Pradžia Tinklaraštis

Vištiena stiklainiuose: kodėl 6 valandų troškinimo nepakanka laikymui?

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Vištiena stiklainiuose: kodėl 6 valandų troškinimo nepakanka laikymui?

Ilgai troškinta vištiena stiklainiuose tinka tada, kai norisi iš anksto pasiruošti sotaus mėsos patiekalo. Mėsa troškinama kartu su svogūnais, laurų lapais ir kvapiaisiais pipirais, todėl tampa minkšta, sultinga ir aromatinga.

Vėliau vištieną galima patiekti su mėgstamu garnyru arba panaudoti sriubai, daržovių troškiniui, makaronams ir kitiems karštiems patiekalams. Šis receptas skirtas 1,5 kilogramo vištienos, o didžiausią dalį darbo atlieka ilgas, ramus troškinimas.

Ingredientai

  • 1,5 kg vištienos
  • 2 laurų lapai
  • 25 g druskos
  • 2 kvapieji pipirai
  • 30 g svogūno
  • Malti juodieji pipirai pagal skonį

Mėsą paruoškite prieš dėdami į stiklainius

Vištieną nuplaukite po tekančiu vandeniu ir supjaustykite nedideliais, panašaus dydžio gabalėliais. Taip mėsa puode troškinsis tolygiau. Sudėkite ją į gilų dubenį, įberkite druskos, pagardinkite maltais juodaisiais pipirais ir gerai išmaišykite, kad prieskoniai pasiskirstytų po visus gabalėlius.

Stiklainius išplaukite su maistine soda ir sterilizuokite pasirinktu būdu. Prieš naudojant jie turi būti švarūs ir visiškai paruošti, nes pagardinta vištiena bus dedama tiesiai į juos. Taip pat patikrinkite, ar dangteliai nepažeisti ir tinkamai užsidaro.

Gaminimas

  1. Į kiekvieno stiklainio dugną įdėkite po pusę laurų lapo, vieną svogūno žiedą ir po vieną kvapųjį pipirą.
  2. Sudėkite pagardintą vištieną į stiklainius, kiekvieną gabalėlį gerai prispausdami.
  3. Prie stiklainio krašto palikite maždaug 2-3 cm tarpo, kad liktų vietos susidarančiam skysčiui ir riebalams.
  4. Stiklainius uždenkite dangteliais, tačiau jų neužveržkite per stipriai.
  5. Didelio puodo dugną išklokite rankšluosčiu, sustatykite stiklainius ir pripilkite šilto vandens iki vištienos lygio.
  6. Puodą statykite ant viryklės. Palaukite, kol vanduo užvirs, tada vištieną troškinkite apie 6 valandas.
  7. Baigę virti puodą nukelkite nuo kaitros, bet stiklainius palikite jame, kol jie visiškai atvės.

Stiklainius į puodą dėkite atsargiai, kad jie nesiliestų vienas su kitu ir nesuskiltų. Rankšluostis po stiklainiais sumažina tiesioginį karščio poveikį stiklui ir padeda jiems stabiliau stovėti puode.

Troškinant svarbu palaikyti ramų virimą, o ne smarkų burbuliavimą. Vandens lygį verta stebėti viso proceso metu: jei jo sumažėja, papildykite puodą šiltu vandeniu, kad stiklainiai būtų apsemti iki vištienos lygio.

Kaip laikyti paruoštą vištieną

Šaltinyje nurodoma atvėsusius stiklainius laikyti šaldytuve arba vėsioje patalpoje. Vis dėlto namuose vandeninėje vonelėje paruošta mėsa neturėtų būti laikoma kambario temperatūroje kaip ilgai galiojantys konservai, nes vištiena yra mažo rūgštingumo produktas.

Saugiausia šiuo būdu paruoštą mėsą laikyti šaldytuve ir suvartoti per trumpą laiką. Jei norite vištieną laikyti kelis mėnesius kambario temperatūroje, būtinas specialus slėginis konservavimo prietaisas ir patikrintas mėsos konservavimo būdas. Vien ilgo troškinimo stiklainiuose tam nepakanka.

Prieš perkeldami stiklainius į šaldytuvą įsitikinkite, kad jie visiškai atvėsę. Laikykite juos uždengtus ir naudokite tik tuomet, kai indas bei jo dangtelis atrodo nepažeisti.

Su kuo patiekti vištieną

Atvėsusią vištieną galima pašildyti ir patiekti su bulvėmis, ryžiais, grikiais ar makaronais. Kadangi mėsa jau būna pagardinta svogūnais, laurų lapais ir pipirais, ją patogu naudoti kaip pagrindą greitam pietų ar vakarienės patiekalui.

Ji taip pat tinka į sriubas, daržovių troškinius ir kitus karštus patiekalus, kai reikia greitai paruošti sotesnį valgį. Prireikus į puodą galima supilti ir dalį stiklainyje susidariusio skysčio – jis suteiks patiekalui daugiau skonio bei sultingumo.

Prieš patiekdami patikrinkite stiklainio dangtelį ir mėsos kvapą. Jei dangtelis išsipūtęs, stiklainis nesandarus arba turinys skleidžia neįprastą kvapą, tokios vištienos neragaukite.

Vištiena ar kalakutiena: baltymų skirtumas vos 0,4 gramo, bet svarbu visai kas kita

Justinas Rimkevičius
-
0
Vištiena ar kalakutiena: baltymų skirtumas vos 0,4 gramo, bet svarbu visai kas kita

Vištiena ar kalakutiena dažnai atsiduria priešingose sveikesnės mitybos pasirinkimo pusėse. Tačiau kalbant būtent apie baltymus, jų skirtumas toks mažas, kad daugumai žmonių jis neturės praktinės reikšmės.

Abi paukštienos rūšys suteikia visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, seleno ir fosforo. Kuris variantas tinkamesnis, dažniau lemia pasirinktas gabalas ir paruošimo būdas, o ne pats paukštienos pavadinimas.

Baltymų kiekis beveik nesiskiria

Maždaug 85 gramų virtos vištienos porcijoje yra apie 25,2 gramo baltymų. Tokio pat dydžio kalakutienos porcija suteikia apie 25,6 gramo. Taigi kalakutiena turi vos 0,4 gramo daugiau baltymų.

Šis skirtumas per mažas, kad iš esmės pakeistų žmogaus galimybes surinkti reikiamą baltymų kiekį. Abi rūšys aprūpina visomis devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Jos reikalingos raumenų ir kitų audinių atsinaujinimui, hormonų gamybai bei normaliai imuninės sistemos veiklai.

Renkantis svarbesnė mėsos dalis

Vištienos ar kalakutienos maistinė vertė gali gerokai pasikeisti priklausomai nuo to, kurią dalį renkatės. Krūtinėlė paprastai yra liesesnė, o šlaunelėse ir blauzdelėse būna daugiau riebalų bei kalorijų.

Tamsioje mėsoje taip pat yra daugiau mioglobino – raumenų baltymo, susijusio su deguonies kaupimu. Dėl to joje dažnai randama daugiau geležies ir cinko nei baltoje mėsoje. Tai nereiškia, kad tamsią mėsą reikėtų išbraukti iš raciono. Tiesiog porcijos maistinė sudėtis bus kitokia.

Odelė suteikia nedaug papildomų baltymų, tačiau padidina riebalų ir kalorijų kiekį. Jei norite liesesnio patiekalo, rinkitės mėsą be odelės.

Gaminimo būdas pakeičia rezultatą

Net ir liesa paukštiena gali tapti gerokai kaloringesnė, jei kepama su daug aliejaus arba apvoliojama džiūvėsėliuose. Kepant aliejuje padidėja riebalų ir kalorijų kiekis, o prieskonių mišiniai, padažai bei marinatai kartais prideda nemažai cukraus ar druskos.

Kasdieniam meniu paprasčiau rinktis:

  • orkaitėje keptą krūtinėlę be odelės;
  • ant grotelių keptą paukštieną su nedideliu kiekiu riebalų;
  • troškintą mėsą su daržovėmis;
  • virtą arba garuose paruoštą paukštieną.

Perdirbti gaminiai, tokie kaip dešrelės, rūkyta paukštiena ar sumuštinių mėsa, dažnai turi daugiau natrio ir kitų priedų. Todėl šviežiai paruošta vištiena ar kalakutiena paprastai yra paprastesnis būdas kontroliuoti patiekalo sudėtį.

Abiejų rūšių mėsa suteikia svarbių medžiagų

Paukštiena nėra vien baltymų šaltinis. Joje esantys B grupės vitaminai padeda organizmui iš maisto išgauti energiją ir palaiko normalią nervų sistemos veiklą.

Selenas svarbus skydliaukės funkcijai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo. Fosforas reikalingas kaulams ir dantims. Tamsesnėje mėsoje esanti geležis ir cinkas taip pat prisideda prie svarbių organizmo funkcijų.

Dėl to vištiena ar kalakutiena gali būti įtraukiamos į įvairų racioną kartu su žuvimi, kiaušiniais, pupelėmis ir lęšiais. Įvairesni baltymų šaltiniai padeda gauti skirtingų maistinių medžiagų.

Kaip pasirinkti pagal savo tikslą

Jei svarbiausia sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį, rinkitės liesą, be odelės paruoštą krūtinėlę. Jei norisi sodresnio skonio arba svarbu gauti daugiau geležies ir cinko, tamsi mėsa taip pat gali būti tinkama.

Perkant maltą paukštieną, naudinga patikrinti liesos mėsos ir riebalų santykį. Pavyzdžiui, 93 procentai liesos mėsos ir 7 procentai riebalų leis tiksliau įvertinti, ką dedate į patiekalą.

Suaugusiam sveikam žmogui rekomenduojama per parą gauti apie 1,2-1,6 gramo baltymų vienam kūno kilogramui, tačiau poreikis priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo ir bendro kalorijų kiekio. Todėl renkantis tarp šių dviejų produktų nereikia vaikytis minimalaus baltymų skirtumo. Daug svarbiau porcijos dydis, mėsos dalis ir tai, kaip ji paruošta.

Šaltiniai

Tas pats užkandis netinka prieš ir po treniruotės: ką rinktis?

Justinas Rimkevičius
-
0
Tas pats užkandis netinka prieš ir po treniruotės: ką rinktis?

Maistas prieš sportą ir po jo neturi būti sudėtingas. Tinkamu metu suvalgytas nedidelis užkandis gali suteikti daugiau energijos treniruotei, o po fizinio krūvio pasirinktas maistas padeda organizmui atsigauti.

Vis dėlto tas pats pasirinkimas netinka abiem atvejais. Prieš treniruotę svarbiausi greitai pasisavinami angliavandeniai, o po jos praverčia angliavandenių ir baltymų derinys.

Prieš sportą rinkitės lengvai virškinamą maistą

Užkandžiai prieš treniruotę dažniausiai valgomi likus maždaug 30-60 minučių iki fizinio aktyvumo. Tuo metu geriau rinktis maistą, kuriame gausu angliavandenių, tačiau yra mažiau riebalų, skaidulų ir baltymų.

Toks maistas greičiau suvirškinamas ir rečiau sukelia sunkumo jausmą ar pilvo diskomfortą treniruotės metu. Užkandis ypač praverčia, jei nuo paskutinio valgymo praėjo nemažai laiko arba planuojate sportuoti bent 45 minutes.

Jei laukia trumpas pasivaikščiojimas, lengva jogos treniruotė ar ramus golfo žaidimas, papildomai valgyti nebūtina, nebent jaučiate alkį.

3 paprasti pasirinkimai prieš treniruotę

  • Arbūzas. Jame yra daug vandens, todėl jis padeda papildyti skysčių atsargas. Dviejų puodelių porcija suteikia apie 23 gramus lengvai pasisavinamų angliavandenių.
  • Razinos. Maždaug ketvirtadalyje puodelio yra apie 32 gramai angliavandenių. Tai patogus, nedidelis ir koncentruotas užkandis prieš aktyvumą.
  • Bananas. Jį lengva pasiimti, jis dažniausiai nesunkiai virškinamas, suteikia angliavandenių ir kalio. Banane esantys skirtingi cukrūs greitai pasiekia raumenis, todėl šis vaisius tinka prieš treniruotę.

Jei sportuojate anksti ryte ir nenorite sočių pusryčių, pakanka nedidelio vaisiaus ar kelių razinų. Svarbiausia – nevalgyti didelės porcijos likus vos kelioms minutėms iki treniruotės.

Po treniruotės svarbūs ir baltymai, ir angliavandeniai

Fizinis krūvis, tiek ištvermės, tiek jėgos treniruotė, naudoja glikogeno atsargas. Angliavandeniai padeda jas papildyti, o baltymai suteikia aminorūgščių, reikalingų raumenims atsistatyti.

Po intensyvesnio sporto užkandis ar gėrimas, kuriame yra abiejų šių maistinių medžiagų, gali būti naudingas iš karto po treniruotės. Tai ypač aktualu, jei iki kito įprasto valgymo dar liko nemažai laiko.

3 idėjos, ką rinktis po sporto

Po treniruotės tinka ne tik specialūs sporto produktai. Įprastas maistas taip pat gali suteikti organizmui tai, ko jam reikia.

  • Varškė. Pusė puodelio liesos varškės suteikia apie 14 gramų baltymų. Ją galima valgyti su uogomis ir trupučiu medaus arba rinktis sūrų derinį su agurku bei skrudintais avinžirniais.
  • Vaisių kokteilis. Į jį galima dėti uogų, citrusinių vaisių, obuolių, vyšnių ar mango. Toks gėrimas aprūpina skysčiais ir leidžia vienu metu derinti vaisius su baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, jogurtu.
  • Šokoladinis pienas. Jame yra skysčių, angliavandenių, baltymų ir elektrolitų, tarp jų – kalcio, natrio, kalio bei magnio. Tai patogus variantas, kai po sporto nesinori kieto maisto.

Porciją rinkitės pagal treniruotę

Nėra būtinybės valgyti prieš kiekvieną fizinį aktyvumą. Trumpai ir ramiai mankštai dažnai pakanka įprastų dienos valgymų, o ilgesnei ar intensyvesnei treniruotei reikia daugiau energijos.

Taip pat svarbu stebėti savo savijautą. Jei nuo didesnio užkandžio pučia pilvą ar pykina, porciją sumažinkite ir rinkitės paprastesnį maistą, kuriame būtų mažiau riebalų ir skaidulų.

Po treniruotės nebūtina skubėti gaminti sudėtingų patiekalų. Vaisius prieš sportą ar stiklinė šokoladinio pieno po jo gali tapti praktišku pasirinkimu, kai norisi palaikyti energiją ir lengviau atgauti jėgas.

Vaisius valgote tik ryte dėl cukraus? Svarbiausia - visai ne laikas

Justinas Rimkevičius
-
0
Vaisius valgote tik ryte dėl cukraus? Svarbiausia - visai ne laikas

Jei stebite cukraus kiekį kraujyje, tikriausiai svarstėte, kada geriausia valgyti vaisius: ryte, tarp valgymų, prieš sportą ar kartu su pietumis? Vieno atsakymo visiems nėra. Vaisių valgymo laikas dažniausiai nėra toks svarbus kaip porcija, pasirinktas vaisius ir tai, su kuo jis valgomas.

Vaisiuose yra natūralių angliavandenių, todėl po jų suvalgymo gliukozės kiekis kraujyje gali padidėti. Vis dėlto tai nėra priežastis vaisių atsisakyti. Daug svarbiau juos rinktis apgalvotai ir nepamiršti, kad visas vaisius organizmui suteikia ne tik cukrų, bet ir skaidulų bei kitų naudingų medžiagų.

Paros metas nėra vienintelis atsakymas

Vaisius galima valgyti kaip užkandį, kartu su pagrindiniu maistu arba prieš fizinį krūvį. Prieš mankštą jie gali suteikti greitai panaudojamos energijos, o kai kuriems žmonėms vaisius patogiau įtraukti į pusryčius ar pietus.

Organizmo reakciją lemia ne vien laikrodis. Įtakos turi tuo metu esantis cukraus kiekis kraujyje, viso valgymo sudėtis, fizinis aktyvumas ir individualus jautrumas insulinui. Todėl griežta taisyklė, kad vaisius būtina valgyti tik konkrečiu paros metu, nėra pagrįsta.

Visas vaisius pranoksta sultis

Renkantis tarp vaisiaus ir sulčių, dažniausiai palankesnis yra visas vaisius. Jame esančios skaidulos lėtina virškinimą ir padeda gliukozei į kraują patekti tolygiau. Sultyse skaidulų lieka gerokai mažiau, o išgerti didesnį cukraus kiekį labai lengva.

Uogos dažnai pasirenkamos tada, kai norisi daugiau skaidulų ir mažesnio natūralaus cukraus kiekio. Tačiau nereikia manyti, kad kitus vaisius būtina išbraukti iš raciono. Svarbi porcija ir bendra dienos mityba.

Įprasta vaisių porcija – vienas vidutinio dydžio vaisius arba maždaug pusė puodelio supjaustytų vaisių. Tokia porcija dažnai suteikia apie 15 gramų angliavandenių, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo konkretaus vaisiaus. Džiovintuose vaisiuose angliavandeniai labiau koncentruoti, nes pašalintas vanduo, todėl jų kiekį patogiau riboti maždaug iki ketvirčio puodelio ir patikrinti etiketę.

Skaidulos ir polifenoliai keičia reakciją

Vaisiuose esančios tirpiosios skaidulos lėtina skrandžio išsituštinimą. Dėl to cukrus į kraują patenka ne taip staigiai. Polifenoliai, augaluose randami junginiai, taip pat siejami su angliavandenių apykaitos procesais ir lėtesniu cukraus išsiskyrimu į kraują.

Stebėjimo duomenys sieja viso vaisiaus vartojimą su mažesniu gliukozės kiekiu nevalgius ir mažesniu glikuoto hemoglobino rodikliu per ilgesnį laiką. Tai nereiškia, kad vaisiai pakeičia gydymą, tačiau patvirtina, jog subalansuotoje mityboje jiems yra vietos.

Baltymai ir riebalai padeda išlaikyti pastovesnį atsaką

Jeigu vaisius vienas greitai sukelia alkį arba pastebite didesnį cukraus šuolį, jį galima derinti su baltymų ar sveikųjų riebalų šaltiniu. Toks derinys lėtina virškinimą ir suteikia daugiau sotumo.

  • obuolys su natūraliu riešutų sviestu;
  • uogos su graikišku jogurtu;
  • kriaušė su varške;
  • vaisius su saujele riešutų ar sėklų;
  • vaisiai šalia sūrio arba kiaušinio.

Renkantis varškę ar kitą sūrų produktą, reikėtų atkreipti dėmesį į natrio kiekį. Perdirbtoje mėsoje taip pat gali būti daug druskos, todėl tokie deriniai neturėtų tapti pagrindiniu kasdieniu pasirinkimu.

Kada sultys tampa greita pagalba

Yra viena išimtis, kai vaisių sultys naudojamos ne kaip įprastas gėrimas, o hipoglikemijai gydyti. Kai cukraus kiekis kraujyje nukrenta žemiau 70 mg/dl, tai yra maždaug 3,9 mmol/l, pusė puodelio arba apie 120 mililitrų vaisių sulčių gali padėti jį greitai pakelti.

Ši rekomendacija skirta būtent per mažam cukraus kiekiui gydyti, o ne kasdieniam sulčių vartojimui. Jei tokie epizodai kartojasi, reikėtų aptarti juos su gydytoju ir vadovautis individualiu gydymo planu.

Taigi vaisių valgymo laikas nėra pagrindinis klausimas. Daugiau reikšmės turi visas vaisius vietoje sulčių, tinkama porcija, derinimas su kitu maistu ir asmeninė organizmo reakcija. Jei sergate diabetu ar matuojate gliukozę, naudinga stebėti, kaip skirtingi vaisiai veikia būtent jus.

Šaltiniai

Visi klaus recepto: medaus pyragas, kurį paruošite kelis kartus greičiau

Rūta Mickevičienė
-
0
Visi klaus recepto: medaus pyragas, kurį paruošite kelis kartus greičiau

Švelnus medaus aromatas, minkšti pyrago lakštai ir purus grietinėlės kremas – šis desertas tinka tiek šventiniam stalui, tiek ramiam savaitgalio kepimui. Iškepęs lakštas supjaustomas į kelias dalis, todėl pyragas tampa daugiasluoksnis ir gražiai susigeria kremu.

Šis medaus pyrago receptas nėra sudėtingas, tačiau svarbu laikytis nurodytos eigos. Tešla paskleidžiama vienu sluoksniu, iškepęs lakštas supjaustomas, o kraštų atraižos panaudojamos pyragui papuošti.

Ingredientai pyrago lakštui

  • 4 kiaušiniai
  • 170 g cukraus
  • 120 g medaus
  • 100 g sviesto
  • 1 arbatinis šaukštelis sodos
  • Žiupsnis druskos
  • 250 g miltų

Kremui reikės

  • 500 ml 33 proc. riebumo grietinėlės
  • 100 g cukraus pudros
  • 2 valgomųjų šaukštų grietinės

Gaminimo eiga

  1. Kiaušinius išplakite su cukrumi, kol masė taps vientisa. Tuomet supilkite medų ir tirpintą sviestą, suberkite sodą bei įberkite druskos. Viską dar šiek tiek paplakite, kad ingredientai gerai susijungtų.

  2. Į paruoštą masę įsijokite miltus. Tešlą gerai išmaišykite arba išsukite, kad neliktų sausų miltų gumulėlių. Ji turi būti vientisa ir tinkama tolygiai paskleisti skardoje.

  3. Tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Paskleiskite ją lygiu sluoksniu ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių.

  4. Iškeptą lakštą atvėsinkite. Jo kraštus nupjaukite ir atidėkite – jie bus reikalingi trupiniams. Likusį pyrago lakštą padalykite į dvi dalis, o kiekvieną jų dar perpjaukite išilgai, kad gautumėte keturis lakštus.

  5. Kremui į dubenį supilkite grietinėlę, suberkite cukraus pudrą ir išplakite. Tada įdėkite grietinės ir dar šiek tiek plakite, kol kremas taps vientisas.

  6. Surinkite pyragą: kiekvieną lakštą aptepkite kremu ir dėkite vieną ant kito. Kremu patepkite ir pyrago viršų bei šonus. Atidėtus pyrago kraštus sutrupinkite ir pabarstykite jais visą desertą.

Lakštus pjaustykite tik atvėsusius

Atvėsusį pyrago pagrindą lengviau padalyti į dalis, nes jis mažiau trupa ir išlaiko savo formą. Pirmiausia nupjaukite kraštus, o tik tada pjaukite lakštą į dvi dalis ir skelkite kiekvieną iš jų išilgai.

Kraštų atraižų neišmeskite. Jos tampa natūraliais trupiniais, kurie paslepia pyrago nelygumus ir suteikia desertui išbaigtą išvaizdą. Be to, taip sunaudojamas visas iškeptas lakštas.

Švelnus kremas subalansuoja medaus skonį

Grietinėlės ir cukraus pudros kremas suteikia pyragui lengvumo, o grietinė prideda švelnios rūgštelės. Dėl to medaus lakštai nėra pernelyg saldūs, o kiekvienas sluoksnis tampa minkštesnis ir kremiškesnis.

Kremą plakite tiek, kad jis taptų vientisas ir išlaikytų formą. Tada jį bus lengviau tolygiai paskirstyti ant lakštų, o surinktas pyragas atrodys tvarkingai.

Šis medaus pyrago receptas ypač patiks tiems, kurie mėgsta klasikinius naminius desertus, tačiau nenori sudėtingo dekoravimo. Trupiniais apibarstytas viršus atrodo jaukiai, o pats pyragas išlieka paprastas ir lengvai paruošiamas.

Aukšti trigliceridai? Kodėl virtuvės žiupsnio imbiero gali neužtekti?

Justinas Rimkevičius
-
0
Aukšti trigliceridai? Kodėl virtuvės žiupsnio imbiero gali neužtekti?

Padidėję trigliceridai dažnai susiję ne su vienu produktu, o su visa mitybos ir gyvenimo būdo visuma. Vis dėlto vienas prieskonis sulaukia vis daugiau dėmesio dėl galimo ryšio su mažesniu šių kraujo riebalų kiekiu.

Kalbant apie imbierą ir trigliceridų kiekį, svarbu išlaikyti sveiką požiūrį. Jis gali būti naudinga mitybos dalis, tačiau nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, subalansuotos mitybos ar kitų svarbių pokyčių.

Imbieras nėra vaistas nuo padidėjusių trigliceridų

Trigliceridai yra kraujyje cirkuliuojantys riebalai. Organizmas juos naudoja energijai, o perteklių kaupia vėlesniam laikui. Kai jų kiekis ilgą laiką būna padidėjęs, tai gali rodyti atsparumą insulinui ir kitus medžiagų apykaitos sutrikimus.

Imbiero sudėtyje yra gingerolių ir šogaolių. Šie junginiai tiriami dėl galimo poveikio gliukozės bei riebalų apykaitai, uždegiminiams procesams ir oksidaciniam stresui. Tačiau dalis tokių duomenų gauta laboratorijoje arba atliekant tyrimus su gyvūnais, todėl jų reikšmė žmogaus sveikatai dar nėra iki galo aiški.

Žmonėms atliktuose tyrimuose imbiero vartojimas buvo siejamas su vidutiniškai mažesniu trigliceridų kiekiu, tačiau rezultatai nebuvo vienodi. Be to, dažnai buvo naudojami koncentruoti papildai arba didesni imbiero miltelių kiekiai, nei įprastai dedame į maistą.

Virtuvėje naudojamas kiekis skiriasi nuo tiriamos dozės

Duomenys apie imbierą ir trigliceridų kiekį dažniausiai susiję su maždaug 1 000-2 000 miligramų imbiero miltelių per dieną, vartojamų 8-12 savaičių. Tai gerokai daugiau nei įprastas žiupsnelis prieskonio, beriamas į sriubą ar košę.

Todėl nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti didelių dozių ar manyti, kad daugiau imbiero automatiškai reiškia geresnį rezultatą. Papildai taip pat gali netikti žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus ar turintiems sveikatos sutrikimų. Prieš pradedant juos vartoti saugiausia pasitarti su gydytoju.

Prieskonis gali pagerinti visą mitybos pasirinkimą

Net jei įprastas imbiero kiekis maiste trigliceridų reikšmingai nepakeičia, jis vis tiek gali būti naudingas praktiškai. Ryškus skonis leidžia maistą pagardinti naudojant mažiau druskos, cukraus ar riebių padažų.

  • Šviežią imbierą galima sutarkuoti į daržovių troškinį, sriubą ar karį.
  • Malto imbiero tinka įberti į avižinę košę, jogurtą ar glotnutį.
  • Jis dera su česnaku, citrusiniais vaisiais, sezamais ir sojų padažu.
  • Imbierą galima įmaišyti į daržovių, žuvies, vištienos ar tofu marinatą.
  • Nesaldinta imbiero arbata gali pakeisti saldų gėrimą.

Pusryčiams pradžiai pakanka maždaug ketvirčio arbatinio šaukštelio malto imbiero, o vėliau kiekį galima pritaikyti pagal skonį. Svarbiausia, kad imbiero turintis pasirinkimas pakeistų saldesnį ar mažiau naudingą produktą, o ne būtų papildomas priedas prie jau gausios mitybos.

Trigliceridus labiau keičia visa dienos mityba

Imbieras nėra pagrindinė priemonė trigliceridų kiekiui mažinti. Didesnę reikšmę turi kūno svoris, suvartojamo cukraus kiekis, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas ir bendra maisto kokybė.

Kasdieniuose pasirinkimuose naudinga daugiau dėmesio skirti šiems dalykams:

  • Vietoj saldžių gėrimų rinktis vandenį.
  • Rafinuotus angliavandenius keisti viso grūdo produktais.
  • Dažniau valgyti daržovių, žuvies, paukštienos ir viso grūdo gaminių.
  • Riboti alkoholį, nes didesni jo kiekiai gali kelti trigliceridų koncentraciją.
  • Reguliariai judėti ir siekti sveikesnio kūno svorio.

Žmonėms, turintiems antsvorio ar nutukimą, net maždaug 5 procentų kūno svorio sumažėjimas gali būti siejamas su mažesniu trigliceridų kiekiu. Todėl vienas prieskonis neturėtų užgožti svarbesnių pokyčių.

Imbierą rinkitės kaip mitybos dalį

Imbieras suteikia patiekalams skonio ir gali būti įtrauktas į širdžiai palankesnę mitybą. Tačiau dabartiniai duomenys dar neleidžia jo laikyti pagrindiniu padidėjusių trigliceridų gydymo būdu.

Jeigu kraujo tyrimai rodo padidėjusius trigliceridus, reikėtų aptarti rezultatus su gydytoju. Tikrasis poveikis dažniausiai priklauso ne nuo vieno ingrediento, o nuo visų pasirinkimų, kurie kartojasi valgant, judant ir rūpinantis sveikata.

7 maisto produktai širdžiai, kurie padeda sumažinti cholesterolį

Justinas Rimkevičius
-
0
7 maisto produktai širdžiai, kurie padeda sumažinti cholesterolį

Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai pirmiausia primena avižas, tačiau jos nėra vienintelis pasirinkimas. Į kasdienį meniu galima įtraukti ir kitų maisto produktų, kurie suteikia tirpiųjų skaidulų, augalinių baltymų ar širdžiai palankių riebalų.

Šie produktai cholesterolio kiekį veikia ne kaip vienkartinė priemonė, o kaip bendros mitybos dalis. Daugiausia naudos galima tikėtis tada, kai jais pakeičiami produktai, kuriuose gausu sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, sviestas, riebi mėsa ar riebūs pieno produktai.

Ankštiniai produktai suteikia tirpiųjų skaidulų

Pupelės, lęšiai, avinžirniai, žirniai, soja ir iš jos pagamintas tofu yra vieni palankiausių pasirinkimų. Juose gausu skaidulų, ypač tirpiųjų, kurios žarnyne gali prisijungti dalį cholesterolio ir padėti sumažinti jo patekimą į kraują.

Ankštiniai taip pat suteikia augalinių baltymų. Dalį mėsos patiekalų pakeitus pupelių, lęšių ar tofu patiekalais, mityboje dažnai sumažėja sočiųjų riebalų kiekis.

Daržovės ir vaisiai papildo racioną skaidulomis

Daržovės suteikia ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir skaidulų. Brokoliai, morkos, lapinės daržovės, baklažanai ir kitos daržovės gali tapti paprastu būdu padidinti skaidulų kiekį maiste.

Vaisiuose, ypač obuoliuose, citrusiniuose vaisiuose ir uogose, yra pektino. Tai tirpiųjų skaidulų rūšis, siejama su mažesniu MTL, arba vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekiu. Uogos dar suteikia polifenolių, o jų saldumas leidžia lengviau atsisakyti dalies saldumynų.

Avokadas padeda pakeisti nepalankesnius riebalus

Avokaduose gausu mononesočiųjų riebalų ir skaidulų. Jie ypač naudingi tada, kai avokadu pakeičiamas sviestas, majonezas ar kitas produktas, kuriame daug sočiųjų riebalų.

Avokadą galima užtepti ant viso grūdo duonos, dėti į salotas arba naudoti kaip padažo pagrindą. Svarbu prisiminti, kad tai kaloringas produktas, todėl jo nereikia valgyti dideliais kiekiais vien dėl cholesterolio rodiklių.

Riebi žuvis svarbi širdžiai

Lašiša, skumbrė, silkė ir upėtakis yra omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai. Jos ypač svarbios trigliceridų kiekiui ir bendrai širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatai.

Žuvį geriau kepti orkaitėje, troškinti ar ruošti garuose. Dažnas gruzdintos žuvies pasirinkimas nėra lygiavertė alternatyva, nes kepant prisideda daugiau riebalų ir kalorijų.

Riešutai suteikia skaidulų ir nesočiųjų riebalų

Migdolai, graikiniai riešutai, pistacijos ir kiti riešutai suteikia skaidulų, augalinių baltymų bei nesočiųjų riebalų. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliariai valgomi riešutai gali būti siejami su mažesniu bendrojo ir MTL cholesterolio kiekiu.

Geriausia rinktis nesūdytus riešutus ir valgyti juos saikingai. Jie tinka įmaišyti į košę, salotas ar natūralų jogurtą, tačiau riešutų sviestuose reikėtų patikrinti, ar nėra pridėto cukraus ir palmių riebalų.

Alyvuogių aliejus padeda keisti riebalų kokybę

Ypač tyras alyvuogių aliejus yra mononesočiųjų riebalų ir polifenolių šaltinis. Juo galima pakeisti sviestą, riebius padažus ar kitus sočiųjų riebalų turinčius produktus.

Alyvuogių aliejus tinka salotoms, daržovėms, žuviai ir lengvam kepimui. Tačiau tai nėra neriboto kiekio produktas, nes viename šaukšte yra nemažai energijos.

Kaip šiuos produktus įtraukti į meniu

Produktų, palankių cholesterolio kontrolei, nebūtina naudoti sudėtinguose receptuose. Paprastas dienos derinys gali atrodyti taip:

  • pusryčiams rinktis avižinę košę su uogomis ir keliais riešutais;
  • pietums patiekti lęšių arba pupelių salotas su daržovėmis;
  • vakarienei rinktis keptą žuvį, daržoves ir viso grūdo garnyrą;
  • sviestą ant duonos pakeisti avokadu arba alyvuogių aliejumi;
  • užkandžiui rinktis vaisių, natūralų jogurtą ar nedidelę saują nesūdytų riešutų.

Jeigu cholesterolio rodikliai yra aukšti, vien mitybos pakeitimų gali nepakakti. Tokiu atveju svarbu aptarti tyrimų rezultatus su gydytoju ir nekeisti paskirto gydymo savo nuožiūra.

Šaltiniai

Cukraus šuoliai po užkandžių? Šie 10 derinių padeda ilgiau išlikti sotiems

Justinas Rimkevičius
-
0
Cukraus šuoliai po užkandžių? Šie 10 derinių padeda ilgiau išlikti sotiems

Užkandis tarp pagrindinių valgymų neturi būti vien saldus batonėlis ar sauja sausainių. Baltymingi užkandžiai gali padėti išlaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje, nes baltymai lėtina virškinimą, o kartu su angliavandeniais gali sumažinti staigesnį gliukozės padidėjimą.

Dar daugiau sotumo suteikia derinys, kuriame yra baltymų, skaidulų ir nesočiųjų riebalų. Štai 10 praktiškų pasirinkimų, kuriuos nesunku pritaikyti namuose, darbe ar kelionėje.

10 sočių užkandžių dienai

  1. Skrudintos edamame pupelės
    Trečdalyje puodelio yra apie 14 g baltymų ir 5 g skaidulų. Tai patogus užkandis, ypač jei renkatės mažas vienkartines pakuotes. Edamame pupeles taip pat galima įmaišyti į naminį riešutų ir džiovintų vaisių mišinį.
  2. Skrudinti avinžirniai
    Vienoje uncijoje, arba maždaug 28 g, yra apie 6 g baltymų. Baltymų ir skaidulų derinys lėtina virškinimą. Avinžirnius namuose galima apšlakstyti trupučiu aliejaus, pagardinti paprika ar kitais prieskoniais ir iškepti orkaitėje.
  3. Varškė
    Pusėje puodelio varškės yra apie 10-14 g baltymų, o angliavandenių kiekis išlieka nedidelis. Ją galima valgyti su pomidorais, agurkais ir žalumynais, o saldesniam variantui rinktis vaisius bei cinamoną. Prie varškės tinka ir keli viso grūdo trapučiai.
  4. Sūrio lazdelė
    Vienoje lazdelėje paprastai būna 6-7 g baltymų ir mažai angliavandenių. Tai vienas patogiausių pasirinkimų, kai nėra laiko gaminti. Kartu su obuoliu ar kriauše sūris suteikia skaidulų turinčių angliavandenių ir padeda išvengti vien angliavandenių sudarančio užkandžio.
  5. Natūralus graikiškas jogurtas arba skyras
    Indelyje gali būti 12-18 g baltymų. Rinkitės natūralų, nesaldintą variantą, o skonį papildykite šviežiais vaisiais, šaukšteliu žemės riešutų sviesto ar trupučiu medaus. Jogurtuose ir skyre taip pat yra bakterijų, siejamų su žarnyno mikrobiota, tačiau šios srities tyrimai dar nėra galutiniai.
  6. Kietai virtas kiaušinis
    Viename kiaušinyje yra apie 6 g baltymų ir mažiau nei 1 g angliavandenių. Iš anksto išvirti kiaušiniai šaldytuve gali tapti greitu pasirinkimu kelioms dienoms. Juos pagardinkite pipirais ar druska, o šalia pridėkite vaisių arba viso grūdo traputį.
  7. Konservuota žuvis
    Trijų uncijų, arba maždaug 85 g, tuno porcijoje yra apie 20 g baltymų. Pačioje žuvyje angliavandenių nėra, todėl ją galima valgyti su viso grūdo krekeriais, agurko ar paprikos griežinėliais. Tunas taip pat suteikia seleno ir vitamino D.
  8. Džiovinta jautiena arba kalakutiena
    Vienoje lazdelėje yra apie 9-11 g baltymų, todėl toks užkandis patogus kelionėje ar laikomas darbo stalčiuje. Vis dėlto būtina perskaityti etiketę: kai kuriuose produktuose būna pridėtinio cukraus. Geriau rinktis variantus be nitratų ir nitritų.
  9. Pistacijos
    28 g pistacijų suteikia apie 6 g baltymų ir 3 g skaidulų, taip pat nesočiųjų riebalų. Rinkitės nesaldintas, saikingai sūdytas arba visai nesūdytas. Porciją verta atsverti iš anksto, nes riešutai yra maistingi, tačiau kaloringi.
  10. Skrudintos moliūgų sėklos
    28 g moliūgų sėklų turi apie 8 g baltymų, skaidulų ir nesočiųjų riebalų. Jas galima valgyti vienas, įmaišyti į užkandžių mišinį, derinti su vaisiais arba berti ant natūralaus graikiško jogurto.

Derinys svarbesnis už vieną produktą

Baltymingi užkandžiai nėra vienintelė cukraus kiekio kraujyje kontrolės dėlionė. Svarbu ir tai, su kuo juos valgote. Pavyzdžiui, vaisius kartu su sūriu ar jogurtu bus sotesnis pasirinkimas nei vien saldus užkandis, o tunas su daržovėmis suteiks daugiau skaidulų ir tūrio.

Jei stebite gliukozės kiekį dėl diabeto ar kitos sveikatos būklės, atsižvelkite į individualų gydytojo ar dietisto planą. Net ir maistingų produktų porcijos bei sudėtis gali turėti reikšmės cukraus kiekiui kraujyje.

Šaltiniai

Kaip susidėlioti vakarienę be svarstyklių? Pravers 50-25-25 taisyklė

Justinas Rimkevičius
-
0
Kaip susidėlioti vakarienę be svarstyklių? Pravers 50-25-25 taisyklė

Vakarienė gliukozės kontrolei neturi virsti nuolatiniu angliavandenių svėrimu ar sudėtingais skaičiavimais. Paprasta 50-25-25 proporcija padeda matyti, kaip viename valgyje derinti daržoves, baltymus ir angliavandenius.

Šis principas ypač naudingas žmonėms, kurie rūpinasi stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje. Vis dėlto mityba sergant diabetu turi būti pritaikyta individualiai, atsižvelgiant į gydymą, sveikatos būklę ir asmeninius poreikius.

Pusę porcijos skirkite daržovėms

Didžiausią vakarienės dalį turėtų sudaryti nekrakmolingos daržovės. Tai brokoliai, žiediniai kopūstai, morkos, špinatai, paprika, cukinija, bok choy, žaliosios pupelės ir panašūs produktai.

Jose gausu skaidulų, kurių organizmas nesuvirškina taip, kaip cukrų. Skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems, lėtina virškinimą ir kartu su kitu maistu gali sušvelninti gliukozės šuolį po valgio.

Daržoves galima ruošti garuose, kepti orkaitėje, trumpai pakepinti keptuvėje arba valgyti žalias. Svarbiausia neapsiriboti vienu produktu. Kuo įvairesnės daržovės, tuo daugiau skirtingų vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų gausite.

Ketvirtadalis tenka baltymams

Kitą dalį vakarienės sudaro baltymų šaltinis. Tinka žuvis, paukštiena, liesesnė mėsa, kiaušiniai, tofu, pupelės, lęšiai, riešutai ir natūralūs pieno produktai.

Baltymai suteikia sotumo ir reikalingi raumenų audiniams atsistatyti. Kartu su angliavandeniais jie taip pat gali sulėtinti gliukozės patekimą į kraują, todėl vakarienė tampa sotesnė ir tolygesnė.

Tačiau daugiau baltymų ne visada reiškia geresnį rezultatą. Labai didelis jų kiekis kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su vėlesniu gliukozės padidėjimu, nes baltymų perteklius skatina gliukagono – hormono, reguliuojančio kepenų išskiriamą gliukozę, – veiklą.

Angliavandeniai neturi dingti

Likusią vakarienės dalį skirkite angliavandeniams, geriausia – sudėtiniams ir turintiems daugiau skaidulų. Tai gali būti viso grūdo kruopos, bolivinė balanda, pupelės, lęšiai, rudieji ryžiai ar krakmolingesnės daržovės.

Bulvės, kukurūzai, žirniai ir sviestinis moliūgas taip pat yra maistingi, tačiau juose daugiau angliavandenių. Dėl to jų kiekį verta derinti su likusia vakarienės dalimi, ypač jei kartu valgomi ryžiai, duona ar kitos kruopos.

Saldumynai, balta duona, įprasti makaronai, balti ryžiai ir saldinti gėrimai suvirškinami greičiau. Jie dažnai suteikia mažiau skaidulų, vitaminų ir mineralų nei viso grūdo produktai ar ankštiniai augalai.

Vakarienė gliukozės kontrolei nebūtinai turi būti visiškai be angliavandenių. Daug svarbiau jų kokybė, kiekis ir derinys su daržovėmis bei baltymais.

Porcijas galima įvertinti be svarstyklių

Jeigu nenorite sverti maisto, orientuokitės į savo ranką. Liesų baltymų porcija maždaug atitinka delno dydį, angliavandenių porcija gali būti kumščio dydžio, o nekrakmolingos daržovės turėtų užimti likusią vietą.

Dar vienas praktiškas sprendimas – daržoves valgyti prieš krakmolingesnį maistą. Tyrimai rodo, kad tokia valgymo seka gali sumažinti gliukozės padidėjimą po valgio tiek diabetu sergantiems, tiek jo neturintiems žmonėms.

Idėjos sočiai ir subalansuotai vakarienei

Šią proporciją lengva pritaikyti prie įprastų patiekalų. Svarbu ne ieškoti vieno tobulo meniu, o susidėlioti vakarienę taip, kad joje būtų visos trys pagrindinės dalys.

  • Kepta vištiena su didelėmis salotomis ir nedidele porcija viso grūdo skrebučių
  • Vištienos šlaunelės su bolivine balanda, cukinija, paprika ir svogūnais
  • Cukinijų makaronai su liesais mėsos kukuliais, pomidorų padažu ir nedidele viso grūdo duonos riekele
  • Lašiša su šparaginėmis pupelėmis, pomidorais ir keliomis mažomis bulvėmis
  • Vištienos fajitų dubenėlis su nedidele ryžių porcija, juodosiomis pupelėmis, paprika, svogūnais, salotomis, avokadu ir salsa

Juodosios pupelės suteikia ir baltymų, ir angliavandenių. Todėl jas dedant į patiekalą ryžių ar kitų kruopų kiekį gali reikėti sumažinti.

Vakarienė gliukozės kontrolei neturi būti nuobodi ar griežta. Rinkitės mėgstamus produktus, keiskite daržoves ir stebėkite, kaip jūsų organizmas reaguoja į skirtingus patiekalus. Sergant diabetu, individualūs gliukozės rodmenys ir gydytojo ar dietologo rekomendacijos visada yra svarbesni už bendrą taisyklę.

Šaltiniai

Sergate diabetu? Prieš šventinę vakarienę nedarykite šios klaidos

Justinas Rimkevičius
-
0
Sergate diabetu? Prieš šventinę vakarienę nedarykite šios klaidos

Šventės dažnai reiškia vėliau patiekiamą vakarienę, gausesnį vaišių stalą ir daugiau saldumynų nei įprastai. Sergant diabetu tai gali apsunkinti įprastą cukraus kiekio kraujyje kontrolę, tačiau dėl to nereikia atsisakyti mėgstamų patiekalų.

Per šventes mitybą lengviau valdyti tada, kai iš anksto pasirūpinama valgymo ritmu, porcijomis, judėjimu ir vaistais. Svarbiausia siekti ne tobulo meniu, o išvengti chaotiško valgymo.

Į šventinę vakarienę neikite išbadėję

Viena dažniausių klaidų – praleisti pusryčius ar pietus, tikintis, kad taip bus galima „sutaupyti“ vakarienei. Atvykus prie vaišių stalo labai išalkus, sunkiau pajusti sotumą, todėl lengviau suvalgyti per daug.

Ilga pertrauka tarp valgymų ir vėlesnis persivalgymas taip pat gali išbalansuoti cukraus kiekį kraujyje. Geriau laikytis įprasto valgymo grafiko, net jei šventinis patiekalas bus patiekiamas vėliau nei įprastai.

Jei vakarienė nusikelia kelioms valandoms, rinkitės nedidelį užkandį, kuriame yra baltymų ir skaidulų. Tai gali būti natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, kelios daržovės su humusu arba nedidelė sauja riešutų.

Vaišes pradėkite nuo daržovių ir baltymų

Planuojant maistą naudinga remtis diabeto mitybos principu. Maždaug pusę porcijos turėtų sudaryti nekrakmolingos daržovės, ketvirtadalį – liesas baltymų šaltinis, o likusią dalį – pasirinktas angliavandenių turintis patiekalas.

Baltymų šaltiniu gali būti kalakutiena, vištiena, žuvis ar kitas liesesnis produktas. Angliavandenių daliai tinka bulvės, saldžiosios bulvės, įdaras ar kitas mėgstamas šventinis patiekalas. Tai nereiškia, kad turite atsisakyti tradicinio maisto – svarbi jo vieta bendrame valgyme.

Daržoves ir baltymus verta valgyti pirmiausia. Skaidulos ir baltymai virškinami lėčiau, todėl sotumas išlieka ilgiau, o noras greitai kartoti porciją būna mažesnis.

Rinkitės tai, kas iš tikrųjų patinka

Prieš prisikraudami maisto apžvelkite visą vaišių stalą. Mintyse įvertinkite patiekalus nuo 1 iki 10 ir pirmiausia rinkitės tuos, kurie jums iš tiesų yra ypatingi.

Toks būdas padeda nešvaistyti vietos ir angliavandenių turinčiam maistui, kurio valgote tik todėl, kad jis padėtas prieš akis. Mėgstamą desertą ar kitą šventinį patiekalą galima įtraukti į valgymą, tačiau šalia rinkitės baltymų ir skaidulų turinčio maisto.

  • Apžiūrėkite visus patiekalus prieš pradėdami valgyti.
  • Pasirinkite nedidelę mėgstamiausio deserto porciją.
  • Nekraukite į vieną porciją visko iš eilės.
  • Valgykite lėčiau ir padarykite pertrauką prieš kartodami.

Po valgio įtraukite šiek tiek judėjimo

Šventinė diena neturi apsiriboti sėdėjimu prie stalo. Pasivaikščiojimas po valgio, trumpas žygis, žaidimas su vaikais ar kita šeimos veikla padeda išlaikyti daugiau judėjimo.

Po pagrindinio valgymo naudinga 10-15 minučių ramiai pasivaikščioti. Tai paprastas būdas pajudėti tuo metu, kai dažnas žmogus dar ilgai lieka sėdėti prie vaišių.

Rutina svarbi ne tik valgant

Per šventes stenkitės kuo mažiau keisti vaistų vartojimo, valgymo, miego, skysčių ir fizinio aktyvumo grafiką. Jei žinote, kad diena bus neįprasta, iš anksto suplanuokite, kada valgysite ir ką pasiimsite su savimi.

Jei vartojate insuliną ar kitus vaistus, dėl kurių gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje, turėkite greitai pasisavinamų angliavandenių. Tai ypač svarbu išvykstant iš namų, keliaujant ar dalyvaujant ilgesnėje šventėje.

Vienas gausesnis valgymas neapibrėžia visos dienos ir nepanaikina ankstesnių pastangų. Jei suvalgėte daugiau deserto ar kito mėgstamo patiekalo, tiesiog grįžkite prie įprasto ritmo per kitą valgymą. Individualų planą, porcijas ir vaistų vartojimą visada derinkite su gydytoju ar diabeto priežiūros specialistu.

123...6721 iš 672 psl.