Pradžia Tinklaraštis

Gastroenterologas įvertino 5 populiarius mitus apie žarnyno sveikatą

Socialiniuose tinkluose netrūksta patarimų apie virškinimą, žarnyno bakterijas ir įvairias „stebuklingas“ priemones. Tačiau didelis sekėjų skaičius dar nereiškia, kad žmogus išmano mediciną, o skandalingiausi teiginiai dažnai plinta greičiausiai.

Žarnyno sveikatos patarimai gali būti naudingi, jei juos vertiname kritiškai. Gastroenterologas Willas Bulsiewiczius įvertino kelis populiarius teiginius ir atskyrė pagrįstas mintis nuo stipriai išpūstų pažadų. Jo komentarai rodo, kad kasdieniams pasirinkimams ne visada reikia brangių produktų ar griežtų taisyklių.

Obuolių actas nėra stebuklingas gėrimas

Obuolių actas, kuriame liko fermentacijos metu susidariusių gyvųjų bakterijų, iš tiesų priskiriamas fermentuotiems produktams. Vis dėlto ne kiekviename obuolių acte jų yra, todėl vien užrašas ant butelio nepasako visos istorijos. Pats fermentuoto produkto statusas dar nereiškia, kad jis išspręs įvairias virškinimo problemas.

Gydytojas šį produktą vertina gana palankiai, tačiau pabrėžia saiką. Jis pats į didelę stiklinę vandens įpila nedidelį kiekį acto, tik tiek, kad jaustųsi skonis. Gerti labai rūgštų mišinį nėra protinga strategija, o actas neturėtų tapti pagrindiniu būdu rūpintis žarnynu.

Ricinos aliejus neužkariauja vidurių užkietėjimo

Socialiniuose tinkluose ricinos aliejus kartais pristatomas kaip greita priemonė žarnynui „išvalyti“ ar užkietėjusiems viduriams palengvinti. Gastroenterologas tokį požiūrį vadina mitu ir nerekomenduoja šio produkto laikyti pagrindiniu sprendimu.

Vidurių užkietėjimas yra dažna problema. Kai kurie žmonės jos neatpažįsta ir pilvo pūtimą po valgio klaidingai sieja tik su konkrečiu maistu. Tokiu atveju svarbiau ieškoti tikrosios priežasties ir tinkamesnio sprendimo, o ne pasikliauti ricinos aliejumi. Vienkartinis greito poveikio pažadas nebūtinai reiškia, kad sprendžiama pati problema.

Prebiotiniai gazuoti gėrimai nebūtini

Prebiotikai yra medžiagos, kuriomis minta žarnyne gyvenančios naudingosios bakterijos. Jų galima gauti su maistu arba papildais, todėl nebūtina rinktis brangaus gazuoto gėrimo vien dėl to, kad jo sudėtyje yra pridėtų skaidulų.

Čia svarbus ir praktinis aspektas. Kai kurios tokiuose gėrimuose naudojamos skaidulos gali sukelti daugiau dujų, o gazavimas pilvo pūtimą dar labiau sustiprina. Tad keli buteliukai per dieną nėra tinkamas būdas išspręsti skaidulų trūkumą. Daug prasmingiau dažniau rinktis natūralius prebiotikų šaltinius:

  • daržoves;
  • vaisius;
  • ankštinius augalus;
  • visagrūdžius produktus;
  • įvairias sėklas.

Toks pasirinkimas leidžia prebiotikų gauti iš įprasto maisto, o ne pirkti produktą vien dėl reklaminio pažado. Be to, natūralūs šaltiniai mitybą papildo įvairiais augaliniais produktais.

Badavimas neturi vieno stebuklingo grafiko

Laiko ribojamas valgymas kai kuriems žmonėms padeda lengviau kontroliuoti suvartojamų kalorijų kiekį. Tačiau tai nereiškia, kad badavimas išsprendžia visas sveikatos problemas ar kad visiems tinka toks pats valgymo langas.

Gydytojas siūlo vadovautis kūno siunčiamais signalais ir daugiau dėmesio skirti vėlyvam valgymui. Jo teigimu, medžiagų apykaita dienos pabaigoje veikia prasčiau, todėl naudinga atsisakyti vėlyvų užkandžių ir alkoholio. Organizmui taip pat palankiau po saulėlydžio, maždaug po 20 valandos, suteikti ilgesnę pertrauką nuo maisto.

Svarbiausia čia ne aklai laikytis internete nurodyto grafiko, o atkreipti dėmesį į valgymo laiką ir savo savijautą. Vienodas režimas nebūtinai vienodai tinka visiems.

Probiotikai tinka ne kiekvienam atvejui

Probiotikai yra gyvieji mikroorganizmai, kurie tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudingi žmogui. Tačiau kapsulė nėra universalus atsakymas į visus virškinimo sutrikimus. Skirtingų žmonių žarnyno mikrobiota nevienoda, todėl iš anksto neįmanoma tiksliai pasakyti, kaip konkretus papildas veiks.

Pirmiausia rekomenduojama sutvarkyti mitybą ir gyvenimo būdą, o probiotikus pasirinkti tik tada, kai tam yra priežastis. Prebiotikai šiuo požiūriu dažnai atrodo praktiškesni, nes jie maitina žmogaus žarnyne jau gyvenančias bakterijas. Tai nereiškia, kad probiotikai yra beverčiai, tačiau jų nereikėtų laikyti universalia priemone.

Geriausi žarnyno sveikatos patarimai paprastai nėra sudėtingi: pakankamai gerti, rinktis daugiau skirtingų augalinių produktų, įtraukti fermentuoto maisto ir vakarieniauti anksčiau. O pažadai apie greitą organizmo „valymą“ ar vieną produktą, išsprendžiantį visas problemas, nusipelno papildomo atsargumo.

Avižinė košė ar graikiškas jogurtas: ką rinktis, kai stringa tuštinimasis?

Kai ieškoma pusryčių, galinčių padėti esant vidurių užkietėjimui, dažnai svarstoma, ką rinktis: avižinę košę ar graikišką jogurtą. Abu produktai gali būti naudingi, tačiau jų poveikis virškinimui skiriasi.

Avižos labiau tinka tada, kai pagrindinis tikslas yra reguliariau tuštintis. Graikiškas jogurtas mitybą papildo gyvosiomis bakterijomis, todėl šiuos produktus geriausia ne supriešinti, o derinti viename dubenėlyje.

Avižos suteikia daugiau skaidulų

Pusė puodelio nevirtų avižų, iš kurių išverda maždaug puodelis košės, turi apie 4 gramus skaidulų. Jose yra ir tirpiųjų, ir netirpiųjų skaidulų, todėl avižos virškinimo sistemą veikia keliais būdais.

Tirpiosios skaidulos sugeria vandenį ir sudaro gelio pavidalo masę. Dėl to išmatos tampa minkštesnės, o tuštinimasis gali būti patogesnis. Netirpiosios skaidulos didina išmatų tūrį ir padeda joms slinkti virškinamuoju traktu.

Avižose taip pat gausu beta gliukano – tirpiosios prebiotinės skaidulos. Ją fermentuoja žarnyno bakterijos, o susidariusios trumposios grandinės riebalų rūgštys prisideda prie palankesnės žarnyno terpės ir geresnės išmatų konsistencijos.

Graikiškas jogurtas veikia kitaip

Graikiškas jogurtas yra fermentuotas pieno produktas, kuriame gali būti gyvųjų ir aktyviųjų bakterijų kultūrų. Jos papildo žarnyno mikrobiomą, o tai svarbu virškinimui ir žarnyno veiklos reguliarumui.

Tačiau jogurtas neatlieka tokio paties darbo kaip skaidulos. Jis nesuteikia išmatoms papildomo tūrio ir nesulaiko vandens virškinamajame trakte taip, kaip tai daro avižos.

Pastebėta, kad fermentuoti pieno produktai kai kuriems žmonėms siejasi su mažesniu pilvo pūtimu, retesniu dujų kaupimusi ir patogesniu žarnyno darbu. Vis dėlto poveikis nėra vienodas, ypač jei žmogus neturi jokių virškinimo sutrikimų.

Geriausias derinys telpa viename dubenėlyje

Jei norite pusryčių, galinčių padėti esant vidurių užkietėjimui, praktiškas pasirinkimas yra paprasta avižinė košė su natūraliu graikišku jogurtu. Taip gaunama ir skaidulų, ir baltymų, ir gyvųjų bakterijų.

Prie tokio derinio galima pridėti:

  • uogų, kurios suteikia papildomų skaidulų;
  • čija sėklų, kuriose gausu tirpiųjų skaidulų ir omega-3 riebalų rūgščių;
  • riešutų, praturtinančių patiekalą skaidulomis ir sveikaisiais riebalais.

Rinkitės paprastas avižas arba rupias, mažiau apdorotas jų rūšis. Saldintos greitai paruošiamos košės gali turėti nemažai pridėtinio cukraus, todėl jos nėra geriausias pasirinkimas reguliariam meniu.

Jogurto indelyje ieškokite užrašo, kad produkte yra gyvųjų ir aktyviųjų kultūrų. Natūralus graikiškas jogurtas dažniausiai turi daugiau baltymų ir mažiau cukraus nei vaisiniai ar kitais priedais pagardinti variantai.

Skaiduloms reikia pakankamai skysčių

Skaidulų kiekį didinkite palaipsniui. Jei jų staiga valgysite daug, o skysčių gersite per mažai, gali sustiprėti dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ar net vidurių užkietėjimas.

Vanduo būtinas tam, kad skaidulos tinkamai išbrinktų ir atliktų savo funkciją. Todėl vien didesnė avižų porcija problemos neišspręs, jei visą dieną išgersite per mažai.

Ką rinktis dažniau

Jeigu svarbiausia paskatinti reguliarų tuštinimąsi, pirmenybę reikėtų teikti avižinei košei. Ji tiesiogiai suteikia skaidulų, kurios didina išmatų tūrį, sulaiko vandenį ir padeda joms lengviau judėti žarnynu.

Graikiškas jogurtas šiuo atveju tampa geru priedu, o ne avižų pakaitalu. Pusryčiai, galintys padėti esant vidurių užkietėjimui, nebūtinai turi būti sudėtingi: dubenėlis avižų, natūralus jogurtas, uogos ir šiek tiek čija sėklų yra paprastas būdas vienu metu gauti kelių skirtingų medžiagų.

Kava nuo galvos skausmo padeda ne visiems: 2 priežastys, dėl kurių jis sustiprėja

Kofeinas ir galvos skausmas dažnai atsiduria vienoje istorijoje. Vienam žmogui puodelis kavos padeda greičiau atsikratyti tvinkčiojimo, kitam po jo galvą ima skaudėti dar labiau.

Tokį skirtumą lemia ne vien kavos rūšis. Reikšmės turi išgeriamas kiekis, organizmo jautrumas, įprastas vartojimo laikas ir tai, ar kofeino kiekis staiga nesumažėjo.

Kada kofeinas sumažina skausmą

Kofeinas trumpam susiaurina kraujagysles ir keičia kraujotaką smegenyse. Dėl to kai kuriems žmonėms galvos skausmas susilpnėja, ypač jei jis susijęs su migrena.

Būtent todėl kofeino dedama į kai kuriuos nereceptinius vaistus nuo galvos skausmo kartu su paracetamoliu, aspirinu ar kitomis veikliosiomis medžiagomis. Kofeinas gali sustiprinti jų poveikį, tačiau tai nereiškia, kad daugiau kavos visada reiškia geresnį rezultatą.

Jeigu galvos skausmai kartojasi, vien kava neturėtų tapti pagrindiniu gydymo būdu. Dažnas kofeino turinčių vaistų vartojimas taip pat siejamas su medikamentų sukeltu galvos skausmu.

1. Per didelis kiekis išbalansuoja savijautą

Didelė kofeino dozė gali sukelti nerimą, įtampą, širdies plakimą ir sutrikdyti miegą. Šie veiksniai patys savaime dažnai tampa galvos skausmo palydovais, ypač jautresniems žmonėms.

Kofeinas turi silpną šlapimą varantį poveikį, tačiau įprastas kavos ar arbatos kiekis paprastai nesukelia dehidratacijos, nes dalį skysčių suteikia pats gėrimas. Didesnė problema atsiranda tada, kai žmogus geria daug kofeino, mažai vandens, praleidžia valgymus arba gausiai prakaituoja.

Skausmą gali sustiprinti ir bendras skysčių trūkumas. Todėl pajutus, kad galvą spaudžia po kelių puodelių kavos, verta ne tik mažinti kofeino kiekį, bet ir prisiminti vandenį bei reguliarų maistą.

2. Staigus atsisakymas sukelia abstinencijos skausmą

Jeigu organizmas įpratęs prie kofeino, jį sumažinus galvos skausmas gali pasirodyti vos po 12-24 valandų. Dažniausiai nemaloniausi simptomai pasiekia piką per 20-51 valandą.

Todėl žmogus, kuris kiekvieną rytą geria kavą, savaitgalį praleidęs įprastą puodelį gali manyti, kad jam pablogėjo sveikata. Iš tiesų skausmą gali sukelti ne pats kavos trūkumas, o organizmo reakcija į staigų pokytį.

Jeigu norite mažinti kofeino kiekį, saugiau tai daryti palaipsniui. Pavyzdžiui, pirmiausia galima sumažinti porciją, vėliau dalį įprastos kavos pakeisti kava be kofeino arba silpnesniu gėrimu.

Maistas taip pat keičia galvos savijautą

Galvos skausmą ne visuomet sukelia vien kofeinas. Ilgos pertraukos tarp valgymų gali lemti cukraus kiekio kraujyje svyravimus, todėl dieną geriau planuoti taip, kad maistas nebūtų atidedamas iki visiško alkio.

Užkandžiui tinka baltymų ir angliavandenių derinys, pavyzdžiui, migdolai su vaisiumi. Į racioną taip pat galima dažniau įtraukti riebią žuvį, ypač lašišą, kurioje yra omega-3 riebalų rūgščių.

Kai kuriems žmonėms migrenos priepuolius paskatina brandinti sūriai, vytinta ar perdirbta mėsa su nitratais ir nitritais, alkoholis, ypač raudonasis vynas, mononatrio glutamatas arba aspartamas. Tačiau šie produktai nėra universalūs sukėlėjai. Svarbiausia stebėti savo reakcijas.

Padeda paprastas simptomų dienoraštis

Užrašykite, kada gėrėte kavos, ką valgėte, kiek miegojote, ar pakankamai gėrėte vandens ir kada prasidėjo skausmas. Po kelių savaičių gali išryškėti pasikartojantis ryšys, kurio nepastebėtumėte prisimindami vien iš atminties.

Kofeinas ir galvos skausmas nėra vien tik gero ar blogo gėrimo istorija. Daugeliui svarbiausia ne visiškai atsisakyti kavos, o vartoti ją saikingai, panašiu metu ir nebandyti staiga kompensuoti nuovargio didesnėmis porcijomis.

Jeigu skausmai kartojasi, stiprėja, pasikeičia jų pobūdis arba juos lydi regėjimo, kalbos, tirpimo ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Mityba gali turėti įtakos savijautai, tačiau pasikartojančiam galvos skausmui kartais reikia ir medicininio įvertinimo.


Šaltiniai

5 rudens daržovės, kuriose gausu skaidulų: nuo burokėlių iki saldžiųjų bulvių

Atvėsus orams norisi sotesnio ir maistingesnio maisto, tačiau tai nereiškia, kad lėkštėje turi atsirasti vien sunkūs patiekalai. Ruduo siūlo nemažai daržovių, kurios suteikia skaidulų, vitaminų, mineralų ir spalvingų augalinių junginių.

Šios skaidulų turtingos daržovės tinka sriuboms, salotoms, garnyrams ir net pusryčiams. Be to, jas lengva naudoti tiek šviežias, tiek šaldytas ar konservuotas.

Rudens daržovės, vertos vietos lėkštėje

1. Burokėliai suteikia ne tik spalvą
Viename puodelyje burokėlių yra beveik 4 gramai skaidulų. Šiose daržovėse taip pat randama maistinių nitratų, kurie atpalaiduoja kraujagysles ir gerina kraujo tekėjimą. Dėl to organizmas gali efektyviau aprūpinti raumenis deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

Raudonieji ir geltonieji burokėliai turi nitratų, tačiau raudonuosiuose daugiau betalainų. Tai augaliniai pigmentai, suteikiantys daržovei sodrią spalvą ir pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Burokėlius galima tarkuoti į salotas su obuoliais ir lapinėmis daržovėmis, kepti orkaitėje arba derinti su saldžiosiomis bulvėmis sumuštiniuose.

2. Briuselio kopūstai papildo racioną skaidulomis
Puodelis briuselio kopūstų suteikia apie 4 gramus skaidulų. Jie taip pat yra geras vitaminų C ir K šaltinis. Vitaminas C svarbus imuninei sistemai, o vitaminas K prisideda prie kaulų būklės ir normalaus kraujo krešėjimo.

Smulkintus briuselio kopūstus galima dėti į salotas, o sveikus kepti orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje. Kepant jų skonis tampa švelnesnis, o kraštai maloniai apskrunda.

3. Sviestinis moliūgas išsiskiria skaidulų kiekiu
Viename puodelyje sviestinio moliūgo yra beveik 7 gramai skaidulų, apie 60 miligramų magnio ir daug beta karoteno. Magnis dalyvauja daugybėje organizmo procesų, susijusių su energijos gamyba, raumenų veikla, nervų sistema, gliukozės kiekiu kraujyje ir kraujospūdžiu.

Beta karoteną organizmas paverčia vitaminu A, kuris svarbus regėjimui, imuninei sistemai, augimui ir reprodukcinei funkcijai. Moliūgą galima kepti su kitomis rudens daržovėmis, virti į sriubą arba naudoti pikantiškam padažui, pavyzdžiui, makaronams.

4. Moliūgas suteikia sotumo
Puodelyje moliūgo taip pat yra apie 7 gramai skaidulų. Jos padeda ilgiau jaustis sotiems, palaiko sklandesnį virškinimą ir prisideda prie subalansuotos mitybos. Skaidulos taip pat svarbios širdies ir kraujagyslių sveikatai bei normaliam gliukozės kiekiui kraujyje.

Moliūgas gausus beta karoteno, todėl iš jo organizmas gauna vitamino A. Šią daržovę galima dėti į košę, kepti su duonos gaminiais, virti sriubą ar panaudoti pikantiškame troškinyje su kalakutiena.

5. Saldžiosios bulvės tinka sotiems patiekalams
Viena vidutinio dydžio saldžioji bulvė suteikia maždaug 4 gramus skaidulų. Joje yra ir tirpių, ir netirpių skaidulų: pirmosios lėtina virškinimą, o antrosios didina maisto tūrį ir padeda jam judėti virškinamuoju traktu.

Dėl to saldžiosios bulvės gali prisidėti prie reguliaraus tuštinimosi. Jose taip pat yra vitaminų A ir C. Jei daržovė gerai nuplauta, odelę galima palikti, nes joje taip pat yra naudingų medžiagų.

Kaip iš rudens daržovių gauti daugiau

Skaidulų turtingos daržovės nebūtinai turi būti šviežios. Šaldyti moliūgo kubeliai ar konservuoti burokėliai taip pat praverčia, ypač kai norisi greitai paruošti vakarienę. Renkantis sezoninius produktus, naudinga planuoti patiekalus pagal tuo metu parduotuvėse siūlomas daržoves.

Daržoves derinkite su šiek tiek riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi, riešutais ar sėklomis. Tai padeda geriau pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K bei beta karoteną.

Mažas pakeitimas, kuris praturtina meniu

Įtraukti daugiau skaidulų galima be sudėtingų receptų. Į salotas įtarkuokite burokėlių, prie pietų patiekite keptų briuselio kopūstų, o sriubą sutirštinkite moliūgu. Tokie pasirinkimai suteikia ne tik daugiau skaidulų, bet ir spalvų, skonio bei skirtingų augalinių maistinių medžiagų.

Rudenį verta kaitalioti visas penkias daržoves, o ne apsiriboti viena mėgstamiausia. Taip mityba tampa įvairesnė, o skaidulų turtingos daržovės natūraliai dažniau atsiduria kasdienėje lėkštėje.

Magnetinės audros slopsta: šiandien dar tikėtinas trumpas G1 lygio suaktyvėjimas

Po kelių neramesnių dienų geomagnetinė situacija Žemėje pradeda rimti. Vis dėlto šiandien dar neatmetama trumpalaikė silpna magnetinė audra, todėl visiškai ramios sąlygos nusistovės ne iš karto.

Magnetinės audros prognozė rodo, kad saulės vėjo greitis tebėra padidėjęs, tačiau artimiausiu metu jis turėtų palaipsniui mažėti. Specialistai tikisi, kad per kelias dienas geomagnetinis aktyvumas grįš į įprastesnį lygį, nors trumpi svyravimai dar galimi.

Kas vyksta Žemės magnetiniame lauke

Magnetinės audros prasideda tada, kai iš Saulės atsklidęs sustiprėjęs dalelių srautas pasiekia Žemę ir sąveikauja su jos magnetiniu lauku. Tokiu metu magnetosfera – apsauginis skydas, gaubiantis Žemę, – patiria didesnius nei įprasta svyravimus.

Tokie reiškiniai nėra susiję su debesimis, lietumi ar oro temperatūra. Jie vyksta aukštai virš atmosferos ir dažniausiai žmonėms nematomi, nors jų poveikis gali būti juntamas technologijų veikime. Geomagnetinio aktyvumo pokyčiai stebimi specialiais matavimo prietaisais, o prognozės nuolat tikslinamos.

Spalio 4 ir 5 dienomis Žemėje stebėtos magnetinės audros buvo susijusios su sustiprėjusiu saulės vėju. Šiandien geomagnetinės sąlygos daugiausia turėtų išlikti aktyvios, tačiau ne itin neramios. Tai reiškia, kad pagrindinis audros etapas jau traukiasi, nors trumpas suaktyvėjimas dar įmanomas.

Šiandien dar įmanomas trumpas sustiprėjimas

Pagal pateiktą prognozę, šiandien dar galima periodinė G1 lygio magnetinė audra. Tai silpniausias iš penkių pagrindinių geomagnetinių audrų lygių, todėl toks epizodas paprastai nelaikomas išskirtinai pavojingu reiškiniu.

Vis dėlto G1 lygio aktyvumas gali trumpam paveikti kai kuriuos palydovinius signalus, radijo ryšį ar navigacijos sistemų veikimą. Didesnis dėmesys tokiems pokyčiams skiriamas aukštų platumų regionuose, kur geomagnetiniai svyravimai dažniausiai būna pastebimesni.

Kasdieniam žmogui tai reiškia ne būtinybę keisti planus, o veikiau trumpalaikius technologinius trikdžius, jeigu jie sutaptų su aktyviausia audros faze. Apie reikšmingą pavojų įprastai buitinei veiklai šioje prognozėje nekalbama. Tikėtina, kad dauguma žmonių tokio silpno geomagnetinio suaktyvėjimo apskritai nepastebės.

Artimiausiomis dienomis situacija turėtų stabilizuotis

Saulės vėjo greičiui mažėjant, Žemės magnetinis laukas turėtų palaipsniui grįžti į ramesnę būseną. Geomagnetinės sąlygos gali dar kurį laiką svyruoti, tačiau bendras pokytis numatomas palankus. Todėl dabartinė aktyvumo mažėjimo tendencija turėtų išlikti ir artimiausiomis dienomis.

Magnetinės audros prognozė nėra nekintama. Ji atnaujinama pagal naujus Saulės vėjo, dalelių srauto ir Žemės magnetinio lauko matavimus, todėl numatomas laikas ar audros stiprumas gali būti patikslinti. Nauji duomenys kartais pakeičia ir ankstesnį vertinimą, ypač kai kalbama apie trumpus aktyvumo epizodus.

Dėl šios priežasties vienos dienos prognozę geriau vertinti kaip galimų sąlygų aprašymą, o ne tikslų įvykio scenarijų. Ypač tai svarbu kalbant apie trumpus G1 lygio suaktyvėjimus, kurie gali prasidėti ir baigtis gana greitai. Net ir aktyvesnę dieną geomagnetinės sąlygos gali kelis kartus pasikeisti.

Saulės aktyvumas dar nesitraukia visiškai

Nors dabartinė situacija turėtų rimti, Saulė išlieka aktyvi. Ji artėja prie vienuolikos metų aktyvumo ciklo maksimumo, todėl ateityje dar gali pasitaikyti stipresnių saulės vėjo pliūpsnių ir geomagnetinių audrų. Dabartinis pagerėjimas nereiškia, kad aktyvumo laikotarpis jau visiškai baigėsi.

Ypač retų, itin galingų audrų poveikis gali būti kur kas didesnis nei silpnų G1 lygio reiškinių. Jos pajėgios sutrikdyti palydovų, GPS, radijo ryšio ir elektros tinklų darbą. Tokios audros Žemę pasiekia labai retai, todėl apie jų elgesį turima mažiau stebėjimų.

Kol kas nėra pagrindo dabartinę situaciją laikyti išskirtine grėsme. Naujausia magnetinės audros prognozė rodo laipsnišką aktyvumo mažėjimą, o visiškas geomagnetinių sąlygų stabilizavimasis numatomas artimiausiomis dienomis. Vis dėlto specialistai ir toliau stebės Saulės vėją bei Žemės magnetinio lauko pokyčius, kad prireikus galėtų patikslinti prognozę.

3 paprasti būdai, kaip prie vakarienės pridėti bent 5 g skaidulų

Norint suvalgyti daugiau skaidulų, nebūtina iš pagrindų keisti meniu ar atsisakyti mėgstamų patiekalų. Kartais pakanka vieno nedidelio priedo prie vakarienės, kad lėkštė taptų sotesnė ir maistingesnė.

Skaidulų prie vakarienės galima gauti labai paprastai: užtenka šviežių daržovių, kelių šaukštų pupelių arba tinkamai pasirinkto deserto. Štai trys praktiški būdai, kuriems nereikia ilgo pasiruošimo.

Salotos, paruošiamos per kelias minutes

Nedidelė salotų porcija prie vakarienės gali suteikti apie 5 gramus skaidulų. Tam nebūtina pjaustyti daugybės daržovių ar ruošti sudėtingo padažo.

Vienas paprastas derinys – vidutinio dydžio pjaustytas pomidoras ir pusė avokado. Juos pagardinkite druska, pipirais bei trupučiu alyvuogių aliejaus. Tokios salotos suteikia ne tik skaidulų, bet ir gaivumo, todėl tinka prie mėsos, žuvies, kiaušinių ar grūdinių patiekalų.

Jeigu avokado neturite, rinkitės kitas po ranka esančias daržoves, vaisius, sėklas ar riešutus. Net viena papildoma skaidulų turinčio augalinio maisto porcija gali praturtinti vakarienę.

Pupelės nebūtinai turi tapti pagrindiniu patiekalu

Pupelės dažnai siejamos su troškiniais ar sriubomis, tačiau jas galima patiekti ir kaip nedidelį garnyrą. Jose yra ir augalinių baltymų, ir skaidulų, todėl jos padeda vakarienei tapti sotesnei.

Pavyzdžiui, pusę puodelio konservuotų baltųjų pupelių, dar vadinamų kanelinėmis pupelėmis, galima sumaišyti su citrinų užpilu. Jam reikės citrinos sulčių, alyvuogių aliejaus, šiek tiek garstyčių, druskos ir pipirų. Pabarstykite petražolėmis ir patiekite šalia pagrindinio patiekalo.

Maždaug 130 gramų, arba pusė puodelio, konservuotų kanelinių pupelių turi beveik 9 gramus skaidulų. Tai daugiau nei pakankamas kiekis norint prie vakarienės gauti papildomą skaidulų porciją.

Pupelių nebūtina palikti sveikų, jei nepatinka jų tekstūra. Jas galima sutrinti ir įmaišyti į kreminį salotų padažą arba makaronų padažą. Taip skaidulos papildo patiekalą, tačiau jo skonis ir konsistencija išlieka įprasti.

Desertas taip pat gali papildyti skaidulų kiekį

Skaidulų prie vakarienės nebūtina gauti tik iš daržovių ar garnyro. Jų galima pridėti ir prie deserto, ypač jei vakarienėje trūko augalinio maisto.

Vienas valgomasis šaukštas čija sėklų suteikia beveik 5 gramus skaidulų. Jas galima berti į jogurto dubenėlį, ledus, košę arba naudoti kepant sausainius. Čija sėklos taip pat tinka ant vaisių ir šokolado pagrindo desertų.

Dar viena paprasta išeitis – saldi avižinė košė. Ją galima pagardinti obuoliais, cinamonu ir čija sėklomis. Toks pasirinkimas ypač tinka tada, kai norisi deserto, bet kartu siekiama gauti daugiau skaidulų.

Mažas priedas keičia visą vakarienę

Norint padidinti skaidulų kiekį, nebūtina vienu metu pradėti valgyti didelių salotų dubenų ar atsisakyti įprasto maisto. Paprasčiau pasirinkti vieną papildymą: salotas, pupeles arba skaidulų turintį desertą.

Svarbiausia, kad šie pasirinkimai lengvai derėtų su tuo, ką jau gaminate. Pomidoras su avokadu, keli šaukštai pupelių padaže ar čija sėklomis papildytas jogurtas leidžia praturtinti racioną be didelių pastangų. Taip skaidulos prie vakarienės tampa ne atskiru projektu, o natūralia lėkštės dalimi.

Vitaminas D, magnis, geležis: kada maisto papildai iš tiesų prasmingi?

Vitaminas D žiemą, magnis prieš miegą, geležis dėl žemo feritino ar skaidulos jautresniam žarnynui. Maisto papildų pasirinkimas dažnai prasideda nuo konkretaus savijautos klausimo, tačiau vieno tinkamo atsakymo visiems nėra.

Redakcijos darbuotojų patirtys rodo, kad papildai kai kuriems žmonėms tampa patogiu būdu spręsti individualias mitybos ar sveikatos problemas. Vis dėlto asmeninis pagerėjimas dar neįrodo, kad tas pats preparatas duos tokį patį rezultatą kitam žmogui.

Pirmiausia reikėtų įvertinti poreikį

Naują papildą saugiausia rinktis ne pagal garsiausią reklamą, o įvertinus mitybą, simptomus, vartojamus vaistus ir tyrimų rezultatus. Gydytojas gali padėti nustatyti, ar iš tiesų trūksta tam tikros medžiagos ir kokia dozė būtų tinkama.

Tai ypač svarbu kalbant apie geležį, vitaminą D ar vitaminą B12. Per didelis kai kurių medžiagų kiekis taip pat nėra naudingas, o papildai gali sąveikauti su vaistais.

Vitaminas D dažniausiai prisimenamas tamsiuoju metų laiku

Viena redakcijos darbuotoja vitaminą D vartoja ištisus metus, tačiau vasarą jį renkasi rečiau dėl didesnio saulės spindulių poveikio. Ji pasakojo šaltuoju metų laiku jaučianti daugiau energijos ir geresnę nuotaiką.

Kitas žmogus vitaminą D vartoja tik žiemą, kai saulės šviesos mažiau. Tokios patirtys gali būti aktualios tiems, kurių vitamino D kiekis kraujyje sumažėjęs, tačiau sprendimą geriau grįsti tyrimais, o ne vien sezoniškumu.

Magnis ir miegui skirti mišiniai

Magnio glicinatas vienai redakcijos darbuotojai tapo vakaro pasirinkimu. Ji jį vartoja prieš miegą, nes jaučia atsipalaidavimą, mieguistumą ir raumenų atsipalaidavimą po treniruočių. Ji taip pat nurodė, kad ryte nejaučia tokio apsunkimo, kokį kartais patirdavo pavartojusi melatonino.

Kituose miego papilduose buvo melatonino, rūgščiųjų vyšnių ekstrakto ir vitamino D. Miegas, pasak vartotojos, pagerėjo, tačiau ji pati nebuvo tikra, ar šis mišinys iš tiesų prisidėjo prie geresnio raumenų atsistatymo.

Stresui skirtuose guminukuose buvo GABA, L-teanino ir melisos. Vartotoja teigė, kad jie pagerino nuotaiką. Tokie pastebėjimai yra asmeninės patirtys, o ne universalios rekomendacijos.

Geležis aktuali ne vien dėl nuovargio

Geležį viena darbuotoja vartoja dėl linkusio mažėti feritino kiekio. Tai ypač aktualu kai kurioms bėgiojančioms moterims, nes geležies atsargos gali būti svarbios fiziniam pajėgumui. Ilgesnė geležies stoka siejama su prastesne ištverme ir didesniu nuovargiu.

Tačiau geležies nereikėtų vartoti vien dėl vangumo ar mieguistumo. Prieš ją renkantis svarbu atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti trūkumo priežastį. Be reikalo vartojamas mineralas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Skaidulos gali būti naudingos žarnynui

Viena darbuotoja, gyvenanti su dirgliosios žarnos sindromu, kasdien į stiklinę vandens įmaišo psyllium luobelių. Ji pastebi reguliaresnį virškinimą, o ryte kartu išgeria papildomą stiklinę skysčių.

Psyllium luobelėse esančios skaidulos sugeria vandenį, todėl jas būtina užgerti pakankamu kiekiu skysčių. Pradėjus nuo didelio kiekio gali sustiprėti pilvo pūtimas, todėl jautresniam žarnynui tinkamesnis lėtas kiekio didinimas.

Vitaminai plaukams, burnai ir kasdienei mitybai

Biotinas buvo vartojamas dėl anksčiau retėjusių plaukų, o kolagenas pasirinktas kaip patogus baltymų šaltinis kavai, kokteiliams ar košei. Vitaminas B12 vartojamas tada, kai jo kiekis kraujyje būna ties apatine normos riba.

Kita darbuotoja teigė, kad B grupės vitaminų komplekso vartojimas sutapo su pasikartojančių aftų išnykimu, kai buvo padidintas B12 kiekis. 2021 metų sisteminė apžvalga, apėmusi 16 tyrimų ir 1534 pacientus, nagrinėjo B grupės vitaminų poveikį burnos aftoms. Rezultatai buvo palankūs, tačiau jie neįrodo, kad kompleksas apsaugos nuo aftų kiekvieną žmogų.

Renkantis papildą svarbu ieškoti nepriklausomo kokybės tikrinimo žymų, pavyzdžiui, NSF, USP ar ConsumerLab. Maisto papildai nėra tikrinami taip pat kaip vaistai, todėl vien graži pakuotė nepasako, ar produktas patikimas.

Geras maisto papildų pasirinkimas prasideda nuo klausimo, ko konkrečiai trūksta organizmui. Jei atsakymo nėra, pirmiausia reikėtų peržiūrėti mitybą, atlikti reikalingus tyrimus ir pasitarti su gydytoju, o ne kaupti kelis preparatus vienu metu.


Šaltiniai

Mokslininkės mirtis Rusijoje sukėlė klausimų dėl galimo plaučių maro laboratorijoje

Plaučių maro atvejis Rusijoje kol kas nėra oficialiai patvirtintas, tačiau mokslininkės mirtis Irkutsko srityje sukėlė daug klausimų. 28 metų Darja Šipilova dirbo Irkutsko kovos su maru institute ir mirė spalio 2-osios naktį po sunkios pneumonijos.

Pranešama, kad rugsėjo pabaigoje laboratorijoje galėjo įvykti incidentas su mėgintuvėliu, kuriame buvo maro bakterijų. Vis dėlto Rusijos institucijos šią versiją neigia ir mirties priežastimi nurodo neaiškios kilmės pneumoniją.

Oficiali versija pasikeitė kelis kartus

Pirmosiomis dienomis kai kurie Rusijos pareigūnai viešai skelbė, kad moteris mirė nuo maro. Vėliau viename pranešime atsirado žodis „galimai“, o kiti įrašai apie galimą ligos atvejį buvo ištrinti.

Vietos valdžia taip pat buvo trumpam perspėjusi žmones nevykti į Šelechovo miestą, kuriame mokslininkė buvo gydoma. Vėliau šis įspėjimas pašalintas, o oficialios institucijos tvirtino, kad laboratorijoje nebuvo jokios avarijos.

Rugsėjo 29 dieną į ligoninę paguldyta moteris buvo gydoma dėl pneumonijos, o jos būklė, kaip skelbta, greitai sunkėjo. Rusijos sveikatos priežiūros tarnybos nurodė, kad buvo patikrinti beveik 200 su ja kontaktavusių žmonių. Kai kuriems nustatyti peršalimo ar COVID-19 sukėlėjai, tačiau pavojingų infekcijų sukėlėjų nerasta.

Kuo pavojingas pneumoninis maras

Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Dažniausiai ji žmonėms perduodama per užkrėstų blusų įkandimus arba kontaktą su sergančiais gyvūnais ir jų audiniais.

Pneumoninis maras yra viena sunkiausių šios ligos formų. Bakterija pažeidžia plaučius, todėl gali pasireikšti aukšta temperatūra, stiprus kosulys, dusulys, krūtinės skausmas ir skrepliai su kraujo priemaišomis. Negydoma liga gali progresuoti labai greitai, tačiau anksti pradėtas gydymas antibiotikais gerokai pagerina išgyvenimo tikimybę.

Skirtingai nei buboninis maras, pneumoninė forma gali būti perduodama iš žmogaus kitam žmogui. Vis dėlto tam paprastai reikia artimo ir ilgesnio kontakto su sergančiu žmogumi, ypač jam kosint. Tai nėra toks pats perdavimo mechanizmas kaip ligų, plintančių smulkiais aerozoliais dideliais atstumais.

Visuomenės rizika kol kas vertinama kaip maža

Remiantis turima neoficialia informacija, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas bendrą pavojų visuomenei įvertino kaip mažą. Toks vertinimas grindžiamas tuo, kad kol kas nėra patvirtinta, jog mokslininkė iš tiesų sirgo maru, taip pat nebuvo pranešta apie patvirtintus antrinius susirgimus.

Vis dėlto situacija stebima, nes galimas plaučių maro atvejis Rusijoje susijęs su laboratorija, kurioje dirbama su itin pavojingais patogenais. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau nustatyti tikrąją diagnozę, patikrinti kontaktus ir prireikus skirti profilaktinį gydymą.

Kokie simptomai reikalauja medikų dėmesio

Į pneumoninį marą panašūs simptomai nėra specifiniai, todėl vien pagal juos diagnozės nustatyti neįmanoma. Tačiau po galimo kontakto su infekcija skubios medicininės pagalbos reikėtų kreiptis atsiradus:

  • staigiam karščiavimui;
  • stipriam kosuliui ir dusuliui;
  • krūtinės skausmui;
  • ryškiam silpnumui ar sumišimui;
  • skrepliams su kraujo priemaišomis.

Šie požymiai gali pasireikšti ir sergant kitomis sunkiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Svarbiausia gydytojui pasakyti apie galimą kontaktą su sergančiu žmogumi, gyvūnais, laboratorine medžiaga arba kelionę į vietovę, kurioje registruojami maro atvejai.

Kol kas nėra pagrindo kalbėti apie naują pandemiją. Tačiau nepatvirtinta diagnozė, besikeičiantys oficialūs pareiškimai ir galimas laboratorinis incidentas reiškia, kad situaciją būtina vertinti rimtai ir remtis tik patikimai patvirtinta informacija.


Šaltiniai

5 augaliniai produktai, kuriuose baltymų daugiau nei kiaušinyje

Baltymai dažnai siejami su mėsa, žuvimi ar kiaušiniais, tačiau jų gausu ir augaliniame maiste. Kai kurie daug baltymų turintys produktai kartu suteikia nemažai skaidulų, todėl vienu pasirinkimu galima praturtinti racioną abiem svarbiomis maistinėmis medžiagomis.

Penkios daržovės ir ankštinės kultūros ypač išsiskiria. Jose baltymų yra daugiau nei viename kiaušinyje, o skaidulos padeda ilgiau išlikti sotiems ir palaikyti sklandų virškinimą.

Baltymai ir skaidulos vienoje porcijoje

Baltymai reikalingi raumenų masei palaikyti, o skaidulos svarbios žarnyno veiklai ir sotumui. Todėl lėkštėje derinant abu šiuos komponentus maistas tampa sotesnis ir maistingesnis.

Šie produktai ypač patogūs tuo, kad juos lengva naudoti įvairiuose patiekaluose. Jie tinka sriuboms, salotoms, košėms, troškiniams ir net pusryčių dubenėliams.

Penkios sočios augalinės alternatyvos

1. Juodosios pupelės
Vienoje pusėje puodelio juodųjų pupelių yra apie 7,5 g baltymų ir net 8 g skaidulų. Jose taip pat randama kalio, magnio, geležies ir folatų. Konservuotos pupelės praverčia tada, kai norisi greitai paruošti salotas, čili troškinį ar dubenėlį su grūdais.

Juodosios pupelės tinka ir daržovių paplotėliams, pusryčių apkepams bei meksikietiškiems patiekalams. Prieš naudojant konservuotas pupeles, geriausia jas nuplauti, kad sumažėtų sūrymo kiekis.

2. Avinžirniai
Pusė puodelio avinžirnių suteikia apie 7,5 g baltymų ir 6,5 g skaidulų. Juose taip pat yra vitamino B6, kalio ir augalinės kilmės geležies. Dėl švelnaus skonio avinžirniai lengvai pritaikomi tiek sūriuose, tiek saldesniuose patiekaluose.

Iš jų gaminamas humusas, o orkaitėje paskrudinti avinžirniai tampa traškiu užkandžiu. Juos galima gardinti druska, paprika ar česnaku, taip pat įmaišyti į salotas, grūdų dubenėlius ir daržovių troškinius.

3. Edamame pupelės
Pusėje puodelio lukštentų edamame pupelių yra apie 9 g baltymų ir 4 g skaidulų. Tai vienas iš nedaugelio augalinių produktų, kuriame yra visos devynios nepakeičiamosios aminorūgštys. Edamame taip pat suteikia folatų, kalio ir izoflavonų.

Šaldytas edamame pupeles galima greitai išvirti arba pašildyti garuose. Jos tinka ryžių dubenėliams, salotoms, keptoms daržovėms, užtepėlėms ir makaronų patiekalams.

4. Žalieji žirneliai
Puodelis žaliųjų žirnelių turi apie 8 g baltymų ir tiek pat skaidulų. Juose taip pat yra vitamino K, folatų, geležies, kalio ir augalinių junginių, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis.

Žirneliai nėra skirti tik garnyrui. Juos galima dėti į sriubas, makaronus, apkepus ar salotas. Iš žirnelių ir edamame pupelių taip pat galima paruošti tirštą užtepėlę.

5. Lęšiai
Pusė puodelio virtų lęšių suteikia apie 9 g baltymų ir 8 g skaidulų. Nesvarbu, ar renkatės žaliuosius, ruduosius, juoduosius ar raudonuosius lęšius – visi jie praturtina mitybą geležimi, kaliu, magniu, folatais ir cinku.

Lęšiai puikiai tinka sriuboms, daržovių troškiniams, salotoms ir patiekalams su ryžiais. Raudonieji lęšiai greitai suverda, todėl ypač patogūs tirštoms sriuboms ar indiško stiliaus troškiniams.

Kaip juos derinti su kiaušiniais

Šie produktai nėra skirti kiaušiniams išbraukti iš valgiaraščio. Juos galima derinti tarpusavyje: į pusryčių dubenėlį įdėti virtą kiaušinį ir juodųjų pupelių, omletą papildyti žirneliais arba salotas pagardinti avinžirniais.

Toks derinys suteikia ne tik baltymų, bet ir daugiau skaidulų. Daug baltymų turintys produktai ypač praverčia tada, kai norisi sotesnio patiekalo iš augalinių ingredientų.

Mažas pakeitimas, daugiau sotumo

Norint praturtinti mitybą, nebūtina iš karto keisti visų mėgstamų patiekalų. Pakanka į sriubą įberti lęšių, į salotas įdėti avinžirnių arba vakarienės dubenėlį papildyti edamame pupelėmis.

Taip lėkštėje atsiranda daugiau baltymų ir skaidulų, o maistas tampa įvairesnis. Daug baltymų turintys produktai gali būti paprastas būdas paįvairinti valgiaraštį, neatsisakant nei kiaušinių, nei kitų mėgstamų patiekalų.

Šaltas ar kambario temperatūros vanduo: dietologė paaiškino, nuo ko priklauso pasirinkimas

Vieniems vanduo su ledukais atrodo gaivesnis, kiti rytą mieliau pradeda nuo šilto gėrimo. Tačiau kalbant apie vandens temperatūrą ir sveikatą, vieno universalaus atsakymo nėra.

Dietistė Lauren Manaker pabrėžia, kad svarbiausia ne pasirinkti „teisingą“ temperatūrą, o išgerti pakankamai skysčių. Vanduo, kurį malonu reguliariai gerti, dažniausiai ir bus geriausias pasirinkimas.

Šaltas vanduo labiau gaivina

Šalto vandens privalumas pirmiausia jaučiamas karštą dieną arba po fizinio krūvio. Jis greičiau suteikia gaivos pojūtį, todėl kai kurie žmonės jo išgeria daugiau nei šilto ar kambario temperatūros vandens.

Vėsesnis vanduo taip pat padeda atvėsinti kūną, kai po sporto ar intensyvaus judėjimo pakyla kūno temperatūra. Dėl to po treniruotės jis dažnai atrodo patrauklesnis, o noras gerti padeda papildyti prakaituojant prarastus skysčius.

Kai kuriems žmonėms šaltas vanduo suteikia ir malonesnį atsipalaidavimo pojūtį. Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad vien vandens temperatūra iš esmės pakeis nervų sistemos veiklą ar taps priemone nerimui kontroliuoti.

Kada ledinis vanduo nėra patogus

Labai šaltas vanduo tinka ne visiems. Jis gali būti nemalonus žmonėms, kurių dantys jautrūs šalčiui, taip pat tiems, kuriuos vargina gerklės sudirginimas, rijimo sunkumai ar tam tikri stemplės negalavimai.

Jeigu šaltas gėrimas sukelia diskomfortą, verčia gerti mažiau arba paskatina vengti vandens, rinktis jį vien dėl tariamos naudos neverta. Skysčių trūkumas būtų gerokai svarbesnė problema nei pati gėrimo temperatūra.

Kambario temperatūros vanduo nėra geresnis virškinimui

Populiaru manyti, kad kambario temperatūros arba šiltas vanduo lengviau virškinamas ir yra palankesnis žarnynui. Tačiau sveiko žmogaus virškinimo sistema įprastai susitvarko su įvairios temperatūros vandeniu.

Tvirtų įrodymų, kad šiltas vanduo visiems būtų geresnis virškinimui, nėra. Todėl vandens temperatūra ir sveikata neturėtų būti vertinamos pagal mitą, jog tik šiltas gėrimas yra „švelnus“ organizmui.

Kambario temperatūros vandenį kai kurie žmonės renkasi todėl, kad jį lengviau gerti didesniais gurkšniais. Jis taip pat gali būti patogesnis jautresniam skrandžiui ar gerklei, ypač rytais.

Šaltas vanduo ryte organizmo nesukrečia

Nėra pagrindo manyti, kad iškart po pabudimo išgertas šaltas vanduo pavojingai „šokiruoja“ organizmą. Daliai žmonių toks gėrimas tiesiog nepatogus, tačiau pats šaltis ryte sveikam žmogui savaime nėra žalingas.

Jeigu ryte maloniau gerti šiltą arba kambario temperatūros vandenį, taip ir darykite. Lemiamas dalykas yra ne paros metas ar vandens temperatūra, o tai, ar pakankamai skysčių gaunate per visą dieną.

Skysčių poreikis kiekvienam skirtingas

Vienodo vandens kiekio, kuris tiktų visiems, nėra. Poreikiui įtakos turi amžius, kūno sudėjimas, fizinis aktyvumas, oro temperatūra, sveikatos būklė ir tai, kiek skysčių gaunama su maistu.

Bendros rekomendacijos dažnai nurodo maždaug 15,5 puodelio skysčių per dieną vyrams ir 11,5 puodelio moterims, tačiau tai nėra privaloma asmeninė norma kiekvienam žmogui. Į šį kiekį įeina ne tik vanduo, bet ir kiti gėrimai bei dalis su maistu gaunamų skysčių.

Turint sveikatos sutrikimų, dėl skysčių kiekio geriausia pasitarti su gydytoju. Tai ypač svarbu, jei gydytojas jau yra nurodęs riboti skysčius arba vartojami vaistai, galintys keisti organizmo vandens balansą.

Rinkitės tą vandenį, kurį geriate

Praktiškiausias sprendimas paprastas: laikykite vandens buteliuką šalia ir gurkšnokite reguliariai. Karštą dieną ar po treniruotės malonesnis gali būti vėsus vanduo, o jautriai gerklei ar skrandžiui patogesnis bus kambario temperatūros gėrimas.

Taigi tarp šalto ir kambario temperatūros vandens nėra universalaus nugalėtojo. Geriausia temperatūra yra ta, kuri nesukelia nemalonių pojūčių ir skatina išgerti pakankamai skysčių.