Kiekvieną vasarą daržininkai pasiskirsto į dvi stovyklas. Vieni lieja vandenį tik anksti ryte, kiti šiltnamį lanko tik po darbų vakare. Atrodytų, koks skirtumas, kada augalas gauna drėgmės, jei tik žemė nėra sausa. Tačiau pomidorai yra kaprizingos daržovės, kurioms aplinkos sąlygos daro milžinišką įtaką. Žinojimas, kada laistyti pomidorus šiltnamyje, gali apsaugoti jūsų derlių nuo netikėto puvinio ar pavojingo maro.

Jei norite sulaukti gausaus, saldaus ir nesutrūkinėjusio derliaus, laistymo laiką reikėtų pasirinkti labai atsakingai, suprantant, kas vyksta augalo viduje skirtingu paros metu.

Kodėl rytas yra geriausias laikas?

Didžioji dalis patyrusių augintojų sutinka, kad pats idealiausias metas paimti laistytuvą į rankas yra ankstyvas rytas, maždaug nuo 5 iki 8 valandos. Tam yra kelios esminės priežastys, susijusios su šiltnamio mikroklimatu.

Pomidorai mėgsta, kai jų šaknys gauna pakankamai drėgmės, tačiau pats oras aplink stiebus ir lapus išlieka sausas. Kai liejate ryte, vanduo greitai susigeria į dirvą, o jo perteklius per dieną spėja saugiai išgaruoti per atvirus šiltnamio langus ar duris. Iki vakaro žemės paviršius jau būna apdžiūvęs.

Rytinis laistymas taip pat apsaugo augalus nuo temperatūros šoko. Ryte oras ir žemė dar būna vėsūs po nakties, todėl net ir vėsesnis vanduo nepadaro tokio didelio streso šaknims, koks kiltų liejant vidurdienį ar iškart po karštos dienos. Be to, ryte pabudęs augalas pradeda aktyviai augti ir garinti drėgmę, todėl rytinį vandenį jis pasisavina maksimaliai efektyviai.

Vakarinio laistymo pavojai

Daugelis renkasi šiltnamį laistyti vakare vien dėl patogumo po darbo dienos. Tačiau toks įprotis turi rimtų šalutinių poveikių, kurie išryškėja įpusėjus vasarai.

Pirmiausia, vakare supiltas vanduo nespėja išgaruoti ir per naktį šiltnamyje sukuria tikrą rūko efektą. Jeigu naktį šiltnamį uždarote, ant sienų ir lubų susidaro stiprus kondensatas. Šie šalti lašai krenta tiesiai ant pomidorų lapų. Nuolatinė naktinė drėgmė ir vėsa yra pati geriausia terpė vystytis grybelinėms ligoms, tokioms kaip maras (fitoftora) arba rudoji dėmėtligė. Čia galioja sena taisyklė – agurkai mėgsta naktinę drėgmę ir juos galima lieti vakare, o pomidorams reikia sausros.

Be to, naktį augalai ilsisi ir nebepasiima tiek drėgmės, kiek dieną. Šlapias ir šaltas dirvožemis nakties metu pomidorams visiškai nepatinka, nes šaknys tiesiog mirksta šaltyje. Taip pat pastebėta, kad po gausaus vakarinio laistymo pomidorų vaisiai linkę kur kas labiau plyšinėti, nes augalas naktį staigiai prisigeria per daug vandens.

Ką daryti, jei ryte laistyti nėra galimybės?

Gyvenimas diktuoja savo taisykles, todėl jei dirbate ir negalite laistyti ryte, geriau palaistyti vakare, nei palikti augalus visiškai sausus. Tačiau tokiu atveju reikia imtis papildomų saugumo priemonių.

Jei liejate vakare, vandenį pilkite griežtai tik prie pačių šaknų, stengdamiesi neaptaškyti nei vieno lapo. Labai svarbu – naktį jokiu būdu neuždarykite šiltnamio durų ir langų. Kai naktys jau šiltos, šiltnamis turi būti vėdinamas visą parą, kad skersvėjis išpūstų besikaupiantį naktinį kondensatą.

Kitas puikus išsigelbėjimas dirbantiems žmonėms – dirvos mulčiavimas šiaudais arba nupjauta žole. Jei žemę padengsite storu, maždaug 10 cm mulčio sluoksniu ir po juo išvesite lašelinę laistymo sistemą, problemos išsispręs savaime. Mulčias sulaiko drėgmę žemėje, neleisdamas jai garuoti į orą ir kurti naktinio rūko. Tokiu atveju laistymo laikas tampa nebe toks svarbus, o vanduo pateks tolygiai.

Auksinės laistymo taisyklės

Norint džiaugtis sveiku derliumi, neužtenka žinoti tik paros laiką. Svarbu atsiminti dar kelis esminius principus:

• Niekada nelaistykite pomidorų per patį vidurdienį, kai kepina saulė. Vandens lašai ant lapų suveikia kaip didinamieji stiklai, kurie gali tiesiog nudeginti augalą, o žemėje vanduo pradės šusti.
• Geriausia taisyklė pomidorams – laistyti rečiau, bet gausiai. Užteks šiltnamį gerai prilieti 1 ar 2 kartus per savaitę, bet išpilti pakankamai vandens po kiekvienu krūmu, kad drėgmė pasiektų giliuosius šaknų sluoksnius.
• Naudokite tik pastovėjusį, talpyklose sušilusį vandenį. Ledinis vanduo tiesiai iš šulinio akimirksniu šokiruoja įkaitusias šaknis ir sustabdo pomidorų augimą.
• Nelaikykite šiltnamio viduje atvirų vandens talpų ar kibirų be dangčių, nes jie nuolat didina oro drėgmę, kuri pomidorams yra žalinga.

Sukurkite savo augalams palankiausias sąlygas, stebėkite orus ir pomidorai būtinai atsilygins gausiu bei sveiku derliumi.

Užėjus į šiltnamį siela džiaugiasi matant storus pomidorų stiebus ir ryškiai žalią, vešlią lapiją. Tačiau pažvelgus atidžiau apima nusivylimas – žiedų labai mažai arba jų išvis nesimato. Vešlūs, dideli pomidorų lapai dažnai tampa didele apgaule, kuri gali palikti jus visiškai be vasaros derliaus.

Pradedantieji daržininkai mano, kad storas stiebas ir didžiuliai lapai yra sveikatos požymis, tačiau patyrę augintojai iškart supranta – augalas tiesiog persisotino. Šią klaidą būtina taisyti kuo greičiau, kol dar nevėlu.

Kodėl užauga dideli pomidorų lapai, o žiedų trūksta?

Kai šiltnamyje matomi dideli pomidorų lapai ir labai stori kotai, bet žiedų užsimezga mažai, priežastis beveik visada yra viena – azoto perteklius. Sodininkai, norėdami augalams kuo geriausio, dažnai peržengia protingas tręšimo ribas. Sodinant į žemę keliauja perpuvęs kompostas, kiaušinių lukštai bei pelenai, o vėliau viskas dar papildomai laistoma naminiu dilgėlių raugu.

Visi šie populiarūs priedai – mėšlas, kompostas ir žalieji raugai – turi milžinišką azoto kiekį. Azotas yra galingas variklis, kuris atsakingas tik už žaliosios masės auginimą, bet ne už žiedus. Gavęs per daug tokio maisto, pomidoras visas savo jėgas atiduoda stiebų bei lapų plėtimuisi. Norint, kad krūmai pagaliau pradėtų krauti žiedus, jiems verkiant reikia visiškai kito elemento – fosforo.

Skubios pagalbos planas šiltnamyje

Jei supratote, kad pertręšėte savo pomidorus azotu, veiksmų reikia imtis nedelsiant. Pati efektyviausia priemonė šiai klaidai ištaisyti – superfosfato tirpalas, kuris greitai subalansuoja medžiagų sankaupas.

Gaminame ir naudojame tirpalą taip:

• Į 10 litrų vandens įberkite 1 valgomąjį šaukštą superfosfato ir gerai išmaišykite, kol ištirps.
• Kiekvienam nukentėjusiam krūmui skirkite po 1 litrą šio paruošto tirpalo ir palaistykite negausiai.
• Po šios procedūros visiškai nustokite laistyti pomidorus artimiausias 7-10 dienų.
• Tik praėjus šiam sausam laikotarpiui, šiltnamio augalus galima vėl palieti švariu vandeniu.

Ši priverstinė sausra kartu su fosforu privers pomidorą sustoti auginti lapus ir sukoncentruoti jėgas į žiedynus. Kaip alternatyvą, kai kurie daržininkai rekomenduoja duoti kalio trąšų, kurios stabdo azoto įsisavinimą, ir taip pat kurį laiką visiškai apriboti liejimą. Nors galima bandyti azotą tiesiog išplauti gausiu vandens kiekiu, tam prireiktų pernelyg daug drėgmės.

Keisti eksperimentai, kurie blokuoja derlių

Labai dažnai dideli pomidorų lapai užauga dėl to, kad į sodinimo duobutes pridedama per daug visko iškart. Pradedantieji daržininkai dažnai išbando pačius keisčiausius metodus – laisto žemę virtais bulvių lopinėliais ar net dešimt dienų pūdytos žuvies vandeniu. Tokie eksperimentai ne tik sukuria medžiagų disbalansą, bet ir pritraukia laukinius katinus, kurie vėliau iškapsto šiltnamio gruntą.

Geriausias būdas – leisti pomidorams augti natūraliai be papildomo streso. Sodinant galima rinktis guldymo metodą, kai žemėje užkasama didesnė stiebo dalis, o išorėje paliekama tik pati viršūnė. Taip augalas suformuoja stiprią sistemą ir natūraliai mezga pomidoriukus nuo pat apačios, nereikalaudamas agresyvių naminių raugų.

Ką daryti su didžiuliais lapais?

Sodininkams dažnai kyla noras tiesiog imti ir nukarpyti visą nereikalingą žalumą, kad atsivertų vieta žiedams. Čia daryti skubotų veiksmų negalima, nes lapai yra tie organai, kurie tiesiogiai maitina būsimus vaisius.

Lapų skynimo taisyklės, kurių privalote laikytis:

• Pradėkite skinti lapus tik tada, kai pomidorai jau pradeda nokti.
• Skindami lapus po tam tikra keke, patį artimiausią lapą būtinai palikite tol, kol beveik visi tos kekės vaisiai visiškai prinoks.
• Per vieną parą nuo vieno krūmo galima pašalinti ne daugiau kaip porą lapų, kad augalas nepatirtų šoko.

Sukurti gerą balansą šiltnamyje – pagrindinis jūsų tikslas. Stebėkite savo augalus, nustokite juos „lepinti“ azoto raugais, laiku duokite fosforo ir pomidorai būtinai atsilygins gausiu žiedų bei saldžių vaisių kiekiu.

Kasmet atšilus orams sodininkai susiduria su tuo pačiu varginančiu vaizdu: vaismedžių (ypač jaunų trešnių, obelų ar slyvų) kamienais aukštyn ir žemyn nenuilstamai marširuoja skruzdėlės. Nors pačios skruzdės medžiui didelės žalos nedaro, jos atneša ir aktyviai veisia amarus, kurie siurbia jaunų lapelių sultis ir alina augalą.

Dažnai griebiamės brangių cheminių preparatų, tačiau patyrę sodininkai žino – genialumas slypi paprastume. Pasirodo, norint sustabdyti šią kenkėjų invaziją, kartais užtenka atsidaryti įrankių dėžę arba pasitelkti šiek tiek kūrybos.

Aptarkime kelis realiai veikiančius, pačių sodininkų išbandytus ir patvirtintus metodus, kurie apsaugos jūsų medžius be jokio vargo.

Pagrindinis ginklas – statybinė juosta

Vienas populiariausių ir pigiausių atradimų sode yra paprasta stipraus lipnumo statybinė juosta. Nors tai nėra ilgaamžis sprendimas, tarnaujantis kelis metus, vienam sezonui jo per akis užtenka siekiant apsaugoti augalą.

Tinkamai apvyniota lipni juosta nuo skruzdėlių veikia kaip neįveikiama mechaninė kliūtis.

Kaip tai veikia praktikoje?

Barjeras, o ne spąstai
Kai kurie sodininkai pastebi, kad ant juostos ne visada prilimpa kalnai skruzdėlių (dažniau ten įkliūva amarai ar kiti smulkūs vabzdžiai). Taip yra todėl, kad skruzdės yra gudrios – priėjusios lipnų paviršių, jos tiesiog apsisuka ir nebebando lipti aukštyn. Jos supranta, kad kelio nėra.

Naudojimo būdas
Galite naudoti dvipusę lipnią juostą arba paprastą plačią statybinę juostą, kurią aplink kamieną reikia apvynioti lipniąja puse į išorę. Svarbu, kad juosta gerai priglustų prie žievės ir neliktų tarpelių, pro kuriuos vabzdžiai galėtų prasmukti.

Klaidų vengimas
Nepainiokite šio metodo su kambarinėmis musgaudėmis (kabančiomis lipniomis juostelėmis). Musgaudžių klijai lauke greitai išdžiūsta arba apsivelia dulkėmis, todėl skruzdėlėms jos netrukus tampa tiesiog patogiu tilteliu.

„Sintepono sijonukai“ – švelni, bet neįveikiama kliūtis

Jei nenorite žaisti su klijais, yra dar vienas itin originalus ir šimtu procentų pasiteisinantis metodas. Tai puraus sintepono (medžiagos, naudojamos pagalvių ar striukių užpildams) panaudojimas.

Kaip sukurti apsauginį „sijonuką“?

1. Paimkite gabalą puraus sintepono ir apglėbkite juo medžio kamieną maždaug pusės metro aukštyje nuo žemės.
2. Per patį sintepono vidurį tvirtai apriškite jį virvele ar vielute.
3. Viršutinė ir apatinė sintepono dalys turi likti purios, suformuodamos savotišką išpūstą sijoną.

Skruzdėlės tiesiog nekenčia tokios tekstūros. Jų mažos kojytės veliasi puriuose sintetiniuose plaušeliuose, todėl jos niekaip negali perlipti šio barjero. Uždėjus tokį sijonuką, jums beliks tik nurinkti tas skruzdes ir amarus, kurie jau buvo spėję užlipti į medžio viršūnę. Po apačia dar galite šiek tiek pabarstyti natūralių priemonių nuo skruzdžių – ir problema išspręsta!

Sodininkų perspėjimas: atsargiai su klijais

Dar vienas populiarus pasirinkimas yra specialūs sodo tepalai ir klijai vabzdžiams gaudyti. Kokybiškas sodo tepalas yra labai geras pasirinkimas, nes jis išlieka lipnus net ir po lietaus, puikiai tarnaudamas iki pat rudens.

Tačiau čia slypi vienas labai svarbus pavojus, apie kurį būtina žinoti.

Griežta taisyklė: Niekada nenaudokite purškiamų statybinių ar kitų cheminių klijų tiesiai ant plikos medžio žievės!

Purškiami klijai gali negrįžtamai sužaloti medžio žievę, nudeginti audinius ir atverti kelią grybelinėms ligoms. Jei visgi nusprendėte naudoti specialius tepamus sodo klijus, visada iš pradžių apvyniokite kamieną apsaugine popieriaus ar plėvelės juosta, ir tik tada ant jos tepkite lipniąją masę. Taip ir medį apsaugosite, ir kenkėjus sustabdysite.

Išbandykite šiuos paprastus triukus savo sode. Kartais patys efektyviausi sprendimai nereikalauja didelių investicijų – pakanka tik trupučio išradingumo!

Greitas ir saugus rezultatas be chemijos

Sodo priežiūra neturi kainuoti brangiai, o kovai su kenkėjais nebūtina iškart naudoti stiprių cheminių purškalų. Teisingai aplink kamieną apvyniota lipni juosta nuo skruzdėlių arba paprastas sintepono barjeras leidžia išspręsti šią problemą visiškai ekologiškai.

Taip ne tik apsaugosite jaunus vaismedžius nuo amarų invazijos, bet ir išlaikysite švarią bei natūralią sodo aplinką. Skyrus vos kelias minutes šiems mechaniniams barjerams įrengti, medžiai galės nukreipti visą savo energiją į sveiko ir gausaus derliaus auginimą.