Plaukai ant šukų, pagalvės ar vonios nutekėjimo angos ne visada reiškia prasidedantį nuplikimą. Normalus plaukų slinkimas yra natūrali plauko gyvavimo ciklo dalis, todėl kasdien prarandame tam tikrą jų kiekį.

Kiek plaukų per dieną iškrenta įprastai

Dermatologai nurodo, kad daugeliui žmonių per parą iškrenta maždaug 50-100 plaukų. Šis skaičius nėra absoliuti riba, nes pastebimas kiekis priklauso nuo plaukų ilgio, tankumo, šukavimo įpročių ir to, kaip dažnai plaunate galvą.

Ilgus ar labai tankius plaukus turintys žmonės gali susidaryti įspūdį, kad jų iškrenta gerokai daugiau. Plaunant galvą vienu metu pasišalina ir tie plaukai, kurie jau buvo atsiskyrę nuo folikulų, tačiau iki tol liko įstrigę tarp kitų sruogų.

Kodėl plaukai apskritai iškrenta

Kiekvienas plaukas nuolat pereina kelias fazes. Iš pradžių jis aktyviai auga, vėliau trumpam pereina į pereinamąjį laikotarpį, o galiausiai patenka į ramybės fazę ir iškrenta, kai jo vietą pradeda užimti naujas plaukas.

Apie 85 procentai galvos plaukų paprastai būna augimo fazėje. Likusi dalis ilsisi arba ruošiasi iškritimui. Todėl pavieniai plaukai ant drabužių ar šukose yra visiškai įprastas reiškinys.

Kada plaukų slinkimas gali rodyti problemą

Sunerimti verta ne dėl vieno pastebėto plaukų gumulėlio, o dėl pasikeitusio vaizdo ir ilgiau trunkančių pokyčių. Į gydytoją ar dermatologą verta kreiptis, jei:

• plaukai pradeda kristi kuokštais
• atsiranda aiškiai matomų plikų plotelių
• pastebimai platėja sklastymas arba retėja viršugalvis
• plaukų linija ties kakta ima trauktis
• kartu vargina galvos odos niežėjimas, paraudimas ar pleiskanojimas
• padidėjęs slinkimas nesiliauja kelis mėnesius

Staigesnis slinkimas gali prasidėti praėjus keliems mėnesiams po aukštos temperatūros, infekcijos, operacijos, didelio streso, gimdymo ar spartaus svorio kritimo. Tokia būklė vadinama telogeniniu slinkimu. Dažnai ji būna laikina, tačiau priežastį vis tiek verta išsiaiškinti.

Dažniausios netikėto slinkimo priežastys

Plaukų retėjimą gali lemti paveldimumas, hormonų pokyčiai, skydliaukės veiklos sutrikimai, geležies ar kitų maistinių medžiagų trūkumas. Įtakos taip pat gali turėti kai kurie vaistai, lėtinės ligos, emocinė įtampa ir labai ribojančios dietos.

Paveldimas vyrų ir moterų tipo plaukų retėjimas dažniausiai vystosi palaipsniui. Tuo metu telogeninis slinkimas dažniau pasireiškia staigesniu plaukų kritimu visoje galvos odoje. Dėl to šias būkles svarbu atskirti, nes jų priežiūra ir gydymas gali skirtis.

Kaip elgtis pastebėjus daugiau plaukų ant šukų

Pirmiausia verta įvertinti, ar slinkimas iš tiesų padidėjo, ar tiesiog labiau pastebimas dėl ilgesnių plaukų. Taip pat prisiminkite, ar pastaruoju metu nebuvo ligos, didelio streso, svorio pokyčių ar naujų vaistų.

Kol aiškinamasi priežastis, naudinga vengti labai karšto džiovinimo, dažno tiesinimo, stipraus plaukų tempimo ir agresyvių cheminių procedūrų. Šios priemonės gali pažeisti plauko stiebą, nors nebūtinai sukelia tikrą plaukų slinkimą nuo šaknų.

Vitaminų ar geležies papildų nereikėtų pradėti vartoti aklai. Jei plaukai retėja pastebimai, gydytojas gali pasiūlyti kraujo tyrimus ir padėti nustatyti tikrąją priežastį. Daugiau apie galimas slinkimo priežastis galima sužinoti Amerikos dermatologijos akademijos apžvalgoje ir dermatologų parengtoje telogeninio slinkimo apžvalgoje.

Kai kalbama apie magnio šaltinius, dažnai pasirenkamos moliūgų sėklos arba papildai. Tačiau atsakymas, kas geriau, priklauso nuo žmogaus mitybos, sveikatos būklės ir to, ar organizmui iš tiesų trūksta šio mineralo. Magnis moliūgų sėklose gaunamas kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis, o papildai leidžia suvartoti gerokai labiau koncentruotą dozę.

Kiek magnio suteikia moliūgų sėklos

Maždaug 28 gramai moliūgų sėklų, tai yra nedidelė sauja, suteikia apie 150 miligramų magnio. Toks kiekis gali reikšmingai prisidėti prie kasdienio organizmo poreikio, ypač jei sėklos reguliariai įtraukiamos į visavertę mitybą.

Šios sėklos vertingos ne tik dėl magnio. Jose taip pat yra:

• augalinių baltymų
• skaidulų
• naudingųjų riebalų
• antioksidantų

Būtent todėl maistą dažnai verta rinktis pirmiausia. Valgydami moliūgų sėklas gauname ne vieną izoliuotą medžiagą, o visą maistinį paketą. Sėklų galima berti į košę, salotas, jogurtą ar vartoti kaip nedidelį užkandį.

Kuo skiriasi magnio papildai

Magnio papildai suteikia tikslesnę ir labiau koncentruotą dozę. Priklausomai nuo produkto, vienoje porcijoje gali būti nuo 100 iki 400 miligramų magnio. Toks pasirinkimas gali būti svarstomas tuomet, kai nustatomas magnio trūkumas, organizmas sunkiau pasisavina maistines medžiagas arba vien mitybos būdu sudėtinga patenkinti poreikį.

Papildų sudėtis taip pat svarbi. Skirtingos magnio formos gali skirtis pasisavinimu ir poveikiu virškinimo sistemai. Magnio citratas ir glicinatas dažnai pasižymi geru pasisavinimu, o magnio oksidas gali būti prasčiau pasisavinamas ir kai kuriems žmonėms sukelti daugiau virškinimo trakto nepatogumų.

Kada pirmenybę teikti sėkloms

Jeigu žmogus neturi nustatyto magnio trūkumo ar kitų sveikatos problemų, kasdienėje mityboje dažniausiai pravartu rinktis natūralius šaltinius. Magnis moliūgų sėklose tampa ypač naudingu pasirinkimu tuomet, kai sėklos pakeičia mažiau maistingus užkandžius ir vartojamos saikingai.

Vis dėlto didesnis sėklų kiekis ne visada reiškia didesnę naudą. Jos gana kaloringos, todėl tinkamiausia apsiriboti nedidele sauja. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į sūdytas ar stipriai skrudintas sėklas, nes jų maistinė vertė gali būti mažiau palanki nei natūralių arba lengvai paskrudintų.

Kada gali prireikti papildų

Papildai gali būti naudingesni, kai magnio trūkumas patvirtintas tyrimais, žmogus turi pasisavinimo sutrikimų arba dėl mitybos ir sveikatos būklės negauna pakankamai šio mineralo. Tokiais atvejais svarbu vertinti ne tik produkto dozę, bet ir konkrečią magnio formą bei vartojimo saugumą.

Jeigu kyla įtarimų dėl magnio trūkumo ar norima pradėti vartoti didesnes papildų dozes, pirmiausia verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Vien tik nuovargis, mėšlungis ar raumenų trūkčiojimas savaime nepatvirtina, kad kaltas būtent magnis.

Taigi pasirinkimas priklauso nuo situacijos. Sveikam žmogui moliūgų sėklos gali būti maistingas ir patogus magnio šaltinis, o papildai labiau praverčia tada, kai reikia koncentruotos dozės arba organizmas mineralą sunkiau pasisavina.

Kardamonas kavoje suteikia gėrimui citrusinių, mėtinių ir šiek tiek pipiriškų natų, todėl ypač tinka kvapniems latte ar rudeniškiems kavos gėrimams. Tačiau ar kardamonas cukraus kiekiui gali turėti pastebimą poveikį, kaip kartais teigiama socialiniuose tinkluose?

Trumpas atsakymas nėra toks įspūdingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įprastas žiupsnelis, beriamas į vieną puodelį kavos, greičiausiai reikšmingai nepakeis gliukozės kiekio kraujyje.

Ką rodo kardamono tyrimai

2022 metais paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo įvertinti šeši tyrimai, kuriuose dalyvavo 410 žmonių. Juose nagrinėtas maždaug 3 gramų kardamono vartojimas kasdien nuo aštuonių savaičių iki trijų mėnesių.

Rezultatai parodė, kad toks kiekis galėjo būti susijęs su mažesniu atsparumu insulinui. Kitaip tariant, organizmo ląstelės galėjo šiek tiek geriau reaguoti į insuliną. Vis dėlto reikšmingo poveikio gliukozės kiekiui nevalgius nenustatyta. Išsamiau šie rezultatai aptarti sisteminėje tyrimų apžvalgoje.

Čia slypi svarbi detalė. Tyrimuose buvo vartojami standartizuoti kardamono papildai, o ne nedidelis prieskonio kiekis, kuriuo gardinama kava. Todėl papildų tyrimų rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti vienam puodeliui latte.

Daugiau reikšmės gali turėti ne prieskonis, o pats gėrimas

Vertinant kavos poveikį cukraus kiekiui kraujyje, svarbu atsižvelgti į visą gėrimo sudėtį. Kavinėse parduodamame kardamono latte dažnai būna garinto pieno, saldintų sirupų ar kitų priedų. Būtent jie gali turėti gerokai didesnę įtaką gliukozės kiekiui nei mažas kiekis prieskonio.

Dar daugiau cukraus gali būti tirpiuose kavos mišiniuose ar paruoštuose kardamono latte pakeliuose. Tokiuose produktuose dažnai naudojami cukrus, sirupai, saldikliai ir įvairūs skonio priedai. Todėl vien užrašas „su kardamonu“ dar nereiškia, kad gėrimas bus palankus cukraus kiekiui kraujyje.

Amerikos diabeto asociacija rekomenduoja riboti saldintus gėrimus ir rinktis mažiau pridėtinio cukraus turinčius variantus. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie turi diabetą, prediabetą ar stengiasi geriau kontroliuoti gliukozės rodiklius. Praktinių rekomendacijų galima rasti asociacijos informacijoje apie angliavandenius.

Kaip gerti kavą su kardamonu paprasčiau

Jeigu patinka šio prieskonio skonis, jo atsisakyti nebūtina. Tiesiog nereikėtų tikėtis, kad kardamonas pats savaime kompensuos saldų sirupą ar didelį cukraus kiekį.

• Rinkitės kavą be saldintų sirupų
• Naudokite nedidelį kiekį malto kardamono
• Patikrinkite paruoštų kavos mišinių sudėtį
• Jei įmanoma, rinkitės nesaldintą pieną arba augalinį gėrimą be pridėtinio cukraus
• Vertinkite ne vien prieskonį, o visą gėrimo maistinę sudėtį

Taigi kardamonas cukraus kiekiui gali būti įdomus tyrimų objektas, tačiau jo poveikis nėra pakankamas, kad prieskonis taptų priemone gliukozei kontroliuoti. Kava su kardamonu gali būti malonus pasirinkimas dėl aromato ir skonio, bet sveikatai palankesnį rezultatą dažniausiai lemia mažesnis pridėtinio cukraus kiekis visame puodelyje.

Manų košė daugeliui primena vaikystę, tačiau kasdieniam meniu ji ne visada yra pats maistingiausias pasirinkimas. Manų kruopų poveikis priklauso nuo to, kaip dažnai jos valgomos, kokia porcija pasirenkama ir su kuo košė patiekiama.

Nors manų kruopos nėra nuodingos ar savaime kenksmingos, jos gerokai skiriasi nuo mažiau apdorotų grūdų. Todėl verta suprasti, kas vyksta gamybos metu ir kodėl šios kruopos neturėtų tapti vieninteliu pusryčių pasirinkimu.

Kas lieka apdorojus kviečius

Manų kruopos gaminamos iš kviečių, kurių grūdas apdorojamas taip, kad pašalinama nemaža dalis luobelės ir gemalo. Būtent šiose grūdo dalyse yra daugiau skaidulų, vitaminų bei mineralų.

Galiausiai manų kruopose daugiausia lieka endospermas, kuriame vyrauja krakmolas. Dėl šios priežasties iš jų išvirta košė paprastai būna lengvai suvirškinama, tačiau sotumo jausmas gali išlikti trumpiau nei suvalgius viso grūdo produktų.

Kodėl manų košė ne visada ilgam pasotina

Manų košėje yra nemažai greitai pasisavinamų angliavandenių. Jei ji dar pagardinama cukrumi, sirupu ar saldžiu džemu, gliukozės kiekis kraujyje gali padidėti greičiau, o po kelių valandų vėl gali norėtis užkąsti.

Vienkartinė porcija problemos nesukelia, tačiau dažnas saldžios manų košės pasirinkimas gali apsunkinti sotumo kontrolę. Jei dėl to per dieną suvartojama daugiau kalorijų, toks įprotis gali prisidėti prie svorio augimo.

Maistingesnė alternatyva būtų košę derinti su baltymų ir riebalų šaltiniais, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, varške, riešutais ar sėklomis. Vis dėlto kasdieniams pusryčiams dažniau verta rinktis daugiau skaidulų turinčius produktus.

Ar manų kruopos iš tiesų „ištraukia“ kalcį

Apie manų košę kartais sakoma, kad ji „vagia“ kalcį iš organizmo arba silpnina kaulus. Toks teiginys yra pernelyg kategoriškas. Kruopose esantys fitatai gali prisijungti dalį mineralų ir sumažinti jų pasisavinimą, tačiau įprasta manų košės porcija savaime nesukelia kalcio trūkumo.

Kaulų sveikatai svarbi visa mityba, pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas bei kiti gyvenimo būdo veiksniai. Todėl manų kruopų poveikis turėtų būti vertinamas ne atskirai, o viso raciono kontekste.

Kada jų reikėtų vengti

Manų kruopos gaminamos iš kviečių, todėl jose yra glitimo. Sergant celiakija, jų reikėtų visiškai atsisakyti. Žmonės, kuriems diagnozuotas jautrumas glitimui, turėtų vadovautis gydytojo ar dietologo rekomendacijomis.

Jei po kvietinių produktų nuolat jaučiamas pilvo pūtimas, diskomfortas ar kiti simptomai, nereikėtų diagnozuoti savęs patiems. Tikslinga kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kuo dažniau pakeisti manų kruopas

Kasdieniame racione verta kaitalioti įvairias kruopas ir dažniau rinktis kuo mažiau apdorotus produktus. Geri pasirinkimai gali būti:

• grikiai
• ilgai verdamos avižų kruopos
• perlinės kruopos
• bulguras
• rudieji ryžiai
• kiti viso grūdo produktai

Tokiose kruopose paprastai daugiau skaidulų, todėl jos gali ilgiau suteikti sotumo. Tačiau baltųjų ryžių ar manų kruopų visiškai atsisakyti nebūtina. Daug svarbiau yra porcijos dydis, paruošimo būdas ir tai, ar lėkštėje yra daržovių, baltymų bei sveikųjų riebalų.

Taigi manų kruopos nėra draudžiamas produktas, tačiau jos neturėtų užimti pagrindinės vietos kasdieniame meniu. Įvairesnė ir mažiau apdorotais grūdais paremta mityba paprastai suteikia daugiau skaidulų bei maistinių medžiagų.

Kasdienis puodelis gali būti svarbus ne tik nuotaikai ar energijai. Naujesni tyrimai rodo, kad arbata kaulų sveikatai gali būti palankesnis pasirinkimas nei labai didelis kavos kiekis, ypač vyresniame amžiuje. Vis dėlto vien gėrimo pasirinkimas kaulų būklės nenulemia.

Kaulų tvirtumui svarbiausi keli dalykai: pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, pakankamas baltymų kiekis bei reguliarus fizinis aktyvumas. Todėl į arbatą ar kavą reikėtų žiūrėti kaip į vieną kasdienės mitybos detalę, o ne kaip į savarankišką būdą apsisaugoti nuo osteoporozės.

Ką apie arbatą rodo tyrimai

2025 metais paskelbta sisteminė apžvalga nagrinėjo arbatos vartojimo ir kaulų būklės ryšį moterims po menopauzės. Tyrėjai pastebėjo, kad arbatos mėgėjų kaulų mineralinis tankis dažniau buvo didesnis, o osteoporozė ir lūžiai pasitaikydavo rečiau. Apžvalgą galima rasti publikuotoje mokslinėje analizėje.

Tokį ryšį gali paaiškinti arbatoje esantys polifenoliai. Tai augaliniai junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Jie gali padėti palaikyti normalią kaulinio audinio apykaitą ir slopinti uždegiminius procesus, tačiau tyrimai kol kas rodo ryšį, o ne tiesioginę priežastį.

Arbata taip pat gali būti naudinga tuo, kad dažnai pakeičia saldžius gaiviuosius gėrimus. Mažiau pridėtinio cukraus ir daugiau skysčių kasdienėje mityboje savaime gali būti geras įprotis.

O kaip dėl kavos?

Saikingas kavos vartojimas paprastai nelaikomas didele grėsme kaulams. Tyrimuose maždaug du ar trys puodeliai kavos per dieną nebuvo siejami nei su aiškia nauda, nei su žala kaulų mineraliniam tankiui.

Daugiau klausimų kyla tuomet, kai kavos išgeriama itin daug. Stebėjimo tyrimuose moterims, geriančioms daugiau nei penkis puodelius per dieną, buvo pastebėtas mažesnis kaulų mineralinis tankis. Tai leidžia manyti, kad problema gali būti ne pats gėrimas, o labai didelis kofeino kiekis ir prastesnė bendra mityba.

Kofeinas gali šiek tiek mažinti kalcio pasisavinimą, ypač kai jo maiste gaunama per mažai. Vis dėlto, remiantis NIH rekomendacijomis apie kalcį, poveikis yra nedidelis ir labiau reikšmingas žmonėms, kurių mityboje trūksta kalcio ar vitamino D.

Kaip gėrimus vartoti palankiau kaulams

• Rinkitės arbatą be didelio kiekio cukraus
• Kavą gerkite saikingai, ypač jei per dieną vartojate ir kitų kofeino turinčių produktų
• Į kavą ar arbatą galite įpilti pieno arba rinktis kalciu praturtintą augalinį gėrimą
• Nepamirškite kalcio šaltinių, tokių kaip jogurtas, varškė, sūris, sardinės, tofu ir kai kurios žaliosios daržovės
• Įtraukite pratimus su savo kūno svoriu ar pasipriešinimu

Vyresnėms nei 50 metų moterims ir vyresniems nei 70 metų vyrams dažniausiai rekomenduojama per dieną gauti apie 1 200 miligramų kalcio. Individualus poreikis gali skirtis, todėl dėl papildų vartojimo verta pasitarti su gydytoju arba dietologu.

Kuris pasirinkimas geresnis?

Jei renkatės vien tarp arbatos ir kavos, arbata gali turėti nedidelį pranašumą dėl joje esančių polifenolių ir tyrimuose stebimo ryšio su didesniu kaulų mineraliniu tankiu. Tačiau tai nereiškia, kad kavos būtina atsisakyti.

Arbata kaulų sveikatai gali būti naudinga kaip subalansuotos mitybos dalis, o kava taip pat gali likti kasdienio raciono dalimi, jei jos vartojama saikingai. Daug didesnę reikšmę turi pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.

Užgulta nosis, nuovargis ir vėliau atsiradęs kosulys dažnai primena įprastą peršalimą. Tačiau Ukrainoje gydytojas atkreipė dėmesį į pacientus, kuriems pasireiškia panašūs simptomai, nors ligos pradžia neprimena nei gripo, nei COVID-19. Šiuo atveju kalbama apie neidentifikuotą kvėpavimo takų infekciją, o ne patvirtintą naują virusą.

Gydytojas Tarasas Žiraveckis socialiniame tinkle rašė, kad pacientams dažniausiai pakyla nedidelė temperatūra, stipriai užgula nosį, atsiranda silpnumas ir nuovargis. Po kelių dienų kai kuriuos žmones gali pradėti varginti kosulys.

Kaip gali prasidėti liga

Pradiniai simptomai nėra išskirtiniai, todėl vien pagal savijautą nustatyti konkrečios infekcijos neįmanoma. Tokią pačią savijautą gali sukelti įvairūs virusai, alergija ar kitas kvėpavimo takų sutrikimas.

• Temperatūra gali būti nežymiai pakilusi, maždaug iki 37,1 laipsnio
• Nosies užgulimas gali būti labai stiprus
• Gali varginti mieguistumas, silpnumas ir energijos stoka
• Po kelių dienų gali atsirasti kosulys
• Savijauta ne visada greitai pagerėja

Vien tai, kad temperatūra nėra aukšta, dar nereiškia, kad ligą galima ignoruoti. Ypač atidžiai savo būklę turėtų stebėti vyresni žmonės, nėščiosios, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir nusilpusio imuniteto pacientai.

Kada verta pasitikrinti dėl COVID-19

Jei simptomai po kelių dienų nemažėja arba ima stiprėti, gydytojas rekomendavo atlikti greitąjį COVID-19 testą. Tai prasminga net tada, kai simptomai nėra tipiški, nes skirtingos kvėpavimo takų infekcijos gali pasireikšti labai panašiai.

Greitasis testas ne visada aptinka infekciją pačioje pradžioje, todėl neigiamas atsakymas turėtų būti vertinamas kartu su savijauta. Kilus abejonių, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinį tyrimą arba tikslesnį molekulinį testą, ypač jei žmogus priklauso didesnės rizikos grupei.

Po kelių dienų gali prisidėti bakterinė infekcija

Pasak gydytojo, daliai pacientų maždaug trečią ar ketvirtą ligos dieną gali vėl pakilti temperatūra, sustiprėti silpnumas ir atsirasti kitų uždegimo požymių. Tai gali reikšti komplikaciją, tačiau vien simptomų nepakanka nuspręsti, kad būtini antibiotikai.

Gydytojas gali paskirti bendrą kraujo tyrimą, C reaktyviojo baltymo tyrimą ir kitus testus. Jie padeda įvertinti uždegimą bei bendrą organizmo būklę, tačiau tyrimų rezultatus būtina vertinti kartu su simptomais ir apžiūra.

Antibiotikai neveikia virusinių infekcijų, todėl jų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai. Net ir pakitęs vienas kraujo rodiklis savaime nepatvirtina bakterinės infekcijos. Sprendimą dėl gydymo turi priimti medikas.

Minimas ir COVID-19 subvariantas BA.3.2

Šaltinyje taip pat minimas COVID-19 subvariantas BA.3.2, neoficialiai vadinamas „Cikada“. Pasaulio sveikatos organizacija jį yra įtraukusi į stebimų SARS-CoV-2 variantų sąrašą, tačiau šiuo metu nėra pagrindo kiekvieną panašių simptomų atvejį sieti būtent su šiuo subvariantu. Nauja kvėpavimo takų infekcija gali būti susijusi ir su kitais cirkuliuojančiais virusais.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei sunku kvėpuoti, atsiranda krūtinės skausmas, ilgai laikosi karščiavimas, simptomai pagerėja ir vėl smarkiai sustiprėja arba žmogus tampa neįprastai vangus. Kol aiški diagnozė nenustatyta, svarbiausia ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis.

Jeigu vakare sunku atsipalaiduoti, puodelis šilto gėrimo gali tapti malonia dienos pabaigos dalimi. Ramunėlių arbata prieš miegą dažnai pasirenkama dėl švelnaus skonio ir raminančio ritualo, tačiau jos poveikis nėra vienodas visiems žmonėms.

Ramunėlėse yra augalinių junginių, tarp jų flavonoidų ir apigenino. Manoma, kad jie gali būti susiję su atsipalaidavimu, tačiau moksliniai duomenys dar nėra pakankamai tvirti, kad šį gėrimą būtų galima laikyti nemigos gydymo priemone. Nacionalinio papildomos ir integruotos sveikatos centro informacijoje taip pat pabrėžiama, kad patikimų klinikinių įrodymų apie ramunėlių naudą nuo nemigos kol kas trūksta.

Kodėl ramunėlių arbata dažnai pasirenkama vakare

Ramunėlių arbatoje natūraliai nėra kofeino, todėl ji gali būti tinkamesnė vakaro gėrimo alternatyva nei juodoji, žalioji ar baltoji arbata. Šiltas puodelis taip pat gali padėti sulėtinti tempą, atsitraukti nuo ekranų ir sukurti pastovesnę rutiną prieš miegą.

Vis dėlto nereikėtų tikėtis greito ar garantuoto rezultato. Miego kokybei įtakos turi stresas, kambario temperatūra, vėlyvas valgymas, fizinis aktyvumas ir daugybė kitų aplinkybių. Arbata gali tapti naudinga vakaro įpročių dalimi, bet ji nepakeičia gydymo, jei miego problemos kartojasi ilgą laiką.

Kada ją gerti ir kaip paruošti

Dažniausiai ramunėlių arbatą patogu išgerti likus maždaug 30-120 minučių iki miego. Taip vakaro ritualas netampa skubotas, o kūnas gauna laiko palaipsniui pereiti į poilsio režimą.

• Arbatą palaikykite 5-10 minučių, kad atsiskleistų skonis ir aromatas
• Rinkitės nesaldintą gėrimą arba naudokite labai nedaug saldiklio
• Gerkite saikingą kiekį, kad naktį nereikėtų dažnai keltis į tualetą
• Jei norisi švelnesnio skonio, galima įpilti šiek tiek šilto pieno arba nesaldinto augalinio gėrimo

Taip pat verta nepamiršti, kad kofeinas gali veikti ilgiau, nei atrodo. Viename tyrime nustatyta, kad didelė kofeino dozė, suvartota net likus šešioms valandoms iki miego, gali sutrumpinti miego laiką ir pabloginti jo kokybę. Todėl vakare geriau rinktis gėrimus be kofeino.

Kam reikėtų būti atsargesniems

Ramunėlių arbata įprastais kiekiais dažniausiai toleruojama gerai, tačiau ji tinka ne visiems. Alergiškiems ambrozijoms, chrizantemoms, medetkoms ar kitiems astrinių šeimos augalams žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija.

Prieš dažniau vartojant ramunėlių preparatus ar geriant didesnius jų kiekius, verta pasitarti su gydytoju, jei vartojate vaistus. Ramunėlės gali sąveikauti su kai kuriais medikamentais, įskaitant kraują skystinantį varfariną ir raminamąjį poveikį turinčius vaistus. Atsargumas ypač svarbus nėštumo, žindymo laikotarpiu ar esant lėtinėms ligoms. Daugiau apie galimą saugumą ir sąveikas nurodoma NCCIH apžvalgoje apie ramunėles.

Kas dar gali padėti geriau miegoti

Vien arbatos dažnai nepakanka, todėl naudinga kartu pasirūpinti ir kitais vakaro įpročiais. Bent pusvalandį prieš miegą verta padėti telefoną į šalį, pritemdyti šviesą ir naudoti lovą pirmiausia miegui, o ne darbui ar naršymui.

Jeigu sunku užmigti ar prabundate beveik kiekvieną naktį, ramunėlių arbata prieš miegą gali būti malonus papildomas ritualas, tačiau nereikėtų jos laikyti vieninteliu sprendimu. Užsitęsusius miego sutrikimus geriausia aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kai žarnynas dirba vangiai, pirmiausia verta peržiūrėti kasdienę mitybą. Kivis nuo vidurių užkietėjimo gali būti švelnus pasirinkimas, o džiovintos slyvos dažnai veikia greičiau. Abu vaisiai turi skaidulų, tačiau jų poveikis ir toleravimas gali skirtis.

Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama per dieną suvartoti apie 25-35 g skaidulų, tačiau daugelio žmonių racione jų trūksta. Dėl to gali kietėti išmatos, retėti tuštinimasis ir atsirasti nemalonus pilvo pūtimas.

Džiovintos slyvos dažnai suveikia greičiau

Džiovintos slyvos laikomos vienu geriausiai žinomų maisto produktų, padedančių palengvinti vidurių užkietėjimą. Jose yra skaidulų ir sorbitolio, natūralaus cukraus alkoholio, kuris gali pritraukti daugiau vandens į žarnyną ir paskatinti jo veiklą.

Vis dėlto stipresnis poveikis ne visada reiškia geresnį pasirinkimą. Didesnis džiovintų slyvų kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą, spazmus ar viduriavimą. Todėl jų kiekį geriau didinti palaipsniui, ypač jei organizmas nėra prie jų pratęs.

• Pradėkite nuo nedidelės porcijos
• Stebėkite, kaip reaguoja žarnynas
• Gerkite pakankamai vandens
• Nedidinkite kiekio staiga

Kuo išsiskiria kivis

Kivis turi ir tirpiųjų, ir netirpiųjų skaidulų. Jos padeda išlaikyti vandenį išmatose, didina jų tūrį ir gali palengvinti pasišalinimą. Šiame vaisiuje taip pat yra fermento aktinidino, kuris gali prisidėti prie sklandesnio maisto judėjimo virškinamuoju traktu.

Kivis dažnai laikomas švelnesne alternatyva žmonėms, kurie jautriau reaguoja į džiovintas slyvas ar dažnai susiduria su pilvo pūtimu. Kai kuriuose tyrimuose buvo vertinamas dviejų žaliųjų kivių per dieną poveikis žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio vidurių užkietėjimo.

Palyginus kivį, džiovintas slyvas ir psiliumo skaidulas, visi šie pasirinkimai gali padėti pagerinti tuštinimąsi. Tačiau kivis kai kuriems tyrimo dalyviams sukėlė mažiau nepageidaujamų pojūčių ir buvo siejamas su mažesniu pilvo pūtimu.

Kuris pasirinkimas jums tinkamesnis

Jeigu reikia greitesnio poveikio, dažniau pasirenkamos džiovintos slyvos. Tačiau jos gali būti per stiprios jautresniam virškinimui. Kivis gali labiau tikti tiems, kurie nori palaikyti reguliarų žarnyno darbą ir vengti didesnio dujų kaupimosi.

Renkantis verta atsižvelgti ne tik į vaisiaus poveikį, bet ir į savo savijautą. Vienam žmogui džiovintos slyvos padės greitai, o kitam sukels diskomfortą. Kivis nuo vidurių užkietėjimo gali būti patogesnis pasirinkimas, jei žarnynas jautriai reaguoja į sorbitolį.

Vanduo taip pat svarbus

Skaidulos veikia geriau, kai organizmui netrūksta skysčių. Jei racione daug skaidulų, bet geriama per mažai vandens, vidurių užkietėjimas kai kuriais atvejais gali net sustiprėti.

Į kasdienį racioną vaisius įtraukite palaipsniui, valgykite įvairų maistą ir nepamirškite judėjimo. Jei tuštinimosi sutrikimai kartojasi ilgai, juos lydi stiprus pilvo skausmas, kraujas išmatose ar nepaaiškinamas svorio kritimas, reikėtų pasitarti su gydytoju.