Pradžia Tinklaraštis Puslapis 191

Gydytoja: kepenys išsivalys pačios, jei nustosite valgyti šiuos produktus

Ingrida Šimkutė
-
0
Gydytoja: kepenys išsivalys pačios, jei nustosite valgyti šiuos produktus

Kai kepenys pavargsta, pirmi ženklai dažnai būna tokie, kad jų nesiejam su rimtomis problemomis – nuovargis, sunkumas po valgio, pilvo pūtimas ar paprasčiausias energijos trūkumas. Taip kūnas duoda suprasti, kad jam jau reikia pagalbos.

Gera žinia ta, kad padėti galima labai paprastai. Vien tik išbraukus tam tikrus maisto produktus, kepenys ima lengviau kvėpuoti ir valosi pačios. Nereikia nei sulčių dietų, nei stebuklų: užtenka neapkrauti jų tuo, ko joms sunkiausia apdoroti.

Apsunkusios kepenys siunčia signalus

Kai kepenys nepajėgia susitvarkyti su tuo, ką gauname iš maisto ar aplinkos, jos pradeda lėtinti darbą. Tiesiogine prasme jos lėčiau skaido riebalus, šalina toksinus ir filtruoja tai, ko organizmui nereikia. O tada visa tai pradeda jaustis.

Pirmiausia krenta energija. Net po nakties miego galima jaustis pavargus, lyg kūnas vis dar būtų apsnūdęs. Po valgio dažnai atsiranda sunkumo jausmas, lyg maistas tiesiog stovi skrandyje. Gali sutrikti virškinimas, dažnėti pilvo pūtimas, kartumas burnoje ar net pablogėti kvėpavimas.

Oda irgi siunčia ženklus – ji gali tapti pilkšva, sausoka, pasirodyti smulkūs bėrimai ar niežulys. Net nuotaikos pokyčiai, dirglumas ar mieguistumas dieną kartais susiję ne su stresu, o su kepenų perkrova.

Yra produktų, kurie kepenis alina labiau nei galvojate

Kai kurių maisto produktų poveikis kepenims yra tylesnis, bet nuolatinis. Jie ne iš karto sukelia aiškius simptomus, bet laikui bėgant kaupiasi ir trukdo kepenims atlikti jų pagrindinį darbą – valyti organizmą.

1. Rafinuotas cukrus
Kepenys ne tik skaido cukrų, bet ir paverčia jo perteklių į riebalus. Kai cukraus gaunama per daug, ypač per saldumynus, kepenys pradeda kaupti riebalus, ir tai gali sukelti suriebėjimą. Ši būsena ilgainiui virsta rimta problema, o žmogus jaučia nuovargį, mieguistumą, sunkumą.

2. Perdirbti riebalai (hidrinti)
Jų dažnai yra pakuotėse esančiuose kepiniuose, traškučiuose ar greitame maiste. Tokie riebalai trikdo kepenų fermentų veiklą, didina uždegimą ir apsunkina detoksikacijos procesus. Kuo daugiau jų racione, tuo sunkiau kepenims atsikvėpti.

3. Alkoholis
Net nedidelės, bet dažnos dozės veikia tiesiai – silpnina kepenų ląsteles, skatina uždegiminius procesus. Ir nors daug kas galvoja, kad tik stiprūs gėrimai kenkia, alus ar vynas, jei vartojami dažnai, veikia taip pat neigiamai.

4. Riebūs mėsos gaminiai
Dešros, rūkytos mėsos, šoniniai ar kepta lašinė dažnai turi ne tik daug riebalų, bet ir priedų, kuriuos sunku suskaidyti. Kepenys į šiuos produktus reaguoja lėčiau, bet ilgainiui kaupiasi pavojingų junginių, kurie trikdo jų veiklą.

5. Gaivieji gėrimai ir saldintos sultys
Juose cukraus dažnai daugiau nei atrodo. Be to, dažikliai, aromatai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos papildomai apkrauna kepenis. Net jei tokie gėrimai atrodo nekalti, jie veikia panašiai kaip saldumynai.

6. Balta duona ir perdirbti miltai
Šie produktai turi mažai skaidulų, bet veikia beveik kaip cukrus – greitai kyla insulino lygis, o kepenys priverstos intensyviai dirbti. Dažnas vartojimas gali prisidėti prie kepenų apkrovos, ypač kai kartu racione trūksta daržovių.

Vietoj apkraunančių produktų – tai, kas padeda kepenims dirbti lengviau

Kenksmingi produktai kepenims – sveikesni užkandžių pasirinkimai vietoj saldumynų ar perdirbto maisto
Lengvi ir švarūs pasirinkimai vietoj sunkių produktų. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Kepenims nereikia kažkokių stebuklingų produktų. Dažniausiai jos geriausiai jaučiasi tada, kai gaunama paprasto, nesunkių medžiagų turinčio maisto, kuris nesukelia didelių šuolių cukraus lygyje ir neapsunkina virškinimo.

Labai palankiai veikia šviežios daržovės – ypač žaliosios: brokoliai, špinatai, salierai, petražolės. Juose gausu antioksidantų ir junginių, kurie padeda kepenims susidoroti su kasdieniais „valymo“ darbais.

Vanduo – dar vienas svarbus dalykas. Jei skysčių trūksta, visos organizmo valymo funkcijos sulėtėja. Kepenims, kaip ir inkstams, reikia drėgmės, kad jos galėtų išnešti iš kūno tai, ko nereikia.

Na ir, žinoma, paprastas, neperdirbtas maistas. Grikiai, lęšiai, natūralūs aliejai, vaisiai – visa tai mažina uždegiminius procesus ir leidžia kepenims dirbti be papildomo streso.

Mažiau spaudimo kepenims – daugiau energijos tau

Kai kepenys apkraunamos mažiau, tą pajunta visas kūnas. Pagerėja virškinimas, sumažėja sunkumo jausmas, atsiranda daugiau lengvumo ir net nuotaika tampa stabilesnė. Ir tam nereikia jokių dietų ar apribojimų, užtenka atsisakyti kelių dažniausiai vartojamų produktų.

Kenksmingi produktai kepenims – tai ne tik alkoholis ar keptas maistas. Kartais didžiausią žalą daro tai, ką valgome iš įpročio. Tad verta pasižiūrėti į savo kasdienybę ir pasvarstyti – gal tam tikrus dalykus galima tiesiog pakeisti kitais.

Nedideliai permainai reikia mažai pastangų, bet jos dažnai duoda labai aiškų rezultatą. O kai organizmas dirba lengviau – viskas tampa paprasčiau.

Kai nuo artrito nepadeda net vaistai – receptas, kuris sumažina skausmus

Ingrida Šimkutė
-
0
Kai nuo artrito nepadeda net vaistai – receptas, kuris sumažina skausmus

Kai sąnarius maudžia kiekvieną dieną, net paprasti veiksmai tampa sunkūs. Vaistai kartais palengvina, bet dažnai tas palengvėjimas laikinas. Tada svarbu turėti kažką, kas bent kiek numalšina skausmą.

Šitas liaudiškas receptas nuo artrito naudojamas jau seniai. Nereikia jokių brangių ingredientų ar sudėtingų ruošimo būdų. Tiesiog keli paprasti dalykai, kuriuos daug kas turi namuose, ir kompresas, kuris gali palengvinti būklę ten, kur spaudžia labiausiai.

Skausmas sąnariuose gali varginti ne tik vyresnius

Artritas nebūtinai reiškia garbų amžių. Jis gali pasireikšti ir daug jaunesniems – ypač jei yra polinkis, senesni sužalojimai ar organizmas linkęs į uždegimus. Dažniausiai pirmiausia pajuntamas lengvas maudimas, kuris su laiku stiprėja, o kartais staiga užeina sunkiai pakeliamas skausmas.

Skausmas dažniausiai jaučiamas rankų pirštuose, keliuose, klubų ar pečių srityje. Judesiai tampa riboti, aplink sąnarį gali atsirasti patinimas, o kartais ir paraudimas. Tokiais atvejais svarbu ne tik malšinti skausmą, bet ir neapkrauti pažeistų vietų.

Kai uždegimas įsibėgėja, net geriausi tepalai veikia silpnai. Ir būtent tada praverčia paprasti, bet veiksmingi būdai, kurie gali padėti bent trumpam atleisti. Vienas tokių – liaudiškas receptas nuo artrito su garstyčiomis ir druska.

Receptas, kuris padeda sušvelninti artrito skausmus

Šis liaudiškas receptas nuo artrito daug kam padėjo numalšinti sąnarių maudimą ir pagerinti savijautą, kai įprastos priemonės nebepadeda. Jis paprastas, bet daugelis jį vertina dėl efektyvumo ir greito paruošimo.

Reikės:

  • 100 gramų garstyčių miltelių
  • 200 gramų druskos
  • 0,5 litro degtinės

Visus ingredientus reikia supilti į stiklainį ar kitą sandariai užsidarantį indą. Mišinį reikia gerai išmaišyti, kad neliktų sausų gumuliukų. Laikyti kambario temperatūroje, ne šaldytuve.

Svarbu, kad mišinys pastovėtų bent dvi dienas. Per tą laiką jį reikėtų kasdien gerai sukratyti arba pamaišyti švariu šaukštu, kad veikliosios medžiagos geriau pasiskirstytų. Po to jau galima naudoti kompresams.

Naudojimas paprastas, bet svarbu žinoti kelias taisykles

Liaudiškas receptas nuo artrito – ryškiai geltoni garstyčių milteliai ant balto paviršiaus
Vienas pagrindinių ingredientų kompresui. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Kai mišinys jau paruoštas, svarbu naudoti jį tinkamai. Marlę ar medvilninį audinį reikia suvilgyti tirpale, uždėti ant skaudamos vietos ir švelniai aprišti. Kad kompresas laikytųsi geriau, galima uždengti plėvele ar šiltu audiniu.

Rekomenduojama kompresą laikyti apie dvi ar tris valandas. Geriausia tai daryti vakare, kai niekur nebereikia skubėti ir galima tiesiog pabūti ramiai. Po nuėmimo oda neturėtų būti stipriai paraudusi ar sudirginta – jei jautrumas jaučiamas, kitą kartą reikėtų laikyti trumpiau.

Šio recepto nereikia naudoti kasdien. Pakanka kelių kartų per savaitę, stebint, kaip reaguoja kūnas. Jei pojūtis malonus, šiluma pasklinda po sąnarį ir skausmas sumažėja, tai ženklas, kad priemonė veikia.

Kartu su kompresais padeda ir kiti paprasti veiksmai

Jei sąnarių skausmas dažnas, labai svarbu neperkrauti pažeistų vietų. Verta stebėti, kad judesiai būtų švelnūs, be staigių krūvių. Net kasdieniai darbai, jei atliekami neatsargiai, gali pabloginti būklę.

Labai naudingi ir šilumos šaltiniai. Šiltas dušas, vonelės ar net vilnonės pirštinės ar kelių šildyklės padeda atsipalaiduoti raumenims aplink sąnarį ir pagerina kraujotaką. O tai padeda greičiau numalšinti įtampą.

Jei yra galimybė, verta išbandyti švelnius tempimo pratimus. Judėjimas, net ir minimalus, palaiko sąnarių lankstumą ir mažina sustingimą. Svarbiausia neskubėti ir klausyti, kaip jaučiasi kūnas.

Ir, žinoma, mityba. Jei maiste netrūksta omega-3 rūgščių, kalcio ir antioksidantų, organizmas lengviau susidoroja su uždegimais. Tad žuvys, sėklos, daržovės ir vaisiai – visada geras pasirinkimas.

Pabaigai

Artrito skausmas gali varginti nuolat, bet tai nereiškia, kad reikia su juo tiesiog susitaikyti. Kartais būtent paprasti, per daugelį metų išbandyti būdai suteikia daugiausia palengvėjimo.

Liaudiškas receptas nuo artrito – viena iš tų priemonių, kuriai nereikia nei sudėtingų gaminimo žingsnių, nei brangių ingredientų. O jei šalia dar skiri šiek tiek dėmesio šilumai, švelniam judėjimui ir maistui – poveikis gali būti dar geresnis.

Stebėkite savo kūną ir ieškokite to, kas tinka būtent jums. Kai atsiranda bent šioks toks palengvėjimas, kasdienybė tampa šiek tiek paprastesnė.

Sėdite visą dieną? Gydytojai įvardino maisto produktus, kurie apsaugos širdį

Justinas Rimkevičius
-
0
Sėdite visą dieną? Gydytojai įvardino maisto produktus, kurie apsaugos širdį

Kai visą dieną praleidžiam sėdėdami, širdžiai nuo to nėra geriau. Atrodo, nieko blogo nedarai, bet organizmas vistiek jaučia, kad trūksta judesio. Kraujas lėčiau cirkuliuoja, spaudimas gali pakilti, o ilgainiui pradeda kentėt ir širdis.

Judėjimas svarbu, bet jei ne visada išeina daugiau pajudėt, kažkiek kompensuoti galima per maistą. Yra produktų, kurie sustiprina kraujagysles, pagerina kraujotaką ir šiek tiek veikia kaip lengvas fizinis krūvis. Paprasti, visiems prieinami dalykai.

Kai trūksta judėjimo, kūnas praneša

Ilgai sėdint ir mažai judant, kūnas pamažu pripranta prie tokios būsenos, bet tai nereiškia, kad jam gerai. Kraujotaka sulėtėja, raumenys silpsta, o širdis dirba su didesne apkrova. Dažnai pirmi požymiai pasirodo nepastebimai, kol vieną dieną tiesiog pradeda trūkti oro lipant laiptais.

Problema ta, kad daugelis šių simptomų tampa įprasti ir jų niekas nesieja su judėjimo stoka. Atrodo, tiesiog pavargai, prasčiau išsimiegojai ar per daug dirbai. Bet iš tiesų tai signalai, kad organizmui reikia pagalbos.

Dažniausi fizinio krūvio trūkumo simptomai:

  • nuolatinis nuovargis
  • oro trūkumo jausmas net atliekant paprastus veiksmus
  • širdies plakimo padažnėjimas
  • šalti rankų ar kojų pirštai
  • sunkumas kojose
  • galvos skausmai
  • miego sutrikimai
  • dirglumas arba nerimas

Tam tikri produktai gali padėti širdžiai išlaikyti ištvermę, kai trūksta judėjimo

Judėjimo nepakeis jokie vitaminai ar papildai, bet tam tikras maistas gali padėti organizmui geriau susitvarkyti su sėdimo gyvenimo būdo pasekmėmis.

Ypač naudingi produktai, kuriuose yra flavanoidų – natūralių junginių, stiprinančių kraujagysles ir gerinančių kraujotaką.

Naudingi pasirinkimai:

1. Nesaldinta kakava
Joje gausu flavonoidų, kurie padeda gerinti kraujo tėkmę ir mažinti spaudimą. Svarbu rinktis būtent nesaldintą kakavą, be cukraus ar pieno miltelių. Ji kartoka, bet sumaišius su avižų pienu ar bananu galima pasigaminti puikų širdžiai draugišką gėrimą.

2. Žalioji ir juodoji arbata
Abi šios arbatos turi daug flavonoidų ir antioksidantų. Jos padeda išlaikyti kraujagyslių elastingumą, palaiko normalią kraujotaką ir šiek tiek tonizuoja. Puikus pasirinkimas tiems, kurie nenori ar negali gerti kavos.

3. Lapinės žalios daržovės
Špinatai, lapiniai kopūstai, rukola ar romėniškos salotos yra tikras kraujagyslių draugas. Juose ne tik flavonoidų , bet ir kalio, magnio, folio rūgšties – visko, ko reikia širdies veiklai palaikyti.

4. Uogos – ypač mėlynės, avietės, gervuogės
Tamsios uogos turi daug naudingų medžiagų, kurios mažina uždegimus, stiprina kraujagysles ir gali padėti išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Jas galima valgyti vienas, berti į košes, kokteilius ar šaldyti atsargai.

5. Slyvos
Daug kas jų nevertina, bet slyvos taip pat turi flavonoidų ir kitų medžiagų, padedančių reguliuoti kraujotaką. Be to, jos palankiai veikia žarnyną, o tai irgi svarbu bendram organizmo atsparumui.

6. Riešutai – migdolai, graikiniai, anakardžiai
Juose yra gerųjų riebalų, kurie reikalingi širdžiai. Nedidelis saujelė per dieną – puikus užkandis, galintis padėti sumažinti cholesterolį ir sustiprinti kraujagyslių sieneles.

Ne tik ką valgai, bet ir kada – tai irgi svarbu

Širdžiai naudingi produktai kasdienai – rankoje laikoma stiklinė vandens
Paprasti įpročiai, kurie padeda jaustis geriau. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Vien tai, kad valgai širdžiai naudingus produktus, dar negarantuoja rezultato. Svarbu ir laikas, kada juos vartoji. Mokslininkai pastebėjo, kad kai kurie flavonoidai geriausiai įsisavinami būtent tam tikru laiku po vartojimo.

Pavyzdžiui, uogose esantys junginiai veikia greičiau, o citrusinių vaisių – lėčiau. Tai reiškia, kad jei žinai, jog lauks ilgas sėdėjimo laikotarpis, pravartu tokį maistą suvalgyti prieš jį, o ne po.

Naudingiausias langas yra apie valandą iki ilgesnio sėdėjimo. Per tiek laiko organizmas spėja pradėti įsisavinti veikliąsias medžiagas, o širdis jau gali gauti šiek tiek pagalbos prieš apkrovą.

Jei visą dieną dirbi prie kompiuterio, vertėtų rytą pradėti nuo širdžiai draugiško gėrimo ar užkandžio – tarkim, kakavos ar uogų kokteilio.

Be to, svarbu neužmiršti vandens. Net lengvas dehidratavimas dar labiau apsunkina kraujotaką, o tai irgi kenkia širdžiai. Arbata ar kakava nėra tas pats, kas vanduo, todėl verta nuolat gurkšnoti ir paprasto skysčio.

Maži dalykai, kurie gali turėti didelę reikšmę

Kai daug sėdi, širdžiai tenka atlaikyti daugiau, nei atrodo. Ir nors judėjimas visada išlieka svarbiausias, yra ir kitų būdų, kaip ją šiek tiek paremti.

Širdžiai naudingi produktai gali padėti palaikyti geresnę kraujotaką, sumažinti įtampą kraujagyslėms ir tiesiog padėti jaustis lengviau. Uogos, arbata, žalios daržovės ar riešutai – tai smulkūs dalykai, bet kai įeina į kasdienybę, jų nauda ima jaustis visai natūraliai.

Šį įprotį rytais daro beveik visi – o jis slapta kenkia skrandžiui

Justinas Rimkevičius
-
0
Šį įprotį rytais daro beveik visi – o jis slapta kenkia skrandžiui

Kavos gėrimas ryte daugeliui atrodo visiškai nekaltas ritualas – atsimerkiau, užkaičiau vandenį, puodelis rankoje ir diena gali prasidėti. Dauguma net neįsivaizduoja, kad būtent šis kasdienis įprotis, daromas vos pabudus ir tuščiu skrandžiu, gali tyliai kenkti skrandžiui ir visai virškinimo sistemai.

Nors kava suteikia energijos ir padeda greičiau įsivažiuoti, jos poveikis organizmui ryte nėra toks nekaltas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Problema ta, kad kavos gėrimas ryte dažnai tampa automatiniu veiksmu – be pusryčių, be vandens, be jokio pasiruošimo virškinimui. Ilgainiui toks įprotis gali sukelti rėmenį, skrandžio gleivinės dirginimą, rūgštingumo disbalansą ir net rimtesnes virškinimo problemas.

Kodėl kavos gėrimas ryte tuščiu skrandžiu kenkia?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad puodelis kavos ryte yra tik greitas būdas pabusti.

Tačiau organizmui pabudus virškinimo sistema dar tik pradeda dirbti, o skrandis yra ypač jautrus išoriniams dirgikliams.

Būtent todėl kavos gėrimas ryte be maisto gali sukelti daugiau problemų, nei naudos.

Kai skrandis tuščias, jo gleivinė nėra apsaugota maistu, todėl bet koks agresyvesnis gėrimas veikia stipriau. Kava – viena iš tų medžiagų, kurios poveikis rytais dažnai nuvertinamas.

Kaip kava veikia tuščią skrandį?

Kava skatina druskos rūgšties išsiskyrimą skrandyje. Normaliai tai nėra problema, kai skrandyje yra maisto, tačiau ryte, kai jis tuščias, situacija pasikeičia.

Kavos gėrimas ryte gali:

  • dirginti skrandžio gleivinę;
  • sukelti rėmenį ar deginimo jausmą;
  • skatinti rūgštingumo disbalansą;
  • ilgainiui prisidėti prie gastrito ar opų rizikos.

Nors nemalonūs pojūčiai dažnai praeina po pusryčių, pats dirginimo procesas jau būna įvykęs.

Dėl to daugelis žmonių ilgą laiką net nesupranta, kodėl skrandis jautrus, nors tikrasis kaltininkas – rytinis kavos puodelis.

Kaip rytinė kava veikia hormonus ir energiją visai dienai

Daugelis geria kavą ryte ne dėl skonio, o dėl energijos. Tačiau mažai kas susimąsto, kad kavos gėrimas ryte tuščiu skrandžiu gali išbalansuoti natūralius organizmo hormoninius procesus.

Tai reiškia, kad trumpalaikis žvalumas gali kainuoti energiją vėliau dieną.

Vos pabudus organizme natūraliai pakyla kortizolio – budrumo ir streso hormono – lygis.

Būtent jis padeda atsibusti be jokių stimuliatorių. Problema prasideda tada, kai šį procesą „pertraukiame“ kofeinu.

Kodėl kava ryte silpnina natūralų pabudimą?

Kai geriama kava tuščiu skrandžiu, kofeinas dirbtinai slopina natūralią kortizolio gamybą. Organizmas ima „mokytis“, kad be kavos pabusti nebeįmanoma.

Ilgainiui tai gali lemti:

  • priklausomybę nuo rytinio kavos puodelio;
  • energijos kritimą po kelių valandų;
  • prastesnę koncentraciją be papildomos kofeino dozės;
  • didesnį nervingumą ir dirglumą.

Paradoksalu, bet kavos gėrimas ryte vietoje stabilios energijos dažnai sukuria „amerikietiškus kalnelius“ – staigų pakilimą ir dar staigesnį nuosmukį.

Kavos gėrimas ryte tuščiu skrandžiu gali dirginti virškinimo sistemą
Kavos gėrimas ryte tuščiu skrandžiu skatina rūgšties išsiskyrimą ir gali sukelti diskomfortą.
Nuotrauka: shutterstock.com

Kokius skrandžio signalus daugelis ignoruoja metų metus

Kavos gėrimas ryte dažnai tampa automatiniu veiksmu, todėl organizmo siunčiami signalai tiesiog ignoruojami.

Nemalonūs pojūčiai laikomi „norma“, ypač jei jie nėra labai stiprūs. Bėda ta, kad būtent lengvi, pasikartojantys simptomai dažniausiai rodo ilgalaikį dirginimą.

Lengvas diskomfortas, kuris atrodo nekaltas

Vienas dažniausių ženklų – sunkumo ar spaudimo jausmas viršutinėje pilvo dalyje net ir pavalgius nedidelį kiekį maisto.

Daugelis tai sieja su stresu ar skubėjimu, nors tikroji priežastis dažnai slypi rytiniame įprotyje.

Kavos gėrimas ryte tuščiu skrandžiu skatina rūgšties perteklių, kuris ilgainiui dirgina gleivinę. Net jei skausmo nėra, nuolatinis dirginimas silpnina natūralią apsaugą.

Rėmuo ir deginimas, kuris „praeina pats“

Rėmuo dažnai laikomas laikinu nemalonumu, ypač jei jis pasireiškia tik kartais.

Tačiau jei deginimo pojūtis kartojasi rytais arba netrukus po kavos, tai jau signalas, kad skrandis reaguoja neigiamai.

Tokiais atvejais organizmas bando prisitaikyti, tačiau ilgainiui tai gali virsti lėtiniu rūgštingumo sutrikimu.

Alkio jausmas, kuris greitai virsta silpnumu

Kai kurie žmonės pastebi, kad išgėrę kavos ryte jaučia netikėtą silpnumą, drebulį ar staigų alkį. Tai susiję ne tik su cukraus kiekio svyravimais, bet ir su dirginamu virškinamuoju traktu.

Kava be maisto ne maitina, o stimuliuoja, todėl energijos trūkumas gali pasireikšti greičiau nei tikėtasi.

Ar verta keisti rytinį įprotį, net jei nieko neskauda?

Kavos gėrimas ryte savaime nėra problema – problema prasideda tada, kai jis tampa pirmu ir vieninteliu dalyku, kurį gauna skrandis po pabudimo.

Net jei šiuo metu nejaučiate stipraus skausmo, reguliarus kavos gėrimas ryte tuščiu skrandžiu gali palaipsniui silpninti gleivinę ir išbalansuoti virškinimą.

Gera žinia ta, kad dažniausiai nereikia atsisakyti kavos visiškai. Pakanka nedidelio pokyčio: lengvų pusryčių, kelių gurkšnių vandens ar tiesiog atidėto kavos puodelio.

Tokie sprendimai leidžia mėgautis kava be kaltės jausmo ir be tyliai besikaupiančios žalos.

Jei skrandis dažnai siunčia net menkus signalus, verta juos išgirsti dabar – kol kavos gėrimas ryte dar netapo ilgalaike problema.

Žiemą pasodinta amarilė pražydo per 4 savaites – štai ką dariau kitaip

Ingrida Šimkutė
-
0
Žiemą pasodinta amarilė pražydo per 4 savaites – štai ką dariau kitaip

Amarilės priežiūra žiemą daug kam kelia abejonių, bet pats augalas į tai žiūri labai paprastai. Jam nesvarbu, koks mėnuo ar kiek šviesos lauke, jei namuose pakanka šilumos ir jis stovi tinkamoje vietoje.

Žiemą amarilė dažnai net jaučiasi geriau nei vasarą, nes aplinka stabilesnė ir nėra staigių temperatūros pokyčių. Tinkamai pasodinta ir neperlaistoma, ji greitai parodo, kad jaučiasi gerai, ir ima auginti žiedkotį be ilgo laukimo.

Kodėl amarilė taip lengvai pražysta žiemą

Amarilė nėra tas augalas, kuris gyvena pagal metų laikus kaip dauguma kambarinių gėlių. Jos svogūnėlis iš anksto sukaupia jėgas ir laukia ne pavasario, o tinkamų sąlygų. Kai namuose šilta ir pakanka šviesos, augalas tiesiog pradeda augti.

Žiemą šios sąlygos dažnai būna net stabilesnės nei kitais metų laikais. Nėra karščio bangų, skersvėjų nuo pravirų langų ar staigių temperatūros šuolių. Todėl pasodinta amarilė gana greitai išleidžia žiedkotį, dažniausiai per tris ar keturias savaites.

Didelę reikšmę turi ir pats svogūnėlis. Stambūs, sveiki svogūnai jau turi viską, ko reikia žydėjimui. Jiems tereikia signalo, kad aplinka tinkama. Būtent todėl žiemą pasodinta amarilė dažnai nustebina greičiau nei tikėtasi.

Ką dariau kitaip, kad amarilė pražystų taip greitai

Pirmas dalykas buvo pats sodinimas. Svogūnėlio neįleidau giliai į žemę – dalis jo liko virš dirvos. Tai atrodo smulkmena, bet amarilei tai labai svarbu, nes per giliai pasodintas svogūnas dažnai ilgai stovi vietoje ir neskuba auginti žiedkočio.

Antra, iš karto pastačiau vazoną ten, kur daug šviesos. Ne ant šalto palangės krašto ir ne toliau kambaryje, o prie lango, kur dieną būna šviesu, bet be tiesioginės kaitrios saulės. Amarilė labai greitai sureagavo ir po kelių dienų jau buvo matyti, kad augimas prasidėjo.

Trečias dalykas buvo laistymas. Laistžiau labai saikingai, tik tada, kai dirva akivaizdžiai pradėdavo džiūti. Jokio vandens kaupimosi vazono apačioje ir jokio kasdienio drėkinimo. Tokia ramybė, be perteklinės drėgmės, akivaizdžiai paskatino augalą susikoncentruoti į žydėjimą, o ne lapų auginimą.

Smulkūs dalykai, kurie padarė didelį skirtumą

Prižiūrint amarilę žiemą pastebėjau, kad lemiamą vaidmenį turi ne sudėtingi veiksmai, o kasdienės smulkmenos. Kai nustoji ją nuolat liesti, perstatinėti ar tikrinti, augalas ima augti ramiau ir užtikrinčiau. Jam nereikia nuolatinio dėmesio, o pastovumo.

Taip pat labai padėjo tai, kad leidau amarilei gyventi savo tempu. Neversdavau jos greičiau augti, nebandžiau paskatinti papildomomis priemonėmis nuo pirmos dienos. Kai sąlygos tinkamos, ji pati parodo, kada pasiruošusi žydėti.

Kas pasiteisino labiausiai:

  • vazonas su drenažo skylėmis
  • lengva, ne per sunki žemė
  • daug natūralios šviesos dieną
  • pastovi kambario temperatūra
  • saikingas laistymas
  • jokio vandens lėkštelėje
  • vazono nejudinimas be reikalo

Leiskite amarilei ramiai žydėti be papildomų trikdžių

amarilės priežiūra žiemą – gausiai žydinčios amarilės su keliais žiedkočiais kambario sąlygomis
Gausiai pražydusi amarilė patalpose. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Kai pasirodė žiedkotis, specialiai nieko nekeičiau. Vazonas liko toje pačioje vietoje, be perkėlimų ir bandymų pagerinti sąlygas. Amarilė labai greitai reaguoja į pokyčius, todėl ramybė čia buvo svarbesnė už bet kokias papildomas priemones.

Laistymas išliko saikingas, toks pats kaip iki tol. Vandens nepyliau daugiau vien dėl to, kad augalas žydi. Kartą per kelias dienas tik šiek tiek pasukdavau vazoną, kad žiedkotis augtų tiesiai, bet tai ir buvo visas įsikišimas.

Šilumos šaltinių vengiau sąmoningai. Amarilė stovėjo šviesioje vietoje, bet ne prie radiatoriaus. Toks pastovumas leido žiedams skleistis tolygiai ir laikytis ilgiau, be staigaus nuvytimo ar silpnėjimo.

Atsiminkite

Amarilė žiemą parodo, kad jai nereikia sudėtingos priežiūros ar ypatingų sąlygų. Pakanka pastovumo ir truputį kantrybės. Kai augalas netrukdomas, jis pats daro tai, ką moka geriausiai – auga ir žydi.

Po šio žydėjimo tapo aišku viena: žiema amarilei nėra kliūtis. Jei svogūnėlis sveikas, o aplinka stabili, ji lengvai atsidėkoja žiedais ir be jokio skubinimo. Tokia patirtis dažnai paskatina palikti amarilę namuose ne vienam sezonui.

Močiutės triukas nuo pilvo pūtimo – paprastas, bet daugelio pamirštas

Justinas Rimkevičius
-
0
Močiutės triukas nuo pilvo pūtimo – paprastas, bet daugelio pamirštas

Pilvo pūtimas yra viena tų problemų, apie kurias retai kalbama garsiai, bet su kuria susiduria labai daug žmonių.

Sunkumo jausmas, tempimas ar diskomfortas po valgio dažnai laikomi „normaliu“ dalyku, nors iš tiesų tai signalas, kad virškinimo sistema nesijaučia gerai. Nors vaistinėse pilna priemonių, žmonės ieško paprastų ir natūralių sprendimų.

Vienas iš jų – kmynų arbata pilvui, senas, laiko patikrintas metodas, kurį dar naudojo mūsų močiutės.

Šis paprastas gėrimas ilgą laiką buvo pirmasis pasirinkimas esant dujų kaupimuisi, pilvo pūtimui ar sunkumui po valgio, tačiau šiandien jis dažnai pamirštamas.

Kodėl atsiranda pilvo pūtimas?

Pilvo pūtimas dažniausiai nėra rimtos ligos požymis, tačiau jis signalizuoja, kad virškinimo sistema dirba ne taip sklandžiai, kaip turėtų.

Dujos žarnyne susidaro natūraliai, tačiau problema prasideda tada, kai jų kiekis tampa per didelis arba organizmas nepajėgia jų efektyviai pašalinti.

Dažniausios pilvo pūtimo priežastys slypi kasdieniuose įpročiuose: per greitas valgymas, prastai sukramtytas maistas, gausus riebus ar sunkiai virškinamas maistas, taip pat stresas ir sėslus gyvenimo būdas. Visa tai lėtina virškinimą ir sudaro palankias sąlygas dujų kaupimuisi.

Ypač dažnai diskomfortas pasireiškia po sočių pietų ar vakarienės, kai virškinimo sistema gauna per didelį krūvį.

Tokiais atvejais organizmui prireikia papildomos pagalbos – būtent čia ir prisimenami seni, laiko patikrinti metodai.

Vienas iš jų – kmynų arbata pilvui, kuri nuo seno buvo vartojama siekiant sumažinti spazmus, pagerinti žarnyno judrumą ir padėti dujoms pasišalinti natūraliu būdu.

Arbatos veikimo paslaptys

Pilvo pūtimas dažnai nėra rimtos ligos požymis, tačiau jis gali stipriai pabloginti savijautą ir kasdienį komfortą.

Daugeliu atvejų problema kyla dėl sulėtėjusio virškinimo, spazmų ar žarnyne susikaupusių dujų. Būtent čia į pagalbą ateina kmynų arbata pilvui – senas, bet vis dar veiksmingas sprendimas.

Šis gėrimas vertinamas dėl savo švelnaus, tačiau kryptingo poveikio virškinimo sistemai.

Kodėl kmynai mažina pilvo pūtimą?

Kmynuose esančios veikliosios medžiagos veikia spazmolitiškai – jos atpalaiduoja žarnyno raumenis.

Kai spazmai sumažėja, oras ir dujos lengviau pasišalina, todėl dingsta tempimo ir „išsipūtimo“ jausmas.

Kaip kmynų arbata veikia virškinimą?

Kmynai skatina virškinimo fermentų ir tulžies išsiskyrimą, todėl maistas greičiau suskaidomas ir neužsilaiko virškinamajame trakte.

Tai sumažina fermentacijos procesus, kurie dažnai ir yra pagrindinė dujų kaupimosi priežastis.

Reguliariai geriama kmynų arbata pilvui padeda palaikyti sklandesnį virškinimą, ypač po sunkesnių, riebesnių ar gausesnių patiekalų.

Kodėl kmynų arbata laikoma švelnia priemone?

Skirtingai nei kai kurios stipresnės žolelės ar vaistai, kmynai nedirgina skrandžio gleivinės ir nesukelia staigių reakcijų.

Dėl to kmynų arbata pilvui tinka net jautresniems žmonėms ir gali būti vartojama be baimės, kad pablogins situaciją.

Šilta kmynų arbata pilvui, padedanti mažinti pilvo pūtimą ir diskomfortą
Šilta kmynų arbata pilvui dažnai geriama po valgio, kai vargina pilvo pūtimas.
Nuotrauka: shutterstock.com

Kmynų arbatos paruošimo būdas

Kmynų arbata pilvui yra viena paprasčiausių liaudiškų priemonių nuo pilvo pūtimo, tačiau jos poveikis labai priklauso nuo paruošimo būdo. Net ir nedidelės klaidos gali sumažinti arbatos veiksmingumą.

Ko reikės kmynų arbatai paruošti:

  • 1 arbatinio šaukštelio kmynų sėklų
  • 1 stiklinės karšto (ne verdančio) vandens
  • Puodelio su dangteliu arba lėkštute

Paruošimo eiga

  • Kmynų sėklas lengvai sutraiškykite arba paspauskite (pvz., šaukštu ar grūstuve), kad išsiskirtų eteriniai aliejai
  • Suberkite kmynus į puodelį
  • Užpilkite karštu vandeniu
  • Puodelį uždenkite ir palikite 10–15 minučių pritraukti

Per šį laiką arbata prisotinama veikliųjų medžiagų, kurios padeda atpalaiduoti žarnyną ir sumažinti dujų kaupimąsi.

Kaip ir kada gerti

Gerkite šiltą, ne karštą. Geriausia – po valgio arba pajutus pirmuosius pilvo pūtimo požymius

Dažnai palengvėjimas juntamas jau po keliolikos minučių, ypač jei kmynų arbata pilvui geriama reguliariai ir ne skubant.

Kada verta prisiminti kmynų arbatą, o kada ieškoti priežasties giliau?

Pilvo pūtimas dažnai atrodo kaip smulkmena, tačiau nuolat kartojantis diskomfortas gali signalizuoti apie lėtesnį virškinimą, netinkamus mitybos įpročius ar per didelį stresą.

Tokiais atvejais kmynų arbata pilvui gali tapti veiksminga kasdienė pagalba, ypač po sočių ar sunkesnių patiekalų.

Ši priemonė geriausiai padeda tada, kai pilvo pūtimas susijęs su dujų kaupimusi, spazmais ar persivalgymu.

Jei nemalonūs pojūčiai kartojasi kasdien, lydi skausmas ar kiti simptomai, verta ieškoti tikrosios priežasties.

Šį „sveiką“ užkandį dietologai kritikuoja vis dažniau

Justinas Rimkevičius
-
0
Šį „sveiką“ užkandį dietologai kritikuoja vis dažniau

Ryžių trapučiai daugeliui atrodo kaip saugus ir naudingas sveikatai pasirinkimas – ypač kai norisi kažko lengvo tarp valgymų ar laikantis dietos.

Jie dažnai atsiduria pirkinių krepšelyje su mintimi, kad tai geresnė alternatyva sausainiams ar bandelėms. Tačiau mitybos specialistai vis garsiau kalba, kad ryžių trapučių poveikis organizmui nėra toks nekaltas, kaip manyta anksčiau.

Kodėl šis „sveikas“ užkandis sulaukia vis daugiau kritikos ir ką svarbu žinoti prieš renkantis jį kasdien?

„Sveiko“ užkandžio reputacija pradeda braškėti

Ryžių trapučiai ilgą laiką buvo laikomi saugiu pasirinkimu tiems, kurie skaičiuoja kalorijas ar stengiasi maitintis „švariau“.

Jie lengvi, traškūs, dažnai be glitimo ir vizualiai atrodo daug sveikesni nei sausainiai ar traškučiai. Būtent todėl šis produktas taip dažnai atsiduria kasdienėje mityboje.

Visgi pastaruoju metu dietologai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad ryžių trapučių poveikis organizmui nėra toks neutralus, kaip manyta anksčiau.

Problema slypi ne vien sudėtyje, bet ir tame, kaip šis užkandis veikia alkio jausmą bei cukraus kiekį kraujyje.

Greita energija, po kurios seka alkis

Nors ryžių trapučiai turi mažai kalorijų, jie beveik neturi baltymų ir skaidulų. Dėl šios priežasties sotumo jausmas trunka labai trumpai, o organizmas greitai siunčia signalą, kad nori dar.

Būtent čia ir išryškėja ryžių trapučių poveikis cukraus kiekiui kraujyje – dėl aukšto glikeminio indekso gliukozės lygis pakyla greitai, bet taip pat greitai ir krenta.

Tai gali skatinti nuolatinį užkandžiavimą, nuovargį ir staigius energijos svyravimus dienos eigoje.

Kada „lengvas“ užkandis tampa problema

Didžiausia rizika atsiranda tada, kai ryžių trapučiai pradedami valgyti kasdien ir naudojami kaip pagrindinis užkandis ar net duonos pakaitalas.

Tokiu atveju mityboje ima trūkti svarbių maistinių medžiagų, o alkio kontrolė tampa vis sudėtingesnė.

Dietologai pabrėžia, kad pats produktas nėra blogas, tačiau ryžių trapučių poveikis labai priklauso nuo konteksto. Valgomi vieni, be baltymų ar riebalų, jie organizmui suteikia mažai realios naudos.

Ryžių trapučiai ir balti ryžiai ant medinio paviršiaus, iliustruojantys ryžių trapučių poveikį organizmui
Ryžių trapučiai gaminami iš stipriai apdorotų ryžių, todėl jų poveikis sotumui ir cukraus lygiui kraujyje gali būti klaidinantis.
Nuotrauka: shutterstock.com

„Mažai kalorijų“ dažnai klaidina

Iš pirmo žvilgsnio ryžių trapučiai atrodo idealus pasirinkimas – viename jų vos apie 30–40 kalorijų.

Būtent šis skaičius ir sukuria saugumo jausmą: atrodo, kad galima suvalgyti kelis be jokios sąžinės graužaties. Tačiau realybėje ryžių trapučių poveikis kalorijų suvokimui yra kiek apgaulingas.

Problema ta, kad tokios „tuščios“ kalorijos beveik nesuteikia sotumo.

Organizmas gauna energijos, bet negauna signalų, jog pavalgė. Dėl to labai lengva peržengti ribą net to nepastebint.

Kaip kalorijos susikaupia nepastebimai

Vienas ryžių traputis – smulkmena. Du ar trys – vis dar atrodo nekalta.

Tačiau dažnai jie valgomi ne vieni: su riešutų sviestu, sūriu, šokolado užtepėle ar saldžiais priedais. Tokiu atveju bendras kalorijų kiekis išauga labai greitai.

Dar svarbiau tai, kad ryžių trapučių poveikis apetitui dažnai skatina grįžti prie užkandžiavimo po valandos ar net greičiau. Taip per dieną susidaro kalorijų perteklius, kuris neturi jokios maistinės „grąžos“.

Kodėl sotumas svarbiau už skaičių etiketėje

Dietologai vis dažniau pabrėžia, kad vien kalorijų skaičiavimas neparodo tikrojo produkto vertingumo.

Maistas, kuris turi daugiau baltymų, skaidulų ar riebalų, gali turėti daugiau kalorijų, bet padeda suvalgyti mažiau bendrai.

Kada jie visgi turi vietą mityboje

Kalorijų požiūriu ryžių trapučiai nėra „blogis“, tačiau jie turėtų būti vertinami kaip priedas, o ne pagrindas.

Jie gali tikti retkarčiais, kelionėje ar kaip bazė subalansuotam užkandžiui, bet ne kaip kasdienis sprendimas alkio kontrolei.

Galutinis rezultatas paprastas: mažas skaičius etiketėje dar nereiškia, kad produktas padeda valdyti svorį.

„Sveikas“ užkandis, reikalaujantis daugiau kritinio požiūrio

Ryžių trapučiai ilgą laiką buvo laikomi saugiu pasirinkimu tiems, kurie skaičiuoja kalorijas ar nori „lengvesnio“ varianto tarp valgymų.

Tačiau vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį, kad būtent čia slypi problema – ryžių trapučių poveikis organizmui nėra toks neutralus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Mažas kalorijų skaičius, menkas sotumas ir greitas cukraus šuolis kraujyje sukuria užburtą ratą: užkandis suvalgomas greitai, o alkis grįžta dar greičiau.

Ilgainiui tai gali skatinti persivalgymą, nuolatinį užkandžiavimą ir prastėjančią energijos kontrolę dienos eigoje.

Ryžių trapučių poveikis tampa neigiamas tuomet, kai jie vartojami mechaniškai, kaip kasdienis sprendimas alkio malšinimui, neįvertinant jų realios maistinės vertės.

Valgote tai dėl sveikatos, bet žarnynas – kenčia

Justinas Rimkevičius
-
0
Valgote tai dėl sveikatos, bet žarnynas – kenčia

Daržovės jau seniai laikomos sveikos mitybos pagrindu – jos rekomenduojamos norint stiprinti imunitetą, gerinti virškinimą ir palaikyti bendrą organizmo balansą.

Tačiau retai kalbama apie tai, kad dažnas daržovių vartojimas ne visada yra naudingas, ypač žarnynui.

Dalis žmonių, nuolat besirenkantys žalias ar minimaliai apdorotas daržoves, pastebi nemalonius simptomus: pilvo pūtimą, spazmus, sunkumo jausmą ar net skrandžio skausmus. Kodėl taip nutinka ir kada „sveikas pasirinkimas“ tampa problema žarnynui – verta suprasti kiekvienam.

Kada dažnas daržovių vartojimas gali pakenkti žarnynui?

Nors daržovės laikomos lengvu ir virškinimui palankiu maistu, realybėje jų poveikis žarnynui labai priklauso nuo individualios organizmo būklės.

Ne kiekvienas virškinamasis traktas vienodai gerai susidoroja su dideliu kiekiu skaidulų, ypač kai jos gaunamos iš žalių produktų.

Jeigu žarnynas jautrus, lėčiau dirbantis ar jau pažeistas, dažnas daržovių vartojimas gali sukelti daugiau problemų nei naudos – ypač tada, kai daržovės valgomos be terminio apdorojimo ir dideliais kiekiais.

Žarnyno jautrumas ir skaidulos

Daržovėse esančios skaidulos yra būtinos, tačiau jų perteklius gali dirginti žarnyno gleivinę.

Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems dirgliosios žarnos sindromą, gastritą ar dažnai patiriantiems pilvo pūtimą.

Žalias augalinis maistas reikalauja daugiau virškinimo fermentų ir intensyvesnio žarnyno darbo.

Kai organizmas to nepajėgia atlikti, skaidulos pradeda fermentuotis, sukeldamos dujų kaupimąsi ir diskomfortą.

Kodėl termiškai neapdorotos daržovės ne visiems tinka?

Ne visos daržovės yra „draugiškos“ žarnynui žalios formos. Kai kurios jų turi natūralių medžiagų, kurios gali trukdyti maistinių medžiagų pasisavinimui arba dirginti virškinimo traktą.

Ilgainiui tai gali pasireikšti:

  • pilvo pūtimu po valgio,
  • spazminiu skausmu,
  • sunkumo jausmu skrandyje,
  • nereguliariu tuštinimusi.
Vyresnio amžiaus vyras valgo šviežias daržoves
Net ir sveiki pasirinkimai gali sukelti diskomfortą, jei organizmas jų nebespėja suvirškinti.
Nuotrauka: shutterstock.com

Kurios daržovės dažniausiai apsunkina virškinimą?

Ne visos daržovės žarnynui daro vienodą poveikį. Nors jos laikomos sveikos, kai kurios rūšys, ypač vartojamos dažnai ir žalios, gali sukelti virškinimo diskomfortą net ir tiems, kurie save laiko „atspariais“.

Dažnas daržovių vartojimas be pertraukų ir įvairovės kartais tampa pagrindine pūtimo ar sunkumo priežastimi.

Svarbiausia – ne tik ką valgote, bet ir kaip dažnai bei kokia forma.

Lapinės žalios daržovės

Špinatai, rukola, lapiniai kopūstai ir kiti žalumynai turi daug oksalatų. Šios medžiagos gali:

  • dirginti žarnyno gleivinę,
  • trukdyti kalcio pasisavinimui,
  • sukelti pilvo pūtimą, jei vartojamos kasdien dideliais kiekiais.

Trumpas apvirimas ar troškinimas ženkliai sumažina jų dirginantį poveikį.

Kopūstai ir jų giminaičiai

Baltagūžiai, Briuselio kopūstai, brokoliai ir žiediniai kopūstai pasižymi dideliu sieros junginių kiekiu. Žarnyne jie fermentuojasi, skatina dujų susidarymą, gali sukelti spazminį skausmą.

Jei pastebite, kad po tokių daržovių dažnai pučia pilvą, problema gali būti ne pats produktas, o per dažnas daržovių vartojimas žalia forma.

Žalios bulvės ir baklažanai

Šios daržovės žaliu pavidalu yra pavojingiausios. Jose esantis solaninas:

  • dirgina skrandį,
  • gali sukelti pykinimą,
  • apkrauna kepenis ir žarnyną.

Net ir nedidelis kiekis žalių bulvių ar baklažanų nėra geras pasirinkimas.

Kurias daržoves žarnynas toleruoja lengviau?

Svarbu suprasti, kad problema dažniausiai slypi ne pačiose daržovėse, o jų kiekyje, paruošimo būde ir vartojimo dažnumo rutinoje.

Net ir labai sveiki produktai, jei dominuoja lėkštėje kasdien, gali išbalansuoti virškinimą. Todėl dažnas daržovių vartojimas turėtų būti paremtas įvairove ir saiku.

Termiškai apdorotos daržovės

Virtos, garintos ar orkaitėje keptos daržovės žarnynui yra gerokai draugiškesnės nei žalios.

Šiluma suardo dalį skaidulų struktūros, todėl virškinimo sistema patiria mažesnę apkrovą. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems jautrų skrandį ar linkusiems į pilvo pūtimą.

Švelnios struktūros daržovės

Cukinijos, moliūgai, morkos ar burokėliai pasižymi minkštesne tekstūra ir mažesniu fermentacijos poveikiu.

Net vartojamos dažniau, jos rečiau sukelia nemalonius pojūčius, ypač jei yra trumpai apdorotos termiškai.

Daržovių derinimas su riebalais

Žarnynui lengviau virškinti daržoves, kai jos valgomos su nedideliu kiekiu riebalų – alyvuogių aliejumi, sviestu ar grietine.

Tai padeda lėčiau skaidyti skaidulas ir sumažina dirginimą. Be to, riebalai pagerina riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimą.

Ką verta prisiminti, kad daržovės nepakenktų žarnynui

Daržovės išlieka vienu svarbiausių sveikos mitybos pagrindų, tačiau dažnas daržovių vartojimas nebūtinai visada reiškia geresnę savijautą.

Kai jos valgomos be saiko, neatsižvelgiant į virškinimo jautrumą ar paruošimo būdą, net ir „sveikas“ maistas gali tapti diskomforto šaltiniu.

Jei atsiranda pilvo pūtimas, sunkumas ar dirginimas, verta peržiūrėti ne tik daržovių kiekį, bet ir jų formą: žalias ar termiškai apdorotas, derinamas su riebalais ar valgomas atskirai.

Subalansuotas požiūris leidžia išsaugoti daržovių naudą ir kartu apsaugoti žarnyną nuo nuolatinio streso.

Koldūnų sriuba, kuri niekada neatsibosta – paprasta, soti ir tobula

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Koldūnų sriuba, kuri niekada neatsibosta – paprasta, soti ir tobula

Šitą koldūnų sriubą verdu tada, kai namuose reikia greito ir normalaus valgio. Ingredientai paprasti, viskas aišku, o rezultatas visada pasiteisina. Nei per riebi, nei per skysta, tinka ir pietums, ir vakarienei.

Koldūnai čia labai tinka, nes sriuba gaunasi soti, bet ne sunki. Jei namuose yra bulvių, šiek tiek daržovių ir pora kiaušinių tešlai – daugiau beveik nieko nereikia.

Koldūnų sriubos receptas

Tai paprasta, aiški sriuba, kuri visada pavyksta. Produktai įprasti, gaminimas be sudėtingų žingsnių, o skonis toks, kad tinka visai šeimai. Viskas verdama viename puode, todėl ir po gaminimo lieka mažiau rūpesčių.

Sriubai:

  • apie 300 g vištienos filė
  • 2 vidutinės bulvės
  • 1 morka
  • 1 svogūnas
  • 1 lauro lapas
  • 1 šaukštas aliejaus
  • druska ir pipirai pagal skonį

Koldūnų tešlai:

  • 2 kiaušiniai
  • apie 100 g miltų
  • 2 šaukštai vandens
  • 1 arbatinis šaukštelis aliejaus
  • žiupsnelis druskos

Gaminimas

Vištieną nuplaunu, dedu į puodą su vandeniu, įmetu lauro lapą ir verdu ant nedidelės ugnies apie 40 minučių. Jei susidaro putos, jas nugraibau. Išvirus mėsą išimu, supjaustau gabaliukais ir grąžinu atgal į sultinį.

Svogūną smulkiai supjaustau, morką sutarkuoju. Keptuvėje su trupučiu aliejaus apkepinu, kol daržovės suminkštėja ir lengvai pagelsta. Bulves nulupu, supjaustau nedideliais kubeliais ir sudedu į puodą kartu su apkepintomis daržovėmis. Verdu apie 15 minučių, kol bulvės beveik minkštos.

Kol verda sriuba, užminkau tešlą. Kiaušinius sumaišau su druska, vandeniu, aliejumi ir pamažu įmaišau miltus. Tešla turi būti tiršta, bet minkšta. Iš jos pjaustau mažus gabalėlius arba spaudžiu mažais kąsneliais tiesiai į verdančią sriubą.

Sudėjus koldūnus, verdu dar 5–10 minučių, kol jie iškyla ir pilnai išverda. Pabaigoje paragauju, jei reikia, pasūdau ar įberiu pipirų. Nukeliu nuo ugnies ir leidžiu kelias minutes pastovėti po dangčiu.

Kodėl ši sriuba neatsibosta net verdant dažnai

Koldūnų sriuba gera tuo, kad ją lengva pritaikyti pagal tai, kas tuo metu yra namuose. Jei nori sodresnio skonio – gali įdėti daugiau daržovių. Jei norisi lengvesnio varianto – mažiau bulvių ir plonesnį sultinį. Pats pagrindas nuo to nenukenčia.

Dar vienas pliusas – koldūnai sriuboje nesubyra ir netampa koše. Net kitą dieną skonis išlieka normalus, o tekstūra nepasikeičia taip, kaip būna su kai kuriomis kitomis sriubomis. Dėl to ją galima virti ne tik vienam kartui, bet ir dviem dienoms į priekį.

Tokie receptai dažniausiai ir lieka virtuvėje ilgam. Ne dėl įmantrybių, o todėl, kad veikia visada. Jei reikės, kitą kartą galim parodyti ir greitesnę versiją, kai laiko dar mažiau.

Kai norisi paprasto, bet tikro maisto

Receptas dažniausiai praverčia tada, kai nesinori galvoti, ką gaminti. Viskas aišku nuo pradžios iki pabaigos, nereikia nei papildomų idėjų, nei ypatingos nuotaikos. Išsiverdi, pavalgai ir ramu.

Tokie patiekalai ir lieka virtuvėje ilgam. Ne dėl to, kad įspūdingi, o dėl to, kad patikimi. Jei kažkurią dieną vėl iškils klausimas, ką virti pietums ar vakarienei, labai tikėtina, kad mintyse vėl atsiras ši sriuba.

Natūralus produktas, kuris atstato cholesterolį per 8 savaites

Justinas Rimkevičius
-
0
Natūralus produktas, kuris atstato cholesterolį per 8 savaites

Padidėjęs blogasis cholesterolis dažnai ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų. Žmogus jaučiasi normaliai, o rodikliai tyliai kyla, kol galiausiai atsiranda rimtesnių sveikatos problemų. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tam, ką galima keisti dar prieš pradedant vaistus.

Pastaruoju metu mokslininkų dėmesį patraukė vienas paprastas, kasdienėje mityboje naudojamas ingredientas. Tyrimai rodo, kad jis gali turėti realų poveikį kraujo riebalų balansui ir uždegiminiams procesams organizme.

Produktas mažinantis blogą cholesterolį išsiskiria tuo, kad jo poveikis buvo pastebėtas per palyginti trumpą laiką.

Tyrimas parodė pokyčius per 8 savaites

Mokslininkai nusprendė patikrinti, ar šis produktas iš tiesų gali paveikti cholesterolio rodiklius, o ne tik gražiai skambėti teorijoje. Tyrimas truko 8 savaites.

Kas buvo pastebėta po dviejų mėnesių:

1. Sumažėjo blogasis LDL cholesterolis
Dalyvių kraujo tyrimai parodė, kad LDL rodikliai krito. Ne drastiškai, bet stabiliai, be staigių šuolių ar šalutinių reakcijų.

2. Krito ir trigliceridų lygis
Tai svarbu tiems, kuriems cholesterolis kyla kartu su riebalų apykaitos sutrikimais ar svorio problemomis.

3. Padidėjo gerasis HDL cholesterolis
Ne visiems, bet daliai dalyvių. Tai ypač įdomu, nes HDL dažnai sunkiai kyla net koreguojant mitybą.

Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad dalyviai nekeičė savo gyvenimo būdo iš esmės. Jie tiesiog kasdien vartojo tą patį kiekį produkto, kaip buvo nurodyta tyrimo metu.

Dėl to produktas mažinantis blogą cholesterolį šioje vietoje atrodo ne kaip trumpalaikis triukas, o kaip lėto poveikio priemonė, kuri veikia palaipsniui. Svarbu ir tai, kad tyrime dalyvavo sveiki suaugusieji, o ne žmonės su sunkiomis širdies ligomis. Tai reiškia, kad kalbame apie prevenciją ir palaikymą, o ne gydymą vietoje vaistų.

Juodgrūdės išsiskiria poveikiu, kuris apima ne vien cholesterolį

Juodgrūdės, dar vadinamos juoduoju kmynu, ilgą laiką buvo laikomos tiesiog prieskoniu. Tačiau pastaraisiais metais jos vis dažniau atsiduria mokslinių tyrimų centre dėl savo poveikio medžiagų apykaitai, uždegiminiams procesams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.

Tai nėra vienas konkretus poveikis. Juodgrūdės veikia kompleksiškai, todėl produktas mažinantis blogą cholesterolį šiuo atveju kartu palaiko ir bendrą organizmo balansą. Būtent dėl šio plataus poveikio jos sulaukė tiek daug dėmesio.

Pagrindinės juodgrūdžių naudos sveikatai:

1. Padeda mažinti blogą LDL cholesterolį
Tyrimuose pastebėta, kad reguliarus vartojimas gali prisidėti prie LDL rodiklių mažėjimo.

2. Padeda didinti gerą HDL cholesterolį
Tai svarbu, nes HDL padeda šalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių.

3. Mažina trigliceridų kiekį kraujyje
Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems polinkį į medžiagų apykaitos sutrikimus.

4. Slopina lėtinius uždegiminius procesus
Juodgrūdėse esantys aktyvūs junginiai siejami su uždegimo mažėjimu.

5. Palaiko širdies ir kraujagyslių sistemą
Mažesnis uždegimas ir geresni lipidų rodikliai tiesiogiai veikia kraujagyslių būklę.

6. Gali padėti reguliuoti riebalinių ląstelių formavimąsi
Laboratoriniai tyrimai rodo poveikį riebalų kaupimosi procesams.

7. Palaiko imuninės sistemos veiklą
Dėl antioksidacinio poveikio organizmas geriau susidoroja su apkrovomis.

8. Gali prisidėti prie stabilesnio cukraus kiekio kraujyje
Kai kuriuose tyrimuose pastebėtas teigiamas poveikis gliukozės kontrolei.

Kalbant apie vartojimą, tyrimuose dažniausiai buvo naudojamas aiškus ir paprastas kiekis. Dažniausiai minimas variantas yra apie pusė arbatinio šaukštelio juodgrūdžių per dieną, vartojant jas su maistu. Tai gali būti pabarstymas ant patiekalų arba įmaišymas į košes, salotas ar daržovių patiekalus.

Kitas būdas yra juodgrūdžių aliejus kapsulėmis. Tokiu atveju dažniausiai vartojama nuo 500 iki 1000 mg per dieną, kartu su maistu. Svarbu neviršyti rekomenduojamų kiekių ir vertinti tai kaip papildą, o ne vaistų pakaitalą. Jei vartojami vaistai ar yra lėtinių ligų, verta pasitarti su gydytoju.

Mažina cholesterolį, bet tinka ne visiems

produktas mažinantis blogą cholesterolį – juodgrūdžių sėklos ir juodgrūdžių aliejus natūraliam vartojimui
Juodgrūdžių sėklos ir aliejus kasdieniam naudojimui. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Nors juodgrūdės daugeliui tinka be problemų, jos nėra neutralios visiems. Tai aktyvus produktas, todėl kai kuriais atvejais geriau būti atsargesniems arba bent jau neskubėti pradėti savarankiškai.

Jei kyla abejonių, ypač kai jau vartojami vaistai ar yra diagnozuotų sveikatos sutrikimų, sprendimą verta priimti ne impulsyviai. Natūralus produktas vis tiek daro poveikį organizmui.

Kam juodgrūdės gali netikti:

  • vartojantiems kraują skystinančius vaistus
  • vartojantiems vaistus nuo diabeto
  • vartojantiems vaistus nuo aukšto kraujospūdžio
  • turintiems kepenų ar inkstų sutrikimų
  • nėščiosioms
  • žindančioms moterims
  • žmonėms, linkusiems į alergines reakcijas
  • planuojantiems vartoti dideles dozes ar koncentruotą aliejų

Tokiais atvejais produktas mažinantis blogą cholesterolį neturėtų būti pirmas žingsnis be pasitarimo. Daugeliui pakanka mažų kiekių maiste, tačiau vartojant koncentratus ir kapsules reikia daugiau atsakomybės.

1...190191192...473191 iš 473 psl.