Pradžia Tinklaraštis

Šokoladiniai keksiukai be miltų ir cukraus: niekas neatspės, iš ko jie pagaminti

Rūta Mickevičienė
-
0
Šokoladiniai keksiukai be miltų ir cukraus: niekas neatspės, iš ko jie pagaminti

Paragavus pirmiausia jaučiasi kakava, bananas ir minkštas šokoladinis vidus. Avinžirnius atspėti būtų sunku, nors būtent jie sudaro šių keksiukų pagrindą.

Šokoladiniai keksiukai ruošiami be įprastų miltų, o į tešlą nededama cukraus. Saldumą čia kuria prinokęs bananas ir minkštos datulės. Dar patogiau tai, kad nereikia atskirai plakti, sijoti ar ilgai maišyti – beveik viskas keliauja į vieną smulkintuvą.

Paruošimas: apie 10 min.
Kepimas: 20-25 min.
Temperatūra: 180 °C

Slaptasis ingredientas – avinžirniai

Avinžirniai kepiniuose skamba keistai tik tol, kol nepabandai. Gerai sutrinti jie sukuria tirštą, drėgną masę, o kakava, bananas ir datulės jų skonį beveik visiškai paslepia.

Toks pagrindas turi ir kitą privalumą – avinžirniuose natūraliai yra skaidulų ir augalinių baltymų. Kiaušiniai padeda keksiukams sutvirtėti, bananas palaiko drėgmę, o kakava pasirūpina tuo sodriu šokoladiniu skoniu, kurio iš deserto ir tikimės.

Didžiausia gudrybė – masę sutrinti visiškai glotniai. Jei liks stambių avinžirnių gabalėlių, paslaptis bus atskleista dar neparagavus.

Reikės

  • 1 skardinės virtų avinžirnių
  • 4 kiaušinių
  • 50 g minkštų datulių
  • 1 gerai prinokusio banano
  • 3 valg. šaukštų nesaldintos kakavos
  • 3 valg. šaukštų kokosų aliejaus
  • 1 arb. šaukštelio kepimo miltelių
  • kelių gabalėlių juodojo šokolado
  • saujos šilauogių

Jei datulės sausokos, prieš gaminimą jas 10-15 minučių pamirkykite šiltame vandenyje ir gerai nusausinkite.

Svarbi detalė dėl cukraus: į pačią tešlą jo nededama, tačiau įprastame juodajame šokolade cukraus gali būti. Jei norite varianto visiškai be pridėtinio cukraus, rinkitės nesaldintą šokoladą arba jo gabalėlių atsisakykite.

Gaminimas – vienas smulkintuvas ir viskas

  1. Avinžirnius nupilkite į sietelį, nuplaukite ir labai gerai nusausinkite. Kuo mažiau papildomo vandens pateks į tešlą, tuo geriau laikysis keksiukų struktūra.
  2. Į maisto smulkintuvą sudėkite avinžirnius, kiaušinius, datules, bananą, kakavą, kokosų aliejų ir kepimo miltelius.
  3. Smulkinkite tol, kol masė taps visiškai glotni. Kartą sustabdykite smulkintuvą, mentele nubraukite masę nuo indo sienelių ir dar kartą viską gerai pertrinkite.
  4. Tešlą paskirstykite į keksiukų formeles. Nepripildykite iki pat krašto – palikite šiek tiek vietos pakilti.
  5. Į kiekvieno keksiuko vidurį įspauskite po mažą šokolado gabalėlį. Kepdamas jis suminkštės ir viduryje atsiras maloni šokoladinė staigmena.
  6. Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20-25 minutes. Keksiukai turi sutvirtėti, tačiau jų nereikia perdžiovinti.
  7. Ištrauktus palikite formelėse 5-10 minučių. Tik tada atsargiai išimkite ir ant pravėsusių keksiukų uždėkite po kelias šilauoges.

Skonis lengvai keičiamas

Pagrindinio recepto net nereikia liesti. Užtenka pakeisti kelias smulkmenas:

  • prie kakavos įberkite truputį cinamono;
  • vietoje šilauogių rinkitės avietes;
  • į tešlą įmaišykite smulkintų lazdyno riešutų;
  • šokolado gabalėlį pakeiskite šaukšteliu riešutų sviesto;
  • ryškesniam skoniui įberkite mažą žiupsnelį druskos.

Šokoladiniai keksiukai labiausiai nustebina tekstūra. Avinžirniai jų nepaverčia nei sausais, nei pupelių skonio – gerai sutrinta masė iškepa minkšta ir drėgna, o kakava užima pagrindinį vaidmenį.

Keksiukus galima išsikepti iš vakaro ir laikyti uždarame inde šaldytuve. Kitą dieną jie tinka prie kavos, į užkandžių dėžutę ar kaip desertas, kai norisi šokoladinio skonio be įprastos miltų ir cukraus tešlos.

Kai nėra laiko pavalgyti: sotūs naminiai batonėliai skubantiems

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Kai nėra laiko pavalgyti: sotūs naminiai batonėliai skubantiems

Būna dienų, kai normalūs pietūs nusikelia, o iš namų išbėgama beveik paskutinę minutę. Tada labai praverčia iš anksto paruoštas užkandis, kurį galima įsimesti į dėžutę ir suvalgyti darbe, paskaitose ar kelionėje.

Šie naminiai batonėliai turi du skirtingus sluoksnius: apačioje traškus avižinių sausainių pagrindas, viršuje – minkšta datulių, džiovintų vaisių ir riešutų masė. Orkaitės nereikia, o vieną kartą pasiruošus šaldytuve laukia keli sotūs užkandžiai.

Paruošimas: apie 20 min.
Mirkymas: 1-2 val.
Šaldymas: per naktį
Gaminimas: nereikia kepti

Traškus pagrindas ir storas vaisių sluoksnis

Pagrindui:

  • 200 g avižinių sausainių
  • 50 g sviesto
  • mažo žiupsnelio rupesnės druskos

Minkštajam sluoksniui:

  • 200 g mėgstamų riešutų
  • 200 g džiovintų vaisių ir uogų

Riešutams tiks migdolai, anakardžiai, lazdyno ar karijų riešutai. Vaisių daliai galima maišyti datules, džiovintus abrikosus, slyvas, razinas ar spanguoles.

Datulės čia ypač naudingos, nes suteikia ne tik saldumo – sutrintos jos padeda visai masei sulipti. Jei džiovintos spanguolės jau saldintos, kitų labai saldžių vaisių galima naudoti mažiau.

Vakare paruošite, ryte tik supjaustysite

  1. Riešutus nuplaukite ir užmerkite vandenyje maždaug 2 valandoms. Džiovintiems vaisiams paprastai pakanka maždaug valandos. Po mirkymo viską labai gerai nusausinkite.
  2. Avižinius sausainius susmulkinkite iki trupinių. Sviestą ištirpinkite ir sumaišykite su sausainiais bei mažu žiupsneliu druskos.
  3. Nedidelę stačiakampę formą išklokite kepimo popieriumi. Suberkite sausainių masę ir šaukšto dugnu arba šakute stipriai prispauskite. Kuo pagrindas tvirčiau suspaustas, tuo gražiau vėliau pjaustysis.
  4. Nusausintus riešutus maisto smulkintuvu susmulkinkite iki smulkių trupinių. Atskirai sutrinkite džiovintus vaisius. Vaisių masė turi būti minkšta ir lipni.
  5. Riešutus ir džiovintus vaisius sumaišykite. Masę paskirstykite ant sausainių pagrindo ir gerai prispauskite, kad neliktų didelių oro tarpų.
  6. Viršų uždenkite kepimo popieriumi ir formą perkelkite į šaldytuvą. Palikite per naktį.
  7. Kitą dieną iškelkite visą sustingusį gabalą už kepimo popieriaus kraštų ir aštriu peiliu supjaustykite batonėliais arba mažesniais kvadratėliais.

Jei masė neklauso, ją lengva pataisyti

Šis receptas nėra labai jautrus gramų tikslumui, nes džiovinti vaisiai gali būti visiškai skirtingo minkštumo.

  • Jei masė byra, įmaišykite dar kelias minkštas datules.
  • Jei ji pernelyg drėgna, padės sauja smulkintų riešutų arba avižinių dribsnių.
  • Jei vaisiai labai kieti, mirkykite ilgiau ir tik tada smulkinkite.
  • Jei norisi sodresnio skonio, į viršutinį sluoksnį tinka cinamonas, nesaldinta kakava ar kokosų drožlės.

Labai stipriai sutrinti riešutų nereikia. Palikus truputį stambesnių gabalėlių batonėliai turės malonesnį traškumą.

Patogūs būtent tada, kai reikia užkandžio iš anksto

Riešutai yra gana sotūs, o džiovinti vaisiai saldūs ir koncentruoti, todėl didžiulio batonėlio nereikia. Patogiau pjaustyti mažesniais gabalėliais ir pasiimti vieną ar du pagal dienos planą.

Naminiai batonėliai gerai keliauja užkandžių dėžutėje, tačiau šilumoje jų ilgai laikyti neverta dėl sviesto ir minkšto vaisių sluoksnio. Šaldytuve juos laikykite uždarame inde, o tarp sluoksnių galima įkloti kepimo popieriaus.

Skonį kitą kartą galima pakeisti beveik nekeičiant recepto. Datulės su migdolais bus saldesnės, abrikosai su anakardžiais – gaivesni, o slyvos su kakava primins šokoladinį desertą.

Naminiai batonėliai ypač praverčia tada, kai iš anksto žinote, kad laukia ilga diena. Vienas vakarinis paruošimas, o kitą rytą nebereikia sukti galvos, ką pasiimti užkandžiui.

Energijos rutuliukai: sotus ir sveikas užkandis į darbą ar mokyklą

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Energijos rutuliukai: sotus ir sveikas užkandis į darbą ar mokyklą

Mažas indelis šaldytuve gali išgelbėti tada, kai iki pietų dar toli, prie kavos norisi ko nors saldaus arba reikia greitai įsidėti užkandį išvykstant. Energijos rutuliukai tam labai patogūs – nieko nereikia kepti, o pagrindinį darbą atlieka maisto smulkintuvas.

Bazė paprasta: datulės pasirūpina saldumu ir lipnumu, o riešutai ar sėklos padaro užkandį sotesnį. Riešutuose yra baltymų, skaidulų ir nemažai nesočiųjų riebalų, todėl toks derinys gerokai skiriasi nuo paprasto saldainio.

Didžiausias privalumas – iš tos pačios idėjos galima pagaminti visiškai skirtingų skonių rutuliukus.

Pirmiausia viena taisyklė apie datules

Minkštas datules galima iš karto mesti į smulkintuvą. Jei jos sausos ir kietokos, užpilkite šiltu vandeniu, palaikykite 15-30 minučių, tada gerai nusausinkite.

Masė turi priminti minkštą sausainių tešlą – suspaudus tarp pirštų ji laikosi kartu, tačiau nėra skysta.

Jei masė byra, pirmiausia įdėkite dar vieną datulę arba šaukštelį vandens. Jei pernelyg limpa – įberkite smulkintų riešutų, kokoso drožlių ar kakavos.

1. Šokoladiniai su riešutų sviestu

Tai pats sodriausias variantas, tinkantis ir kaip mažas desertas prie kavos.

Reikės:

  • 1/2 stiklinės datulių
  • 1/2 stiklinės riešutų sviesto
  • 2 valg. šaukštų nesaldintos kakavos
  • 2 valg. šaukštų kedrinių pinijų arba smulkintų riešutų

Datules, riešutų sviestą ir kakavą sutrinkite iki vientisos masės. Įmaišykite pinijas. Drėgnais delnais suformuokite maždaug graikinio riešuto dydžio rutuliukus ir, jei patinka, pavoliokite kakavoje.

2. Gaivūs citrininiai su anakardžiais

Šitie visai kitokie – švelnūs, gaivūs, su ryškia citrinos nata.

  1. Į smulkintuvą berkite 1/2 stiklinės datulių, 1/2 stiklinės anakardžių ir 2 valg. šaukštus kokosų drožlių.
  2. Viską gerai susmulkinkite.
  3. Įmaišykite 1/2 citrinos sultis ir smulkiai nutarkuotą jos žievelę.
  4. Suformuokite rutuliukus ir apvoliokite kokosų drožlėse.

Citrinos žievelę tarkuokite tik geltonąją dalį – baltas sluoksnis gali suteikti kartumo.

3. Šokoladiniai su traškiais gabalėliais

Šokoladiniai energijos rutuliukai, apvolioti smulkintais riešutais, ant medinės lentelės.
Energijos rutuliukus galima ruošti su kakava, datulėmis, riešutais ir kitais mėgstamais priedais.

Jei pirmasis variantas primena minkštą triufelį, čia atsiranda smulkių šokolado gabalėlių.

Reikės 1/2 stiklinės datulių, 1/2 stiklinės migdolų, 2 valg. šaukštų kakavos, 2 valg. šaukštų kokosų drožlių ir maždaug 50 g juodojo šokolado.

Datules, migdolus, kakavą ir kokosą susmulkinkite. Šokoladą peiliu sukapokite smulkiais gabalėliais ir įmaišykite jau pabaigoje – taip jis neištirps masėje ir liks maloniai traškus. Suformuotus rutuliukus bent valandai perkelkite į šaldytuvą.

4. Su obuoliu ir sėklomis – minkščiausi iš visų

Šiam variantui riešutų net nereikia.

Naudokite:

  • 1/2 stiklinės datulių
  • 2 valg. šaukštus moliūgų, saulėgrąžų ar kitų sėklų mišinio
  • 1/2 nedidelio obuolio
  • pagal norą 1 valg. šaukštą kokosų drožlių

Datules sutrinkite, obuolį nulupkite ir smulkiai sutarkuokite. Jei jis labai sultingas, truputį nuspauskite. Sumaišykite su datulėmis bei sėklomis ir formuokite rutuliukus.

Būtent šie rutuliukai bus drėgniausi, todėl jų geriau gaminti mažesnę porciją ir laikyti šaldytuve.

Vienas gaminimas – keli indeliai savaitei

Energijos rutuliukai patogiausi gerai atšaldyti. Pagamintus sudėkite į uždarą dėžutę, atskirdami sluoksnius kepimo popieriumi. Sausesni variantai su datulėmis ir riešutais šaldytuve išsilaiko kelias dienas, o obuolinius verta suvalgyti greičiau.

Į darbą galima įsidėti 2-3 rutuliukus kartu su vaisiumi. Vaikui porciją geriau pritaikyti pagal amžių, o riešutus susmulkinti labai gerai. Jei mokykloje dėl alergijų riešutų atsinešti neleidžiama, rinkitės sėklų variantą ir būtinai patikrinkite konkrečios mokyklos taisykles.

Dar smagiau vienu kartu paruošti dvi mases. Pusė šokoladinių, pusė citrininių – darbo beveik nepadaugėja, o šaldytuve jau laukia du visiškai skirtingi užkandžiai.

Energijos rutuliukai ir yra vertingi savo paprastumu: nereikia svarstyklių, orkaitės ar sudėtingos tešlos. Datulės, riešutai arba sėklos, mėgstamas priedas – ir po kelių minučių pagrindinis darbas baigtas.

Kalėdinis keksas – pyragas su džiovintais vaisiais ir uogomis, kurio nereikia brandinti

Rūta Mickevičienė
-
0
Kalėdinis keksas – pyragas su džiovintais vaisiais ir uogomis, kurio nereikia brandinti

Šventiniai pyragai su džiovintais vaisiais dažnai turi vieną nepatogią savybę – apie juos reikia prisiminti gerokai iš anksto. Šio recepto planuoti nereikia. Iškepate, atvėsinate, užpilate glajumi ir galima pjaustyti.

Kalėdinis keksas gaunasi drėgnas, pilnas riešutų, vaisių ir rūgštesnių spanguolių. Kokosų pienas ir sviestas neleidžia tešlai išsausėti, medus prideda švelnaus saldumo, o laimo glajus visą skonį maloniai atgaivina.

Paruošimas: apie 20 min.
Kepimas: apie 55-65 min.
Temperatūra: 180 °C
Forma: pailga kekso arba vidutinė pyrago forma

Ingredientų čia nemažai, tačiau paruošimas visai paprastas

Keksui reikės:

  • 4 vidutinio dydžio kiaušinių
  • 200 ml kokosų pieno
  • 4-5 valg. šaukštų skysto medaus arba cukraus
  • 250 g kvietinių miltų
  • 150 g sviesto
  • 1,5 arbat. šaukštelio kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos
  • 2 arbat. šaukštelių vanilinio cukraus
  • saujos šviežių arba šaldytų spanguolių
  • maždaug 2 saujų džiovintų vaisių, uogų ir riešutų mišinio

Tinka džiovintos spanguolės, razinos, abrikosai, slyvos, datulės, vyšnios, lazdyno ar graikiniai riešutai, migdolai. Stambesnius vaisius prieš maišant į tešlą verta supjaustyti mažesniais gabalėliais.

Glajui:

  • 1 laimo
  • apie 150 g cukraus pudros
  • saujos spanguolių papuošimui

Gaminimas

  1. Sviestą iš anksto išimkite iš šaldytuvo. Minkštą sviestą išsukite su medumi, kol masė taps puri ir vientisa.
  2. Po vieną įmuškite kiaušinius. Po kiekvieno masę gerai išmaišykite arba trumpai išplakite.
  3. Supilkite kokosų pieną ir dar kartą išmaišykite. Jei ingredientai buvo skirtingos temperatūros ir masė atrodo šiek tiek susisluoksniavusi, neišsigąskite – subėrus miltus ji susijungs.
  4. Atskirame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir žiupsnelį druskos.
  5. Sausus ingredientus suberkite į skystą masę ir trumpai išmaišykite. Tešlos ilgai plakti nereikia – sustokite, kai nebesimato sausų miltų.
  6. Atsargiai įmaišykite džiovintus vaisius, riešutus ir spanguoles. Šviežias uogas maišykite paskutines, kad kuo mažiau susitrintų.
  7. Tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą arba sviestu pateptą formą. Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug valandą.
  8. Po 50-55 minučių pradėkite tikrinti mediniu pagaliuku. Įsmeigtas į storiausią kekso vietą jis turi išlįsti be žalios tešlos.
  9. Keksą visiškai atvėsinkite. Glajui išspauskite laimo sultis ir po truputį maišykite jas su cukraus pudra, kol gausite tirštą, lėtai nuo šaukšto tekantį glajų.
  10. Glajų paskirstykite ant atvėsusio kekso ir iš karto papuoškite spanguolėmis. Palaukite, kol paviršius sustings, ir tik tada pjaustykite.

Pjūvyje gražiausiai atrodo nepagailėjus vaisių

Čia verta išlaikyti dosnų įdarą. Džiovintos uogos, riešutai ir spanguolės ne tik pagyvina skonį – kiekvienas gabalėlis atrodo vis kitaip.

Jei norisi sodresnio aromato, į tešlą galima įberti cinamono, truputį malto kardamono arba apelsino žievelės. Vieno ar dviejų prieskonių visiškai pakanka, nes per didelis jų kiekis užgožtų vaisius.

Dar keli maži dalykai pagerina rezultatą:

  • labai didelius riešutus susmulkinkite;
  • džiovintus vaisius, kurie sulipę, atskirkite prieš berdami;
  • šaldytų spanguolių atitirpinti nebūtina;
  • glajų pilkite tik ant visiškai atvėsusio kepinio;
  • jei viršus per greitai tamsėja, paskutinę kepimo dalį laisvai uždenkite folija.

Kalėdinis keksas skanus jau tą pačią dieną, o kitą rytą jo tekstūra tampa dar vientisesnė. Laikykite sandariai suvyniotą arba uždarame inde kambario temperatūroje, jei namuose nėra labai šilta.

Tai geras variantas tiems, kurie nori tikro šventinio kepinio su džiovintais vaisiais, bet nenori pyrago pradėti ruošti prieš kelias savaites. Viena valanda orkaitėje, baltas laimo glajus, sauja ryškių spanguolių – ir ant stalo jau stovi kepinys, kuriam papildomo brandinimo tikrai nereikia.

Naminis laužytas šokoladas: skani dovana, kurią paruošite akimirksniu

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Naminis laužytas šokoladas: skani dovana, kurią paruošite akimirksniu

Kai reikia nedidelės dovanos, nebūtina ieškoti nieko įmantraus. Kelios šokolado plytelės, sauja riešutų, sėklų ir pusvalandis šaldytuve gali virsti desertu, kuris supakuotas atrodo lyg iš mažos saldumynų krautuvėlės.

Naminis laužytas šokoladas dar patogus tuo, kad čia beveik nėra taisyklių. Galima maišyti baltą ir juodą šokoladą, rinktis mėgstamus riešutus, pridėti džiovintų uogų ar palikti viską labai paprastai. Kiekviena partija išeina vis kitokia.

Ko reikės vienai nemažai plytelei

  • 3 šokolado plytelių
  • saujos lazdyno riešutų
  • saujos moliūgų ar kitų mėgstamų sėklų
  • 1-2 valg. šaukštų kedrinių pinijų arba smulkintų migdolų
  • pagal norą džiovintų spanguolių, aviečių, kokosų drožlių ar pūstų grūdų

Galima naudoti vienos rūšies šokoladą, tačiau ypač gražiai atrodo dviejų spalvų derinys. Pavyzdžiui, tamsus šokoladas ir nedidelis kiekis baltojo, iš kurio mediniu pagaliuku išvedžiojami marmuriniai raštai.

Išlydyti, papuošti, atšaldyti

  1. Kepimo popieriumi išklokite lentelę, skardą arba kitą lygų paviršių, kuris tilps į šaldytuvą.
  2. Šokoladą sulaužykite ir ištirpinkite vandens vonelėje. Jei naudojate dvi skirtingas rūšis, tirpinkite jas atskirai. Vanduo į šokoladą neturi patekti, nes masė gali sušokti.
  3. Ištirpintą šokoladą supilkite ant paruošto kepimo popieriaus. Mentele paskleiskite maždaug 4-6 mm storio sluoksniu. Nebūtina formuoti taisyklingo stačiakampio – netaisyklingi kraštai čia atrodo labai gražiai.
  4. Jei naudojate antrą šokolado spalvą, užlašinkite jos ant viršaus ir mediniu pagaliuku kelis kartus perbraukite per abi spalvas. Per daug nemaišykite, kad raštas neliktų vientisas.
  5. Kol šokoladas dar minkštas, berkite riešutus ir sėklas. Stambesnius lazdyno riešutus galima perlaužti pusiau, kad vėliau šokoladą būtų lengviau laužyti.
  6. Perkelkite į šaldytuvą ir palikite, kol visiškai sustings. Tuomet rankomis sulaužykite įvairaus dydžio gabalėliais.

Ir viskas. Jokios orkaitės, tešlos, plakimo ar ilgo laukimo.

Trys deriniai, kuriuos verta išbandyti

Jei naminis laužytas šokoladas bus ruošiamas ne vieną kartą, smagiausia keisti jo charakterį.

Tamsiam šokoladui labai tinka lazdyno riešutai, moliūgų sėklos ir kelios džiovintos spanguolės. Gaunasi sodrus, ne per saldus variantas su malonia rūgštele.

Baltą šokoladą galima derinti su pistacijomis ir liofilizuotomis avietėmis. Spalvų kontrastas toks ryškus, kad papildomai puošti beveik nereikia.

O jei norisi paprasčiau, pieninis šokoladas puikiai dera su kepintais migdolais ir mažu žiupsneliu jūros druskos. Druska paryškina šokolado skonį, todėl jos reikia tik vos vos.

Gražiai supakavus desertas tampa dovana

Laužyto šokolado gabalėlius galima sudėti į skaidrų maišelį, nedidelę dėžutę arba stiklainį. Tarp sluoksnių verta įdėti kepimo popieriaus, ypač jei kambaryje šilta.

Gražiausiai atrodo skirtingo dydžio gabalėliai, todėl nereikia stengtis visko sulaužyti vienodais kvadratėliais. Prie pakuotės galima pritvirtinti nedidelę kortelę su šokolado skoniu ar ingredientais, ypač jei naudojami riešutai.

Jeigu gaminate kelias dovanėles, patogu vienu kartu ištirpinti daugiau šokolado ir paruošti du ar tris skirtingus paviršius. Vienas su riešutais, kitas su uogomis, trečias su sėklomis. Darbo beveik tiek pat, o pasirinkimas jau atrodo visai kitas.

Naminis laužytas šokoladas yra vienas tų receptų, kurių rezultatas atrodo gerokai prašmatniau nei pats gaminimas. Būtent dėl to jis toks geras ir svečiams, ir dovanai, ir tiesiog desertui prie kavos.

Taip pat išbandyite:

„Tinginio“ versija stiklinėje – greitas desertas iš šaldytuvo

Vargina nuolatinis nerimas? 7 vaisiai, kurie padeda nusiraminti

Justinas Rimkevičius
-
0
Vargina nuolatinis nerimas? 7 vaisiai, kurie padeda nusiraminti

Įtemptomis dienomis kūnas sunaudoja daug energijos, gali suprastėti miegas, sustiprėti nuovargis ir noras valgyti saldžiai. Maistas čia gali tapti labai paprasta atrama – ypač vaisiai, kuriuose gausu vitamino C, skaidulų, kalio, magnio ir spalvingų augalinių junginių.

Vaisiai nuo streso nėra egzotiški ar brangūs. Didžioji dalis jų puikiai pažįstami: kivis, apelsinas, bananas, mėlynės, braškės, granatas ir avokadas. Vaisių bei daržovių vartojimas apskritai siejamas su geresne psichologine savijauta, nors poveikis priklauso nuo viso gyvenimo būdo.

Septynetas, kurį verta prisiminti įtemptą savaitę

Šie vaisiai nuo streso skiriasi savo sudėtimi, todėl nėra reikalo apsiriboti vienu. Vieni ypač turtingi vitaminu C, kiti suteikia magnio ar nesočiųjų riebalų, o tamsios uogos išsiskiria polifenoliais.

1. Kivis – mažas, bet labai turtingas vitaminu C

Vienas kivis atrodo kukliai, tačiau vitamino C jame tikrai nemažai. Šis vitaminas dalyvauja nervų sistemos veikloje ir kai kurių neuromediatorių gamyboje.

Kiviai įdomūs ir dėl nuotaikos. Vertinant jų vartojimą pastebėta palankių gyvybingumo, nuotaikos bei nuovargio pokyčių. Ryte du kivius galima suvalgyti su jogurtu, o vakare vieną įsipjaustyti į varškę ar košę.

2. Apelsinas – kai įtampa pažadina norą saldumynams

Apelsinas gali būti labai paprastas atsakymas į popietinį norą kažko saldaus. Jis sultingas, natūraliai saldus, turi skaidulų ir yra vienas geriausiai pažįstamų vitamino C šaltinių.

Visas vaisius šiuo atveju pranašesnis už sultis: reikia kramtyti, lieka minkštimas ir sotumas išsilaiko ilgiau.

Jei diena ypač įtempta, geras užkandis gali atrodyti taip:

  • 1 apelsinas;
  • nedidelė sauja migdolų ar graikinių riešutų;
  • stiklinė vandens arba nesaldintos arbatos.

3. Mėlynės – tamsi spalva čia labai vertinga

Mėlynių spalvą formuoja antocianinai – polifenolių grupė, siejama su antioksidaciniu poveikiu ir smegenų sveikata. Šios uogos dar patogios tuo, kad šaldytos išlieka puikus pasirinkimas ir tada, kai šviežių sezonas seniai pasibaigęs.

Sauja mėlynių nėra tik gražus priedas prie pusryčių. Tamsūs jų pigmentai yra viena vertingiausių uogų savybių.

Mėlynes galima berti į natūralų jogurtą, avižas arba valgyti kartu su bananu. Tokie deriniai ypač praverčia tada, kai norisi deserto, bet kartu norisi ir normalesnio sotumo.

4. Bananas – pavargusiai nervų sistemai ir energijai

Bananas iš šio sąrašo išsiskiria praktiškumu. Jį lengva pasiimti į darbą, kelionę ar suvalgyti tarp susitikimų, kai iki normalaus maisto dar toli.

Bananuose yra vitamino B6, kalio ir angliavandenių. Vitaminas B6 reikalingas neuromediatorių apykaitai, o angliavandeniai greitai tampa energijos šaltiniu. Jei vien banano neužtenka, labai gerai tinka keli riešutai arba šaukštas natūralaus riešutų sviesto.

5. Braškės – kai norisi saldaus, bet ne sunkaus deserto

Braškės yra saldžios, gaivios ir turtingos vitaminu C bei įvairiais augaliniais polifenoliais. Didelę jų dalį sudaro vanduo, todėl dubenėlis braškių atrodo dosnus, nors pats užkandis nėra sunkus.

Šviežios braškės puikios vienos. Šaldytas galima trumpai atitirpinti ir sumaišyti su graikišku jogurtu – gaunasi paprastas desertas be sirupų ir konditerinių kremų.

6. Granatas – sauja ryškių polifenolių

Granato sėklų nebūtina valgyti pilnu dubeniu. Pakanka kelių šaukštų, kad jogurtas, košė ar vaisių mišinys įgautų rūgštelės ir traškumo.

Granatai vertinami dėl polifenolių, tarp kurių yra punikalaginų ir antocianinų. Šie junginiai tiriami dėl antioksidacinių bei priešuždegiminių savybių, todėl granatas labai gražiai įsilieja į mitybą įtemptu laikotarpiu.

7. Avokadas – visai kitoks šio septyneto narys

Saldumo čia beveik nėra, tačiau avokadas turi kitų kozirių: magnio, kalio, folatų, skaidulų ir daug nesočiųjų riebalų.

Magnis ypač aktualus nervų sistemai, nes dalyvauja nervinių impulsų perdavime ir raumenų veikloje. Avokadas geriausiai tinka ne kaip saldus užkandis, o pusryčiams ar pietums – su kiaušiniu, pomidoru, varške ar viso grūdo duona.

Nebūtina rinktis vieno nugalėtojo

Geriausias variantas – vaisius keisti. Vieną rytą kivis, kitą bananas, prie jogurto sauja mėlynių, pietums avokadas, o vakare keli granato grūdeliai su natūraliu jogurtu.

Taip vaisiai nuo streso natūraliai papildo dieną skirtingais vitaminais, mineralais ir augaliniais junginiais. Ir tai kur kas prasmingiau nei ieškoti vieno vaisiaus, kuris turėtų atlikti visą darbą.

Jei įtampa užsitęsia, ypač pravartu pasirūpinti ir miegu, fiziniu aktyvumu bei reguliariu valgymo režimu. Tačiau vaisių septynetas yra labai paprasta vieta pradėti – skanu, lengvai prieinama ir organizmui tikrai naudinga.

Šaltiniai

  1. British Journal of Nutrition. Does fruit and vegetable consumption impact mental health?
    https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37387229/
  2. British Journal of Nutrition. Smartphone survey data reveal the timecourse of changes in mood outcomes following vitamin C or kiwifruit intervention.
    https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38073290/
  3. NIH Office of Dietary Supplements. Vitamin C – Health Professional Fact Sheet.
    https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminC-HealthProfessional/
  4. NIH Office of Dietary Supplements. Magnesium – Health Professional Fact Sheet.
    https://ods.od.nih.gov/factsheets/Magnesium-HealthProfessional/

Senovinis gėrimas nuo uždegimų: pamirškite saldžius gaiviuosius gėrimus

Justinas Rimkevičius
-
0
Senovinis gėrimas nuo uždegimų: pamirškite saldžius gaiviuosius gėrimus

Iš pirmo žvilgsnio kombučia primena paprastą gazuotą limonadą. Ji rūgštelėjusi, lengvai putojanti, gali būti pagardinta imbieru, uogomis ar citrusais. Tačiau jos atsiradimo istorija visai kitokia – gėrimas gaminamas fermentuojant arbatą su bakterijų ir mielių kultūra.

Kombučios poveikis pirmiausia susijęs su tuo, kas nutinka fermentacijos metu. Arbatoje lieka polifenolių, susidaro organinių rūgščių, o nepasterizuotame gėrime gali būti gyvų mikroorganizmų. Dėl šios sudėties kombučia tapo vienu įdomiausių pasirinkimų ieškantiems alternatyvos saldiems gaiviesiems gėrimams.

Fermentacija paprastą arbatą pakeičia iš esmės

Kombučios pradžia labai paprasta: vanduo, juodoji arba žalioji arbata, cukrus ir SCOBY – bakterijų bei mielių kultūra. Cukrus čia reikalingas ne vien saldumui. Fermentacijos metu juo maitinasi mikroorganizmai.

Dalis cukraus sunaudojama, susidaro acto ir kitų organinių rūgščių, anglies dioksido bei nedidelis alkoholio kiekis. Būtent dėl fermentacijos gėrimas įgauna pažįstamą rūgštoką skonį ir natūralų putojimą.

Dar viena stiprioji pusė lieka iš pačios arbatos. Žaliojoje ir juodojoje arbatoje yra polifenolių – augalinių junginių, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis. Todėl kombučia nėra vien aromatizuotas gazuotas vanduo.

Kuo naudinga kombučia?

Žarnyno mikrobiotai
Fermentuotoje kombučioje randama įvairių bakterijų ir mielių, o naujesniame klinikiniame darbe po keturių savaičių vartojimo pastebėta nedidelių žarnyno mikrobiotos sudėties pokyčių. Tarp jų padaugėjo ir kai kurių su trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamyba susijusių mikroorganizmų.

Antioksidantų šaltinis
Kombučioje išlieka arbatos polifenolių, o fermentacijos procesas pakeičia dalį jų formų. Šie junginiai domina dėl gebėjimo dalyvauti organizmo apsaugoje nuo oksidacinio streso.

Įdomi priešuždegiminės mitybos dalis
Kombučios organinės rūgštys, arbatos polifenoliai ir fermentacijos produktai nagrinėjami dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams. Šiuo požiūriu ypač įdomios žaliosios arbatos pagrindu pagamintos rūšys.

Mažiau saldus pasirinkimas
Gerai fermentuota kombučia gali turėti gerokai mažiau cukraus nei įprastas limonadas. Būtent čia jos praktinė vertė didžiausia – šaltas, gazuotas ir ryškaus skonio gėrimas gali pakeisti saldžią kolą ar limonadą.

Metabolinei sveikatai. Nedideliame klinikiniame tyrime su 2 tipo diabetu sergančiais suaugusiaisiais 240 ml kombučios per dieną keturias savaites buvo siejama su sumažėjusiu gliukozės kiekiu nevalgius. Tai viena sričių, kurioje kombučia dabar sulaukia nemažai dėmesio.

Geriausia kombučia nebūtinai pati saldžiausia

Moteris lauke geria stiklinę šviesaus fermentuoto gėrimo, primenančio kombučią.
Kombučia gali būti mažiau saldi alternatyva įprastiems gaiviesiems gėrimams, tačiau renkantis verta patikrinti cukraus kiekį etiketėje.

Čia verta išnaudoti vieną paprastą taisyklę – apsukti buteliuką ir perskaityti etiketę.

Vieni gamintojai po fermentacijos prideda daug sulčių, sirupo ar cukraus, todėl sveikai atrodantis gėrimas gali priartėti prie saldaus limonado. Kituose cukraus lieka gerokai mažiau.

Renkantis verta ieškoti:

  • trumpos sudėties
  • arbatos ir natūralių skonio priedų
  • kuo mažiau pridėtinio cukraus
  • šaldytuve laikomos nepasterizuotos kombučios, jei norima gyvų mikroorganizmų
  • nedidelės, maždaug 150-250 ml porcijos pradžiai

Kombučia natūraliai yra rūgšti. Jei iki šiol jos negėrėte, pradėti nuo nedidelės stiklinės daug maloniau nei iš karto išgerti visą didelį butelį.

Žalioji arbata suteikia papildomą pliusą

Jei yra pasirinkimas tarp kelių rūšių, žaliosios arbatos kombučia verta dėmesio dėl katechinų. Tai tie patys augaliniai junginiai, dėl kurių žalioji arbata vertinama kalbant apie kraujagyslių, cholesterolio ir bendrą metabolinę sveikatą.

Imbieras, citrina, mėta ar uogos kombučiai gali suteikti papildomo aromato, todėl cukraus saldumui dažnai net nereikia. Karštą dieną gerai atšaldyta stiklinė su ledukais gali visiškai pakeisti įprastą gazuoto limonado ritualą.

Kombučios poveikis įdomus tuo, kad viename gėrime susitinka arbata ir fermentacija. Gauname polifenolių, organinių rūgščių, galimų gyvų mikroorganizmų ir ryškų skonį, kuris leidžia saldžių gaiviųjų gėrimų atsisakyti daug lengviau.

Namuose fermentuojant reikia itin švarios įrangos ir tinkamų sąlygų, nes netinkamai paruošta kombučia gali būti užteršta. Fermentacijos metu taip pat natūraliai susidaro šiek tiek alkoholio, todėl nėštumo metu ir mažiems vaikams toks gėrimas nėra geras pasirinkimas.

Šaltiniai:

  1. PubMed. Modulating the human gut microbiome and health markers through kombucha consumption: a controlled clinical study.
    https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39738315/
  2. PubMed. Kombucha tea as an anti-hyperglycemic agent in humans with diabetes – a randomized controlled pilot investigation.
    https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37588049/
  3. PubMed. Kombucha: An Old Tradition into a New Concept of a Beneficial, Health-Promoting Beverage.
    https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/40361629/

Velykiniai darbeliai su vaikais: 5 idėjos smagiems vakarams

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Velykiniai darbeliai su vaikais: 5 idėjos smagiems vakarams

Iki Velykų dar likus kelioms savaitėms namuose galima pradėti mažą kūrybinę dirbtuvę. Popierius, kartonas, dažai, klijai ir kelios smagios dekoracijos mažam vaikui gali būti įdomesnės už brangų žaislą.

Velykiniai darbeliai su vaikais neturi virsti rimta pamokėle. Dvejų ar trejų metų mažyliui kur kas įdomiau taškuoti, spausti, klijuoti, rinktis spalvas ir stebėti, kaip iš paprasto balto kiaušinio atsiranda margutis. O kartu nepastebimai dirba pirštukai, lavėja koordinacija ir vaizduotė.

Štai penkios veiklos, kurioms nereikia didelio pasiruošimo.

1. Margutis, dekoruotas ausų krapštukais

Iš storesnio balto kartono iškirpkite didelę kiaušinio formą. Į kelias nedideles lėkšteles įpilkite skirtingų spalvų vaikams skirtų dažų ir prie kiekvienos padėkite po ausų krapštuką.

Toliau viską galima patikėti mažajam kūrėjui. Krapštuko galiuką reikia merkti į dažus ir ant kartono spausti taškelius. Vienas šalia kito, skirtingomis spalvomis, eilutėmis arba visiškai chaotiškai.

Tokio marginimo grožis tas, kad dviejų vienodų margučių beveik neįmanoma padaryti. Mažam vaikui tai ir puiki pirštukų treniruotė, nes ploną krapštuką reikia suimti ir nutaikyti į pasirinktą vietą.

2. Kempinėlių margučiai su plunksnomis

Kitą kartoninį kiaušinį galima dekoruoti minkšta kempinėle. Tam tinka nedideli apvalūs dažų štampukai arba mažais gabalėliais supjaustyta paprasta kempinėlė.

Pamirkius ją į dažus, margutis greitai pasidengia spalvingais apskritimais ir debesėliais. Kai dažai pradžiūsta, galima priklijuoti keletą spalvotų plunksnų.

Vaikui smagu ne tik matyti rezultatą, bet ir liesti skirtingas medžiagas: lygų kartoną, minkštą kempinę, lengvą plunksną. Mažiesiems toks procesas dažnai įdomesnis už patį baigtą darbelį.

3. Kiškis iš popierinės lėkštės

Šitai veiklai prireiks daugiau suaugusiojo pagalbos, tačiau rezultatas vertas keliolikos papildomų minučių.

Pasiruoškite:

  • popierinę lėkštę;
  • spalvoto popieriaus;
  • vaikams skirtų dažų;
  • klijų;
  • markerį;
  • plunksnų ar minkštų dekoracijų.

Iš popieriaus suaugęs gali iškirpti ilgas kiškio ausis, o vaikui palikti pačią smagiausią dalį – dažymą ir dekoravimą. Akis ir nosytę galima nupiešti, ausis priklijuoti, o likusias puošmenas išdėlioti taip, kaip sugalvoja pats vaikas.

Kiškis neprivalo būti baltas. Rožinis, žalias ar taškuotas atrodo dar smagiau.

4. Spalvų eksperimentas su dekoratyviniu kiaušiniu

Jei turite dekoravimui skirtų medinių ar plastikinių kiaušinių, vieną vakarą galima skirti spalvų eksperimentui.

Į permatomą indą įpilkite vandens ir naudokite vaikų kūrybai skirtus, konkrečiai medžiagai pritaikytus dažus pagal jų instrukciją. Mažajam bus įdomu stebėti, kaip spalvos liečiasi, susimaišo ir keičia kiaušinio paviršių.

Čia suaugusiojo pagalba būtina, ypač dirbant su skystais dažais. Tačiau vaikui galima patikėti spalvų pasirinkimą ir stebėjimą – net pats procesas atrodo kaip mažas namų eksperimentas.

5. Margutis kruopštiems pirštukams

Paskutinei idėjai tiks tvirtesnis dekoratyvinis kiaušinis. Jį galima nudažyti, palaukti, kol išdžius, o tada tęsti darbą markeriais, plunksnomis ir didesnėmis priklijuojamomis dekoracijomis.

Vienoje pusėje vaikas gali piešti linijas, kitoje – taškelius, dar kitur priklijuoti plunksną. Vyresniam darželinukui galima pasiūlyti sugalvoti pasikartojantį ornamentą.

Smulkias dekoracijas mažiems vaikams duokite tik prižiūrint suaugusiajam, o žirkles ir sudėtingesnį kirpimą geriau palikti tėvams.

Sieną galima paversti maža Velykų paroda

Gražiausia dalis prasideda tada, kai darbai baigti. Kartoninių margučių nebūtina sudėti į stalčių – juos galima priklijuoti prie virvelės, sukabinti ant sienos ar iš jų padaryti nedidelę Velykų girliandą.

Vaikui malonu matyti, kad jo darbas tapo namų puošmena. Po kelių vakarų ant sienos jau gali atsirasti visa spalvinga kolekcija, o kiekvienas margutis primins atskirą kūrybos vakarą.

Velykiniai darbeliai su vaikais tuo ir žavūs: čia nereikia tobulo rezultato. Kreiva kiškio ausis, per didelis dažų taškas ar trys plunksnos vienoje vietoje tik parodo, kad darbelį kūrė vaikas, o ne suaugęs pagal gražią nuotrauką internete.

Interaktyvi knygelė vakarams: kaip užmigdymą paversti žaidimu?

Ingrida Šimkutė
-
0
Interaktyvi knygelė vakarams: kaip užmigdymą paversti žaidimu?

Vakare vaikas dar turi energijos, nors tėvai jau svajoja apie tylą. Prašymas eiti valytis dantų sulaukia derybų, pižama kažkur dingsta, o pats žodis miegoti staiga tampa kvietimu sugalvoti dar penkias neatidėliotinas veiklas.

Čia labai praverčia ne dar vienas raginimas, o žaidimas. Interaktyvi knygelė vakarams „Bučkis prieš miegą“ pasiruošimą lovai paverčia maža istorija, kurioje vaikas pats tampa tuo, kuris rūpinasi knygos veikėjais.

Prieš miegą vaikas gauna svarbią užduotį

„Bučkis prieš miegą“ nėra knyga, kurią reikia tik atsiversti ir perskaityti nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Ji labiau primena nedidelį popierinį lėlių teatrą.

Knygoje laukia keturi mieli draugai ir jiems paruoštos lovelės. Tačiau prieš miegą veikėjais dar reikia pasirūpinti. Vaikas gali juos prausti, valyti dantis, skaityti jiems ir galiausiai suguldyti į lovas.

Ir čia atsiranda labai gražus apsivertimas: vietoje to, kad suaugusysis nuolat sakytų vaikui, ką jis turi padaryti prieš miegą, pats vaikas pradeda tą patį aiškinti knygos herojui.

Dantis išsivalė meškiukas? Puiku. Vadinasi, metas ir mums. Herojus jau lovoje? Gal ir mes pasiruošę keliauti į savąją.

Viena knyga gali sukurti visą vakaro žaidimą

Nereikia kiekvieną vakarą sugalvoti naujos pramogos. Vaikams gali patikti būtent pasikartojimas, kai jie jau žino, kas laukia toliau.

Vakaro scenarijus gali būti visai trumpas:

  • išsirenkamas pirmasis knygos draugas;
  • jis paruošiamas miegui;
  • išvalomi dantukai;
  • perskaitoma trumpa istorija;
  • veikėjas paguldomas į lovelę;
  • tada tą pačią seką atlieka ir vaikas.

Tokia interaktyvi knygelė vakarams gali tapti aiškiu ženklu, kad aktyvūs dienos žaidimai baigėsi. Ypač patogu, kad ritualą galima kartoti ta pačia seka, o vaikui palikti nemažai savarankiškumo.

Vieną vakarą jis gali pirmiausia migdyti vieną veikėją, kitą – kitą. Galima sugalvoti vardus, palinkėti jiems labos nakties ar sukurti trumpą pasaką. Knyga duoda pagrindą, o visa kita gimsta žaidžiant.

Didžiausias jos privalumas atsiskleidžia ne skaitant

Įprastą pasaką vaikas dažniausiai klausosi. Čia jis veikia pats.

Reikia paimti smulkias detales, jas perkelti, pasirinkti, kuriam veikėjui ko reikia, atlikti veiksmus tam tikra seka. Todėl vakarinis skaitymas tampa kur kas gyvesnis ir suteikia vaikui vaidmenį, o ne tik prašo ramiai išgulėti klausantis istorijos.

Tai gali būti ypač smagu vaikui, kuris sunkiai išsėdi klausydamas ilgesnės pasakos. Keli trumpi veiksmai išlaiko dėmesį, bet kartu pati žaidimo tema nuosekliai veda miego link.

Dar vienas privalumas – knygelę galima pasiimti į kelionę. Nakvynė pas senelius ar kitoje nepažįstamoje vietoje vaikui reiškia naują lovą ir pasikeitusią aplinką, tačiau pažįstamas vakaro užsiėmimas gali keliauti kartu.

Taip pat skaitykite:

„Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“ – istorija, mokanti vaikus vertybių

Miego ritualas nebūtinai turi būti sudėtingas

Puikus vakaras nebūtinai reiškia vonią su putomis, ilgą pasaką, lopšinę ir dar pusvalandį derybų. Geriau keli pažįstami veiksmai, kuriuos šeimai lengva kartoti.

Pavyzdžiui: dantys, pižama, knygelė, apkabinimas ir lova.

„Bučkis prieš miegą“ šiame rituale gali užimti žaidimo vietą. Vaikas pirmiausia pasirūpina mažaisiais knygos draugais, o tada pats pereina prie tų pačių vakaro darbų.

Interaktyvi knygelė vakarams tuo ir žavi – ji nesistengia miego paversti dar viena pareiga. Vietoje to vaikas gauna progą pažaisti su situacija, kuri kiekvieną vakarą laukia ir jo paties.

Kreminis maskarponės tortas su graikišku jogurtu: daug lengvesnis receptas

Rūta Mickevičienė
-
0
Kreminis maskarponės tortas su graikišku jogurtu: daug lengvesnis receptas

Maskarponės tortai gardūs dėl sodraus, švelnaus kremo, tačiau klasikiniai variantai gali būti labai riebūs. Čia panaudota paprasta gudrybė – didžioji kremo dalis gaminama iš graikiško jogurto, o maskarponės paliekama tiek, kad desertas neprarastų savo kremiškumo.

Kreminis maskarponės tortas dar turi vieną privalumą – jo nereikia kepti. Sausainių pagrindas, purus baltas kremas, šiek tiek juodojo šokolado, migdolai ir rūgštelės suteikiančios granato sėklos. Paruošimas nesudėtingas, o didžiąją darbo dalį už jus atlieka šaldytuvas.

Paruošimas: apie 20 min.
Stingimas: kelios valandos arba per naktį
Sudėtingumas: lengvas
Gaminimas: be orkaitės

Kremiškumas lieka, maskarponės reikia gerokai mažiau

Įprastame tokio tipo torte maskarponė gali sudaryti didžiąją kremo dalį. Šiame recepte naudojama tik 150 g maskarponės ir net 400 g graikiško jogurto.

Jogurtas kremui suteikia gaivumo ir lengvos rūgštelės, o maskarponė išlaiko sodrų desertinį skonį. Plakamoji grietinėlė padeda kremui tapti švelnesniam, o želatina pasirūpina, kad atšaldytas tortas gražiai laikytų formą.

Rezultatas nėra dietinis desertas, tačiau lyginant su kremu, kuriame vyrautų maskarponė ir grietinėlė, tai gerokai lengvesnė kombinacija.

Reikės

Pagrindui:

  • kelių avižinių sausainių, kad užtektų formos dugnui
  • geriau rinktis ne itin saldžius sausainius

Kremui:

  • 150 g maskarponės
  • 400 g graikiško jogurto
  • 100 ml plakamosios grietinėlės
  • rudojo cukraus pagal skonį
  • 2,5 valg. šaukšto želatinos
  • kelių šaukštų vandens želatinai

Viršui:

  • saujos granato sėklų
  • migdolų plokštelių
  • 2 valg. šaukštų lydyto juodojo šokolado

Granato sėklos čia labai tinka dėl rūgštelės. Jos atsveria kremą ir kartu suteikia tortui spalvos, todėl papildomo sudėtingo papuošimo visai nereikia.

Gaminimas

  1. Želatiną suberkite į nedidelį indą, užpilkite keliais šaukštais šalto vandens ir palikite išbrinkti.
  2. Išbrinkusią želatiną labai atsargiai pašildykite nuolat maišydami, kol ji visiškai ištirps. Neužvirkite. Palikite trumpam pravėsti, tačiau neleiskite pradėti stingti.
  3. Grietinėlę išplakite su pasirinktu cukraus kiekiu. Cukrų geriau berti palaipsniui, nes sausainių pagrindas ir šokoladas taip pat suteiks saldumo.
  4. Į išplaktą grietinėlę sudėkite maskarponę ir graikišką jogurtą. Maišykite tik tiek, kad masė taptų vientisa ir glotni.
  5. Plona srovele supilkite pravėsusią želatiną ir tuo metu kremą nuolat maišykite. Taip želatina pasiskirstys tolygiau ir kreme nesusidarys gumulėlių.
  6. Torto formos dugną išklokite avižiniais sausainiais. Jei lieka mažų tarpelių, juos galima užpildyti sulaužytais sausainių gabalėliais.
  7. Ant pagrindo supilkite kremą, paviršių išlyginkite ir tortą dėkite į šaldytuvą kelioms valandoms. Patogiausia palikti per naktį.
  8. Sustingusį tortą papuoškite granato sėklomis, migdolų plokštelėmis ir plonomis lydyto juodojo šokolado gijomis.

Gražiam pjūviui verta neskubėti

Kreminis maskarponės tortas skaniausias gerai atšaldytas. Jei bandysite jį pjaustyti per anksti, kremas dar gali būti pernelyg minkštas, todėl kelioms valandoms šaldytuve laiko pagailėti neverta.

Peilį prieš kiekvieną pjūvį galima trumpai palaikyti karštame vandenyje ir nusausinti. Tuomet baltas kremo sluoksnis pjaunasi lygiau, o torto gabalėliai atrodo tvarkingiau.

Jei desertas ruošiamas šventei, jį netgi patogiau pagaminti iš vakaro. Kitą dieną lieka tik papuošti granatais, migdolais ir šokoladu. Graikiško jogurto gaiva, maskarponės kremiškumas ir traškus pagrindas čia labai gerai subalansuoja vienas kitą. Kreminis maskarponės tortas išlieka tikru desertu, tačiau didelę dalį riebaus sūrio pakeitus jogurtu jis tampa ne toks sunkus ir kur kas gaivesnis.

123...5951 iš 595 psl.