Jei paklaustumėte mitybos specialistų apie sveikiausią gėrimą, dauguma nedvejodami įvardytų žaliąją arbatą. Esame įpratę manyti, kad norint lėtinti senėjimą ar saugoti širdį, privalome gerti šį kartoką gėrimą. Net jei jo skonis ne visada džiugina.

Tačiau mokslo pasaulyje vis garsiau kalbama apie galingą varžovą iš tolimosios Pietų Afrikos. Jis savo savybėmis kėsinasi perimti karūną iš populiariosios žaliosios arbatos. Tai gėrimas, kuris neturi nė lašo kofeino, nedirgina skrandžio, o jo poveikis ląstelių jaunystei stebina net skeptikus.

Susipažinkite – tai raudonoji arbata, pasaulyje žinoma kaip Rooibos. Nors techniškai tai nėra arbata, o žolelių antpilas iš Aspalathus linearis augalo, jos poveikis organizmui yra tiesiog stulbinantis.

Galingas smūgis senėjimo procesams

Vienas didžiausių šio gėrimo privalumų yra galingas antioksidacinis užtaisas. Mūsų organizme nuolat vyksta nematomos kovos su laisvaisiais radikalais.

Šie agresyvūs junginiai pažeidžia ląsteles ir greitina senėjimą. Čia Rooibos arbatos nauda atsiskleidžia visu pajėgumu.

Šiame gėrime esantys unikalūs polifenoliai veikia kaip ląstelių sargybiniai. Jie ne tik mažina uždegiminius procesus visame organizme, bet ir palaiko bendrą ląstelių sveikatą.

Tai veikia tarsi vidinis skydas. Jis tiesiogiai lėtina senėjimo procesus ir saugo mus nuo aplinkos taršos bei streso poveikio.

Efektyvi pagalba širdžiai

Širdies ligos išlieka viena opiausių problemų visame pasaulyje. Tačiau šis gėrimas gali tapti puikia, natūralia prevencine priemone.

Tyrimai rodo, kad raudonoji arbata turi teigiamą poveikį kraujo lipidų profiliui. Reguliarus jos vartojimas padeda mažinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį.

Taip pat pastebėta, kad ji mažina trigliceridų kiekį kraujyje. Tai itin svarbu norint išvengti kraujagyslių kalkėjimo ir aterosklerozės.

Gerdami šį švelnų gėrimą, jūs padedate savo širdžiai dirbti lengviau ir efektyviau. Tai paprasta kasdienė priemonė kraujotakos sistemos stiprinimui.

Ramybė jautriam skrandžiui

Daugelis žmonių negali mėgautis kava ar žaliąja arbata dėl kofeino. Jis dažnai sukelia nerimą, širdies plakimą ar nemigą.

Čia Rooibos neturi lygių. Tai natūraliai be kofeino esantis gėrimas, tinkantis net vėlyviems vakarams. Jį drąsiai gali gerti net vaikai ar nėščiosios.

Be to, šios arbatos poveikis puikiai jaučiama virškinimo sistemoje. Skirtingai nei įprastos arbatos, ji neturi daug taninų.

Taninai yra medžiagos, kurios dažnai dirgina skrandį ir sukelia rūgštingumą. Rooibos veikia priešingai – ji pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.

Tai gali apsaugoti žarnyno gleivinę, sumažinti spazmus ir nuraminti virškinamojo trakto uždegimus po sunkesnio maisto.

Tobulo puodelio receptas: sveikata ir skonis viename

Skirtingai nei žalioji arbata, Rooibos visiškai nebijo karščio ir niekada netampa karti, net jei netyčia palaikysite ją ilgiau.

Jums reikės:

• 250 ml šviežio vandens;
• 1–1,5 a. š. byrių Rooibos lapelių (arba 1 kokybiško pakelio);
• 1 griežinėlio citrinos arba apelsino (padeda geriau įsisavinti geležį);
• Šiek tiek medaus (nebūtina, nes arbata natūraliai salstelėjusi).

Gaminimo eiga

Užvirkite vandenį iki 100°C temperatūros. Tai svarbus skirtumas nuo žaliosios arbatos – raudonoji arbata geriausiai atsiskleidžia užpilta verdančiu vandeniu. Užpilkite žoleles puodelyje arba arbatinuke.

Būtinai uždenkite indą lėkštele ar dangteliu. Leiskite arbatai pritraukti bent 5–7 minutes. Jei norite itin stipraus antioksidacinio poveikio, galite laikyti net iki 10 minučių. Nesijaudinkite dėl skonio – ši arbata neturi taninų, todėl neapkarsta net ilgai mirkoma.

Šį gėrimą galite gerti bet kuriuo paros metu. Kadangi jame nėra kofeino, puodelis šiltos Rooibos arbatos su šlakeliu pieno yra puikus pasirinkimas prieš miegą – tai padeda atsipalaiduoti ir ramiau užmigti.

Taip pat ji puikiai tinka kaip šalta arbata vasarą. Tiesiog paruoškite stipresnį nuovirą, atvėsinkite, įdėkite ledukų, mėtų lapelių ir turėsite sveiką, elektrolitų gausų gėrimą, kuris puikiai malšina troškulį karštą dieną.

Išvada

Apibendrinant, Rooibos yra kur kas daugiau nei tik skanus, šiek tiek salstelėjęs gėrimas. Tai saugi ir itin vertinga alternatyva juodajai bei žaliajai arbatai.

Dėl gausių antioksidantų ir gebėjimo mažinti cholesterolį, ji nusipelno vietos kiekvieno žmogaus racione. Tai paprastas būdas kasdien padaryti kažką gero savo kūnui be didelių pastangų ar nemalonaus skonio.

Daugelis žmonių kasdien kovoja su varginančiu pilvo pūtimu, sunkumo pojūčiu ir virškinimo sutrikimais, ieškodami pagalbos brangiose vaistinėse esančiose priemonėse. Tačiau atsakymas dažnai slepiasi mūsų protėvių virtuvėje.

Rauginti kopūstai ir jų skystis yra tikras gamtos stebuklas, galintis kardinaliai pakeisti savijautą. Mokslininkai patvirtina, kad kopūstų sūrymas žarnynui veikia kaip galingas eliksyras, kuris ne tik gerina medžiagų apykaitą, bet ir padeda pasiekti trokštamą plokščią pilvą be didelių pastangų.

Kodėl rauginti kopūstai vadinami supermaistu?

Pagrindinė šio produkto paslaptis – fermentacijos procesas, kurio metu susidaro milžiniški kiekiai gerųjų bakterijų.

Raugintuose kopūstuose gausu probiotikų, kurie yra būtini sveikai žarnyno mikroflorai palaikyti.

Skaičiuojama, kad vienoje porcijoje šio skanėsto gali būti apie 1 milijardą kolonijas sudarančių vienetų (KSV) pieno rūgšties bakterijų, apimančių iki 26 skirtingų štamų.

Šios laktobakterijos veikia kaip natūralūs virškinimo pagalbininkai. Jos padeda skaidyti maistą ir užtikrina, kad organizmas pasisavintų visas reikalingas maistines medžiagas.

Be to, kopūstuose esantys fermentai palengvina skrandžio darbą, todėl pavalgius nejaučiamas įprastas sunkumas.

Kaip kopūstų sūrymas žarnynui veikia organizmą?

Reguliarus šio raugo vartojimas veikia keliais lygmenimis, užtikrindamas visapusišką virškinimo sistemos atstatymą. Štai pagrindiniai procesai, vykstantys jūsų kūne:

• Virškinimo gerinimas: Probiotikai praturtina naudingų bakterijų aplinką, o tai tiesiogiai spartina maisto apdorojimą.
• Pūtimo mažinimas: Gerosios bakterijos tampa pirmąja gynybos linija nuo toksinų ir kenksmingų mikroorganizmų.
  Jos padeda sumažinti dujų kaupimąsi, vidurių užkietėjimą ir netgi palengvina simptomus, susijusius su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, Krono liga ar opiniu kolitu.
• Bakterijų balanso atstatymas: Po antibiotikų vartojimo ar netinkamos mitybos žarnyno flora išsibalansuoja. Rauginti kopūstai padeda greitai atkurti reikiamą pusiausvyrą.

Papildoma nauda jūsų sveikatai

Nors pagrindinis tikslas dažnai būna plokščias pilvas, kopūstų sūrymas žarnynui suteikia kur kas daugiau privalumų.

Sveikas žarnynas yra tiesiogiai susijęs su stipria imunine sistema, todėl kartu su probiotikais gaunamas vitaminas C padeda efektyviau kovoti su infekcijomis.

Taip pat pastebėta, kad fermentuoti produktai padeda stabilizuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulos lėtina gliukozės pasisavinimą, o tai ypač svarbu norint išvengti energijos šuolių.

Be to, egzistuoja įrodytas ryšys tarp žarnyno sveikatos ir geros nuotaikos – sveika mikroflora mažina streso lygį bei gerina koncentraciją.

Kalis, esantis kopūstuose, padeda reguliuoti vandens balansą ir išveda perteklinį skystį, todėl dingsta patinimai.

Kaip teisingai vartoti šią priemonę?

Norint pasiekti geriausių rezultatų, rekomenduojama išgerti 1 valgomąjį šaukštą kopūstų sūrymo likus 15–20 minučių iki valgio.

Geriausia tai daryti ryte, tuščiu skrandžiu. Jei grynas sūrymas jums per stiprus, galite jį vartoti reguliariai kaip priedą prie salotų ar kitų patiekalų.

Svarbu žinoti, kad pradėjus vartoti raugintus produktus, pirmosiomis dienomis pilvo pūtimas gali net šiek tiek sustiprėti.

Tai visiškai normalus procesas – jūsų žarnynas prisitaiko prie naujų probiotikų ir vyksta „gerųjų“ bakterijų kova su „blogosiomis“.

Kada reikėtų elgtis atsargiai?

Nepaisant milžiniškos naudos, kopūstų sūrymas žarnynui tinka ne visiems.

Dėl gamybos proceso metu naudojamos druskos, šis produktas gali sulaikyti skysčius žmonėms, turintiems polinkį į aukštą kraujospūdį. Taip pat atsargumo priemonių turėtų imtis asmenys, sergantys:

• Gastritu su padidėjusiu rūgštingumu;
• Skrandžio opa;
• Dirgliosios žarnos sindromu (jei simptomai vartojant aštrėja).

Geresnė savijauta ir lengvumas

Rauginti kopūstai yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų pasirūpinti savo vidine sveikata.

Reguliariai vartodami vos vieną šaukštą šio natūralaus raugo, galite ne tik pamiršti apie dujų kaupimąsi, bet ir išvalyti organizmą nuo toksinų, sustiprinti imunitetą bei pagreitinti medžiagų apykaitą.

Tai paprastas žingsnis link geresnės energijos, sveikesnės odos ir, žinoma, plokščio pilvo, kurio trokšta kone kiekvienas.

Rytinis sąstingis, nemalonus kelių traškėjimas lipant laiptais ar maudžiantys pečiai dažnai nurašomi paprasčiausiam senėjimui. Daugelis susitaiko su mintimi, kad su amžiumi judesiai tiesiog privalo tapti sunkesni ir skausmingesni.

Tačiau mokslas teigia ką kita. Šie simptomai dažniausiai rodo ne negrįžtamą senatvę, o vieno konkretaus baltymo – kolageno – trūkumą. Tai yra pagrindinė organizmo „statybinė medžiaga“, kuri veikia tarsi klijai, laikantys mūsų kūną vientisą ir lankstų.

Gera žinia ta, kad šį trūkumą galima kompensuoti. Nuotraukoje matomi rausvi milteliai nėra eilinis maisto papildas. Tai – hidrolizuotas kolagenas, dažniausiai praturtintas vitaminu C ar erškėtuogių ekstraktu, kuris gali tapti tikru išsigelbėjimu jūsų sąnariams.

Organizmas nustoja gaminti klijus

Kolagenas sudaro didžiąją dalį mūsų kremzlių, sausgyslių ir raiščių. Kol esame jauni, organizmas jį gamina gausiai, todėl sąnariai slysta sklandžiai tarsi sutepti.

Deja, maždaug nuo 25-erių metų natūrali kolageno gamyba pradeda lėtėti. Sulaukus 40-ies, ji krenta drastiškai.

Kremzlės pradeda dilti, sausgyslės praranda elastingumą, o sąnarių skystis išdžiūsta. Būtent tada atsiranda tas nemalonus „smėlio“ jausmas sąnariuose ir girdimas traškėjimas atliekant staigesnį judesį.

Mokslas rado būdą pasisavinti baltymą

Ilgą laiką buvo manoma, kad kolageno atsargų atkurti neįmanoma, nes jo molekulė yra per didelė, kad organizmas ją pasisavintų. Tačiau technologijos pažengė į priekį.

Mokslininkai sukūrė metodą, kaip suskaidyti dideles kolageno molekules į mažus peptidus. Taip gimė hidrolizuotas kolagenas.

Ši forma yra lengvai virškinama ir greitai patenka į kraujotaką. Tyrimai rodo, kad tokie peptidai kaupiasi kremzliniame audinyje ir stimuliuoja ląsteles gaminti naują, nuosavą kolageną. Tai tarsi signalas organizmui pradėti remonto darbus ten, kur jų labiausiai reikia.

Rausva spalva išduoda būtinąjį komponentą

Jei renkatės kolageną, atkreipkite dėmesį į miltelių spalvą. Rausvą atspalvį dažniausiai suteikia natūralus vitaminas C, gautas iš erškėtuogių (Rosa canina) ar kitų uogų ekstraktų.

Vitaminas C yra kritiškai svarbus. Be jo kolageno sintezė organizme tiesiog neįmanoma. Vartoti gryną kolageną be vitamino C yra tas pats, kas statyti namą be cemento – plytos (kolagenas) bus, bet jos nesilaikys.

Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad erškėtuogių ekstraktas pats savaime pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl šis duetas veikia dviguba jėga.

Pokyčiai juntami visame organizme

Pradėjus reguliariai vartoti šį derinį, teigiamas poveikis pasireiškia ne tik keliuose ar alkūnėse. Tai visapusiškas organizmo pastiprinimas:

• Sąnarių tyla. Sumažėja trintis tarp sąnarių paviršių, todėl dingsta nemalonus traškėjimas ir girgždesys judant.
• Skausmo mažėjimas. Atkuriant kremzlinį audinį ir mažinant uždegimą, atlėgsta lėtiniai skausmai, ypač jaučiami rytais.
• Didesnis lankstumas. Sausgyslės ir raiščiai tampa elastingesni, todėl sumažėja traumų tikimybė sportuojant ar tiesiog aktyviai judant.
• Odos jaunystė. Nors pagrindinis tikslas yra sąnariai, hidrolizuotas kolagenas lygina raukšles ir gerina odos drėkinimą.
• Stipresni plaukai ir nagai. Kolagenas yra pagrindinis šių darinių baltymas, todėl jie nustoja lūžinėti ir pradeda greičiau augti.

Ką rodo klinikiniai tyrimai?

Kolageno veiksmingumas nėra tik teorija. Prestižiniame žurnale „International Orthopaedics“ paskelbta didelės apimties meta-analizė patvirtino šio papildo naudą.

Mokslininkai išanalizavo penkis klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 500 pacientų, sergančių osteoartritu.

Išvados buvo vienareikšmiškos: kolageno vartojimas reikšmingai sumažino sąnarių skausmą, sustingimą ir pagerino bendrą funkciją, lyginant su placebu. Tai patvirtina, kad hidrolizuotas kolagenas yra veiksminga priemonė kovojant su degeneracinėmis sąnarių ligomis.

Investicija į judėjimo laisvę

Sąnarių sveikata yra tai, ką dažnai įvertiname tik praradę. Tačiau nelaukite, kol skausmas taps nepakeliamas. Vienas kaušelis kokybiško kolageno per dieną gali tapti paprasčiausiu ir efektyviausiu jūsų ryto ritualu.

Tai nėra išlaidos – tai investicija į galimybę laisvai judėti, žaisti su vaikais, lipti laiptais be skausmo ir mėgautis aktyviu gyvenimu bet kokiame amžiuje. Jūsų kūnas turi natūralią galimybę atsistatyti, jums tereikia suteikti jam tinkamų medžiagų.

Skydliaukė yra mažytė, peteliškės formos liauka kaklo priekyje, tačiau ji diriguoja viso organizmo orkestrui. Nuo jos veiklos priklauso mūsų svoris, energija, širdies ritmas ir net nuotaika. Pajutę nuolatinį nuovargį ar slenkant plaukams, žmonės dažnai patys sau diagnozuoja įvairių medžiagų trūkumą.

Internetinėse grupėse plinta patarimai gerti jodo lašus, vartoti jūros dumblių papildus ar net tepti jodą ant odos. Tačiau endokrinologai griebiasi už galvų, nes savavališkai vartojamas jodas gali tapti ne vaistu, o nuodu. Jodo perteklius yra viena dažniausių priežasčių, kodėl staiga sutrinka anksčiau sveika buvusi skydliaukė.

Kodėl daugiau nereiškia geriau

Jodas iš tiesų yra būtinas kuras skydliaukės hormonų gamybai, be kurio sistema sustoja. Tačiau ši liauka veikia pagal labai griežtą aukso vidurio taisyklę. Kai organizmas gauna per didelį kiekį jodo staiga, įvyksta paradoksali reakcija, medicinoje žinoma kaip Wolff-Chaikoff (anglų k.) efektas.

Siekdama apsisaugoti nuo per didelio hormonų kiekio gamybos, skydliaukė tiesiog užsiblokuoja ir visiškai nustoja gaminti hormonus. Rezultatas – staigi hipotirozė, kai žmogus pradeda tinti, auga svoris, lėtėja mąstymas ir širdies veikla.

Kitais atvejais, ypač jei žmogus turi net ir nežinomų mazgelių skydliaukėje, jodo perteklius gali sukelti atvirkštinę reakciją – tirotoksikozę. Tai būklė, kai hormonų pagaminama per daug, todėl prasideda širdies permušimai, rankų drebėjimas, panikos atakos, nemiga ir staigus svorio kritimas.

Kūnas siunčia aiškius signalus

Sutrikus skydliaukės veiklai dėl netinkamo papildų vartojimo, organizmas gana greitai pradeda siųsti įspėjamuosius ženklus.

Kadangi hormonai reguliuoja beveik visus gyvybinius procesus, simptomai gali pasireikšti pačiose įvairiausiose kūno vietose:

• Staigus svorio augimas arba kritimas be aiškios priežasties;
• Nuolatinis nuovargis, energijos stoka arba atvirkščiai – padidėjęs dirglumas;
• Sausi, lūžinėjantys plaukai ir stipriai išsausėjusi oda;
• Širdies ritmo sutrikimai (dažni permušimai arba neįprastas sulėtėjimas);
• Sunkumas toleruoti šaltį arba karštį;
• Nuotaikų kaita, nerimas, panikos priepuoliai ar depresija.

Ypač pavojinga sergantiems lėtinėmis ligomis

Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) pabrėžia, kad viršutinė saugi riba suaugusiam žmogui yra 1100 mikrogramų per dieną, tačiau jautriems žmonėms net ir mažesnės dozės gali būti pavojingos.

Didžiausią riziką jodo perteklius kelia tiems, kurie serga autoimuniniu tiroiditu, dar vadinamu Hašimoto liga.

Paradoksalu, bet daugelis sergančiųjų apie tai net nežino. Tokiai jautriai skydliaukei didelė jodo dozė veikia kaip benzinas į ugnį. Tai sukelia staigų uždegiminį procesą, antikūnų kiekio šuolį ir pagreitina skydliaukės audinio naikinimą, todėl gydytojai griežtai draudžia vartoti jodo papildus nepasidarius tyrimų.

Kiti du elementai, kuriuos būtina stebėti

Jodas nėra vienintelis žaidėjas šioje aikštelėje, tad norint išsaugoti sveiką hormonų balansą, reikia atkreipti dėmesį į dar du mikroelementus.

1. Selenas: riba tarp vaisto ir nuodo

Selenas yra būtinas, kad neaktyvus hormonas T4 virstų aktyviu T3, tad be jo skydliaukė negali funkcionuoti. Tačiau su selenu, kaip ir su jodu, negalima juokauti, nes per didelis jo kiekis yra toksiškas.

Tai gali sukelti plaukų slinkimą, nagų lūžinėjimą, virškinimo sutrikimus ir net nervų sistemos pažeidimus.

2. Fluoras: nematomas vagis

Fluoras, esantis dantų pastose ir kartais vandentiekio vandenyje, cheminėje lentelėje yra halogenas – giminaitis jodui. Dėl panašios struktūros fluoras gali konkuruoti su jodu ir užimti jo vietą skydliaukės receptoriuose.

Tai reiškia, kad kraujyje jodo gali būti pakankamai, bet skydliaukė negali jo pasisavinti, nes durys užblokuotos fluoro.

Ką daryti, kad nepakenktumėte sau?

Skydliaukė yra itin jautrus organas, reaguojantis į menkiausius pokyčius. Mokslininkai ir gydytojai vieningai sutaria: geriausias būdas gauti reikiamų medžiagų yra subalansuota mityba, o ne tabletės. Joduota druska, jūros gėrybės ar kiaušiniai paprastai užtikrina pakankamą kiekį sveikam žmogui.

Jei įtariate, kad jums trūksta mikroelementų, pirmiausia atlikite kraujo tyrimus. Eksperimentai su sveikata, o ypač jodo perdozavimas, gali sukelti grandininę reakciją, kurią suvaldyti prireiks ne vieno mėnesio gydymo vaistais.

Daugelis žmonių klaidingai mano, kad skeldėjantys kulnai yra tik estetinė problema, kurią galima nesunkiai išspręsti riebiu kremu, specialiu aliejumi ar pemza. Tačiau medicinos ekspertai vis garsiau įspėja: grubi, trūkinėjanti pėdų oda dažnai yra ne išorinio drėgmės trūkumo, o rimtų vidaus organų disfunkcijų pasekmė.

Dažniausiai tokie kūno signalai rodo, kad būtina atkreipti dėmesį į kepenų sveikatą. Jei brangiausios kosmetikos priemonės neduoda laukiamo rezultato, tikėtina, kad jūsų kepenų problemos reikalauja skubios intervencijos, išsamaus ištyrimo ir esminių gyvenimo būdo pokyčių.

Kodėl kepenų sveikata atsispindi ant jūsų pėdų?

Kepenys yra pagrindinis organizmo detoksikacijos centras, atsakingas už kraujo filtravimą, toksinų šalinimą ir medžiagų apykaitos reguliavimą.

Kai šis organas tampa perkrautas dėl netinkamos mitybos, streso ar lėtinių uždegiminių procesų, sutrinka viso organizmo balansas.

Specialistai pabrėžia, kad būtent oda pirmoji sureaguoja į kepenų veiklos sutrikimus, nes ji yra didžiausias mūsų organas, atliekantis ir šalinimo funkciją.

Kai kepenys nesugeba efektyviai pašalinti toksinų per šalinimo sistemą, organizmas ieško alternatyvų ir pradeda naudoti prakaito bei riebalų liaukas.

Tai ne tik sausina odą, bet ir gali sukelti specifinį, atsparų pėdų ar kūno kvapą, kurio nepanaikina net kruopšti higiena.

Kulnų trūkiai šiuo atveju atsiranda dėl suprastėjusio tulžies nutekėjimo ir padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje, kas tiesiogiai veikia odos regeneraciją, riebalinį sluoksnį ir elastingumą.

Detoksikacijos sutrikimų pasekmės

Mitybos specialistai aiškina, kad perkrautos kepenys nebesugeba sintetinti pakankamai baltymų ir fermentų, reikalingų odos barjerui stiprinti.

Todėl pėdos tampa pažeidžiamos, oda praranda gebėjimą sulaikyti drėgmę, o kiekvienas žingsnis tampa skausmingas dėl gilėjančių įtrūkimų.

Kepenų problemos ir kiti lydintys simptomai

Skeldėjantys kulnai retai būna vienintelis įspėjamasis ženklas. Dažniausiai kepenų ir virškinimo trakto sutrikimai pasireiškia ištisu simptomų rinkiniu, kurį svarbu laiku atpažinti:

• Odos pokyčiai: kraujagyslių „žvaigždutės“, polinkis į kojų varikozę, smulkūs raudoni taškeliai (vadinamosios hemangiomos) ant kūno.
• Spalvos pakitimai: gelsvas odos, gleivinių ar akių baltymų atspalvis, rodantis tulžies apykaitos sutrikimus.
• Akių būklė: nuolatinis akių paraudimas, gleivinės sausumas, gausios išskyros rytais, dažnai pasikartojantys miežiai ar ragenos drumstumas.
• Hormoniniai svyravimai: kulnų odos grubumas dažnai paūmėja nėštumo ar menopauzės metu, kai kepenims tenka papildomas krūvis skaidant hormonus.

Kas dar gali lemti pėdų odos trūkinėjimą?

Nors kepenų problemos yra viena rimčiausių priežasčių, kulnų būklei įtakos turi ir kiti veiksniai.

Svarbu įvertinti visumą, nes trūkiai gali atsirasti dėl įvairių organizmo sistemų disbalanso.

Kitos galimos priežastys

1. Sisteminės ligos: cukrinis diabetas, psoriazė, egzema ar inkstų funkcijos nepakankamumas.
2. Mitybos deficitas: kritinis vitaminų A ir E, geležies bei cinko trūkumas organizme.
3. Išoriniai veiksniai: nepatogi, sintetinė avalynė, dažnas vaikščiojimas basomis kietu paviršiumi ar grybelinės infekcijos.
4. Mechaninis krūvis: turint didelį antsvorį, pėdoms tenkantis mechaninis spaudimas sukelia nuospaudas, kurios vėliau skyla.

Mityba – pirmasis žingsnis link sveikų kulnų

Jei pastebėjote, kad kulnai reguliariai trūkinėja, tai aiškus signalas, kad organizmui trūksta statybinių medžiagų ir vidaus organų palaikymo.

Norint padėti kepenims ir atkurti odos sveikatą, būtina praturtinti racioną šiais elementais:

• Vitaminas E: migdolai, lazdyno riešutai, saulėgrąžų sėklos, avokadai, špinatai ir džiovinti abrikosai.
• Geležis: kepenys, jūros gėrybės, ankštiniai augalai, džiovintos slyvos bei moliūgų sėklos.
• Cinkas: omarai, krevetės, telyčių kepenys, česnakai ir lašiša.
• Omega-3: riebios žuvys (tunas, lašiša), kiaušiniai ir graikiniai riešutai.
• Kalcis: pieno produktai, sezamų sėklos bei linų sėmenys.

Sveikatos atkūrimas ir prevencija

Bet koks išorinis gydymas kremais bus tik laikinas ir paviršutiniškas, jei nebus pašalinta vidinė priežastis. Požiūris į sveikatą skatina reaguoti į „tylius“ kūno signalus dar tada, kai jie nesukelia didelio fizinio skausmo.

Jei kulnų trūkiai gilus, skausmingi ar nuolat atsikartoja nepaisant pedikiūro procedūrų, rekomenduojama nedelsiant atlikti virškinimo trakto, kepenų fermentų bei endokrininės sistemos tyrimus.

Teisingas maitinimasis ir natūralių detoksikacijos procesų palaikymas yra pagrindas, tačiau specifinių vidaus ligų atveju būtina specialisto apžiūra.

Ar bulvės yra sveikos, ar visgi jų reikėtų vengti? Mažai angliavandenių turinčių dietų šalininkai šią daržovę dažnai paverčia didžiausiu priešu. Tačiau mitybos specialistai teigia, kad bulvės yra nepelnytai demonizuojamos.

Ekspertai pabrėžia, kad bulvės turi daug ką pasiūlyti: vitaminų, mineralų, skaidulų ir antioksidantų.

Faktai kalba patys už save: krakmolinguose gumbuose kalio yra daugiau nei bananuose. Skaidulų juose rasite daugiau nei riekėje pilno grūdo duonos. O vitamino C kiekiu viena bulvė gali prilygti mandarinui.

Visgi, ne visos bulvės yra vienodos. Pasak specialistų, vienas paprastas ženklas išduoda, kurios yra naudingiausios bulvės. Tai – jų minkštimo spalva.

Taisyklė paprasta: kuo blyškiau, tuo mažiau naudos

Mitybos ekspertai paaiškina bendrą taisyklę, kuria vadovaujantis lengviau išsirinkti produktus parduotuvėje.

Kuo tamsesnis ir ryškesnis bulvės minkštimas, tuo daugiau joje tikėtina bus tam tikrų vertingų junginių. Ir atvirkščiai – kuo minkštimas blyškesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad gausite maksimalią maistinę vertę.

Žinoma, sunku sudaryti tikslų reitingą, nes skirtingos veislės turi skirtingų privalumų. Tačiau jei jūsų tikslas yra gauti kuo daugiau antioksidantų, spalva yra geriausias indikatorius.

Violetinės bulvės yra tikros čempionės

Jei parduotuvėje pamatysite violetines bulves (tokias kaip „Vitelotte“ ar „Purple Majesty“), būtinai įsidėkite jas į krepšelį.

Teigiama, kad violetinės bulvės turi didžiausią polifenolių ir antioksidantų, ypač antocianinų, kiekį. Kolorado valstijos universiteto tyrimas parodė stulbinantį faktą.

Šių bulvių antioksidacinis lygis yra panašus į mėlynių ar granatų. Antocianinai yra tos pačios medžiagos, kurios raudoniesiems kopūstams ar vyšnioms suteikia jų spalvą. Jos padeda palaikyti širdies, smegenų ir žarnyno sveikatą.

Kulinarine prasme šios naudingiausios bulvės yra vidutinio krakmolingumo. Iš jų išeina puiki, puri bulvių košė. Jei gaminsite jas su lupena, ne tik išsaugosite dar daugiau naudos, bet ir suteiksite patiekalui įdomią tekstūrą.

Raudonos ir oranžinės veislės kovoja su uždegimu

Raudonosios bulvės taip pat nusipelno vietos jūsų lėkštėje. Raudona spalva rodo didelę karotinoidų koncentraciją.

Tai polifenoliai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali padėti mažinti uždegiminius procesus organizme. Kadangi šios bulvės yra vazkingesnės, jos puikiai tinka sriuboms, nes virdamos neištyžta.

Oranžinio minkštimo daržovės, dažnai vadinamos saldžiosiomis bulvėmis arba jamsais, yra vitamino A bombos. Viena tokia bulvė suteikia beveik dvigubai daugiau šio vitamino nei rekomenduojama paros norma. Jose mažiau krakmolo, bet daugiau natūralaus cukraus ir tirpių skaidulų.

Ką slepia geltonos ir baltos bulvės?

Geltonosios bulvės (pavyzdžiui, „Yukon Gold“) turi mažiau polifenolių nei tamsiosios veislės, bet vis tiek lenkia baltąsias. Be to, jose gausu vitamino C.

Tačiau nurašyti baltųjų bulvių taip pat nereikėtų. Net ir pačios blyškiausios veislės turi savo kozirių.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad baltosiose bulvėse chlorogeno rūgšties yra daugiau nei puodelyje kavos.

Chlorogeno rūgštis yra galingas antioksidantas, siejamas su mažesne vėžio, širdies ligų, insulto, Alzheimerio ir Parkinsono ligų rizika. Be to, baltosios bulvės yra puikus kalio ir magnio šaltinis.

Būtent baltosios, krakmolingosios bulvės geriausiai tinka gruzdinimui. Tiesa, dietologai primena, kad virimas riebaluose yra mažiausiai maistingas paruošimo būdas, todėl juo piktnaudžiauti nereikėtų.

Svarbiausia taisyklė – įvairovė

Nors tamsiosios veislės tituluojamos kaip naudingiausios bulvės, nereikėtų apsiriboti tik viena rūšimi. Geriausias sprendimas – derinti skirtingas spalvas.

Taip ne tik praturtinsite mitybą visu spektru skirtingų vitaminų bei mineralų, bet ir paversite kasdienius pietus estetišku, akį džiuginančiu ritualu. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti ir mėgautis maistu be kaltės jausmo.

Šaltinis: https://www.thetakeout.com/2079425/most-nutritious-potato-dark-color-sign/