Kai pietums lieka 20 minučių, lengviausia nusipirkti pirmą pasitaikiusį sumuštinį, kepinį ar užsisakyti maisto. Jei taip nutinka kelis kartus per savaitę, išlaidos greitai susideda, o pietūs ne visada būna tokie sotūs, kaip norėtųsi.

Čia labai gelbsti keli iš anksto paruošiami variantai. Greiti patiekalai į darbą neturi reikšti trijų valandų sekmadienio virtuvėje. Dalį galima iškepti vakarienei ir kitai dienai atsidėti porciją, kitus paruošti per 10 minučių iš vakaro.

Žemiau – keturios visiškai skirtingos idėjos, kad po dviejų dienų neatsibostų tas pats maistas.

Vieną kartą pasiruošus, ryte lieka tik pasiimti dėžutę

1. Falafeliai su daržovėmis ir jogurtiniu padažu

Falafeliai patogūs tuo, kad skanūs ir šilti, ir atvėsę. Avinžirniai turi augalinių baltymų bei skaidulų, todėl keli rutuliukai su daržovėmis tampa visai rimtais pietumis.

Reikės:

• 1 skardinės virtų avinžirnių
• 1 mažo svogūno
• 1 česnako skiltelės
• saujos petražolių
• 1 kiaušinio
• 2 valg. šaukštų avižinių miltų
• kumino, druskos ir pipirų
• trupučio aliejaus

Gaminimas:

1. Avinžirnius gerai nusausinkite ir kartu su svogūnu, česnaku bei petražolėmis susmulkinkite.
2. Įmaišykite kiaušinį, avižinius miltus ir prieskonius.
3. Suformuokite nedidelius rutuliukus arba paplotėlius.
4. Kepkite keptuvėje su trupučiu aliejaus arba orkaitėje, kol apskrus.

Į dėžutę šalia dėkite agurkų, pomidorų, salotų ir atskirame indelyje natūralaus jogurto su citrina.

2. Mini picos, kurias galima užšaldyti

Čia verta vieną kartą pasigaminti daugiau. Iškepkite mažus picų pagrindus, dalį suvalgykite, kitus užšaldykite. Ryte vieną ištraukiate, uždedate norimus priedus ir po kelių minučių orkaitėje pietūs paruošti.

Pagrindui galima naudoti:

• 200 g miltų
• apie 120 ml vandens
• 1 valg. šaukštą alyvuogių aliejaus
• 1 arb. šaukštelį kepimo miltelių
• žiupsnelį druskos

Jei reikia varianto be glitimo, rinkitės tam skirtą miltų mišinį ir patikrinkite visų naudojamų ingredientų ženklinimą.

Gaminimas:

1. Sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
2. Supilkite vandenį bei aliejų ir užminkykite minkštą tešlą.
3. Suformuokite kelis mažus pagrindus.
4. Kepkite apie 8-10 minučių 200 °C temperatūroje, kol sutvirtės.
5. Atvėsusius pagrindus galima užšaldyti.

Prieš darbą užtepkite pomidorų padažo, užberkite sūrio, pridėkite pomidorų, pievagrybių, paprikos ar likusios keptos vištienos ir trumpai apkepkite.

3. Pikantiški vafliai vietoje sumuštinio

Vaflinė praverčia ne vien desertams. Pikantišką vaflį galima iškepti iš vakaro, o ryte įdėti į dėžutę kartu su daržovėmis.

Paprastam variantui sumaišykite 2 kiaušinius, smulkiai tarkuotą nedidelę cukiniją, saują tarkuoto sūrio ir kelis šaukštus maltų migdolų. Pagardinkite druska, baziliku ar kitomis mėgstamomis žolelėmis.

1. Tarkuotą cukiniją lengvai nuspauskite.
2. Sumaišykite visus ingredientus.
3. Vaflinę gerai įkaitinkite.
4. Kepkite, kol paviršius taps auksinis ir traškus.

Tokį vaflį galima perpjauti pusiau ir tarp abiejų dalių įdėti varškės, avokado, pomidorų ar keptos mėsos. Gaunasi visai kitoks sumuštinis, kuriam nereikia duonos.

4. Chia pudingas toms dienoms, kai pietūs nusikelia

Ne kiekvieną dieną reikia dar vieno karšto patiekalo. Chia pudingas gerai tinka kaip vėlyvi pusryčiai arba sotus užkandis prieš pietus.

Vienai porcijai:

• 2 valg. šaukštai chia sėklų
• 150-180 ml pieno arba nesaldinto augalinio gėrimo
• 1 arb. šaukštelis kakavos
• pusė banano arba sauja uogų
• keli riešutai

1. Vakare chia sėklas sumaišykite su skysčiu ir kakava.
2. Po 5 minučių dar kartą gerai išmaišykite, kad neliktų gumulėlių.
3. Uždarykite indelį ir palikite šaldytuve per naktį.
4. Ryte ant viršaus uždėkite banano, uogų ir riešutų.

Tokį indelį galima pasiimti tiesiai iš šaldytuvo. Jei iki pietų dar laukia keli susitikimai, jis daug praktiškesnis už atsitiktinį saldumyną prie kavos.

Kad ruoštis nereikėtų kiekvieną vakarą

Geriausias būdas taupyti laiką – negaminti keturių atskirų patiekalų specialiai darbui.

Jei vakarienei kepate falafelius, iš karto padarykite dvigubą porciją. Mini picų pagrindų iškepkite daugiau ir užšaldykite. Vaflių masę padvigubinkite, o chia pudingą iš karto sumaišykite dviejuose indeliuose.

Taip greiti patiekalai į darbą atsiranda beveik be papildomo gaminimo.

Patogu turėti ir kelis produktus, kurie užbaigia bet kurią dėžutę: vyšninių pomidorų, agurkų, virtų kiaušinių, natūralaus jogurto, riešutų, vaisių ir nuplautų salotų. Tada net likusi vakarienės porcija per minutę tampa normaliais pietumis kitai dienai.

Baklažanas, kreminė varškė, česnakas ir riešutai. Ingredientų nedaug, tačiau rezultatas atrodo gerokai puošniau nei pats gaminimas. Suktinukus galima sudėti į didelę lėkštę, apibarstyti žalumynais ir užkandžių stalas jau atrodo visai kitaip.

Baklažanų suktinukai su varške skanūs šalti, todėl jų nereikia kepti paskutinę minutę. Dar patogiau tai, kad įdarą galima pasiruošti anksčiau, o prieš patiekiant lieka tik susukti.

Vienam dideliam baklažanui reikės

• 1 didelio baklažano
• apie 180-200 g kreminės varškės su žolelėmis arba paprastos kreminės varškės
• 2 česnako skiltelių
• 2-3 valg. šaukštų kedrinių pinijų
• sviesto arba aliejaus kepimui
• druskos pagal skonį

Jei naudojate paprastą varškę be žolelių, į ją tinka smulkintos petražolės, krapai arba bazilikas. Per sausos grūdėtos varškės čia geriau nesirinkti, nes įdarą bus sunkiau paskleisti ir suktinukai prasčiau laikys formą.

Gaminimas

1. Baklažaną nuplaukite ir išilgai supjaustykite maždaug 4-5 mm storio riekėmis. Labai storos sunkiai susisuks, o popieriaus plonumo riekės kepant gali plyšti.
2. Keptuvę įkaitinkite, įdėkite nedaug sviesto arba įpilkite aliejaus. Baklažano riekes kepkite iš abiejų pusių, kol suminkštės ir vietomis gražiai apskrus.
3. Iškeptas riekes perkelkite ant popierinio rankšluosčio. Jis sugers riebalų perteklių. Prieš tepant įdarą baklažanus visiškai atvėsinkite.
4. Dubenyje sumaišykite kreminę varškę, smulkintą arba spaustą česnaką ir kedrines pinijas. Dalį riešutų galima pasilikti papuošimui.
5. Ant kiekvienos baklažano riekės paskleiskite ploną įdaro sluoksnį. Pačiame gale palikite truputį laisvos vietos, kad sukant varškė neišsispaustų.
6. Susukite nuo siauresnio galo ir dėkite siūle žemyn. Palaikykite šaldytuve bent pusvalandį, kad suktinukai sutvirtėtų.

Kedrinės pinijos skanesnės trumpai paskrudintos

Jei turite dar kelias minutes, sausą keptuvę įkaitinkite ant vidutinės kaitros ir suberkite pinijas. Pakanka jas trumpai pavartyti, kol pradės skleisti ryškesnį riešutų aromatą ir lengvai pagels.

Tik nepalikite keptuvės be priežiūros. Kedrinės pinijos smulkios ir nuo gražiai apskrudusių iki sudegusių pereina labai greitai.

Pusę skrudintų riešutų įmaišykite į varškę, kitus užberkite ant jau susuktų baklažanų. Taip riešutai nepasimeta kreminiame įdare ir maloniai traška.

Skonį galima pasukti visai kita kryptimi

Pagrindą palikite tą patį, o įdarą keiskite pagal tai, ką turite šaldytuve.

Jei norisi gaiviau, prie varškės įmaišykite krapų ir truputį citrinos žievelės. Ryškesniam variantui tiks česnakas, petražolės ir žiupsnelis aitriosios paprikos. O kedrines pinijas galima pakeisti smulkintais graikiniais ar lazdyno riešutais.

Ant viršaus labai tinka keli granato grūdeliai, kapotos petražolės arba maži pomidorų gabalėliai. Čia jau ne tik skonis, bet ir gražesnė lėkštė.

Baklažanų suktinukai su varške tinka ir tada, kai tarp svečių yra mėsos nevalgančių. Šalia galima patiekti pomidorų, alyvuogių, šviežių daržovių ir traškios duonos. Iš kelių tokių užkandžių lengvai susidėlioja visas šaltas stalas.

Paruošti iš anksto galima, tik nepalikite ant stalo

Suktinukus patogu pagaminti iš vakaro, sudėti į uždarą indą ir laikyti šaldytuve. Kadangi įdare yra varškės, patiekiant jų nereikėtų ilgai laikyti kambario temperatūroje.

Bendros maisto saugos rekomendacijos paruoštus greitai gendančius patiekalus pataria atšaldyti per dvi valandas, o šaldytuve likučius suvartoti per 3-4 dienas. Praktikos požiūriu šie suktinukai skaniausi pirmą ar antrą dieną, kol baklažanas dar neišskyrė per daug drėgmės.

Baklažanų suktinukai su varške turi labai gerą savybę svečių stalui: atrodo puošniai, tačiau gaminimas paprastas ir aiškus. Jokio sudėtingo kepimo prieš pat atvykstant svečiams, o lėkštėje atrodo lyg užkandis iš restorano.

Taip pat išbandykite:

Kai pomidorų derlius vienu metu sunoksta dėžėmis, dalį jų verta paversti padažu, kuris vėliau sutaupo nemažai darbo virtuvėje. Atidarai indelį ir jau turi pagrindą makaronams, picai, troškiniui ar mėsos padažui.

Šis pomidorų padažas žiemai nėra vien sutrinti pomidorai. Paprika prideda saldumo, svogūnai skonio gilumo, česnakas aromato, o kalendra, bazilikas ir vos juntamas cinamonas padaro rezultatą gerokai įdomesnį.

Proporcijos didelei pomidorų porcijai

• 3 kg prinokusių pomidorų
• 500 g raudonosios paprikos
• 500 g svogūnų
• 1 česnako galvos
• 150 ml obuolių acto arba 100 ml 9 proc. acto
• 100 g cukraus
• 2 valg. šaukštų druskos
• 1 arb. šaukštelio maltų juodųjų pipirų
• 1 arb. šaukštelio maltos kalendros
• 1 arb. šaukštelio džiovintų bazilikų
• 1 arb. šaukštelio cinamono, jei patinka

Papriką galima praleisti arba dalį jos pakeisti morka, cukinija ar salieru. Tokius pakeitimus drąsiau darykite tada, kai padažą planuojate šaldyti, o ne konservuoti kambario temperatūroje.

Gaminimas

1. Pomidorus nuplaukite, išpjaukite kietą kotelio vietą ir supjaustykite stambiais gabalais. Jei labai nepatinka pomidorų odelės, vaisius galima trumpai nuplikyti ir nulupti, tačiau tai nėra būtina, jei vėliau padažą gerai sutrinsite.
2. Papriką išvalykite nuo sėklų, svogūnus nulupkite. Daržoves supjaustykite nedideliais gabalais, kad jos greičiau suminkštėtų.
3. Pomidorus, papriką ir svogūnus sudėkite į didelį storadugnį puodą. Kaitinkite ant vidutinės ugnies. Pradžioje vandens pilti nereikia, nes pomidorai greitai išleis sulčių.
4. Kai daržovės suminkštės, masę sutrinkite rankiniu trintuvu. Jei norite visiškai glotnaus padažo be sėklyčių ir odelių, po trynimo masę galima pertrinti per sietelį.
5. Suberkite cukrų, druską, juoduosius pipirus, kalendrą ir baziliką. Cinamoną berkite tik tada, jei patinka lengvas salstelėjęs prieskonių aromatas. Jo neturi jaustis kaip atskiro skonio.
6. Virkite neuždengtą ant nedidelės arba vidutinės kaitros, kol padažas sutirštės. Plačiame puode tai vyks greičiau. Artėjant gaminimo pabaigai padažą maišykite dažniau, nes tiršta pomidorų masė lengvai kimba prie dugno.
7. Česnaką susmulkinkite ir įmaišykite likus maždaug 10 minučių iki gaminimo pabaigos. Tada supilkite actą ir dar kartą užvirinkite.
8. Paragaukite. Jei pomidorai labai rūgštūs, gali norėtis šiek tiek daugiau cukraus. Jei labai saldūs, papildomo cukraus gali visai nereikėti.

Kada jau galima išjungti puodą?

Čia nereikia žiūrėti vien į laikrodį. Vandeningi pomidorai gali virti ilgiau, mėsingi sutirštės gerokai greičiau. Šaukštu perbraukite per padažą. Jei vagelė trumpam išlieka ir iš karto neužsipildo skysčiu, konsistencija jau artėja prie gero tiršto padažo.

Dar vienas geras ženklas – padažas nuo šaukšto nebevarva kaip pomidorų sultys, o krenta tirštesne mase. Jei planuojate naudoti picai, pavirkite ilgiau. Makaronams ir troškiniams galima palikti šiek tiek skystesnį.

Iš vieno puodo galima pasidaryti tris skirtingus padažus

Dalį pagrindinio padažo palikite tokį, koks yra. Tai universaliausias variantas. Į antrą dalį galima įberti daugiau baziliko ir raudonėlio – turėsite ryškesnį padažą picai bei makaronams.

Trečią dalį galima pagardinti aitriąja paprika arba čili. Jis ypač gerai tiks prie mėsos, pupelių ir troškinių. Taip vienas pomidorų padažas žiemai neatsibosta po kelių indelių.

Žiemai paprasčiausia užšaldyti porcijomis

Su šiuo konkrečiu receptu saugiausias ir paprasčiausias laikymo variantas – atvėsintą padažą išpilstyti porcijomis ir užšaldyti. Patogu naudoti 250-500 ml indelius, kad vienu kartu nereikėtų atitirpinti didžiulio kiekio.

Jeigu padažą norite laikyti stiklainiuose kambario temperatūroje, verta naudoti būtent konservavimui patikrintą receptą. Pomidorų padažuose su svogūnais, paprika ir česnaku rūgštingumas pasikeičia, todėl vien supilti karštą padažą į stiklainius arba savarankiškai parinkti acto kiekį nėra patikimas konservavimo metodas. Oficialiose konservavimo rekomendacijose pomidorų produktams nurodoma rūgštinimo ir terminio apdorojimo tvarka, kurios reikėtų laikytis.

O šaldiklyje problemos paprastesnės: padažą atvėsinkite, supilstykite palikdami šiek tiek vietos plėtimuisi ir užšaldykite.

Toks pomidorų padažas žiemai praverčia kur kas plačiau nei vien prie makaronų. Juo galima užpilti apkepą, pagardinti sriubą, troškinti pupeles, ruošti mėsos kukulius ar per kelias minutes padaryti picos pagrindą. Vienas didelis puodas vasaros pabaigoje vėliau virsta daugybe greitų vakarienių.

Su alyviniais yra viena bėda – kai jie pradeda nokti, valgyti reikia greitai. Vakar dar tvirti, po kelių dienų jau minkštesni, o po obelimi atsiranda vis naujų krituolių. Alyviniais vadinama vasarinių obelų veislių grupė, kuriai priskiriami baltieji, pilkieji alyviniai ir popieriniai obuoliai.

Todėl klausimas, ką gaminti iš alyvinių obuolių, visai ne teorinis. Panaši diskusija užvirė ir tarp sodų šeimininkų: vieni verda kompotus, kiti obuolius džiovina, trina į tyrę, kepa pyragus ar derina su kitais vaisiais bei uogomis.

Alyviniai tam labai dėkingi – jų minkštimas greitai suminkštėja, todėl nereikia valandų valandas virti puodo obuolienės.

Pirmiausia derlių padalinkite į tris krūveles

Gražiausius, nesumuštus obuolius palikite valgymui. Alyviniai ką tik nuo medžio yra tokie geri, kad dalies derliaus apskritai neverta slėpti stiklainiuose.

Minkštėjančius, bet sveikus vaisius atidėkite kepiniams, tyrelei ir džiovinimui. Krituolius gerai apžiūrėkite: sumuštą vietą galima dosniai išpjauti ir obuolį iš karto termiškai apdoroti, tačiau pradėjusių pūti vaisių konservuoti nereikėtų.

O tada prasideda įdomesnė dalis.

1. Išdžiovinkite plonas skilteles

Viena iš geriausių idėjų didesniam kiekiui obuolių. Bendruomenės diskusijoje ne vienas atsakymas buvo labai konkretus – alyvinius pabandžius džiovinti rezultatas maloniai nustebino, o saldžiarūgštės skiltelės valgomos net vietoje saldainių.

Obuolius supjaustykite plonomis vienodo storio skiltelėmis. Džiovyklėje džiovinkite pagal jos gamintojo rekomendacijas, o orkaitėje rinkitės žemą temperatūrą ir palikite galimybę pasišalinti drėgmei. Cinamono berti nebūtina – alyvinių aromatas ir taip ryškus.

2. Pasidarykite švelnios obuolių tyrės

Nuluptus ir supjaustytus obuolius pakaitinkite puode su keliais šaukštais vandens. Kai visiškai suminkštės, sutrinkite iki norimos konsistencijos.

Čia galima sustoti. O galima įberti cinamono, vanilės ar įmaišyti kriaušę. Tokia tyrelė tinka prie košės, varškės, blynų ir natūralaus jogurto. Diskusijoje minėta būtent trinta obuolių tyrė su trupučiu cinamono.

Dalį jos patogu užšaldyti nedidelėmis porcijomis.

3. Obuolienę pagyvinkite uogomis

Jeigu obuolienės atsisakyti nesinori, nebūtina virti vien obuolių.

Alyvinių skonis labai gražiai dera su rūgštesnėmis uogomis. Tarp išbandytų derinių minimos bruknės ir avietės, o dar viena idėja – obuoliai su slyvomis.

Galimi deriniai:

• obuoliai ir bruknės
• obuoliai ir avietės
• obuoliai ir slyvos
• obuoliai ir kriaušės
• obuoliai, bananas ir truputis cinamono

Taip iš tos pačios dėžės obuolių galima išvirti kelis visiškai skirtingus stiklainius.

4. Pyragui rinkitės receptą, kuriame obuolių negaila

Alyviniai greitai sukrenta, todėl labai gerai jaučiasi drėgnesniuose pyraguose, trupiniuočiuose ir vyniotiniuose. Skaitytojų idėjose atsirado ir obuolių pyragas, ir vyniotinis, ir štrudelis.

Greitam variantui supjaustykite obuolius, sumaišykite su cinamonu, trupučiu cukraus ir citrinos sulčių, berkite į kepimo formą, o viršų uždenkite avižų, miltų ir sviesto trupiniais. Alyviniai kepdami pavirsta beveik kremine vaisių mase.

5. Išvirkite kompotą nepervirdami obuolių

Kompoto idėja diskusijoje kartojosi ypač dažnai.

Alyviniai minkštėja greitai, todėl čia nereikia ilgo virimo. Jei kompotas skirtas išgerti artimiausiomis dienomis, obuolius dėkite į verdantį vandenį, pagardinkite cinamonu ar keliais gvazdikėliais ir kaitinkite tik tol, kol skonis pereis į skystį, o skiltelės dar laikys formą.

Jei kompotą ruošiate ilgalaikiam laikymui stiklainiuose, naudokite patikrintą konservavimo receptą su konkrečiu rūgštingumu ir terminio apdorojimo laiku.

6. Pasigaminkite obuolių skiltelių šaldikliui

Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius, supjaustykite ir porcijomis užšaldykite. Žiemą iš tokio maišelio galima tiesiai ruošti pyrago įdarą, kompotą ar obuolių padažą.

Dar patogiau dalį obuolių iš karto sutarkuoti ir užšaldyti tokiomis porcijomis, kokių paprastai reikia vienam pyragui.

7. Minkščiausius paverskite vaisių juostelėmis

Kai obuoliai jau pernelyg minkšti gražioms skiltelėms, jie dar puikiai tinka tyrelei. O iš tyrės galima pagaminti obuolių juosteles.

Sutrintus obuolius paskleiskite labai plonu sluoksniu ant džiovinimui skirto pagrindo ir lėtai džiovinkite, kol masė taps lanksti ir nebelips prie pirštų. Į tyrę tinka avietės, braškės ar cinamonas.

Viena dėžė obuolių nebūtinai turi virsti dešimčia stiklainių obuolienės

Jei vis dar svarstote, ką gaminti iš alyvinių obuolių, pradėkite nuo jų būklės. Tvirtesnius valgykite ir džiovinkite, minkštesnius trinkite, o didesnę porciją sunaudokite pyragui ar kompotui.

Tai sutampa ir su sodų šeimininkų patirtimi – greta obuolienės dažnai minimas džiovinimas, kompotai, pyragai, tyrelės bei deriniai su kitais vaisiais.

Alyvinių sezonas nėra ilgas, bet virtuvėje tai netgi pliusas. Per kelias dienas galima prisiruošti visiškai skirtingų dalykų ir nė karto nevalgyti tos pačios obuolienės.

Vienas bananas, vienas kiaušinis ir pakelis sezamo sėklų – tiek užtenka mažai skardai naminių sausainukų. Jokio tešlos minkymo, miltų svėrimo ar sviesto tirpinimo.

Sezamo sausainukai ypač praverčia tada, kai norisi greitai ko nors prie arbatos ar kavos. Bananas čia veikia ir kaip natūralus saldiklis, ir kaip tešlą surišanti dalis, o sezamo sėklos kepdamos įgauna ryškesnį riešutinį skonį.

Reikės tik 3 ingredientų

• 1 gerai prinokusio banano
• 1 kiaušinio
• 100 g sezamo sėklų

Prinokęs bananas čia tikrai svarbus. Kuo daugiau rudų taškelių ant žievės, tuo vaisius minkštesnis ir saldesnis, todėl papildomo cukraus į tešlą neprireikia.

Jei kepate didesnei kompanijai, drąsiai ruoškite dvigubą porciją: 2 bananai, 2 kiaušiniai ir 200 g sezamo.

Gaminimas

1. Bananą nulupkite ir dubenyje labai gerai sutrinkite šakute. Stambių gabalėlių turėtų likti kuo mažiau.
2. Įmuškite kiaušinį ir išmaišykite, kol masė taps vientisa.
3. Suberkite 100 g sezamo sėklų. Dar kartą gerai išmaišykite. Masė bus tiršta, tačiau ne tokia kaip įprasta sausainių tešla.
4. Skardą išklokite kepimo popieriumi. Tešlą dėkite arbatiniu šaukšteliu, palikdami tarp sausainukų nedidelius tarpus.
5. Kiekvieną porciją šaukštelio nugarėle šiek tiek suplokite. Plonesni sausainukai kraštuose apskrus labiau ir bus trapesni.
6. Kepkite iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje, kol kraštai ir paviršius gražiai parus. Kepimo laikas priklausys nuo sausainukų dydžio bei storio, todėl pirmą kartą geriausia juos stebėti.
7. Iškepusius kelias minutes palikite ant skardos. Tik tada perkelkite ant grotelių ar lėkštės – vėsdami jie sutvirtės.

Maža detalė, kuri pakeičia rezultatą

Jeigu šaukštu paliksite storus tešlos kauburėlius, vidus bus minkštesnis ir labiau primins mažus bananinius kąsnelius. Ploniau paskleista masė apskrus geriau, todėl būtent taip verta formuoti, jei norisi trapesnių sausainukų.

Sezamo skonį galima palikti visiškai gryną, tačiau prie šios trijų ingredientų bazės lengvai dera ir keli labai paprasti priedai:

• žiupsnelis cinamono
• truputis vanilės
• mažas žiupsnelis druskos
• kelios smulkintos juodojo šokolado drožlės

Pirmą kartą vis dėlto verta iškepti originalų variantą – taip lengviausia suprasti, kokio storio ir apskrudimo sausainukai jums skaniausi.

Receptas itin patogus

Čia nėra ingredientų, kuriuos reikėtų ilgai ruošti. Bananas sutrinamas šakute, viskas sumaišoma tame pačiame dubenyje ir tešla iš karto gali keliauti ant skardos.

Sezamas taip pat nėra tik pabarstukas. Sėklose yra nesočiųjų riebalų, baltymų, skaidulų, kalcio, magnio ir kitų mineralų. Kadangi recepte jo net 100 gramų, sezamo skonis išlieka ryškus ir po kepimo.

Šie sezamo sausainukai neturi pridėtinio cukraus, tačiau saldumo juose yra iš banano. Dėl kiaušinio ir sezamo jie taip pat sotesni už paprastą bananinį užkandį.

Atvėsusius laikykite uždarame inde. Kadangi recepte yra šviežio banano ir kiaušinio, geriau nekepti milžiniškos atsargos – nedidelė porcija čia ir skanesnė, ir praktiškesnė.

Dar viena svarbi detalė šeimoms: sezamas yra dažnas maisto alergenas, todėl vaikams ar svečiams šiuos sausainukus siūlykite tik žinodami, kad sezamui nėra alergijos.