Pradžia Tinklaraštis

100-metės rytai prasideda nuo vieno vaisiaus ir kelių paprastų įpročių

Ilgaamžiškumo patarimai kasdien nebūtinai susiję su griežtomis dietomis ar sudėtingomis treniruotėmis. Šimtmetį perkopusi Natalija Greger sako, kad jos gyvenime buvo vietos ne tik sveikam maistui, bet ir šoninei, šokoladui, picai bei gazuotiems gėrimams.

Moteris nesistengė laikytis vienos konkrečios mitybos sistemos. Ji valgė įvairiai, mėgavosi mėgstamais patiekalais ir daug dėmesio skyrė tam, kad gyvenime liktų vietos judėjimui, bendravimui bei gerai nuotaikai.

Rytą pradeda nuo uogų

Greger pusryčius dažnai pradeda mėlynėmis. Jos racione taip pat buvo obuolių ir avokadų, tačiau moteris nesiekė kiekvieno kąsnio paversti griežtai apskaičiuotu sveikatos planu.

Mėlynėse gausu polifenolių, įskaitant antocianinus. Šie augaliniai junginiai tiriami dėl galimo ryšio su kraujagyslių sveikata, tačiau vienos uogos nereikėtų laikyti ilgaamžiškumo garantija. Tyrimų apžvalgos rodo, kad mėlynės gali būti vertinga visavertės mitybos dalis, bet jų poveikis pažinimo funkcijoms dar nėra iki galo aiškus.

Svarbiausia ne vienas stebuklingas produktas, o bendras kasdienis pasirinkimas. Lėkštėje dažniau turėtų atsirasti daržovių, vaisių, ankštinių produktų, visaverčių grūdų ir kitų maistingų produktų.

Mėgstamas maistas taip pat turi vietos

Šimtmetį pasiekusi moteris nevengė ir mažiau sveikais laikomų pasirinkimų. Ji mėgo šoninę, keptus kiaušinius, anglišką bandelę ir juodąjį šokoladą.

Tai nereiškia, kad tokia mityba tinka visiems ar kad sotūs pusryčiai savaime prisideda prie ilgesnio gyvenimo. Greičiau ši istorija primena kitą dalyką: sveikos gyvensenos nereikėtų paversti nuolatiniu draudimų sąrašu. Retkarčiais suvalgomas mėgstamas patiekalas gali tilpti į įvairią ir subalansuotą mitybą.

Šokiai padeda išlikti aktyviai

Greger ilgą laiką mėgo pramoginius šokius. Jaunystėje ji šoko su vyru namuose, o vyresniame amžiuje judėjo pagal muziką sėdėdama ant kėdės.

Toks pasirinkimas svarbus ne vien dėl pramogos. Šokiai apima judėjimą, koordinaciją, pusiausvyrą ir reakciją į muziką. Vyresniems žmonėms pritaikytos šokių programos tyrimuose siejamos su geresne fizine būkle ir kai kuriais pažinimo funkcijų rodikliais.

Vis dėlto nebūtina lankyti šokių studijos. Panašios naudos gali suteikti trumpas pasivaikščiojimas, mankšta namuose ar keliolika minučių judėjimo pagal mėgstamą muziką. Svarbiausia pasirinkti veiklą, kurią norisi kartoti.

Hobis ramina mintis

Greger didelę gyvenimo dalį mezgė, kūrė antklodes, kepures ir megztinius. Vėliau, kai rankoms tapo sunkiau, ji rinkosi kitus užsiėmimus, tarp jų kortų žaidimus bei pasjansą.

Mėgstama veikla suteikia dienai struktūrą, leidžia atsitraukti nuo rūpesčių ir palaiko ryšį su kitais žmonėmis. Tai gali būti mezgimas, sodininkystė, muzika, dėlionės, maisto gaminimas ar bet kuris kitas užsiėmimas, į kurį įsitraukiama su malonumu.

Mažiau užsisukti problemose

Moteris save apibūdina kaip optimistę. Ji stengiasi nepergyventi dėl kiekvienos nesėkmės, mėgsta juokauti ir į gyvenimą žvelgia gana lengvai.

Toks požiūris nereiškia, kad reikia ignoruoti problemas ar apsimesti, jog sunkumų nėra. Tačiau gebėjimas atsitraukti, pasikalbėti, išlaikyti ryšį su artimaisiais ir rasti priežasčių nusišypsoti gali padėti lengviau tvarkytis su kasdieniu stresu.

Ilgaamžiškumo patarimai kasdien dažniausiai susideda ne iš vieno ypatingo įpročio. Daugiau reikšmės gali turėti nuoseklus judėjimas, įvairus maistas, mėgstama veikla, bendravimas ir saikingas požiūris į gyvenimo sunkumus. Tokia istorija nėra receptas, garantuojantis ilgą gyvenimą, tačiau ji primena, kad sveikesnė kasdienybė gali būti ne tik naudinga, bet ir maloni.


Šaltiniai

Jauni dilgėlių lapai virtuvėje praverčia ne tik sriubai

Dilgėlės dažniausiai prisimenamos dėl nemalonaus nudilginimo, tačiau jauni jų lapai gali tapti visai neblogu špinatų pakaitalu. Tinkamai paruošti dilgėlių lapai virtuvėje tinka sriuboms, padažams, troškiniams ir net kiaušinienei.

Šis augalas dažnai auga pakelėse, sodų pakraščiuose ar prie miško, o jauni lapai pavasarį pasirodo gana anksti. Jie greitai atauga ir po nupjovimo, todėl šviežių dilgėlių galima rasti ne tik pavasarį. Vis dėlto rinkti reikėtų tik gerai pažįstamus augalus ir vengti vietų šalia judrių kelių, pramonės teritorijų bei chemikalais purškiamų laukų.

Dilgėlėse gausu mineralų

Dilgėlių maistinė sudėtis priklauso nuo augimo vietos, derliaus laiko ir paruošimo būdo. Moksliniuose tyrimuose šie lapai apibūdinami kaip vertingas kalcio, geležies ir kitų mineralų šaltinis, tačiau jų kiekiai skirtinguose mėginiuose gali gerokai skirtis.

Dėl to dilgėlės gali būti įdomus būdas paįvairinti racioną, ypač kai norisi daugiau žalialapių daržovių. Tačiau jų nereikėtų laikyti vaistu nuo mažakraujystės ar kitų sveikatos sutrikimų. Jei kraujo tyrimai rodo geležies trūkumą, vien maisto pokyčių gali nepakakti.

Geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau, kai patiekale yra vitamino C. Todėl dilgėles galima derinti su saldžiosiomis paprikomis, pomidorais, brokoliais, citrinų sultimis ar kitomis vitamino C turinčiomis daržovėmis.

Kaip saugiai paruošti jaunus lapus

Šviežių dilgėlių plikomis rankomis geriau neliesti. Renkant pravers pirštinės, o maistui reikėtų pasirinkti jaunus, švarius ir nepažeistus lapus.

Nudilginančios savybės išnyksta lapus trumpai nuplikant karštu vandeniu arba termiškai apdorojant. Po to juos galima nusausinti, susmulkinti ir naudoti panašiai kaip špinatus. Virtų ar troškintų dilgėlių skonis dažnai apibūdinamas kaip švelniai žolinis, kai kuriems primenantis riešutus.

  • Lapus nuplaukite ir trumpai nuplikykite karštu vandeniu
  • Nusausinkite ir susmulkinkite peiliu arba virtuviniu kombainu
  • Naudokite sriuboms, troškiniams, padažams ar įdarams
  • Dalį paruoštų lapų galima užšaldyti vėlesniam laikui

Dilgėlės tinka ir paprastai kiaušinienei

Vienas lengviausių būdų išbandyti dilgėles yra kiaušinienė. Nuplikytus ir susmulkintus lapus trumpai pakepinkite su svogūnu arba česnaku, įberkite šiek tiek aitriosios paprikos ir užpilkite plaktais kiaušiniais.

Tokiam patiekalui nereikia daug priedų. Tinka trupučio fetos, tarkuoto kietojo sūrio, šviežių pomidorų ar žolelių. Kiaušinienėje dilgėlių skonis tampa švelnesnis, o patiekalas įgauna sodresnį žaliųjų daržovių aromatą.

Kur dar panaudoti dilgėlių lapus

Dilgėlių lapai virtuvėje gali pakeisti dalį špinatų įvairiuose receptuose. Jie tinka kreminėms sriuboms, makaronų padažams, daržovių troškiniams, pikantiškiems pyragams ir virtiniams.

Jei skonis atrodo per intensyvus, dilgėles galima maišyti su špinatais, rūgštynėmis, petražolėmis ar jaunais burokėlių lapais. Taip pat verta nepamiršti, kad ilgai verdant dalis jautresnių maistinių medžiagų gali sumažėti, todėl lapus geriau ruošti trumpai.

Pradedantiesiems saugiausia rinktis nedidelį kiekį ir pirmiausia išbandyti paprastą sriubą arba kiaušinienę. Tinkamai paruoštos dilgėlės gali tapti ne kasdieniu, bet įdomiu sezoniniu žalumynu, kuris praturtina valgiaraštį ir leidžia kūrybiškiau panaudoti tai, kas auga visai šalia.


Šaltiniai

8 produktai, kuriuose skaidulų gali būti ne mažiau nei kriaušėje

Vidutinė kriaušė turi apie 5,5 gramo skaidulų, todėl dažnai minima kaip vienas patogesnių būdų jų gauti su maistu. Vis dėlto daug skaidulų turintys produktai nebūtinai yra vien vaisiai. Kai kurie ankštiniai, uogos, sėklos ir daržovės vienoje porcijoje jų suteikia tiek pat arba net daugiau.

Skaidulos svarbios normaliai žarnyno veiklai, padeda ilgiau jaustis sotiems ir gali būti naudingos širdies bei kraujagyslių sveikatai. Tačiau į mitybą jas geriausia įtraukti palaipsniui, ypač jei iki šiol skaidulų buvo valgoma nedaug.

1. Ispaninio šalavijo sėklos

Vos 2 valgomuosiuose šaukštuose, arba maždaug 28 gramuose, chia sėklų yra apie 10 gramų skaidulų. Dėl to jos gali būti vienas paprasčiausių būdų praturtinti pusryčius ar užkandį.

Šios sėklos sugeria skystį ir išbrinksta, todėl tinka čija pudingui, košei, jogurtui ar kokteiliui. Pradėti verta nuo nedidelio kiekio, ypač jei organizmas nėra pratęs prie daug skaidulų turinčio maisto.

2. Žirniai

Pusėje puodelio virtų žirnių yra maždaug 8,2 gramo skaidulų. Jie taip pat suteikia augalinių baltymų ir puikiai dera su sriubomis, troškiniais, daržovių apkepais ar grūdinių kultūrų patiekalais.

Šaldyti žirniai gali būti patogus pasirinkimas kasdienai, nes juos lengva greitai įmaišyti į pietus ar vakarienę.

3. Avietės

Puodelis aviečių turi apie 8 gramus skaidulų. Tai viena iš uogų, kuriose šios medžiagos ypač daug, todėl avietės gali paįvairinti ne tik desertą, bet ir įprastus pusryčius.

Jas galima dėti į natūralų jogurtą, avižinę košę ar kokteilį. Tinka ir šaldytos uogos, ypač ne sezono metu.

4. Lęšiai

Pusė puodelio virtų lęšių turi apie 7,8 gramo skaidulų. Be to, juose gausu augalinių baltymų, geležies ir folatų. Lęšiai tinka sriuboms, salotoms, troškiniams ir daržovių kepsneliams.

Jei norisi greitų pietų, lęšius galima sumaišyti su pomidorais, agurkais, žalumynais ir alyvuogių aliejumi.

5. Pinto pupelės

Pusėje puodelio virtų pinto pupelių yra apie 7,7 gramo skaidulų. Jos taip pat suteikia baltymų ir įvairių mineralų. Išvirtą didesnį kiekį patogu laikyti šaldytuve ir dėti į salotas, sriubas ar troškinius.

6. Juodosios pupelės

Maždaug 7,5 gramo skaidulų yra pusėje puodelio virtų juodųjų pupelių. Jos tinka meksikietiško stiliaus patiekalams, sriuboms, salotoms ir dubenėliams su ryžiais bei daržovėmis.

7. Avokadas

Pusė avokado turi apie 7 gramus skaidulų. Šis vaisius taip pat vertinamas dėl nesočiųjų riebalų, kalio ir vitamino E. Jį galima dėti ant skrudintos duonos, į salotas arba sutrinti į gvakamolę.

8. Lima pupelės

Pusėje puodelio virtų lima pupelių yra apie 6,6 gramo skaidulų. Jos pasižymi švelniu skoniu ir tinka sriuboms, daržovių troškiniams bei šiltoms salotoms.

Skaidulas didinkite pamažu

Nors daug skaidulų turintys produktai yra naudingi, staigus jų kiekio padidinimas gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Geriau kas kelias dienas įtraukti po vieną naują produktą ir stebėti, kaip jaučiasi organizmas.

Kartu svarbu gerti pakankamai vandens. Kai kurios skaidulos sugeria skystį ir žarnyne sudaro gelį, todėl skysčiai padeda joms atlikti savo funkciją. Kasdienėje mityboje verta derinti ankštinius, uogas, daržoves, vaisius, viso grūdo produktus ir sėklas, o ne apsiriboti vienu pasirinkimu.


Šaltiniai

Sardinės sugrįžta į virtuvę ir tampa daugiau nei greitas užkandis

Dar visai neseniai sardinių skardinė dažniausiai likdavo spintelės gale, tačiau šiandien ši žuvis vis dažniau atsiduria ant kasdienio stalo. Sardinės kasdieniame meniu gali būti patogus, nebrangus ir maistingas pasirinkimas, ypač tada, kai norisi greitai paruošti sočius pietus ar vakarienę.

Šios mažos žuvys vertinamos ne tik dėl išraiškingo skonio. Jose yra baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitamino B12, vitamino D ir seleno. Omega-3 riebalų rūgštys svarbios širdies veiklai, vitaminas B12 prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos, o vitaminas D ir kalcis padeda palaikyti kaulų būklę. Vis dėlto sardines geriausia vertinti kaip subalansuotos mitybos dalį, o ne stebuklingą produktą.

Kuo skiriasi sardinės skardinėje

Renkantis sardines verta atkreipti dėmesį į tai, kaip jos konservuotos. Skirtingi variantai gali tikti skirtingiems patiekalams, todėl pravartu įvertinti ne tik kainą, bet ir planuojamą panaudojimą.

  • Sardinės alyvuogių aliejuje tinka skrebučiams, salotoms, makaronams ir užtepėlėms
  • Sardinės pomidorų padaže pasižymi sodresniu skoniu ir dera su ryžiais, bulvėmis bei makaronais
  • Sardinių filė patiks tiems, kurie nenori valgyti kauliukų
  • Sardinės su citrina suteikia gaivesnį, lengvesnį skonį

Smulkūs sardinių kauliukai dažniausiai nėra problema. Konservuojant jie suminkštėja, todėl yra valgomi. Be to, juose yra kalcio. Jeigu kauliukų tekstūra nepatinka, galima rinktis filė arba žuvį prieš patiekiant lengvai sutrinti šakute.

Kas geriausiai išryškina sardinių skonį

Sardinės yra gana riebios ir intensyvaus skonio, todėl joms ypač tinka gaivūs, rūgštūs ir traškūs priedai. Citrina, pomidorai, kaparėliai, alyvuogės, marinuotos daržovės ir šviežios žolelės padeda subalansuoti žuvies skonį.

Ryškesniam patiekalui galima pridėti česnako, aitriosios paprikos ar raudonojo svogūno. Jeigu sardinės konservuotos kokybiškame alyvuogių aliejuje, jo nebūtina iš karto išpilti. Nedidelis kiekis gali pagardinti makaronų padažą, salotų užpilą ar žuvies užtepėlę.

2 greitos idėjos vakarienei

Makaronai su pomidorais ir alyvuogėmis

Išvirkite spagečius, o tuo metu keptuvėje pakepinkite smulkintą raudonąjį svogūną, česnaką ir aitriosios paprikos dribsnius. Sudėkite kaparėlius, alyvuoges bei konservuotus vyšninius pomidorus ir kelias minutes patroškinkite.

Į padažą įmaišykite išvirtus makaronus, saują špinatų ir šiek tiek vandens, kuriame virė spagečiai. Pabaigoje atsargiai įmaišykite sardines, citrinos žievelę ir petražoles. Druskos dėkite tik paragavę, nes konservuota žuvis, alyvuogės ir kaparėliai jau gali būti gana sūrūs.

Traškūs skrebučiai su sardinių užtepėle

Paskrudintą raugo duoną ar čiabatą aptepkite užtepėle iš sutrintų sardinių, graikiško jogurto, šiek tiek majonezo, agurko ir kelių lašų citrinos sulčių. Įdomesniam skoniui galima įmaišyti truputį apelsinų džemo ir citrinos žievelės.

Ant viršaus dėkite rukolos, ridikėlių ir užtarkuokite šiek tiek apelsino žievelės. Tokie skrebučiai tiks lengvai vakarienei, savaitgalio pusryčiams ar greitam užkandžiui, kai nesinori ilgai stovėti prie viryklės.

Sardinės kasdieniame meniu nebūtinai turi reikšti sudėtingus receptus ar neįprastus derinius. Kartais pakanka geros duonos, kelių šviežių daržovių, citrinos ir kokybiškos skardinės, kad paprastas produktas taptų visaverčiu patiekalu.


Šaltiniai

Purioms varškės spurgoms svarbiausia ne miltų gausa, o tinkama tešla

Šiltos, cukraus pudra apibarstytos varškės spurgos daugeliui primena vaikystę. Minkštos varškės spurgos nėra sudėtingas desertas, tačiau jų tekstūrai svarbios kelios detalės: kokią varškę pasirinksite, kiek miltų įmaišysite ir kaip įkaitinsite aliejų.

Dažniausia klaida gaminant šį desertą yra noras tešlą padaryti visiškai nelipnią. Tuomet įberiama per daug miltų, o iškepusios spurgos tampa sunkios ir kietokos. Tešla turėtų būti minkšta, vientisa ir šiek tiek lipni.

Varškė lemia spurgų tekstūrą

Spurgoms geriausiai tinka ne per daug vandeninga varškė. Jei joje daug skysčio, tešlai gali prireikti daugiau miltų, tačiau jų perteklius desertą tik apsunkins. Drėgnesnę varškę prieš gaminant verta trumpai nuvarvinti arba lengvai nuspausti.

Varškę pirmiausia gerai išmaišykite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Tuomet įmuškite kiaušinius, įberkite žiupsnelį druskos ir masę išsukite iki vientisumo. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir berkite palaipsniui, stebėdami tešlos konsistenciją.

Ingredientai naminiam desertui

  • 500 g varškės
  • 3 kiaušiniai
  • 70 g cukraus
  • 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus
  • 180-200 g kvietinių miltų
  • 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos
  • aliejaus kepimui
  • cukraus pudros patiekti

Į tešlą galima įmaišyti ir šiek tiek tarkuotos citrinos žievelės. Ji suteiks gaivesnį aromatą, tačiau klasikinėms spurgoms pakanka vanilinio cukraus ir cukraus pudros.

Kaip suformuoti purias spurgas

Baigtos tešlos ilgai minkyti nereikia. Ingredientus tiesiog sumaišykite tiek, kad neliktų sausų miltų. Kuo ilgiau ir intensyviau minkysite, tuo didesnė tikimybė, kad kepinys taps standesnis.

Jei tešla limpa prie rankų, jų nebarstykite storu miltų sluoksniu. Geriau delnus lengvai sudrėkinkite vandeniu arba spurgas formuokite dviem šaukštais. Gabalėliai turėtų būti maždaug graikinio riešuto dydžio, nes aliejuje jie dar padidės.

Aliejaus temperatūra yra labai svarbi

Aliejų reikėtų įkaitinti maždaug iki 170-175 laipsnių. Jei jis bus per vėsus, spurgos ilgiau keps ir prisigers daugiau riebalų. Per karštame aliejuje paviršius greitai apskrus, tačiau vidus gali likti neiškepęs.

Spurgas kepkite nedidelėmis porcijomis, kad puode joms netrūktų vietos ir aliejaus temperatūra pernelyg nenukristų. Kepant jas atsargiai pavartykite, kad gražiai apskrustų iš visų pusių.

Paskutinis žingsnis prieš patiekiant

Iškepusias spurgas išgriebkite kiaurasamčiu ir trumpam sudėkite ant popierinio rankšluosčio. Jis sugers dalį riebalų pertekliaus. Skaniausios jos būna dar šiltos, tačiau prieš barstant cukraus pudra verta kelias minutes palaukti, kad pudra neištirptų.

Jei norite tikrai minkštos tekstūros, svarbiausia neperkrauti tešlos miltais, neperkepti spurgų ir laikytis tinkamos aliejaus temperatūros. Būtent šios kelios smulkmenos dažniausiai lemia, ar ant stalo atsidurs lengvos, purios, ar sunkios ir riebios spurgos.

Laikantis šių taisyklių, minkštos varškės spurgos taps greitai paruošiamu desertu savaitgaliui ar jaukiam rudens vakarui. Patiekite jas su arbata, kava arba šaukštu mėgstamos uogienės.

Vitaminai ne visada padeda, ypač kai jų susikaupia per daug

Maisto papildų vartojimas daugeliui žmonių tapo įprasta kasdienybės dalimi. Vieni renkasi vitaminus energijai, kiti geria mineralus dėl plaukų, imuniteto ar geresnio miego, o dar kiti vienu metu naudoja kelis skirtingus kompleksus.

Tačiau daugiau kapsulių nebūtinai reiškia daugiau naudos. Kartais skirtinguose produktuose slepiasi tos pačios medžiagos, o ilgainiui jų kiekis gali tapti per didelis.

Papildų populiarumas auga

Jungtinėse Valstijose 2021-2023 metais maisto papildus per pastarąjį mėnesį vartojo apie 60,2 proc. suaugusiųjų. Beveik 38,7 proc. suaugusiųjų nurodė vartojantys bent du papildus.

Tokį populiarumą skatina socialiniai tinklai, garsenybių rekomendacijos ir noras sveikata pasirūpinti „natūraliai“. Įvairūs milteliai, guminukai ir kapsulės dažnai pristatomi kaip greitas kelias į daugiau energijos, stipresnį imunitetą ar jaunesnę išvaizdą.

Problema ta, kad reklaminiai pažadai ne visada atitinka realų poreikį. Jei žmogus maitinasi įvairiai ir neturi nustatyto trūkumo, papildomas preparatas gali būti visai nebūtinas.

Kada papildų gali būti per daug

Vieno skaičiaus, nuo kurio prasideda „per didelis“ vartojimas, nėra. Rizika priklauso nuo konkrečių produktų, jų dozių, žmogaus sveikatos ir kartu vartojamų vaistų.

Didžiausia problema kyla tada, kai vienu metu geriami keli panašūs preparatai. Pavyzdžiui, multivitaminuose, imunitetui skirtuose mišiniuose ir produktuose plaukams bei nagams gali kartotis vitaminas A, vitaminas D, cinkas ar geležis.

Vandenyje tirpių vitaminų perteklius dažnai pašalinamas su šlapimu, tačiau tai nereiškia, kad didelės dozės visada nekenksmingos. Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K organizme gali kauptis. Per didelis kai kurių mineralų kiekis taip pat gali sukelti nepageidaujamų padarinių, įskaitant virškinimo sutrikimus, inkstų akmenis ar nervų sistemos pažeidimus.

„Natūralus“ ne visada reiškia saugus

Atsargiau reikėtų vertinti augalinius preparatus ir sudėtingus mišinius, kurių sudėtyje yra daug skirtingų veikliųjų medžiagų. Kai kurie papildai gali paveikti kepenų veiklą, ypač vartojami didelėmis dozėmis arba kartu su kitais produktais.

Papildai taip pat gali sąveikauti su receptiniais ir nereceptiniais vaistais. Pavyzdžiui, vitaminas K gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų veikimui, o jonažolė gali pakeisti kai kurių vaistų poveikį. Todėl apie vartojamus papildus verta informuoti gydytoją arba vaistininką, net jei jie parduodami be recepto.

Papildai neturėtų pakeisti miego, subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ar gydytojo paskirto gydymo. Kapsulė negali kompensuoti nuolatinio neišsimiegojimo ar labai skurdaus raciono.

Kaip peržiūrėti savo rutiną

Prieš perkant dar vieną preparatą, naudinga susirašyti viską, ką vartojate. Į sąrašą įtraukite ne tik vitaminus, bet ir baltymų miltelius, žolelių mišinius, guminukus bei stiprintais vitaminais praturtintus gėrimus.

Patikrinkite:

  • ar keliuose produktuose nesikartoja tos pačios medžiagos
  • kokia yra bendra paros dozė
  • ar papildas nesąveikauja su vartojamais vaistais
  • ar preparatui yra aiški priežastis ir konkretus vartojimo tikslas
  • ar produktas buvo patikrintas nepriklausomoje laboratorijoje

Kai kurioms žmonių grupėms papildai gali būti ypač svarbūs. Gydytojas gali rekomenduoti prenatalinius vitaminus nėštumo metu, vitaminą B12 griežtai veganinės mitybos besilaikantiems žmonėms ar kitą medžiagą, jei tyrimai parodo trūkumą.

Maisto papildų vartojimas saugiausias tada, kai jis pagrįstas konkrečiu poreikiu, o ne noru išbandyti viską iš karto. Prieš pradedant naują kursą verta įvertinti ne tik galimą naudą, bet ir bendrą dozę, vaistus bei sveikatos būklę.


Šaltiniai

8 kasdienės klaidos, kurios gali kenkti širdies sveikatai

Širdies sveikatos klaidos ne visada atrodo rimtos. Kartais tai vos pastebimi kasdieniai įpročiai, kurie ilgainiui gali prisidėti prie aukštesnio kraujospūdžio, nepalankaus cholesterolio kiekio ar prastesnės savijautos.

Gera žinia ta, kad daugelį jų galima pakeisti be drastiškų sprendimų. Štai į ką verta atkreipti dėmesį.

1. Maiste net nepastebint susikaupia per daug druskos

Per didelis natrio kiekis gali kelti kraujospūdį. Daugiausia jo gauname ne iš druskinės, o iš perdirbtų produktų, užkandžių, padažų, duonos, konservų ir restoranų patiekalų.

Vertėtų dažniau tikrinti etiketes ir rinktis mažiau sūrius produktus. Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama neviršyti 2 300 miligramų natrio per dieną. Namie gaminamas maistas, daržovės, ankštiniai ir kuo mažiau stipriai perdirbtų gaminių padeda šį kiekį kontroliuoti.

2. Didžiąją dienos dalį praleidžiame sėdėdami

Ilgas sėdėjimas prie darbo stalo ar televizoriaus dažnai lieka nepastebėtas, tačiau judėjimo trūkumas gali būti susijęs su svorio augimu, aukštesniu kraujospūdžiu ir didesne diabeto rizika.

Nebūtina iš karto pradėti intensyviai sportuoti. Pabandykite kas valandą atsistoti, trumpai pasivaikščioti, lipti laiptais, dalį kelio eiti pėsčiomis. Suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo.

3. Telefonas atsiduria lovoje

Vakarinis naršymas telefone gali ne tik atidėti miegą, bet ir pernelyg suaktyvinti protą. Kai miego nuolat trūksta, organizmui sunkiau tinkamai reguliuoti kraujospūdį ir kitus širdies sveikatai svarbius procesus.

Padėkite telefoną į šalį bent kurį laiką prieš miegą. Ramus skaitymas, pritemdyta šviesa, vėsesnis ir tylus miegamasis dažnai padeda lengviau užmigti. Daugumai suaugusiųjų reikėtų siekti 7-9 valandų miego per naktį.

4. Nesveiki užkandžiai visada po ranka

Jeigu saldumynai, traškučiai ir kiti kaloringi užkandžiai nuolat guli virtuvėje, juos valgyti tampa labai lengva net nejaučiant tikro alkio. Dažnas toks pasirinkimas gali prisidėti prie didesnio suvartojamų kalorijų, cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų kiekio.

Palengvinkite sau sprendimą: namuose laikykite vaisių, natūralaus jogurto, riešutų be papildomos druskos ar šviežių daržovių. Kartais norą užkąsti sumažina ir stiklinė vandens arba kelių minučių pasivaikščiojimas.

5. Socialinis gyvenimas nustumiams į šalį

Vienatvė ir ilgalaikis socialinis atsiribojimas nėra vien emocinė problema. Jie siejami su prastesne psichologine ir fizine sveikata, taip pat su didesne širdies ligų ir insulto rizika.

Nebūtina turėti didelio draugų rato. Reguliarus pokalbis su artimuoju, susitikimas su draugu, savanorystė ar bendra veikla gali padėti palaikyti ryšį su kitais žmonėmis.

6. Nežinome savo sveikatos rodiklių

Aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio ar gliukozės kiekis ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Todėl verta reguliariai tikrintis ir žinoti pagrindinius savo rodiklius.

Profilaktinio apsilankymo metu su gydytoju galima aptarti kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje, svorį ir individualią širdies ligų riziką. Širdies sveikatos klaidos dažnai prasideda nuo neįvertintų rizikos veiksnių.

7. Manome, kad pakeisti įpročius jau per vėlu

Mintis, kad žalingi įpročiai tęsiasi per ilgai ir todėl nebeverta nieko keisti, dažnai trukdo pradėti. Tačiau net nedideli pokyčiai gali būti prasmingi, ypač jeigu jų laikomasi nuosekliai.

  • Mažinkite porcijas
  • Trumpinkite laiką, praleidžiamą sėdint
  • Dažniau rinkitės namuose ruoštą maistą
  • Pradėkite nuo kelių minučių papildomo judėjimo per dieną

8. Ignoruojame įspėjamuosius simptomus

Krūtinės spaudimas ar skausmas, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, neįprastas silpnumas ar skausmas rankoje, nugaroje, kakle ar žandikaulyje gali būti infarkto požymiai. Moterims simptomai ne visada būna tipiški, todėl jų nereikėtų nurašyti vien nuovargiui ar virškinimo sutrikimui.

Tokiais atvejais nelaukite, kol savijauta pagerės savaime. Skambinkite 112 ir kreipkitės skubios pagalbos. Laiku suteiktas gydymas gali sumažinti širdžiai tenkančią žalą.

Širdies sveikatos klaidos dažniausiai kaupiasi pamažu, todėl nereikia bandyti pakeisti visko per vieną dieną. Pradėkite nuo vieno įpročio, kuris šiandien atrodo realiausias, ir po truputį kurkite sveikesnę rutiną.


Šaltiniai

Šaldiklyje sustingstantis pyragas nustebins kremišku bananų sluoksniu

Jei norisi deserto, kuriam nereikia kaitinti orkaitės, šis žalias veganiškas pyragas gali tapti vienu maloniausių atradimų. Jis ruošiamas iš riešutų, datulių, šaldytų bananų, žemės riešutų sviesto ir šokolado, todėl yra sodraus skonio, kremiškas ir gana sotus.

Pyragas susideda iš kelių skirtingų sluoksnių: riešutinio pagrindo, bananų kremo, šokoladinio sluoksnio su riešutų sviestu ir traškių migdolų trupinių. Svarbiausia jo ypatybė ta, kad desertas stingsta šaldiklyje, o prieš patiekiant jį reikia šiek tiek atitirpinti.

Ingredientai

  • 200 g nesūdytų migdolų
  • 100 g nesūdytų lazdynų riešutų
  • 800 g šaldytų bananų
  • 10 datulių be kauliukų
  • 1 valgomasis šaukštas nesaldintos kakavos
  • 1 arbatinis šaukštelis malto cinamono
  • 2 valgomieji šaukštai ištirpinto kokosų aliejaus
  • 1 valgomasis šaukštas agavų sirupo
  • 0,5 arbatinio šaukštelio vanilės
  • 2 valgomieji šaukštai žemės riešutų sviesto
  • 4 gabalėliai veganiško šokolado, geriausia apie 70 procentų kakavos
  • Žiupsnelis druskos

Migdolus ir lazdynų riešutus reikės padalyti į dvi dalis. Viena bus skirta pagrindui, kita – viršutiniams trupiniams. Jei norite ryškesnio riešutų skonio, dalį riešutų prieš tai galima trumpai paskrudinti sausoje keptuvėje, tačiau tuomet desertas nebebus visiškai žalias.

Kaip paruošti pagrindą

Į smulkintuvą suberkite pagrindui skirtus migdolus ir lazdynų riešutus. Sudėkite datules, kakavą, cinamoną bei žiupsnelį druskos. Viską susmulkinkite iki lipnios masės, primenančios minkštą plastiliną.

Masę sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą formą ir gerai suspauskite delnais arba stiklinės dugnu. Pagrindas turi būti lygus ir pakankamai tvirtas, kad vėliau nesubyrėtų pjaustomas. Įdėkite formą į šaldiklį.

Bananų sluoksnis bus panašus į ledus

Šaldytus bananus sutrinkite su kokosų aliejumi, agavų sirupu, vanile ir žiupsneliu druskos. Masė turėtų tapti glotni, tiršta ir priminti minkštus bananinius ledus.

Jei bananai labai kieti, palikite juos kambario temperatūroje kelioms minutėms. Neatitirpinkite jų visiškai, nes tuomet kremas taps per skystas. Paruoštą masę paskleiskite ant riešutinio pagrindo ir vėl dėkite į šaldiklį.

Šokoladinis sluoksnis ir traškūs trupiniai

Veganišką šokoladą smulkiai sukapokite ir sumaišykite su žemės riešutų sviestu. Šį mišinį paskleiskite ant sustingusio bananų sluoksnio. Jeigu norite, į šokoladinę dalį galite įmaišyti kelis papildomus šokolado gabalėlius, kad tekstūra būtų traškesnė.

Likusius riešutus susmulkinkite rupiau. Sumaišykite juos su trupučiu vanilės ir, jei reikia, keliais lašais kokosų aliejaus. Pirštais suformuokite trupinius ir paskleiskite juos ant viršaus.

Paruoštą žalią veganišką pyragą laikykite šaldiklyje, kol visi sluoksniai sutvirtės. Prieš patiekdami išimkite jį maždaug pusantros valandos anksčiau ir perkelkite į šaldytuvą. Jei skubate, trumpam galima palikti kambario temperatūroje, tačiau svarbu neperlaikyti, kad bananų sluoksnis nepradėtų tirpti.

Kuo galima pakeisti žemės riešutų sviestą

Jei nemėgstate žemės riešutų arba norite kitokio skonio, naudokite migdolų ar lazdynų riešutų kremą. Tekstūra išliks maloniai kreminė, tačiau pasikeis galutinis deserto skonis.

Šis žalias veganiškas pyragas saldumą gauna iš bananų, datulių ir nedidelio kiekio agavų sirupo, todėl papildomo cukraus jam nereikia. Pjaustykite jį aštriu peiliu, o likusius gabalėlius laikykite šaldiklyje.

6 džiovintos slyvos per dieną gali būti daugiau nei saldus užkandis

Džiovintų slyvų nauda dažniausiai pastebima tuomet, kai jos valgomas nedidelis kiekis ir jos tampa įprastos mitybos dalimi. Šie vaisiai turi skaidulų, sorbitolio, kalio ir įvairių augalinių junginių, todėl gali būti naudingi žarnynui, kaulams ir bendrai mitybos kokybei.

Vis dėlto džiovintos slyvos nėra neribotas saldumynas. Džiovinant vaisius sumažėja vandens kiekis, todėl cukrūs ir kalorijos tampa labiau koncentruoti. Be to, didesnis kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo raižymą, dujų kaupimąsi ar per dažną tuštinimąsi.

Žarnynui jos gali būti ypač naudingos

Džiovintos slyvos dažnai pasirenkamos užkietėjus viduriams. Jų poveikį lemia keli dalykai: skaidulos didina išmatų tūrį, o sorbitolis padeda į žarnyną pritraukti vandens. Kartu šie komponentai gali palengvinti tuštinimąsi ir suminkštinti išmatas.

Klinikiniuose tyrimuose džiovintos slyvos buvo siejamos su dažnesniu tuštinimusi ir mažesniu stanginimosi poreikiu. Tačiau tai nereiškia, kad jos turėtų pakeisti gydytojo paskirtą gydymą, ypač jei vidurių užkietėjimas trunka ilgai, kartojasi ar yra lydimas skausmo.

Jei skaidulų racione mažai, pradėkite nuo 1-2 vaisių per dieną. Po kelių dienų kiekį galima pamažu didinti, kartu nepamirštant gerti pakankamai vandens. Iš karto suvalgytas didelis kiekis gali turėti priešingą efektą ir sukelti nemalonių pojūčių.

Kiek jų pakanka kasdien

Dažnai minima maždaug 50 gramų porcija, kuri atitinka apie 5-6 vidutinio dydžio džiovintas slyvas. Tačiau tinkamas kiekis priklauso nuo vaisių dydžio, bendro skaidulų kiekio racione ir individualios organizmo reakcijos.

  • Pradėkite nuo 1-2 vaisių, jei nesate pratę prie skaidulų
  • Valgykite juos su koše, natūraliu jogurtu ar riešutais
  • Jei pučia pilvą, porciją sumažinkite ir padalykite į du kartus
  • Rinkitės produktą be papildomai pridėto cukraus

Džiovintas slyvas galima užmerkti vandenyje ir valgyti kartu su išbrinkusiais vaisiais. Taip jos tampa minkštesnės, tačiau pats mirkymas nepanaikina nei cukrų, nei kalorijų.

Gali prisidėti prie kaulų sveikatos

Džiovintose slyvose yra vitamino K, kalio, magnio, vario ir polifenolių. Šios medžiagos svarbios įvairiems organizmo procesams, tačiau vienas produktas negali užtikrinti stiprių kaulų. Tam reikalinga visavertė mityba, pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis bei fizinis aktyvumas.

Viename atsitiktinių imčių tyrime 50 gramų džiovintų slyvų per dieną padėjo išlaikyti klubo kaulų mineralinį tankį moterims po menopauzės. Rezultatai įdomūs, tačiau jų nereikėtų taikyti visiems žmonėms vienodai. Džiovintos slyvos nėra osteoporozės gydymo priemonė.

Cholesterolio ir sotumo klausimas

Dėl skaidulų džiovintos slyvos gali būti naudingas pasirinkimas vietoje saldainių, sausainių ar kitų mažai maistingų užkandžių. Jų saldumas padeda sumažinti norą rinktis desertą, o skaidulos gali prisidėti prie ilgesnio sotumo.

Keli tyrimai taip pat nagrinėjo jų poveikį cholesterolio rodikliams, tačiau rezultatai gauti konkrečiose žmonių grupėse ir vartojant gana didelius kiekius. Todėl būtų netikslu teigti, kad džiovintos slyvos savaime sumažina cholesterolį ar apsaugo nuo širdies ligų.

Džiovintų slyvų nauda labiausiai atsiskleidžia tada, kai jos pakeičia kitus saldžius užkandžius, o ne tampa papildoma kalorijų porcija. Jei sergate cukriniu diabetu, turite jautrų žarnyną ar laikotės gydomosios dietos, kasdienį kiekį verta aptarti su gydytoju arba dietistu.


Šaltiniai

Dešimt minučių skaitymo kasdien gali būti naudinga smegenims

Knygai nebūtina skirti viso vakaro, kad skaitymas taptų prasmingu įpročiu. Tyrimų apžvalgos rodo, kad skaitymas smegenų sveikatai gali būti naudingas net tada, kai tam kasdien skiriama vos kelios ar keliolika minučių.

Kalbama ne apie darbui ar mokslams reikalingus tekstus, o apie skaitymą savo malonumui. Romanas, žurnalas ar kita patinkanti knyga gali padėti atsitraukti nuo įtampos, pagerinti nuotaiką ir palaikyti protinį aktyvumą vyresniame amžiuje.

Reguliarumas gali būti svarbesnis už perskaitytų puslapių skaičių

Ilgesnį laiką stebėję vyresnius suaugusiuosius mokslininkai pastebėjo, kad reguliariai skaitantys žmonės rečiau patirdavo pažinimo funkcijų silpnėjimą. Tokios funkcijos apima atmintį, dėmesį, gebėjimą susikaupti ir spręsti problemas.

Viename ilgalaikiame tyrime buvo stebimi beveik 2000 vyresnių nei 64 metų žmonių. Paaiškėjo, kad tie, kurie skaitydavo bent kartą per savaitę, per daugelį metų patirdavo lėtesnį pažinimo funkcijų blogėjimą. Šis ryšys išliko nepriklausomai nuo dalyvių išsilavinimo.

Kituose tyrimuose reguliarus skaitymas taip pat buvo siejamas su mažesne pažinimo sutrikimų ir Alzheimerio ligos rizika. Vis dėlto tai nereiškia, kad knygos gali užkirsti kelią demencijai. Dauguma tokių tyrimų yra stebimieji, todėl jie rodo ryšį, bet neįrodo, kad būtent skaitymas tiesiogiai lemia geresnę smegenų būklę.

Knyga gali padėti nusiraminti

Skaitymo nauda pastebima ne tik ilgalaikėje perspektyvoje. Apklausos rodo, kad net kelių minučių skaitymas gali būti siejamas su mažesniu įtampos lygiu. Įsitraukus į tekstą, dėmesys nukreipiamas nuo kasdienių rūpesčių, o kūnas gauna progą šiek tiek atsipalaiduoti.

Dalis žmonių knygas renkasi tada, kai nori paguodos ar pabėgti nuo per didelio informacijos srauto. Skaitymas prieš miegą taip pat gali tapti ramesne alternatyva naršymui telefone, ypač jei pasirenkama popierinė knyga ir skaitoma ne per ryškiame ekrane.

Be to, skaitymas gali būti susijęs su geresne emocine savijauta. Kai kurie apklausų dalyviai teigė, kad knygos padėjo jiems jaustis mažiau vienišiems, o grožinė literatūra gali skatinti geriau suprasti kitų žmonių jausmus ir požiūrį.

Kas vyksta smegenyse skaitant

Smegenų vaizdinimo tyrimai rodo, kad daugiau skaitantys žmonės pasižymi tam tikrais skirtumais srityse, susijusiose su kalbos apdorojimu, mokymusi, emocijų reguliavimu ir sprendimų priėmimu.

Grožinės literatūros skaitymas ypač domina tyrėjus dėl galimo poveikio socialiniam pažinimui. Tai gebėjimas suprasti, ką jaučia, galvoja ar išgyvena kitas žmogus. Įsitraukdami į veikėjų istorijas, skaitytojai nuolat seka jų motyvus, emocijas ir pasirinkimus.

Tačiau nereikėtų manyti, kad viena knygos rūšis yra tinkama visiems. Tyrimuose teigiama, kad naudos gali suteikti įvairus skaitymas, jei jis žmogui malonus ir nereikalauja savęs versti tęsti neįdomią knygą.

Kaip skaitymą įtraukti į kasdienybę

Skaitymas smegenų sveikatai gali tapti lengviau įgyvendinamas, jei jam nereikia ieškoti papildomos valandos. Pradžiai pakanka pasirinkti konkretų dienos momentą, pavyzdžiui, rytinę kelionę, pietų pertrauką ar dešimt minučių prieš miegą.

  • Laikykite knygą ten, kur dažniausiai griebiate telefoną
  • Rinkitės tekstą, kuris iš tiesų įdomus, o ne tą, kurį, jūsų manymu, privalote perskaityti
  • Pradėkite nuo kelių puslapių ir nedidinkite krūvio per prievartą
  • Vyresniame amžiuje išbandykite knygų klubą ar bendrą skaitymą

Bendras skaitymas gali suteikti papildomos naudos, nes kartu atsiranda pokalbis, socialinis ryšys ir galimybė pasidalyti įspūdžiais. Todėl knyga gali būti ne tik rami vakaro veikla, bet ir būdas palaikyti ryšį su kitais žmonėmis.

Galutinė tyrimų žinutė gana paprasta: smegenims nebūtina kasdien atlikti sudėtingų užduočių, kad jos išliktų aktyvios. Reguliarus, malonus skaitymas gali tapti vienu iš lengvų kasdienių įpročių, padedančių rūpintis savijauta ir protiniu aktyvumu bėgant metams.