Pradžia Tinklaraštis

Moliūgų ir šokolado pyragas: marmurinį raštą sugadins per ilgas maišymas

Rūta Mickevičienė
-
0
Moliūgų ir šokolado pyragas: marmurinį raštą sugadins per ilgas maišymas

Rudenį moliūgas tinka ne tik sriuboms ar troškiniams. Įmaišytas į tešlą, jis pyragui suteikia drėgnumo, o derinamas su juoduoju šokoladu ir cinamonu sukuria sodrų, jaukų desertą prie arbatos.

Šis moliūgų ir šokolado pyragas kepamas iš vienos tešlos, kuri padalijama į dvi dalis. Į vieną jų įmaišomas tirpintas šokoladas, o abi masės sluoksniuojamos ir lengvai sujungiamos medine mentele. Taip paviršiuje ir pjūvyje susidaro dailus marmurinis raštas.

Ingredientai

  • 250 g moliūgo
  • 100 g rudojo cukraus
  • 150 g miltų
  • 150 g juodojo šokolado
  • 4 kiaušiniai
  • 75 ml saulėgrąžų aliejaus
  • 16 g kepimo miltelių
  • 1 valgomasis šaukštas malto cinamono
  • cukraus pudros papuošimui
  • mėtos lapelių papuošimui, jei norisi

Gaminimas

  1. Paruoškite kepimo formą: ištepkite ją aliejumi ir lengvai pabarstykite miltais. Taip iškepusį pyragą bus lengviau išimti.
  2. Šokoladą sulaužykite gabalėliais ir ištirpinkite vandens vonelėje. Nukelkite nuo kaitros ir palikite trumpam atvėsti, kol ruošite tešlą.
  3. Moliūgą nuplaukite, prireikus nulupkite ir sutarkuokite smulkia tarka. Sutarkuotą masę atidėkite į šalį.
  4. Atskirame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir maltą cinamoną. Sausus ingredientus kol kas palikite paruoštus įmaišyti į tešlą.
  5. Kiaušinius įmuškite į gilesnį dubenį ir plakite mikseriu. Pamažu suberkite rudąjį cukrų, tada supilkite saulėgrąžų aliejų. Plakite, kol masė taps vientisa.
  6. Į kiaušinių masę suberkite miltų, kepimo miltelių ir cinamono mišinį. Įmaišykite tarkuotą moliūgą ir gerai išmaišykite, kad ingredientai tolygiai pasiskirstytų.
  7. Tešlą padalykite į dvi dalis. Į vieną jų supilkite tirpintą šokoladą ir dar kartą išmaišykite.
  8. Šokoladinę tešlos dalį supilkite į paruoštą formą. Ant viršaus paskleiskite likusią šviesią tešlą. Medine mentele lengvai permaišykite abi mases, tačiau nepaverskite jų visiškai vientisomis. Būtent taip išgausite gražų marmurinį raštą.
  9. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių. Ar pyragas iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku. Įsmeigus jį į kepinio vidurį, pagaliukas turėtų išlįsti be žalios tešlos likučių.
  10. Iškepusį pyragą visiškai atvėsinkite formoje. Tada atsargiai išimkite, pabarstykite cukraus pudra ir, jei norisi, papuoškite mėtos lapeliais.

Kaip išgauti gražų raštą

Šio pyrago išvaizda priklauso nuo paskutinio tešlos paruošimo etapo. Šokoladinę masę ir šviesią tešlą pilkite sluoksniais, o mentele perbraukite tik kelis kartus. Jei maišysite per ilgai, abi dalys susilies ir marmurinis efektas taps mažiau pastebimas.

Šokoladą patogu tirpinti vandens vonelėje, nes taip jis šyla tolygiau. Prieš įmaišydami jį į tešlą, leiskite šiek tiek pravėsti. Labai karšto šokolado nereikėtų pilti tiesiai ant kiaušinių masės.

Kada pyragą pjaustyti

Iškepusio pyrago neskubėkite iš karto išimti iš formos. Vėsdamas jis sutvirtėja, todėl mažiau trupa ir lengviau išlaiko savo formą. Atvėsusį pyragą patogiau pjaustyti riekelėmis, o cukraus pudrą geriausia berti jau prieš patiekiant.

Moliūgų ir šokolado pyragas tinka prie juodosios arbatos, kavos ar kito mėgstamo šilto gėrimo. Cinamonas suteikia kepiniui malonų prieskonį, o moliūgas tešlai prideda švelnumo ir drėgnumo.

Kad pyragas pavyktų

  • Prieš pradėdami pasiruoškite visus ingredientus, nes tešlą reikės padalyti ir greitai sujungti su šokoladu.
  • Miltus, kepimo miltelius ir cinamoną pirmiausia sumaišykite atskirai, kad prieskonis ir kepimo milteliai pasiskirstytų tolygiai.
  • Sutarkuotą moliūgą įmaišykite į bendrą tešlą prieš ją dalydami į dvi dalis.
  • Kepimo laikas gali priklausyti nuo formos ir orkaitės, todėl po 30 minučių patikrinkite pyragą mediniu pagaliuku.

Nustebins ne vieną: virtas šis žalumynas dar geriau mažina kraujospūdį

Justinas Rimkevičius
-
0
Nustebins ne vieną: virtas šis žalumynas dar geriau mažina kraujospūdį

Padidėjus kraujospūdžiui, dažnai pirmiausia galvojama apie druskos mažinimą. Tačiau ne mažiau svarbu, kokias daržoves į mitybą įtraukiame dažniau. Viena iš širdžiai palankios mitybos dalių gali būti špinatai.

Įdomu tai, kad virti špinatai kai kuriais atvejais yra praktiškesnis pasirinkimas nei didelis dubuo žalių lapų. Kaitinami špinatai smarkiai susitraukia, todėl vienoje porcijoje telpa daugiau pačios daržovės ir joje esančių mineralų.

Špinatuose mažai natrio

Vienas svarbiausių špinatų privalumų – nedidelis natrio kiekis. Per didelis natrio kiekis skatina organizmą sulaikyti skysčius, todėl kraujagyslėms tenka didesnis krūvis ir gali padidėti kraujospūdis.

Dėl to švieži arba šaldyti špinatai dažniausiai yra geresnis pasirinkimas nei konservuoti. Konservuotose daržovėse neretai būna daugiau druskos, todėl perkant verta patikrinti etiketę ir rinktis produktą be papildomų padažų ar gausaus sūdymo.

Verdant porcijoje telpa daugiau kalio

Špinatai yra vieni iš kalio turinčių žalumynų. Šis mineralas padeda organizmui pašalinti dalį natrio su šlapimu ir prisideda prie kraujagyslių sienelių atsipalaidavimo. Todėl pakankamas kalio kiekis svarbus bendrame mitybos plane, skirtame kraujospūdžiui kontroliuoti.

Verdant špinatai praranda didelę dalį tūrio. Kitaip tariant, puodeliui virtų lapų sunaudojama gerokai daugiau daržovės nei puodeliui žalių lapų. Dėl šios priežasties virti špinatai tampa patogiu būdu vienos porcijos metu suvalgyti daugiau kalio.

Tačiau tai nereiškia, kad žali špinatai yra prastesni. Jie puikiai tinka salotoms, sumuštiniams ar kokteiliams. Svarbiausia į mitybą įtraukti įvairiai paruoštų daržovių, o ne apsiriboti vienu būdu.

Magnis ir augaliniai nitratai

Virtuose špinatuose taip pat gausu magnio. Šis mineralas dalyvauja daugelyje organizmo procesų, įskaitant raumenų ir kraujagyslių veiklą. Vien špinatai hipertenzijos neišspręs, tačiau jie gali tapti mitybos dalimi, kurioje netrūksta daržovių, ankštinių augalų, viso grūdo produktų ir kitų magnio šaltinių.

Špinatų lapuose yra ir natūralių nitratų. Organizme jie gali būti paverčiami junginiais, susijusiais su kraujagyslių išsiplėtimu ir kraujotaka. Tyrimų apžvalgos rodo, kad didesnis maistinių nitratų kiekis kai kuriais atvejais siejamas su nedideliu kraujospūdžio sumažėjimu, tačiau poveikis nėra vienodas visiems žmonėms.

Maisto produktas negali akimirksniu sumažinti aukšto kraujospūdžio. Špinatai neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų vaistų ar reguliaraus kraujospūdžio stebėjimo.

Kaip špinatus įtraukti į meniu

Šviežius špinatus galima dėti į salotas, omletą, sriubą ar troškinį. Šaldyti lapai tinka greitam garnyrui, makaronų padažui arba daržovių sriubai.

  • Rinkitės šviežius arba šaldytus špinatus be pridėtos druskos.
  • Virtus lapus pagardinkite česnaku, citrinų sultimis, alyvuogių aliejumi ar žolelėmis.
  • Jeigu naudojate konservuotus špinatus, patikrinkite natrio kiekį ir, jei įmanoma, rinkitės mažiau sūrų variantą.
  • Špinatus derinkite su kitomis daržovėmis, pupelėmis, lęšiais ar viso grūdo produktais.

Gaminant špinatus nereikia jų ilgai kaitinti. Trumpas virimas ar troškinimas padeda sumažinti dalį vandenyje tirpių oksalatų, todėl kai kuriems žmonėms špinatai gali būti lengviau pritaikomi mityboje.

Kada reikėtų pasitarti su gydytoju

Daugiau kalio tinka ne visiems. Sergant lėtine inkstų liga, esant padidėjusiam kalio kiekiui kraujyje arba vartojant tam tikrus vaistus, kalio gausių produktų kiekį gali tekti riboti.

Jeigu kraujospūdis nuolat padidėjęs, vien mitybos pakeitimų nepakanka. Reikšmės turi ir fizinis aktyvumas, miego trukmė, kūno svoris, alkoholio kiekis, suvartojama druska bei gydytojo paskirtas gydymas. Špinatai šiuo atveju yra ne vaistas, o viena iš širdžiai palankios mitybos dalių.

Šaltiniai

Vištiena viename kepimo inde: kaip kartu iškepa ir tirštas padažas?

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Vištiena viename kepimo inde: kaip kartu iškepa ir tirštas padažas?

Vištiena su padažu, bulvėmis ir daržovėmis gali tapti visa vakariene, kuriai paruošti prireiks tik vieno kepimo indo. Viskas į orkaitę keliauja beveik vienu metu, o padažas sutirštėja kepdamas kartu su vištienos sultimis.

Šiam receptui geriausiai tinka vištienos šlaunelės su kaulu ir odele. Jos išlieka sultingos, gražiai apskrunda, o išsiskyrusios sultys suteikia padažui sodrų skonį.

Ingredientai

  • 1-1,25 kg vištienos šlaunelių su kaulu ir odele, maždaug 4-5 didesni gabalėliai
  • 1 valgomasis šaukštas alyvuogių aliejaus

Vištienos prieskoniams

  • 1,5 arbatinio šaukštelio saldžiosios paprikos
  • 0,5 arbatinio šaukštelio česnakų miltelių
  • 0,5 arbatinio šaukštelio svogūnų miltelių arba papildomai česnakų miltelių
  • 1 arbatinis šaukštelis džiovintų čiobrelių
  • 1 arbatinis šaukštelis druskos
  • 0,25 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų

Bulvėms ir daržovėms

  • 600 g mažų bulvių su odele, supjaustytų maždaug 1,75 cm gabalėliais
  • 3 morkos, nuluptos ir supjaustytos maždaug 7 mm griežinėliais
  • 1 didelis raudonasis svogūnas, supjaustytas maždaug 1 cm skiltelėmis
  • 2 česnako skiltelės, susmulkintos
  • 1,5 valgomojo šaukšto alyvuogių aliejaus
  • 1 arbatinis šaukštelis druskos
  • 0,25 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų

Padažui

  • 0,33 puodelio paprastų kvietinių miltų
  • 2,5 puodelio mažai sūraus jautienos sultinio
  • 1 arbatinis šaukštelis tamsaus sojų padažo, pasirinktinai
  • 0,5 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų

Pasirinktinai

  • 1 puodelis šaldytų žirnelių, atšildytų
  • 1 arbatinis šaukštelis čiobrelių lapelių apibarstyti

Gaminimas

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Jei naudojate ventiliatorių, rinkitės 180 laipsnių temperatūrą.
  2. Į dubenį sudėkite bulves, morkas, svogūną ir česnaką. Supilkite alyvuogių aliejų, įberkite druskos bei pipirų ir gerai išmaišykite. Daržoves paskleiskite maždaug 35 × 26 cm dydžio kepimo inde.
  3. Vištienos šlauneles sudėkite į tą patį dubenį, apšlakstykite aliejumi ir apverskite, kad juo pasidengtų abi pusės. Prieskonius sumaišykite atskirai ir paskirstykite ant vištienos, daugiausia berkite ant odelės. Šlauneles išdėliokite ant daržovių, o išsikišusią odelę pakiškite po gabalėliais.
  4. Į dubenį suberkite miltus ir įpilkite maždaug pusę puodelio jautienos sultinio. Išplakite iki vientisos masės, tada supilkite likusį sultinį, sojų padažą ir pipirus. Miltus pirmiausia maišykite su nedideliu kiekiu skysčio, kitaip padaže gali likti gumuliukų.
  5. Padažą supilkite į kepimo indą palei kraštą, tačiau neužpilkite juo vištienos, kad nenusiplautų prieskoniai.
  6. Vištieną lengvai apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir kepkite 45 minutes. Maišyti ar apversti nereikia. Pabaigoje vištiena turi būti gražiai apskrudusi, o padažas – burbuliuoti.
  7. Išimkite vištieną į lėkštę. Į kepimo indą suberkite atšildytus žirnelius ir mentele gerai išmaišykite padažą, ypač pasiekdami kampus, kuriuose jis būna tirštesnis.
  8. Daržoves ir padažą paskirstykite į dubenėlius, ant viršaus sudėkite vištieną ir, jei norite, pabarstykite čiobreliais.

Kaip susidaro padažas

Šio recepto išskirtinumas tas, kad padažo nereikia virti atskirame puode. Miltai, sultinys ir vištienos sultys susimaišo kepimo inde, o orkaitės karštis mišinį sutirština.

Jautienos sultinys pasirinktas neatsitiktinai. Jis suteikia padažui sodresnį skonį ir tamsesnę spalvą nei vištienos sultinys. Tamsus sojų padažas nėra būtinas, tačiau nedidelis jo kiekis padažą paryškina, o sojų skonio jame beveik nesijaučia.

Keli svarbūs niuansai

  • Šlaunelių su kaulu nereikėtų keisti vištienos krūtinėle, nes ji išskiria mažiau sulčių ir gali išsausėti.
  • Vištienos blauzdelės taip pat tinka, tačiau dėl didesnio paviršiaus ploto prieskonių reikėtų šiek tiek daugiau.
  • Be kaulo šlauneles geriausia dėti į kepimo indą vėliau, kad jos neperkeptų.
  • Šaldyti žirneliai įmaišomi tik pabaigoje, nes jiems pakanka kepimo inde likusios šilumos.
  • Jei padažas išėjo per tirštas, jį galima praskiesti trupučiu karšto vandens.

Vištiena su padažu patiekiama iš karto, kol mėsa karšta, o padažas dar šilkinis. Bulvės, morkos, svogūnai ir žirneliai čia pasirūpina garnyru, todėl papildomai ruošti beveik nieko nereikia.

Šaltinis: RecipeTin Eats

6 arbatos, kurios akimirksniu nuramina skrandį ir užgesina pilvo pūtimą

Justinas Rimkevičius
-
0
6 arbatos, kurios akimirksniu nuramina skrandį ir užgesina pilvo pūtimą

Sunkumas po valgio, nemalonus pūtimas ar staiga kilęs maudimas gali greitai sugadinti visą dieną. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, greitomis praryti pietūs ir nuolatinė įtampa verčia mūsų virškinimo sistemą dirbti ribinėmis pajėgomis, todėl nieko keisto, kad skrandis vis dažniau siunčia pagalbos signalus.

Kaip teigia užsienio sveikatos portalo „Verywell Health“ ekspertai, atkurti ramybę virškinamajame trakte gali padėti ne tik vaistai, bet ir paprasta, laiko patikrinta priemonė – tam tikrų rūšių zolių arbatos. Jos veikia kaip natūralus balzamas suerzintai gleivinei ir padeda atstatyti balansą žarnyne.

Kodėl skrandis maištauja ir iš kur atsiranda pilvo pūtimas?

Virškinimo sutrikimai ir varginantis gazų kaupimasis retai atsiranda be aiškios priežasties. Dažniausiai tai būna kasdienio gyvenimo būdo ir netinkamų mitybos įpročių pasekmė, su kuria susiduria kone kiekvienas.

Pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai kenkia jūsų skrandžiui:

  • Per greitas valgymas – skubotai praryjamas maistas ne tik blogiau susmulkinamas, bet ir skatina prisiryti daug oro, kuris vėliau virškinamajame trakte virsta skausmingu pūtimu.
  • Maitinimasis streso būsenoje – kai nervų sistema įsitempusi, organizmas sulėtina virškinimo fermentų gamybą, todėl maistas skrandyje tiesiog užsistovi.
  • Perdirbtas ir riebus maistas – sunkus, sintetiniais priedais turtingas maistas reikalauja didžiulių organizmo resursų ir skatina lėtinius uždegimus.
  • Saldinti, gazuoti gėrimai – jie ne tik dirgina skrandžio sieneles, bet ir tiesiogiai pripildo žarnyną nereikalingomis dujomis.
  • Skysčių trūkumas – negeriant pakankamai vandens, virškinimo sultys sutirštėja, o žarnyno veikla tampa vangus.

6 geriausios arbatos jūsų virškinimui ir skrandžio ramybei

Garuojantis arbatos virškinimui puodelis žaliosios arbatos lapelių fone
Natūralios arbatos virškinimui – geriausias pasirinkimas gerai savijautai ir lengvumui pilve palaikyti (Nuotrauka: Shutterstock).

Kai skrandžiui prireikia skubios pagalbos, verta atsigręžti į natūralius gėrimus. Šios šešios arbatų rūšys ne tik ramina suerzintus organus, bet ir padeda išvengti nemalonių simptomų ateityje.

Imbierinė arbata
tai tikra klasika, kai kalbama apie virškinimo gerinimą ir pykinimo malšinimą. Imbiere esantys aktyvūs junginiai skatina skrandžio išsivalymą, mažina raumenų spazmus bei reguliuoja rūgštingumą, todėl šis gėrimas ypač tinka kenčiantiems nuo padidėjusio rūgštingumo ar GERL simptomų.

Mėtų arbata
puikus pasirinkimas norintiems atpalaiduoti įsitempusius virškinamojo trakto raumenis. Pipirmėtėse esantis mentolis padeda greitai išsklaidyti susikaupusias dujas, sumažina skausmingą raištymą bei suteikia lengvumo jausmą po sotumo pertekriaus.

Kombučia
natūraliai fermentuota arbata, kurioje gausu gyvųjų bakterijų (probiotikų). Šis šiek tiek rūgštokas, gyvas gėrimas padeda efektyviau skaidyti maistą, gerina maistinių medžiagų įsisavinimą ir maitina gerąją žarnyno mikroflorą.

Ciberžolės arbata
pasižymi itin stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis dėl joje esančio kurkumino. Ši arbata efektyviai ramina sudirgusią gleivinę, padeda mažinti dujų kaupimąsi ir palaiko tinkamą tulžies išskyrimą, kas palengvina riebalų virškinimą.

Juodoji arbata
dėl ilgo fermentacijos proceso joje gausu tamsiųjų flavonoidų, kurie stiprina žarnyno sieneles ir teigiamai veikia mikrofloros įvairovę. Visgi reikėtų nepamiršti, kad ji turi kofeino, todėl vakare ja piktnaudžiauti nereikėtų.

Kiaulpienių šaknų arbata
nepelnytai pamirštas gėrimas, kuriame gausu natūralaus prebiotiko inulino. Ši medžiaga slopina žarnyno gleivinės uždegimus, skatina gerųjų bakterijų augimą ir padeda išvengti lėtinio pilvo pūtimo.

Kaip teisingai paruošti arbatą, kad išliktų visos naudingos savybės?

Daugelis daro didžiulę klaidą žoleles užpildami verdančiu 100°C vandeniu. Per karštas vanduo sunaikina jautrius antioksidantus, vitaminus ir etherinius aliejus, todėl gėrimas praranda didžiąją dalį savo gydomųjų savybių.

Norėdami išgauti maksimalią naudą, leiskite užvirusiam vandeniui pastovėti apie 3-5 minutes, kad jo temperatūra nukristų iki maždaug 80-85°C. Taip pat labai svarbu puodelį uždengti lėkštute ir leisti žolelėms pritraukti bent 7-10 minučių – taip neišgaruos vertingi eteriniai aliejai, kurie ir atlieka pagrindinį raminamąjį darbą jūsų skrandyje.

Neleiskite skrandžiui valdyti jūsų dienos

Sveikas virškinimas yra ne tik gera savijauta, bet ir puikios nuotaikos bei energijos pamatas. Įtraukę šias arbatas į savo kasdienybę, žengsite didelį žingsnį lengvesnio gyvenimo link, tačiau prisiminkite, kad geriausių rezultatų pasieksite tik derindami natūralias priemones su ramiu valgymo tempu bei tinkamu skysčių kiekiu.

Vištiena stiklainiuose: kodėl 6 valandų troškinimo nepakanka laikymui?

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Vištiena stiklainiuose: kodėl 6 valandų troškinimo nepakanka laikymui?

Ilgai troškinta vištiena stiklainiuose tinka tada, kai norisi iš anksto pasiruošti sotaus mėsos patiekalo. Mėsa troškinama kartu su svogūnais, laurų lapais ir kvapiaisiais pipirais, todėl tampa minkšta, sultinga ir aromatinga.

Vėliau vištieną galima patiekti su mėgstamu garnyru arba panaudoti sriubai, daržovių troškiniui, makaronams ir kitiems karštiems patiekalams. Šis receptas skirtas 1,5 kilogramo vištienos, o didžiausią dalį darbo atlieka ilgas, ramus troškinimas.

Ingredientai

  • 1,5 kg vištienos
  • 2 laurų lapai
  • 25 g druskos
  • 2 kvapieji pipirai
  • 30 g svogūno
  • Malti juodieji pipirai pagal skonį

Mėsą paruoškite prieš dėdami į stiklainius

Vištieną nuplaukite po tekančiu vandeniu ir supjaustykite nedideliais, panašaus dydžio gabalėliais. Taip mėsa puode troškinsis tolygiau. Sudėkite ją į gilų dubenį, įberkite druskos, pagardinkite maltais juodaisiais pipirais ir gerai išmaišykite, kad prieskoniai pasiskirstytų po visus gabalėlius.

Stiklainius išplaukite su maistine soda ir sterilizuokite pasirinktu būdu. Prieš naudojant jie turi būti švarūs ir visiškai paruošti, nes pagardinta vištiena bus dedama tiesiai į juos. Taip pat patikrinkite, ar dangteliai nepažeisti ir tinkamai užsidaro.

Gaminimas

  1. Į kiekvieno stiklainio dugną įdėkite po pusę laurų lapo, vieną svogūno žiedą ir po vieną kvapųjį pipirą.
  2. Sudėkite pagardintą vištieną į stiklainius, kiekvieną gabalėlį gerai prispausdami.
  3. Prie stiklainio krašto palikite maždaug 2-3 cm tarpo, kad liktų vietos susidarančiam skysčiui ir riebalams.
  4. Stiklainius uždenkite dangteliais, tačiau jų neužveržkite per stipriai.
  5. Didelio puodo dugną išklokite rankšluosčiu, sustatykite stiklainius ir pripilkite šilto vandens iki vištienos lygio.
  6. Puodą statykite ant viryklės. Palaukite, kol vanduo užvirs, tada vištieną troškinkite apie 6 valandas.
  7. Baigę virti puodą nukelkite nuo kaitros, bet stiklainius palikite jame, kol jie visiškai atvės.

Stiklainius į puodą dėkite atsargiai, kad jie nesiliestų vienas su kitu ir nesuskiltų. Rankšluostis po stiklainiais sumažina tiesioginį karščio poveikį stiklui ir padeda jiems stabiliau stovėti puode.

Troškinant svarbu palaikyti ramų virimą, o ne smarkų burbuliavimą. Vandens lygį verta stebėti viso proceso metu: jei jo sumažėja, papildykite puodą šiltu vandeniu, kad stiklainiai būtų apsemti iki vištienos lygio.

Kaip laikyti paruoštą vištieną

Šaltinyje nurodoma atvėsusius stiklainius laikyti šaldytuve arba vėsioje patalpoje. Vis dėlto namuose vandeninėje vonelėje paruošta mėsa neturėtų būti laikoma kambario temperatūroje kaip ilgai galiojantys konservai, nes vištiena yra mažo rūgštingumo produktas.

Saugiausia šiuo būdu paruoštą mėsą laikyti šaldytuve ir suvartoti per trumpą laiką. Jei norite vištieną laikyti kelis mėnesius kambario temperatūroje, būtinas specialus slėginis konservavimo prietaisas ir patikrintas mėsos konservavimo būdas. Vien ilgo troškinimo stiklainiuose tam nepakanka.

Prieš perkeldami stiklainius į šaldytuvą įsitikinkite, kad jie visiškai atvėsę. Laikykite juos uždengtus ir naudokite tik tuomet, kai indas bei jo dangtelis atrodo nepažeisti.

Su kuo patiekti vištieną

Atvėsusią vištieną galima pašildyti ir patiekti su bulvėmis, ryžiais, grikiais ar makaronais. Kadangi mėsa jau būna pagardinta svogūnais, laurų lapais ir pipirais, ją patogu naudoti kaip pagrindą greitam pietų ar vakarienės patiekalui.

Ji taip pat tinka į sriubas, daržovių troškinius ir kitus karštus patiekalus, kai reikia greitai paruošti sotesnį valgį. Prireikus į puodą galima supilti ir dalį stiklainyje susidariusio skysčio – jis suteiks patiekalui daugiau skonio bei sultingumo.

Prieš patiekdami patikrinkite stiklainio dangtelį ir mėsos kvapą. Jei dangtelis išsipūtęs, stiklainis nesandarus arba turinys skleidžia neįprastą kvapą, tokios vištienos neragaukite.

Vištiena ar kalakutiena: baltymų skirtumas vos 0,4 gramo, bet svarbu visai kas kita

Justinas Rimkevičius
-
0
Vištiena ar kalakutiena: baltymų skirtumas vos 0,4 gramo, bet svarbu visai kas kita

Vištiena ar kalakutiena dažnai atsiduria priešingose sveikesnės mitybos pasirinkimo pusėse. Tačiau kalbant būtent apie baltymus, jų skirtumas toks mažas, kad daugumai žmonių jis neturės praktinės reikšmės.

Abi paukštienos rūšys suteikia visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, seleno ir fosforo. Kuris variantas tinkamesnis, dažniau lemia pasirinktas gabalas ir paruošimo būdas, o ne pats paukštienos pavadinimas.

Baltymų kiekis beveik nesiskiria

Maždaug 85 gramų virtos vištienos porcijoje yra apie 25,2 gramo baltymų. Tokio pat dydžio kalakutienos porcija suteikia apie 25,6 gramo. Taigi kalakutiena turi vos 0,4 gramo daugiau baltymų.

Šis skirtumas per mažas, kad iš esmės pakeistų žmogaus galimybes surinkti reikiamą baltymų kiekį. Abi rūšys aprūpina visomis devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Jos reikalingos raumenų ir kitų audinių atsinaujinimui, hormonų gamybai bei normaliai imuninės sistemos veiklai.

Renkantis svarbesnė mėsos dalis

Vištienos ar kalakutienos maistinė vertė gali gerokai pasikeisti priklausomai nuo to, kurią dalį renkatės. Krūtinėlė paprastai yra liesesnė, o šlaunelėse ir blauzdelėse būna daugiau riebalų bei kalorijų.

Tamsioje mėsoje taip pat yra daugiau mioglobino – raumenų baltymo, susijusio su deguonies kaupimu. Dėl to joje dažnai randama daugiau geležies ir cinko nei baltoje mėsoje. Tai nereiškia, kad tamsią mėsą reikėtų išbraukti iš raciono. Tiesiog porcijos maistinė sudėtis bus kitokia.

Odelė suteikia nedaug papildomų baltymų, tačiau padidina riebalų ir kalorijų kiekį. Jei norite liesesnio patiekalo, rinkitės mėsą be odelės.

Gaminimo būdas pakeičia rezultatą

Net ir liesa paukštiena gali tapti gerokai kaloringesnė, jei kepama su daug aliejaus arba apvoliojama džiūvėsėliuose. Kepant aliejuje padidėja riebalų ir kalorijų kiekis, o prieskonių mišiniai, padažai bei marinatai kartais prideda nemažai cukraus ar druskos.

Kasdieniam meniu paprasčiau rinktis:

  • orkaitėje keptą krūtinėlę be odelės;
  • ant grotelių keptą paukštieną su nedideliu kiekiu riebalų;
  • troškintą mėsą su daržovėmis;
  • virtą arba garuose paruoštą paukštieną.

Perdirbti gaminiai, tokie kaip dešrelės, rūkyta paukštiena ar sumuštinių mėsa, dažnai turi daugiau natrio ir kitų priedų. Todėl šviežiai paruošta vištiena ar kalakutiena paprastai yra paprastesnis būdas kontroliuoti patiekalo sudėtį.

Abiejų rūšių mėsa suteikia svarbių medžiagų

Paukštiena nėra vien baltymų šaltinis. Joje esantys B grupės vitaminai padeda organizmui iš maisto išgauti energiją ir palaiko normalią nervų sistemos veiklą.

Selenas svarbus skydliaukės funkcijai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo. Fosforas reikalingas kaulams ir dantims. Tamsesnėje mėsoje esanti geležis ir cinkas taip pat prisideda prie svarbių organizmo funkcijų.

Dėl to vištiena ar kalakutiena gali būti įtraukiamos į įvairų racioną kartu su žuvimi, kiaušiniais, pupelėmis ir lęšiais. Įvairesni baltymų šaltiniai padeda gauti skirtingų maistinių medžiagų.

Kaip pasirinkti pagal savo tikslą

Jei svarbiausia sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį, rinkitės liesą, be odelės paruoštą krūtinėlę. Jei norisi sodresnio skonio arba svarbu gauti daugiau geležies ir cinko, tamsi mėsa taip pat gali būti tinkama.

Perkant maltą paukštieną, naudinga patikrinti liesos mėsos ir riebalų santykį. Pavyzdžiui, 93 procentai liesos mėsos ir 7 procentai riebalų leis tiksliau įvertinti, ką dedate į patiekalą.

Suaugusiam sveikam žmogui rekomenduojama per parą gauti apie 1,2-1,6 gramo baltymų vienam kūno kilogramui, tačiau poreikis priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo ir bendro kalorijų kiekio. Todėl renkantis tarp šių dviejų produktų nereikia vaikytis minimalaus baltymų skirtumo. Daug svarbiau porcijos dydis, mėsos dalis ir tai, kaip ji paruošta.

Šaltiniai

Tas pats užkandis netinka prieš ir po treniruotės: ką rinktis?

Justinas Rimkevičius
-
0
Tas pats užkandis netinka prieš ir po treniruotės: ką rinktis?

Maistas prieš sportą ir po jo neturi būti sudėtingas. Tinkamu metu suvalgytas nedidelis užkandis gali suteikti daugiau energijos treniruotei, o po fizinio krūvio pasirinktas maistas padeda organizmui atsigauti.

Vis dėlto tas pats pasirinkimas netinka abiem atvejais. Prieš treniruotę svarbiausi greitai pasisavinami angliavandeniai, o po jos praverčia angliavandenių ir baltymų derinys.

Prieš sportą rinkitės lengvai virškinamą maistą

Užkandžiai prieš treniruotę dažniausiai valgomi likus maždaug 30-60 minučių iki fizinio aktyvumo. Tuo metu geriau rinktis maistą, kuriame gausu angliavandenių, tačiau yra mažiau riebalų, skaidulų ir baltymų.

Toks maistas greičiau suvirškinamas ir rečiau sukelia sunkumo jausmą ar pilvo diskomfortą treniruotės metu. Užkandis ypač praverčia, jei nuo paskutinio valgymo praėjo nemažai laiko arba planuojate sportuoti bent 45 minutes.

Jei laukia trumpas pasivaikščiojimas, lengva jogos treniruotė ar ramus golfo žaidimas, papildomai valgyti nebūtina, nebent jaučiate alkį.

3 paprasti pasirinkimai prieš treniruotę

  • Arbūzas. Jame yra daug vandens, todėl jis padeda papildyti skysčių atsargas. Dviejų puodelių porcija suteikia apie 23 gramus lengvai pasisavinamų angliavandenių.
  • Razinos. Maždaug ketvirtadalyje puodelio yra apie 32 gramai angliavandenių. Tai patogus, nedidelis ir koncentruotas užkandis prieš aktyvumą.
  • Bananas. Jį lengva pasiimti, jis dažniausiai nesunkiai virškinamas, suteikia angliavandenių ir kalio. Banane esantys skirtingi cukrūs greitai pasiekia raumenis, todėl šis vaisius tinka prieš treniruotę.

Jei sportuojate anksti ryte ir nenorite sočių pusryčių, pakanka nedidelio vaisiaus ar kelių razinų. Svarbiausia – nevalgyti didelės porcijos likus vos kelioms minutėms iki treniruotės.

Po treniruotės svarbūs ir baltymai, ir angliavandeniai

Fizinis krūvis, tiek ištvermės, tiek jėgos treniruotė, naudoja glikogeno atsargas. Angliavandeniai padeda jas papildyti, o baltymai suteikia aminorūgščių, reikalingų raumenims atsistatyti.

Po intensyvesnio sporto užkandis ar gėrimas, kuriame yra abiejų šių maistinių medžiagų, gali būti naudingas iš karto po treniruotės. Tai ypač aktualu, jei iki kito įprasto valgymo dar liko nemažai laiko.

3 idėjos, ką rinktis po sporto

Po treniruotės tinka ne tik specialūs sporto produktai. Įprastas maistas taip pat gali suteikti organizmui tai, ko jam reikia.

  • Varškė. Pusė puodelio liesos varškės suteikia apie 14 gramų baltymų. Ją galima valgyti su uogomis ir trupučiu medaus arba rinktis sūrų derinį su agurku bei skrudintais avinžirniais.
  • Vaisių kokteilis. Į jį galima dėti uogų, citrusinių vaisių, obuolių, vyšnių ar mango. Toks gėrimas aprūpina skysčiais ir leidžia vienu metu derinti vaisius su baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, jogurtu.
  • Šokoladinis pienas. Jame yra skysčių, angliavandenių, baltymų ir elektrolitų, tarp jų – kalcio, natrio, kalio bei magnio. Tai patogus variantas, kai po sporto nesinori kieto maisto.

Porciją rinkitės pagal treniruotę

Nėra būtinybės valgyti prieš kiekvieną fizinį aktyvumą. Trumpai ir ramiai mankštai dažnai pakanka įprastų dienos valgymų, o ilgesnei ar intensyvesnei treniruotei reikia daugiau energijos.

Taip pat svarbu stebėti savo savijautą. Jei nuo didesnio užkandžio pučia pilvą ar pykina, porciją sumažinkite ir rinkitės paprastesnį maistą, kuriame būtų mažiau riebalų ir skaidulų.

Po treniruotės nebūtina skubėti gaminti sudėtingų patiekalų. Vaisius prieš sportą ar stiklinė šokoladinio pieno po jo gali tapti praktišku pasirinkimu, kai norisi palaikyti energiją ir lengviau atgauti jėgas.

Vaisius valgote tik ryte dėl cukraus? Svarbiausia - visai ne laikas

Justinas Rimkevičius
-
0
Vaisius valgote tik ryte dėl cukraus? Svarbiausia - visai ne laikas

Jei stebite cukraus kiekį kraujyje, tikriausiai svarstėte, kada geriausia valgyti vaisius: ryte, tarp valgymų, prieš sportą ar kartu su pietumis? Vieno atsakymo visiems nėra. Vaisių valgymo laikas dažniausiai nėra toks svarbus kaip porcija, pasirinktas vaisius ir tai, su kuo jis valgomas.

Vaisiuose yra natūralių angliavandenių, todėl po jų suvalgymo gliukozės kiekis kraujyje gali padidėti. Vis dėlto tai nėra priežastis vaisių atsisakyti. Daug svarbiau juos rinktis apgalvotai ir nepamiršti, kad visas vaisius organizmui suteikia ne tik cukrų, bet ir skaidulų bei kitų naudingų medžiagų.

Paros metas nėra vienintelis atsakymas

Vaisius galima valgyti kaip užkandį, kartu su pagrindiniu maistu arba prieš fizinį krūvį. Prieš mankštą jie gali suteikti greitai panaudojamos energijos, o kai kuriems žmonėms vaisius patogiau įtraukti į pusryčius ar pietus.

Organizmo reakciją lemia ne vien laikrodis. Įtakos turi tuo metu esantis cukraus kiekis kraujyje, viso valgymo sudėtis, fizinis aktyvumas ir individualus jautrumas insulinui. Todėl griežta taisyklė, kad vaisius būtina valgyti tik konkrečiu paros metu, nėra pagrįsta.

Visas vaisius pranoksta sultis

Renkantis tarp vaisiaus ir sulčių, dažniausiai palankesnis yra visas vaisius. Jame esančios skaidulos lėtina virškinimą ir padeda gliukozei į kraują patekti tolygiau. Sultyse skaidulų lieka gerokai mažiau, o išgerti didesnį cukraus kiekį labai lengva.

Uogos dažnai pasirenkamos tada, kai norisi daugiau skaidulų ir mažesnio natūralaus cukraus kiekio. Tačiau nereikia manyti, kad kitus vaisius būtina išbraukti iš raciono. Svarbi porcija ir bendra dienos mityba.

Įprasta vaisių porcija – vienas vidutinio dydžio vaisius arba maždaug pusė puodelio supjaustytų vaisių. Tokia porcija dažnai suteikia apie 15 gramų angliavandenių, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo konkretaus vaisiaus. Džiovintuose vaisiuose angliavandeniai labiau koncentruoti, nes pašalintas vanduo, todėl jų kiekį patogiau riboti maždaug iki ketvirčio puodelio ir patikrinti etiketę.

Skaidulos ir polifenoliai keičia reakciją

Vaisiuose esančios tirpiosios skaidulos lėtina skrandžio išsituštinimą. Dėl to cukrus į kraują patenka ne taip staigiai. Polifenoliai, augaluose randami junginiai, taip pat siejami su angliavandenių apykaitos procesais ir lėtesniu cukraus išsiskyrimu į kraują.

Stebėjimo duomenys sieja viso vaisiaus vartojimą su mažesniu gliukozės kiekiu nevalgius ir mažesniu glikuoto hemoglobino rodikliu per ilgesnį laiką. Tai nereiškia, kad vaisiai pakeičia gydymą, tačiau patvirtina, jog subalansuotoje mityboje jiems yra vietos.

Baltymai ir riebalai padeda išlaikyti pastovesnį atsaką

Jeigu vaisius vienas greitai sukelia alkį arba pastebite didesnį cukraus šuolį, jį galima derinti su baltymų ar sveikųjų riebalų šaltiniu. Toks derinys lėtina virškinimą ir suteikia daugiau sotumo.

  • obuolys su natūraliu riešutų sviestu;
  • uogos su graikišku jogurtu;
  • kriaušė su varške;
  • vaisius su saujele riešutų ar sėklų;
  • vaisiai šalia sūrio arba kiaušinio.

Renkantis varškę ar kitą sūrų produktą, reikėtų atkreipti dėmesį į natrio kiekį. Perdirbtoje mėsoje taip pat gali būti daug druskos, todėl tokie deriniai neturėtų tapti pagrindiniu kasdieniu pasirinkimu.

Kada sultys tampa greita pagalba

Yra viena išimtis, kai vaisių sultys naudojamos ne kaip įprastas gėrimas, o hipoglikemijai gydyti. Kai cukraus kiekis kraujyje nukrenta žemiau 70 mg/dl, tai yra maždaug 3,9 mmol/l, pusė puodelio arba apie 120 mililitrų vaisių sulčių gali padėti jį greitai pakelti.

Ši rekomendacija skirta būtent per mažam cukraus kiekiui gydyti, o ne kasdieniam sulčių vartojimui. Jei tokie epizodai kartojasi, reikėtų aptarti juos su gydytoju ir vadovautis individualiu gydymo planu.

Taigi vaisių valgymo laikas nėra pagrindinis klausimas. Daugiau reikšmės turi visas vaisius vietoje sulčių, tinkama porcija, derinimas su kitu maistu ir asmeninė organizmo reakcija. Jei sergate diabetu ar matuojate gliukozę, naudinga stebėti, kaip skirtingi vaisiai veikia būtent jus.

Šaltiniai

Visi klaus recepto: medaus pyragas, kurį paruošite kelis kartus greičiau

Rūta Mickevičienė
-
0
Visi klaus recepto: medaus pyragas, kurį paruošite kelis kartus greičiau

Švelnus medaus aromatas, minkšti pyrago lakštai ir purus grietinėlės kremas – šis desertas tinka tiek šventiniam stalui, tiek ramiam savaitgalio kepimui. Iškepęs lakštas supjaustomas į kelias dalis, todėl pyragas tampa daugiasluoksnis ir gražiai susigeria kremu.

Šis medaus pyrago receptas nėra sudėtingas, tačiau svarbu laikytis nurodytos eigos. Tešla paskleidžiama vienu sluoksniu, iškepęs lakštas supjaustomas, o kraštų atraižos panaudojamos pyragui papuošti.

Ingredientai pyrago lakštui

  • 4 kiaušiniai
  • 170 g cukraus
  • 120 g medaus
  • 100 g sviesto
  • 1 arbatinis šaukštelis sodos
  • Žiupsnis druskos
  • 250 g miltų

Kremui reikės

  • 500 ml 33 proc. riebumo grietinėlės
  • 100 g cukraus pudros
  • 2 valgomųjų šaukštų grietinės

Gaminimo eiga

  1. Kiaušinius išplakite su cukrumi, kol masė taps vientisa. Tuomet supilkite medų ir tirpintą sviestą, suberkite sodą bei įberkite druskos. Viską dar šiek tiek paplakite, kad ingredientai gerai susijungtų.

  2. Į paruoštą masę įsijokite miltus. Tešlą gerai išmaišykite arba išsukite, kad neliktų sausų miltų gumulėlių. Ji turi būti vientisa ir tinkama tolygiai paskleisti skardoje.

  3. Tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Paskleiskite ją lygiu sluoksniu ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių.

  4. Iškeptą lakštą atvėsinkite. Jo kraštus nupjaukite ir atidėkite – jie bus reikalingi trupiniams. Likusį pyrago lakštą padalykite į dvi dalis, o kiekvieną jų dar perpjaukite išilgai, kad gautumėte keturis lakštus.

  5. Kremui į dubenį supilkite grietinėlę, suberkite cukraus pudrą ir išplakite. Tada įdėkite grietinės ir dar šiek tiek plakite, kol kremas taps vientisas.

  6. Surinkite pyragą: kiekvieną lakštą aptepkite kremu ir dėkite vieną ant kito. Kremu patepkite ir pyrago viršų bei šonus. Atidėtus pyrago kraštus sutrupinkite ir pabarstykite jais visą desertą.

Lakštus pjaustykite tik atvėsusius

Atvėsusį pyrago pagrindą lengviau padalyti į dalis, nes jis mažiau trupa ir išlaiko savo formą. Pirmiausia nupjaukite kraštus, o tik tada pjaukite lakštą į dvi dalis ir skelkite kiekvieną iš jų išilgai.

Kraštų atraižų neišmeskite. Jos tampa natūraliais trupiniais, kurie paslepia pyrago nelygumus ir suteikia desertui išbaigtą išvaizdą. Be to, taip sunaudojamas visas iškeptas lakštas.

Švelnus kremas subalansuoja medaus skonį

Grietinėlės ir cukraus pudros kremas suteikia pyragui lengvumo, o grietinė prideda švelnios rūgštelės. Dėl to medaus lakštai nėra pernelyg saldūs, o kiekvienas sluoksnis tampa minkštesnis ir kremiškesnis.

Kremą plakite tiek, kad jis taptų vientisas ir išlaikytų formą. Tada jį bus lengviau tolygiai paskirstyti ant lakštų, o surinktas pyragas atrodys tvarkingai.

Šis medaus pyrago receptas ypač patiks tiems, kurie mėgsta klasikinius naminius desertus, tačiau nenori sudėtingo dekoravimo. Trupiniais apibarstytas viršus atrodo jaukiai, o pats pyragas išlieka paprastas ir lengvai paruošiamas.

Aukšti trigliceridai? Kodėl virtuvės žiupsnio imbiero gali neužtekti?

Justinas Rimkevičius
-
0
Aukšti trigliceridai? Kodėl virtuvės žiupsnio imbiero gali neužtekti?

Padidėję trigliceridai dažnai susiję ne su vienu produktu, o su visa mitybos ir gyvenimo būdo visuma. Vis dėlto vienas prieskonis sulaukia vis daugiau dėmesio dėl galimo ryšio su mažesniu šių kraujo riebalų kiekiu.

Kalbant apie imbierą ir trigliceridų kiekį, svarbu išlaikyti sveiką požiūrį. Jis gali būti naudinga mitybos dalis, tačiau nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, subalansuotos mitybos ar kitų svarbių pokyčių.

Imbieras nėra vaistas nuo padidėjusių trigliceridų

Trigliceridai yra kraujyje cirkuliuojantys riebalai. Organizmas juos naudoja energijai, o perteklių kaupia vėlesniam laikui. Kai jų kiekis ilgą laiką būna padidėjęs, tai gali rodyti atsparumą insulinui ir kitus medžiagų apykaitos sutrikimus.

Imbiero sudėtyje yra gingerolių ir šogaolių. Šie junginiai tiriami dėl galimo poveikio gliukozės bei riebalų apykaitai, uždegiminiams procesams ir oksidaciniam stresui. Tačiau dalis tokių duomenų gauta laboratorijoje arba atliekant tyrimus su gyvūnais, todėl jų reikšmė žmogaus sveikatai dar nėra iki galo aiški.

Žmonėms atliktuose tyrimuose imbiero vartojimas buvo siejamas su vidutiniškai mažesniu trigliceridų kiekiu, tačiau rezultatai nebuvo vienodi. Be to, dažnai buvo naudojami koncentruoti papildai arba didesni imbiero miltelių kiekiai, nei įprastai dedame į maistą.

Virtuvėje naudojamas kiekis skiriasi nuo tiriamos dozės

Duomenys apie imbierą ir trigliceridų kiekį dažniausiai susiję su maždaug 1 000-2 000 miligramų imbiero miltelių per dieną, vartojamų 8-12 savaičių. Tai gerokai daugiau nei įprastas žiupsnelis prieskonio, beriamas į sriubą ar košę.

Todėl nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti didelių dozių ar manyti, kad daugiau imbiero automatiškai reiškia geresnį rezultatą. Papildai taip pat gali netikti žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus ar turintiems sveikatos sutrikimų. Prieš pradedant juos vartoti saugiausia pasitarti su gydytoju.

Prieskonis gali pagerinti visą mitybos pasirinkimą

Net jei įprastas imbiero kiekis maiste trigliceridų reikšmingai nepakeičia, jis vis tiek gali būti naudingas praktiškai. Ryškus skonis leidžia maistą pagardinti naudojant mažiau druskos, cukraus ar riebių padažų.

  • Šviežią imbierą galima sutarkuoti į daržovių troškinį, sriubą ar karį.
  • Malto imbiero tinka įberti į avižinę košę, jogurtą ar glotnutį.
  • Jis dera su česnaku, citrusiniais vaisiais, sezamais ir sojų padažu.
  • Imbierą galima įmaišyti į daržovių, žuvies, vištienos ar tofu marinatą.
  • Nesaldinta imbiero arbata gali pakeisti saldų gėrimą.

Pusryčiams pradžiai pakanka maždaug ketvirčio arbatinio šaukštelio malto imbiero, o vėliau kiekį galima pritaikyti pagal skonį. Svarbiausia, kad imbiero turintis pasirinkimas pakeistų saldesnį ar mažiau naudingą produktą, o ne būtų papildomas priedas prie jau gausios mitybos.

Trigliceridus labiau keičia visa dienos mityba

Imbieras nėra pagrindinė priemonė trigliceridų kiekiui mažinti. Didesnę reikšmę turi kūno svoris, suvartojamo cukraus kiekis, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas ir bendra maisto kokybė.

Kasdieniuose pasirinkimuose naudinga daugiau dėmesio skirti šiems dalykams:

  • Vietoj saldžių gėrimų rinktis vandenį.
  • Rafinuotus angliavandenius keisti viso grūdo produktais.
  • Dažniau valgyti daržovių, žuvies, paukštienos ir viso grūdo gaminių.
  • Riboti alkoholį, nes didesni jo kiekiai gali kelti trigliceridų koncentraciją.
  • Reguliariai judėti ir siekti sveikesnio kūno svorio.

Žmonėms, turintiems antsvorio ar nutukimą, net maždaug 5 procentų kūno svorio sumažėjimas gali būti siejamas su mažesniu trigliceridų kiekiu. Todėl vienas prieskonis neturėtų užgožti svarbesnių pokyčių.

Imbierą rinkitės kaip mitybos dalį

Imbieras suteikia patiekalams skonio ir gali būti įtrauktas į širdžiai palankesnę mitybą. Tačiau dabartiniai duomenys dar neleidžia jo laikyti pagrindiniu padidėjusių trigliceridų gydymo būdu.

Jeigu kraujo tyrimai rodo padidėjusius trigliceridus, reikėtų aptarti rezultatus su gydytoju. Tikrasis poveikis dažniausiai priklauso ne nuo vieno ingrediento, o nuo visų pasirinkimų, kurie kartojasi valgant, judant ir rūpinantis sveikata.

123...6721 iš 672 psl.