Pradžia Tinklaraštis

Norisi saldaus prieš miegą? Šis vyšnių desertas paruošiamas per 10 minučių

Justinas Rimkevičius
-
0
Norisi saldaus prieš miegą? Šis vyšnių desertas paruošiamas per 10 minučių

Vakare norisi ko nors saldaus, tačiau sunkus desertas ne visada dera su poilsiu. Tam labiau tinka lengvas, vaisiais saldintas kremas, kurį paruošite be orkaitės ir be pridėtinio cukraus.

Šis vyšnių desertas prieš miegą gaminamas iš bananų, saldžiųjų ir rūgščiųjų vyšnių bei nesaldinto migdolų gėrimo. Rūgščiosios vyšnios išsiskiria natūraliai randamu melatoninu, o visas derinys maloniai nustebina kremiška tekstūra.

Kuo ypatingos rūgščiosios vyšnios

Rūgščiosios vyšnios dažnai minimos kalbant apie vakarinę mitybą, nes jose natūraliai randama melatonino. Tai hormonas, kurį gamina pats organizmas ir kuris padeda reguliuoti miego bei būdravimo ciklą.

Mažas bandomasis tyrimas su vyresniais nei 50 metų suaugusiaisiais, patiriančiais nemigos simptomų, nagrinėjo rūgščiųjų vyšnių sulčių poveikį. Tyrime dalyvavo nedaug žmonių, o dalis jų tyrimo nebaigė, todėl jo rezultatai nėra pakankamas įrodymas, kad vyšnių desertas gydytų nemigą.

Vis dėlto tyrimo metu užfiksuotas ilgesnis miego laikas ir šiek tiek geresnis miego efektyvumas. Kitų vertintų rodiklių pokyčiai nebuvo tokie aiškūs, todėl rūgščiąsias vyšnias geriausia vertinti kaip vieną iš mitybos pasirinkimų, o ne kaip gydymo priemonę.

Bananas suteikia kremiškumo

Šiame recepte naudojamas gerai sunokęs, sutrintas bananas. Jis suteikia natūralaus saldumo ir padeda išgauti švelnią, ledus primenančią tekstūrą.

Bananuose taip pat yra kalio ir vitamino B6. Šios maistinės medžiagos svarbios įvairiems organizmo procesams, įskaitant melatonino gamybą, tačiau vienas desertas savaime neužtikrina geresnio miego.

Recepte nenaudojamas cukrus, medus ar sirupas. Saldumą suteikia prinokęs bananas ir saldžiosios vyšnios, o rūgščiosios vyšnios įneša gaivesnės, ryškesnės natos.

Vyšnių desertas miegui paruošiamas per 10 minučių

Norint pagaminti 4 porcijas, reikės:

  • 1,5 puodelio sutrinto prinokusio banano
  • 1 puodelio šaldytų, be kauliukų saldžiųjų vyšnių
  • 0,5 puodelio šaldytų, be kauliukų rūgščiųjų vyšnių
  • 3 šaukštų nesaldinto migdolų gėrimo

Visus produktus sudėkite į virtuvinį kombainą ir sutrinkite iki vientisos masės. Jei masė prilimpa prie sienelių, ją nubraukite ir dar kartą trumpai pertrinkite.

Galima naudoti ir trintuvą, tačiau tuomet gali prireikti šiek tiek daugiau migdolų gėrimo. Jo pilkite nedaug, kad desertas netaptų pernelyg skystas.

Geriausiai tinka šaldytos vyšnios, nes jos padeda išgauti tirštesnę, šaltą konsistenciją. Sutrintą masę galima valgyti iš karto arba trumpam įdėti į šaldiklį, jei norisi standesnio deserto.

Maistinė vertė priklauso nuo porcijos

Pagal recepto maistinės vertės skaičiavimus, vienoje maždaug trijų ketvirtadalių puodelio porcijoje yra apie 73 kalorijos, 18 gramų angliavandenių, 1 gramas baltymų, 9 miligramai natrio ir 264 miligramai kalio.

Skaidulų kiekis šaltinyje nurodomas nevienodai: vienur teigiama, kad porcijoje jų yra 5 gramai, o recepto maistinės vertės lentelėje pateikiami 2 gramai. Todėl šį skaičių reikėtų vertinti kaip apytikslį.

Vyšnių desertas miegui tinka veganams, vegetarams ir žmonėms, vengiantiems pieno produktų, kiaušinių, glitimo bei sojos. Vis dėlto nuolatiniai miego sutrikimai nėra problema, kurią reikėtų spręsti vien desertu. Jei sunku užmigti ar dažnai prabundate, svarbu ieškoti priežasties ir prireikus pasitarti su gydytoju.

Apelsinų sultys kraujospūdžiui? Kodėl visas vaisius dažnai geresnis

Justinas Rimkevičius
-
0
Apelsinų sultys kraujospūdžiui? Kodėl visas vaisius dažnai geresnis

Apelsinų sultys dažnai laikomos sveikesne saldžiųjų gėrimų alternatyva, tačiau jų poveikis kraujospūdžiui nėra toks paprastas. Tyrimai rodo galimą ryšį, bet tai dar nereiškia, kad sultys tiesiogiai sumažina kraujospūdį kiekvienam žmogui.

Didžiausią dėmesį mokslininkai skyrė maždaug 500 mililitrų, arba 2 puodelių, 100 proc. apelsinų sulčių kiekiui per dieną. Vis dėlto vertinant tokį pasirinkimą svarbu atsižvelgti ne tik į gėrimo sudėtį, bet ir į porcijos dydį bei visą mitybą.

Kas apelsinų sultyse gali būti naudinga

Apelsinų sultyse yra kalio, vitamino C, antioksidantų ir augalinių junginių, vadinamų flavanonais. Vienas iš jų – hesperidinas – siejamas su kraujagyslių funkcija, uždegiminiais procesais ir kraujagyslių atsipalaidavimu.

Kalis ypač svarbus kraujospūdžio kontrolei. Mityboje jo turėtų būti pakankamai, ypač tada, kai ribojamas natrio, arba druskos, kiekis. Rekomenduojama per dieną gauti apie 3500-5000 miligramų kalio, tačiau konkretus poreikis priklauso nuo sveikatos būklės.

Vidutinio dydžio apelsinas ir maždaug 120 mililitrų 100 proc. apelsinų sulčių turi panašų kalio kiekį. Tačiau jų maistinė vertė skiriasi: sultyse yra apie 12 gramų natūralaus cukraus, bet beveik nėra skaidulų, o visame apelsine yra panašiai cukraus ir apie 2,8 gramo skaidulų.

Ką parodė naujesnis tyrimas

2025 metais paskelbtame nedideliame tyrime dalyvavo 20 sveikų suaugusiųjų. Jie 60 dienų kasdien gėrė apie 500 mililitrų apelsinų sulčių. Tyrėjai analizavo kraujo mėginius ir pastebėjo tam tikrų genų, susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu bei uždegimu, aktyvumo pokyčius.

Tačiau šis rezultatas nėra tas pats, kas išmatuotas kraujospūdžio sumažėjimas. Tyrime nebuvo atskiros kontrolinės grupės, o dalyvių buvo nedaug, todėl iš jo negalima daryti išvados, kad apelsinų sultys tiesiogiai apsaugo nuo hipertenzijos.

Kituose tyrimuose, kuriuose dalyvavo žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį ar pirmos stadijos hipertenziją, 500 mililitrų sulčių porcija 12 savaičių laikotarpiu buvo siejama su sistolinio kraujospūdžio ir pulsinio spaudimo sumažėjimu. Vis dėlto tokius rezultatus reikėtų vertinti kartu su kitais duomenimis, o ne laikyti savarankišku gydymo būdu.

Visas apelsinas dažniausiai yra geresnis pasirinkimas

Valgant visą vaisių gaunama daugiau skaidulų, kurios suteikia sotumo ir lėtina cukraus patekimą į kraują. Dėl to vienas apelsinas dažnai yra praktiškesnis pasirinkimas nei didelė stiklinė sulčių.

Apelsinų sultys nėra tas pats, kas limonadas. Jose esantis cukrus yra natūralus, be to, gėrime yra vitamino C, kalio ir augalinių junginių. Tačiau sultys vis tiek gali greitai pridėti kalorijų ir cukraus, ypač jei geriamos dideliais kiekiais.

Tuo metu saldinti gazuoti gėrimai suteikia mažai maistinių medžiagų, o dažnas didelio cukraus kiekio gėrimų vartojimas siejamas su didesne padidėjusio kraujospūdžio rizika.

Kaip sultis įtraukti atsakingiau

Apelsinų sulčių poveikis kraujospūdžiui labiausiai priklauso nuo kiekio ir visos mitybos. Nedidelė porcija gali tilpti į subalansuotą racioną, tačiau sultys neturėtų pakeisti daržovių, ankštinių augalų, viso grūdo produktų, riešutų ir kitų širdžiai palankių produktų.

  • Dažniau rinkitės visą apelsiną, o ne sultis.
  • Jei geriate sultis, rinkitės 100 proc. apelsinų sultis be pridėtinio cukraus.
  • Laikykitės nedidelės porcijos ir negerkite sulčių vietoje vandens visą dieną.
  • Vertinkite sulčių kiekį kartu su kitu su maistu gaunamu cukrumi.
  • Kraujospūdžiui palankią mitybą grįskite įvairiais produktais, o ne vienu gėrimu.

DASH mitybos principai rekomenduoja per dieną suvalgyti maždaug 4-5 porcijas vaisių. Apelsinų sultys gali būti viena iš šio raciono dalių, tačiau jos nėra atskiras gydymas nuo padidėjusio kraujospūdžio. Jei kraujospūdis nuolat aukštas, svarbiausia kreiptis į gydytoją ir nebandyti jo kontroliuoti vien maistu.

Šaltiniai

Rudeninės kopūstų salotos: vienas paruošimo triukas išsaugo traškumą

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Rudeninės kopūstų salotos: vienas paruošimo triukas išsaugo traškumą

Rudeninės kopūstų salotos – vienas iš tų receptų, prie kurių norisi sugrįžti vos tik parduotuvėse ar darže atsiranda šviežių, sultingų daržovių. Baltagūžiai kopūstai, morkos ir agurkas čia susitinka labai paprastai, tačiau rezultatas būna traškus, gaivus ir kupinas skonio.

Šios salotos paruošiamos be sudėtingų veiksmų. Daržoves tereikia plonai supjaustyti arba sutarkuoti, pagardinti obuolių actu, sojų padažu, sezamais ir džiovintais svogūnais. Tai lengvas garnyras prie pietų, greitas užkandis arba spalvingas priedas prie vakarienės.

Ingredientai salotoms

  • Smulkiai pjaustytų baltagūžių kopūstų
  • Smulkiai pjaustytų morkų
  • 1 šviežias agurkas
  • 1 valg. š. obuolių acto
  • 1 valg. š. sojų padažo
  • Sezamo sėklų – juodų ir baltų
  • Džiovintų ekologiškų svogūnų
  • Druskos

Gaminimo eiga

1. Baltagūžį kopūstą ir morkas smulkiai supjaustykite arba sutarkuokite. Šioms salotoms ypač tinka labai plonos daržovių juostelės, nes jos geriau susimaišo su padažu ir maloniai traška kiekviename kąsnyje.

2. Agurką supjaustykite plonais griežinėliais arba nedideliais šiaudeliais. Jeigu norite vienodesnės tekstūros, visas daržoves galite plonai sutarkuoti, tačiau agurką patogu pjaustyti peiliu, kad salotos netaptų pernelyg vandeningos.

3. Sudėkite kopūstus ir morkas į didesnį dubenį, pabarstykite druska ir rankomis lengvai paminkykite. Šis žingsnis padeda daržovėms šiek tiek suminkštėti, tačiau jos neturėtų prarasti traškumo.

4. Į dubenį sudėkite agurką, suberkite juodąsias ir baltąsias sezamo sėklas bei džiovintus svogūnus. Viską išmaišykite, kad priedai tolygiai pasiskirstytų tarp daržovių.

5. Galiausiai supilkite obuolių actą ir sojų padažą. Salotas dar kartą gerai išmaišykite, paragaukite ir, jeigu reikia, papildomai įberkite druskos. Sojų padažas jau yra sūrus, todėl papildomą druską berkite saikingai.

Plonai sutarkuotos daržovės pakeičia tekstūrą

Šiose rudeninėse kopūstų salotose svarbi ne tik sudėtis, bet ir daržovių paruošimas. Kuo ploniau supjaustyti ar sutarkuoti kopūstai ir morkos, tuo tolygiau jie pasidengia actu bei sojų padažu. Salotos tampa vientisesnės, tačiau išlieka maloniai traškios.

Jeigu namuose turite gerą tarką ar daržovių pjaustyklę, ją tikrai verta išbandyti. Plonos juostelės suteikia salotoms dailesnę išvaizdą ir leidžia padažui geriau įsigerti į daržoves. Vis dėlto daržovių nereikėtų sutrinti per smulkiai – šio recepto žavesys yra gaivus traškumas.

Kaip patiekti šias salotas

Traškios rudeninės salotos tinka prie įvairių šiltų patiekalų. Jas galima patiekti kaip garnyrą prie keptų daržovių, kruopų, bulvių ar kitų pietų patiekalų. Dėl gaivaus skonio jos ypač gerai subalansuoja sotesnius ir riebesnius valgius.

Salotas taip pat galima dėti į dubenėlį kaip lengvą užkandį. Sezamo sėklos suteikia švelnaus riešutiškumo, džiovinti svogūnai prideda ryškesnio aromato, o obuolių actas ir sojų padažas sujungia visus skonius į vieną paprastą, bet išraiškingą derinį.

Kelios paprastos gaminimo pastabos

  • Kopūstų nepertrinkite rankomis, kad salotos neprarastų traškumo.
  • Druską berkite atsargiai, nes sojų padažas taip pat suteikia sūrumo.
  • Sezamų rūšis galite rinktis pagal tai, ką turite namuose.
  • Jeigu mėgstate ryškesnį skonį, obuolių actą įmaišykite palaipsniui ir paragaukite.

Šis receptas patiks tiems, kurie mėgsta greitai paruošiamas, nebrangias ir gaivias salotas. Rudeninės kopūstų salotos nereikalauja sudėtingų ingredientų, tačiau dėl traškių daržovių, sezamų ir lengvai rūgštoko padažo atrodo kur kas įdomiau nei įprastos daržovių salotos.

Sotus užkandis be gaminimo - viename dubenėlyje apie 22 g baltymų

Justinas Rimkevičius
-
0
Sotus užkandis be gaminimo - viename dubenėlyje apie 22 g baltymų

Po treniruotės ar tarp valgymų norisi užkąsti taip, kad sotumas išliktų ilgiau? Graikiško tipo jogurto, rikotos, chia sėklų ir migdolų derinys gali tapti sočiu bei maistingu pasirinkimu, derančiu prie Viduržemio jūros mitybos.

Toks baltymingas užkandis su jogurtu suteikia ne tik baltymų. Į jį galima įmaišyti vaisių, uogų ar sėklų, todėl vienas dubenėlis papildomas skaidulomis, sveikaisiais riebalais ir natūraliu saldumu.

Daug baltymų ir ilgiau išliekantis sotumas

Graikiško tipo jogurto ir rikotos derinys suteikia apie 22 gramus kokybiškų baltymų. Chia sėklos ir migdolai užkandį papildo maždaug 5 gramais skaidulų.

Baltymai reikalingi raumenims, kaulams, odai, hormonams, fermentams ir visoms organizmo ląstelėms. Kadangi jie virškinami lėčiau nei greitai pasisavinami angliavandeniai, toks užkandis gali padėti ilgiau išlikti sotiems ir nesigriebti saldumynų vos po valandos.

Viename maždaug 160 gramų graikiško tipo jogurto indelyje gali būti apie 16 gramų baltymų. Tai ypač patogu po fizinio aktyvumo, kai norisi greito, gaminti nereikalaujančio maisto.

Jogurtas tinka ir po treniruotės

Baltymai po fizinio krūvio reikalingi raumenims atsistatyti. 8 savaičių tyrime vyresni suaugusieji, kurie po jėgos treniruočių valgė baltyminį jogurtą, pasiekė panašių raumenų masės ir jėgos pokyčių kaip grupė, vartojusi išrūgų baltymus. Tyrime dalyvavo 17 žmonių, todėl jo rezultatus reikėtų vertinti kaip nedidelio tyrimo išvadas, o ne universalią taisyklę.

Jogurtas taip pat suteikia kalcio, svarbaus kaulų būklei. Fermentuotuose produktuose esančios bakterijos gali būti naudingos žarnyno mikrobiotai, tačiau probiotikų poveikis priklauso nuo konkrečių bakterijų padermių. Ne kiekvienas jogurtas ar papildas veikia vienodai.

Ryšys su kūno sudėtimi nėra priežasties įrodymas

Kai kuriuose stebėjimo tyrimuose žmonės, reguliariai valgę jogurtą, pasižymėjo mažesniu visceralinių riebalų kiekiu. Tai giliai pilvo ertmėje susikaupę riebalai, siejami su didesne širdies ligų, 2 tipo cukrinio diabeto ir kai kurių kitų ligų rizika.

Vis dėlto tokie duomenys rodo tik ryšį. Jie neįrodo, kad jogurtas pats savaime sumažina visceralinių riebalų kiekį. Reguliariai jogurtą valgantys žmonės dažnai taip pat renkasi daugiau daržovių, vaisių ir kitų palankesnių produktų, todėl rezultatą gali lemti visas jų valgymo modelis.

Rinkitės paprastą jogurtą

Viduržemio jūros mityboje pirmenybė teikiama produktams, kuriuose mažiau pridėtinio cukraus. Todėl geriausia rinktis natūralų graikiško tipo jogurtą arba tokį, kurio sudėtyje nėra daug saldiklių.

  • Uogos ar kiti vaisiai suteikia skaidulų ir natūralaus saldumo.
  • Migdolai ir kitos sėklos užkandį papildo baltymais, skaidulomis bei nesočiaisiais riebalais.
  • Chia sėklos sutirština tekstūrą ir padidina skaidulų kiekį.
  • Truputis cinamono suteikia skonio be papildomo cukraus.
  • Nedidelis kiekis medaus ar klevų sirupo tinka tuomet, kai norisi saldumo, tačiau jo nereikėtų padauginti.

Į tokį dubenėlį galima įmaišyti ir kelis šaukštus granolos, tačiau verta patikrinti jos sudėtį. Kai kuriuose produktuose būna nemažai cukraus ir riebalų, todėl granola lengvą užkandį greitai paverčia kaloringu desertu.

Riebalų kiekį rinkitės pagal bendrą mitybą

Viduržemio jūros mitybai gali tikti riebus, liesesnis ir liesas graikiško tipo jogurtas. Riebesnis variantas dažnai būna sotesnis ir kremiškesnis, o liesame paprastai būna mažiau sočiųjų riebalų.

Jeigu per dieną valgote daug riebių pieno produktų, sviesto ar riebios mėsos, dažniau rinkitės liesesnį jogurtą. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja sočiuosius riebalus riboti iki mažiau nei 6 procentų paros kalorijų, tai yra maždaug iki 13 gramų per dieną, jei suvartojama 2 000 kalorijų.

Porciją galima papildyti ne tik vaisiais, bet ir kitų valgymų metu rinktis daržoves, kiaušinį, ankštinius produktus ar žuvį. Svarbiausia, kad baltymingas užkandis su jogurtu būtų visos mitybos dalis, o ne vienintelis būdas pasirūpinti sotumu ir maistinėmis medžiagomis.

Valgant taip pat verta neskubėti. Lėtesnis valgymas ir dėmesys sotumo pojūčiui leidžia geriau pajusti, kada užkandžio jau pakanka, o pats valgymas tampa malonesnis.

Šaltiniai

Alkoholis padeda greičiau užmigti - kas vyksta su miegu jo atsisakius?

Justinas Rimkevičius
-
0
Alkoholis padeda greičiau užmigti - kas vyksta su miegu jo atsisakius?

Alkoholis dažnai atrodo kaip būdas greičiau atsipalaiduoti ar užmigti, tačiau jo poveikis smegenims tuo nesibaigia. Reguliarus vartojimas keičia miego struktūrą, apsunkina atminties formavimąsi ir ilgainiui gali paveikti gebėjimą susikaupti.

Nustojus vartoti alkoholį, organizmas pradeda prisitaikyti prie šio pokyčio. Vieni rezultatai pastebimi greitai, o kiti išryškėja palaipsniui, gerėjant miegui, slopstant uždegiminėms reakcijoms ir smegenims gaunant daugiau galimybių atsistatyti.

Miegas tampa gilesnis ir stabilesnis

Alkoholis gali padėti greičiau užsnūsti, tačiau nakties poilsis dažnai būna prastesnis. Miegas tampa fragmentuotas, žmogus dažniau prabunda anksti ryte, o atsikėlęs ne visada jaučiasi pailsėjęs.

Viena svarbiausių problemų – alkoholio poveikis REM miego fazei. Ji reikalinga atminčiai, mokymuisi ir emocijų reguliavimui. Kai ši fazė nuolat trikdoma, ryte gali būti sunkiau susikaupti, įsiminti informaciją ar išlaikyti gerą nuotaiką.

Nustojus vartoti alkoholį, miego ritmas kurį laiką gali svyruoti, tačiau ilgainiui naktinis poilsis dažnai tampa tolygesnis. Dėl to dieną atsiranda daugiau energijos, o rytinis vangumas sumažėja.

Atminčiai atsiranda daugiau erdvės

Alkoholis trukdo smegenų ląstelėms sklandžiai keistis informacija. Tai veikia sprendimų priėmimą, dėmesį ir naujų prisiminimų formavimąsi. Reguliarus vartojimas gali būti susijęs su atminties silpnėjimu net tada, kai žmogus nėra apsvaigęs.

Atsisakius alkoholio, atmintis ir gebėjimas susikaupti gali palaipsniui gerėti. Svarbų vaidmenį čia atlieka kokybiškesnis miegas, mažesnis organizmo uždegimas ir galimybė smegenų struktūroms, įskaitant hipokampą, veikti be nuolatinio alkoholio poveikio.

Tai nereiškia, kad visi pokyčiai išnyksta iš karto. Atsigavimo tempas priklauso nuo vartojimo trukmės, kiekio, bendros sveikatos ir kitų veiksnių.

Ilgalaikė rizika nėra tokia paprasta

Kalbant apie alkoholį ir demenciją, duomenys nėra visiškai vienodi. Kai kuriuose stebėjimuose mažai geriantys žmonės atrodė turintys mažesnę riziką nei visiškai nevartojantys ar daug geriantys asmenys.

Tokį vaizdą gali iškreipti tai, kad žmonės, kuriems pradeda vystytis pažinimo sutrikimai, kartais patys sumažina alkoholio kiekį dar prieš nustatant diagnozę. Dėl šios priežasties nevartojimas gali klaidingai atrodyti susijęs su didesne rizika.

Vis dėlto alkoholio nereikėtų laikyti priemone smegenims apsaugoti. Patikimos priežasties pradėti gerti dėl tariamos naudos atminčiai nėra.

Keičiasi ir kūno sveikata

Atsisakius alkoholio gali būti lengviau palaikyti normalesnį kraujospūdį, ypač jei anksčiau buvo geriama daug. Tai svarbu ir širdies bei kraujagyslių sistemai, nes aukštas kraujospūdis didina insulto ir kitų ligų riziką.

Alkoholis taip pat siejamas su didesne kai kurių vėžio formų rizika. Jo poveikis gali būti susijęs su hormonų pokyčiais, ląstelių pažeidimu ir tuo, kad organizmas lengviau įsisavina kai kurias kenksmingas medžiagas.

Be to, alkoholis suteikia nemažai energijos, o saldūs kokteiliai turi dar daugiau kalorijų. Atsisakius alkoholio, daliai žmonių lengviau kontroliuoti svorį ir sumažėja noras užkandžiauti, nes alkoholis dažnai skatina persivalgymą.

Alkoholį pakeiskite apgalvotai

Vakarais norintiems išlaikyti įprastą gėrimo ritualą tinka nealkoholiniai pasirinkimai. Galima rinktis:

  • kombučą;
  • rūgščiųjų vyšnių sulčių ir gazuoto vandens gėrimą su laimu;
  • nealkoholinį alų, vyną ar stipriųjų gėrimų alternatyvas.

Rūgščiųjų vyšnių sultyse yra antioksidantų ir melatonino, todėl jos kai kuriems žmonėms gali tikti kaip vakaro gėrimas. Vis dėlto nealkoholiniuose produktuose kartais lieka mažiau nei 0,5 procento alkoholio. Tai svarbu žmonėms, sveikstantiems nuo priklausomybės.

Dar viena svarbi išimtis susijusi su saugumu. Jei kasdien išgeriama daugiau nei 3-4 alkoholiniai gėrimai, staigus vartojimo nutraukimas gali sukelti pavojingų abstinencijos simptomų. Tokiu atveju saugiausia pirmiausia pasitarti su gydytoju ir, prireikus, alkoholio atsisakyti prižiūrint medikams.

Neskaičiuojate skaidulų? 3 kūno signalai padės suprasti, ar jų pakanka

Justinas Rimkevičius
-
0
Neskaičiuojate skaidulų? 3 kūno signalai padės suprasti, ar jų pakanka

Skaidulų kiekio kasdienėje mityboje ne visada reikia skaičiuoti iki paskutinio gramo. Apie tai, ar jų gaunate pakankamai, dažnai išduoda kūno siunčiami signalai: tuštinimosi reguliarumas, pilvo savijauta ir tai, kiek ilgai po valgio jaučiatės sotūs.

Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama per dieną gauti apie 25-38 gramus skaidulų, tačiau poreikis priklauso nuo amžiaus ir lyties. Šios medžiagos padeda virškinimui, žarnyno veiklai ir sotumui, todėl verta stebėti ne tik skaičius, bet ir savo savijautą.

Tuštinimasis vyksta reguliariai ir be vargo

Vienas aiškiausių pakankamo skaidulų kiekio požymių yra reguliarus ir patogus tuštinimasis. Skaidulos didina išmatų tūrį, o kai kurios jų rūšys padeda išmatoms tapti minkštesnėms ir lengviau pasišalinti.

Netirpiosios skaidulos, kurių yra viso grūdo produktuose, riešutuose ir daržovėse, padeda atliekoms judėti virškinamuoju traktu. Vis dėlto svarbus ir skysčių kiekis, nes skaidulos sugeria vandenį.

Normalus tuštinimosi dažnis žmonėms labai skiriasi. Įprastu gali būti laikomas intervalas nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę. Daugiau pasako ne pats dažnis, o išmatų konsistencija ir pojūtis: minkštos, suformuotos išmatos, pasišalinančios be didelių pastangų, dažniausiai yra geras ženklas.

Kietos, sausos ar gumulėtos išmatos ir stanginimasis gali rodyti, kad racione trūksta skaidulų. Tačiau vidurių užkietėjimui įtakos turi ir mažas fizinis aktyvumas, nepakankamas skysčių kiekis, vaistai bei kai kurios sveikatos būklės.

Pilvas dažniausiai jaučiasi ramiai

Jei dažnas pilvo pūtimas, dujos ar diskomfortas netrukdo, tai taip pat gali būti vienas iš požymių, kad virškinimo sistema su skaidulų kiekiu susitvarko. Skaidulos padeda maistui ir atliekoms judėti žarnynu, o tam tikros jų rūšys maitina naudingąsias žarnyno bakterijas.

Šios bakterijos skaido skaidulas ir gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis, kurios padeda palaikyti žarnyno aplinką. Tačiau pilvo pūtimo nebuvimas savaime neįrodo, kad racione skaidulų tikrai pakanka.

Priešingai, jei jų kiekį padidinsite staiga, galite pajusti daugiau dujų, tempimą ar pilvo pūtimą. Todėl skaidulas geriau įtraukti palaipsniui ir kartu gerti pakankamai vandens. Dažnas ar skausmingas pilvo pūtimas taip pat neturėtų būti automatiškai siejamas vien su mityba, nes jį gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių.

Po valgio sotumas išlieka ilgiau

Skaidulų turintis maistas paprastai virškinamas lėčiau, todėl sotumas gali išlikti ilgiau. Tirpiosios skaidulos, esančios avižose, pupelėse, lęšiuose, obuoliuose ir ispaninio šalavijo sėklose, sugeria vandenį ir sudaro gelio pavidalo masę.

Dėl to virškinimas sulėtėja, o gliukozė iš maisto į kraują patenka ne taip greitai. Jei praėjus neilgam laikui po valgio vėl norisi užkąsti, verta įvertinti, ar patiekale netrūksta skaidulų.

Vis dėlto sotumą lemia ne vien jos. Įtakos turi ir baltymai, riebalai, porcijos dydis bei bendras patiekalo pasirinkimas. Todėl greitai grįžtantis alkis yra tik užuomina, o ne tikslus atsakymas.

Kaip paprastai papildyti racioną

Vertinant skaidulų kiekį kasdienėje mityboje, nebūtina iš karto keisti viso valgiaraščio. Nedideli pakeitimai taip pat gali padėti jų gauti daugiau:

  • į jogurtą įberkite uogų arba ispaninio šalavijo sėklų;
  • baltą duoną dažniau keiskite viso grūdo duona;
  • į sriubas ir salotas įmaišykite pupelių ar lęšių;
  • užkandžiui rinkitės vaisių, o ne vien saldumyną;
  • dažniau įtraukite daržoves, riešutus, sėklas ir viso grūdo produktus.

Didinkite skaidulų kiekį pamažu, ypač jei iki šiol jų valgėte nedaug. Toks tempas padeda virškinimo sistemai prisitaikyti ir sumažina nemalonių pojūčių tikimybę.

Stebėdami tuštinimąsi, pilvo savijautą ir sotumą po valgio, galite gana gerai suprasti, kaip jūsų organizmas reaguoja į mitybą. Jei vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas ar pūtimas kartojasi dažnai, vien skaidulų kiekio didinimo gali nepakakti, todėl reikėtų pasitarti su sveikatos specialistu.

Šaltiniai

Koftos neturi būti dailios - taip mėsa turi daugiau apskrudusių kraštelių

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Koftos neturi būti dailios - taip mėsa turi daugiau apskrudusių kraštelių

Šios jautienos koftos išsiskiria ne įprastu apvaliu pavidalu, o tyčia netvarkingais mėsos gabalėliais. Taip keptuvėje susidaro daugiau apskrudusių kraštelių, o prieskoniais pagardinta mėsa išlieka sultinga.

Jautienos koftos su padažu tiks greitai vakarienei, ypač kai norisi sotaus, bet gaivaus patiekalo. Agurkų ir jogurto padažas su mėtomis subalansuoja šiltą mėsos skonį, o šilta pita leidžia viską patogiai kabinti arba susukti į suktinuką.

Ingredientai

Koftoms

  • 1 valgomasis šaukštas alyvuogių aliejaus
  • 500 g maltos jautienos
  • 1 didelis svogūnas, nuluptas ir paliktas sveikas
  • 2 arbatiniai šaukšteliai maltų kumino sėklų
  • 2 arbatiniai šaukšteliai maltos kalendros
  • 2 arbatiniai šaukšteliai saldžiosios paprikos
  • 1,5 arbatinio šaukštelio malto cinamono
  • 0,25 arbatinio šaukštelio kajeno pipirų, nebūtina
  • 1 arbatinis šaukštelis druskos
  • 0,25 puodelio graikinių riešutų, sulaužytų didesniais gabalėliais
  • 2 valgomieji šaukštai džiovintų spanguolių arba razinų

Agurkų ir jogurto padažui

  • 1 didelis, maždaug 25 cm ilgio agurkas
  • 1,5 puodelio natūralaus jogurto
  • 3 valgomieji šaukštai smulkiai pjaustytų šviežių mėtų ir šiek tiek papuošimui
  • 0,5 arbatinio šaukštelio druskos

Patiekti

  • 1 valgomasis šaukštas granatų melasos
  • Šiltos pitos
  • Ypač tyro alyvuogių aliejaus

Gaminimas

  1. Agurką sutarkuokite į dubenį stambia tarka. Įmaišykite jogurtą ir mėtas, tačiau druskos kol kas nedėkite. Padažą palikite pastovėti, kol ruošite mėsą.
  2. Į kitą dubenį sutarkuokite svogūną. Sudėkite maltą jautieną, kuminą, maltą kalendrą, papriką, cinamoną, kajeno pipirus ir druską. Masę gerai išmaišykite rankomis.
  3. Didelėje nepridegančioje keptuvėje ant vidutinės kaitros įkaitinkite aliejų. Nuo mėsos masės atplėškite maždaug 2,5 cm dydžio gabalėlius ir dėkite į keptuvę. Jų nereikia dailiai suapvalinti, nes būtent netaisyklingi kraštai gražiai apskrus.
  4. Kepkite mėsą nejudindami 5-7 minutes, kol apatinė pusė taps tamsiai auksinė. Keptuvė gali būti pilna, nes kepdami mėsos gabalėliai susitrauks.
  5. Atsargiai apverskite gabalėlius ir kepkite dar 1 minutę. Tuomet suberkite graikinius riešutus bei džiovintas spanguoles arba razinas. Atsargiai išmaišykite ir kepkite dar 1 minutę, kol mėsa visiškai iškeps.
  6. Į agurkų ir jogurto padažą įmaišykite druską. Padažą paskleiskite didelėje lėkštėje arba padalykite į 4 dubenėlius, ant viršaus sudėkite koftas.
  7. Apšlakstykite granatų melasa ir alyvuogių aliejumi, pabarstykite likusiomis mėtomis. Patiekite su šilta pita.

Kas suteikia koftoms išskirtinį skonį

Cinamonas šiame recepte ypač svarbus. Jis suteikia mėsai šilto, šiek tiek salstelėjusio aromato ir išryškina kitus prieskonius. Kajeno pipirų galima atsisakyti, jei norite švelnesnio skonio.

Džiovintos spanguolės suteikia malonaus rūgštumo, o tradiciškesnis pasirinkimas būtų razinos. Graikinius riešutus galima pakeisti migdolais arba pekano riešutais.

Agurkų padažą druska gardinkite tik prieš patiekdami. Jei ją įmaišysite iš karto, agurkas išskirs daugiau skysčio ir padažas taps vandeningesnis.

Kaip patiekti koftas

Patogiausia mėsą ir padažą kabinti šiltos pitos gabalėliu. Taip pat pitą galima praplėšti, pripildyti koftomis ir padažu arba viską susukti į plokščią duoną.

Norėdami sočiau pavalgyti, paruoškite dubenėlius su basmati ryžiais, smulkintais pomidorais ir agurkais. Į suktinukus tiks įdėti ir smulkintų salotų lapų bei raudonojo svogūno.

Jeigu po vakarienės liks padažo, jo nereikės išmesti. Jis puikiai dera su koftomis, ryžiais ir daržovėmis, todėl gali tapti viso patiekalo padažu be papildomų priedų.

Šaltinis: RecipeTin Eats

Saldžiosios bulvės palankios cholesterolio kontrolei, bet sviestas viską keičia

Justinas Rimkevičius
-
0
Saldžiosios bulvės palankios cholesterolio kontrolei, bet sviestas viską keičia

Jeigu rūpinatės cholesterolio kiekiu, verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, ko atsisakote, bet ir į tai, kuo pakeičiate riebesnius ar stipriai perdirbtus garnyrus. Saldžiosios bulvės gali būti palankus pasirinkimas, ypač tada, kai jos ruošiamos paprastai ir nepaskandinamos sviesto ar riebių padažų sluoksnyje.

Ši oranžinė ar violetinė daržovė suteikia skaidulų, antioksidantų ir kalio. Vis dėlto jos nereikėtų laikyti gydymu. Didžiausią naudą širdžiai suteikia visa mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis.

Skaidulos padeda pašalinti tulžies rūgštis

Didelėje saldžiojoje bulvėje yra maždaug 6 gramai skaidulų. Dalis jų yra tirpiosios skaidulos, kurios virškinamajame trakte prisijungia prie tulžies rūgščių ir padeda jas pašalinti iš organizmo.

Kai tulžies rūgščių nepakanka pakartotinai panaudoti, kepenys turi pagaminti naujų. Tam jos naudoja cholesterolį, todėl toks procesas gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio lipoproteinų, dažnai vadinamų LDL cholesteroliu, kiekio.

Daugiau skaidulų gausite, jei daržovę valgysite su odele. Ji yra plona ir valgoma, tačiau prieš ruošiant saldžiąsias bulves būtina jas gerai nuplauti ir nušveisti.

Spalva išduoda skirtingus antioksidantus

Oranžinės saldžiosios bulvės išsiskiria beta karotenu, kurį organizmas paverčia vitaminu A. Violetinėse veislėse yra antocianinų – natūralių augalinių junginių, suteikiančių joms sodrią spalvą.

Antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Šis procesas siejamas su kraujagyslių pažeidimais ir LDL dalelių pokyčiais, kurie gali prisidėti prie apnašų kaupimosi arterijose. Todėl spalvingos daržovės yra svarbi širdžiai palankios mitybos dalis, tačiau viena pati šios problemos neišsprendžia.

Nauda slypi ir tame, ką pakeičiate

Saldžiosios bulvės ypač tinka tada, kai jomis pakeičiamas garnyras, kuriame daug sočiųjų riebalų. Pavyzdžiui, orkaitėje kepta daržovė gali būti palankesnė už bulvių košę su dideliu kiekiu sviesto, grietinėlės ar riebaus sūrio.

Sočiųjų riebalų mažinimas yra vienas svarbių mitybos pokyčių, kai siekiama kontroliuoti LDL cholesterolį. Tačiau papildomi ingredientai gali pakeisti patiekalo vertę, todėl saldžiųjų bulvių nereikėtų gausiai gardinti sviestu ar grietinėlės padažais.

Šiose daržovėse taip pat yra kalio, kuris svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei. Širdies ir kraujagyslių sveikatą lemia ne vienas skaičius, todėl kartu svarbūs ir kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, kūno svoris bei bendras valgymo pobūdis.

Kaip jas paruošti, kad nauda nedingtų

Saldžiąsias bulves galima kepti orkaitėje, skrudinti, garinti arba ruošti karšto oro gruzdintuvėje. Paprasčiausias būdas – nuplautą daržovę supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus ir kepti, kol suminkštės.

Nedidelis alyvuogių aliejaus kiekis suteikia skonio, o riebalai padeda organizmui pasisavinti dalį karotenoidų. Vis dėlto aliejaus turi būti nedaug, nes kitaip lengvas garnyras greitai taps kaloringu patiekalu.

  • Palikite odelę, kai daržovė gerai nuplauta.
  • Rinkitės kepimą, garinimą arba skrudinimą.
  • Pagardinkite žolelėmis, česnaku, paprika ar trupučiu alyvuogių aliejaus.
  • Ribokite sviestą, grietinėlę ir didelį kiekį riebaus sūrio.

Vienos daržovės nepakaks

Saldžiosios bulvės gali būti cholesterolio kontrolei palankaus mitybos plano dalis, jei kartu valgoma pakankamai daržovių, vaisių, ankštinių augalų, viso grūdo produktų, riešutų ir sėklų. Nėra nustatyta vienos privalomos porcijos ar konkretaus kiekio, kuris garantuotų LDL cholesterolio sumažėjimą.

Jeigu cholesterolio rodikliai padidėję, mitybos pokyčius verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu. Kartais vien maisto korekcijų nepakanka, todėl daržovės turėtų papildyti, o ne pakeisti paskirtą gydymą.

Gilės nėra vien voverių maistas: kuo jos vertingos ir kodėl žalių ragauti negalima?

Justinas Rimkevičius
-
0
Gilės nėra vien voverių maistas: kuo jos vertingos ir kodėl žalių ragauti negalima?

Gilės daugeliui asocijuojasi su mišku ir gyvūnų maistu, tačiau žmonės jas valgė jau šimtmečius. Ąžuolo gilių nauda šiandien vėl prisimenama dėl jų maistinės sudėties: jose yra skaidulų, sudėtinių angliavandenių, sveikųjų riebalų, mineralų ir antioksidacinių junginių.

Vis dėlto tai nėra produktas, kurį galima tiesiog parsinešti iš miško ir iškart ragauti. Žalios gilės yra karčios, o netinkamai paruoštos gali sudirginti virškinimo sistemą.

Gilėse netrūksta skaidulų

Didžiausias šių riešutų privalumas – skaidulos. Gilių miltuose jų kiekis gali sudaryti maždaug 13-52 procentus sausosios masės, tačiau tikslus skaičius priklauso nuo ąžuolo rūšies ir apdorojimo būdo.

Skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko žarnyno mikrobiotą. Todėl gilių miltai gali būti įdomus priedas prie įvairios mitybos, ypač kai norisi daugiau skaidulų turinčių produktų.

1. Sudėtiniai angliavandeniai
Gilėse esantys sudėtiniai angliavandeniai virškinami lėčiau nei paprastieji cukrūs. Dėl to jos gali būti palankesnės tiems, kurie atidžiau stebi cukraus kiekį kraujyje, nors vienas produktas šio rodiklio nekontroliuoja.

2. Sveikieji riebalai
Gilėse yra riebalų, kurie papildo bendrą jų maistinę vertę. Šie junginiai svarbūs įvairiems organizmo procesams, įskaitant širdies ir smegenų veiklą.

3. Mineralai ir vitaminas E
Ąžuolo gilėse randama kalio, kalcio, natrio ir vitamino E. Jų kiekiai skiriasi pagal ąžuolo rūšį, augimo sąlygas, riešutų brandą ir paruošimą, todėl skirtingų gilių maistinė sudėtis nebūna vienoda.

4. Antioksidaciniai junginiai
Gilėse yra flavonoidų ir fenolinių rūgščių. Šie augaliniai junginiai siejami su antioksidaciniu aktyvumu, tačiau jų poveikio nereikėtų prilyginti gydymui ar konkrečios ligos prevencijai.

Karčias giles būtina apdoroti

Žalių gilių valgyti negalima. Kartų skonį suteikia taninai, kurie gali dirginti virškinimo sistemą ir trukdyti pasisavinti kai kurias maistines medžiagas, įskaitant baltymus.

Prieš ruošiant giles, reikia pašalinti kevalus ir išmesti pažeistus, supelijusius ar sugedusius riešutus. Branduoliai mirkomi, verdami arba kelis kartus perplaunami, kiekvieną kartą išpilant vandenį. Tik tada jie džiovinami ir skrudinami.

Šis procesas sumažina taninų kiekį, tačiau rezultatas priklauso nuo mirkymo trukmės, vandens keitimo ir pasirinkto paruošimo būdo. Todėl pirmą kartą geriau pradėti nuo nedidelio kiekio ir naudoti patikimai paruoštas giles.

Gilių miltai praverčia virtuvėje

Dažniausiai gilės sumalamos į miltus arba rupią masę. Gilių miltus galima maišyti su kvietiniais ar avižiniais miltais ir naudoti blynams, keksiukams bei greitai paruošiamai duonai.

Jų skonis dera su obuoliais, moliūgais, cinamonu ir muskatu. Rupesnės gilių kruopelės tinka prie kepto moliūgo, grybų, Briuselio kopūstų, pupelių ar lęšių.

Gilės natūraliai neturi glitimo, tačiau svarbu įvertinti, kaip buvo pagaminti miltai ir ar jie nebuvo sumaišyti su kvietiniais produktais. Korėjoje iš gilių krakmolo gaminamas minkštas, drebučių tekstūros patiekalas, vadinamas dotorimuku. Jo skonis gana švelnus, todėl daugiausia skonio suteikia padažas.

Vienas tyrimas neatsako į visus klausimus

Aprašytame 2017 metų klinikiniame tyrime suaugusieji, kuriuos vargino virškinimo sutrikimai, du mėnesius vartojo ąžuolo rūšies Quercus brantii ekstraktą. Ekstrakto grupėje bendras skrandžio skausmas buvo mažesnis nei placebo grupėje.

Tačiau šis rezultatas susijęs su specialiu ekstraktu, o ne įprastomis nesmulkintomis gilėmis ar gilių miltais. Todėl jo negalima tiesiogiai pritaikyti visiems gilių produktams ar teigti, kad jos gydo virškinimo problemas.

Ąžuolo gilių nauda labiausiai atsiskleidžia kaip įdomus skaidulų, mineralų ir augalinių junginių šaltinis. Vis dėlto jas reikėtų rinkti atsakingai, kruopščiai atrinkti ir tinkamai paruošti. Jei kyla abejonių dėl rūšies, saugumo ar apdorojimo, geriau rinktis patikimai pagamintus gilių miltus.

Šaltiniai

Paaiškėjo geriausias baltymų šaltinis: pralenkė jautieną, lašišą ir kiaušinius

Justinas Rimkevičius
-
0
Paaiškėjo geriausias baltymų šaltinis: pralenkė jautieną, lašišą ir kiaušinius

Jautiena, lašiša ir kiaušiniai dažnai laikomi pagrindiniais baltymų šaltiniais. Tačiau naujas 20 produktų vertinimas į pirmą vietą iškėlė maistą, kurį dalis žmonių vis dar prisimena tik kaip vegetarišką mėsos pakaitalą – tofu.

Šiame reitinge vertintas ne vien baltymų kiekis. Atsižvelgta į maistinę sudėtį, kainą, prieinamumą ir poveikį aplinkai. Todėl tofu šiame vertinime atsidūrė aukščiau už daugelį gyvūninės kilmės produktų.

Tofu surinko daugiausia taškų

Vertinimui sukurta BPI balų sistema, pagal kurią didžiausias galimas rezultatas siekė 40 taškų. Tofu gavo 36 taškus ir užėmė pirmąją vietą.

Į bendrą rezultatą įtrauktos dvi dalys. „Žmonių“ balas vertino natrio, sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį, visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, kainą bei prieinamumą. „Planetos“ balas apėmė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, vandens taršą, žemės naudojimą ir gėlo vandens poreikį.

Tofu pirmavo abiejose kategorijose. Po jo bendrame ketvertuke rikiavosi pupelės, čija sėklos ir bolivinė balanda.

Reitingas vertino daugiau nei baltymų kiekį

Vienas įdomiausių vertinimo aspektų – produktai buvo lyginami pagal kiekį, reikalingą 100 gramų baltymų gauti. Tai nėra tas pats, kas lyginti vienodo dydžio porcijas.

Pavyzdžiui, 2 šaukštuose čija sėklų yra maždaug 4-5 gramai baltymų. Todėl jos gali būti maistingas priedas prie košės ar jogurto, tačiau vien jų nepakaktų kaip pagrindinio baltymų šaltinio žmogui, kuris per vieną valgymą siekia gauti 25-30 gramų baltymų.

Tofu porcijoje baltymų taip pat gali būti mažiau nei vištienos krūtinėlėje. Todėl svarbu vertinti ne tik produkto pavadinimą, bet ir realų suvalgomą kiekį. Ši sistema parodo bendrą produktų vaizdą, tačiau nepakeičia individualaus mitybos planavimo.

Didžiausias skirtumas išryškėjo vertinant poveikį aplinkai

Skaičiuojant poveikį aplinkai, tofu rezultatai buvo gerokai palankesni nei jautienos. Tyrimo autoriaus pateiktame palyginime 100 gramų baltymų iš tofu siejosi su maždaug 0,61 kilogramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, o iš jautienos – su maždaug 64,19 kilogramo.

Skyrėsi ir žemės poreikis. Tokiam pačiam baltymų kiekiui pagaminti tofu reikėjo apie 2 kvadratinių metrų žemės, o jautienai – maždaug 211 kvadratinių metrų.

Vis dėlto šie skaičiai neparodo visų mitybos pasirinkimo aplinkybių. Maisto gamybos poveikis priklauso nuo auginimo, perdirbimo ir tiekimo sąlygų, o skirtingose šalyse produktų kaina ir prieinamumas gali labai skirtis.

Gyvūniniai produktai nebuvo automatiškai atmesti

Gyvūninės kilmės baltymai turi savų privalumų. Kiaušiniai, žuvis, pieno produktai ir liesa mėsa dažniausiai suteikia visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, todėl organizmui juos patogu panaudoti baltymų poreikiui patenkinti.

Tačiau bendrame reitinge tarp žemiausiai įvertintų produktų pateko mocarela, aviena, jautiena ir čederio sūris. Tai nereiškia, kad šių produktų reikia visiškai atsisakyti. Rezultatas tik rodo, kad, vertinant kartu maistinę sudėtį, kainą, prieinamumą ir poveikį aplinkai, jie surinko mažiau balų.

Vienas reitingas neturėtų nuspręsti už jus

Specialistai pabrėžė, kad žmonių poreikiai skiriasi. Kai kuriems tofu gali netikti dėl virškinimo ypatumų, kitiems svarbesnis bus skonis, kaina ar galimybė reguliariai nusipirkti šį produktą.

Tofu galima naudoti ne tik kaip mėsos pakaitalą. Jis tinka salotoms, sriuboms, keptuvėje ruošiamiems patiekalams ar sumuštinių įdarui. Pupelės, lęšiai, bolivinė balanda ir sėklos taip pat padeda paįvairinti meniu, tačiau jų baltymų kiekį reikėtų vertinti pagal tikrąją porciją.

Taigi tofu šiame vertinime tapo nugalėtoju ne todėl, kad kiekvienoje porcijoje turi daugiausia baltymų. Jo pranašumą lėmė platesnis kriterijų derinys. Renkantis maistą naudinga atsižvelgti ne tik į vieną skaičių ant pakuotės, bet ir į savo poreikius, porcijos dydį, kainą bei tai, kaip produktas dera su visa mityba.

Šaltiniai

123...6511 iš 651 psl.