Natūralus gėrimas inkstams gali būti raktas į geresnę savijautą – ypač jei ryte jaučiatės apsunkę ar vargina pilvo pūtimas. Dažnai tai signalas, kad inkstai pavargo nuo susikaupusių toksinų.

Šis augalinis gėrimas veikia švelniai, bet stipriai – padeda pašalinti vandens perteklių, palengvina virškinimą ir palaiko natūralų organizmo valymą. Nedidelis kasdienis įprotis, kuris daro didelę įtaką bendrai savijautai.

Kada metas susirūpinti? Šie simptomai gali išduoti nusilpusius inkstus

Inkstų veikla dažnai pablogėja tyliai – be aiškių skausmų ar ūmių pojūčių. Tačiau yra ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Pirmiausia – nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas. Inkstai atsakingi už švarų kraują, o kai jie veikia lėčiau, organizmas apsinuodija nuo vidaus.

Kiti dažni požymiai:

• Pabrinkimai – ypač aplink akis, rankas ar kulkšnis
• Pilvo pūtimas, sunkumo jausmas
• Dažnas ar skausmingas šlapinimasis
• Tamsesnė ar drumzlinė šlapimo spalva
• Aukštas kraujospūdis, kuris nesislopina įprastomis priemonėmis

Jei pastebite bent kelis iš šių simptomų, metas pasirūpinti savo inkstais – dar prieš pasirodant rimtesniems sveikatos sutrikimams.

Natūralus gėrimas inkstams – švelnus, bet veiksmingas būdas pasirūpinti savimi

Ne visada reikia griebtis vaistų – kai kurie natūralūs sprendimai gali duoti stulbinamų rezultatų. Vienas tokių – paprastas, bet galingas žolelių nuoviras, kurio receptas perduodamas iš kartos į kartą.

Šis natūralus gėrimas inkstams veikia trimis kryptimis: valo toksinus, mažina uždegimą ir stiprina šlapimo sistemą. Tuo pačiu jis gerina bendrą savijautą – daugelis pastebi sumažėjusį pilvo pūtimą, daugiau energijos ir geresnį virškinimą.

Jo sudėtyje – tik augalinės kilmės ingredientai, kurie vieni kitus papildo: petražolės, asiūkliai, salieras, imbieras ir citrina. Tai – gamtos dovana tavo kūnui.

Gėrimo receptas

Šis gėrimas paruošiamas paprastai ir nereikalauja jokių sudėtingų ingredientų. Svarbiausia – naudoti šviežius augalus ir švarų, filtruotą vandenį.

Reikės:

• 1 saujos šviežių petražolių (su koteliais)
• 1 saliero stiebo su lapais
• 1 valg. š. džiovintos krieninės usnies (arba dirvinio asiūklio)
• 1 griežinėlio imbiero
• ½ citrinos sulčių
• 500 ml vandens

Gaminimas:

Švariai nuplaukite šviežias žoleles – petražoles, salierą, asiūklį – ir supjaustykite jas stambesniais gabalais. Taip jos greičiau atiduos savo veikliąsias medžiagas į vandenį. Tuo metu užvirkite 500 ml vandens ir, kai tik jis pasieks virimo tašką, sumažinkite ugnį iki silpnos.

Į lengvai verdantį vandenį suberkite visas žoleles ir imbiero griežinėlį, išskyrus citriną. Viską virkite 10–15 minučių, kad susijungtų skoniai ir veikliosios medžiagos. Nukelkite nuo ugnies, perkoškite per smulkų sietelį ir leiskite šiek tiek atvėsti – kad nebūtų per karšta gerti ar spausti citrinos sulčių.

Kai gėrimas tampa maloniai šiltas, įspauskite šviežios citrinos sultis. Gėrimą galite gerti po stiklinę ryte ant tuščio skrandžio arba vakare prieš miegą. Reguliariai vartojant, jis gali padėti atkurti natūralią inkstų funkciją ir sumažinti kasdienį organizmo apkrovimą.

Kaip vartoti šį gėrimą, kad poveikis būtų stipriausias

Šį gėrimą geriausia gerti šiltą – ne verdantį, bet ir ne visiškai atvėsusį. Rekomenduojama vartoti 1–2 kartus per dieną, geriausia:

• Ryte – tuščiu skrandžiu, vos atsikėlus. Tai paskatina inkstų darbą ir švelniai „pažadina“ virškinimą.
• Vakarais – likus valandai iki miego. Tokiu metu gėrimas palaiko organizmo valymo procesus naktį.

Viena porcija – apie 200–250ml. Jei naudosite gėrimą kasdien, darykite 5–7 dienų kursą, tuomet padarykite 2–3 dienų pertrauką. Toks cikliškas vartojimas leidžia organizmui prisitaikyti ir nepersitempti.

Svarbu: laikykite gėrimą šaldytuve ne ilgiau kaip 2 dienas, o prieš vartojimą – šiek tiek pašildykite. Ir, žinoma, venkite perdozavimo – daugiau nebūtinai reiškia geriau.

Kas laukia po pirmos savaitės – ir kada pajusite pokyčius

Iš pradžių pokyčių gali būti nedaug. Vis dėlto jau po 3–4 dienų dauguma pastebi: rytais mažėja sunkumas, skrandis ne taip pūtėja, o bendra energija truputį pakyla. Nemalonus rytinis tūpčiojimas, kai norisi „nuvalyti“, tampa mažiau pastebimas.

Po kokių 7–10 dienų – žymūs rezultatai. Dažnas taškas: šlapinimasis tampa reguliarus, šviesesnis, pojūtis, kad kūnas valo save. Jei buvo tinimas veide ar kojose – jis sumažėja. Virškinimas tampa lankstesnis, o alkio jausmas dieną vidutiniškai silpnesnis.

Ilgalaikis efektas matomas po 3–4 savaičių reguliaraus vartojimo. Kūnas pradeda „dirbti kitaip“ – svoris natūraliai koreguojasi, odos spalva tampa švaresnė, o maži kasdieniai sunkumai gyvena tyliu atsitraukimu. Tai ne akimirksniška magija, bet kasdienis palaikymas, kurio rezultatai aiškūs.

Lengvumo pojūtis, kurį verta pradėti

Šis natūralus gėrimas inkstams nėra magiškas potekstis – tai paprasta, kasdienė pagalba tavo organizmui. Kai kūnas atsipalaiduoja nuo perteklinių skysčių, kai virškinimas tampa tolygesnis ir kai tampi šiek tiek lengvesnis, jaučiasi – kad dirbi teisinga linkme.

Nesvarbu, ar norisi mažiau pūtimo, daugiau energijos, ar tiesiog pajusti vertingą balansą – ši arbata gali būti ta pirmoji smulkmena, kuri padeda atkurti ryšį su savimi. Ir kai ji tampa ritualu, pokyčiai – tampa dalimi tavo vidinio ritmo.

Kai cukraus lygis kraujyje ima svyruoti, daugelis iš karto pagalvoja apie vaistus. Tačiau liaudies medicina siūlo visai kitą kelią – natūralią pagalbą, kurią galime rasti ne vaistinėje, o darže.

Vienas paprastas ingredientas, dažnai nurašomas kaip bevertė atliekama dalis, iš tiesų slepia stiprų poveikį – tai pupelių milteliai cukraus stabilizavimui.

Senolių praktikoje pupelių ankštys niekada nebuvo tiesiog išmetamos. Jas džiovindavo, smulkindavo ir naudodavo kaip natūralų organizmo pagalbininką.

Šiandien, kai vis daugiau žmonių ieško natūralių sprendimų sveikatai, šis paprastas miltelis vėl grįžta į virtuvę – ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip vertinga priemonė sveikatai.

Kodėl pupelių milteliai veikia?

Pupelių ankštyse gausu augalinių skaidulų, flavonoidų ir mineralų, kurie prisideda prie lengvo cukraus kiekio reguliavimo.

Skirtingai nei kai kurios sintetinės priemonės, jos nesukelia staigaus gliukozės kritimo, o veikia lėtai ir tolygiai – tai itin svarbu žmonėms, kuriems būdingas padidėjęs jautrumas cukraus svyravimams.

Be to, šios miltelių formos nauda – jų universalumas. Šaukštelis gali būti įmaišomas į šiltą vandenį, žolelių arbatą ar net maistą.

Skonis švelnus, vos juntamas, tad tai – nepastebimas, bet veiksmingas būdas įtraukti vertingą augalinę medžiagą į kasdienę rutiną.

Kaip pasigaminti pupelių miltelių?

Norint gauti kokybiškų miltelių, svarbu naudoti tik sausas, prinokusias ankštis – be pupelių viduje.

Jas reikia kruopščiai nuplauti, nusausinti, supjaustyti mažesniais gabalėliais ir džiovinti orkaitėje ar natūraliomis sąlygomis. Išdžiovintas ankštis sumalti iki miltelių kavos malimo aparatu arba trintuvu.

Kai milteliai jau paruošti, laikykite juos sandariame stikliniame inde tamsioje vietoje – kaip ir visus vaistažolinius produktus.

Galima vartoti po 1 arbatinį šaukštelį per dieną, geriausia – ryte arba prieš valgį.

Receptas

Jums reikės:

1. Prinokusių, sausų pupelių ankščių (be pupelių viduje)
2. Švarios, sausos vietos džiovinimui
3. Malimo įrankio – kavos malūnėlio ar trintuvo

Gaminimo eiga:

• Nuplaukite ir gerai nusausinkite ankštis
• Supjaustykite jas mažesniais gabalėliais
• Džiovinkite saulėje, krosnyje (iki 50 °C) ar džiovyklėje
• Sukepusias, traškias ankštis sumalkite į miltelius
• Laikykite stikliniame inde, tamsioje vietoje

Ką svarbu žinoti?

Svarbu pabrėžti, kad pupelių milteliai nėra vaistai ir neturėtų būti vartojami vietoj paskirtų medikamentų.

Tačiau tai gali būti puikus natūralus priedas prie sveikos gyvensenos. Liaudies praktikoje ši priemonė dažnai buvo naudojama profilaktiškai – ypač rudenį ir pavasarį, kai organizmas jautresnis.

Taip pat reikėtų vengti vartoti dideliais kiekiais ar netikrintų šaltinių produktus. Jei turite rimtų sveikatos sutrikimų, pasitarkite su gydytoju.

Išvada

Pupelių milteliai cukraus stabilizavimui – tai priminimas, kad veiksmingos priemonės kartais slepiasi paprasčiausiuose augaluose.

Nors poveikis nėra stebuklingas, ilgainiui įtraukus šį produktą į mitybą, galima pastebėti teigiamų pokyčių savijautoje. Ir svarbiausia – tai visiškai natūrali, prieinama ir laiko patikrinta pagalba.

Vakare – sunkumas, gurgiantis pilvas ar veržiantis pojūtis? Tai dažnas virškinimo sutrikimo ženklas, kuris kankina net ir sveikai besimaitinančius.

Liaudies medicina šimtmečiais siūlo natūralius būdus, kaip palengvinti pojūčius.

Šiandien vis dažniau kalbama apie du paprastus, bet stebėtinai veiksmingus ingredientus – pankolių ir chia sėklas nuo pilvo pūtimo.

Kodėl būtent pankoliai?

Pankolių sėklos – ne tik aromatingas prieskonis, bet ir virškinimą skatinantis natūralus vaistas.

Senovėje jos buvo naudojamos po sočių vaišių, o šiandien vis daugiau žmonių prisimena jų naudą.

Pankolių sėklos:

• Mažina žarnyno spazmus;
• Slopina fermentaciją ir dujų kaupimąsi;
• Skatina švelnų, bet veiksmingą virškinimą.

Pakanka vos šaukštelio šių sėklų – užplikytų kaip arbata arba kramtomų po valgio – kad palengvėtų pojūtis skrandyje.

Chia – mažos sėklos, didelė pagalba

Chia sėklos ypač tinka tiems, kuriuos kankina užkietėję viduriai ir dėl to kauptis linkusios dujos.

Šios sėklos prisotintos tirpių skaidulų, kurios lėtai brinksta ir natūraliai skatina žarnyno darbą.

Svarbu: chia būtina išbrinkinti – užpilkite šiltu vandeniu ar augaliniu pienu ir palikite bent 20–30 minučių (dar geriau – per naktį). Taip išvengsite papildomo žarnyno dirginimo.

Kaip paruošti mišinį vakare?

Norint pajusti poveikį, svarbiausia – paprastumas ir reguliarumas. Šis mišinys puikiai tinka vartoti vakare, likus 1–2 val. iki miego.

Receptas:

• 1 arbatinis šaukštelis pankolių sėklų;
• 1 arbatinis šaukštelis chia sėklų;
• 150–200 ml šilto vandens arba augalinio pieno.

Viską sumaišykite stiklinėje ir palikite brinkti bent 30 min., idealiausia – per naktį.

Ryte išgersite želė konsistencijos gėrimą, kuris neapsunkina skrandžio, bet duoda efektą.

Kada vartoti ir kaip tai veikia ilgainiui?

Mišinį geriausia išgerti vakare – tuomet, kai skrandis jau pailsėjęs, o organizmas ruošiasi ramiam virškinimui.

Tokiu metu pankolių švelnumas ir chia sėklų lėtai veikianti galia susijungia į vieną tylią pagalbą organizmui.

Daugelis pastebi, kad ryte pilvas mažiau išsipūtęs, lengviau tuštintis, o apsunkimo jausmas – žymiai sumažėjęs. Svarbu vartoti ne tik tada, kai jaučiamas diskomfortas, bet ir profilaktiškai.

Reguliariai geriant šį mišinį, žarnynas prisitaiko prie švelnesnio valymo ritmo, o organizmas mažiau linkęs reaguoti į stresą, nereguliarų maistą ar persivalgymą.

Žinoma, kaip ir su viskuo, per daug – negerai. Jei mišinys sukelia papildomą pilvo tempimą, greičiausiai jo vartojama per dažnai arba per didelėmis porcijomis.

Tinkamiausias būdas – stebėti savo kūną ir pradėti nuo mažesnio kiekio.

Mažos sėklos – didelis palengvėjimas

Kai kasdienybė pilna skubėjimo, o virškinimas reaguoja jautriai – natūralūs sprendimai dažnai tampa tuo, kas iš tiesų padeda.

Pankolių ir chia sėklos nuo pilvo pūtimo – paprastas, bet išmintingas derinys, atėjęs tiek iš senolių praktikos, tiek iš šiuolaikinės mitybos patirties.

Šaukštelis švelnumo vakare gali reikšti lengvumą ryte. Ir svarbiausia – tai nereikalauja nei sudėtingų planų, nei brangių papildų. Tereikia truputį kantrybės, pastovumo ir dėmesio sau.

Pabudote apsunkę, su patinusiu veidu ar maišeliais po akimis? Tai gali būti ženklas, kad jūsų inkstai prašosi pagalbos. Kai organizme kaupiasi skysčiai ir toksinai, dažnai jaučiame nuovargį, vangumą ar net spaudimą apatinėje nugaros dalyje.

Tai ne visada lėtinė problema – kartais tereikia švelnaus postūmio natūraliai organizmo detoksikacijai.

Inkstus valantis gėrimas, apie kurį kalbėsime, seniai žinomas liaudies medicinoje. Jis ne tik padeda pašalinti susikaupusius toksinus, bet ir grąžina lengvumo jausmą, mažina patinimą ir skatina energijos sugrįžimą.

Kodėl svarbu palaikyti inkstus kasdien?

Inkstai dažnai vadinami kūno filtrais – jie nepertraukiamai valo kraują, reguliuoja skysčių kiekį, rūgščių-šarmų pusiausvyrą ir net kraujospūdį. Tačiau kai jų apkrova tampa per didelė, organizmas tai pajunta labai greitai.

Pirmieji požymiai – tai ne skausmas, o vangumas, pabrinkimai, sunkumas rytais, dažni šlapimo pūslės dirgikliai ar net tamsesnis šlapimas. Visa tai – tylūs ženklai, kad inkstams trūksta dėmesio ir palaikymo.

Inkstus valantis gėrimas padeda natūraliai, be drastiškų valymų ar sintetinių papildų. Jis švelniai skatina šlapimo išsiskyrimą, šalina perteklinius skysčius ir mažina uždegiminius procesus. Ir svarbiausia – tai galite padaryti tiesiog savo virtuvėje, be brangių procedūrų.

Ko tikėtis, kai į kasdienybę įtraukiamas inkstus valantis gėrimas?

Jau po kelių dienų daugelis pajunta labai konkrečius, švelnius, bet aiškius pokyčius. Lengvumo jausmas rytais – viena pirmųjų naudų. Sumažėja tinimai aplink akis, veidas atrodo ne toks „pripūstas“, o kūnas – lengvesnis. Taip pat mažėja jausmas, kad „užsistovėjęs“ vanduo kaupiasi kojose ar pilvo srityje.

Gali pagerėti šlapinimosi reguliarumas, be dažno poreikio. Tualeto lankymas tampa efektyvesnis – jausmas, kad organizmas iš tiesų išsivalo, o ne tik „bėgioja tuščiai“.

Taip pat dažnai sumažėja pilvo pūtimas, o virškinimas tampa tolygesnis. Kadangi dauguma ingredientų veikia priešuždegimiškai ir detoksikuojančiai, po savaitės ar dviejų galima pastebėti daugiau energijos, ryškesnį protą, net švaresnę odą.

Palaipsniui gerėjanti savijauta, kuri nesukelia streso organizmui. Tikra pagalba tiems, kurie pavargo nuo jausmo, kad kūnas tiesiog „nebeveikia taip, kaip anksčiau“.

Kaip pasigaminti šį inkstus valantį gėrimą namuose?

Vienas didžiausių šio gėrimo privalumų – paprastumas. Nereikia brangių ingredientų ar sudėtingų žingsnių. Viską galite pasigaminti per 15–20 minučių, o skonis – gaivus ir šiek tiek žolelinis.

Reikės:

• 1 saujos šviežių petražolių (su stiebais)
• 1 saliero stiebo su lapeliais
• 1 šaukšto džiovinto asiūklio
• 1 plonos riekelės šviežio imbiero
• Sulčių iš ½ citrinos
• 500ml filtruoto vandens

Pirmiausia gerai nuplaukite visus ingredientus. Supjaustykite stambesnes dalis, kad išsiskirtų daugiau naudingų medžiagų. Užvirkite vandenį, tada sumažinkite kaitrą ir sudėkite žoleles. Pavirkite apie 10–15 minučių ant nedidelės ugnies.

Nukoškite, įpilkite citrinos sulčių, leiskite truputį pravėsti – ir jau galite gerti.

Geriausia gerti šiltą, ryte arba vakare, mažais gurkšneliais. Jeigu norisi gaivesnio varianto – galima palaikyti šaldytuve ir gerti per dieną po stiklinę.

Kaip dažnai vartoti ir ką verta žinoti prieš pradedant?

Kaip ir su visais natūraliais organizmo palaikymo būdais – svarbiausia ne kiekis, o reguliarumas. Inkstus valantis gėrimas geriausiai veikia, kai tampa mažyte kasdienio ritualo dalimi. Pakanka vienos–dviejų stiklinaičių per dieną, ir jau po savaitės daug kas pajunta pokytį.

Rekomenduojama gerti 5–7 dienas iš eilės, o po to padaryti kelių dienų pertrauką. Tai leidžia organizmui atsigauti ir palaikyti natūralų balansą. Jeigu gėrimas jaučiamas kaip naudingas, ciklą galima pakartoti kas mėnesį ar sezoniškai.

Klausykitės savo kūno. Jei pastebite, kad jau po kelių dienų sumažėjo tinimai ar pagerėjo virškinimas, tai ženklas, kad organizmas į tai reaguoja. O jeigu vartojate vaistus ar turite rimtesnių sveikatos būklių – pasitarkite su gydytoju.

Tai nėra griežta dieta ar organizmo „perkrova“ – tai švelni, bet veiksminga pagalba, kuri prisitaiko prie jūsų ritmo.

Išvada

Nėra vieno stebuklingo sprendimo, kuris iš karto išspręstų viską. Tačiau yra paprasti būdai padėti savo kūnui – ir inkstus valantis gėrimas yra vienas iš jų.

Vos viena stiklinė per dieną gali tapti esminiu pokyčiu. Mažiau tinimų, geresnis virškinimas, lengvumo jausmas – tai dažni rezultatai, kuriuos pastebi daugelis. Ir svarbiausia – tai natūralus, švelnus būdas rūpintis savimi. Jeigu norisi pradėti kažką gero sau – šis žingsnis paprastas, lengvai įgyvendinamas ir tikrai vertas pabandyti.

Jei kulnai suskeldėjo taip, kad net vaikščioti nemalonu – metas prisiminti, ką darydavo mūsų močiutės, kuomet pasireikšdavo suskilinėję kulnai.

Šiandien siūloma daugybė kremų, bet prieš kelis dešimtmečius moterys pasikliaudavo tik tuo, ką rasdavo virtuvėje, kieme ar vaistinėlėje: gyvuliniai riebalai, bičių vaškas, žolelės, bulvių nuoviras. Paprasta, bet veiksminga.

Tokie metodai grįžta į madą – ir ne be priežasties. Jie padeda ne tik suminkštinti, bet ir realiai gydo – maitina odą, slopina uždegimą, mažina įtrūkimų riziką. Laikas sužinoti, kaip natūraliai pasirūpinti kulnais be vaistų ar brangių priemonių.

1. Bičių vaško ir aliejaus balzamas – paprasta ir veiksminga

Paprastumas čia tampa stiprybe. Tai mišinys, kuris sujungia šilumą, drėgmę ir lengvą natūralią apsaugą, leisdamas odai atsinaujinti ir išgyti.

Ingredientai:

• 1–2 šaukštai natūralaus bičių vaško
• 2–3 šaukštai šalto spaudimo nerafinuoto aliejaus (pvz., alyvuogių ar migdolų)

Paruošimas ir naudojimas:

Į nedidelį indą įdėkite vaško gabalėlį ir šiek tiek aliejaus. Šildykite indą vandens vonelėje, kol vaškas ištirps, ir gerai išmaišykite. Leiskite mišiniui šiek tiek atvėsti – kol bus šiltas, bet ne karštas.

Tepkite ant kulnų vakare, užsidėkite medvilnines kojines ir eikite miegoti. Rekomenduojama palikti bent per naktį – rezultatas jaučiamas ryte.

2. Sodos vonelės – pigus ir veiksmingas sprendimas

Jei kulnai sukietėję ir šerpetoja, pirmiausia juos reikia suminkštinti. Paprasta sodos vonelė puikiai atlieka šią funkciją.

Kaip paruošti:

• Į dubenį su šiltu vandeniu įberkite 2–3 šaukštus sodos.
• Pamirkykite pėdas apie 15–20 minučių.

Po vonelės nušveiskite kulnus šveitikliu ar pemza, nusausinkite ir gausiai patepkite maitinamuoju kremu ar aliejumi – tiks tiek alyvuogių, tiek kokosų. Geriausia atlikti procedūrą prieš miegą ir apsimauti kojines – kad oda galėtų įsisavinti drėgmę per naktį.

3. Taukai ir liaudiški mišiniai – gilus odos atstatymas

Nuo seno kulnų skilinėjimui buvo naudojami natūralūs gyvūniniai riebalai – kiaulių, barsukų ar bebrų taukai. Šios priemonės puikiai maitina, minkština ir regeneruoja net labai pažeistą odą.

Tepkite švariai nuplautus, pamirkytus kulnus taukais arba jų pagrindu pagamintu kremu. Ypač veiksminga daryti tai prieš naktį – užtepti storą sluoksnį, apsimauti medvilnines kojines ir palikti visai nakčiai. Ryte oda bus švelnesnė, mažiau trūkinėjanti.

Jei riebalų kvapas nepriimtinas, galima įmaišyti šlakelį pušų eterinio aliejaus ar medetkų ekstrakto – tai ne tik pagerins kvapą, bet ir suteiks papildomų priešuždegiminių savybių.

4. Žolelės, vitaminai ir natūrali dermos mityba

Skilinėjantiems kulnams padėti galima ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Kulnų būklė dažnai signalizuoja apie tam tikrų medžiagų trūkumą – dažniausiai tai vitaminas D, B grupės vitaminai, cinkas ir omega-3 riebalų rūgštys.

Taip pat labai naudingi žoliniai tepalai, kurių pagrindą sudaro medetkos, ramunėlės ar kiaulpienės. Medetkų žiedų galima pasiskinti, šiek tiek pakepinti su ghee sviestu ir šią masę naudoti kaip tepalą – liaudiškai sakoma, jog tai „užveria“ net giliausius įtrūkimus.

Papildomai rekomenduojama gerti kiaulpienių šaknų arbatą – ji padeda kepenims, kurios, pasak kai kurių natūropatų, yra tiesiogiai susijusios su odos būkle ir skilinėjimu.

5. Medetkų ir taukų kompresas – gilus odos maitinimas

Norint suskilinėję kulnai užgytų – reikia sustiprinti odą ir padėti jai regeneruotis Į pagalbą galima pasitelkti medetkų žiedų tepalą ant gyvūninių taukų pagrindo.

Šiuo atveju suskilinėjusių kulnų oda gauna ne tik drėgmę, bet ir natūralų priešuždegiminį poveikį. Šiluma iš riebalų padeda maistingosioms medžiagoms giliau įsigerti, o medetkų ekstraktas veikia ląstelių atsistatymą.

Medetkų žiedus sumaišykite su sviestu ar taukais (pvz., kiaulių ar barsuko), pašildykite iki ištirpimo, tada leiskite mišiniui šiek tiek pravėsti. Tepkite storu sluoksniu ant kulnų, apdenkite plėvele, apsimaukite kojines ir palikite bent kelias valandas arba visai nakčiai. Procedūrą kartokite kas kelias dienas, kol oda taps pastebimai lygesnė.

Natūralūs būdai, kurie tikrai veikia – bet būkite nuoseklūs

Jei kenčiate nuo suskilinėjusių kulnų, svarbiausia – kantrybė ir reguliarumas. Vienkartinė procedūra retai duoda ilgalaikį efektą, tad pasirinkite jums patogiausią metodą ir kartokite jį reguliariai – bent kelis kartus per savaitę.

Nepamirškite, kad suskilinėję kulnai – ne tik estetinė problema. Tai ženklas, kad jūsų odai trūksta drėgmės, riebalų arba tam tikrų medžiagų, o gal net organizmas siunčia signalus apie gilesnius sutrikimus. Todėl verta žiūrėti į šią problemą kompleksiškai: rūpintis oda iš išorės ir nepamiršti vidaus.

Liaudiški receptai padeda ne tik išgyti – jie sugrąžina odai sveiką išvaizdą, stiprumą ir švelnumą. O kas svarbiausia – tai galima padaryti be chemijos, vaistų ar brangių priemonių.