Pradžia Tinklaraštis

Vakarienė per 15 minučių vienoje keptuvėje su jautiena ir brokoliais

Rūta Mickevičienė
-
0
Vakarienė per 15 minučių vienoje keptuvėje su jautiena ir brokoliais

Jautienos makaronai su brokoliais yra sotus ir patogus pasirinkimas toms dienoms, kai norisi greitos vakarienės be kelių puodų krūvos. Viskas gaminama vienoje gilioje keptuvėje, o makaronai išverda tiesiai padaže kartu su mėsa ir daržovėmis.

Rezultatas – minkšti padažu aplipę makaronai, sultinga jautiena ir greitai suminkštėję brokoliai. Visam patiekalui nuo pradžios iki patiekimo dažniausiai pakanka maždaug 15 minučių.

Ingredientai

Makaronams ir pagrindui:

  • 4 greitai paruošiamų makaronų pakeliai, maždaug po 70 g, nevirti
  • 2 šaukštai neutralaus skonio aliejaus
  • 2 česnako skiltelės, smulkiai sukapotos
  • 1 svogūnas, perpjautas pusiau ir supjaustytas griežinėliais
  • 500 g maltos jautienos
  • 5 puodeliai smulkiais gabalėliais supjaustytų brokolių žiedynų
  • 2 1/4 puodelio vandens

Padažui:

  • 2 šaukštai tamsaus sojų padažo
  • 3 šaukštai hoisin padažo
  • 2 šaukštai mirino arba kiniško maistinio vyno ir 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus
  • 1/4 arbatinio šaukštelio kiniško penkių prieskonių mišinio
  • 2 arbatiniai šaukšteliai sezamų aliejaus

Gaminimas

  1. Mažame dubenėlyje sumaišykite sojų padažą, hoisin padažą, miriną, penkių prieskonių mišinį ir sezamų aliejų.
  2. Įkaitinkite aliejų didelėje gilioje maždaug 30 cm skersmens keptuvėje arba puode. Sudėkite česnaką ir svogūną, kepkite apie 30 sekundžių.
  3. Sudėkite maltą jautieną ir kepkite, vis maišydami bei susmulkindami mėsą, kol neliks rausvų vietų.
  4. Supilkite paruoštą padažą ir išmaišykite, kad jis tolygiai apsemtų mėsą.
  5. Sudėkite brokolius ir trumpai išmaišykite. Smulkesni gabalėliai išvirs greičiau ir netrukdys į keptuvę sutalpinti makaronų.
  6. Supilkite vandenį ir palaukite, kol jis pradės burbuliuoti.
  7. Kiekvieną makaronų pakelį perlaužkite pusiau išilgai ir įspauskite į keptuvėje esantį padažą. Nebūtina jų išdėlioti idealiai lygiai.
  8. Palikite makaronus maždaug 30 sekundžių, tada apverskite. Dar po 30 sekundžių pradėkite juos atsargiai vartyti žnyplėmis ar dviem mentelėmis, kol visiškai suminkštės.
  9. Maišykite dar 2-3 minutes, kol makaronai sugers padažą. Jei jie dar kietoki, įpilkite šiek tiek vandens.
  10. Padalykite į dubenėlius ir patiekite iš karto.

Kokius makaronus rinktis

Šiam receptui geriausiai tinka greitai paruošiamų makaronų pakeliai, dar vadinami greitai išverdančiais ramen makaronais. Jie jau būna termiškai apdoroti, todėl greitai suminkštėja keptuvėje ir nesulimpa nuo perteklinio krakmolo.

Jei makaronai parduodami su prieskonių pakeliais, jų naudoti nereikia. Padažas šiame recepte pakankamai sodrus ir kvapnus pats.

Kuo galima pakeisti ingredientus

Hoisin padažą galima pakeisti austrių padažu, įmaišant dar 1/4 arbatinio šaukštelio kiniško penkių prieskonių mišinio. Tamsų sojų padažą galima keisti šviesiu sojų padažu, universaliu sojų padažu arba tamari, tačiau patiekalas bus šviesesnis ir šiek tiek mažiau sodraus skonio.

Mirino neturint arba nevartojant alkoholio, vietoje jo galima naudoti pusę vandens ir pusę vištienos sultinio. Tai padažui suteiks daugiau skonio.

Maltą jautieną taip pat galima keisti malta vištiena, kalakutiena, kiauliena arba aviena. Daržovių pasirinkimą galima papildyti morkomis, žiediniais kopūstais, paprika, grybais, šparaginėmis pupelėmis ar jaunaisiais kukurūzais, jei jos išverda per 3-4 minutes.

Kad patiekalas pavyktų

Brokolius supjaustykite nedideliais gabalėliais, o storesnį kotą taip pat panaudokite. Nulupkite kietesnę išorinę dalį ir supjaustykite kotą lazdelėmis.

Keptuvė turi būti pakankamai didelė ir gili, nes keturi makaronų pakeliai užima nemažai vietos. Jei tokios keptuvės neturite, rinkitės didelį puodą. Patiekiant galima užlašinti šiek tiek srirachos, jei norisi aštresnio skonio.

Šaltinis: RecipeTin Eats

Obuolys nėra skaidulų čempionas, o šie vaisiai jį gerokai lenkia

Justinas Rimkevičius
-
0
Obuolys nėra skaidulų čempionas, o šie vaisiai jį gerokai lenkia

Obuolys dažnai laikomas vienu geriausių vaisių žarnynui, tačiau pagal skaidulų kiekį jis tikrai nėra vienintelis lyderis. Yra vaisių, kuriuose skaidulų vienoje porcijoje sukaupiama gerokai daugiau.

Daugiausia skaidulų turintys vaisiai gali būti naudingi tiems, kurie nori paįvairinti mitybą, ilgiau jaustis sotūs ir lengviau pasiekti kasdienį skaidulų kiekį. Vidutiniame obuolyje yra apie 4 gramus skaidulų, o kai kurie vaisiai šį skaičių viršija kelis kartus.

Vaisiai, kuriuose skaidulų ypač daug

1. Pasifloros vaisiuje yra apie 25 gramus skaidulų viename puodelyje. Valgomos ne tik sultingos minkštimo dalys, bet ir juodos sėklos. Pasiflorą galima valgyti vieną, dėti į kokteilius arba šaukštu užberti ant rikotos su trupučiu medaus.

2. Avietės viename puodelyje turi beveik 10 gramų skaidulų. Jos tinka ne tik užkandžiui, bet ir košėms, glotnučių dubenėliams, čija pudingui ar naminiams avižiniams kepiniams. Šaldytos avietės taip pat gali būti praktiškas pasirinkimas.

3. Gvajavoje yra maždaug 9 gramai skaidulų viename puodelyje. Šio vaisiaus žievė ir sėklos yra valgomos, todėl jo nereikia lupti, jei vaisius gerai nuplautas. Prinokusi gvajava tinka padažams, džemams, pyragams ar desertams.

4. Gervuogėse yra apie 8 gramus skaidulų viename puodelyje. Sodrios spalvos uogos patogios pasiimti su savimi, o virtuvėje jos dera su košėmis, jogurtu, pyragais ir desertiniais padažais.

Ne tik saldūs pasirinkimai

5. Pusė avokado turi apie 7 gramus skaidulų. Nors dažniausiai jis valgomas ne kaip desertas, botaniškai avokadas yra vaisius. Be skaidulų, jis suteikia vitamino E ir riebalų, todėl tinka salotoms, sumuštiniams, užtepėlėms, skrebučiams ar glotnučiams.

6. Viename persimone gali būti apie 6 gramus skaidulų. Šis saldus vaisius ypač tinka rudens ir žiemos patiekalams. Jį galima supjaustyti į salotas su žalumynais, riešutais ir sūriu.

7. Puodelyje drakono vaisiaus yra apie 6 gramus skaidulų. Jo minkštimą patogu išskobti iš perpjauto vaisiaus, supjaustyti kubeliais ir dėti į glotnučių dubenėlius ar tropinių vaisių salotas.

Obuolį lenkia ir kasdieniai vaisiai

8. Vidutinėje kriaušėje yra apie 6 gramus skaidulų, todėl ji dažnai lenkia įprastą obuolį. Kriaušę galima valgyti šviežią, kepti su avižomis, dėti į salotas su kiauliena arba kepti suvyniotą į vytintą kumpį.

9. Puodelyje supjaustyto kivio yra daugiau nei 5 gramai skaidulų. Šis rūgštokas, sultingas vaisius tinka kokteiliams, vaisių salotoms ir glotnučių dubenėliams. Minkštimą galima tiesiog išskobti šaukšteliu.

Kaip kasdien gauti daugiau skaidulų

Suaugusiesiems per dieną dažnai rekomenduojama gauti maždaug 28-34 gramus skaidulų, nors poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties ir bendros mitybos. Du vaisių pasirinkimai per dieną gali padėti priartėti prie šio kiekio, ypač jei kartu valgoma daržovių, ankštinių augalų ir viso grūdo produktų.

Renkantis vaisius nebūtina apsiriboti tik šviežiais produktais. Šaldytos uogos ir vaisiai dažnai būna patogesni, ilgiau išsilaiko, kainuoja mažiau ir padeda sumažinti maisto švaistymą. Svarbiausia pirmenybę teikti sveikam vaisiui, o ne sultims, nes spaudžiant sultis dalis skaidulų prarandama.

Daugiausia skaidulų turintys vaisiai nebūtinai turi būti egzotiški ar brangūs. Į kasdienį meniu galima dažniau įtraukti avietes, gervuoges, kriaušes ir kivius, o pasiflorą, gvajavą ar drakono vaisių pasilikti įvairesniems pusryčiams ir desertams.

Šaltiniai

Auksaspalviai sūrio cukinijų keksiukai, kuriuos lengva pasiimti pietums

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Auksaspalviai sūrio cukinijų keksiukai, kuriuos lengva pasiimti pietums

Šie sūrio cukinijų keksiukai iš išorės tampa auksaspalviai ir šiek tiek traškūs, o viduje išlieka minkšti bei purūs. Cukinija suteikia tešlai drėgmės, tačiau jos skonis beveik nejuntamas, todėl keksiukuose labiausiai atsiskleidžia sūris ir subtilus česnako aromatas.

Juos patogu pasiimti į darbą, įdėti į pietų dėžutę ar patiekti prie dubenėlio šiltos sriubos. Iš nurodyto kiekio iškepsite 12 keksiukų.

Ingredientai

  • Aliejaus formelėms patepti
  • 1 cukinija, apie 180 g, sutarkuota ir nuspausta
  • 2 puodeliai tarkuoto čederio arba kito gerai besilydančio sūrio
  • 2 puodeliai kvietinių miltų
  • 1 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
  • 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo sodos
  • 1/2 arbatinio šaukštelio druskos
  • 1 didelis kiaušinis
  • 3/4 puodelio pieno
  • 1/4 puodelio natūralaus jogurto arba grietinės
  • 1/4 puodelio alyvuogių arba kito neutralaus skonio aliejaus
  • 1 česnako skiltelė, sutrinta arba smulkiai sutarkuota

Gaminimas

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Jei naudojate ventiliatorių, nustatykite 180 laipsnių temperatūrą.
  2. Paruoškite 12 keksiukų formą. Gerai patepkite ją aliejumi, o jei kepimo skarda linkusi lipti, kiekvieną duobutę lengvai pabarstykite miltais. Kitas pasirinkimas – naudoti popierinius keksiukų krepšelius.
  3. Cukiniją sutarkuokite stambia tarka. Paimkite jos saują ir lengvai nuspauskite perteklinį skystį rankomis. Nereikia stengtis išspausti kiekvieno lašelio, nes kepant cukinija dar išskirs drėgmės.
  4. Viename dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, kepimo sodą ir druską.
  5. Kitame dubenyje išplakite kiaušinį, pieną, jogurtą arba grietinę, aliejų ir česnaką.
  6. Skystus ingredientus supilkite į dubenį su miltais. Maišykite tik tiek, kad tešla beveik susijungtų. Permaišyta tešla gali tapti kieta.
  7. Sudėkite tarkuotą cukiniją ir sūrį. Išmaišykite trumpai, tik kol neliks sausų miltų. Tešla bus gana tiršta, tačiau taip ir turi būti.
  8. Tešlą paskirstykite į 12 formelės duobučių. Kepkite apie 25 minutes, kol keksiukų viršus taps auksinis, o į vidurį įsmeigtas medinis pagaliukas išlįs švarus.
  9. Iškepusius keksiukus palikite formoje 10 minučių. Tada perkelkite ant grotelių. Jei sūris prilipo prie kraštų, apveskite juos plonu peiliu ir tik tada išimkite.

Kad keksiukai liktų minkšti

Šiame recepte naudojamas aliejus, jogurtas arba grietinė ir tik vienas kiaušinis. Toks derinys padeda išlaikyti drėgną, minkštą tekstūrą ir kitą dieną.

Maišydami tešlą nepersistenkite. Kai tik miltai beveik susimaišo, sudėkite cukiniją bei sūrį ir atlikite vos kelis papildomus judesius mentele.

Su kuo patiekti

Keksiukai skanūs dar šilti, tačiau juos patogu valgyti ir atvėsusius. Patiekite juos prie kreminės vištienos sriubos, daržovių sriubos ar porų ir bulvių sriubos.

Jie taip pat tinka kaip sotus užkandis kelionėje, darbovietėje ar pietų dėžutėje. Jei norite, kad žalios cukinijos dalelės nebūtų matomos, prieš tarkuodami ją nulupkite.

Kaip laikyti

Atvėsusius keksiukus sudėkite į sandarų indą. Kambario temperatūroje jie išsilaikys apie 4-5 dienas, tačiau šiltuose namuose geriau laikyti šaldytuve, kad nesugestų.

Čederį galima pakeisti kitu ryškesnio skonio, gerai besilydančiu sūriu. Mocarela šiam receptui mažiau tinkama, nes pati yra gana švelnaus skonio.

Šaltinis: RecipeTin Eats

Ryžius prieš verdant plauti ar ne? Atsakymas priklauso nuo patiekalo

Justinas Rimkevičius
-
0
Ryžius prieš verdant plauti ar ne? Atsakymas priklauso nuo patiekalo

Ar reikia plauti ryžius prieš verdant? Vieno atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo ryžių rūšies ir patiekalo, kurį ruošiate. Vienais atvejais plovimas padeda išgauti purius, birius grūdus, kitais jis gali sugadinti norimą kremišką ar vientisą tekstūrą.

Ryžių paviršiuje po malimo, pakavimo ir transportavimo lieka smulkių krakmolo dalelių. Jos nėra nešvarumai, tačiau verdant gali paskatinti ryžius sulipti. Todėl prieš plaunant verta pagalvoti ne tik apie švarą, bet ir apie galutinį patiekalo rezultatą.

Kada ryžius verta nuplauti

Plovimas labiausiai tinka tada, kai norisi lengvų, birių ryžių, kurių grūdai nesuliptų į vieną masę. Tai aktualu ruošiant garnyrą, plovą, ryžių salotas ar kai kuriuos Azijos, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos virtuvės patiekalus.

Perteklinis paviršiaus krakmolas gali suteikti ryžiams lipnumo ir košės primenančią tekstūrą. Nuplauti ryžiai verdami išlieka puresni, o atskiri grūdai geriau matomi lėkštėje. Baltuosius ryžius dažniausiai verta skalauti kruopščiau nei ruduosius, nes jų išorinis sluoksnis pašalintas, todėl grūdai yra jautresni trupėjimui ir paviršiuje gali likti daugiau krakmolo dulkių.

Plovimas taip pat gali pašalinti dalį dulkių ar smulkių likučių, patekusių į produktą perdirbimo ir pakavimo metu. Vis dėlto nereikėtų siekti visiškai skaidraus vandens – pakanka, kad jis taptų beveik skaidrus.

Kada plauti ryžių nereikia

Jei ruošiate risotą, ryžių plauti nerekomenduojama. Šiam patiekalui reikalingas grūdų paviršiuje esantis krakmolas, kuris maišant susijungia su sultiniu ir suteikia risotui būdingą kreminę konsistenciją.

Panaši taisyklė galioja ir paelijai. Trumpagrūdžiai ryžiai joje turi sugerti sultinį, tačiau kartu išlaikyti pakankamai krakmolo, kad susiformuotų sodresnė tekstūra ir apačioje atsirastų traškus, apskrudęs sluoksnis. Tokiu atveju nuplovus ryžius galima prarasti dalį patiekalui svarbaus vientisumo.

Kai kuriuose patiekaluose lipnumas taip pat yra pageidaujamas. Todėl klausimas, ar reikia plauti ryžius, neturėtų būti sprendžiamas vien pagal įprotį. Svarbiausia įvertinti, ar norite purių, atskirų grūdų, ar tirštesnio ir labiau susijungusio rezultato.

Kaip taisyklingai nuplauti ryžius

Ryžius galima suberti į smulkų sietelį ir skalauti po šaltu tekančiu vandeniu, lengvai juos pajudinant. Baltuosius ryžius dažniausiai pakanka plauti maždaug 1-2 minutes, o ruduosius – trumpiau.

Kitas būdas – suberti ryžius į dubenį, užpilti šaltu vandeniu, išmaišyti, nupilti ir procedūrą pakartoti kelis kartus. Taip lengviau išplauti paviršiaus krakmolą ir neprarasti smulkių grūdelių pro sietelio skylutes.

Vanduo neturi tapti visiškai skaidrus. Per ilgas ir intensyvus plovimas gali nuplauti ne tik krakmolo perteklių, bet ir dalį vandenyje tirpių maistinių medžiagų. Be to, kai kurių ryžių aromatas ir skonis gali tapti blankesni.

Ar plovimas sumažina arseno kiekį

Ryžiai gali sukaupti neorganinio arseno iš užliejamų dirvožemių ir vandens. Rudieji ryžiai paprastai turi daugiau šios medžiagos nei baltieji, nes jų sėlenos ir gemalas lieka nepašalinti.

Vien plovimas arseno kiekį sumažina nedaug, todėl jo nereikėtų laikyti veiksmingu būdu šiai medžiagai pašalinti. Didesnį poveikį turi ryžių virimas dideliame vandens kiekyje, panašiai kaip makaronų. Tačiau toks metodas kartu gali pašalinti dalį folatų, niacino, tiamino ir kitų vandenyje tirpių maistinių medžiagų.

Todėl kasdienėje virtuvėje geriausia vadovautis patiekalu. Biriai ruošiamiems ryžiams juos verta trumpai nuplauti, o risotui, paelijai ir kitiems krakmolo reikalaujantiems patiekalams plovimą praleisti. Tai praktiškesnis atsakymas į klausimą, ar reikia plauti ryžius, nei aklai laikytis vienos taisyklės.

Šaltiniai

Šis popietės užkandis gali padėti lengviau pasituštinti kitą rytą

Justinas Rimkevičius
-
0
Šis popietės užkandis gali padėti lengviau pasituštinti kitą rytą

Jeigu žarnynas veikia ne visada reguliariai, pokyčių verta ieškoti ne tik pusryčiuose. Popietę pasirinktas maistas taip pat gali tapti naudinga dienos dalimi, ypač jeigu jame netrūksta skaidulų, skysčių ir žarnynui palankių medžiagų.

Vienas praktiškas pasirinkimas – juodųjų pupelių užtepėlė, valgoma su šviežiomis daržovėmis. Toks užkandis nuo vidurių užkietėjimo negarantuoja tuštinimosi kitą rytą, tačiau gali padėti palaikyti reguliarų žarnyno darbą.

Juodosios pupelės suteikia nemažai skaidulų

Vienoje tokios užtepėlės porcijoje gali būti apie 5 gramus skaidulų. Tai daugiau nei įprastai gaunama iš daugelio komercinių humuso porcijų, todėl pupelės tampa sočiu ir maistingu popietės pasirinkimu.

Juodosiose pupelėse yra ir tirpiųjų, ir netirpiųjų skaidulų. Netirpiosios padidina išmatų tūrį ir padeda joms judėti virškinamuoju traktu, o tirpiosios sugeria vandenį bei sudaro minkštesnę, gelio pavidalo masę. Dėl to tuštinimasis gali tapti lengvesnis, ypač kai kartu geriama pakankamai vandens.

Jeigu skaidulų įprastai suvartojate mažai, jų kiekį didinkite pamažu. Staigus pokytis gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą, todėl svarbu nepamiršti ir skysčių.

Pupelėse esantis atsparusis krakmolas maitina žarnyno bakterijas

Juodosiose pupelėse yra atspariojo krakmolo – angliavandenio, kuris nevisiškai suvirškinamas plonojoje žarnoje. Jis pasiekia storąją žarną, kur tampa maistu daliai naudingųjų bakterijų.

Šios bakterijos gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis. Jos gali prisidėti prie žarnyno gleivinės apsaugos ir palankesnės žarnyno aplinkos, nors vienas produktas savaime neišsprendžia ilgalaikių virškinimo problemų.

Užtepėlėje esantis graikiško tipo jogurtas suteikia gyvųjų bakterijų, dažnai vadinamų probiotikais. Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra siejama su virškinimo funkcija, todėl fermentuoti produktai gali būti naudinga įvairios mitybos dalis.

Dar viena priežastis rinktis pupeles – magnis

Tokioje užtepėlėje gali būti maždaug 13 procentų rekomenduojamos magnio paros normos. Magnis reikalingas daugeliui organizmo procesų, įskaitant normalią raumenų ir nervų sistemos veiklą.

Magnio junginių yra ir kai kurių nereceptinių laisvinamųjų sudėtyje, tačiau tai nereiškia, kad maistas veikia taip pat stipriai ar greitai. Šiuo atveju magnis yra tik viena iš bendros užkandžio maistinės vertės dalių, o pagrindinį vaidmenį atlieka skaidulų, skysčių ir įvairios mitybos derinys.

Daržovės padidina užkandžio vertę

Užtepėlę verta valgyti ne su traškučiais, o su šviežiomis daržovėmis. Taip gausite daugiau skaidulų, vandens ir kitų maistinių medžiagų, o pats užkandis išliks sotus, bet ne per sunkus.

  • raudonoji paprika
  • agurkas
  • morkos
  • salierų stiebai
  • sezoninės daržovės

Juodųjų pupelių užtepėlė gali būti ruošiama sutrinant pupeles su graikiško tipo jogurtu, citrinų sultimis, česnaku ir prieskoniais. Jei norisi švelnesnės tekstūros, galima įpilti šiek tiek vandens arba įmaišyti alyvuogių aliejaus.

Reguliarumui svarbus ne vienas produktas

Žarnyno veiklą gali palaikyti ir kiti kasdieniai įpročiai. Pakankamas vandens kiekis padeda išvengti dehidratacijos, o reguliarus judėjimas gali paskatinti žarnyno motoriką. Net trumpas pasivaikščiojimas po vakarienės yra geresnis pasirinkimas nei ilgas sėdėjimas be pertraukų.

Įtakos virškinimui gali turėti ir stresas. Kai kuriems žmonėms jis sulėtina žarnyno veiklą, kitiems sukelia priešingą reakciją. Gali padėti lėtas kvėpavimas, joga, pasivaikščiojimas ar pokalbis su artimu žmogumi.

Žarnyno įpročiai dažnai tampa gana pastovūs, todėl kai kurie žmonės norą tuštintis pajunta panašiu metu. Vis dėlto užkandis nuo vidurių užkietėjimo turėtų būti tik viena visos dienos mitybos dalis. Jeigu vidurių užkietėjimas kartojasi, jį lydi stiprus skausmas, kraujas išmatose ar nepaaiškinamas svorio kritimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Šaltiniai

Naminis majonezas per 3 minutes, jei laikysitės vienos taisyklės

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Naminis majonezas per 3 minutes, jei laikysitės vienos taisyklės

Naminis majonezas yra tirštesnis, švelnesnis ir sodresnio skonio nei pirktinis. Jį paruošti galima vos per kelias minutes, tačiau svarbiausia ne skubėti pilant aliejų.

Šis naminio majonezo receptas pritaikytas nedideliam kiekiui ir elektriniam plakikliui. Tokiu būdu emulsija susidaro patikimai, o majonezas rečiau susisluoksniuoja.

Ingredientai

  • 1 didelio kiaušinio trynys, maždaug 50-55 g, tinka ir šaltas iš šaldytuvo
  • 1½ šaukštelio citrinų sulčių, baltojo vyno arba obuolių acto, prireikus dar šiek tiek
  • ½ šaukštelio Dižono garstyčių
  • ¼ šaukštelio valgomosios arba košerinės druskos
  • Žiupsnelis baltųjų pipirų
  • ⅔ puodelio vynuogių kauliukų arba kito neutralaus skonio aliejaus

Vietoje vynuogių kauliukų aliejaus galima rinktis saulėgrąžų, rapsų ar kitą švelnaus skonio aliejų. Jeigu norite naudoti ypač tyrą alyvuogių aliejų, geriau juo pakeisti ne daugiau kaip pusę viso kiekio, nes intensyvus plakimas gali išryškinti kartumą.

Gaminimas

  1. Į nedidelį arba vidutinio dydžio dubenį sudėkite kiaušinio trynį, citrinų sultis arba actą, garstyčias, druską ir pipirus. Dubuo neturėtų būti per didelis, kad ingredientai nebūtų pasklidę per plonu sluoksniu.
  2. Trumpai išplakite elektriniu plakikliu, kol masė susimaišys.
  3. Įjunkite plakiklį vidutiniu arba didesniu greičiu. Aliejų pradėkite pilti labai plona, tolygia srovele tiesiai ant plakimo šluotelių.
  4. Plakiklį po truputį judinkite po dubenį, kad aliejus būtų iš karto įmaišomas. Iš pradžių masė bus skysta ir šviesiai geltona, tačiau pilant likusį aliejų ji ims tirštėti.
  5. Jeigu dubenyje ima kauptis aliejus, trumpam nustokite jį pilti ir plakite toliau, kol aliejus susimaišys. Tada tęskite pilti likusį kiekį.
  6. Supylę visą aliejų, plakiklį trumpai perveskite palei dubens kraštus. Plakimą baikite, o likusius aliejaus lašelius įmaišykite gumine mentele.

Majonezo nereikėtų plakti ilgiau nei būtina. Per ilgas plakimas gali suardyti emulsiją ir masė gali pradėti skirtis.

Kad majonezas nesusisluoksniuotų

Dažniausia nesėkmės priežastis yra per greitai supiltas aliejus. Kiaušinio trynys nespėja jo įmaišyti, todėl masė lieka skysta arba atsiskiria.

Jeigu aliejus pradeda kauptis paviršiuje, jo daugiau nepilkite. Kelias akimirkas plakite vien tik masę, kol ji vėl taps vientisa. Trumpam sustoti galima, tačiau pirmiausia būtina nustoti pilti aliejų.

Jeigu neturite elektrinio plakiklio, majonezą galima gaminti rankiniu šluotele. Dubenį patogu įstatyti į sudrėkintą virtuvinį rankšluostį, kad jis nejudėtų, o aliejų pilti taip pat lėtai ir tolygiai.

Kaip panaudoti naminį majonezą

Juo galima tepti sumuštinius, gardinti mėsainių padažą ar ruošti kiaušinių ir vištienos sumuštinių įdarą. Naminis majonezas taip pat tinka makaronų, bulvių, kopūstų salotoms ir Cezario padažui.

Jeigu norisi greito padažo, į majonezą galima įmaišyti papildomų garstyčių, citrinų sulčių ar kitų recepte naudojamų prieskonių. Dėl švelnios tekstūros jis tinka ir daržovių užtepėlėms bei užkandžių padažams.

Laikymas ir saugumas

Majonezą laikykite sandariame inde šaldytuve ir suvartokite per 3 dienas. Jo nerekomenduojama šaldyti, nes atšildyta emulsija gali susisluoksniuoti.

Kadangi naudojamas žalias kiaušinio trynys, rinkitės šviežius kiaušinius. Nėščiosioms ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, saugesnis pasirinkimas būtų pasterizuoti kiaušiniai.

Jeigu majonezas vis dėlto išsiskyrė, jo nebūtina iš karto išmesti. Į švarų dubenį įdėkite naują kiaušinio trynį, pradėkite plakti ir labai mažomis porcijomis pilkite nepavykusį majonezą. Masė dažniausiai vėl susijungia į tirštą padažą.

Šaltinis: RecipeTin Eats

Krevetės turi daug cholesterolio, bet kraujyje nebūtinai jį didina

Justinas Rimkevičius
-
0
Krevetės turi daug cholesterolio, bet kraujyje nebūtinai jį didina

Ilgą laiką krevetės buvo vertinamos atsargiai dėl jose esančio maistinio cholesterolio. Tačiau šiandien svarbu žiūrėti ne tik į vieną skaičių etiketėje, bet ir į tai, kiek produkte yra sočiųjų riebalų, kaip jis paruoštas ir kuo pakeičia kitus maisto produktus.

Kalbant apie krevetes ir cholesterolį, pagrindinė žinia paprasta: krevetės gali būti širdžiai palankios mitybos dalis, ypač jei jos negruzdinamos ir patiekiamos su daržovėmis bei pilno grūdo produktais.

Maistinio ir kraujo cholesterolio nereikėtų painioti

Maistinis cholesterolis, kurį gauname su maistu, nėra tas pats, kas cholesterolio kiekis kraujyje. Pastarajam didelę įtaką daro bendra mityba, sočiųjų riebalų kiekis, kūno svoris, fizinis aktyvumas ir paveldimumas.

Maždaug 85 gramų virtų krevečių porcijoje yra apie 161 miligramą maistinio cholesterolio. Vis dėlto sočiųjų riebalų jose labai mažai – apie 0,05 gramo. Būtent sotieji riebalai dažnai turi didesnę įtaką mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekiui kraujyje.

Todėl vien tai, kad krevetėse yra nemažai maistinio cholesterolio, dar nereiškia, kad jos automatiškai didins kraujo cholesterolį.

Krevetės gali būti geresnis pasirinkimas už riebią mėsą

Krevečių nauda labiausiai atsiskleidžia tada, kai jos pakeičia kitus, daugiau sočiųjų riebalų turinčius produktus. Pavyzdžiui, vietoj dešrelių, šoninės ar riebios jautienos pasirinktos krevetės gali pagerinti viso patiekalo riebalų sudėtį.

Jos taip pat yra liesas baltymų šaltinis, turi palyginti nedaug kalorijų ir suteikia šiek tiek omega-3 riebalų rūgščių. Tiesa, jų kiekis gerokai mažesnis nei riebiose žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje ar skumbrėje.

Kai kurie tyrimai krevečių vartojimą sieja su palankesniu lipidų profiliu, tačiau tai nereiškia, kad pačios krevetės tiesiogiai mažina cholesterolį. Daug lemia visas valgymo būdas ir produktai, su kuriais jos patiekiamos.

Paruošimas gali pakeisti visą patiekalo vertę

Natūralus krevečių pranašumas greitai sumažėja, jei jos apvoliojamos džiūvėsėliuose, gruzdinamos aliejuje arba patiekiamos su sviestiniu, riebiu padažu. Tokiu būdu patiekale padaugėja kalorijų, sočiųjų riebalų ir druskos.

Palankesni pasirinkimai:

  • virtos krevetės su daržovėmis
  • garuose ruoštos krevetės su pilno grūdo ryžiais
  • ant grotelių keptos krevetės salotose
  • trumpai patroškintos krevetės su cukinijomis, paprika ar brokoliais
  • krevetės tortilijoje su daržovėmis ir avokadu

Jei norisi daugiau skonio, vietoj didelio kiekio sviesto galima naudoti citrinų sultis, česnaką, žoleles, aitriąją papriką ar nedidelį kiekį alyvuogių aliejaus.

Kiek krevečių galima suvalgyti

Daugumai suaugusiųjų tinkama porcija yra maždaug 85-115 gramų. Krevetės gali būti įtraukiamos į bendrą rekomendaciją jūros gėrybes valgyti maždaug du kartus per savaitę, tačiau verta kaitalioti skirtingas rūšis.

Riebios žuvys suteikia daugiau EPA ir DHA omega-3 riebalų rūgščių, todėl vien krevetėmis viso jūros gėrybių raciono pakeisti nereikėtų.

Jeigu gydytojas jau yra nustatęs padidėjusį cholesterolį arba rekomendavo riboti tam tikrus produktus, krevečių kiekį reikėtų aptarti individualiai. Tokiu atveju svarbu vertinti ne tik pačias krevetes, bet ir padažus, garnyrus bei bendrą dienos mitybą.

Krevetės tinka ne kiekvienam meniu

Krevetės nėra atskiras cholesterolį mažinantis produktas. Jų vieta mityboje priklauso nuo to, ar jos patiekiamos kartu su daržovėmis, ankštiniais augalais, pilno grūdo produktais ir nesočiaisiais riebalais, ar tampa gruzdinto greitojo maisto dalimi.

Taigi krevetės ir cholesterolis nėra nesuderinami dalykai. Saikinga porcija, paprastas paruošimas ir tinkamai pasirinktas garnyras leidžia šiomis jūros gėrybėmis mėgautis net laikantis širdžiai palankios mitybos.

Šaltiniai

Žuvis kepimo popieriuje atrodo įspūdingai, bet vakarienei ją paruošite be vargo

Rūta Mickevičienė
-
0
Žuvis kepimo popieriuje atrodo įspūdingai, bet vakarienei ją paruošite be vargo

Žuvis kepimo popieriuje yra vienas iš tų receptų, kurie atrodo ypatingai, nors paruošimas išlieka paprastas. Žuvis kepa sandariame popieriaus ir folijos pakete, todėl išsaugo sultingumą, o daržovės prisigeria baltojo vyno, česnako ir krapų aromato.

Šis patiekalas tinka lengvai vakarienei, kai norisi ne tik žuvies filė, bet ir sotaus garnyro viename pakete. Prie stalo kiekvienas gali atsiverti savo porciją, o išsiskiriantys garai ir kvapas tampa malonia vakarienės dalimi.

Ingredientai

  • 2 x 160 g snaperio filė be odos ir kaulų arba kitos tvirtos baltos žuvies filė
  • 3 šaukštai ypač tyro alyvuogių aliejaus
  • 200 g kipfler arba mažų bulvių, nuluptų ir supjaustytų maždaug 0,5 cm griežinėliais
  • 1 vidutinė cukinija, supjaustyta maždaug 0,5 cm griežinėliais
  • 1 raudonoji paprika, išvalyta ir supjaustyta maždaug 0,5 cm juostelėmis
  • 1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto skiltelėmis
  • 1 česnako skiltelė, smulkiai sukapota
  • 3/4 šaukštelio druskos
  • 1/4 šaukštelio juodųjų pipirų
  • 6 šakelės šviežių krapų
  • 2 šaukštai čardone arba kito sauso baltojo vyno
  • Citrinos skiltelės patiekti

Gaminimas

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 190 °C arba 170 °C su vėjelio funkcija.
  2. Keptuvėje ant vidutinės kaitros įkaitinkite 2 šaukštus alyvuogių aliejaus. Suberkite bulves ir kepkite apie 4 minutes, reguliariai pamaišydami. Jos turėtų šiek tiek paruduoti, tačiau neprivalo visiškai iškepti.
  3. Į keptuvę sudėkite cukiniją, papriką, raudonąjį svogūną ir česnaką. Suberkite pusę druskos bei pipirų ir viską maišydami pakepinkite dar maždaug 1 minutę. Nukelkite nuo kaitros.
  4. Ant darbastalio patieskite du maždaug 50 x 30 cm dydžio folijos lakštus. Ant kiekvieno uždėkite po 40 x 30 cm dydžio kepimo popieriaus lakštą.
  5. Daržoves padalykite į dvi dalis ir sudėkite į popieriaus centrą. Žuvies filė nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, iš abiejų pusių pagardinkite likusia druska bei pipirais ir uždėkite ant daržovių.
  6. Ant kiekvieno žuvies gabalėlio uždėkite po 3 krapų šakeles. Apšlakstykite likusiu alyvuogių aliejumi ir į kiekvieną paketą įpilkite po 1 šaukštą baltojo vyno.
  7. Užlenkite trumpuosius folijos ir kepimo popieriaus kraštus, sulenkite juos du kartus ir lengvai prispauskite. Tada užlankstykite abiejų galų kampus, suformuodami trikampius, ir dar kartą užlenkite, kad paketai būtų sandarūs.
  8. Paketus dėkite ant kepimo skardos ir kepkite 18 minučių. Išėmę palikite 3 minutes pastovėti. Iškepusios žuvies vidinė temperatūra turėtų siekti mažiausiai 55 °C.

Kokią žuvį rinktis

Snaperį galima pakeisti kita tvirta balta žuvimi. Tinka menkė, tilapija, Aliaskos polakas, ešerys, jūrinis ešerys, otas ar mahi mahi. Svarbiausia, kad filė būtų maždaug 1,5 cm storio. Per plona žuvis gali perkepti dar neparuošus daržovių, o labai stora filė keps ilgiau.

Lašiša ir upėtakis taip pat gali būti naudojami, tačiau garuose paruošta jų išvaizda bus kitokia. Labai sausėjančios žuvys, tokios kaip kardžuvė, tunas ar marlinas, šiam būdui tinka prasčiau. Taip pat geriau vengti riebių sardinių ir skumbrių.

Kuo pakeisti vyną ir krapus

Jei nenorite naudoti alkoholio, baltąjį vyną pakeiskite nealkoholiniu vynu arba šlakeliu mažai natrio turinčio daržovių sultinio. Skystis reikalingas lengvam padažui, kuris susidaro iš vyno, žuvies ir daržovių sulčių.

Šviežius krapus galima pakeisti peletrūnu. Džiovinti krapai tokio paties aromato nesuteiks, todėl jų geriau nenaudoti kaip pagrindinio pakaitalo. Jei neturite nei krapų, nei peletrūno, į daržoves galima įdėti plonai supjaustyto pankolio arba prieš surišant paketą užberti ketvirtį šaukštelio paskrudintų ir sutrintų pankolio sėklų.

Kaip patiekti ir pasiruošti iš anksto

Paketus patiekite dar neatidarytus. Atidarius juos prie stalo, išsiskirs kvapnūs garai, o žuvį ir daržoves bus galima iškart apšlakstyti citrinos sultimis.

Prie šio patiekalo puikiai tinka traški duona, kuria galima susemti paketo dugne susikaupusį lengvą padažą. Iš anksto galima paruošti bulves ir daržoves, tačiau pilnai surištų paketų nereikėtų laikyti ilgiau nei valandą, nes žuvis pradės išskirti drėgmę ir gali iškepti ne taip tolygiai.

Šaltinis: RecipeTin Eats

Sveikatai nebūtina kasdien nueiti 10 000 žingsnių, rodo tyrimų apžvalga

Justinas Rimkevičius
-
0
Sveikatai nebūtina kasdien nueiti 10 000 žingsnių, rodo tyrimų apžvalga

10 000 žingsnių per dieną daugeliui tapo savotišku sveikos gyvensenos simboliu. Tačiau nauja tyrimų apžvalga rodo, kad sveikatai naudinga gali būti ir mažesnė kasdienio vaikščiojimo apimtis.

Kiek žingsnių per dieną reikėtų nueiti, priklauso nuo amžiaus, fizinės būklės, ligų, treniruočių intensyvumo ir kasdienio gyvenimo ritmo. Todėl apvalus skaičius neturėtų tapti priežastimi atsisakyti judėjimo vien todėl, kad nepavyko pasiekti 10 000.

Nauda sveikatai prasideda anksčiau nei ties 10 000

2025 metais žurnale „The Lancet Public Health“ paskelbta sisteminė apžvalga ir dozės bei atsako metaanalizė apibendrino 31 tyrimo duomenis. Mokslininkai vertino, kaip skirtingas žingsnių skaičius siejasi su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo diabetu, demencija, depresijos simptomais, griuvimais ir mirtingumu.

Duomenys buvo lyginami su maždaug 2 000 žingsnių per dieną nueinančiais žmonėmis. Paaiškėjo, kad apie 7 000 žingsnių per dieną buvo siejama su mažesne kelių sveikatos problemų rizika. Tam tikra nauda pastebėta ir tarp žmonių, kurie nueidavo apie 4 000 žingsnių, ypač palyginti su itin mažu fiziniu aktyvumu.

Apžvalgoje 7 000 žingsnių per dieną buvo siejama su mažesne bendro mirtingumo, širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, demencijos bei griuvimų rizika. Vis dėlto tai yra stebėjimo tyrimų duomenys, todėl jie rodo ryšį, o ne įrodo, kad būtent konkretus žingsnių skaičius tiesiogiai apsaugo nuo ligų.

10 000 žingsnių nėra privalomas sveikatos minimumas

10 000 žingsnių tikslas dažnai suvokiamas kaip būtina riba, tačiau tokia taisyklė nėra universali medicininė norma. Ji neturėtų nustelbti kitų svarbių dalykų, pavyzdžiui, reguliarių treniruočių, raumenų stiprinimo, miego ir subalansuotos mitybos.

Žmogui, kuris šiuo metu juda mažai, net keli tūkstančiai papildomų žingsnių gali būti prasmingas pokytis. Svarbiau didinti aktyvumą palaipsniui, o ne bandyti per vieną dieną pasiekti skaičių, kuris šiuo metu yra per didelis.

Į naudą taip pat reikėtų žiūrėti plačiau nei tik į žingsniamatį. Spartesnis ėjimas, lipimas laiptais, važiavimas dviračiu ar fiziniai pratimai gali suteikti daugiau naudos nei lėtas vaikščiojimas, jei bendra veiklos trukmė ir intensyvumas yra tinkami.

Vien vaikščiojimo ne visada pakanka norint numesti svorio

Vaikščiojimas padeda sunaudoti daugiau energijos, tačiau vien didesnis žingsnių skaičius automatiškai negarantuoja svorio mažėjimo. Organizmas gali kompensuoti dalį papildomai sunaudotos energijos didesniu alkiu, mažesniu aktyvumu likusią dienos dalį arba kitais energijos balanso pokyčiais.

Norint mažinti kūno svorį, svarbus bendras suvartojamų ir sunaudojamų kalorijų balansas. Todėl judėjimą verta derinti su apgalvota mityba, pakankamu baltymų ir skaidulų kiekiu bei reguliariu valgymo režimu. Fizinis aktyvumas ypač svarbus sveikatai ir gali padėti išlaikyti pasiektą svorį.

Kaip realistiškai padidinti kasdienį aktyvumą

  • Pradėkite nuo skaičiaus, kurį galite išlaikyti kasdien
  • Kas valandą trumpam atsistokite ir pajudėkite
  • Dalį kelionės automobiliu ar viešuoju transportu pakeiskite ėjimu
  • Po pagrindinių valgymų išeikite 10-15 minučių pasivaikščioti
  • Kelias dienas stebėkite ne tik žingsnius, bet ir ėjimo tempą

Kiek žingsnių per dieną jums tinka, gali keistis priklausomai nuo sveikatos ir fizinio pasirengimo. Sergant širdies, sąnarių ar kitomis lėtinėmis ligomis, aktyvumo didinimo planą geriausia aptarti su gydytoju.

Svarbiausia ne vaikytis magiško skaičiaus, o reguliariai judėti daugiau nei anksčiau. Net jei kasdien nesurenkate 10 000 žingsnių, nuoseklus aktyvumas vis tiek gali būti reikšminga sveikesnės rutinos dalis.

Šaltiniai

Atrodo nekalti, bet cukraus juose gali būti kaip stiklinėje kolos

Justinas Rimkevičius
-
0
Atrodo nekalti, bet cukraus juose gali būti kaip stiklinėje kolos

Ne kiekvienas saldus gėrimas atrodo kaip saldus gėrimas. Arbata, limonadas, kava ar pieno gėrimas dažnai sukuria lengvesnio ir sveikesnio pasirinkimo įspūdį, nors cukraus juose gali būti tiek pat, kiek įprastoje kolos stiklinėje.

Gėrimai su pridėtiniu cukrumi ypač lengvai tampa kasdieniu įpročiu, nes juos išgeriame greitai ir dažnai nepajuntame tokio sotumo, kokį suteiktų maistas. Todėl verta atidžiau pažvelgti ne tik į tai, ką geriame, bet ir į porcijos dydį.

Saldus burbulinės arbatos puodelis gali viršyti dienos normą

Burbulinė arba boba arbata gaminama iš arbatos, pieno, sirupų, kvapiųjų medžiagų ir tapijokos rutuliukų. Cukraus kiekis tokiame gėrime labai priklauso nuo recepto, tačiau aromatizuotuose variantuose jo gali būti apie 30-60 gramų.

Dar daugiau cukraus gali susidaryti dėl sirupe mirkytų tapijokos rutuliukų, vaisinių sirupų ar saldinto sutirštinto pieno. Problema ta, kad boba gėrimai dažnai parduodami dideliuose, 16 uncijų ar dar didesniuose puodeliuose. Tokia porcija gali priartėti prie visos dienos pridėtinio cukraus kiekio arba jį viršyti.

Energiniuose gėrimuose slypi ne tik kofeinas

Energinių gėrimų sudėtyje dažnai matome kofeiną, vitaminus ar kitus priedus, todėl cukrus gali likti antrame plane. Tačiau įprastoje maždaug 240 mililitrų porcijoje gali būti apie 25 gramus pridėtinio cukraus.

Tai beveik tiek, kiek Amerikos širdies asociacija rekomenduoja per visą dieną suvartoti daugumai moterų. Be to, didelė cukraus ir kofeino dozė kai kuriems žmonėms gali būti siejama su vėlesniu energijos kritimu. Jei reikia žvalumo, galima rinktis becukrį variantą, nesaldintą kavą arba paprastą arbatą.

Buteliuke saldintos arbatos gali būti kelios porcijos

Pati nesaldinta arbata pridėtinio cukraus neturi. Vis dėlto parduotuvėse parduodama saldinta šalta arbata gali turėti maždaug 20-25 gramus cukraus vos vienoje 240 mililitrų porcijoje.

Didžiausia staigmena laukia pažvelgus į pakuotės dydį. Buteliuke neretai būna dvi ar trys porcijos, todėl visą jį išgėrus cukraus kiekis gali būti gerokai didesnis nei nurodyta pirmoje etiketės eilutėje. Patikimesnis pasirinkimas būtų nesaldinta arbata arba namuose užplikytas gėrimas, į kurį saldiklio įdedama labai nedaug.

Limonadas irgi gali būti tikras saldus gėrimas

Tikras citrinų sultis turintis limonadas nebūtinai yra lengvas pasirinkimas. Citrinos rūgštumui subalansuoti gamintojai dažnai prideda nemažai cukraus, todėl gėrimas tampa panašus į kitus saldintus gėrimus.

Jei limonado norisi, jį galima praskiesti paprastu arba gazuotu vandeniu. Kitas variantas – rinktis mažiau cukraus turintį produktą arba pasigaminti gėrimą namuose iš citrinų, vandens ir nedidelio kiekio saldiklio.

Didelė aromatizuota kava gali prilygti desertui

Karameliniai, šokoladiniai ar plakto kremo turintys kavos gėrimai dažnai labiau primena desertą nei paprastą kavą. Dideliuose puodeliuose gali būti 50-70 ar dar daugiau gramų pridėtinio cukraus, ypač jei pasirenkami sirupai, saldinti padažai ir plakta grietinėlė.

Cukraus kiekį galima sumažinti paprašius mažiau sirupo, pasirinkus mažesnį puodelį arba atsisakius saldžių priedų. Kavai skonio gali suteikti cinamonas ar muskatas, o kofeinui gauti pakanka paprastos nesaldintos kavos.

Kasdienybėje padeda paprasta taisyklė: skaitykite ne tik bendrą cukraus kiekį, bet ir eilutę „iš jų cukrų pridėtiniai“. Taip pat patikrinkite, kiek porcijų yra visame butelyje ar puodelyje. Gėrimai su pridėtiniu cukrumi neturi būti visiškai uždrausti, tačiau mažesnė porcija, retesnis pasirinkimas ir daugiau vandens gali pastebimai sumažinti bendrą cukraus kiekį.

Šaltiniai

123...6101 iš 610 psl.