintis, bet ir žinoti, kiek konkrečių maistinių medžiagų reikia per dieną.

Svarbu žinoti apie rekomenduojamas normas

Vitaminų ir mineralų paros normos nėra vienodas visiems galiojantis standartas – jos priklauso nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo, sveikatos būklės ir net sezono.

Pavyzdžiui, žiemą dažnesnis vitamino D trūkumas, o sportuojantiems gali reikėti daugiau magnio ar kalcio. Todėl svarbu ne tik orientuotis į rekomenduojamas normas, bet ir vertinti individualius poreikius – ypač esant nuolatiniam nuovargiui, sumažėjusiam darbingumui ar imuniteto silpimui.

Trūkstant vitaminų ir mineralų organizmas reaguoja labai greitai

Vitaminų ir mineralų paros normos – moteris su nuostaba žiūri į plaukų šepetį, pilną iškritusių plaukų
Plaukų slinkimas gali signalizuoti apie trūkstamas medžiagas. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Kai kurios medžiagos organizme veikia kaip tiksli sistema – vos pritrūksta, iškart pasirodo signalai. Žemiau pateikti dažniausi požymiai, susiję su konkrečiais trūkumais.

1. Geležis
Jos trūkumas dažniausiai pasireiškia nuovargiu, blyškia oda, dusuliu ir net dažnesniu širdies plakimu. Taip pat gali pradėti lūžinėti nagai, slinkti plaukai, o lūpų kampučiuose atsirasti įtrūkimai.

2. Vitaminas D
Nepastebimas, bet labai svarbus vitaminas. Trūkstant jo dažnai jaučiamas kaulų ar raumenų skausmas, sumažėja imunitetas, padidėja peršalimų skaičius. Ilgainiui gali išsivystyti net depresija.

3. Magnis
Magnio stygius dažnai pasireiškia raumenų trūkčiojimais, mėšlungiu, nerimu, nemiga. Gali padidėti jautrumas garsui ar šviesai, širdis plakti dažniau nei įprasta.

4. Vitaminas B12
Trūkstant šio vitamino atsiranda rankų ar kojų dilgčiojimas, liežuvio skausmas, sutrinka atmintis ir koncentracija. Gali pasireikšti ir silpnumas ar pusiausvyros sutrikimai.

5. Cinkas
Jo trūkumas pirmiausia atsiliepia imuninei sistemai – dažnesni peršalimai, žaizdos gyja ilgiau. Taip pat gali pablogėti odos būklė, padidėti spuogų kiekis, sumažėti uoslė ir skonis.

6. Vitaminas C
Šio vitamino stoka gali pasireikšti kraujuojančiomis dantenomis, dažnais mėlynėmis, ilgu žaizdų gijimu, sumažėjusiu energijos lygiu ir dažnais peršalimais.

7. Kalcis
Kai trūksta kalcio, gali atsirasti dantų jautrumas, trapūs nagai, raumenų spazmai. Ilgainiui tai gali paveikti kaulų tankį – didėja lūžių rizika.

8. Folio rūgštis
Trūkumas gali sukelti nuovargį, dirglumą, apetito stoką. Nėščiosioms tai ypač svarbi medžiaga – jos trūkumas gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimų.

9. Vitaminas A
Būtinas odai, akims ir gleivinėms. Trūkstant gali prastėti regėjimas tamsoje, oda tapti sausa ir šiurkšti, gleivinės jautresnės infekcijoms.

10. Vitaminas E
Šis antioksidantas saugo ląsteles. Kai jo trūksta – oda greičiau sensta, atsiranda raumenų silpnumas, pablogėja koordinacija ir rega.

Jaunystę saugo ne tik genai – svarbu ir žinios apie mitybą

Organizmo siunčiami signalai dažnai būna pirmas įspėjimas, kad metas į savo mitybą pažvelgti rimčiau. Nesvarbu, ar kalbame apie nuovargį, suprastėjusią odą ar susilpnėjusią imuninę sistemą – kiekvienas šių ženklų gali būti susijęs su vitaminų ar mineralų trūkumu.

Vitaminų ir mineralų paros normos padeda geriau suprasti, kokių medžiagų kiek reikėtų gauti kasdien. Žinant šias normas lengviau planuoti mitybą, pasirinkti tinkamus produktus ar papildus ir išvengti pavojingų trūkumų, galinčių ilgainiui paveikti sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis – fda.gov – Daily Value on the Nutrition and Supplement Facts Labels

Maisto produktai, kurie lėtina senėjimą – prailgina jaunystę iki 10 metų

Ingrida Šimkutė
-
0
Maisto produktai, kurie lėtina senėjimą – prailgina jaunystę iki 10 metų

Jeigu sieki išlaikyti energiją, sveiką odą ir lėtinti senėjimo procesus – pradėti reikėtų nuo to, kas kasdien atsiduria lėkštėje.

Nėra stebuklingo eliksyro, bet tam tikri maisto produktai nuo senėjimo gali pastebimai prisidėti prie geresnės savijautos, stangresnės odos ir ilgesnės jaunystės. Šiuos produktus rekomenduoja ne tik dietologai, bet ir moksliniai tyrimai.

Ką darome ne taip: kas labiausiai skatina senėjimą

Net ir geriausi maisto produktai nuo senėjimo neduos naudos, jei kasdienė mityba pilna veiksnių, kurie sendina greičiau nei norėtųsi. Odos elastingumas mažėja, energijos lygis krenta, o veidas praranda švytėjimą dažnai ne dėl amžiaus, o dėl įpročių.

Organizmas kiekvieną dieną kovoja su laisvaisiais radikalais, uždegiminiais procesais, cukraus pertekliumi, o jei dar prisideda miego trūkumas ar stresas – vidinis laikrodis tarsi paspartėja. Todėl svarbu ne tik įtraukti naudingus produktus, bet ir atsisakyti žalingų.

Labiausiai skatina senėjimą:

  • Rafinuotas cukrus – prisideda prie odos glikacijos, raukšlių ir uždegimų.
  • Perdirbti riebalai – slopina odos regeneraciją, trikdo ląstelių veiklą.
  • Alkoholis – sausina odą, trikdo vitaminų įsisavinimą.
  • Rūkymas – suardo kolageną, spartina odos senėjimą.
  • Miego trūkumas – mažina ląstelių atsinaujinimą.
  • Lėtinis stresas – kelia kortizolio lygį, skatina uždegiminius procesus.
  • Per mažai vandens – oda praranda elastingumą, greičiau išryškėja linijos.
  • Mažai daržovių – trūksta antioksidantų, apsauga nuo oksidacinio streso silpnėja.

Maisto produktai nuo senėjimo, kuriuos verta valgyti kiekvieną dieną

Maisto produktai nuo senėjimo – stalelis su anti-age maistu: daržovės, riešutai, jūros gėrybės ir alyvuogių aliejus
Subalansuotas maistas padeda lėtinti senėjimą. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Tikras grožio ir ilgaamžiškumo pagrindas prasideda nuo lėkštės. Ne kremai ar procedūros, o tai, ką valgome kasdien, turi didžiausią įtaką odai, ląstelėms, hormonų pusiausvyrai ir bendrai savijautai.

Šie maisto produktai nuo senėjimo padeda kovoti su uždegimais, maitina organizmą būtinomis medžiagomis ir lėtina su amžiumi susijusius procesus.

1. Pomidorų pasta ir morkų sultys

Pomidoruose esantis likopenas veikia kaip galingas antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo pažeidimų. Kasdien vartojant šaukštą pomidorų pastos galima sustiprinti odos atsparumą saulei, pagerinti jos spalvą ir elastingumą.

Morkų sultys taip pat vertingos dėl beta karoteno, kuris organizme virsta vitaminu A. Su trupučiu riebalų jis pasisavinamas efektyviai ir palaiko odos švytėjimą bei natūralų apsaugos nuo UV spindulių lygį.

2. Žalioji arbata (ypač matcha)

Matcha milteliai yra koncentruotas žaliosios arbatos šaltinis, turintis daug chlorofilo, flavonoidų ir katechinų, kurie mažina uždegiminius procesus ir stimuliuoja kolageno gamybą.

Reguliariai geriama žalioji arbata gali padėti išlaikyti odos stangrumą, pagerinti medžiagų apykaitą ir sulėtinti oksidacinį senėjimą.

3. Kaulų sultinys

Tai ne tik madingas, bet ir itin maistingas produktas. Troškintų kaulų sultinyje yra kolageno, hialurono rūgšties, aminorūgščių, kurios palaiko odos drėgmę, lygumą ir bendrą jungiamųjų audinių sveikatą.

Kaulų sultinys taip pat palaiko virškinimą ir žarnyno barjero vientisumą, o tai tiesiogiai susiję su geresne odos išvaizda ir lėtesniu senėjimu.

4. Riešutai

Graikiniai riešutai, braziliniai riešutai, migdolai – tai tikri anti-senėjimo užtaisai. Juose gausu sveikųjų riebalų, vitamino E, seleno, kurie palaiko ląstelių apsaugą nuo oksidacinio streso.

Selenas ypač svarbus skydliaukės funkcijai, odai, plaukams ir net imunitetui. Vos sauja riešutų per dieną jau prisideda prie ilgesnio gyvenimo ir sveikesnės odos.

5. Tirpios skaidulos ir žarnynui naudingi produktai

Gysločio lukštai, linų sėmenys, šaltos virtos bulvės, rauginti kopūstai, kefyras – visi šie produktai padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, kuri tiesiogiai veikia odos išvaizdą, energijos lygį ir net nuotaiką.

Gerai maitinamas žarnynas reiškia mažiau uždegimų, stipresnį imunitetą ir efektyvesnę maistinių medžiagų apykaitą – tai lemia lėtesnį senėjimą.

6. Žalios lapinės ir šakninės daržovės

Lapiniai kopūstai, rukola, burokėliai, salierai – turtingi antioksidantais, nitratais, skaidulomis ir mikroelementais. Jie skatina kraujotaką, mažina lėtinius uždegimus ir stiprina ląstelių struktūras.

Šios daržovės padeda palaikyti švytinčią, aprūpintą odą, apsaugo nuo priešlaikinio senėjimo požymių ir gerina bendrą savijautą.

7. Vitaminas D iš natūralių šaltinių

Nors saulė yra pagrindinis vitamino D šaltinis, taip pat jo galima gauti su riebia žuvimi, kiaušiniais, grybais. Jis atsakingas už kaulų tvirtumą, hormonų balansą ir psichologinę būklę.

Vitaminas D veikia kaip hormonas, todėl jo trūkumas pagreitina senėjimą. Tačiau svarbu nepadauginti – per didelės dozės gali būti kenksmingos.

8. Augaliniai ir gyvūniniai baltymai

Avinžirniai, lęšiai, viso grūdo produktai, kiaušiniai, žuvis – baltymų šaltiniai, būtini raumenų masei palaikyti. Su amžiumi raumenys natūraliai nyksta, todėl baltymai tampa dar svarbesni.

Baltymai taip pat būtini kolageno sintezei, o tai tiesiogiai susiję su odos stangrumu, mažesniu raukšlių kiekiu ir bendra jaunatviška išvaizda.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti ar visiškai atsisakyti

Ne visi produktai lygūs – kai kurie tiesiogiai prisideda prie greitesnio organizmo senėjimo. Nors jų skonis gali atrodyti viliojantis, ilgalaikė žala odai, ląstelėms ir bendrai sveikatai gali būti reikšminga.

Pavyzdžiui, cukrus spartina odos glikacijos procesą – tai reiškia, kad baltymai susijungia su cukrumi ir formuoja junginius, kurie ardo kolageną. O perdirbti riebalai, tokie kaip margarinai ar kepti gaminiai, trikdo ląstelių funkcijas ir gali skatinti uždegimus.

Taip pat svarbu riboti perdirbtą mėsą, gazuotus gėrimus, baltus miltus, alkoholį ir greitą maistą. Šie produktai ne tik neturi naudos, bet ir iš organizmo eikvoja vitaminus, reikalingus ląstelių atsinaujinimui. Jei norisi lėtinti senėjimą, jų reikėtų vengti visais įmanomais būdais.

Jaunystė prasideda nuo mitybos

Sveika išvaizda ir gera savijauta – ne atsitiktinumas, o nuoseklaus pasirinkimo rezultatas. Maisto produktai nuo senėjimo gali tapti paprastu, bet labai veiksmingu būdu padėti kūnui ilgiau išlikti stipriam, odai – elastingai, o protui – aiškiam.

Vietoj to, kad ieškotum greitų grožio sprendimų, verta į mitybą įtraukti tai, kas tikrai maitina iš vidaus. Tinkamai parinktas maistas veikia ląstelių lygmenyje – būtent ten, kur senėjimo ženklai ir prasideda.

40 laipsnių temperatūra, kosulys ir savaitė lovoje – ar šiemet gripas tikrai kitoks?

Justinas Rimkevičius
-
0
40 laipsnių temperatūra, kosulys ir savaitė lovoje – ar šiemet gripas tikrai kitoks?

Šiemet visi apie tai kalba. „Super gripas“, „stipresnis nei kada nors“, „temperatūra 40“, „ilgai kosėju“ – tokie žodžiai sklando socialiniuose tinkluose, pokalbiuose su kaimynais ir tarp pažįstamų. Ar tai tik emocijos, ar realūs simptomai, kuriuos verta suprasti?

Nuo vieno žmogaus iki kito – istorijos skirtingos: kažkam liga praeina per kelias dienas, kitam temperatūra laikosi ilgiau, o kosulys tęsiasi savaites. Toks derinys kelia klausimą, ar gripas šiemet tikrai skirtas nuo to, ką esame patyrę anksčiau.

Šiame straipsnyje žvelgiame į realius simptomus, kas iš tikrųjų reiškia terminas super gripas, kaip atskirti jį nuo kitų kvėpavimo takų ligų ir kada verta kreiptis į gydytoją ramiai, o ne panikuoti.

Super gripo simptomai: kuo jis išsiskiria?

Nors pavadinimas „super gripas“ skamba lyg iš filmo, simptomai – labai realūs. Didelė dalis žmonių, susidūrusių su šiuo gripo atmainos protrūkiu, mini, kad simptomai prasidėjo staiga ir smarkiai.

Dauguma pasakoja, kad jau po pirmos dienos buvo priversti atsigulti – ir ne dėl tingėjimo, o dėl visiško jėgų išsekimo.

Dažniausiai minimi simptomai:

  • Labai aukšta temperatūra (dažnai siekia ar viršija 39–40 °C)
  • Stiprus, sunkiai nuslopinamas kosulys
  • Kaulų ir raumenų skausmai, sunkumas kūne
  • Galvos skausmas, kartais spaudžiantis ar pulsuojantis
  • Nuolatinis nuovargis ir mieguistumas
  • Gerklės skausmas, kuris gali pereiti į užkimimą
  • Šaltkrėtis ir prakaitavimas pakaitomis
  • Sloga arba nosies užgulimas

Kai kuriems pasireiškė ir papildomi pojūčiai – pykinimas, užkimimas, akių uždegimai, net ausų skausmas. Tai rodo, kad šiemet virusas neapsiriboja vien kvėpavimo takais – jis gali paveikti visą organizmą.

Svarbu žinoti: ne visi simptomai pasireiškia visiems vienodai. Kai kuriems būna tik temperatūra ir kosulys, kitiems – ilgas silpnumas ir galvos skausmai.

Kaip gripas plinta ir kada tai iš tiesų gripas

Virusai, kurie sukelia gripą, plinta labai lengvai. Jie sklinda per lašelius, kai žmogus kosėja, čiaudi ar net kalba arti kito. Net palietus tą pačią durų rankeną ar stalą, virusas gali pereiti iš vieno žmogaus į kitą, jei paskui liesite veidą.

Svarbu suprasti, kad gripas – tai ne tik sloga ar lengvas kosulys. Tikras gripas, ypač tas, kurį žmonės šiomis dienomis vadina super gripu, prasideda staiga ir dažnai smarkiai. Dažniausiai jis pasireiškia ne po kelių dienų po kontakto, o per 24–48 valandas.

Kai bandote suprasti, ar tai gripas, ar kažkas kito, atkreipkite dėmesį į tai:

  • Ar simptomai prasidėjo staiga
  • Ar temperatūra kyla aukštai ir nenusileidžia lengvai
  • Ar kosulys yra gilus ir varginantis
  • Ar juntamas bendras jėgų netekimas ir kūno skausmai

Jei bent keli iš šių požymių yra akivaizdūs, tikėtina, kad tai gripas, o ne paprastas peršalimas ar tik sloga.

Super gripas ar COVID-19 – kuo jie skiriasi?

Šiuo metu tiek gripas, tiek COVID-19 cirkuliuoja labai aktyviai, todėl žmonės dažnai painioja jų simptomus. Nors abu virusai gali sukelti karščiavimą, kosulį ar nuovargį, jų eiga ir kai kurie požymiai skiriasi.

Super gripas: staigus smūgis organizmui

Šiemet plintantis gripas daugeliui prasideda labai staigiai – per kelias valandas žmogų gali „paguldyti“ į lovą. Tipiniai simptomai: aukšta temperatūra (dažnai siekianti 39–40 °C), stiprūs raumenų bei kaulų skausmai, šaltkrėtis, galvos skausmas ir nuovargis. Pirmos dienos būna sunkiausios, bet jei komplikacijų nėra – sveikstama per 5–7 dienas.

Kosulys dažniausiai sausas, užknisantis, gali likti ir po ligos. Uoslės ar skonio praradimas – nebūdingas. Tačiau šiemet daugelis mini, kad gripas itin sekinantis, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

COVID-19: lėtesnė pradžia, ilgesnė eiga

COVID-19 dažnai prasideda švelniau nei gripas. Simptomai – sloga, gerklės perštėjimas, sausas kosulys, galvos spaudimas – stiprėja palaipsniui. Kai kuriais atvejais temperatūra visai nepakyla arba laikosi vos iki 38 °C. Dažnai pasitaiko skonio ar uoslės praradimas, kuris būdingas būtent šiam virusui.

Nors COVID-19 eiga gali atrodyti lengvesnė, jis užsitęsia ilgiau – net ir pasveikus, silpnumas, sausas kosulys ar spaudimas krūtinėje gali išlikti dar savaitę ar dvi. Vyresniems ar sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms COVID-19 išlieka pavojingas dėl galimų komplikacijų.

Kaip apsisaugoti nuo super gripo – kelios veiksmingos priemonės

Super gripas: vyras apsivyniojęs pledu sėdi prie kompiuterio, apsikimšęs, su puodeliu ir vaistais ant stalo.
Vyras namuose bando sveikti nuo stipraus peršalimo.
– Nuotrauka iš: shutterstock.com

Pastarųjų savaičių patirtys rodo, kad „super gripas“ plinta greitai ir paliečia vis daugiau šeimų. Nors nėra stebuklingo būdo visiškai išvengti viruso, kelios kasdienės strategijos gali padėti ženkliai sumažinti riziką susirgti arba bent jau palengvinti ligos eigą.

1. Stiprinti imunitetą ne sezoniškai, o nuolat
Neužtenka vitaminus ar papildus pradėti vartoti tik tada, kai aplink jau siaučia virusai. Imuninės sistemos stiprinimas turėtų būti nuolatinis įprotis. Svarbiausi elementai – kokybiškas miegas, subalansuota mityba su pakankamu baltymų kiekiu, šviežios daržovės, vaisiai bei geri riebalai (pvz., omega-3).

2. Vengti didelių žmonių susibūrimų viruso pikais
Nors pandemija baigėsi, gripas – ne. Jei pastebite, kad aplink daug sergančių, verta pagalvoti apie atsargesnį elgesį: rečiau lankyti prekybos centrus piko metu, dažniau vėdinti patalpas, į darbą ar mokyklą eiti tik gerai jaučiantis.

3. Nepamiršti nosies ir rankų higienos
Reguliariai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu – tai elementari, bet vis dar labai veiksminga apsauga. Taip pat verta profilaktiškai drėkinti nosies gleivinę jūros vandens purškalais – tai padeda išvengti infekcijų patekimo per kvėpavimo takus.

4. Reguliarus fizinis aktyvumas ir grynas oras.
Net trumpi pasivaikščiojimai lauke ar lengvas sportas namuose gerina kraujotaką, stiprina kvėpavimo takus ir padeda organizmui greičiau reaguoti į virusinius iššūkius. O ir streso mažinimas fiziniu krūviu – papildomas pliusas sveikatai.

5. Pasiruošti iš anksto, o ne „gesinti gaisrą“
Daugelis patyrusių tėvų ar sveikatos entuziastų namuose visada turi vaistažolių arbatų, vitamino C, bičių produktų, antipiretinių priemonių. Turėdami bazinį rinkinį namuose, galite greičiau reaguoti į pirmuosius simptomus ir netgi sustabdyti virusą dar jam neįsismarkavus.

Žmonių patirtys rodo, kad gripas šiemet kitoks

Komentaruose, pokalbiuose ir žinutėse daugelis dalijasi savo išgyvenimais. Jie nekalba apie kokį nors mistinį superherojų virusą – bet super gripas sezono metu iš tiesų daugeliui reiškia sunkesnę ligos eigą nei įprasta.

Smarkiai pakilusi temperatūra ir sustiprėję simptomai

Daug žmonių rašo, kad temperatūra pakilo labai greitai ir dažnai siekė net 39 ar 40 laipsnių. Šis staigus karščiavimas atėmė jėgas greitai ir stipriai, todėl net judėti buvo sunku. Kartu dažnai prisidėjo galvos skausmas ir raumenų maudimas, kurių niekada nebuvo tokio stiprumo.

Kosulys ir sloga – kurie tęsiasi ilgiau

super-gripas-2025-simptomai-ir-poveikis

Dabar verdu ją kas 2 dienas – brokolių ir sūrio sriuba per 15 minučių

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Dabar verdu ją kas 2 dienas – brokolių ir sūrio sriuba per 15 minučių

Brokolių ir sūrio sriuba atsirado mano virtuvėje visai netikėtai, bet labai greitai tapo tuo patiekalu, prie kurio norisi grįžti. Ji švelni, soti ir tokia jauki, kad vienas puodas dažniausiai neištempia iki rytojaus.

Yra patiekalų, kurie atrodo paprasti, bet skonis maloniai nustebina. Kreminė tekstūra, lengvas sūrio sodrumas ir brokolių gaivumas susilieja taip harmoningai, kad net tie, kurie daržoves renkasi nenoriai, prašo pakartoti.

Ši sriuba tinka tada, kai norisi greito, bet tikrai gero maisto. Be sudėtingų žingsnių, be ilgų pasiruošimų, tik šiluma, skonis ir jausmas, kad valgai kažką tikrai gero.

Receptas: brokolių ir sūrio sriuba, kurią norisi virti vėl ir vėl

Tai viena iš tų sriubų, kurią galima išvirti per 15 minučių, bet skonis lyg ruošta ilgai. Švelni, kreminė, su sūrio užuomina ir brokolių šviežumu – puikus pasirinkimas pietums ar lengvai vakarienei.

Reikės:

  • 500 g brokolių
  • 1 mažo svogūno
  • 1–2 česnako skiltelių
  • 20 g sviesto
  • 150 ml 20 % grietinėlės
  • 50 g lydyto čederio sūrio
  • 500 ml daržovių sultinio
  • Druskos, pipirų – pagal skonį
  • Šviežių žalumynų – papuošimui

1. Brokolius nuplaukite ir padalinkite į mažus žiedynus. Svogūną supjaustykite smulkiai, česnaką susmulkinkite peiliu.

2. Puode ištirpinkite sviestą. Jei norite, galite įlašinti lašelį alyvuogių aliejaus, kad sviestas nesviltų. Suberkite svogūną ir kepkite, kol taps skaidrus.

3. Įdėkite česnaką ir pakepinkite dar apie minutę, kol pasklis kvapas. Tada sudėkite brokolius ir įpilkite apie trečdalį sultinio. Uždenkite ir troškinkite 8–10 minučių, kol brokoliai suminkštės.

4. Supilkite likusį sultinį ir viską sutrinkite iki vientisos masės. Jei naudojate panardinamąjį trintuvą, galite trinti tiesiai puode.

5. Ant silpnos ugnies įmaišykite tarkuotą sūrį ir grietinėlę. Maišykite, kol sūris ištirps ir masė taps švelni, be gumuliukų.

6. Pagardinkite druska, pipirais. Jei norisi gaivesnio skonio, galima įlašinti šiek tiek citrinos sulčių. Patiekite karštą, papuoštą kapotomis petražolėmis ar krapais.

Sriuba naudinga ne tik skrandžiui, bet ir visam organizmui

Brokolių ir sūrio sriuba apvalioje lėkštėje – pagardinta šviežiais brokoliais ir švelniais žalumynais
Šilta daržovių sriuba paprastam vakarui. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Brokolių ir sūrio sriuba nėra tik skanus patiekalas – ji aprūpina organizmą svarbiais vitaminais, stiprina imunitetą ir padeda palaikyti energiją. Tai puikus pavyzdys, kaip galima valgyti skaniai ir kartu pasirūpinti savijauta.

1. Brokoliai stiprina imunitetą ir valo organizmą
Šioje daržovėje gausu vitamino C, kuris padeda kovoti su virusais ir palaiko stiprų imuninį atsaką. Be to, brokoliuose esantys antioksidantai padeda organizmui pašalinti toksinus ir sumažinti uždegiminius procesus.

2. Sūris aprūpina kalciu ir suteikia ilgalaikio sotumo
Lydytas sūris – tai ne tik skonio šaltinis, bet ir puikus kalcio šaltinis, svarbus kaulams ir dantims. Jis taip pat suteikia sotumo jausmą, todėl po tokios sriubos nesinori užkandžiauti greitu maistu.

3. Grietinėlė gerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą
Nors dažnai vengiama dėl riebalų, nedidelis kiekis grietinėlės padeda organizmui įsisavinti vitaminus A, D, E ir K, kurių natūraliai yra brokoliuose. Be to, ji suteikia patiekalui kremiškumo ir sklandesnį skonį.

4. Šilta sriuba padeda virškinimui ir mažina stresą
Šilti patiekalai ramina virškinimo sistemą ir veikia kaip natūralus komforto maistas. Tyrimai rodo, kad net šilumos pojūtis gali trumpam sumažinti kortizolio lygį ir pagerinti nuotaiką, o šios sriubos tekstūra ir aromatas tai sustiprina.

5. Subalansuotas maistinių medžiagų derinys tinka kasdienai
Ši sriuba apjungia daržoves, baltymus, geruosius riebalus ir šiek tiek angliavandenių. Tai padeda išlaikyti stabilų cukraus lygį kraujyje ir suteikia energijos ilgesniam laikui, net jei valgoma kaip vienintelis dienos patiekalas.

Sriuba verta tapti jūsų virtuvės klasika

Kartais vienas patiekalas gali pakeisti požiūrį į tai, ką reiškia greitai ir skaniai pavalgyti. Brokolių ir sūrio sriuba ne tik taupo laiką, bet ir leidžia pasimėgauti tuo, kas tikrai gera tiek skrandžiui, tiek nuotaikai.

Jei dar jos negaminote – pabandykite. O jei jau ragavote, tikėtina, kad šis receptas bus vienas iš tų, prie kurių norisi sugrįžti vėl ir vėl.

Ekspertai perspėja: dažnai naudojamas kepimo ingredientas kenkia sveikatai

Justinas Rimkevičius
-
0
Ekspertai perspėja: dažnai naudojamas kepimo ingredientas kenkia sveikatai

Atrodo, nieko ypatingo – suberi šaukštelį, pyragas iškyla, viskas gardu ir gražu. Bet ar kada susimąstei, kas tiksliai slepiasi tame šaukštelyje?

Kepimo milteliai kenkia sveikatai – taip sako kai kurie mokslininkai, o dar daugiau jų ragina bent jau atidžiau skaityti sudėtį. Nes tai ne viena medžiaga, o mišinys, kuriame yra ir visiems žinomos sodos, ir mažiau girdėtų fosfatų, žymimų kaip E450.

Nors kepiniuose šie priedai leidžiami, problema slypi ne pyrage. Ji prasideda tada, kai tokių medžiagų organizmas gauna kasdien – ne tik iš desertų, bet ir iš dešrelių, sūrelių, net duonos. Ir tada pasekmės jaučiasi ne iškart, bet neišvengiamai.

Kepimo milteliai – ne viena medžiaga, o cheminių junginių mišinys

Daugelis mano, kad kepimo milteliai – tai tiesiog „soda“, tik pavadinta kitaip. Tačiau iš tiesų tai trijų medžiagų mišinys: natrio bikarbonatas (soda), rūgštinė druska ir birių medžiagų separatorius, dažniausiai krakmolas.

Kai kepinio tešla pašyla, soda reaguoja su rūgštimi ir išskiria anglies dioksidą. Būtent jis pakelia tešlą. Procesas paprastas, bet tam reikia tiksliai suderintų komponentų, kad tešla pakiltų tolygiai ir neprarastų formos.

Kad šis procesas būtų patikimesnis, į kai kuriuos kepimo miltelius dedama E450 – fosfatų. Jie sukuria stabilesnę rūgštinę terpę ir padeda geriau išnaudoti sodos poveikį. Tačiau būtent fosfatai kelia daugiausia klausimų, kai kalbama apie ilgalaikį poveikį organizmui.

Kas yra E450 ir kodėl jis kelia klausimų

E450 – tai fosfatų grupės priedas, kuris dažnai naudojamas kepimo milteliuose kaip rūgšties šaltinis. Jis padeda tešlai pakilti tolygiai ir neleidžia likti nemalonaus sodos skonio.

Technologiškai tai veiksmingas sprendimas, bet sveikatos požiūriu – ne toks paprastas. Fosfatai kaupiasi organizme ir ilgainiui gali paveikti kalcio apykaitą. Per daug jų gali susilpninti kaulus, skatinti uždegimus, o kai kuriais atvejais – net trikdyti širdies veiklą.

Didžiausia problema – ne vienas pyragas, o tai, kad E450 ir kiti fosfatai pasitaiko daug kur: sūriuose, dešrelėse, gaiviuosiuose gėrimuose, net duonoje. Visa tai sudeda bendrą krūvį, kuris gali būti pavojingas, ypač jei valgoma daug perdirbtų produktų.

Kam kepimo milteliai gali būti pavojingi

Nors kepimo milteliai mažu kiekiu nėra pavojingi, jų sudėtyje esantys fosfatai kai kuriems žmonėms gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Ypač tai aktualu tiems, kurie šių medžiagų gauna ne tik iš pyrago, bet ir iš kasdienių pusfabrikačių, sūrių ar dešrų.

Didžiausią riziką patiria žmonės, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų:

  • Inkstų ligos – organizmas sunkiau pašalina fosfatus
  • Aukštas kraujospūdis – dėl perteklinio natrio
  • Sutrikusi kalcio apykaita – dažnai pasitaiko vyresniame amžiuje
  • Mažas fizinis aktyvumas – lėtėja fosfatų pasišalinimas
  • Mityba, kurioje daug perdirbtų produktų

Be to, kepimo miltelius kai kas naudoja kaip priemonę nuo rėmens. Tačiau tai – laikinas efektas. Netrukus organizmas atsako dar stipresne rūgšties gamyba, o ilgainiui gali sutrikti skrandžio darbas ir elektrolitų balansas.

Ar kepimo soda gali būti sveikesnė alternatyva?

Kepimo milteliai kenkia sveikatai – milteliai dedami į dubenį ruošiant tešlą virtuvėje.
Vienas dažniausių pyragų ingredientų, kurį naudojame automatiškai. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Kepimo soda dažnai painiojama su kepimo milteliais, bet tai ne tas pats. Soda – tai viena veiklioji medžiaga (natrio bikarbonatas), o kepimo milteliai – visas mišinys su rūgštimi ir kitais priedais. Teoriškai soda gali pakeisti kepimo miltelius, bet tik tam tikrais atvejais.

Ji veikia tik tada, kai tešloje jau yra rūgšties. Kitaip sakant, jei kepate su jogurtu, kefyru, obuoliais ar citrina, soda pakels tešlą. Bet be rūgšties ji neveiks – kepinys bus plokščias ir su kartoku poskoniu.

Soda veikia gerai, kai tešloje yra:

  • Jogurtas
  • Kefyras
  • Varškė
  • Citrinų sultys
  • Actas
  • Obuolienė

Per didelis sodos kiekis gali pakenkti skoniui ir skrandžiui. Todėl reikia laikytis proporcijų – vienas arbatinis šaukštelis kepimo miltelių atitinka maždaug ketvirtadalį ar trečdalį šaukštelio sodos.

Mažiau automatikos, daugiau sąmoningumo

Kepimo milteliai ilgą laiką buvo laikomi nekaltu ingredientu, bet vis daugiau kalbama apie tai, kad kai kurios jų sudėtinės dalys ne visiems tinka. Kasdien valgant produktus, kuriuose gausu paslėptų fosfatų, organizmas nebespėja su jais susidoroti, o poveikis kaupiasi nepastebimai.

Sveiki žmonės, valgydami naminius kepinius saikingai, rizikos nepatiria. Problemos prasideda tuomet, kai šis ingredientas tampa nuolatiniu palydovu, o riba tarp virtuvės ir vaistų spintelės išsitrina.

Todėl svarbu nepamiršti – kepimo milteliai kenkia sveikatai ne tada, kai jų šiek tiek dedama į pyragą, o tada, kai jų nejučiomis gaunama kasdien ir per daug.

Šaltinis: https://www.chip.de/news/gesundheit/kann-backpulver-der-gesundheit-schaden_27983c42-b8e0-4d4d-8b18-aebf7a99619c.html

Liaudiški vaistai nuo cholesterolio – pamirškite vaistus ir papildus

Justinas Rimkevičius
-
0
Liaudiški vaistai nuo cholesterolio – pamirškite vaistus ir papildus

Liaudiški vaistai nuo cholesterolio vis dar daug kam skamba kaip senų laikų išmonė. Bet kai pažvelgi giliau, pasirodo, tai ne tik pasakojimai iš močiutės laikų, o gana aiškūs ir praktiški sprendimai, kuriuos dažnas turi po ranka.

Ne visi žino, kad kai kurios iš pačių paprasčiausių priemonių gali daryti realią įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje. Kai jos veikia palengva, bet nuosekliai, atsiranda ir pokyčiai, apie kuriuos niekas garsiai nekalba.

Padidėjęs cholesterolis – tylus priešas, kurio nepajunti laiku

Cholesterolis dažnai slapta kaupiasi kraujyje, ir daugelis apie tai sužino tik tada, kai pasireiškia rimtos pasekmės. Nors pats savaime jis reikalingas organizmui, problema prasideda tuomet, kai jo kiekis viršija normą.

Liaudiški vaistai nuo cholesterolio tampa aktualūs tada, kai kyla reali grėsmė širdžiai. Ilgainiui užsikimšusios kraujagyslės gali sukelti širdies priepuolį, insultą ar net staigią mirtį. Ir viskas gali vykti tyliai, be jokio įspėjimo.

Yra keletas požymių, kurie gali išduoti, kad kraujyje kaupiasi per daug cholesterolio:

  • Spaudimas ar skausmas krūtinėje
  • Galvos svaigimas ar dažnas nuovargis
  • Dusulys net ir po nedidelio fizinio krūvio
  • Šalti ar nutirpę pirštai
  • Pageltonavę ar paraudę akių vokai
  • Gelsvi gumbeliai aplink akis ar sąnarius
  • Atminties sutrikimai
  • Silpnumo pojūtis galūnėse

Liaudiški vaistai nuo cholesterolio, kuriuos žmonės naudoja jau seniai

Cholesterolio norma pagal amžių gali kisti, bet per aukštas jo kiekis visais atvejais pavojingas. Todėl žmonės ieško natūralių būdų, kurie padėtų sumažinti riziką nesikreipiant iškart į vaistus. Dauguma šių priemonių yra paprastos, bet veiksmingos, ypač kai naudojamos reguliariai.

1. Česnakas

Česnakas yra viena iš labiausiai vertinamų natūralių priemonių širdžiai. Jame yra junginių, kurie mažina blogojo cholesterolio kiekį, gerina kraujotaką ir lėtina kraujagyslių siaurėjimą. Jo poveikis pastebimas net tyrimais, kurie patvirtina antioksidacines ir priešuždegimines savybes.

Reguliarus česnako vartojimas gali padėti sumažinti riziką susirgti širdies ligomis, o taip pat šiek tiek mažina kraujospūdį. Geriausi rezultatai pasiekiami vartojant žalią česnaką. Jei sunku suvalgyti vieną, galima jį įmaišyti į maistą arba rinktis džiovintą formą.

2. Avižos ir linų sėmenys

Avižos yra turtingos tirpių skaidulų, kurios prisijungia prie cholesterolio žarnyne ir padeda jį pašalinti. Pagrindinė veiklioji medžiaga beta-gliukanas laikomas viena efektyviausių natūralių pagalbininkių širdžiai.

Linų sėmenys papildo šį poveikį – juose daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios padeda mažinti uždegimus, bei lignanų, turinčių antioksidacinį poveikį. Avižų košė su maltais linų sėmenimis pusryčiams – vienas iš geriausių derinių pradedant dieną.

3. Avokadas

Avokadas yra vienas iš nedaugelio vaisių, turintis sveikųjų riebalų, kurie padeda mažinti blogąjį cholesterolį ir stiprina kraujagysles. Jame gausu mononesočiųjų riebalų, skaidulų, kalio ir antioksidantų, todėl tai puikus pasirinkimas širdžiai saugoti.

Jau po kelių savaičių reguliaraus vartojimo galima pastebėti sumažėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Geriausia valgyti pusę avokado per dieną – dėti ant juodos duonos, į salotas arba gaminti šviežią pastą.

4. Riešutai

Riešutai, ypač migdolai, graikiniai ir pistacijos, yra naudingi dėl sveikųjų riebalų, skaidulų ir fitosterolių, kurie mažina cholesterolio pasisavinimą. Jie taip pat aprūpina organizmą magniu, vitaminu E ir baltymais.

Saugiausias kiekis – sauja per dieną. Svarbu valgyti nesūdytus, neglazūruotus riešutus. Jie tinka kaip užkandis, dedami į salotas ar košes. Net tokia maža dozė gali turėti apčiuopiamą poveikį cholesterolio lygiui.

5. Žalioji arbata

Žalioji arbata pasižymi katechinais – stipriais antioksidantais, kurie mažina cholesterolio įsisavinimą ir gerina kraujotaką. Ji veikia švelniai, bet nuosekliai, todėl yra puikus pasirinkimas ilgam laikotarpiui.

Geriausia gerti nesaldintą arbatą 2–3 kartus per dieną. Rinkitės kokybišką birią arbatą be jokių priedų. Gėrimas veikia ne tik cholesterolį, bet ir sumažina uždegiminius procesus organizme.

6. Raudonieji mielių ryžiai

Šie ryžiai natūraliai savyje turi medžiagą, veikiančią labai panašiai kaip statinai – vaistai, skirti cholesterolio mažinimui. Jie ypač vertinami žmonių, kurie nori natūralaus, bet stipraus poveikio.

Papildai su raudonaisiais mielių ryžiais dažniausiai vartojami kapsulių pavidalu. Kadangi jų poveikis gana stiprus, prieš pradedant vartoti verta pasitarti su gydytoju. Jie padeda sumažinti LDL cholesterolį ir pagerina bendrą širdies būklę.

7. Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus yra vienas patikimiausių liaudiškų vaistų nuo cholesterolio. Jame gausu mononesočiųjų riebalų, kurie padeda mažinti LDL kiekį kraujyje ir stiprina kraujagyslių sieneles. Be to, aliejus pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.

Tinka naudoti kasdien gaminant maistą – salotoms, sriuboms, košėms ar net duonos užtepimui. Rekomenduojama suvartoti apie du valgomuosius šaukštus per dieną, bet svarbu rinktis tik aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo aliejų.

8. Tamsus šokoladas

Tamsus šokoladas, turintis bent 70 procentų kakavos, padeda ne tik nuotaikai, bet ir širdies sveikatai. Jame yra flavonoidų, kurie mažina uždegimą, gerina kraujotaką ir gali prisidėti prie cholesterolio kiekio reguliavimo.

Svarbu nepersistengti – pakanka mažos porcijos, apie 20 gramų per dieną. Tai gali būti nedidelis gabalėlis prie kavos ar desertui po pietų. Geriau rinktis šokoladą be cukraus ar su natūraliais saldikliais.

Kai kurios vaistažolės gali veikti ne prasčiau nei vaistai

Vaistažolės dažnai nuvertinamos, nors jų poveikis gali būti tikrai stiprus. Kai kurios iš jų ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir gerina visą širdies ir kraujagyslių sistemą. Svarbu jas naudoti tikslingai, o ne atsitiktinai – tik tuomet galima tikėtis ilgalaikio poveikio.

1. Gudobelė
Gerina kraujotaką, stiprina širdies raumenį, mažina kraujospūdį.
Gerti arbatą arba skystą ekstraktą 2 kartus per dieną.

2. Margainis
Stiprina kepenis, padeda greičiau pašalinti blogąjį cholesterolį.
Vartoti kapsules arba miltelius su vandeniu ar maistu.

3. Ciberžolė
Slopina uždegimus, lėtina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslėse.
Dėti į maistą arba vartoti su pipirais – pagerina įsisavinimą.

4. Imbieras
Skatina riebalų skaidymą, mažina trigliceridų kiekį.
Gerti imbiero arbatą arba naudoti šviežią gaminant.

5. Ginkmedis
Gerina kraujotaką, saugo kraujagysles nuo pažeidimų.
Tinka arbata ar papildai – ypač naudinga esant šaltoms galūnėms.

Tai, ką valgote, gali arba sumažinti cholesterolį, arba dar labiau jį pakelti

Liaudiski vaistai nuo cholesterolio – žmogus laiko citriną vienoje rankoje, o kitoje vaistus, simbolizuodamas natūralų pasirinkimą.
Natūralių sprendimų ir vaistų priešprieša. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Maistas tiesiogiai veikia cholesterolio kiekį kraujyje. Kai kurie produktai jį mažina, o kiti tyliai kenkia kraujagyslėms.

Ką verta valgyti

Šie produktai padeda valyti kraujagysles, mažina blogąjį cholesterolį ir stiprina širdį:

  • Avižos ir viso grūdo produktai – turi skaidulų, kurios šalina cholesterolį.
  • Ankštiniai – pupelės, lęšiai, avinžirniai valo žarnyną ir gerina riebalų apykaitą.
  • Sėmenys, chia sėklos – daug omega-3 riebalų, veikia priešuždegimiškai.
  • Riešutai – ypač migdolai ir graikiniai, padeda mažinti LDL.
  • Avokadai, alyvuogių aliejus – geri riebalai, saugantys kraujagysles.
  • Riebios žuvys – lašiša, skumbrė, sardinės aprūpina omega-3.
  • Kopūstai, špinatai, brokoliai – valo organizmą, mažina uždegimą.
  • Uogos, obuoliai, apelsinai – turi antioksidantų ir skaidulų.
  • Žalioji arbata, aviečių actas – gerina kraujotaką ir mažina apnašas.

Ko reikėtų vengti

Šie produktai tiesiogiai kelia cholesterolį arba trukdo organizmui jį pašalinti:

  • Transriebalai – randami kepiniuose, perdirbtuose produktuose.
  • Sotieji riebalai – sviestas, riebi mėsa, grietinė.
  • Greitas maistas – picos, mėsainiai, kepta vištiena.
  • Perdirbti mėsos gaminiai – dešros, šoninė, dešrelės.
  • Cukrus ir balti miltai – saldumynai, saldūs gėrimai, balta duona.

Paprasti sprendimai veikia geriausiai

Liaudiški vaistai nuo cholesterolio gali duoti realų rezultatą, jei tampa įpročiu, o ne vienkartiniu bandymu. Česnakai, avižos, vaistažolės ar net paprastas žingsnis į virtuvę vietoj vaistinės – visa tai veikia, kai į tai žiūrima rimtai.

Svarbiausia – pradėti. Net vienas mažas pokytis gali padėti išvengti to, kas vėliau gali kainuoti labai daug. O kai gerėja kraujotaka, nuotaika ir spaudimas, grįžti prie senų įpročių jau nesinori.

Naujųjų metų karalius: kepenėlių pyragas, kurį kepame jau 18 metų

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Naujųjų metų karalius: kepenėlių pyragas, kurį kepame jau 18 metų

Naujųjų metų stalas mūsų namuose niekada nebūna atsitiktinis. Jame visada atsiranda patiekalas, kurio visi laukia iš anksto, apie kurį kalbama dar prieš šventes ir kuris dingsta greičiau nei spėjame pasidžiaugti vaizdu.

Yra patiekalų, kurie su laiku tik labiau įsišaknija. Jie nekinta, bet niekada nepabosta. Jų skonis pažįstamas, tačiau kiekvieną kartą sukelia tą patį jausmą – šventė prasidėjo. Būtent toks patiekalas jau 18 metų iš eilės užima garbingiausią vietą ant mūsų Naujųjų metų stalo.

Kepenėlių pyrago receptas

Tai sotus, sluoksniuotas patiekalas, kurio skonis atsiskleidžia ne iš karto, o pastovėjus. Kepenėlių pyragas geriausiai tinka šventiniam stalui, nes gali būti paruoštas iš anksto ir atrodo įspūdingai net be sudėtingų dekoracijų.

Ingredientai kepenėlių pyragui

  • 800g kepenėlių
  • 4 dideli kiaušiniai
  • 5 šaukštai miltų
  • 1 valgomasis šaukštas grietinės
  • 0,5 puodelio pieno
  • 0,2 arbatinio šaukštelio druskos
  • 0,1 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų
  • 2 šaukštai aliejaus

Kepenėles geriausia naudoti dviejų rūšių. Vištienos kepenėlės suteikia minkštumo, o kiaulienos – sodresnį skonį. Jas reikia perleisti per mėsmalę arba labai smulkiai sutrinti, kad masė būtų vientisa.

Į kepenėlių masę įmaišomi kiaušiniai, pienas, grietinė, druska ir pipirai. Viską geriausia maišyti šluotele, kad masė liktų lengva. Miltai beriami po truputį, stebint konsistenciją – tešla turi būti skysta, bet ne vandeninga.

Paruoštą tešlą verta palikti 10 minučių pastovėti. Per tą laiką miltai išbrinksta, o kepant blynai tampa elastingesni ir lengviau apverčiami. Kepti reikia gerai įkaitintoje keptuvėje su nedideliu kiekiu aliejaus, kepant plonus blynus iš abiejų pusių.

Iškepti kepenėlių blynai turi visiškai atvėsti. Tik tada pyragas bus lengvai sluoksniuojamas, o padažas ir įdaras gražiai pasiskirstys, nesuminkštindamas pagrindo per greitai.

Daržovių įdaras ir česnakinis padažas

Šie sluoksniai suteikia pyragui sultingumo ir subalansuoja kepenėlių skonį. Be jų kepenėlių pyragas būtų sausas, o pastovėjęs netektų dalies savo žavesio.

Daržovių įdarui reikės

  • 3 svogūnų
  • 1 didelės morkos

Svogūnus reikia supjaustyti plonais pusžiedžiais, kad kepdami jie suminkštėtų, bet neištirptų. Morką geriausia tarkuoti stambia tarka, taip ji išlaikys tekstūrą ir saldumą.

Daržovės kepamos nedideliame kiekyje aliejaus ant vidutinės ugnies. Svarbu jų neapskrudinti, o lėtai pakepinti, kol taps minkštos ir lengvai salstelėjusios. Tuomet įdaras gražiai pasiskirstys tarp sluoksnių ir nesukietės šaldytuve.

Česnakiniam padažui reikės

  • 150g grietinės
  • 150g majonezo
  • 150g lydyto arba kreminio sūrio
  • 2 didelių česnako skiltelių
  • Žiupsnelio druskos
  • Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Padažas maišomas iki visiškai vientisos masės. Lydytas sūris turi būti minkštas, kad lengvai įsimaišytų ir nesusidarytų gumulėlių. Česnakas suteikia aromato, bet neturėtų dominuoti, todėl jo kiekis subalansuotas taip, kad tik paryškintų bendrą skonį.

Paruoštas padažas turi būti švelnus, lengvai tepamas ir pakankamai riebus, kad sulipdytų visus kepenėlių pyrago sluoksnius į vieną vientisą patiekalą.

Kepenėlių pyrago sluoksniavimas lemia galutinį skonį

Šiame etape kepenėlių pyragas iš atskirų dalių virsta vientisu šventiniu patiekalu. Tvarka, sluoksnių storis ir ramus surinkimas daro didelę įtaką tiek skoniui, tiek išvaizdai.

1. Pirmasis sluoksnis turi būti stabilus
Ant lėkštės dėkite patį lygesnį kepenėlių blyną. Jis taps pagrindu visam pyragui, todėl svarbu, kad būtų visiškai atvėsęs ir neperkeptas.

2. Padažas tepamas plonai, bet tolygiai
Česnakinis padažas neturi užgožti kepenėlių skonio. Plonas sluoksnis leidžia pyragui susigerti, bet nepadaro jo sunkios tekstūros.

3. Daržovės paskirstomos be spaudimo
Kepti svogūnai ir morkos dedami laisvai, jų nesuspaudžiant. Taip sluoksniai išlieka purūs, o pyragas nesusmunka.

4. Sluoksniai kartojami ramiai ir nuosekliai
Kiekvienas kepenėlių blynas dedamas atsargiai, lengvai prispaudžiant ranka, bet nespaudžiant per stipriai. Tai leidžia pyragui išlaikyti formą.

5. Viršus turi būti lygus ir paruoštas brandinimui
Paskutinis sluoksnis visada aptepamas padažu. Tai apsaugo pyragą nuo išdžiūvimo ir leidžia jam gražiai subręsti šaldytuve.

6. Brandinimas šaldytuve yra būtinas
Kepenėlių pyragas turi pastovėti bent 8–10 valandų. Per šį laiką skoniai susijungia, sluoksniai tampa vientisi, o pjaustymas tampa lengvas ir tvarkingas.

7. Papuošimas atliekamas prieš pat patiekimą
Krapai ir alyvuogės dedami tik išėmus pyragą iš šaldytuvo. Taip jie išlieka švieži ir suteikia patiekalui šventišką akcentą.

Kepenėlių pyragas, kuris tampa šventės centru

Kepenėlių pyragas pjautas gabalėliu, aiškiai matomi ploni sluoksniai ir žolelėmis pagardintas paviršius ant medinio stalo.
Aiškiai matomi sluoksniai ir sodri tekstūra. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Toks patiekalas neatsiranda ant stalo atsitiktinai. Jis reikalauja laiko, kantrybės ir šiek tiek meilės, tačiau rezultatas visada atsiperka. Kiekvienas sluoksnis, kiekvienas padažo potėpis kuria skonį, kuris per daugelį metų tapo neatsiejama šventės dalimi.

Kepenėlių pyragas išlieka vienas iš tų patiekalų, kurie sujungia šeimą prie vieno stalo. Jis tinka didelėms progoms, puošia Naujųjų metų stalą ir primena, kad tikros tradicijos gimsta ne iš sudėtingumo, o iš nuoseklumo ir patikrinto skonio.

Dažnai vartojamas vaisius, kuris aprūpina vitaminu C – bet pavojingas su šiais vaistais

Ingrida Šimkutė
-
0
Dažnai vartojamas vaisius, kuris aprūpina vitaminu C – bet pavojingas su šiais vaistais

Kai kurie maisto produktai laikomi itin naudingais, tačiau jų poveikis organizmui ne visada būna vienareikšmis. Vieniems jie suteikia energijos ir reikalingų medžiagų, kitiems gali sukelti netikėtų reakcijų.

Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į naudą, bet ir į galimus apribojimus. Ypač tada, kai mityba derinama su vaistais ar specifinėmis sveikatos būklėmis.

Pomelo išsiskiria sudėtimi ir poveikiu organizmui

Pomelo yra citrusinis vaisius, atsiradęs sukryžminus greipfrutą ir didįjį citrusą. Jis didesnis už įprastus citrusinius vaisius, turi storą žievę ir švelnesnį, mažiau kartų minkštimą. Dėl to dažnai pasirenkamas tų, kuriems greipfruto skonis atrodo per stiprus.

Mitybos požiūriu pomelo vertinamas dėl didelio vitamino C kiekio ir mažo kaloringumo. 100 gramų minkštimo suteikia apie 35–40 kilokalorijų, todėl vaisius tinka lengvesniam užkandžiui. Vitaminas C prisideda prie imuninės sistemos veiklos ir padeda organizmui kovoti su oksidaciniu stresu.

Be to, pomelo turi kalio, folio rūgšties ir augalinių junginių, kurie dalyvauja medžiagų apykaitoje. Dėl tokios sudėties jis dažnai laikomas naudingu pasirinkimu, tačiau būtent šie junginiai lemia ir tai, kad jo poveikis organizmui gali būti ne tik teigiamas.

Papildomos naudos, kurias suteikia sveikatai

  • Stiprina imuninę sistemą
  • Prisideda prie normalaus kraujospūdžio palaikymo
  • Saugo ląsteles nuo oksidacinio streso
  • Palaiko širdies ir kraujagyslių veiklą
  • Gerina virškinimo sistemos darbą
  • Prisideda prie odos elastingumo
  • Tinka mažesnio kaloringumo mitybai
  • Palaiko nervų sistemos funkcijas

Rizika išryškėja vartojant kartu su tam tikrais vaistais

Pomelo nauda ir rizika – nuluptos citrusinio vaisiaus skiltelės sudėtos lėkštėje ir papuoštos žaliais lapeliais.
Gaivus citrusinių vaisių pateikimas su žalumos akcentu. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Nors nauda sveikatai akivaizdi, šis vaisius tinka ne visiems. Jo sudėtyje esantys aktyvūs junginiai gali paveikti tai, kaip organizmas skaido kai kurias veikliąsias medžiagas. Dėl to vaistai gali veikti silpniau arba, priešingai, per stipriai.

Didžiausia rizika kyla žmonėms, kurie kasdien vartoja receptinius vaistus. Vaisius gali slopinti fermentą, atsakingą už vaistų skaidymą kepenyse, todėl jų koncentracija kraujyje pakinta. Šis poveikis nėra momentinis, bet gali tęstis net ir praėjus kelioms valandoms po vartojimo.

Ypač atsargiems reikėtų būti, jei vartojami šių grupių vaistai:

  • Vaistai kraujospūdžiui ir širdies ritmui reguliuoti
  • Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai
  • Kai kurie antibiotikai
  • Raminamieji ir migdomieji vaistai
  • Vaistai autoimuninėms ligoms gydyti
  • Preparatai nuo alergijos

Dėl šios priežasties pomelo nauda ir rizika visada turėtų būti vertinama individualiai. Jei vartojami vaistai, saugiausias sprendimas yra pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o ne pasikliauti vien bendra informacija.

Kai vartojimas gali sukelti daugiau žalos nei naudos

Problemos dažniausiai kyla ne dėl paties vaisiaus, o dėl to, kaip jis dera su organizmo būsena. Kai vartojami vaistai, kepenyse vykstantys procesai tampa itin svarbūs, o tam tikri augaliniai junginiai gali juos pakeisti. Tokiu atveju net nedidelis kiekis vaisiaus gali turėti didesnį poveikį, nei tikimasi.

Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą sveikatos būklę, bet ir vartojamus preparatus. Jei kyla abejonių, geriau daryti pertrauką arba rinktis kitus vitamino C šaltinius.

Pomelo nauda ir rizika atsiskleidžia tik tada, kai atsižvelgiama į visą kontekstą, o ne vien į maistinę vertę.

Sąmoningas pasirinkimas padeda išvengti nemalonių pasekmių

Net ir vertingi maisto produktai ne visada tinka visiems vienodai. Organizmo reakcija priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl aklas pasitikėjimas bendra naudos reputacija gali klaidinti. Daugeliu atvejų pakanka tiesiog žinoti, kada verta stabtelėti ir įvertinti situaciją.

Pomelo nauda ir rizika tampa aiški tada, kai atsižvelgiama į asmeninę sveikatą ir vartojamus vaistus. Toks požiūris leidžia mėgautis tuo, kas naudinga, ir kartu išvengti poveikio, kuris galėtų sukelti daugiau problemų nei naudos.

Pelargonijos žydi net žiemą – tereikia vienos šios trąšos

Ingrida Šimkutė
-
0
Pelargonijos žydi net žiemą – tereikia vienos šios trąšos

Žiemą pelargonijos dažnai nustoja augti ir nebekrauna žiedų. Lapai lieka žali, bet augalas tarsi laukia geresnių sąlygų. Taip nutinka beveik kiekvienuose namuose, kai dienos sutrumpėja, o šviesos vis mažiau.

Vis dėlto tai nėra ženklas, kad žydėjimo sezonas baigtas. Pelargonijos gali žydėti ir žiemą, jei gauna tai, ko joms tuo metu labiausiai trūksta.

Pelargonijų tręšimas žiemą leidžia augalui ne tik išsilaikyti, bet ir formuoti naujus žiedstiebius. Svarbu ne kiekis, o tai, kokios medžiagos patenka į dirvą.

Kaip tręšimas skatina pelargonijų žydėjimą žiemą

Pelargonijoms žiemą reikalinga speciali priežiūra. Vienos trąšos gali paskatinti žiedstiebio formavimąsi, o augalui išlaikyti sveiką ir stiprų imunitetą.

Žiemos tręšimui ekspertai rekomenduoja naudoti kalio monofosfatą, gintaro rūgštį ir cukrų.

Kalio monofosfatas stiprina stiebus ir padeda augalui atsispirti stresui. Gintaro rūgštis leidžia pelargonijoms geriau pasisavinti maistines medžiagas net esant mažam šviesos kiekiui. Cukrus taip pat labai svarbus – jis suteikia energijos ir padeda augalui formuoti žiedpumpurius.

Šie trys komponentai dirba kartu, kad užtikrintų augalų žydėjimą net šaltuoju metų laiku.

Trąšų gaminimas

Paruošti trąšas pelargonijoms – reikės tik kelių paprastų ingredientų.

  1. Į 1 litrą šilto vandens įdėkite ⅓ arbatinio šaukštelio kalio monofosfato ir ištirpinkite.
  2. Sutrinkite 1 tabletę gintaro rūgšties ir ištirpinkite ją nedideliame kiekyje vandens.
  3. Įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį cukraus ir supilkite į pagrindinį tirpalą.

Trąšų mišinį galima praskiesti su švariu vandeniu iki 1 litro. Naudokite šį tirpalą pelargonijoms laistyti kartą per 3–4 savaites.

Kaip teisingai naudoti trąšas, kad nepakenktų pelargonijoms

Net ir tinkama trąša gali neduoti jokio efekto, jei ji naudojama netinkamu metu arba neteisingu būdu. Žiemą pelargonijos jautriau reaguoja į perlaistymą ir per didelę maistinių medžiagų koncentraciją, todėl svarbu laikytis saiko.

Prieš tręšiant dirva visada turi būti šiek tiek drėgna. Trąšos pilamos tik ant sudrėkintos žemės, kad šaknys negautų per stipraus poveikio iš karto. Tai padeda išvengti šaknų pažeidimų ir streso augalui.

Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Tręšti geriausia dieną, kai augalas gauna bent šiek tiek natūralios šviesos. Vakare ar esant labai silpnai šviesai trąšų poveikis būna silpnesnis.

Pelargonijų tręšimas žiemą neturėtų būti dažnas. Vienas kartas kas 3–4 savaites yra visiškai pakankamas, kad augalas gautų energijos žiedstiebiams, bet nebūtų permaitintas.

Tręšimo poveikis pasimato palaipsniui ir stiprėja su laiku

Pelargonijų tręšimas žiemą – sveikas augalas su tvirtais lapais ir gausiais žiedynais vazonėlyje.
Sveikas augalas su gausiais žiedynais. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Pirmieji pokyčiai dažniausiai pastebimi ne žieduose, o pačiame augale. Po 7–10 dienų lapai tampa standesni, sodresnės spalvos, o stiebai atrodo tvirtesni. Tai ženklas, kad maistinės medžiagos pradėjo veikti ir augalas jas pasisavina.

Po maždaug 2–3 savaičių pelargonija ima formuoti naujus augimo taškus. Šiuo laikotarpiu dažnai pasirodo smulkūs pumpurų užuomazgų požymiai lapų pažastyse. Net jei žiedai dar neatsiveria, augalas jau ruošiasi žydėjimui.

Reguliariai, bet saikingai naudojant šią trąšą, poveikis tampa stabilus. Žiedstiebiai formuojasi tvirtesni, žydėjimas trunka ilgiau, o pats augalas neatrodo išsekęs. Pelargonijų tręšimas žiemą veikia ne kaip staigus stimulas, o kaip nuoseklus palaikymas, leidžiantis augalui žydėti net tada, kai sąlygos namuose nėra idealios.

Žieminis žydėjimas tampa nuspėjamas ir lengvai valdomas

Kai augalas gauna tai, ko jam reikia būtent šaltuoju laikotarpiu, priežiūra nustoja būti spėlionėmis. Pelargonijos išlaiko stiprius stiebus, nenumeta lapų ir nepertraukiamai ruošiasi žydėjimui, net kai šviesos nedaug.

Pelargonijų tręšimas žiemą leidžia palaikyti stabilų augalo ritmą be perteklinių pastangų. Pakanka laikytis paprastų taisyklių ir neskubėti, kad žydėjimas tęstųsi ilgiau ir atrodytų taip pat gausiai, kaip šiltuoju metų laiku.

1...216217218...459217 iš 459 psl.
Medžiaga Paros norma
Vitaminas A800 µg
Vitaminas D5 µg
Vitaminas E12 mg
Vitaminas K75 µg
Vitaminas C80 mg
Tiaminas (B1)1,1 mg
Riboflavinas (B2)1,4 mg
Niacinas (B3)16 mg
Vitaminas B61,4 mg
Folio rūgštis200 µg
Vitaminas B122,5 µg
Biotinas50 µg
Pantoteno rūgštis6 mg
Kalis2000 mg
Chloridas800 mg
Kalcis800 mg
Fosforas700 mg
Magnis375 mg
Geležis14 mg
Cinkas10 mg
Varis1 mg
Manganas2 mg
Fluoridas3,5 mg
Selenas55 µg
Chromas40 µg
Molibdenas50 µg
Jodas150 µg