Pradžia Tinklaraštis

Morkos ar saldžiosios bulvės akims? Vienos nugalėtojos nėra

Justinas Rimkevičius
-
0
Morkos ar saldžiosios bulvės akims? Vienos nugalėtojos nėra

Renkantis maistą akių sveikatai dažnai kyla klausimas, kas geriau – morkos ar saldžiosios bulvės. Abi daržovės aprūpina organizmą beta karotenu, iš kurio gaminamas vitaminas A, tačiau jų maistinė sudėtis nėra visiškai vienoda.

Morkos ir saldžiosios bulvės neturėtų varžytis dėl vienos nugalėtojos vardo. Įvairesnė mityba leidžia gauti daugiau skirtingų vitaminų ir antioksidantų, todėl naudinga į meniu įtraukti abu produktus.

Saldžiosios bulvės ypač turtingos beta karoteno

Vitaminas A padeda palaikyti skaidrią ir sveiką rageną. Jis taip pat dalyvauja gaminant rodopsiną – baltymą, reikalingą akims prisitaikyti prie prastesnio apšvietimo.

Viena vidutinio dydžio kepta saldžioji bulvė suteikia iki 122 procentų vitamino A paros normos. Joje taip pat yra vitamino C, kurio kiekis prilygsta beveik ketvirtadaliui rekomenduojamos paros normos.

Vitaminas C veikia kaip antioksidantas. Kartu su vitaminu A jis padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, susijusių su senėjimu. Tai svarbu ir kalbant apie su amžiumi susijusius akių pokyčius.

Morkos saugo svarbią tinklainės sritį

Morkos taip pat yra puikus beta karoteno ir vitamino A šaltinis. Puodelis žalių, supjaustytų morkų suteikia apie 118 procentų vitamino A paros normos.

Be to, morkose yra liuteino. Šis antioksidantas kaupiasi geltonojoje dėmėje – tinklainės srityje, atsakingoje už ryškų centrinį matymą. Liuteinas padeda filtruoti dalį žalingos mėlynosios šviesos ir saugo tinklainę nuo oksidacinės pažaidos, susijusios su senėjimu.

Vis dėlto papildoma morkų porcija savaime nepagerins regėjimo daugiau nei įprastai. Jei organizmas jau gauna pakankamai vitamino A, vien didesnis morkų kiekis papildomos naudos regėjimo aštrumui nesuteiks.

Abi daržovės papildo viena kitą

Saldžiosios bulvės vienoje porcijoje suteikia kiek daugiau beta karoteno ir turi vitamino C. Morkos išsiskiria liuteinu, kuris ypač svarbus geltonosios dėmės sveikatai.

Todėl meniu nereikia rinktis tik vieno produkto. Spalvingesnė mityba, kurioje yra oranžinių, geltonų ir tamsiai žalių daržovių, leidžia gauti platesnį naudingų medžiagų spektrą.

Vitaminas A yra tirpus riebaluose. Jo pasisavinimą gali pagerinti nedidelis riebalų kiekis, todėl morkas ar saldžiąsias bulves naudinga valgyti su alyvuogių aliejumi, avokadu, sėklomis ar kitu maistingu riebalų šaltiniu.

Akių sveikatai svarbi ne tik mityba

Net ir geriausias maistas neatstoja kitų akių priežiūros veiksmų. Ilgai žiūrint į ekraną naudinga laikytis 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelgti į maždaug 6 metrų atstumu esantį objektą.

Tokia pertrauka leidžia atsipalaiduoti fokusavimo raumenims ir dažniau sumirksėti. Mirksėjimas padeda atkurti ašarų plėvelę, todėl akys mažiau sausėja.

  • Į racioną įtraukite tamsiai žalių lapinių daržovių, pavyzdžiui, špinatų ar lapinių kopūstų.
  • Rinkitės riebią žuvį, kurioje yra omega-3 riebalų rūgščių.
  • Saulėtą dieną dėvėkite akinius su 100 procentų apsauga nuo ultravioletinių spindulių arba žyma UV 400.
  • Rūpinkitės normaliu kraujospūdžiu ir cukraus kiekiu kraujyje.
  • Jei gydytojas rekomenduoja, šiuos rodiklius stebėkite ir namuose.

Taigi morkos ir saldžiosios bulvės akims naudingos skirtingais būdais. Geriausias pasirinkimas nėra vienos daržovės atsisakymas dėl kitų, o įvairesnis meniu, kuriame vietos užtenka abiem.

Apie baltymus kalbame nuolat, bet pamirštame kalį: 5 paprasti būdai jį papildyti

Justinas Rimkevičius
-
0
Apie baltymus kalbame nuolat, bet pamirštame kalį: 5 paprasti būdai jį papildyti

Apie baltymus ir skaidulas kalbame dažnai, tačiau daugelio žmonių racione trūksta dar vienos svarbios maistinės medžiagos. Tai kalis – mineralas, reikalingas normaliai širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklai.

JAV duomenys rodo, kad maždaug 1 iš 10 suaugusiųjų suvalgo pakankamai vaisių ir daržovių, o kalio suvartojimas dažnai lieka mažesnis nei rekomenduojama. Gera žinia ta, kad norint gauti daugiau kalio nebūtina iš pagrindų keisti viso meniu.

Kiek kalio reikia suaugusiam žmogui

Suaugusiems vyrams per dieną rekomenduojama gauti apie 3 400 miligramų kalio, o moterims – apie 2 600 miligramų. Šis mineralas padeda palaikyti nervinių signalų perdavimą, raumenų susitraukimus ir normalią širdies veiklą.

Daugiausia kalio gauname ne iš specialių papildų, o iš įprastų produktų: bulvių, ankštinių daržovių, žalialapių daržovių, pieno produktų, vaisių, žuvies ir kai kurių riešutų. Todėl nedideli kasdienio meniu pakeitimai gali būti praktiškesni už griežtą dietą.

5 paprasti būdai papildyti kalio atsargas

Kalio kiekį maiste galima didinti palaipsniui. Tam nereikia vienu metu įsigyti daugybės naujų produktų – pakanka dažniau rinktis kelis lengvai pritaikomus variantus.

Įtraukite po vieną kalio turtingą produktą

Pradėkite nuo vieno produkto per savaitę. Į omletą įmaišykite špinatų, prie vakarienės patiekite lašišos, į sriubą įdėkite pupelių arba rinkitės lęšius kaip garnyrą.

Kalio gausu bulvėse, pupelėse, lęšiuose, jogurte, žalialapėse daržovėse ir žuvyje. Įprastus patiekalus galima papildyti be didelių pastangų: blynus patiekite su bananu ir jogurtu, o keptą bulvę derinkite su lašiša.

Pasigaminkite tirštą kokteilį

Paprastas kokteilis iš 240 mililitrų natūralaus liesesnio jogurto ir vieno vidutinio banano suteikia beveik 1 000 miligramų kalio. Jei norisi kitokio skonio, galima įdėti šiek tiek špinatų arba avokado.

Toks derinys tinka pusryčiams ar užkandžiui, ypač tomis dienomis, kai daržovių ir vaisių racione būna mažiau.

Turėkite ilgiau išsilaikančių produktų

Konservuotos pupelės, džiovinti lęšiai ir konservuoti pomidorai praverčia tada, kai nėra laiko gaminti iš šviežių produktų. Pupeles galima dėti į sriubas, troškinius, salotas ar grūdų patiekalus.

Pusė puodelio konservuotos pomidorų tyrės suteikia apie 541 miligramą kalio. Patogiam užkandžiui tinka džiovintos slyvos arba džiovinti abrikosai, tačiau jų kiekį reikėtų rinktis saikingai, nes šie vaisiai yra saldūs ir kaloringesni.

Išnaudokite sezoninius produktus

Sezoniniai vaisiai ir daržovės padeda paįvairinti meniu. Puodelyje šviežio meliono yra apie 245 miligramai kalio, o puodelyje žieminio moliūgo – beveik 406 miligramai.

Moliūgą galima kepti su trupučiu alyvuogių aliejaus ir prieskoniais. Tinka cinamonas, muskatas, imbieras ar vos keli gvazdikėliai. Taip gaunamas sotus garnyras, kurį lengva derinti su žuvimi, paukštiena ar ankštiniais produktais.

Pakeiskite įprastus užkandžius

Vietoj sūrių riestainių ar kitų užkandžių rinkitės edamames, pistacijas arba granatų sėklas. Šie produktai suteikia ne tik kalio, bet ir baltymų, skaidulų ar kitų maistinių medžiagų.

  • Pistacijos su šviežiomis granatų sėklomis
  • Skrudintos edamames su džiovintomis figomis
  • Jogurtas su bananu ir sauja riešutų
  • Kepta bulvė su pupelėmis ir natūraliu jogurtu

Etiketė padeda pastebėti kalį

Perkant paruoštą maistą ar konservuotus produktus, verta pažvelgti į maistingumo deklaraciją. Joje nurodomas kalio kiekis vienoje porcijoje ir procentinė paros normos dalis.

Taip pat svarbu įvertinti natrio kiekį, nes kai kurie pusgaminiai gali būti sūrūs. Patogus produktas nebūtinai turi būti prastas pasirinkimas, tačiau etiketė padeda palyginti kelis panašius variantus.

Kada su kaliu reikia atsargumo

Daugumai sveikų žmonių kalio turintis maistas yra saugi subalansuotos mitybos dalis. Tačiau sergant inkstų ligomis arba vartojant kai kuriuos vaistus organizmas gali prasčiau pašalinti kalio perteklių.

Tokiu atveju prieš smarkiai keičiant mitybą ar naudojant kalio turinčius druskos pakaitalus reikėtų pasitarti su gydytoju. Renkantis, kaip gauti daugiau kalio, saugiausia pirmiausia remtis įprastu maistu ir individualiomis sveikatos rekomendacijomis.

Šaltiniai

Naktį vis keliatės į tualetą? Ne visada kalti vakare išgerti skysčiai

Justinas Rimkevičius
-
0
Naktį vis keliatės į tualetą? Ne visada kalti vakare išgerti skysčiai

Jeigu naktį kartą prabundate nueiti į tualetą, tai dar nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Tačiau nuolat pasikartojantis naktinis šlapinimasis gali būti susijęs ne tik su vakare išgertu vandeniu.

Naktinį šlapinimąsi gali lemti įvairios priežastys – nuo kavos ar alkoholio prieš miegą iki miego apnėjos, padidėjusio cukraus kiekio kraujyje ar pernelyg aktyvios šlapimo pūslės. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į kitus kartu pasireiškiančius požymius.

Vakariniai gėrimai ne visada nekalti

Didelis kiekis skysčių prieš miegą paprasčiausiai suteikia inkstams daugiau darbo naktį. Dėl to dažniau prireikia keltis į tualetą, ypač jei vakarienė ar visas vakaras buvo gausesni nei įprastai.

Kavą, stiprią arbatą ir kitus kofeino turinčius gėrimus taip pat geriau vartoti ne vėlai vakare. Kofeinas skatina šlapimo gamybą ir gali sustiprinti norą šlapintis. Alkoholis veikia kiek kitaip: jis slopina hormoną, padedantį organizmui sulaikyti vandenį, todėl po kelių taurių naktis gali tapti neramesnė.

Tiesa, į alkoholį žmonės reaguoja nevienodai. Kai kuriems jis labiau sutrikdo miegą, o prabudus šlapimo pūslės signalai tiesiog tampa pastebimesni.

Miego apnėja gali žadinti dažniau

Miego apnėja – būklė, kai miegant trumpam sustoja arba labai susilpnėja kvėpavimas. Dėl tokių epizodų keičiasi organizmo hormonų veikla, o inkstai gali pradėti išskirti daugiau šlapimo.

Kartais žmogus mano, kad jį pažadino pilna šlapimo pūslė, nors iš tikrųjų pirmiausia jis prabudo dėl sutrikusio kvėpavimo. Įtarimų turėtų kilti, jei kartu pasireiškia garsus knarkimas, oro gaudymas miegant, dažni prabudimai ar didelis mieguistumas dieną.

Dažnas šlapinimasis gali signalizuoti cukraus pokyčius

Kai gliukozės kiekis kraujyje tampa per didelis, dalis cukraus patenka į šlapimą. Gliukozė su savimi ištraukia daugiau vandens, todėl šlapimo susidaro daugiau ir į tualetą tenka eiti dažniau.

Naktinis šlapinimasis kartu su neįprastai stipriu troškuliu yra priežastis pasikonsultuoti su gydytoju. Tokiu atveju gali būti rekomenduojamas kraujo tyrimas, padedantis įvertinti, ar nėra padidėjusio cukraus kiekio kraujyje arba diabeto požymių. Dažnesnis šlapinimasis gali pasireikšti ir dieną.

Tinimai kojose susiję su skysčių judėjimu

Esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar širdies veiklos sutrikimams, organizme gali kauptis daugiau skysčių. Dėl to dienos pabaigoje patinsta kojos ar kulkšnys.

Atsigulus skysčiai iš kojų grįžta į kraujotaką. Tada inkstai juos pašalina, todėl naktį padaugėja šlapimo. Kojų tinimą taip pat gali sukelti kraujotakos sutrikimai, tad jo nereikėtų automatiškai laikyti vien ilgo stovėjimo ar sėdėjimo pasekme.

Pernelyg aktyvi šlapimo pūslė

Pernelyg aktyvi šlapimo pūslė siunčia skubų signalą dar prieš prisipildydama. Dėl to žmogus gali šlapintis dažnai, tačiau kiekvieną kartą išskirti nedidelį kiekį šlapimo.

Prie to prisideda šlapimo pūslės raumenų veiklos pokyčiai, menopauzė, kai kurios nervų sistemos ligos ir tam tikri vaistai. Įprastai dieną į tualetą einama maždaug kas 2-4 valandas, tačiau gerokai dažnesnis poreikis šlapintis gali paaiškinti ir naktinius prabudimus.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją

Vienas prabudimas naktį, o kartais ir du, nebūtinai kelia nerimą. Vis dėlto medicininės konsultacijos reikėtų, jei šlapinimasis kartojasi nuolat, stiprėja, trikdo miegą arba dieną jaučiamas nuovargis.

Ypač svarbu nedelsti, jei kartu pasireiškia:

  • deginimas ar skausmas šlapinantis;
  • neįprastai stiprus troškulys;
  • dažnas šlapinimasis ir dieną;
  • garsus knarkimas arba oro gaudymas miegant;
  • kojų ar kulkšnių tinimas.

Kol aiškinamasi naktinio šlapinimosi priežastis, galima riboti didelius skysčių kiekius likus maždaug 2 valandoms iki miego, tačiau dieną būtina gerti pakankamai. Taip pat padeda vakare nebegerti kavos ir alkoholio, nueiti į tualetą prieš miegą bei su gydytoju aptarti, ar vaistų vartojimo laikas nesukelia papildomų nepatogumų.

Kai kuriems žmonėms naudinga dubens dugno kineziterapija ar palaipsnis šlapimo pūslės treniravimas dieną. Tačiau naktinis šlapinimasis ne visiems pasireiškia dėl tos pačios priežasties, todėl pasikartojančius simptomus geriausia vertinti individualiai.

Ne nuo duonos ar ryžių: pirmi daržovių kąsniai gali sušvelninti gliukozės kilimą

Justinas Rimkevičius
-
0
Ne nuo duonos ar ryžių: pirmi daržovių kąsniai gali sušvelninti gliukozės kilimą

Valgio pradžia gali turėti įtakos tam, kaip organizmas susitvarko su vėliau suvalgytais angliavandeniais. Užuot pirmiausia rinkusis duoną, ryžius ar bulves, verta pradėti nuo daržovių.

Daržovės prieš pagrindinį patiekalą suteikia daugiau skaidulų, vandens ir tūrio. Dėl to maistas valgomas lėčiau, greičiau pajuntamas sotumas, o gliukozės kiekis kraujyje po valgio gali kilti tolygiau.

Kas vyksta pradėjus nuo daržovių

Nekrakmolingos daržovės, tokios kaip žalialapės salotos, agurkai, brokoliai, cukinijos ar žiediniai kopūstai, paprastai turi nedaug angliavandenių. Jos užpildo skrandį, tačiau neapkrauna organizmo dideliu greitai pasisavinamų angliavandenių kiekiu.

Skaidulos lėtina virškinimą ir cukraus pasisavinimą į kraują. Todėl vėliau suvalgyti ryžiai, makaronai, bulvės ar duona gali sukelti ne tokį staigų gliukozės padidėjimą, ypač kai jų porcija nėra per didelė.

Daržovėse taip pat yra nemažai vandens. Jis nepakeičia įprasto skysčių vartojimo, tačiau vandeningi produktai, pavyzdžiui, agurkai, pomidorai ar daržovių sriuba, prisideda prie sotumo ir lėtesnio valgymo.

Sotumas prasideda nuo pirmų kąsnių

Valgant daržoves pirmiausia, dalis žmonių vėliau suvalgo mažesnę pagrindinio patiekalo porciją. Tai ypač aktualu tada, kai prie stalo sėdama labai išalkus arba maistas valgomas skubant.

Tačiau svarbus ne vien produktų eiliškumas. Didelė saldumynų, baltos duonos ar kitų greitai pasisavinamų angliavandenių porcija ir toliau gali smarkiai veikti cukraus kiekį kraujyje. Daržovės nėra būdas panaikinti tokio pasirinkimo poveikį.

Daržovių pradžia neturi būti sudėtinga

Nereikia gaminti atskiro užkandžio prieš pagrindinį valgį. Pakanka pirmiausia suvalgyti kelis kąsnius tų daržovių, kurios jau paruoštos prie patiekalo. Prie kasdienio valgymo gali tikti:

  • agurkai, paprikos, vyšniniai pomidorai ar cukriniai žirneliai su humusu;
  • salotos iš įvairių žalumynų, tarkuotų morkų ir agurkų;
  • lengva sriuba iš kopūstų, cukinijų ar kitų nekrakmolingų daržovių;
  • orkaitėje kepti briuseliniai kopūstai ar cukinijos;
  • kepti žiediniai kopūstai su trupučiu parmezano.

Jeigu į sriubą dedama pupelių ar lęšių, patiekalas tampa sotesnis ir suteikia daugiau skaidulų bei baltymų. Kartu jame padaugėja kalorijų ir angliavandenių, todėl svarbu atsižvelgti į visą valgį, o ne tik į vieną ingredientą.

Porcijos dydis išlieka svarbus

Daržovės prieš pagrindinį patiekalą yra tik dalis subalansuoto valgymo. Patogus orientyras – maždaug pusę patiekalo skirti nekrakmolingoms daržovėms, ketvirtį – baltymų šaltiniui, o likusią dalį – viso grūdo produktams arba krakmolingoms daržovėms.

Pavyzdžiui, prie rudųjų ryžių galima rinktis vištieną ir brokolius, o prie lęšių sriubos pridėti šviežių salotų. Baltymai ir skaidulos kartu padeda ilgiau išlikti sotiems, todėl angliavandenių poveikis valgant gali būti tolygesnis.

Taip pat verta riboti saldžius gėrimus, saldintą arbatą ir kavą su sirupais. Vanduo, gazuotas vanduo be cukraus ar nesaldinti gėrimai nepapildo raciono skystu cukrumi.

Po valgio praverčia ir trumpas pasivaikščiojimas

Po valgymo atliktas 10-15 minučių pasivaikščiojimas taip pat gali būti naudingas. Raumenys judėdami naudoja dalį kraujyje esančios gliukozės, todėl net ramus ėjimas nebūtinai turi būti ilgas ar intensyvus.

Daržovės prieš pagrindinį patiekalą nėra savarankiškas gydymo būdas. Jei cukraus kiekis kraujyje dažnai būna padidėjęs, jaučiamas neįprastas troškulys, nuovargis ar kiti neraminantys simptomai, reikėtų pasitarti su gydytoju ir atlikti reikalingus tyrimus.

Vis dėlto pradėti valgį nuo daržovių yra paprastas būdas pakeisti maisto seką, sulėtinti valgymą ir gauti daugiau skaidulų. Šį principą lengva pritaikyti be papildomo gaminimo ar griežtų dietos taisyklių.

Riešutai blizga ir atrodo riebaluoti? Tokį pakelį geriau palikti lentynoje

Justinas Rimkevičius
-
0
Riešutai blizga ir atrodo riebaluoti? Tokį pakelį geriau palikti lentynoje

Riešutai dažnai laikomi vienu patogiausių užkandžių, nes juose gausu riebalų, skaidulų, magnio ir vitamino E. Tačiau net ir maistingas produktas gali būti prastos kokybės, jei parduotuvėje nepastebime kelių svarbių ženklų.

Vienas jų matomas iš karto: riešutai atrodo pernelyg blizgūs, slidūs ar tarsi aplipę riebalais. Tai nebūtinai reiškia, kad ant jų užpilta natūralaus aliejaus. Kartais toks paviršius rodo prasidėjusią riebalų oksidaciją ir prastėjančią produkto kokybę.

Per didelis blizgesys gali rodyti kokybės problemą

Riešutuose esantys nesotieji riebalai yra vertingi, tačiau jie jautrūs šilumai, orui ir šviesai. Ilgainiui dėl šių veiksnių riebalai pradeda keistis, o riešutai praranda įprastą traškumą, malonų kvapą ir skonį.

Pasenę riešutai gali tapti guminiai, minkšti arba nemaloniai slidūs. Užuodus kartų, aliejingą ar dažus primenantį kvapą, jų ragauti nereikėtų. Nemalonus skonis taip pat yra aiškus ženklas, kad produktas jau nebetinkamas vartoti.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis pakuotę

Norint išsirinkti kokybiškus riešutus, svarbu apžiūrėti ne tik pačius branduolius, bet ir jų pakuotę. Skaidrus plastikas patogus pirkėjui, tačiau į jį patenkanti šviesa gali spartinti riebalų oksidaciją.

Geresnis pasirinkimas – nepermatomas maišelis ar indelis. Jei parduotuvėje riešutai parduodami tik skaidrioje pakuotėje, rinkitės tą, kuri laikoma lentynos gilumoje, toliau nuo ryškaus apšvietimo.

Taip pat verta perskaityti sudėtį. Paprasčiausias variantas dažniausiai yra produktas, kuriame nurodyti tik riešutai. Riešutai, skrudinti su rapsų, saulėgrąžų ar kitu augaliniu aliejumi, gali greičiau prarasti skonį ir šviežumą, ypač jei ilgai laikomi šilumoje.

  • Rinkitės žalius arba sausai skrudintus riešutus.
  • Ieškokite pakuotės, kurioje riešutai yra vienintelis ingredientas.
  • Venkite pakuočių su drėgmės požymiais, pažeidimais ar susikaupusiu kondensatu.
  • Apžiūrėkite, ar branduoliai nėra patamsėję, susiraukšlėję ar neįprastai blizgūs.

Pelėsis nėra vien kosmetinis trūkumas

Drėgmė riešutams ypač pavojinga. Jei pakuotė buvo laikoma netinkamai, joje gali pradėti daugintis pelėsiai. Kai kurie Aspergillus genties pelėsiai gali išskirti aflatoksinus – toksinus, siejamus su kepenų pažeidimu ir didesne kepenų vėžio rizika.

Problema ta, kad toksinų ne visada galima pastebėti plika akimi. Be to, vien įprastas kaitinimas nebūtinai juos pašalina. Todėl riešutų su matomu pelėsiu, drėgmės žymėmis ar neįprastu kvapu nereikėtų bandyti išgelbėti nuplaunant ar paskrudinant.

Tokį produktą saugiausia iš karto išmesti. Tas pats galioja riešutams, kurie labai patamsėjo, susitraukė, tapo lipnūs ar įgavo aiškų apkartusį kvapą.

Vien galiojimo datos nepakanka

Ant pakuotės nurodyta data padeda orientuotis, tačiau ji neatsako į visus klausimus. Riešutai gali sugesti anksčiau, jei buvo laikomi šiltoje, drėgnoje ar saulėtoje vietoje.

Kita vertus, pasibaigusi data ne visada reiškia, kad produktas automatiškai yra pavojingas. Vis dėlto prieš vartojant būtina įvertinti jo išvaizdą, kvapą ir skonį. Jei kyla abejonių, rizikuoti neverta.

Šaldytuvas padeda išsaugoti riešutų šviežumą

Atidarytą pakuotę geriausia kuo greičiau perpilti į sandarų indą. Taip riešutai bus mažiau veikiami oro ir drėgmės, o jų tekstūra ilgiau išliks traški.

Trumpam laikymui tinka vėsi ir tamsi spintelė. Jei riešutus planuojate vartoti ilgiau, geresnis pasirinkimas yra šaldytuvas arba šaldiklis. Žema temperatūra sulėtina oksidaciją ir padeda ilgiau išsaugoti skonį, kvapą bei šviežumą.

Kokybiškus riešutus dažniausiai galima įvertinti per kelias sekundes: apžiūrėkite paviršių, pakuotę, sudėtį ir atkreipkite dėmesį į kvapą. Blizgūs, slidūs, drėgmę sugėrę ar apkartę riešutai neturėtų atsidurti pirkinių krepšelyje.

Šaltiniai

Uždegimui svarbu, kokius angliavandenius renkatės - net tamsi duona gali klaidinti

Justinas Rimkevičius
-
0
Uždegimui svarbu, kokius angliavandenius renkatės - net tamsi duona gali klaidinti

Angliavandeniai dažnai tampa pirmuoju maistu, kurio žmonės ima vengti norėdami pagerinti savijautą. Tačiau jų visiškai atsisakyti nereikia. Daug svarbiau atskirti maistingus, skaidulų turinčius pasirinkimus nuo stipriai perdirbtų gaminių, kuriuose liko mažai skaidulų.

Kasdienėje mityboje skaidulų turintys angliavandeniai padeda palaikyti žarnyno veiklą, cukraus kiekio kraujyje kontrolę ir cholesterolio pusiausvyrą. Tuo metu rafinuotų produktų perteklius siejamas su didesniu uždegiminių procesų aktyvumu.

Ne visi angliavandeniai vienodi

Rafinant baltus miltus, ryžius ar kitus grūdus pašalinama dalis skaidulų ir maistinių medžiagų. Kai kurios medžiagos vėliau gali būti sugrąžinamos į produktą, tačiau skaidulos dažnai neatkuriamos.

Dėl to balta duona, balti ryžiai, įprasti makaronai, saldūs pusryčių dribsniai, desertai ir saldinti gėrimai gali greitai padidinti gliukozės bei insulino kiekį kraujyje. Mityba, kurioje daug tokių produktų ir mažai skaidulų, siejama su lėtiniu uždegimu, nors tai nereiškia, kad vienas konkretus maistas tiesiogiai sukelia ligą.

Skaidulos palaiko svarbias organizmo funkcijas

Skaidulų gausu neskaldytuose grūduose, ankštiniuose augaluose, daržovėse, vaisiuose, riešutuose ir sėklose. Jos padeda ilgiau išlikti sotiems, palaiko žarnyno mikroorganizmų įvairovę ir lėtina cukraus patekimą į kraują.

Tyrimų apžvalgos rodo, kad viso grūdo produktai gali būti susiję su mažesniais kai kurių uždegimo žymenų kiekiais. Vis dėlto rezultatai nėra vienodi, todėl vien tik avižos ar rudieji ryžiai neturėtų būti laikomi gydymu nuo uždegimo.

2024 metais paskelbto ATTICA tyrimo duomenys taip pat parodė, kad didesnis skaidulų kiekis buvo susijęs su palankesniu uždegimo ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos profiliu tarp daugiau angliavandenių vartojusių žmonių. Tai stebėjimo duomenys, todėl jie neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės.

Cukrus vaisiuose nėra tas pats

Paprastieji angliavandeniai ne visada reiškia prastą pasirinkimą. Vaisiuose ir pieno produktuose taip pat yra natūralaus cukraus, tačiau kartu gaunama vitaminų, mineralų, baltymų ar skaidulų.

Kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti pridėtiniam cukrui, kurio yra saldainiuose, limonaduose, saldintuose kavos gėrimuose, desertuose ir įvairiuose supakuotuose užkandžiuose. Mitybos rekomendacijos ragina pridėtinio cukraus kalorijoms skirti mažiau nei 10 procentų visos dienos energijos.

Perkant produktą verta perskaityti maistingumo lentelę ir ingredientų sąrašą. Tamsesnė duona nebūtinai yra viso grūdo. Geresnis ženklas – žodžiai „viso grūdo“ arba „pilno grūdo“ ingredientų sąrašo pradžioje. Duoną rinkitės tokią, kurios pirmasis ingredientas yra viso grūdo kvietiniai miltai, o ne pagerinti ar rafinuoti miltai.

Kasdienius pasirinkimus keiskite palaipsniui

Nereikia vienu metu pertvarkyti visos mitybos. Nedideli pakeitimai dažnai lengviau tampa nuolatine rutina.

  • Saldžius pusryčių dribsnius keiskite avižine koše iš stambių ar plieno pjaustytų avižų arba dribsniais, kurių pirmasis ingredientas yra viso grūdo produktas.
  • Vietoje baltųjų ryžių rinkitės bolivinę balandą arba miežines kruopas.
  • Vaisius valgykite sveikus, o ne gerkite jų sultis, nes taip gausite daugiau skaidulų.
  • Gazuotus gėrimus ir saldintą kavą pakeiskite vandeniu, nesaldinta arbata arba gazuotu vandeniu su trupučiu sulčių.

Skaidulų turintys angliavandeniai neturi būti egzotiški ar brangūs. Tinka paprasti produktai, kuriuos lengva įtraukti į įprastus pusryčius, pietus ar vakarienę.

Maistas turi tikti jūsų gyvenimui

Subalansuota mityba nėra griežtas draudimų sąrašas. Joje gali būti vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų šaltinių, pieno produktų ir sveikųjų riebalų.

Jeigu turite cukrinį diabetą, virškinimo sutrikimų ar kitų sveikatos problemų, individualų planą geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu. Svarbiausia ne išbraukti visą maisto grupę, o dažniau rinktis skaidulų turinčius angliavandenius ir mažinti stipriai perdirbtų produktų kiekį.

Šaltiniai

Avokadas ar bananas kraujospūdžiui? Atsakymą lemia ne vien kalis

Justinas Rimkevičius
-
0
Avokadas ar bananas kraujospūdžiui? Atsakymą lemia ne vien kalis

Avokadas ar bananas labiau tinka kraujospūdžiui? Vieno laimėtojo čia nėra. Abu vaisiai suteikia organizmui kalio, magnio ir skaidulų, o jų vieta mityboje priklauso nuo porcijos, skonio ir to, kaip lengva juos įtraukti į kasdienius valgymus.

Kraujospūdžiui svarbi ne viena konkreti uoga ar vaisius, o visa mityba. Daugiau daržovių, vaisių, ankštinių augalų, viso grūdo produktų, riešutų ir sėklų, taip pat mažiau druskos bei sočiųjų riebalų yra kur kas svarbiau nei nuolatinis vieno produkto pasirinkimas.

Kalio turi abu vaisiai

Kalis padeda atsverti perteklinio natrio poveikį ir palaikyti normalią kraujagyslių veiklą. Todėl kalio turintys produktai dažnai tampa svarbia subalansuotos mitybos dalimi, ypač kai racione netrūksta ir kitų augalinių produktų.

Vidutinio dydžio bananas suteikia apie 375 miligramus kalio. Pusėje avokado jo yra maždaug 488 miligramai. Vis dėlto skaičiai ne visada pasako visą istoriją: bananą dažniausiai suvalgome visą, o avokado įprastai pakanka kelių griežinėlių ar pusės vaisiaus.

Avokadas išsiskiria skaidulomis ir riebalais

Pusė avokado turi apie 7 gramus skaidulų, 29 miligramus magnio ir maždaug 488 miligramus kalio. Jame taip pat gausu nesočiųjų riebalų, kurie laikomi palankesniu pasirinkimu širdžiai nei sotieji riebalai.

Skaidulos svarbios ne tik virškinimui. Jos prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos, padeda ilgiau jaustis sotiems ir praturtina racioną augalinėmis medžiagomis. Magnis savo ruožtu reikalingas normaliai kraujagyslių, raumenų ir nervų veiklai.

Avokadas, skaičiuojant pagal vienodą svorį, turi daugiau skaidulų ir kalio nei bananas. Tačiau jis kaloringesnis, todėl svarbi ir porcija. Keli avokado griežinėliai ant skrebučio ar salotose yra kitoks pasirinkimas nei didelė vaisiaus dalis su riebiu padažu.

Bananas laimi patogumu

Bananas yra nebrangus, lengvai randamas ir paruoštas valgyti be jokio pjaustymo ar kitų veiksmų. Jį patogu pasiimti į darbą, mokyklą ar kelionę, todėl šis vaisius padeda paprastai papildyti mitybą kaliu ir skaidulomis.

Bananas taip pat suteikia natūralaus saldumo. Jį galima įmaišyti į košę, sutrinti į glotnų kokteilį ar suvalgyti kartu su riešutais ir natūraliu jogurtu. Tokie deriniai suteikia daugiau sotumo nei vien saldus užkandis.

Abu vaisiai lengvai pritaikomi valgiaraštyje

Rinktis nebūtina tik vieną. Avokadas ir bananas gali papildyti skirtingus dienos valgymus, nes jų skonis ir tekstūra skiriasi.

  • Banano griežinėlius uždėkite ant natūralaus graikiško jogurto ir apibarstykite riešutais.
  • Sutrintą bananą įmaišykite į avižinę košę, kad ji būtų saldesnė ir kremiškesnė.
  • Avokadą sutrinkite ir užtepkite ant viso grūdo duonos, papildydami kanapių sėklomis.
  • Supjaustytą avokadą įmaišykite į salotas su daržovėmis ir ankštiniais produktais.
  • Į kokteilį dėkite banano ar avokado, kad gėrimas būtų tirštesnis ir sotesnis.

Jeigu svarbu sutaupyti ir turėti greitą užkandį, bananas dažnai bus praktiškesnis. Jei norisi daugiau skaidulų ir nesočiųjų riebalų, naudingas pasirinkimas yra avokadas.

Vieno vaisiaus nepakanka

Normalus kraujospūdis priklauso nuo daugelio dalykų: bendros mitybos, suvartojamos druskos, fizinio aktyvumo, kūno svorio, miego ir gydytojo paskirto gydymo. Nei bananas, nei avokadas nepakeičia vaistų ar medicininės priežiūros.

Todėl klausimas, avokadas ar bananas, neturėtų virsti griežta dvikova. Įvairus racionas, kuriame telpa abu vaisiai, dažniausiai yra praktiškesnis ir naudingesnis pasirinkimas nei bandymas išskirti vieną geriausią produktą.

Aukštas cholesterolis? Antioksidantai siejosi su 21 proc. mažesne mirties rizika

Justinas Rimkevičius
-
0
Aukštas cholesterolis? Antioksidantai siejosi su 21 proc. mažesne mirties rizika

Aukštas cholesterolio kiekis dažnai vertinamas kaip vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Tačiau svarbu ne tik tai, ko racione atsisakoma, bet ir tai, ką į jį įtraukiame dažniau.

Nauja didelės apimties analizė parodė, kad žmonėms, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, didesnis su maistu gaunamų antioksidantų kiekis siejosi su mažesne mirties rizika. Tai nėra garantuotas poveikis ar konkreti gydymo rekomendacija, tačiau rezultatai primena įvairios augalinės kilmės mitybos svarbą.

Analizuoti daugiau nei 25 tūkst. žmonių

2025 metais paskelbtoje analizėje nagrinėti 25 383 suaugusiųjų, turinčių aukštą cholesterolio kiekį, mitybos ir sveikatos duomenys. Dalyviai buvo stebimi vidutiniškai 111 mėnesių, tai yra ilgiau nei devynerius metus.

Antioksidantų kiekis vertintas pagal šešias maistines medžiagas: cinką, seleną, karotenoidus bei vitaminus A, C ir E. Vertinti tik su maistu gaunami junginiai, todėl į skaičiavimus nebuvo įtraukti maisto papildai.

Per stebėjimo laikotarpį užregistruotos 3 810 mirčių. Iš jų 1 218 buvo susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, o 883 – su vėžiu.

Mažesnė rizika nustatyta keliose srityse

Dalyvių, kurie pagal antioksidantų vartojimą pateko į aukščiausią grupę, bendros mirties rizika buvo 21 procentu mažesnė nei tų, kurių suvartojimas buvo mažiausias.

Šioje grupėje taip pat nustatyta 27 procentais mažesnė mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei 28 procentais mažesnė mirties nuo vėžio rizika. Vis dėlto šie skaičiai rodo sąsają, o ne įrodo, kad būtent antioksidantai tiesiogiai pailgino gyvenimą.

Stipriausias ir nuosekliausias ryšys nustatytas vertinant vitaminą E. Kitų antioksidantų rezultatai buvo ne tokie vienodi, todėl vienos konkrečios medžiagos išskirti kaip svarbiausios negalima.

Galimas vaidmuo tenka uždegimui

Antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso – disbalanso, kai organizme susidaro per daug žalojančių reaktyviųjų molekulių. Šis procesas siejamas su lėtiniu uždegimu, atsparumu insulinui ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais.

Analizėje didesnis antioksidantų kiekis buvo susijęs ir su mažesniu uždegimo žymenų kiekiu kraujyje. Tačiau uždegimas paaiškino tik maždaug 1-4 procentus stebėto ryšio, todėl vien šiuo mechanizmu rezultatų paaiškinti negalima.

Antioksidantų verta ieškoti įvairiame maiste

Norint papildyti racioną antioksidantais, nebūtina orientuotis į vieną produktą ar pirkti papildus. Įvairi mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, riešutų, sėklų, ankštinių ir viso grūdo produktų, leidžia gauti skirtingų maistinių medžiagų.

  • Vitamino E yra migdoluose, lazdynų riešutuose, saulėgrąžų sėklose, špinatuose, brokoliuose, kiviuose ir manguose.
  • Karotenoidų gausu morkose, saldžiosiose bulvėse, paprikose, pomidoruose ir moliūguose.
  • Vitamino C šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, braškės, paprikos, brokoliai ir briuseliniai kopūstai.
  • Vitamino A šaltiniai – saldžiosios bulvės, morkos, špinatai ir lapiniai kopūstai.
  • Cinko galima gauti iš pupelių, riešutų, viso grūdo produktų, jautienos ir austrių.
  • Seleno yra jūros gėrybėse, mėsoje, viso grūdo produktuose ir bertoletijose.

Riebaluose tirpstantį vitaminą E organizmas geriau panaudoja valgant jį kartu su sveikaisiais riebalais. Pavyzdžiui, špinatų salotas galima pagardinti alyvuogių aliejumi.

Rezultatus reikia vertinti atsargiai

Antioksidantai esant aukštam cholesteroliui nėra atskira gydymo priemonė ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų. Analizė buvo stebimojo pobūdžio, o dalyvių mityba vertinta pagal tik dvi paros apklausas, todėl ji galėjo nevisiškai atspindėti įprastą valgymą.

Jeigu cholesterolio kiekis padidėjęs, mitybos planą geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu. Tikslingiausia ne vaikytis vieno vitamino, o palaipsniui didinti daržovių, vaisių, ankštinių, riešutų ir viso grūdo produktų įvairovę.

Aukštas kraujospūdis? Konservuotos sriubos skardinėje slepiasi svarbi gudrybė

Justinas Rimkevičius
-
0
Aukštas kraujospūdis? Konservuotos sriubos skardinėje slepiasi svarbi gudrybė

Konservuota sriuba atrodo kaip greitas ir patogus pasirinkimas, tačiau aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms verta atidžiai perskaityti etiketę. Didžiausias rūpestis dažniausiai yra ne kalorijos, o natris – vienoje skardinėje jo gali būti beveik visa dienos norma.

Konservuota sriuba gali tikti ir tuomet, kai kraujospūdis aukštas, jei produktas pasirenkamas sąmoningai. Pirmiausia reikėtų žiūrėti ne į užrašus priekinėje pakuotės pusėje, o į maistingumo lentelę, porcijos dydį ir sudedamųjų dalių sąrašą.

Natris slepiasi ne tik sūriame skonyje

Suaugusiesiems rekomenduojama per dieną suvartoti mažiau nei 2300 mg natrio. Maistingumo etiketėje 5 proc. paros normos arba mažesnis kiekis laikomas mažu, o 20 proc. ir daugiau rodo didelį kiekį.

Per didelis natrio kiekis siejamas su didesne aukšto kraujospūdžio rizika. Natris skatina organizmą sulaikyti daugiau skysčių, todėl padidėja kraujo tūris ir kraujospūdis. Dėl to net visai nesūri atrodanti sriuba gali turėti nemažai natrio.

Skonis nėra patikimas vertinimo būdas. Tiksliausią atsakymą pateikia etiketė.

Porcijos dydis dažnai klaidina

Daugelio konservuotų sriubų skardinėse būna maždaug dvi porcijos. Jei suvalgoma visa skardinė, reikia padvigubinti visus lentelėje nurodytus skaičius, įskaitant natrio kiekį.

Pavyzdžiui, jei vienoje porcijoje nurodyta 700 mg natrio, visa skardinė suteiks jau 1400 mg. Tai sudaro didelę dalį rekomenduojamos dienos normos, ypač jei tą pačią dieną valgoma duonos, sūrio, mėsos gaminių ar kitų sūresnių produktų.

Užrašai ant pakuotės turi skirtingą reikšmę

Ne visi teiginiai apie mažesnį druskos kiekį reiškia tą patį. Renkantis produktą, naudinga atskirti šiuos užrašus:

  • „Be natrio“ arba „be druskos“ reiškia, kad porcijoje yra mažiau nei 5 mg natrio.
  • „Labai mažai natrio“ reiškia ne daugiau kaip 35 mg porcijoje.
  • „Mažai natrio“ reiškia ne daugiau kaip 140 mg porcijoje.
  • „Sumažintas natrio kiekis“ reiškia, kad jo yra bent 25 proc. mažiau nei įprastame produkte.
  • „Lengvai sūdyta“ reiškia bent 50 proc. mažesnį natrio kiekį.
  • „Be pridėtos druskos“ nereiškia, kad produkte natrio visai nėra, nes jo gali būti natūraliai arba kituose ingredientuose.

Užrašas „sumažintas natrio kiekis“ nebūtinai reiškia, kad sriuba yra mažai sūri. Todėl galutinį sprendimą vis tiek turėtų lemti maistingumo lentelė.

Daržovės ir pupelės sriubą padaro sotesnę

Palankesnis pasirinkimas dažniausiai būna sultinio, pomidorų, lęšių arba pupelių pagrindo sriuba, kurioje yra nemažai daržovių. Pupelės ir daržovės suteikia skaidulų bei kalio, o kalis padeda organizmui tvarkytis su natrio poveikiu.

Baltymų turinti sriuba taip pat ilgiau suteikia sotumo. Tai gali padėti greitai vėl neišalkti po valgio. Dėl šios priežasties verta ieškoti sriubų su pupelėmis, lęšiais ar kitais baltymų šaltiniais.

Kremines, sūrio ar ypač gausiai papildytas sriubas geriau palikti retesnėms progoms. Jose dažnai būna daugiau natrio ir sočiųjų riebalų. Tai nereiškia, kad jų būtina visiškai atsisakyti, tačiau jos neturėtų tapti pagrindiniu pasirinkimu siekiant mažinti kraujospūdį.

Pagerinkite sriubą namuose

Konservuotą sriubą galima naudoti kaip pagrindą, o ne valgyti tokią, kokia yra skardinėje. Į ją įdėjus papildomų produktų, padidėja maisto kiekis, skaidulų ir kalio dalis, o natrio koncentracija vienoje porcijoje sumažėja.

  • Įmaišykite šviežių arba šaldytų daržovių.
  • Įdėkite konservuotų pupelių be pridėtos druskos.
  • Praskieskite sriubą mažai natrio turinčiu sultiniu arba vandeniu.
  • Skoniui naudokite citrinų ar laimų sultis, actą, česnaką, imbierą arba šviežias žoleles.

Sudedamųjų dalių sąraše atkreipkite dėmesį į natrio junginius. Jo gali būti mononatrio glutamato, dinatrio fosfato, natrio kazeinato, sojų padažo, sultinio kubelių ar mielių ekstrakto sudėtyje. Jei keli iš šių ingredientų įrašyti sąrašo pradžioje, bendras natrio kiekis tikriausiai bus didesnis.

Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis arba vartojantiems vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, dėl dažnesnio tokių produktų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju ar dietistu. Konservuota sriuba nėra automatiškai netinkama, tačiau geriausią pasirinkimą lemia etiketė, porcijos dydis ir visa tos dienos mityba.

Šaltiniai

Akys graužia po darbo prie ekranų? Kalti gali 4 kasdieniai įpročiai

Justinas Rimkevičius
-
0
Akys graužia po darbo prie ekranų? Kalti gali 4 kasdieniai įpročiai

Ilgos valandos prie kompiuterio ar telefono dažnai baigiasi ne tik pavargusia galva. Akys ima graužti, sausėti, ašaroti, vaizdas trumpam susilieja, o vakare gali atsirasti ir galvos skausmas.

Akių nuovargis nuo ekranų dažniausiai nereiškia nuolatinio regėjimo pažeidimo. Vis dėlto kai kurie kasdieniai veiksmai šiuos nemalonius pojūčius sustiprina. Pakeitus vos kelis įpročius, akims tenka gerokai mažesnis krūvis.

Ilgas žiūrėjimas be pertraukos sausina akis

Susikaupę prie ekrano žmonės mirksi rečiau ir ne visada iki galo. Įprastai mirksėjimas padeda paskirstyti ašaras ir apsaugines riebalines medžiagas ant akies paviršiaus, o rečiau mirksint drėgmė greičiau išgaruoja.

Dėl to akys gali deginti, ašaroti, parausti arba trumpam matyti neryškiai. Ilgai nepertraukiamai žiūrint į ekraną, taip pat nuolat dirba fokusavimą atliekantys akių raumenys.

Praktiška taisyklė yra 20-20-20: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelkite į maždaug 6 metrų atstumu esantį daiktą. Pertraukos metu verta atsistoti, šiek tiek pajudėti ir sąmoningai kelis kartus lėtai bei iki galo sumirksėti. Jei akys nuolat sausėja, gali padėti dirbtinės ašaros, tačiau dėl dažnų simptomų geriau pasitarti su akių gydytoju.

Telefonas per arti didina akių krūvį

Smulkus tekstas ir trumpas atstumas verčia akis daugiau dirbti. Tuomet dažniau atsiranda akių nuovargis, kaktos ar smilkinių maudimas, o po ilgesnio skaitymo vaizdas tolumoje gali atrodyti neryškus.

Telefoną laikykite maždaug 40-45 centimetrų atstumu nuo veido, o monitorių statykite maždaug per ištiestos rankos atstumą. Jei tekstas per mažas, padidinkite šriftą, o ne artinkite ekraną prie akių.

Monitoriaus viršus turėtų būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Kai ekranas pastatytas per aukštai, labiau atsiveria akies paviršius ir drėgmė gali greičiau garuoti. Vyresniems nei 40 metų žmonėms, kurie skaitydami prisimerkia arba vis tolina telefoną, gali būti reikalingas regėjimo patikrinimas.

Per ryškus ekranas ne visada patogesnis

Jei ekranas daug šviesesnis arba tamsesnis už aplinką, akys nuolat prisitaiko. Tai gali sustiprinti įtampą, ypač dirbant prastai apšviestame kambaryje arba naudojantis telefonu lauke.

Ryškumą pritaikykite prie aplinkos: dieną ekranas gali būti šviesesnis, o prietemoje jį reikėtų pritemdyti. Automatinio ryškumo funkcija dažnai padeda išvengti staigių skirtumų.

Taip pat sumažinkite atspindžius. Kartais pakanka pakeisti lempos ar ekrano padėtį, sureguliuoti kontrastą arba naudoti matinį ekrano filtrą. Įprastu ryškumu naudojamas telefono ekranas tinklainės nepažeidžia, tačiau labai ryški šviesa tamsiame kambaryje gali būti tiesiog nemaloni.

Telefonas lovoje trukdo ne tik akims

Vakarinis naršymas lovoje vargina akis ir kartu gali apsunkinti užmigimą. Ekrano šviesa bei nuolatinė protinė stimuliacija gali atidėti miego pradžią, o prastas miegas kitą dieną sustiprina sausumo ir diskomforto pojūtį.

Telefoną geriausia padėti į šalį likus 1-2 valandoms iki miego. Jei vakare ekrano visiškai atsisakyti nepavyksta, įjunkite naktinį režimą, sumažinkite ryškumą ir naudokitės juo trumpiau.

Mėlynosios šviesos akiniai nėra būtina priemonė akių nuovargiui mažinti. Dabartiniai duomenys nerodo, kad įprasta ekranų šviesa kenktų tinklainei, o tokie akiniai nepatikimai sumažina akių diskomfortą.

Keli papildomi dalykai, kurie padeda

  • Drėkintuvas gali būti naudingas sausame kambaryje.
  • Ventiliatorių ir oro kondicionierių nenukreipkite tiesiai į veidą.
  • Netrinkite niežtinčių ar pavargusių akių.
  • Kontaktinių lęšių nenešiokite ilgiau, nei nurodyta, ir nemiegokite su lęšiais, kurie tam nepritaikyti.
  • Kontaktinių lęšių nelaikykite ir neplaukite vandeniu.

Vaikams ir paaugliams svarbu riboti ekranų laiką bei kasdien skirti laiko buvimui lauke. Jei neryškus matymas, galvos skausmai ar akių tempimas nepraeina pailsėjus, dažnai prisimerkiate arba telefoną vis tolinate nuo veido, reikėtų užsirašyti akių patikrai. Priežastis gali būti sausos akys, pasikeitęs akinių stiprumas ar kita išsprendžiama problema.

Šaltiniai

123...6831 iš 683 psl.