Pradžia Tinklaraštis

Kuris aliejus geriausiai tinka salotoms? Dietologė išskyrė 5 rūšis

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Kuris aliejus geriausiai tinka salotoms? Dietologė išskyrė 5 rūšis

Salotos gali būti labai paprastos, bet padažas jas arba išgelbėja, arba visiškai sugadina. Vienur užtenka kelių lašų ryškaus alyvuogių aliejaus, kitur labiau tinka švelnus avokadų ar rapsų aliejus. Todėl rinktis verta ne tik pagal kainą ar butelio grožį.

Registruota dietologė Amy Brownstein leidiniui „Verywell Health” išskyrė 5 aliejus, kurie gerai tinka salotų padažams: alyvuogių, rapsų, avokadų, graikinių riešutų ir linų sėmenų. Jie skiriasi skoniu, riebalų sudėtimi ir tuo, prie kokių salotų labiausiai dera.

1. Alyvuogių aliejus, kai norisi klasikos

Aukščiausios kokybės tyras alyvuogių aliejus yra tas butelis, kuris virtuvėje retai užsistovi be darbo. Jis tinka pomidorams, agurkams, žalumynams, fetai, pupelėms, tunui, keptoms daržovėms.

Jo stiprybė, polifenoliai ir mononesotieji riebalai. Tokia sudėtis siejama su širdžiai palankia mityba, geresniu lipidų profiliu ir uždegiminių procesų mažinimu. Skonis gana ryškus, todėl jo nereikia pilti daug.

Geras derinys: alyvuogių aliejus, citrinų sultys, Dižono garstyčios, žiupsnelis druskos ir juodieji pipirai.

2. Rapsų aliejus, kai reikia švelnaus pagrindo

Rapsų aliejus salotoms dažnai nuvertinamas, bet be reikalo. Jis neturi agresyvaus skonio, todėl netrukdo daržovėms, žolelėms ar acto rūgštelei. Tai geras pasirinkimas mišrainėms, kopūstų salotoms, bulvių salotoms, kruopų dubenėliams.

Jame mažai sočiųjų riebalų, o nesočiųjų riebalų sudėtis palanki širdžiai. Jei alyvuogių aliejus kartais atrodo per kartus ar per stiprus, rapsų aliejus gali būti paprastesnis kasdienis variantas.

Geras derinys: rapsų aliejus, obuolių actas, medus, garstyčios ir smulkinti krapai.

3. Avokadų aliejus, kai norisi minkštesnio skonio

Avokadų aliejus salotose elgiasi labai ramiai. Jis švelnus, sotus, nepermuša kitų ingredientų. Labai gerai dera su vištiena, kiaušiniais, pupelėmis, kukurūzais, keptomis paprikomis, avinžirniais.

Viename valgomajame šaukšte avokadų aliejaus yra daug mononesočiųjų riebalų ir vitamino E. Tyrimų apie jo naudą žmonėms dar mažiau nei apie alyvuogių aliejų, bet pati sudėtis atrodo verta dėmesio.

Geras derinys: avokadų aliejus, laimo sultys, česnakas, kalendra ir truputis jogurto.

4. Graikinių riešutų aliejus, kai salotoms trūksta charakterio

Graikinių riešutų aliejus nėra neutralus. Jis turi aiškų riešutų kvapą, todėl puikiai tinka ne visur, bet ten, kur dera, pakelia visą patiekalą.

Jį verta pilti ant burokėlių salotų, rukolos, obuolių, morkų, kopūstų, kepto moliūgo, sūrio ar kruopų. Dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, tarp jų ALA, jis įdomus ir širdies bei kraujagyslių mitybos temoje.

Geras derinys: graikinių riešutų aliejus, balzaminis actas, obuolio gabalėliai ir truputis garstyčių.

5. Linų sėmenų aliejus, kai reikia daugiau omega 3

šviežių daržovių salotas pilamas aliejus salotoms, šalia matyti alyvuogės, druska ir pipirai.
Tinkamai pasirinktas aliejus salotoms papildo daržovių skonį ir tampa paprastu padažo pagrindu. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Linų sėmenų aliejus turi savitą skonį, todėl ne visiems patinka iš pirmo karto. Bet dėl ALA, augalinės omega 3 riebalų rūgšties, jis tikrai vertas vietos šaldytuve.

Jo negalima kaitinti. Tai aliejus salotoms, varškei, šaltoms kruopoms, raugintoms daržovėms ar morkų salotoms. Laikyti geriausia šaltai ir sunaudoti greitai, nes jis jautrus šviesai, orui ir šilumai.

Geras derinys: linų sėmenų aliejus, citrinų sultys, smulkinti žalumynai ir šaukštas graikiško jogurto.

Padažas, kuris pavyksta beveik visada

Paprasta proporcija: 3 dalys aliejaus ir 1 dalis rūgšties. Rūgštis gali būti citrinų sultys, obuolių actas, vyno actas ar balzaminis actas. Į tą pagrindą galima dėti garstyčių, žolelių, česnako, pipirų, jogurto, medaus ar tarkuotos citrinos žievelės.

Jei salotos labai švelnios, rinkitės ryškesnį aliejų. Jei jose jau yra daug skonių, geriau tiks rapsų arba avokadų aliejus. Pomidorams ir žalumynams puikiai tinka alyvuogių, burokėliams, graikinių riešutų, kopūstams ar morkoms, linų sėmenų.

Aliejus salotoms neturi paskandinti daržovių. Dideliam dubeniui dažnai užtenka 1 arba 2 valgomųjų šaukštų. Geras padažas padaro salotas gardesnes, bet palieka jas lengvas, gaivias ir malonias valgyti.

Troškinta kopūstų ir morkų mišrainė žiemai: sakoma, kad geresnio nėra

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Troškinta kopūstų ir morkų mišrainė žiemai: sakoma, kad geresnio nėra

Kai namuose atsiranda keli kopūstai ir maišelis morkų, iš jų galima padaryti ne tik salotas vakarienei. Troškinta kopūstų ir morkų mišrainė žiemai yra vienas tų ruošinių, kuris stiklainiuose nestovi ilgai. Atidarei prie bulvių, mėsos ar kruopų, ir vakarienė jau turi skonį.

Ši mišrainė gera tuo, kad nereikia ieškoti retų prieskonių. Kopūstai, morkos, druska, actas, aliejus, cukrus ir pomidorų padažas. Viskas paprasta, bet po troškinimo gaunasi minkšta, saldžiarūgštė ir labai soti mišrainė.

Reikės

  • 5 kg kopūstų
  • 1 kg morkų
  • 3 šaukštų druskos
  • 1 stiklinės acto
  • 1 stiklinės aliejaus
  • 10 arba 12 šaukštų cukraus
  • 0,5 l pomidorų padažo

Cukraus kiekį galima rinktis pagal pomidorų padažą. Jei padažas saldesnis, užteks 10 šaukštų. Jei norisi ryškesnio saldžiarūgščio skonio, dėkite 12.

Gaminimo eiga

  1. Kopūstus supjaustykite plonomis juostelėmis. Morkas sutarkuokite per stambią burokine tarką. Daržoves dėkite į didelį dubenį arba puodą, kad būtų patogu maišyti.
  2. Į kopūstus ir morkas berkite druską, cukrų, pilkite actą ir aliejų. Pomidorų padažo dar nedėkite. Daržoves gerai išmaišykite rankomis arba dideliu šaukštu, kad prieskoniai pasiskirstytų kuo tolygiau.
  3. Paruoštą masę palikite per naktį pastovėti. Per tą laiką kopūstai suminkštėja, išleidžia sulčių, o morkos susimaišo su marinatu. Kitą dieną troškinti bus lengviau, nes daržovės jau bus pradėjusios leisti savo skonį.
  4. Kitą dieną visą masę su susidariusiu skysčiu dėkite į puodą. Tada supilkite pomidorų padažą ir gerai išmaišykite. Troškinkite ant vidutinės kaitros, vis pamaišydami nuo dugno.
  5. Mišrainė paruošta tada, kai kopūstai suminkštėja, bet dar visiškai neištyžta. Karštą mišrainę dėkite į švarius, iškaitintus stiklainius, sandariai užsukite ir palikite apverstus, kol atvės.

Kokia ji gaunasi

Dubenėlyje patiekta troškinta kopūstų ir morkų mišrainė žiemai, tinkanti prie bulvių, mėsos, kruopų ar kitų pagrindinių patiekalų.
Troškinti kopūstai su morkomis tinka ir kaip žiemos ruošinys, ir kaip paruoštas garnyras vakarienei. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Ši mišrainė nėra sausa. Kopūstai per naktį išleidžia sulčių, o pomidorų padažas troškinant viską sujungia į tirštesnį, sodrų pagardą. Morkos duoda saldumo, actas pakelia skonį, aliejus padaro mišrainę minkštesnę.

Labiausiai ji tinka tada, kai norisi greito garnyro. Atidarai stiklainį, pašildai arba valgai šaltą. Prie virtų bulvių, kotletų, dešrelių, kruopų ar keptos mėsos ji tinka labai lengvai.

Jei mėgstate aštresnį skonį, į puodą galima įberti maltų juodųjų pipirų arba įdėti truputį čili. Jei norisi švelnesnės mišrainės, palikite tik pagrindinius ingredientus. Receptas ir taip turi pakankamai skonio.

Pomidorų padažą rinkitės tokį, kurį mėgstate valgyti ir vieną. Nuo jo priklausys nemaža dalis galutinio skonio. Rūgštesnis padažas duos ryškesnę mišrainę, saldesnis, minkštesnę.

Stiklainiams geriau rinktis mažesnį dydį. Atidarytas mažas stiklainis greičiau susivalgo, neužima daug vietos šaldytuve ir patogiai tinka vienai ar kelioms vakarienėms.

Troškinta kopūstų ir morkų mišrainė žiemai yra paprastas, bet labai dėkingas ruošinys. Daržovės pigios, gaminimas aiškus, o rezultatas toks, kad prie stalo dažnai klausia ne kas čia, o ar dar liko.

Augalas nuo aukšto cukraus ir antsvorio: padeda išvengti alkio priepuolių

Justinas Rimkevičius
-
0
Augalas nuo aukšto cukraus ir antsvorio: padeda išvengti alkio priepuolių

Aukštas cukraus kiekis kraujyje dažnai susijęs ne tik su saldumynais. Didelę įtaką turi ir tai, kaip organizmas susitvarko su angliavandeniais po valgio. Būtent čia dėmesio sulaukia baltasis šilkmedis.

Apie šį augalą rašė Lenkijos sveikatos portalas rynekzdrowia.pl. Jame pabrėžiama, kad baltojo šilkmedžio lapuose ir vaisiuose yra DNJ, 1 deoksinoirimicino. Tai medžiaga, kuri gali lėtinti angliavandenių skaidymą virškinamajame trakte.

Dėl šios savybės baltasis šilkmedis vadinamas augalu, kuris gali būti įdomus turint aukštesnį cukraus kiekį kraujyje, atsparumą insulinui ar polinkį į stiprius alkio priepuolius.

Kaip veikia baltasis šilkmedis

Paprastai tariant, DNJ gali pristabdyti fermentus, kurie skaido krakmolą ir kitus angliavandenius. Kai šis procesas vyksta lėčiau, gliukozė į kraują patenka ne taip staigiai. Tai reiškia mažesnį cukraus šuolį po valgio.

2007 m. žurnale Diabetes Care paskelbtame tyrime baltojo šilkmedžio lapų ekstraktas buvo vertintas po sacharozės suvartojimo. Tyrime dalyvavusiems 2 tipo diabetu sergantiems ir kontrolinės grupės asmenims po šilkmedžio ekstrakto gliukozės atsakas buvo mažesnis nei po placebo.

Tai nereiškia, kad šilkmedis pakeičia gydymą. Tačiau pati veikimo logika labai aiški: jis gali būti naudingas tada, kai didžiausia problema yra cukraus pakilimas po angliavandenių turinčio maisto.

Cukraus šuoliai po valgio. Baltasis šilkmedis labiausiai siejamas su gliukozės kontrole po valgio. Tai aktualu tiems, kuriems po bandelių, baltos duonos, ryžių, makaronų ar saldesnių patiekalų greitai kyla cukrus ir netrukus vėl atsiranda alkis.

Alkio priepuoliai. Kai cukrus kraujyje kyla ir krenta staigiai, noras valgyti gali grįžti labai greitai. Jei angliavandeniai skaidomi lėčiau, sotumo jausmas gali išsilaikyti ramiau. Dėl to baltasis šilkmedis dažnai minimas ir kalbant apie antsvorį.

Svorio kontrolė. Šilkmedis nėra riebalų degintojas. Jo vertė kitur: jis gali padėti sumažinti angliavandenių įsisavinimo greitį ir suvaldyti norą užkandžiauti. Kai rečiau puola alkis, lengviau laikytis normalių porcijų.

Kraujagyslės ir cholesterolis. Baltojo šilkmedžio lapuose yra flavonoidų, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu. Kai kuriuose šaltiniuose šilkmedis siejamas ir su palankesniu lipidų profiliu, tačiau dėl cholesterolio dar reikia daugiau stiprių klinikinių duomenų. NCCIH taip pat pažymi, kad baltasis šilkmedis tiriamas dėl poveikio cukrui ir cholesterolio rodikliams, bet įrodymų dar nepakanka galutiniams teiginiams.

Kam jis gali būti įdomus

Baltasis šilkmedis dažniausiai vartojamas kaip arbata, lapų ekstraktas arba papildas. Labiausiai į jį dėmesį atkreipia tie, kurie nori sumažinti saldumo poreikį, kontroliuoti cukrų po valgio ir tvarkyti mitybą be staigių užkandžiavimo bangų.

Jis gali būti įdomus, jei:

  • cukrus po valgio kyla per greitai
  • yra atsparumas insulinui
  • sunku atsispirti saldiems užkandžiams
  • po angliavandenių greitai grįžta alkis
  • norisi natūralios pagalbos kartu su mitybos keitimu
  • rūpi kraujagyslių apsauga ir svorio kontrolė

Vis dėlto stipriausias rezultatas bus ne iš kapsulės, o iš visos sistemos. Mažiau cukraus, daugiau baltymų, daugiau skaidulų, judėjimas ir normalus miegas cukraus kontrolei duoda daugiau nei vienas papildas.

Riba, kurios negalima peržengti

Augalas nuo aukšto cukraus skamba patraukliai, bet čia reikia atsargumo. Jei vartojami vaistai nuo diabeto, baltasis šilkmedis gali per stipriai sumažinti cukraus kiekį kraujyje. NCCIH įspėja apie galimą žemo cukraus riziką, kai baltojo šilkmedžio lapai vartojami kartu su diabeto vaistais.

Jo nereikėtų vartoti savarankiškai nėštumo metu, žindant ar esant neaiškiai cukraus kontrolei. WebMD taip pat pažymi, kad trūksta patikimos informacijos apie saugumą nėštumo ir žindymo laikotarpiu, o papildas gali sąveikauti su vaistais nuo diabeto.

Didesnės dozės gali dirginti žarnyną. Gali atsirasti pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Jei taip nutinka, papildą verta nutraukti ir pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Baltasis šilkmedis vertas dėmesio ne dėl madingo pavadinimo. Jo stiprybė yra DNJ medžiaga, kuri gali lėtinti angliavandenių skaidymą ir švelninti cukraus pakilimą po valgio. Dėl to jis gali būti naudingas tiems, kurie kovoja su aukštesniu cukrumi, alkio priepuoliais ir antsvoriu.

Tačiau tai nėra leidimas valgyti daugiau saldumynų ar atsisakyti gydymo. Geriausiai baltasis šilkmedis atrodo kaip pagalbinė priemonė šalia tvarkingos mitybos, judėjimo ir gydytojo rekomendacijų.

Skaniausios pomidorų sultys žiemai – paragavę iškart prašo recepto

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Skaniausios pomidorų sultys žiemai – paragavę iškart prašo recepto

Pomidorų sultims nereikia nei ilgo prieskonių sąrašo, nei acto, nei sudėtingo virimo. Jeigu pomidorai gerai prinokę, kvapnūs ir mėsingi, skonis jau yra pačiuose pomidoruose. Lieka tik jį išsaugoti stiklainiuose.

Pomidorų sultys žiemai gali būti gaminamos keliais būdais: spaudžiamos per lėtaeigę sulčiaspaudę, pertrinamos per sietelį arba sutrinamos trintuvu. Skirtumas tik tekstūroje. Vienos gaunasi skaidresnės, kitos tirštesnės, bet visų esmė ta pati, pomidorai turi būti pakaitinti ir supilti į švarius stiklainius.

Ingredientai

Reikės:

  • 3 l pomidorų sulčių arba pertrintos pomidorų masės
  • 1 valgomojo šaukšto druskos
  • kelių juodųjų pipirų žirnelių, nebūtina
  • 1 arbatinio šaukštelio cukraus 1 l sulčių, jei pomidorai rūgštūs

Jei norite visiškai natūralaus skonio, cukraus nedėkite. Druskos taip pat galima berti mažiau, ypač jei sultis vėliau naudosite sriuboms ar padažams.

Gaminimo eiga

  1. Pomidorus nuplaukite, išpjaukite kietą vietą prie kotelio ir supjaustykite gabalais. Jei norite švelnesnių sulčių, pomidorus trumpai užpilkite verdančiu vandeniu ir nulupkite odeles. Jei sultis spausite per sulčiaspaudę, lupti nebūtina.
  2. Sultis išspauskite per lėtaeigę sulčiaspaudę. Tai vienas paprasčiausių būdų, nes sėklos ir odelės atsiskiria, o į puodą patenka gana švari pomidorų masė. Jei sulčiaspaudės neturite, pomidorus trumpai pakaitinkite, kol suminkštės, ir pertrinkite per tankų sietelį.
  3. Gautas sultis supilkite į puodą ir kaitinkite ant vidutinės kaitros. Kai pradeda kilti putos, jas nugriebkite. Sultims nereikia ilgai kunkuliuoti. Užtenka sulaukti virimo pradžios ir dar kelias minutes palaikyti kaitrą, kad masė būtų karšta.
  4. Įberkite druskos, paragaukite. Jei pomidorai rūgštesni, įberkite truputį cukraus. Jeigu norisi pikantiškesnio skonio, galima įdėti kelis pipirų žirnelius arba šiek tiek maltų pipirų.
  5. Karštas sultis pilkite į iškaitintus stiklainius arba butelius. Sandariai užsukite, apverskite dangteliais žemyn ir uždenkite storesniu rankšluosčiu, kol visiškai atvės.

Kaip išgauti skanesnį skonį

Geriausias rezultatas gaunasi iš labai prinokusių pomidorų. Vandeningi pomidorai duos lengvesnes sultis, mėsingi, tirštas ir sodresnes. Jeigu turite kelias veisles, galite maišyti, bet labai skirtingi pomidorai keičia skonį. Iš vienos mėsingos veislės sultys dažnai būna vientisesnės.

Labai skanu į dalį sulčių įspausti kelias česnako skilteles. Česnakas neturi užgožti pomidorų, todėl 3 l sulčių užtenka 2 ar 3 skiltelių. Aštresniam variantui galima įdėti mažą gabalėlį čili pipiro. Geriau pradėti nuo mažiau, nes pastovėjus skonis tampa ryškesnis.

Kai norisi minkštesnio skonio, tinka nedidelis kiekis cukinijos arba moliūgo tyrės. Ji nuima rūgštumą, bet jos nereikia padauginti. Pomidoras vis tiek turi likti pagrindinis.

Pomidorų sultys žiemai ruošiamos iš gerai prinokusių pomidorų, o šviežių tirštų sulčių stiklinė parodo jų sodrią spalvą ir tekstūrą.
Tirštos naminės pomidorų sultys iš prinokusių pomidorų. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Yra ir senas būdas be sulčiaspaudės. Pomidorai supjaustomi, pakaitinami, kol sukrenta, tada pertrinami per sietelį mediniu šaukštu. Sietelyje lieka odelės ir sėklos, o puode, tiršta masė. Tokios sultys ypač gerai tinka ne tik gerti, bet ir pilti į sriubas, troškinius, balandėlius ar padažus.

Druskos proporcija paprasta: apie 1 arbatinį šaukštelį 1 l sulčių arba 1 valgomasis šaukštas 3 l. Vis dėlto geriau ragauti, nes pomidorai skirtingi. Vieni saldūs ir švelnūs, kiti rūgštesni, todėl vieno skaičiaus visiems puodams neužtenka.

Pomidorų sultys žiemai geriausiai laikosi tada, kai stiklainiai švarūs, iškaitinti, o sultys supiltos karštos. Atvėsusius stiklainius laikykite vėsiau ir tamsiau. Atidarytą butelį dėkite į šaldytuvą.

Tokios sultys greitai tampa vienu naudingiausių žiemos ruošinių. Vieną dieną jos virsta gėrimu prie vakarienės, kitą, sriubos pagrindu, dar kitą, padažu troškiniui. Todėl jei pomidorų turite daugiau, virkite ne vieną puodą. Žiemą tikrai nesigailėsite.

Gydytojai sudarė sąrašą: šie džiovinti vaisiai itin naudingiausi širdžiai

Justinas Rimkevičius
-
0
Gydytojai sudarė sąrašą: šie džiovinti vaisiai itin naudingiausi širdžiai

Džiovinti vaisiai dažnai atsiduria virtuvės spintelėje kaip greitas saldus kąsnis prie arbatos. Tačiau kai kurie jų gali būti kur kas vertingesni nei paprastas saldumynų pakaitalas. Juose koncentruojasi skaidulos, mineralai, augaliniai antioksidantai ir natūralūs cukrūs, todėl maža sauja gali greitai suteikti energijos.

MedicineNet aprašė, kuriuos džiovintus vaisius dietologai išskiria kaip palankesnius širdžiai, kraujagyslėms ir bendrai savijautai. Sąraše dažniausiai minimi džiovinti abrikosai, slyvos, razinos, datulės ir spanguolės. Džiovinti vaisiai širdžiai gali būti naudingi, bet tik tada, kai jie valgomi mažomis porcijomis ir nėra aplipę pridėtiniu cukrumi.

5 džiovinti vaisiai, kuriuos verta prisiminti

Džiovinti abrikosai

Tai vienas maistingiausių pasirinkimų. Džiovintuose abrikosuose yra skaidulų, kalio, vario, vitaminų A ir E. Jie taip pat vertinami dėl beta karoteno, kuris veikia kaip antioksidantas ir svarbus akims, imunitetui bei ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso.

Širdžiai čia ypač svarbus kalis. Jis padeda palaikyti normalesnį kraujospūdį, o kraujospūdžio kontrolė yra vienas didžiausių žingsnių saugant kraujagysles. Dėl to keli džiovinti abrikosai gali būti protingesnis pasirinkimas nei sausainis ar saldainis.

Džiovintos slyvos

Slyvos dažniausiai giriamos dėl virškinimo. Jose yra skaidulų ir sorbitolio, todėl jos gali padėti esant vidurių užkietėjimui. Tačiau tuo jų nauda nesibaigia. Slyvose taip pat yra kalio ir polifenolių, kurie siejami su kraujagyslių ir kaulų sveikata.

Šis vaisius ypač gerai tinka tada, kai norisi sotaus, natūraliai saldaus užkandžio. Slyvos nėra tokios sausos kaip kai kurie kiti džiovinti vaisiai, todėl greičiau numalšina norą valgyti saldumynus.

Razinos

Razinos mažos, bet labai koncentruotos. Jose yra skaidulų, kalio ir antioksidantų. Kai kuriuose klinikiniuose darbuose razinų vartojimas siejamas su palankiu poveikiu cholesterolio ir cukraus kiekiui kraujyje, tačiau čia labai svarbi porcija.

Razinas patogu dėti į košę, varškę, jogurtą ar salotas. Taip jos veikia geriau nei valgant tiesiai iš didelio maišelio, nes su jomis lengva nepastebimai padauginti cukraus ir kalorijų.

Datulės

Datulės yra energijos vaisius. Jose daug natūralių cukrų, todėl jos greitai padeda atgauti jėgas po fizinio krūvio ar ilgesnės pertraukos be maisto. Kartu jos turi skaidulų, kalio ir antioksidantų.

Širdžiai datulės gali būti palankesnis saldus pasirinkimas nei pyragėlis, bet jų nereikia valgyti saujomis. Užtenka 1 ar 2 datulių, ypač jei jos derinamos su riešutais, varške ar natūraliu jogurtu.

Džiovintos spanguolės

Spanguolės vertinamos dėl augalinių antioksidantų. Jos gali papildyti mitybą rūgštesniu skoniu ir gražiai tinka prie košių, salotų ar paukštienos patiekalų. Vis dėlto čia yra viena problema: džiovintos spanguolės labai dažnai parduodamos su pridėtiniu cukrumi.

Jei randate nesaldintas arba mažiau saldintas spanguoles, tai geresnis pasirinkimas. Jei ne, porciją reikėtų dar labiau sumažinti. Skonis išlieka ryškus net tada, kai jų dedama nedaug.

Džiovinti vaisiai širdžiai – dubenėliuose patiektos džiovintos slyvos, abrikosai ir kiti vaisiai, vertinami dėl skaidulų, kalio ir antioksidantų.
Slyvos, abrikosai ir kiti maistingi džiovinti vaisiai. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Džiovinti vaisiai yra koncentruotas produktas. Juose mažai vandens, todėl skaidulos, mineralai, cukrus ir kalorijos telpa į daug mažesnį kiekį nei šviežiuose vaisiuose.

Dėl to džiovintų vaisių nereikėtų valgyti kaip šviežių. Sauja džiovintų abrikosų ar razinų nėra tas pats, kas vienas obuolys. Maža porcija gali būti naudinga, o didelė labai greitai tampa saldžiu kalorijų pertekliumi.

Geriausia rinktis džiovintus vaisius be pridėtinio cukraus, sirupų ir spalvai išlaikyti naudojamų priedų. Kai kuriuose produktuose gali būti sulfitų, todėl jautresniems asmenims verta perskaityti sudėtį prieš perkant.

Džiovinti vaisiai širdžiai vertingi tada, kai jie tampa nedideliu mitybos priedu, ne pagrindiniu saldumynu ant stalo. Keli abrikosai, pora slyvų, šaukštas razinų košėje ar kelios spanguolės salotose gali duoti skonio, skaidulų ir mineralų. Tokia porcija yra daug geresnis pasirinkimas nei saldainiai, bet labai svarbu saikas.

Neužteks ir dvigubos porcijos: šis agurkų padažas pavergs kiekvieną

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Neužteks ir dvigubos porcijos: šis agurkų padažas pavergs kiekvieną

Kai agurkų jau daugiau nei norisi dėti į salotas, verta iš jų pasidaryti padažą. Ne dar vieną paprastą marinatą, o tokį, kurį žiemą norėsis kabinti šaukštu prie vakarienės.

Agurkų padažas relish gaunasi saldžiarūgštis, su garstyčiomis, paprika, svogūnais ir lengvu aštrumu. Jis labai tinka tada, kai norisi sunaudoti didesnius agurkus, bet nebesinori jų šaldyti ar virti dar vienos mišrainės.

Ingredientai

Reikės

  • 1 kg agurkų
  • 2 raudonų paprikų
  • 1 aštraus pipiro
  • 3 svogūnų
  • 1 valgomojo šaukšto druskos
  • 150 g cukraus
  • 1 arbatinio šaukštelio ciberžolės
  • 60 g grūdėtųjų garstyčių
  • 100 g Dižono garstyčių
  • 50 ml 9 procentų acto
  • 50 ml aliejaus
  • 70 ml vandens
  • 1 arbatinio šaukštelio bulvių krakmolo

Jei agurkai dideli, odelę geriau nulupti. Jei darote iš mažų, jaunų agurkų, lupti nereikia. Didelių agurkų minkštą vidurį su stambiomis sėklomis galima išimti, tada padažas bus malonesnės tekstūros.

Gaminimo eiga

1. Agurkus ir svogūnus supjaustykite labai smulkiais kubeliais. Čia verta neskubėti, nes per stambūs gabalai padaže jausis ne taip maloniai. Raudonas paprikas ir aštrų pipirą sutrinkite trintuvu. Jei norite švelnesnio skonio, iš aštraus pipiro išimkite sėklas.

2. Viską sukrėskite į puodą. Į agurkus ir svogūnus supilkite trintas paprikas, berkite druską, cukrų, ciberžolę, dėkite grūdėtąsias ir Dižono garstyčias. Supilkite actą ir aliejų, tada gerai išmaišykite, kad agurkai pasidengtų visu marinatu.

3. Puodą statykite ant kaitros. Kai masė užverda, kaitinkite apie 10 minučių. Maišykite nuo dugno, nes cukrus, garstyčios ir daržovių sultys greitai ima kibti prie puodo, jei paliekamos be priežiūros.

4. Krakmolą išmaišykite su vandeniu ir plona srovele supilkite į padažą. Tuo metu vis maišykite. Pakaitinkite dar apie 2 minutes, kol padažas šiek tiek sutirštės. Jis turi likti minkštas ir lengvai kabinamas, ne pavirsti standžia koše.

5. Karštą agurkų padažą relish sudėkite į švarius stiklainius ir sandariai užsukite. Jei laikysite rūsyje ar sandėliuke, stiklainius galima papildomai pakaitinti vandens vonelėje apie 10 minučių. Jei planuojate ragauti greitai, laikykite šaldytuve.

    Skonis atsiskleidžia ne iš karto

    Agurkų padažas relish dubenėlyje – naminis saldžiarūgštis pagardas iš agurkų, paprikų, svogūnų ir garstyčių.
    Naminis saldžiarūgštis pagardas prie mėsos ir sumuštinių. Nuotrauka iš: shutterstock.com

    Leiskite padažui pastovėti bent kelias dienas. Garstyčios tada sušvelnėja, agurkai prisigeria marinato, o saldumas, rūgštelė ir aštrumas susijungia daug geriau.

    Pirmą stiklainį galima atsidaryti greitai, bet skubėti su visais neverta. Po savaitės agurkų padažas relish būna sodresnis, kvapas švelnesnis, o tekstūra malonesnė. Tada jis jau tikrai primena ne paprastą agurkų mišinį, o pagardą, kurio norisi dėti prie visko.

    Labiausiai jis tinka prie paprasto, sotaus maisto. Virtos bulvės, kepta mėsa, dešrelės, karšti sumuštiniai, kiaušiniai ar šaltas užkandžių stalas su tokiu padažu tampa daug ryškesni. Užtenka vieno šaukšto, kad lėkštėje atsirastų rūgštelės, saldumo ir garstyčių aštrumo.

    Aštrumą galima reguliuoti labai paprastai. Švelnesniam variantui dėkite pusę pipiro arba išimkite sėklas. Jei norisi stipresnio padažo prie mėsos, palikite visą pipirą su sėklomis. Ciberžolė čia duoda ne tik spalvą, bet ir šiltesnį, šiek tiek prieskonišką skonį.

    Krakmolo nepadauginkite. Vieno arbatinio šaukštelio užtenka, kad padažas gražiai sukibtų. Jei įbersite daugiau, tekstūra bus per sunki, o relish turi likti pagardas, kurį lengva uždėti ant sumuštinio ar šalia kepsnio.

    Didesni agurkai šiam receptui labai tinka. Supjaustyti smulkiai, jie praranda vandeningą nuobodumą ir virsta saldžiarūgščiu pagardu. Dėl to šį receptą verta prisiminti tada, kai darže agurkai perauga greičiau, nei spėjate juos skinti.

    Maži stiklainiai čia patogiausi. Atidarai vieną prie vakarienės, suvalgai per kelis kartus ir nereikia laikyti didelio stiklainio šaldytuve. O jei padažas patiks, kitą kartą dviguba porcija tikrai neatrodys per didelė.

    Sveikoms akims ir širdžiai – šį sultingą užkandį valgome pernelyg retai

    Justinas Rimkevičius
    -
    0
    Sveikoms akims ir širdžiai – šį sultingą užkandį valgome pernelyg retai

    Vasarą virti kukurūzai dažnai lieka tik prie grilio ar mugės prisiminimų. O gaila. Karšta burbuolė su trupučiu druskos ar sviesto gali būti ne tik skanus užkandis, bet ir gana rimtas maistas akims, širdžiai ir virškinimui.

    Apie kukurūzų poveikį organizmui rašęs Verywell Health primena, kad daugiausia naudos duoda paprasti, mažai apdoroti kukurūzai, ne saldinti dribsniai, sirupai ar riebūs užkandžiai iš kukurūzų. Kitaip tariant, burbuolė lėkštėje yra visai kitas dalykas nei traškučių pakelis.

    Virti kukurūzai sveikatai vertingi pirmiausia dėl skaidulų. Jos padeda virškinimui, skatina reguliaresnį žarnyno darbą ir ilgiau palaiko sotumą. Viename puodelyje virtų geltonųjų kukurūzų yra apie 4,6 g skaidulų, taip pat tiamino, folatų, magnio ir kitų medžiagų.

    Kodėl verta dažniau rinktis kukurūzus

    Kukurūzai yra sultingi, salstelėję ir sotūs. Jie turi sudėtinių angliavandenių, todėl gali suteikti ilgesnės energijos nei saldūs užkandžiai. Tai ypač jaučiasi tada, kai norisi ko nors lengvo, bet ne tuščio.

    Akims kukurūzai įdomūs dėl geltonos spalvos. Geltonuosiuose kukurūzuose yra liuteino ir zeaksantino. Tai karotenoidai, kurie kaupiasi tinklainėje, ypač geltonojoje dėmėje, ir siejami su akių apsauga nuo mėlynos šviesos poveikio. Verywell Health ir kiti mitybos šaltiniai šias medžiagas mini kaip vieną svarbiausių kukurūzų privalumų regėjimui.

    Širdžiai kukurūzai taip pat turi ką pasiūlyti. Juose yra kalio ir magnio, o šios medžiagos svarbios kraujospūdžiui bei raumenų darbui. Be to, kukurūzuose yra ferulo rūgšties, augalinio junginio, siejamo su uždegiminių procesų mažinimu ir kraujagyslių apsauga.

    Didžiausios naudos iš virtų kukurūzų:

    • padeda virškinimui dėl skaidulų
    • suteikia ilgesnės energijos
    • turi liuteino ir zeaksantino akims
    • aprūpina kaliu ir magniu
    • gali būti palankūs širdžiai
    • ilgiau palaiko sotumą
    • tinka kaip paprastas vasaros užkandis

    Kukurūzai turi vidutinį glikemijos indeksą. Tai reiškia, kad jie gali kelti cukraus kiekį kraujyje labiau nei kai kurie mažo glikemijos indekso produktai. Tačiau paruošimas čia labai daug lemia. Virta burbuolė be cukraus padažų yra daug geresnis pasirinkimas nei saldinti kukurūzų gaminiai.

    Jei turite atsparumą insulinui ar diabetą, kukurūzų porciją verta derinti su baltymais ir daržovėmis. Pavyzdžiui, virta burbuolė prie vištienos, žuvies, kiaušinių ar salotų bus kur kas geresnis sprendimas nei kukurūzai vieni su daug sviesto ir druskos.

    Burbuolė vietoj perdirbto užkandžio

    Virti kukurūzai sveikatai – šviežios geltonos kukurūzų burbuolės, turinčios skaidulų ir akims naudingų karotenoidų.
    Šviežios kukurūzų burbuolės kasdieniams patiekalams. Nuotrauka iš: shutterstock.com

    Kukurūzų vardas dažnai nukenčia ne dėl pačių kukurūzų. Problema prasideda tada, kai kalbama apie labai perdirbtus produktus: saldintus dribsnius, kukurūzų sirupą, riebaluose keptus užkandžius. Jie neturi tos pačios vertės kaip paprasta virta burbuolė.

    Geriausiai rinktis:

    • šviežiai virtas burbuoles
    • garuose ruoštus kukurūzus
    • kukurūzus be saldžių padažų
    • nedidelį kiekį sviesto, jei norisi sodresnio skonio
    • žoleles vietoj druskos pertekliaus
    • kukurūzus prie baltymų turinčio patiekalo

    Virti kukurūzai sveikatai gali būti labai patogus užkandis. Juos galima valgyti šiltus, dėti į salotas, patiekti prie žuvies, mėsos ar ankštinių. Vaikams jie dažnai patinka dėl saldumo, suaugusiems dėl sotumo ir paprasto paruošimo.

    Dar vienas pliusas, kukurūzai nėra sunkiai suprantamas sveikatingumo produktas. Nereikia jų maišyti į miltelius ar gerti kapsulėmis. Užtenka išvirti burbuolę ir nepaskandinti jos riebaluose bei druskoje.

    Jei virškinimas jautrus, pradėkite nuo mažesnės porcijos. Kukurūzų skaidulos ne visiems vienodai lengvos, ypač turint dirgliosios žarnos simptomų. Tokiu atveju geriau valgyti mažiau, gerai sukramtyti ir stebėti savijautą.

    Kukurūzai nusipelno daugiau pagyrų, nei gauna. Jie sultingi, sotūs, turi skaidulų, karotenoidų akims, mineralų širdžiai ir energijos iš sudėtinių angliavandenių. Vasarą, kai burbuolės pačios prašosi į puodą, jų tikrai verta neaplenkti.

    Šaltinis: https://www.verywellhealth.com/is-corn-good-for-you-12012627

    Gydytojai atskleidė 1 medžiagą, kuri apsaugos jūsų inkstus nuo daugelio ligų

    Justinas Rimkevičius
    -
    0
    Gydytojai atskleidė 1 medžiagą, kuri apsaugos jūsų inkstus nuo daugelio ligų

    Inkstai dirba be poilsio. Jie filtruoja kraują, šalina skysčių perteklių, padeda palaikyti druskų ir mineralų pusiausvyrą. Kai viskas veikia gerai, apie juos beveik negalvojame. Bet būtent mityba gali daug nulemti, kaip ilgai jie išliks stiprūs.

    EatingWell publikacijoje, remiantis nefrologės Lauren Ring ir inkstų ligų mityboje besispecializuojančios dietologės Jen Hernandez komentarais, išskiriama 1 medžiaga, kuri verta ypatingo dėmesio. Tai kalis. Jis siejamas su kraujospūdžio kontrole, inkstų akmenų rizika ir mažesne lėtinės inkstų ligos tikimybe sveikiems žmonėms.

    Kalis inkstų sveikatai veikia per kraujospūdį

    Inkstams labai kenkia aukštas kraujospūdis. Jis spaudžia kraujagysles, apkrauna filtravimo sistemą ir ilgainiui gali silpninti jų darbą. Kalis čia labai svarbus, nes padeda kūnui geriau tvarkytis su natrio poveikiu.

    Paprasčiau sakant, kai maiste daug druskos ir mažai kalio, organizmui sunkiau palaikyti gerą skysčių pusiausvyrą. Kai kalio gaunama pakankamai iš vaisių, daržovių, ankštinių ir kitų augalinių produktų, kraujospūdžiui tai gali būti palankiau.

    NIH nurodo, kad per mažas kalio kiekis mityboje gali didinti kraujospūdį ir inkstų akmenų riziką. NHLBI taip pat pažymi, kad daugiau kalio turintis maistas rekomenduojamas suaugusiesiems, turintiems aukštą kraujospūdį, jei jie šiaip yra sveiki.

    Kur slypi didžiausia nauda?

    Kalis nėra madingas priedas. Tai mineralas, kurio reikia nervams, raumenims, širdies darbui ir skysčių pusiausvyrai. Inkstai su juo susiję labai tiesiogiai, nes jie padeda palaikyti kalio kiekį kraujyje.

    Kuo jis naudingas sveikam organizmui:

    • padeda palaikyti normalesnį kraujospūdį
    • prisideda prie skysčių ir mineralų pusiausvyros
    • svarbus raumenų darbui
    • reikalingas nervų funkcijai
    • gali mažinti inkstų akmenų riziką
    • siejamas su mažesne lėtinės inkstų ligos rizika sveikiems žmonėms

    EatingWell aprašytame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 300 000 lėtine inkstų liga nesirgusių žmonių, didesnis kalio vartojimas buvo siejamas su maždaug 20 procentų mažesne rizika ateityje susirgti lėtine inkstų liga. Tai labai stiprus argumentas nepamiršti augalinio maisto.

    Dar viena svarbi vieta, inkstų akmenys. Kalio turintys vaisiai ir daržovės dažnai turi ir daugiau skysčių, o didesnis šlapimo kiekis padeda mažinti akmenų formavimosi tikimybę. NIH taip pat nurodo ryšį tarp per mažo kalio vartojimo ir didesnės inkstų akmenų rizikos.

    Pirkinių krepšelis, kuriame gausu kalio

    Kalis inkstų sveikatai – kalio turtingi maisto produktai, padedantys palaikyti normalią kraujospūdžio ir skysčių pusiausvyrą.
    Kalio gausūs produktai kasdienei mitybai. Nuotrauka: Shutterstock

    Kalio nereikia ieškoti retuose produktuose. Jo daug paprastame maiste, ypač augaliniuose produktuose.

    Daugiau kalio turi:

    Inkstams ypač palanki kryptis yra įvairesnis augalinis maistas. Daržovės, ankštiniai, vaisiai, žalumynai ir pieno produktai be didelio cukraus kiekio padeda gauti ne tik kalio, bet ir skaidulų, magnio, vitaminų bei antioksidantų.

    Čia nereikia kraštutinumų. Nereikia per dieną suvalgyti 5 bananų ar gerti papildų. Daug geriau, kai kalis ateina iš maisto: virtos bulvės su daržovėmis, lęšių sriuba, kefyras, pomidorai, žalumynai, pupelių troškinys.

    Riba, kurios negalima ignoruoti

    Kalis inkstų sveikatai labai vertingas, bet ne visiems jo reikia didinti. Jei inkstų veikla jau sutrikusi, organizmui gali būti sunku pašalinti kalio perteklių. Tada kalis kraujyje gali pakilti per aukštai.

    National Kidney Foundation pažymi, kad sergant inkstų liga kalio kiekis gali nukrypti nuo saugios ribos, o padidėjęs kalis dažnai susijęs su inkstų liga. NIH taip pat įspėja, kad lėtine inkstų liga sergantys žmonės ir kai kuriuos vaistus vartojantys pacientai gali turėti per didelį kalio kiekį kraujyje.
    Atsargiau reikia elgtis, jei yra:

    • lėtinė inkstų liga
    • sumažėjusi inkstų funkcija
    • labai aukštas kalis kraujyje
    • vartojami kraujospūdžio ar širdies vaistai
    • gydytojas jau liepė riboti kalį
    • buvę širdies ritmo sutrikimų

    Sveikam žmogui kalio turtingas maistas gali būti didelis pliusas. Sergant inkstų liga taisyklės pasikeičia, todėl savarankiškai gerti kalio papildų nereikėtų.

    Inkstai nemėgsta staigių eksperimentų. Jie geriausiai jaučiasi, kai mityboje yra mažiau druskos, daugiau augalinio maisto, pakanka skysčių, palaikomas sveikas kraujospūdis ir svoris.

    Kalis čia yra vienas iš stipriausių mineralų. Jis padeda saugoti kraujagysles, palaikyti skysčių pusiausvyrą, prisidėti prie inkstų akmenų rizikos mažinimo ir širdžiai palankesnės mitybos. Jei inkstai sveiki, verta dažniau rinktis kalio turinčius produktus. Jei inkstai jau silpnesni, pirmas žingsnis turi būti ne papildai, o tyrimai ir gydytojo patarimas.

    Ši pigi košė rytais ne tik valo kraujagysles bet ir tirpdo pilvo riebalus

    Justinas Rimkevičius
    -
    0
    Ši pigi košė rytais ne tik valo kraujagysles bet ir tirpdo pilvo riebalus

    Avižinė košė daug kam atrodo per paprasta. Tarsi tik greiti pusryčiai iš vaikystės, kai norisi kažko šilto ir sotaus. Tačiau apie avižinių dribsnių poveikį širdžiai rašęs Verywell Health išskiria kelias savybes, dėl kurių šią košę verta vertinti daug rimčiau.

    Avižos turi beta gliukanų. Tai tirpios skaidulos, kurios virškinant tampa tirštesnės, padeda ilgiau jaustis sotiems ir siejamos su cholesterolio kontrole. Dėl to pigi košė sveikatai nėra tik gražus pasakymas. Tai vienas paprasčiausių pusryčių, kuris kas rytą gali dirbti kraujagyslių, širdies ir svorio naudai.

    1. Padeda mažinti blogąjį cholesterolį

    Didžiausias avižų privalumas yra jų poveikis cholesteroliui. Beta gliukanai virškinimo metu gali surišti dalį cholesterolio ir padėti organizmui jo pašalinti daugiau.

    Tai ypač svarbu kalbant apie blogąjį cholesterolį. Jo perteklius gali kauptis kraujagyslių sienelėse, tirštinti apnašas ir apsunkinti kraujo tekėjimą. Avižinė košė nėra vaistas, bet ji yra vienas iš tų produktų, kuriuos verta valgyti dažniau, jei rūpi širdis.

    2. Palaiko švaresnes kraujagysles

    Kai cholesterolio kiekis mažėja, kraujagyslės gauna daugiau apsaugos. Jos mažiau apkraunamos riebalų sankaupomis, o širdžiai lengviau atlikti savo darbą.

    Būtent todėl avižos dažnai vadinamos širdžiai palankiu pusryčiu. Jos nedaro triukšmo, neturi brangios etiketės, bet jų nauda labai praktiška. Dubenėlis ryte gali būti daug vertingesnis nei saldi bandelė ar dribsniai su cukrumi.

    3. Ilgiau išlaiko sotumą

    Avižinė košė soti ne atsitiktinai. Tirpios skaidulos žarnyne sulėtina virškinimą, todėl alkis grįžta lėčiau. Tai labai svarbu tiems, kurie ryte po kavos ir saldaus kąsnio jau po valandos vėl ieško maisto.

    Avižos padeda išvengti tokio šokinėjimo. Suvalgius normalų dubenėlį, ypač su jogurtu, varške, sėklomis ar riešutais, pusryčiai tampa rimti. Kūnas gauna energijos, o noras užkandžiauti sumažėja.

    4. Padeda prižiūrėti pilvo sritį

    Avižos nėra stebuklinga riebalų tirpinimo priemonė, bet jų nauda pilvo sričiai labai aiški. Jos padeda ilgiau išlikti sotiems, todėl lengviau sumažinti saldumynus, vėlyvus užkandžius ir per dideles porcijas.

    Kai per dieną suvalgoma mažiau perteklinių kalorijų, kūnas lengviau naudoja sukauptas atsargas. Dėl to avižinė košė gali būti labai geras rytinis pasirinkimas tiems, kurie nori mažinti juosmens apimtį.

    5. Gali padėti cukraus kiekiui kraujyje

    Avižos naudingos ir dėl to, kad jos nėra tokios staigios kaip saldūs pusryčiai. Skaidulos padeda lėčiau kilti cukraus kiekiui kraujyje po valgio.

    Tai reiškia mažiau staigių energijos šuolių ir kritimų. Rytas tampa ramesnis, alkis nepuola taip greitai, o kūnui lengviau išlaikyti pastovesnį ritmą.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didesnė

    Pigi košė sveikatai – dubenyje suberti avižiniai dribsniai, turintys daug skaidulų ir tinkantys maistingiems pusryčiams.
    Avižiniai dribsniai maistingiems pusryčiams. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

    Geriausia rinktis paprastus avižinius dribsnius, ne saldintus mišinius su skoniais. Avižoms nereikia daug. Užtenka kelių gerų priedų, kad pusryčiai būtų skanūs ir dar naudingesni.

    Prie avižų labai tinka

    • obuolys
    • cinamonas
    • mėlynės
    • avietės
    • linų sėmenys
    • chia sėklos
    • graikiniai riešutai
    • natūralus jogurtas
    • keli šaukštai varškės

    Jei norisi sotesnės košės, įmaišykite baltymų. Jogurtas, varškė arba riešutai padeda ilgiau išlikti sotiems. Jei norisi saldumo, geriau rinktis uogas, obuolį ar cinamoną, o ne cukrų.

    Paprastas rytinis variantas

    • 5 šaukštai avižinių dribsnių
    • vanduo arba pienas
    • pusė obuolio
    • cinamonas
    • 1 šaukštelis linų sėmenų
    • keli šaukštai natūralaus jogurto

    Avižas pavirkite kelias minutes. Obuolį dėkite pabaigoje, jogurtą įmaišykite jau nukėlus nuo ugnies. Taip košė bus švelni, soti ir maloni valgyti.

    Pigi košė sveikatai nusipelno daug daugiau pagyrų, nei gauna. Ji padeda širdžiai, kraujagyslėms, sotumui, cukraus kiekiui ir svorio priežiūrai. Paprastas dubenėlis ryte gali tapti vienu lengviausių būdų pradėti dieną taip, kad kūnas iš to tikrai laimėtų.

    Ką valgyti vakare kad neaugtų svoris? Šis produktas tikrai nustebins

    Gabrielė Žukauskaitė
    -
    0
    Ką valgyti vakare kad neaugtų svoris? Šis produktas tikrai nustebins

    Vakare alkis būna kitoks nei dieną. Ryte galima paskubėti, per pietus kažką suvalgyti tarp darbų, bet vakare šaldytuvas tampa per arti. Tada ir prasideda didžiausi svorio metimo bandymai.

    Vieni kenčia tuščiu skrandžiu. Kiti sako, kad po 18 valandos maisto nebeliečia. Treti vis tiek neištveria ir prieš miegą suvalgo tai, ko visai neplanavo.

    Būtent čia paprasta varškė gali labai nustebinti. Ji nėra prabangus produktas, neturi įmantraus pavadinimo, bet vakarui tinka puikiai. Ypač tada, kai norisi sotumo, ramybės ir lengvesnio ryto.

    Varškė prieš miegą nėra blogas pasirinkimas

    Varškė turi daug baltymų. 100 g produkto, priklausomai nuo gamintojo, gali turėti apie 12 ar 13 g baltymų. Tokia porcija nėra didelė, bet sotumo duoda daugiau nei bandelė, sausainiai ar saldus jogurtas.

    Svarbi varškės dalis yra kazeinas. Tai lėčiau virškinamas pieno baltymas. Dėl jo kūnas aminorūgštis gauna ne staigiai, o per ilgesnį laiką. Dėl to varškė vakare dažnai minima kalbant apie raumenų atsistatymą po fizinio krūvio.

    Metant svorį tai labai naudinga. Kūnui reikia ne tik mažiau kalorijų, bet ir pakankamai baltymų. Jei jų trūksta, alkis greičiau sugrįžta, o vakare daug lengviau pasiduoti saldumynams.

    Varškė svoriui mesti padeda ne dėl pažado deginti riebalus. Jos stiprybė paprastesnė. Ji padeda ramiau užbaigti dieną, ilgiau jaustis sotiems ir nebeieškoti dar vieno užkandžio prieš miegą.

    Vakarui verta rinktis nedidelę porciją. Dažniausiai užtenka 100 ar 150 g varškės. Jei ji sausa, galima įmaišyti kelis šaukštus kefyro, natūralaus jogurto arba truputį vandens. Tada skonis tampa švelnesnis, o pati porcija lengviau valgoma.

    Geriausi priedai saldesniam variantui:

    • cinamonas
    • kelios uogos
    • pusė obuolio
    • chia sėklos
    • keli graikiniai riešutai
    • truputis vanilės

    Sūresniam variantui:

    • agurkas
    • krapai
    • pomidoras
    • juodieji pipirai
    • šlakelis kefyro
    • žalumynai
    • mažas česnako gabalėlis

    Svarbu nepadaryti iš varškės deserto su cukraus kalnu. Uogienė, daug medaus, šokolado gabaliukai ar saldūs dribsniai greitai pakeičia visą mintį. Tada tai jau ne lengvas vakaro užkandis, o saldus dubenėlis prieš miegą.

    Mažas dubenėlis vietoj vakarinio užkandžiavimo

    Varškė svoriui mesti – dubenėlyje patiekta baltymų gausi varškė, tinkanti sotiems ir lengviems vakaro užkandžiams.
    Baltymingas vakaro užkandis. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

    Varškė ypač praverčia tada, kai vakarienė buvo per lengva. Pavyzdžiui, suvalgėte salotų, po poros valandų vėl norisi maisto, o iki miego dar nemažai laiko. Tokiu atveju nedidelis dubenėlis varškės gali būti geresnis sprendimas nei eiti miegoti alkanam.

    Ji tinka ir po sporto. Baltymai padeda raumenims atsigauti, o porcija neapsunkina taip, kaip riebi vakarienė. Po ilgesnio pasivaikščiojimo, treniruotės ar aktyvios dienos tai gali būti labai patogus pasirinkimas.

    Varškė vakare labiausiai praverčia, kai:

    • po vakarienės greitai grįžta alkis
    • traukia saldumynai
    • norisi sotaus, bet lengvo maisto
    • po sporto reikia baltymų
    • sunku išbūti iki ryto be užkandžio
    • norisi paprasto produkto be gaminimo

    Rinktis galima pagal save. Liesesnė varškė bus lengvesnė. Riebesnė bus sotesnė, bet turės daugiau kalorijų. Metant svorį geriau žiūrėti į visą porciją, ne tik į procentus ant pakuotės.

    Jei varškė valgoma kaip priedas po didelės vakarienės, ji svorio metimui nepadės. Bet jei ji pakeičia sausainius, sumuštinį su riebiu padažu ar saldų jogurtą, skirtumas pasijunta gana greitai.

    Varškė svoriui mesti geriausiai veikia kaip protingas vakaro pasirinkimas. Mažas dubenėlis, keli paprasti priedai, daugiau baltymų ir mažiau chaotiško užkandžiavimo. Nieko sudėtingo, bet būtent tokie sprendimai vakare dažnai nulemia, ar ryte jausitės lengviau.

    Šaltinis: https://www.nosalty.hu/ajanlo/esti-nasi-fogyas-cottage-cheese

    123...5861 iš 586 psl.