Ši kreminė grybų sriuba patiks mėgstantiems sodrų skonį, švelnią tekstūrą ir kvapnius prieskonius. Į ją galima dėti ne tik miško grybų, bet ir paprasčiausių pievagrybių, todėl receptą lengva pritaikyti pagal tai, ką turite virtuvėje.

Grietinėlė sriubai suteikia švelnumo, o baltasis vynas, čiobreliai, garstyčios ir citrinos sultys padeda išgauti ryškesnį skonį. Tai sotus patiekalas, tinkantis tiek savaitgalio pietums, tiek jaukiai vakarienei.

Ingredientai grybienei

• 1 nedidelis svogūnas
• 500 g šviežių grybų – miško grybų arba pievagrybių
• Gabalėlis sviesto kepimui
• Kelios šviežio čiobrelio šakelės
• 100 ml baltojo vyno
• 500 ml sultinio
• 2 arbatiniai šaukšteliai saldžiosios paprikos miltelių
• 1 valgomasis šaukštas pomidorų pastos
• 1 arbatinis šaukštelis garstyčių
• 200 ml grietinėlės
• 1 valgomasis šaukštas miltų
• Pusės citrinos sultys
• 1 valgomasis šaukštas sojų padažo
• Šviežių petražolių
• Druskos

Gaminimo eiga

1. Puode storu dugnu ištirpinkite gabalėlį sviesto. Smulkiai supjaustykite svogūną ir pakepinkite, kol jis pradės minkštėti. Tuomet sudėkite nuvalytus grybus ir čiobrelio šakeles.

2. Grybus troškinkite, kol jie suminkštės ir išleis dalį sulčių. Jei naudojate didesnius miško grybus, prieš dėdami į puodą juos supjaustykite panašaus dydžio gabalėliais, kad visi išvirtų tolygiai.

3. Į puodą supilkite baltąjį vyną. Pakaitinkite kelias minutes, kad pasišalintų aitrus alkoholio kvapas, o vynas susilietų su grybų ir svogūnų skoniu.

4. Supilkite sultinį ir suberkite saldžiosios paprikos miltelius. Įmaišykite pomidorų pastą bei garstyčias, sriubą pasūdykite ir gerai išmaišykite. Virkite ant vidutinės kaitros, kol grybai visiškai suminkštės, o skoniai susijungs.

5. Tuo metu į atskirą dubenėlį supilkite grietinėlę ir suberkite miltus. Mišinį labai kruopščiai išmaišykite, kad neliktų gumuliukų. Taip paruošta grietinėlė vėliau padės sriubai šiek tiek sutirštėti.

6. Kai sriuba beveik išvirs, sumažinkite kaitrą ir plona srovele supilkite grietinėlės bei miltų mišinį. Viską gerai išmaišykite ir pavirkite dar apie 10 minučių, kad sriuba taptų vientisesnė ir tirštesnė.

7. Pačioje virimo pabaigoje supilkite citrinos sultis ir sojų padažą. Dar kartą paragaukite ir, jei reikia, papildomai pasūdykite. Prieš patiekdami išimkite čiobrelio šakeles, o sriubą gausiai apibarstykite smulkintomis petražolėmis.

Kuriuos grybus rinktis

Šiam receptui tinka ir miško grybai, ir pievagrybiai. Pievagrybius patogu rinktis tada, kai norisi sriubą išvirti iš lengvai randamų produktų, o miško grybai suteiks ryškesnį ir intensyvesnį aromatą.

Jeigu naudojate miško grybus, rinkitės tik gerai pažįstamus ir tinkamus valgyti grybus. Prieš gamindami juos nuvalykite, o didesnius supjaustykite, kad tolygiai suminkštėtų ir sriubą būtų patogu valgyti.

Kaip patiekti sriubą

Kreminė grybų sriuba skaniausia karšta, iškart po gaminimo. Patiekdami ją papildomai pabarstykite šviežiomis petražolėmis, o šalia pasiūlykite skrudintos duonos ar traškesnių skrebučių.

Jeigu norisi ryškesnio skonio, į lėkštę galima įlašinti šiek tiek citrinos sulčių arba užberti daugiau šviežių žalumynų. Tik nepersistenkite su rūgštele, nes sriuboje jau yra citrinos sulčių ir baltojo vyno.

Praktinė pastaba ruošiant

Grietinėlę su miltais į sriubą pilkite tik sumažinę kaitrą ir nuolat maišydami. Taip mišinys tolygiau pasiskirstys, o sriuba išliks glotni. Jei sriuba atrodo per tiršta, ją galima praskiesti nedideliu kiekiu sultinio.

Šis receptas ypač patogus tuo, kad jo skonis priklauso ne nuo vienos konkrečios grybų rūšies. Todėl tą pačią grybienę galima virti skirtingu metų laiku ir kiekvieną kartą išgauti šiek tiek kitokį, bet jaukų skonį.

Moliūgas virtuvėje tinka kur kas daugiau nei košei. Iš jo galima paruošti tirštą sriubą, kreminį padažą makaronams, garnyrą prie mėsos, šiltas salotas ir net desertą puodelyje.

Šie greiti moliūgų receptai pravers tada, kai norisi sotaus naminio maisto, bet nesinori prie viryklės praleisti viso vakaro. Dauguma patiekalų paruošiami per 20-40 minučių, o dalį jų galima pagaminti ir iš anksto išvirtos moliūgų tyrės.

Prieš pradedant verta pasiruošti

Receptuose nurodytas jau nulupto ir iš sėklų išvalyto moliūgo svoris. Pjaustant reikėtų turėti maždaug ketvirtadaliu daugiau, nes žievė, sėklos ir plaušai sudaro dalį viso svorio.

Patogiausia rinktis sviestinį moliūgą. Jo minkštimas saldesnis, tankesnis, jame mažiau vandens, o ploną žievę lengviau pašalinti. Jei žievė labai kieta, moliūgo skilteles galima 2-3 minutes pašildyti mikrobangėje.

Tyrei skirtą moliūgą supjaustykite kubeliais, įpilkite kelis šaukštus vandens, uždenkite ir kaitinkite apie 6-8 minutes. Minkštimą sutrinkite, o jei jis per skystas, kelias minutes pakaitinkite keptuvėje. Atvėsusi tyrė šaldytuve išsilaiko iki trijų dienų.

Šilti patiekalai pietums ir vakarienei

1. Kreminė moliūgų sriuba. 500 g moliūgo ir nedidelį svogūną supjaustykite kubeliais. Svogūną pakepinkite su 20 g sviesto, trumpai pakepinkite smulkintą česnaką, tada suberkite moliūgą ir užpilkite 250-350 ml sultinio arba vandens. Virkite 12-18 minučių, sutrinkite, įpilkite 150 ml grietinėlės ir tik lengvai pašildykite. Sriubą pagardinkite pipirais, muskatu, o patiekdami užberkite moliūgų sėklų arba skrebučių.

2. Keptas moliūgas su feta. 600 g moliūgo sumaišykite su alyvuogių aliejumi, rozmarinu arba čiobreliu, pipirais ir česnaku. Kepkite 200-210 °C temperatūroje apie 20-30 minučių, kol kubeliai suminkštės ir paruduos. Karštą moliūgą apibarstykite feta. Tai puikus garnyras prie mėsos ar žuvies, bet su duonos riekele tinka ir lengvai vakarienei.

3. Makaronai su moliūgų padažu. 250-300 g moliūgo išvirkite arba suminkštinkite mikrobangėje, tada sutrinkite su 120 ml grietinėlės. Padažą trumpai pakaitinkite su sviestu, česnaku ir šalaviju, įmaišykite išvirtus makaronus bei 40 g tarkuoto kietojo sūrio. Šlakelis vandens nuo makaronų virimo padės padažui tapti vientisam ir kremiškam.

4. Vištiena su moliūgu. 400 g vištienos supjaustykite gabalėliais ir apkepkite keptuvėje. Sudėkite 300 g smulkiais kubeliais supjaustyto moliūgo, česnaką, čiobrelį ir užpilkite 150 ml grietinėlės. Troškinkite ant silpnos kaitros 10-15 minučių. Prieš patiekdami įsitikinkite, kad storiausio vištienos gabalėlio viduje temperatūra pasiekė 74 °C.

Lengvesni deriniai su moliūgu

5. Šiltos salotos su špinatais. Moliūgo kubelius apkepkite keptuvėje su alyvuogių aliejumi, kol suminkštės ir apskrus. Sudėkite juos ant špinatų, užberkite fetos ir graikinių riešutų, apšlakstykite balzaminiu kremu. Jei norisi saldesnio skonio, paskutinę kepimo minutę įmaišykite šaukštelį medaus.

6. Brusketos su rikota. Smulkiais kubeliais supjaustytą moliūgą pakepinkite svieste 7-10 minučių, pagardinkite čiobreliais. Skrudintą duoną aptepkite lengvai pasūdyta rikota, uždėkite šilto moliūgo, riešutų ir užlašinkite šiek tiek medaus. Brusketas surinkite prieš pat patiekdami, kad duona nesuminkštėtų.

Saldūs moliūgų receptai

7. Moliūgų blyneliai. 300 g žalio moliūgo sutarkuokite smulkia tarka ir, jei reikia, lengvai nuspauskite. Sumaišykite su kiaušiniu, dviem šaukštais kefyro, 45-60 g miltų ir puse šaukštelio kepimo miltelių. Saldžiam variantui įberkite šaukštą cukraus. Kepkite po 3-4 minutes iš abiejų pusių. Patiekite su medumi, jogurtu arba grietine su krapais.

8. Pankėkiai su moliūgų tyre. Į 150 g atvėsusios tyrės įmaišykite kiaušinį, 150 ml pieno, du šaukštus cukraus ir 20 g tirpinto sviesto. Atskirai sumaišykite 150 g miltų, kepimo miltelius, cinamoną ir žiupsnelį druskos. Tešlą maišykite tik tiek, kad neliktų sausų miltų, tada kepkite nedidelius pankėkius ant vidutinės kaitros.

9. Keksas puodelyje. Į 350-400 ml talpos puodelį suberkite 4 šaukštus miltų, cukrų, kepimo miltelius, cinamoną ir druską. Įmaišykite tris šaukštus moliūgų tyrės, du šaukštus pieno ir šaukštą aliejaus. Kepkite mikrobangėje apie 1,5 minutės, o galingesnėje krosnelėje pradėkite nuo 1 minutės 15 sekundžių. Prieš valgydami palaukite minutę.

Kaip išsaugoti likusį moliūgą

Perpjautą moliūgą laikykite šaldytuve, pjūvio vietą sandariai uždengę plėvele. Taip jis išsilaikys maždaug 4-5 dienas. Nuluptus kubelius ir tyrę galima užšaldyti porcijomis, tačiau po atšildymo jie tampa minkštesni ir vandeningesni, todėl labiausiai tiks sriubai, padažui ar desertui.

Jeigu mėgstate naminę duoną, šis receptas turėtų patikti dėl paprastos sudėties ir patogaus paruošimo. Kepaliukas gaminamas iš varškės, kiaušinių, avižinių dribsnių, avižų sėlenų ir pasirinktų prieskonių. Į tešlą taip pat dedama chia sėklų ir linų sėmenų, todėl duonos skonį bei tekstūrą galima lengvai pritaikyti pagal savo pomėgius.

Ši duona ypač tinka pusryčiams, kai norisi turėti paruoštą pagrindą įvairiems sumuštiniams. Atvėsusį kepaliuką galima pjaustyti riekelėmis, tepti užtepėlėmis, gardinti daržovėmis, sūriu ar kitais mėgstamais priedais.

Ingredientai duonai

• 2 kiaušiniai
• 180 g varškės
• 2 valgomieji šaukštai natūralaus jogurto
• 50 g avižų sėlenų
• 100 g greitai paruošiamų, 1 minutę verdančių avižinių dribsnių
• 1 arbatinis šaukštelis chia sėklų
• linų sėmenų pagal skonį
• česnako granulių pagal skonį
• kmynų pagal skonį
• paprikos miltelių pagal skonį
• mėgstamų žolelių arba picos prieskonių pagal skonį

Gaminimo eiga

1. Avižinius dribsnius ir avižų sėlenas suberkite į smulkintuvą ir šiek tiek pasmulkinkite. Nereikia jų paversti visiškai vientisais miltais – pakanka, kad masė būtų smulkesnė ir tolygiau susimaišytų su kitais ingredientais.
2. Į pasmulkintus avižinius dribsnius ir sėlenas suberkite česnako granules, kmynus, paprikos miltelius bei pasirinktas žoleles arba picos prieskonius. Viską gerai išmaišykite, kad prieskoniai pasiskirstytų tolygiai.
3. Atskirame inde sumaišykite kiaušinius, varškę ir natūralų jogurtą. Jei norite vientisesnės masės be varškės gumulėlių, šiuos ingredientus galite sutrinti trintuvu.
4. Skystą varškės masę supilkite į avižinių dribsnių ir sėlenų mišinį. Viską gerai išmaišykite, tada suberkite chia sėklas, linų sėmenis arba kitas pasirinktas sėklas.
5. Paruoštą masę palikite maždaug 20 minučių, kad sėklos ir avižiniai ingredientai šiek tiek pabrinktų. Po šio etapo masė taps tvirtesnė ir ją bus patogiau formuoti.
6. Sudrėkinkite rankas vandeniu ir suformuokite kepaliuką. Perkelkite jį ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepkite iki 185 °C įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.

Prieskoniai keičia visą duonos skonį

Šio kepaliuko skonis priklausys ne tik nuo varškės ir avižinių dribsnių, bet ir nuo pasirinktų prieskonių. Kmynai suteiks įprastą duonos aromatą, o česnako granulės ir paprikos milteliai skoniui pridės daugiau ryškumo.

Jeigu norisi neutralesnio kepaliuko, rinkitės tik mėgstamas džiovintas žoleles. Tiems, kurie mėgsta pikantiškesnį skonį, labiau tiks žolelių ir picos prieskonių derinys. Sėklos taip pat leidžia keisti duonos tekstūrą: į tešlą galima įmaišyti daugiau linų sėmenų, chia sėklų ar kitų mėgstamų sėklų.

Kaip patiekti iškeptą kepaliuką

Prieš pjaustydami duoną leiskite jai atvėsti. Tuomet riekelės bus tvirtesnės ir patogiau laikys pasirinktus priedus. Ant duonos galima tepti mėgstamą užtepėlę, dėti šviežių daržovių, sūrio ar kitų įprastų sumuštinių priedų.

Šis naminės duonos receptas patogus ir tuo, kad jo skonis nėra griežtai apibrėžtas. Keičiant prieskonius bei sėklas galima išgauti vis kitokį kepaliuką, todėl receptą nesunku pritaikyti pusryčiams ar užkandžiams.

Keli svarbūs pastebėjimai

• Varškę su kiaušiniais ir jogurtu verta gerai sutrinti, jei norite vientisesnės duonos tekstūros.
• Sėklas ir prieskonius berkite pagal savo skonį.
• Prieš formuodami kepaliuką nepamirškite masės palaikyti apie 20 minučių.
• Formuodami kepaliuką rankas sudrėkinkite vandeniu, kad masė mažiau liptų.
• Duoną pjaustykite tik jai atvėsus – taip riekelės bus tvirtesnės.

Iškepta duona tampa gardžiu pagrindu sumuštiniams, o jos sudėtį nesunku keisti pagal turimas sėklas ir mėgstamus prieskonius. Dėl to vienas receptas gali kaskart būti vis kitokio skonio.

Trapūs žagarėliai su grietine – vienas iš tų naminių kepinių, kuriems nereikia sudėtingų ingredientų. Sviestas, riebi grietinė, kiaušiniai ir citrinos žievelė suteikia jiems sodrų skonį, gaivų aromatą ir lengvą, trapią tekstūrą.

Šis receptas praverčia tada, kai norisi iš vienos tešlos paruošti ne vieną kepinį. Iš jos galima formuoti ne tik žagarėlius, bet ir kitus saldžius kepinius, o likusią tešlą patogu panaudoti vėliau.

Ingredientai tešlai

• 400 g kvietinių miltų
• 200 g šalto sviesto
• 200 g riebios grietinės
• 1 valgomasis šaukštas cukraus
• 2 kiaušiniai
• Žiupsnelis druskos
• Citrinos žievelė
• Aliejus kepimui

Gaminimo eiga

1. Į dubenį suberkite miltus, cukrų ir druską. Šaltą sviestą smulkiai supjaustykite arba sutarkuokite ir sudėkite prie sausų ingredientų.

2. Miltus su sviestu patrinkite pirštais, kol masė taps panaši į trupinius. Taip sviestas tolygiai pasiskirstys visoje tešloje.

3. Atskirame dubenyje išplakite kiaušinius su grietine. Įmaišykite citrinos žievelę ir šį mišinį supilkite į miltų bei sviesto masę.

4. Viską išminkykite į vientisą tešlą. Įvyniokite ją į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą porai valandų, kad tešla atvėstų.

5. Atvėsintą tešlą perkelkite ant miltais pabarstyto paviršiaus. Iškočiokite ją kuo ploniau ir supjaustykite rombais.

6. Kiekvieno rombo viduryje padarykite įpjovą ir suformuokite žagarėlį. Kepkite įkaitintame aliejuje, kol kepiniai gražiai apskrus iš abiejų pusių.

Kas suteikia žagarėliams trapumo

Šio recepto pagrindas – šaltas sviestas ir riebi grietinė. Sviestas tešlai suteikia sodrumo, o grietinė padeda išgauti malonią tekstūrą, kuri iškepus tampa trapi.

Ne mažiau svarbu tešlą prieš kočiojant gerai atvėsinti. Šaldytuve praleistas laikas leidžia jai sutvirtėti, todėl ją lengviau iškočioti ir formuoti žagarėlius.

Jeigu norite tikrai trapių žagarėlių, tešlą kočiokite plonai. Kuo storesnis jos sluoksnis, tuo kitokia bus galutinio kepinio tekstūra, todėl šiam receptui svarbu nepalikti tešlos per storos.

Citrinos žievelė pakeičia visą skonį

Citrinos žievelė naudojama nedideliu kiekiu, tačiau suteikia kepiniams gaivesnį aromatą. Ji gražiai subalansuoja sviesto ir grietinės sodrumą, todėl žagarėliai nėra vien tik saldūs.

Žievelę geriausia smulkiai nutarkuoti ir dėti tiesiai į kiaušinių bei grietinės mišinį. Taip jos aromatas tolygiau pasiskirsto tešloje.

Kaip patiekti naminius žagarėlius

Trapūs žagarėliai su grietine tinka prie arbatos, kavos ar kito mėgstamo gėrimo. Jie skanūs ir vieni, nes tešloje yra šiek tiek cukraus bei citrinos žievelės.

Jeigu norisi saldesnio varianto, atvėsusius žagarėlius galima lengvai apibarstyti cukraus pudra. Tai pasirenkamas priedas, kuris nekeičia pagrindinio recepto, tačiau kepiniams suteikia daugiau saldumo ir puošnumo.

Šį receptą patogu prisiminti ir tada, kai namuose lieka šiek tiek sviestinės tešlos. Ją galima iškočioti, supjaustyti rombais ir iškepti traškius žagarėlius be sudėtingo papildomo pasiruošimo.

Atvėsus orams dažniau norisi sotesnių patiekalų, kuriuos būtų galima patiekti ir šeimai, ir svečiams. Mišrainė su rūkyta vištiena tam puikiai tinka, nes joje dera mėsa, virti ryžiai, traškūs agurkai, švelnus avokadas, saldūs kukurūzai ir džiovintos spanguolės.

Šio recepto proporcijos nėra griežtos. Ingredientų galima dėti tiek, kiek norisi, todėl ruošiant pagal savo skonį lengva pasirinkti, ar mišrainėje dominuos rūkyta vištiena, ar daugiau daržovių ir ryžių.

Ingredientai mišrainei

• Rūkyta vištiena, geriausia filė
• Virti ryžiai
• Konservuoti kukurūzai
• Avokadas
• Agurkas, naudojama kietoji dalis be sėklų
• Krapai
• Džiovintos spanguolės
• Druska
• Juodieji pipirai

Majonezinio padažo ingredientai

• Majonezas
• 1 arba 2 česnako skiltelės
• 1 arbatinis šaukštelis Dižono garstyčių
• Žiupsnelis cukraus

Gaminimo eiga

1. Pirmiausia paruoškite padažą. Į nedidelį dubenėlį sudėkite majonezą, įspauskite vieną arba dvi česnako skilteles, įmaišykite Dižono garstyčias ir įberkite žiupsnelį cukraus.

2. Padažą gerai išmaišykite, kol visi ingredientai susijungs į vientisą masę. Česnako kiekį rinkitės pagal norimą skonio ryškumą, nes jis mišrainei suteikia papildomo aštrumo ir aromato.

3. Rūkytą vištieną supjaustykite nedideliais gabalėliais. Taip pat paruoškite agurką, naudodami kietąją dalį be sėklų, o avokadą supjaustykite gabalėliais. Krapus smulkiai sukapokite.

4. Į didesnį dubenį sudėkite smulkintą vištieną, virtus ryžius, konservuotus kukurūzus, agurką, avokadą, krapus ir džiovintas spanguoles. Jei norisi sotesnės mišrainės, galima dėti daugiau rūkytos vištienos.

5. Ant sudėtų ingredientų užpilkite paruošto majonezinio padažo. Viską atsargiai išmaišykite, kad avokado gabalėliai kuo mažiau susitrintų, o ingredientai pasiskirstytų tolygiai.

6. Mišrainę paragaukite ir pagardinkite druska bei juodaisiais pipirais. Prieš patiekdami dar kartą lengvai permaišykite ir sudėkite į serviravimo indą.

Skoniui svarbios smulkmenos

Šio patiekalo tekstūrą labiausiai papildo kietoji agurko dalis be sėklų. Ji suteikia traškumo ir neleidžia mišrainei tapti pernelyg vandeningai. Avokadas suteikia švelnumo, o džiovintos spanguolės įneša salstelėjusį akcentą, kuris dera su intensyviu rūkytos paukštienos skoniu.

Jeigu mėgstate ryškesnį padažą, galima naudoti dvi česnako skilteles. Švelnesniam skoniui pakaks vienos. Cukraus į padažą dedama tik žiupsnelis, tačiau jis padeda subalansuoti majonezo, garstyčių ir česnako derinį.

Kaip patiekti mišrainę

Mišrainė su rūkyta vištiena tiks pietums, vakarienei arba šventiniam stalui. Ją galima patiekti vieną, sudėtą į didesnį dubenį, arba porcijomis mažesniuose induose.

Geriausia mišrainę ruošti iš jau atvėsusių virtų ryžių, kad padažas nesuskystėtų, o ingredientai išliktų malonios tekstūros. Kadangi recepte nurodytos proporcijos nėra tikslios, galutinį skonį lengva pritaikyti pagal valgytojų skaičių ir norimą sotumą.

Jeigu norisi ryškesnio mėsos skonio, dėkite daugiau rūkytos vištienos. Jei patiekalas turi būti gaivesnis, daugiau vietos mišrainėje palikite agurkui, avokadui ir krapams. Toks derinys išlieka sotus, bet kartu turi ir traškių, ir švelnių, ir salstelėjusių priedų.

Siauralapis gaurometis vasarą išsiskiria ryškiais rausvais žiedais, tačiau arbatai dažniausiai renkami jo lapai. Tinkamai paruošti jie įgauna sodresnį aromatą, tamsesnę spalvą ir primena juodosios arbatos skonį, nors patys nėra tikrosios arbatos lapai.

Fermentuota gauromečio arbata ruošiama keliais etapais: lapai apvytinami, patrinami, fermentuojami, išdžiovinami ir dar kurį laiką brandinami. Procesas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja kantrybės ir kruopštumo.

Ko prireiks lapams paruošti

• Krepšelio arba kito indo lapams rinkti
• Padėklo ar lygaus paviršiaus lapams apvytinti
• Dviejų dubenų lapams ir augalų likučiams atskirti
• Stiklinio, emaliuoto arba maistui tinkamo plastikinio indo fermentacijai
• Drėgno audinio arba dangčio
• Kepimo skardų ir orkaitės, įkaitintos iki maždaug 65 laipsnių
• Sandaraus stiklainio laikymui

Nuo lapų rinkimo iki fermentacijos

1. Surinkite tinkamus lapus.
Lapus geriausia rinkti augalo žydėjimo metu, sausą ir saulėtą rytą, kai ant jų nebėra rasos. Rinkite vidurinius lapus, o žiedus palikite ant augalo. Taip gaurometis galės subrandinti sėklas, o atsakingas rinkimas nepažeis viso sąžalyno.

2. Apvytinkite lapus.
Parsineštus lapus paskleiskite plonu sluoksniu pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje, toliau nuo tiesioginės saulės. Palikite juos kelioms valandoms. Lapai turi tapti minkštesni ir lankstesni, tačiau neturėtų visiškai išdžiūti.

3. Patrinkite delnais.
Imkite nedideles lapų saujas ir trinkite tarp delnų, kol jie pradės leisti sultis, patamsės ir susisuks. Šis būdas užima daugiau laiko, tačiau leidžia geriau pajusti lapų būklę. Maisto smulkintuvą naudoti galima, bet rankomis paruošti lapai išlieka vientisesni.

4. Pradėkite fermentaciją.
Patrintus lapus sudėkite į stiklinį, emaliuotą arba maistui tinkamą plastikinį indą ir lengvai suspauskite. Uždenkite drėgnu audiniu, kad lapai neapdžiūtų, ir laikykite maždaug 25-30 laipsnių temperatūroje.

Fermentacija turėtų trukti ne trumpiau kaip 6 valandas. Po 6-8 valandų skonis išlieka gaivesnis ir žalesnis, po 8-16 valandų atsiranda vaisiškesnis aromatas bei sodresnis skonis. Ilgesnė, 16-36 valandų fermentacija suteikia ryškesnį kartumą.

Džiovinimas sustabdo fermentaciją

Pasirinkę norimą skonį, fermentuotus lapus plonai paskleiskite ant kepimo skardų. Džiovinkite maždaug 65 laipsnių orkaitėje apie 3-4,5 valandos. Pradžioje pravartu šiek tiek praverti dureles, kad pasišalintų drėgmė.

Lapų nereikėtų perkaitinti. Jie turi lengvai trupėti, nors nedidelis drėgmės likutis dar gali būti juntamas. Jei naudojate džiovyklę, rinkitės žemiausią temperatūrą.

Po džiovinimo lapus dar 3-4 dienas palaikykite plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje. Tada suberkite juos į stiklainį. Aromatas ir skonis dažnai tampa malonesni, jei prieš ragaujant arbata pastovi dar 1-2 savaites.

Kaip užplikyti gauromečio arbatą

Į 200 mililitrų puodelį dėkite vieną pilną arbatinį šaukštelį džiovintų lapų. Užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite kelias minutes ir nukoškite. Paruošta fermentuota gauromečio arbata gali būti geriama viena, be cukraus, kad geriau atsiskleistų jos žiedinės ir lengvai citrusinės natos.

Jei arbatos reikia keliems žmonėms, patogu iš karto paruošti stipresnį gėrimą pusės arba vieno litro puode, o vėliau jį skiesti karštu vandeniu.

Ką rodo tyrimai apie gaurometį

Gauromečio lapuose ir jų fermentuotuose produktuose tiriami polifenoliai, flavonoidai, taninai bei antioksidacinis aktyvumas. Tačiau dauguma duomenų gauti atliekant laboratorinius arba cheminės sudėties tyrimus, todėl šio gėrimo nereikėtų laikyti konkrečių ligų gydymo priemone.

Renkant augalą laukinėje gamtoje svarbiausia tiksliai atpažinti siauralapį gaurometį ir rinktis švarią, nuo kelių bei taršos nutolusią vietą. Jei dėl augalo tapatybės kyla abejonių, jo arbatai nenaudokite.

Šaltiniai

• The Impact of Solid-Phase Fermentation on Flavonoids, Phenolic Acids, Tannins and Antioxidant Activity in Chamerion angustifolium Leaves
• Phytochemical Insights and Therapeutic Potential of Chamaenerion angustifolium and Chamaenerion latifolium
• Fireweed (Epilobium angustifolium L.): Botany, Phytochemistry and Traditional Uses. A Review

Traškus viršus, lengva plikyta tešla ir purus varškės kremas – taip atrodo desertas, kuris nuo stalo dingsta greičiau, nei spėjama jį apibarstyti cukraus pudra. Šie plikyti pyragaičiai su kremu reikalauja kelių atskirų paruošimo etapų, tačiau kiekvienas jų yra paprastas ir aiškus.

Ypatingą tekstūrą suteikia plonas sviestinės tešlos sluoksnis, dedamas ant pyragaičių prieš kepimą. Viduje lieka vietos gausiam grietinėlės ir varškės kremui, kurio skonį subalansuoja citrinos sulčių rūgštelė.

Traškiam tešlos sluoksniui

• 75 g kambario temperatūros sviesto
• 95 g cukraus
• 95 g kvietinių miltų

Plikytai tešlai

• 120 g pieno
• 120 g vandens
• 110 g sviesto
• 1 arbatinis šaukštelis cukraus
• 2 arbatiniai šaukšteliai vanilinio cukraus
• 5 kiaušiniai
• 150 g kvietinių miltų
• Žiupsnelis druskos

Varškės kremui

• 400 g plakamosios grietinėlės
• 360 g varškės
• 4 valgomieji šaukštai cukraus pudros
• 1 citrinos sultys

Gaminimo eiga

1. Pirmiausia paruoškite traškų tešlos sluoksnį. Į dubenį sudėkite kambario temperatūros sviestą, suberkite cukrų ir išmaišykite, kol neliks sauso cukraus. Suberkite miltus ir išminkykite vientisą tešlą.

2. Tešlą įdėkite tarp dviejų kepimo popieriaus lapų ir iškočiokite maždaug 3 mm storio lakštą. Padėkite jį į šaldytuvą bent valandai, kad sutvirtėtų. Atšalusiame lakšte išspauskite maždaug 2 eurų monetos dydžio apskritimus.

3. Toliau ruoškite plikytą tešlą. Į puodą supilkite pieną ir vandenį, sudėkite sviestą, suberkite cukrų, vanilinį cukrų bei druską. Kaitinkite, kol masė užvirs, tada suberkite miltus ir maišykite, kol tešla sušoks į vientisą gumulą.

4. Gautą tešlos gumulą perkelkite į dubenį ir šiek tiek atvėsinkite. Kiaušinius įmuškite po vieną, kiekvieną kartą gerai išplakdami. Tešla turi tapti vientisa, glotni ir šilkinės tekstūros.

5. Plikytą tešlą sudėkite į konditerinį maišą su pasirinktu antgaliu. Ant kepimo popieriumi išklotos skardos išspauskite pyragaičius, o ant kiekvieno uždėkite po paruoštą traškios tešlos apskritimą. Kepkite 180 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 20 minučių.

6. Iškepusius pyragaičius visiškai atvėsinkite. Tuo metu paruoškite kremą: į dubenį supilkite grietinėlę, suberkite cukraus pudrą ir supilkite citrinos sultis. Plakite, kol masė pradės standėti, tada sudėkite per sietelį pertrintą varškę ir išplakite iki standaus kremo.

7. Atvėsusius pyragaičius pripildykite varškės kremu. Prieš patiekdami apibarstykite cukraus pudra. Kremo saldumą ir citrinos rūgštelę reguliuokite pagal savo skonį.

Kuo ypatingas traškus viršus

Plonas sviestinės tešlos sluoksnis kepdamas tampa traškus ir suteikia pyragaičiams malonų kontrastą. Po juo esanti plikyta tešla išlieka lengva, todėl desertas nėra vientisai minkštas.

Apskritimus patogu išspausti tik tada, kai tešlos lakštas gerai atšalęs. Jei jis pradeda minkštėti, trumpam grąžinkite į šaldytuvą. Taip paruoštą sluoksnį bus lengviau perkelti ant plikytos tešlos.

Kaip paruošti vientisą kremą

Varškę prieš dedant į grietinėlę verta pertrinti per sietelį. Taip kremas tampa švelnesnis, jame nelieka stambesnių varškės gumulėlių, o įdaras tolygiai pasiskirsto pyragaičių viduje.

Grietinėlę plakite kartu su cukraus pudra ir citrinos sultimis, kol ji pradės standėti, o varškę įmaišykite vėliau. Saldumo ir rūgštelės kiekį galima pritaikyti pagal savo skonį, todėl plikyti pyragaičiai su kremu lengvai tampa būtent tokie, kokių norisi.