Pradžia Tinklaraštis

Išmetate pomidorų lapus – prarandate natūralų vaistą nuo daugelio ligų

Pomidorų lapai dažnai keliauja tiesiai į šiukšles ar kompostą. Nuskynėte geltonuojantį lapą, patrumpinote viršūnę, praretinote krūmą, ir viskas. Atrodo, kad nauda baigiasi ties pomidorais.

Tačiau liaudies medicinoje pomidorų lapai buvo naudojami kur kas plačiau. Iš jų ruošti užpilai, kompresai, plaukų skalavimo skysčiai, odos tonikai, net daržo purškalai nuo kenkėjų. Pomidorų lapų naudojimas gali būti labai praktiškas, jei žinote, kur jie tinka, o kur geriau nerizikuoti.

Pirmiausia lapus reikia paruošti. Rinkite tik sveikus, nepageltusius, ligų nepažeistus lapus. Nuplaukite tekančiu vandeniu, nusausinkite rankšluosčiu, susmulkinkite ir paskleiskite ant popieriaus ar audinio. Džiovinant juos verta pajudinti, kad nesukibtų ir nepelytų.

Išdžiovintus lapus laikykite popieriniame arba medžiaginiame maišelyje. Vieta turi būti tamsi, vėsi, sausa. Ilgai kaupti nereikia, geriausia sunaudoti per 12 mėnesių.

Pomidorų lapų receptai namams

Paprasčiausias būdas yra užpilas. Jis tinka kompresams, kūno įtrynimui, pėdų vonelei ar plaukų skalavimui.

Paprastas pomidorų lapų užpilas

Reikės:

  • saujos šviežių arba džiovintų pomidorų lapų;
  • 1 stiklinės karšto vandens.

Lapus užpilkite karštu vandeniu ir palaikykite 10 ar 15 minučių. Nukoškite. Palaukite, kol atvės. Tokio užpilo geriau nelaikyti ilgai, pasiruoškite tiek, kiek sunaudosite tą pačią arba kitą dieną.

Kompresas pavargusioms vietoms

Atvėsintame užpile pamirkykite švarų audinį. Dėkite ant skaudančios vietos, pavyzdžiui, kelio, peties, nugaros ar raumenų po sunkaus darbo. Palaikykite 10 ar 15 minučių.

Jei oda parausta, niežti ar pradeda graužti, kompresą nuimkite ir vietą nuplaukite vandeniu.

Užpilas su sviestu įtrynimui

Liaudies medicinoje minimas ir stipresnis mišinys sąnariams įtrinti. Nedidelį kiekį pomidorų lapų užplikykite verdančiu vandeniu, palaikykite apie 20 minučių, nukoškite. Nedidelį šaukštelį tokio užpilo sumaišykite su minkštu sviestu.

Mišiniu galima įtrinti pavargusią ar maudžiančią vietą. Tai labiau senas naminis būdas, ne gydymas, todėl jo nereikia naudoti ant pažeistos odos.

Užpilas su medumi

Dar vienas liaudiškas variantas, kai pomidorų lapų užpilas maišomas su medumi. Mišinys naudojamas išoriškai, įtrynimams. Medus suteikia tirštumo, todėl tokia masė geriau laikosi ant odos.

Tinka tik tada, jei nesate alergiški medui ir oda nereaguoja į pomidorų lapus.

Kompresas su citrina ir česnaku

Šis receptas stipresnis, todėl jį naudoti reikia atsargiai. Susmulkinti džiovinti pomidorų lapai maišomi su smulkinta citrina ir česnaku, užpilami verdančiu vandeniu ir paliekami parai. Po to skystis nukošiamas.

Toks mišinys naudojamas kompresams. Ant jautrios odos jo geriau nedėti, nes česnakas ir citrina gali dirginti.

Kur dar praverčia pomidorų lapai

Pomidorų lapai tinka ne tik kompresams. Juos galima panaudoti ir grožio priežiūroje, ir darže.

Plaukų skalavimui.
Saują lapų užpilkite karštu vandeniu, atvėsinkite ir nukoškite. Išplovę plaukus šampūnu, perpilkite juos užpilu, palaikykite kelias minutes, tada perskalaukite vėsiu vandeniu. Kvapas bus žalias ir stiprus, bet plaukai po tokio skalavimo gali atrodyti gaivesni.

Odos tonikui.
Silpną, atvėsusį užpilą galima pabandyti naudoti kaip toniką. Pirmiausia tepkite tik mažą odos plotą. Jei viskas gerai, vatos diskeliu perbraukite odą ir po kurio laiko nuplaukite šiltu vandeniu. Ant žaizdų, sudirgusios ar labai jautrios odos tokio toniko nenaudokite.

Pėdų vonelei.
Į dubenį šilto vandens įpilkite pomidorų lapų užpilo. Pamirkykite pėdas po sunkios dienos. Tai paprastas būdas panaudoti lapus, kai norisi ne gerti arbatą, o tiesiog palepinti kojas.

Daržo purškalui.
Pomidorų lapai turi stiprų kvapą, kurio nemėgsta dalis kenkėjų. Lapus susmulkinkite, užpilkite vandeniu, palikite per naktį, nukoškite ir purkškite augalus. Geriausia tai daryti vakare. Pirma išbandykite ant kelių lapų, kad matytumėte, kaip augalas reaguoja.

Kompostui.
Sveikus pomidorų lapus galima susmulkinti ir dėti į kompostą. Jei lapai buvo ligoti, dėmėti ar apnikti grybelio, geriau jų nenaudoti ten, kur vėliau augs pomidorai.

Kam labiausiai tinka pomidorų lapai:

  1. kompresams
  2. įtrynimams
  3. plaukų skalavimui
  4. odos tonikui
  5. pėdų vonelei
  6. daržo purškalui
  7. kompostui

Su arbata reikia elgtis atsargiau. Nors liaudies medicinoje pomidorų lapų arbata minima virškinimui, kvėpavimo takams ar pilvo pūtimui, tai nėra gėrimas kasdienai. Pomidorų lapuose yra tomatino ir solanino, todėl dideli kiekiai gali būti pavojingi.

Pomidorų lapų naudojimas prasideda nuo sveikų ir pažeistų lapų atpažinimo prieš ruošiant natūralius užpilus ar purškalus.
Pažeistų lapų atpažinimas. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Neduokite tokių arbatų vaikams, nėščiosioms, augintiniams. Nenaudokite vidiniam vartojimui, jei turite jautrų skrandį, alergijų ar vartojate vaistus. Jei norisi bandyti rimčiau, pirmiausia verta pasitarti su gydytoju.

Pomidorų lapų naudojimas gali sutaupyti tai, ką anksčiau išmesdavote. Iš kelių saujų gaunate užpilą, kompresą, skalavimo skystį ar pagalbą daržui. Tik taisyklė čia paprasta: išoriškai, mažais kiekiais, nuo sveikų augalų ir be drąsių eksperimentų su gėrimais.

Stiklinė šio gėrimo kasryt – ir iki vestuvių ištirpo net 25 kilogramai

Iki vestuvių likus 3 mėnesiams, vienas tikslas tampa labai aiškus: norisi į suknelę ar kostiumą įlipti lengviau, jaustis gražiau ir turėti daugiau energijos. Būtent tokioje istorijoje kasryt išgerta stiklinė natūralaus gėrimo tapo mažu, bet labai svarbiu įpročiu.

Per 90 dienų pavyko atsikratyti net 25 kilogramų. Didžiausias pokytis prasidėjo nuo paprastos ryto stiklinės su obuolių actu, citrina, chia sėklomis, cinamonu ir žaliąja arbata. Toks gėrimas svoriui mesti labiausiai padeda tada, kai jis tampa ne vienkartiniu bandymu, o aiškiu startu visai dienai.

Rytinis gėrimas, nuo kurio lengviau pradėti dieną

Šio gėrimo esmė paprasta. Jis pažadina kūną, suteikia gaivumo, padeda išgerti daugiau skysčių ir sumažina norą rytą pradėti nuo saldžios kavos, sulčių ar užkandžio. Kai diena prasideda lengviau, lengviau laikytis ir kitų pasirinkimų.

Vienai stiklinei reikės:

  • 250 ml vandens arba atvėsintos žaliosios arbatos
  • 1 arbatinio šaukštelio obuolių acto
  • 1 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių
  • 1 arbatinio šaukštelio išmirkytų chia sėklų
  • žiupsnelio cinamono
  • truputį medaus, jei norisi švelnesnio skonio

Chia sėklas užpilkite vandeniu ir palikite bent 10 minučių. Kai jos išbrinks, supilkite į stiklinę su vandeniu arba žaliąja arbata. Įmaišykite obuolių actą, citriną, cinamoną ir medų.

Gėrimas bus rūgštokas, gaivus, šiek tiek tirštesnis dėl chia. Jei skonis iš pradžių per stiprus, acto pilkite mažiau. Svarbu ne kentėti, o susikurti įprotį, kurį tikrai galėsite kartoti kasryt.

Geriausia šį gėrimą gerti ryte, šalia lengvų pusryčių arba po kelių pirmų kąsnių. Jautresniam skrandžiui tuščias rytas ir actas gali nepatikti, todėl verta pradėti atsargiai.

Kodėl jis siejamas su svorio kritimu

Pats gėrimas nėra sunkus ar kaloringas, bet jo sudėtis turi kelis gerus dalykus. Žalioji arbata suteikia antioksidantų ir lengvą kartumą. Citrina prideda gaivumo. Chia sėklos turi skaidulų, todėl gėrimas tampa sotesnis. Cinamonas padeda tada, kai norisi saldumo, bet cukraus geriau mažinti.

Obuolių actas suteikia ryškų skonį ir dažnai minimas svorio kontrolės istorijose. Mayo Clinic rašo, kad obuolių acto poveikis svoriui nėra tvirtai įrodytas kaip atskiras metodas, tačiau pabrėžia, jog saugiau jį vartoti mažais kiekiais ir kartu rinktis subalansuotą mitybą bei daugiau judėti.

Tai reiškia, kad 25 kg rezultatas atsiranda ne iš vieno gurkšnio, o iš visos dienos krypties. Rytinis gėrimas padeda užvesti tą kryptį. Vietoj saldaus gėrimo, vanduo su naudingais priedais. Vietoj chaotiško ryto, paprastas ritualas. Vietoj nuolatinio užkandžiavimo, daugiau skaidulų ir aiškesnis sotumo jausmas.

Gėrimas svoriui mesti su chia sėklomis, citrina ir vandeniu gali būti lengvas rytinis pasirinkimas.
Gaivus rytinis gėrimas. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Harvard Health taip pat pažymi, kad vien acto neužtenka ilgalaikiam svorio mažinimui, bet platesni pokyčiai mityboje ir judėjime turi daug didesnę reikšmę.

Šį gėrimą galima keisti pagal save. Vietoj vandens naudoti žaliąją arbatą. Įdėti daugiau chia, jei norisi sotumo. Įberti truputį ciberžolės. Visiškai atsisakyti medaus, jei norisi versijos be cukraus.

Atsargiau reikėtų elgtis tiems, kuriuos vargina refliuksas, opaligė, stiprus rėmuo ar labai jautrus skrandis. Obuolių actą būtina skiesti, o po gėrimo verta praskalauti burną vandeniu, nes rūgštis gali dirginti dantis ir gleivinę.

Gėrimas svoriui mesti gali tapti labai geru ryto sąjungininku. Ypač tada, kai iki svarbios dienos norisi ne badavimo, o aiškesnės tvarkos: daugiau vandens, mažiau saldžių gėrimų, lengvesni pusryčiai, daugiau judėjimo ir kasdien kartojamas mažas sprendimas, kuris po kelių mėnesių jau matosi veidrodyje.

Stipriems kaulams pieno neužtenka – mitybos ekspertai siūlo 5 kitus produktus

Pienas ilgai buvo pirmas atsakymas, kai kalba pasisukdavo apie kalcį ir kaulus. Stiklinė pieno, varškė, jogurtas, sūris, viskas pažįstama ir paprasta. Tačiau kaulams reikia daugiau nei vieno produkto.

Jiems svarbus kalcis, vitaminas D, baltymai, magnis, fosforas, vitaminas K. Dėl to mitybos specialistai primena, kad stipresniems kaulams verta žiūrėti plačiau. Šaldytuve ir virtuvės spintelėse yra produktų, kurie dažnai lieka be dėmesio, nors kaulams gali duoti labai daug.

5 produktai, kuriuos verta prisiminti

1. Konservuotos sardinės arba lašiša su kaulais

Tai vienas stipriausių pasirinkimų tiems, kurie nori daugiau kalcio be pieno. Maži žuvies kauliukai minkšti, valgomi ir būtent juose yra daug šio mineralo. Sardinės taip pat duoda vitamino D, baltymų ir omega 3 riebalų rūgščių.

Skamba paprastai, bet užtenka atsidaryti skardinę ir uždėti žuvies ant viso grūdo duonos, įmaišyti į salotas ar patiekti su virtomis bulvėmis. Kaulams tai daug rimtesnis užkandis nei saldus jogurtas su cukrumi.

2. Tofu su kalciu

Tofu vertė priklauso nuo to, kaip jis pagamintas. Jei sudėtyje yra kalcio druskų, toks produktas tampa geru kalcio šaltiniu. Be to, tofu turi baltymų, geležies, mangano ir sojų izoflavonų.

Jį galima kepti keptuvėje, dėti į sriubas, troškinius, ryžių patiekalus ar salotas. Skonis švelnus, todėl tofu lengvai perima prieskonius. Česnakas, citrina, sojų padažas, paprika ir sezamas jį greitai paverčia visai ne nuobodžiu patiekalu.

3. Lapinės daržovės

Kopūstai, lapiniai kopūstai, bok choy ir panašios daržovės turi kalcio, magnio bei vitamino K. Šios medžiagos dalyvauja kaulų mineralizacijoje, todėl žalumynai nusipelno vietos ne tik salotose.

Verta žinoti, kad ne visos žalios daržovės veikia vienodai. Špinatuose kalcio gali būti nemažai, bet dėl oksalatų jis pasisavinamas sunkiau. Todėl kaulams dažnai palankiau rinktis kopūstines daržoves, o ne vien špinatus.

4. Sėklos ir riešutai

Migdolai, sezamo sėklos ir chia sėklos nedideli, bet labai turtingi. Juose yra kalcio, magnio, fosforo, gerųjų riebalų ir augalinių baltymų. Tai patogus būdas papildyti košę, jogurtą, salotas ar varškę.

Sezamo sėklos ypač tinka pabarstyti ant daržovių, chia galima brinkinti su jogurtu ar augaliniu gėrimu, o migdolai gerai tinka užkandžiui. Tik su riešutais verta nepersistengti, nes jų nedidelė sauja jau gana soti.

5. Edamame pupelės

Jaunos sojų pupelės dar ne visiems įprastos, bet kaulams jos turi ką pasiūlyti. Jose yra kalcio, magnio, fosforo, baltymų, vitaminų A, E ir K. Edamame tinka sriuboms, salotoms, dubenėliams su ryžiais ar kaip šiltas užkandis su trupučiu druskos.

Jos patogios ir tuo, kad paruošiamos greitai. Užtenka trumpai pavirti arba pašildyti garuose. Skonis švelnus, šiek tiek riešutinis, todėl lengvai dera su daržovėmis ir kruopomis.

Stiprūs kaulai nėra vien pieno klausimas. Produktai stipriems kaulams gali būti labai įvairūs: žuvis su kaulais, tofu, žalumynai, sėklos, riešutai, edamame. Kuo įvairesnė lėkštė, tuo daugiau medžiagų gauna kaulai.

Produktai stipriems kaulams kartu su pakankamu kalcio ir vitamino D kiekiu padeda palaikyti gerą kaulų sveikatą vyresniame amžiuje.
Kaulų sveikata svarbi visą gyvenimą. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Prie maisto dar reikia judėjimo. Greitesnis ėjimas, lipimas laiptais, šokiai, pratimai su savo kūno svoriu ar jėgos treniruotės padeda kaulams išlikti tvirtesniems. Pienas gali likti meniu, bet vien jo tikrai neužtenka.

Šaltinis: orthoinfo.aaos.org/en/staying-healthy/exercise-and-bone-health/

Kelių naktimis nebeskaudės – gydytojai įvardijo, ką daryti prieš miegą

Kai kurie miego įpročiai gali sumažinti kelių ir kitų sąnarių skausmą net be vaistų. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad vakare svarbu ne tik atsigulti anksčiau, bet ir paruošti sąnarius nakčiai.

Kelių skausmas naktį nėra reta problema. Dieną keliai dar leidžia vaikščioti, dirbti, lipti laiptais. Tačiau atsigulus skausmas tampa ryškesnis, trukdo rasti padėtį, žadina paryčiais ir gadina poilsį.

Sword Health gydytojai aiškina, kad naktinis kelio skausmas dažnai susijęs su uždegimu, dienos apkrova ir miego padėtimi. Atsigulus skysčiai gali kauptis aplink sąnarį, o kai nebėra dienos triukšmo, skausmas jaučiamas labiau.

Kelių skausmas naktį, priežastys ir naminės priemonės

Po ilgos dienos sąnarys gali būti pavargęs. Jei kelis ilgai buvo sulenktas, gavo per daug krūvio arba jau yra sudirgęs dėl artrito, vakare jis primena apie save stipriau.

Miego padėtis irgi daug reiškia. Miegant ant šono keliai spaudžiasi vienas į kitą. Gulint ant nugaros kojos gali likti per daug ištiestos. Dėl to naktį skauda ne tik kelį, bet ir klubą ar juosmenį.

Prieš miegą verta skirti 15 minučių keliems paprastiems veiksmams.

1. Šiltas dušas arba šildyklė.
Jei kelis maudžia, bet nėra karštas ar paraudęs, šiluma gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti sustingimą. Užtenka 10 ar 15 minučių. Sword Health taip pat mini šilumą kaip vieną iš vakaro pagalbos būdų sąnariams.

2. Lėti judesiai prieš gulant.
Nereikia mankštintis iki nuovargio. Gulint ant nugaros galima lėtai pritraukti kelį arčiau krūtinės, vėl ištiesinti koją, pajudinti čiurną. Judesiai turi būti ramūs, be tempimo per skausmą.

3. Pagalvė tarp kelių.
Miegant ant šono pagalvė tarp kelių sumažina spaudimą. Klubai guli ramiau, keliai nesitrina vienas į kitą. Gulint ant nugaros galima padėti pagalvę po keliais arba blauzdomis. Sword Health nurodo, kad tokia atrama gali sumažinti spaudimą sąnariui.

4. Ramesnis kvėpavimas.
Kelios minutės lėto kvėpavimo prieš miegą padeda nuraminti kūną. Įkvėpkite per nosį, iškvėpkite lėčiau. Kai kūnas mažiau įsitempęs, skausmas ne visada dingsta, bet jį lengviau pakelti.

5. Čiužinio patikrinimas.
Įdubusi lova gali gadinti kelių, klubų ir nugaros padėtį. Jei ryte skauda ne tik kelį, bet ir juosmenį, verta pagalvoti apie antčiužinį arba bent laikinai pakeisti miego padėtį.

Dienos įpročiai taip pat grįžta naktį. Visiškas nejudėjimas sąnariams nepadeda, bet per didelis krūvis juos sudirgina. Lengvas pasivaikščiojimas, paprasti pratimai šlaunims ir klubams, lėtesnis tempas vakare gali sumažinti sustingimą.

Šilumos nereikėtų dėti, jei kelis staiga ištino, paraudo, tapo karštas ar skausmas atsirado po traumos. NHS pataria kreiptis pagalbos, jei kelio skausmas trukdo įprastai veiklai ar miegui, sąnarys karštas, paraudęs, labai skauda arba sunku priminti koją.

Kelių skausmas naktį gali sustiprėti po dienos krūvio, uždegimo ar dėl netinkamos miego padėties.
Skaudantis kelis vakare. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Jei skausmas kartojasi kelias savaites, vien pagalvės ir šilto dušo gali nepakakti. Tada verta ieškoti priežasties: osteoartrito, senos traumos, sausgyslių sudirginimo, per didelės apkrovos ar uždegimo.

Naktis turi būti poilsiui, ne kovai su keliu. 15 minučių prieš miegą, šiek tiek šilumos, keli lėti judesiai ir patogesnė atrama kojoms gali pakeisti daugiau, nei atrodo iš pradžių.

Jei dažnai valgote šią daržovę – pilvo pūtimas tiesiog neišvengiamas

Svogūnas į patiekalą patenka tyliai. Truputis į sriubą, sauja į troškinį, keli žiedai į salotas, dar šaukštas padaže. Skonis geresnis, bet po valgio pilvas gali greitai priminti, kad jam toks priedas ne visada patinka.

Pūtimas, gurgimas, spaudimas, dujos ar mėšlungis nebūtinai reiškia, kad maistas buvo prastas. Kartais kaltas labai paprastas dalykas, svogūnuose esantys fruktanai.

Pilvas reaguoja ne į aštrumą

Svogūnai pučia pilvą jautresniems žmonėms dėl juose esančių fruktanų, ypač valgant žalius svogūnus.
Svogūnai gali sukelti pilvo pūtimą. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Svogūnai sveikam žmogui nėra pavojinga daržovė. Jie turi skonio, kvapo, augalinių medžiagų. Problema prasideda tada, kai žarnynas jautresnis, ypač sergant dirgliosios žarnos sindromu arba prastai toleruojant FODMAP grupės angliavandenius.

Monash University FODMAP komanda nurodo, kad svogūnai ir česnakai turi daug fruktanų. Tai angliavandeniai, kurie gali būti blogiau pasisavinami ir žarnyne fermentuojami bakterijų. Tada atsiranda dujos, pilvo pūtimas, spazmai ar viduriavimas.

Žalias svogūnas dažnai būna sunkesnis už keptą ar virtą. Jo skonis stipresnis, poveikis pilvui taip pat gali pasirodyti greičiau. Cleveland Clinic pažymi, kad žali svogūnai kai kam sukelia daugiau bėdų nei termiškai apdoroti.

Vis dėlto keptuvė visko neišsprendžia. Fruktanai nepranyksta vien nuo kaitros. Dėl to daug lemia kiekis. Keli gabalėliai sriuboje gali nieko nepakeisti, o svogūnų salotos ar tirštas padažas jau gali baigtis labai sunkiu vakaru.

Jei įtariate, kad svogūnai pučia pilvą, verta ne pulti jų išbraukti, o kelias dienas pasižiūrėti į savo lėkštę atidžiau. Svogūnas slepiasi farše, sultinyje, prieskonių mišiniuose, marinate, užtepėlėse, restorano padažuose.

Patogus būdas pasitikrinti:

  1. Užsirašykite, kuriame patiekale buvo svogūno.
  2. Pažymėkite, ar jis buvo žalias, keptas, virtas ar troškintas.
  3. Įvertinkite kiekį, keli gabalėliai ar didelė porcija.
  4. Stebėkite savijautą tą pačią dieną.
  5. Palikite kelias dienas be svogūnų ir palyginkite.

Toks paprastas užrašymas dažnai greičiau parodo kaltininką nei spėlionės. Gali paaiškėti, kad pilvas nesipyksta su svogūnu sriuboje, bet visai netoleruoja žalio salotose.

Skonio atsisakyti nereikia. Dalį svogūno galima keisti laiškiniais česnakais, žalia svogūnų laiškų dalimi arba svogūnu aromatizuotu aliejumi. Monash paaiškina, kad fruktanai tirpsta vandenyje, bet ne riebaluose, todėl toks aliejus gali duoti kvapo su mažesne rizika jautriam pilvui.

Labai padeda ir paprastesnis gaminimas. Ne svogūnų kalnas keptuvėje, o šiek tiek kvapo. Ne žali žiedai ant visko, o keli gabalėliai troškinyje. Ne viską mesti lauk, o atrasti porciją, kuri dar tinka.

Į gydytoją verta kreiptis, jei pilvo pūtimas eina kartu su krauju išmatose, karščiavimu, svorio kritimu, naktiniu skausmu ar užsitęsusiu viduriavimu. NIDDK tokius požymius mini kaip signalus, kurių nepakanka spręsti tik mitybos keitimu.

Svogūnas gali likti virtuvėje. Tik jautresniam pilvui jis turi būti ne pagrindinis patiekalo herojus, o mažas prieskonis. Kartais užtenka sumažinti kiekį, rinktis keptą variantą, vengti žalių žiedų ir pilvas po vakarienės tampa daug ramesnis.

Šaltinis: wellandfit.hu

Išvalykite organizmą nuo uždegimų: šis pienas veikia kaip antioksidantas

Augalinių gėrimų pasirinkimas dabar didelis, bet ne visi jie vienodi. Vieni labiau tinka kavai, kiti skanesni košei, treti gražiai atrodo tik ant pakuotės. Sojų pienas išsiskiria tuo, kad turi ne tik švelnų skonį, bet ir daugiau baltymų nei dauguma kitų augalinių gėrimų.

Kalbant apie uždegimus, nereikia žadėti stebuklų. Joks pienas neišvalo kūno per naktį. Bet virtuvėje yra pasirinkimų, kurie kūnui padeda labiau nei saldūs, riebūs ar labai perdirbti produktai. Sojų pienas nuo uždegimo labiausiai vertas dėmesio tada, kai jis pakeičia cukringus kavos priedus, grietinėlę ar saldintus pieno gėrimus.

Gėrimas, kuris gali pakeisti ne vien pieną

Nesaldintas sojų pienas turi augalinių baltymų, mažai sočiųjų riebalų ir neturi cholesterolio. Jo vertė dar didesnė, jei gėrimas papildytas kalciu ir vitaminu D.

Toks variantas tinka ne tik tiems, kurie nevartoja įprasto pieno, bet ir norintiems lengvesnio pasirinkimo kavai, košei ar kokteiliui.

Sojų pupelėse yra izoflavonų. Tai augaliniai junginiai, dėl kurių soja dažnai minima kalbant apie antioksidacinį poveikį. Paprastai tariant, tokie junginiai padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinės įtampos. Tai nėra gydymas, bet mityboje tokie produktai turi savo vietą.

Ką verta įsidėmėti renkantis:

  1. Imkite nesaldintą variantą. Jei sudėtyje daug cukraus, gėrimas jau praranda dalį savo prasmės.
  2. Ieškokite kalcio ir vitamino D. Praturtintas gėrimas maistine verte artimesnis įprastam pienui.
  3. Baltymai čia didelis pliusas. Sojų pienas labiau pasotina nei migdolų ar ryžių gėrimai.
  4. Kavai geriau tinka švelnesnis variantas. Barista tipo gėrimai dažnai gražiau susimaišo ir ne taip atsiskiria.
  5. Košei ir kokteiliams užtenka paprasto. Su avižomis, cinamonu, kakava ar rūgštesnėmis uogomis skonis tampa daug malonesnis.

Labai geras pusryčių derinys: avižos, nesaldintas sojų pienas, cinamonas ir sauja juodųjų serbentų ar mėlynių. Toks dubenėlis turi daugiau sotumo nei saldūs dribsniai, o skonis išlieka pakankamai švelnus.

Dar 1 paprastas panaudojimas yra kava. Jei į ją pilama grietinėlė ar saldus sirupas, pakeitimas nesaldintu sojų gėrimu jau duoda naudą. Mažiau cukraus, mažiau sunkių riebalų, o puodelis vis tiek lieka švelnus.

Sojų pienas nuo uždegimo nėra vaistas ir neturėtų būti geriamas kaip gydymo priemonė. Tačiau kaip maisto pasirinkimas jis tikrai vertas dėmesio. Ypač tada, kai bendrame valgyme mažiau saldumynų, daugiau daržovių, uogų, kruopų, ankštinių ir riešutų.

Sojų pienas nuo uždegimo gali būti naudingas pasirinkimas vietoje saldintų pieno gėrimų kasdienėje mityboje.
Nesaldintas augalinis gėrimas gali būti puikus pasirinkimas kasdieniams pusryčiams. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Kam jis netinka? Alergiškiems sojai jo vengti būtina. Jei yra skydliaukės ligų, vartojami vaistai ar kyla abejonių dėl didesnio sojų produktų kiekio, geriau pasikalbėti su gydytoju.

Toks gėrimas nėra triukas. Jis tiesiog padeda pakeisti silpnesnius įpročius geresniais. Vietoj saldžios kavos, švelnesnis puodelis. Vietoj tuščio kokteilio, daugiau baltymų. Vietoj riebaus priedo, lengvesnis augalinis pasirinkimas. Kartais tiek ir pakanka, kad mityba po truputį pasisuktų į sveikesnę pusę.

Ne avietės ir ne mėlynės – ekspertai įvardijo pačią sveikiausią uogą

Vasarą uogos greitai tampa tuo maistu, kurio net nereikia reklamuoti. Avietės kvepia vaikyste, mėlynės dažo pirštus, braškės dingsta nuo stalo dar nespėjus jų nuplauti. Tačiau kalbant apie maistinę vertę, į priekį dažnai išsiveržia ne pačios saldžiausios uogos.

Mitybos specialistai vis dažniau išskiria juoduosius serbentus. Jie rūgštesni, aitresni, ne tokie lengvi kaip avietės ar mėlynės, todėl dalis jų vengia. Bet būtent tas stiprus skonis išduoda, kad uoga nėra tuščia.

Juodieji serbentai turi labai daug vitamino C. 100 g šių uogų gali duoti daugiau šio vitamino nei daugelis įprastų vaisių. Dėl to jos ypač vertinamos vasarą, kai norisi prisivalgyti šviežių uogų ne tik dėl skonio, bet ir dėl naudos.

Dar viena priežastis, kodėl juodieji serbentai vadinami viena vertingiausių uogų, yra antocianinai. Tai tamsūs augaliniai pigmentai, suteikiantys uogoms sodrią spalvą. Jie siejami su antioksidaciniu poveikiu, o antioksidantai padeda organizmui kovoti su oksidaciniu stresu.

Serbentai naudingi ir dėl skaidulų. Jos svarbios virškinimui, žarnyno veiklai, sotumui. Dėl to sauja juodųjų serbentų yra visai kitoks pasirinkimas nei saldus desertas. Skonis ryškus, cukraus palyginti nedaug, o naudingų medžiagų daug.

Juodieji serbentai lenkia ne skoniu, o sudėtimi

Raudonieji ir baltieji serbentai taip pat vertingi, bet juodieji dažniausiai išsiskiria stipresne sudėtimi. Juose daugiau vitamino C, daugiau tamsių pigmentų, daugiau ryškaus rūgštumo. Tai uoga, kuri neprivalo būti saldi, kad būtų verta vietos ant stalo.

Juodieji serbentai gali būti naudingi imunitetui, kraujagyslėms, odai, virškinimui ir bendrai mitybos įvairovei. Žinoma, jie negydo ligų ir nepakeičia vaistų. Tačiau kaip sezoninis maistas jie yra labai stiprus pasirinkimas.

Sveikiausia uoga dažnai vadinami juodieji serbentai dėl didelio vitamino C ir antioksidantų kiekio.
Juodieji serbentai išsiskiria didele maistine verte ir intensyviu skoniu. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Geriausia juos valgyti šviežius. Sauja serbentų prie košės, varškės, natūralaus jogurto ar tiesiog po pietų gali būti paprasčiausias būdas pasinaudoti sezonu. Jei rūgštumas per stiprus, galima maišyti su saldesnėmis uogomis, pavyzdžiui, braškėmis ar šilauogėmis.

Žiemai juoduosius serbentus verta šaldyti. Taip išlieka daugiau skonio ir naudos nei ilgai verdant su dideliu cukraus kiekiu. Uogienė skani, bet jei cukraus daug, sveikatos nauda jau tampa kuklesnė. Geras variantas yra trinti serbentai su mažesniu cukraus kiekiu ir laikyti šaldiklyje mažomis porcijomis.

Juodieji serbentai tinka ir kompotui, padažui prie paukštienos, rūgštesniam desertui, glotnučiui, arbatai. Jų nereikia daug. Net kelios saujos per savaitę sezono metu gali papildyti mitybą vitaminais, skaidulomis ir augaliniais junginiais.

Atsargiau turėtų elgtis tie, kuriems rūgštūs produktai dirgina skrandį. Tokiu atveju geriau valgyti mažesnį kiekį, ne tuščiu skrandžiu ir stebėti savijautą.

Sveikiausia uoga nebūtinai turi būti saldžiausia. Juodieji serbentai kaip tik tuo ir įdomūs. Jie kandūs, rūgštūs, stiprūs, bet maistine verte labai turtingi. Kol jų sezonas dar nesibaigė, verta neapeiti krūmo tik dėl to, kad uoga sutraukia lūpas. Kartais naudingiausias pasirinkimas būna ne tas, kuris lengviausiai nuslysta gomuriu.

Antibiotikus sustiprinančios laukinės gėlės naikina net atspariausias bakterijas

Iš pirmo žvilgsnio ji niekuo neišsiskiria. Nedidelė geltona laukinė gėlė, auganti drėgnesnėse pievose, miško pakraščiuose ar pelkėtose vietose. Bet būtent stačioji sidabražolė dabar sudomino mokslininkus dėl to, ko plika akimi nepamatysi.

Naujas tyrimas parodė, kad šio augalo junginiai laboratorijoje gali veikti prieš vieną sunkiausiai gydomų bakterijų, Acinetobacter baumannii. Tai nėra paprastas peršalimo sukėlėjas. Ši bakterija ypač kelia nerimą ligoninėse, nes kai kurios jos atmainos tampa atsparios vaistams, kurių gydytojai griebiasi paskutinėse situacijose.

Apie tyrimą rašė Futura Sciences, o pats darbas paskelbtas žurnale Microbiology. Jį atlikę mokslininkai iš Dublino Trejybės koledžo ir Sautamptono universiteto tikrino daugiau kaip 70 pelkių augalų ekstraktų. Stačioji sidabražolė tarp jų pasirodė viena įdomiausių.

Maža gėlė, rimta bakterija

Acinetobacter baumannii pavojinga ne tuo, kad apie ją dažnai girdime kasdienybėje. Pavojus slypi kitur: ji gali išgyventi ligoninių aplinkoje, sukelti sunkias infekcijas ir ne visada pasiduoda įprastam gydymui.

Kai bakterija tampa atspari daugeliui antibiotikų, gydymo galimybės siaurėja. Tada kartais lieka tokie vaistai kaip kolistinas. Jis gali būti veiksmingas, bet nėra lengvas pasirinkimas, nes gali turėti rimtų šalutinių poveikių.

Dėl to mokslininkams svarbu rasti būdų, kurie padėtų antibiotikams veikti geriau. Ne pakeisti juos žolelėmis, o sustiprinti jų galimybes ten, kur bakterijos jau išmoko gintis.

Atradimas, kurį verta išskleisti

Stačioji sidabražolė tyrime veikė ne 1 kryptimi. Būtent tai ir padarė ją tokia įdomia.

  1. Stabdė bakterijų augimą. Augalo ekstraktai laboratorijoje slopino Acinetobacter baumannii dauginimąsi.
  2. Mažino bioplėveles. Tai bakterijų sluoksniai, kurie padeda joms išlikti ir apsisaugoti nuo gydymo.
  3. Stiprino kolistino poveikį. Su augalo junginiais šis antibiotikas laboratorijoje veikė stipriau.
  4. Trukdė bakterijoms gauti geležies. Bakterijoms geležis reikalinga augti, todėl jos trūkumas jas silpnina.
  5. Parodė naują kryptį tyrimams. Augalai stiprinantys antibiotikus gali tapti svarbia sritimi ieškant sprendimų prieš atsparias infekcijas.

Mokslininkai išskyrė 2 svarbius junginius: agrimoniną ir elago rūgštį. Abu jie randami stačiosios sidabražolės šaknyje. Manoma, kad jų gebėjimas veikti bakterijų geležies apykaitą yra viena priežasčių, kodėl augalas pasirodė toks perspektyvus.

Žolininkai žinojo augalą, mokslas tikrina iš naujo

Augalai stiprinantys antibiotikus gali būti vertingas mokslo tyrimų objektas – bitė renka nektarą nuo stačiosios sidabražolės žiedo.
Bitė ant stačiosios sidabražolės žiedo natūralioje augimvietėje. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Stačioji sidabražolė žolininkystėje nėra naujiena. Ji seniai minima dėl sutraukiančių savybių, dažniausiai kalbant apie šaknį. Tačiau laboratorija leidžia į augalą pažiūrėti visai kitaip: ne pagal pasakojimus, o pagal tai, kokie junginiai veikia bakterijas.

Tai nereiškia, kad senas žolelių naudojimas automatiškai tampa šiuolaikiniu gydymu. Bet tokie tyrimai gražiai primena, kad gamtoje dar daug neišnaudotų cheminių kelių. Kartais paprastas pievos augalas gali pasiūlyti idėją, kurios labai reikia medicinai.

Svarbi riba, kurios negalima peržengti

Šita naujiena skamba stipriai, bet ją būtina suprasti teisingai. Stačioji sidabražolė nėra antibiotikas iš puodelio. Jos arbata, tinktūra ar milteliai negali gydyti plaučių uždegimo, šlapimo takų infekcijos ar ligoninėse plintančių bakterijų.

Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti jokių augalinių priemonių kartu su paskirtais antibiotikais, tikintis sustiprinti poveikį. Tai, kas veikia laboratorinėje lėkštelėje, dar turi būti patikrinta saugumo ir veiksmingumo tyrimuose su žmonėmis.

Augalai stiprinantys antibiotikus yra daug žadanti mokslo kryptis. Bet kol kas tai ne namų receptas, o kelias į galimus ateities vaistus.

Pabaigai

Stačioji sidabražolė atrodo kukliai, bet jos istorija dabar skamba visai nekukliai. Ji parodė, kad laukiniai augalai gali turėti junginių, kurie padeda kovoti su bakterijų atsparumu.

Tai gera žinia mokslui. Ir kartu priminimas skaitytojui: gamta gali duoti idėjų, bet gydymą turi parinkti gydytojas. Ypač tada, kai kalbame apie infekcijas, kurioms antibiotikai gali būti gyvybiškai svarbūs.

Kardiologai išvardijo 3 produktus, kurių būtina atsisakyti dėl širdies

Širdis retai supyksta dėl 1 vakarienės. Daug dažniau ją vargina tai, kas kartojasi metų metus: rūkytos mėsos gabalėlis pusryčiams, balta duona prie kiekvieno sumuštinio, bulvytės fri kaip įprastas garnyras.

Remiantis HuffPost publikacija, kurioje kalbinti kardiologai ir mitybos specialistė, yra 3 produktai, kuriuos dėl širdies verta smarkiai riboti. Ne dėl mados. Dėl kraujospūdžio, cholesterolio, druskos kiekio ir kraujagyslių.

1. Šoninė: skonis stiprus, nauda menka

Šoninė turi vieną bėdą: jos kvapas lengvai nugali protą. Keptuvėje ji atrodo nekalta, lėkštėje užima nedaug vietos, bet organizmui tai nėra lengvas produktas.

Joje daug druskos, sočiųjų riebalų, dažnai naudojami konservantai. Kepant aukštoje temperatūroje susidaro medžiagų, kurios kraujagyslėms tikrai nėra dovana. Jei šoninė atsiranda ant stalo kartą per didesnę progą, pasaulis nesugrius. Bet jei ji tampa įpročiu, širdžiai tai jau prastas ženklas.

Į tą pačią lentyną galima dėti ir dešreles, rūkytas dešras, kumpius, mėsos užkandžius. Viskas patogu, greita, sotu, bet perdirbta mėsa nėra tas maistas, kurio širdžiai reikia dažnai.

Pusryčiams geriau rinktis kiaušinį, varškę, natūralų jogurtą, avokadą, žuvį, pupeles ar lęšius. Sotumo bus, tik be tokio druskos ir riebalų krūvio.

2. Balta duona: minkšta, bet tuščia

Balta duona dažnai atrodo kaip nieko blogo. Ne riebi, ne aštri, ne kepta aliejuje. Bet problema kita: joje mažai skaidulų, todėl sotumas trumpas. Po balto batono sumuštinio alkis gali grįžti labai greitai. Rafinuoti miltai greičiau kelia cukraus kiekį kraujyje, o tai ilgainiui nepalanku nei svoriui, nei trigliceridams, nei širdžiai.

Dėl to verta rinktis viso grūdo duoną. Ne tiesiog rudą, ne su keliomis sėklytėmis viršuje, o tokią, kurios sudėtyje pirmiausia nurodyti viso grūdo miltai.

Dar geriau, jei ant duonos keliauja ne rūkytas kumpis, o avinžirnių užtepėlė, kiaušinis, varškė, tunas, pomidorai, žalumynai. Tas pats sumuštinis, bet širdžiai jau visai kitas reikalas.

3. Bulvytės fri: ne bulvė čia kalta

Maistas kenkiantis širdžiai dažnai siejamas su bulvytėmis fri, gausiai keptomis aliejuje ir patiekiamomis su padažu.
Bulvytės fri yra vienas dažniausiai minimų produktų, kurį verta valgyti rečiau. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Bulvė nėra priešas. Virta, kepta orkaitėje su odele ar troškinta ji gali būti normali pietų dalis. Bet bulvytės fri yra kita istorija.

Jos sugeria riebalus, dažnai būna gausiai sūdytos, o su padažais tampa dar sunkesniu pasirinkimu. Jei toks maistas valgomas retai, nieko dramatiško. Bet kai fri tampa įprastu priedu prie pietų, širdžiai tai nepadeda.

Namuose galima pasidaryti geresnę versiją: bulves supjaustyti skiltelėmis, palikti odelę, pašlakstyti trupučiu aliejaus, pabarstyti česnaku, paprika, rozmarinu ar čiobreliu ir kepti orkaitėje. Skonis lieka, tik riebalų bei druskos kiekį valdote patys.

Atsiminkite

Maistas kenkiantis širdžiai dažnai laimi todėl, kad yra patogus. Tad keisti reikia ne gražiai popieriuje, o taip, kad pavyktų laikytis.

Vietoj šoninės dažniau dėkite į lėkštę ankštinių, žuvies, kiaušinių ar liesesnės paukštienos. Vietoj baltos duonos rinkitės viso grūdo. Vietoj fri kepkite bulves orkaitėje arba ruoškite daržoves. Širdžiai nereikia tobulo meniu. Jai reikia mažiau druskos, mažiau perdirbtos mėsos, mažiau rafinuotų miltų ir mažiau aliejuje kepto maisto.

Maistas kenkiantis širdžiai pavojingas tuo, kad atrodo labai įprastas. Bet jį pakeisti irgi galima įprastais dalykais: pupelėmis, kruopomis, daržovėmis, žuvimi, viso grūdo duona. Ne skambiai, ne sudėtingai, bet taip, kad širdis kasdien gautų šiek tiek daugiau ramybės.

Sausiems ir trūkinėjantiems kulnams – močiutės metų metus naudotas receptas

Kulnai dažnai išduoda daugiau, nei norėtųsi. Iš pradžių tik truputį šiurkštėja. Paskui pradeda kabintis už kojinių. Dar po kurio laiko atsiranda įtrūkimas, kuris primena apie save kiekvieną kartą žengiant.

Tokiai odai neužtenka vien greitai patepti kremu ir tikėtis, kad ryte viskas bus gražu. Reikia trijų dalykų: suminkštinti, ne per stipriai nuimti suragėjusį sluoksnį ir uždaryti drėgmę riebiu tepimu. Būtent taip veikia senas receptas suskilinėjusiems kulnams.

Vakarinis mišinys suskeldėjusiai odai

Reikės:

  • 1 valgomojo šaukšto medaus
  • 1 valgomojo šaukšto glicerino
  • 1 arbatinio šaukštelio obuolių acto
  • vazelino, taukų, kokoso aliejaus arba labai riebaus pėdų kremo
  • plonų maišelių arba silikoninių pėdų kojinių
  • medvilninių kojinių

Medų, gliceriną ir obuolių actą sumaišykite mažame indelyje. Mišinys turi būti tirštokas, lipnus, lengvai tepamas. Jei kulnai jautrūs arba įtrūkimai gilesni, acto dėkite tik kelis lašus arba visai jo atsisakykite.

Kojas nuplaukite šiltu vandeniu. Jei oda labai kieta, pėdas galima pamirkyti 10 minučių. Ne karštame vandenyje, o maloniai šiltame. Per karštas vanduo sausą odą dar labiau išsausina.

Tada kulnus gerai nusausinkite. Jei yra storas kietos odos sluoksnis, vos patrinkite pemza ar pėdų dilde. Tik tiek, kiek lengvai nusivalo. Kulnų nereikia nulupti iki rausvumo.

Užtepkite medaus, glicerino ir acto mišinį. Ant viršaus dėkite riebesnį sluoksnį: vazeliną, taukus, kokoso aliejų arba tirštą kremą. Tada užmaukite maišelius arba silikonines kojines, ant viršaus medvilnines kojines.

Palaikykite bent 30 minučių. Jei negraužia, netempia ir oda jaučiasi gerai, galima palikti nakčiai. Ryte kojas nuplaukite, nusausinkite ir dar kartą patepkite kremu.

Kodėl močiutės būdas vis dar turi logikos

Medus šiuo atveju duoda ne saldumą, o minkštumo pojūtį. Jis padeda sausai odai atrodyti ramesnei, švelnesnei, ne tokiai pavargusiai. Ypač tada, kai kulnai išsausėję nuo basučių, dulkių, darbo darže ar vaikščiojimo basomis.

Glicerinas yra labai geras sausos odos draugas. Jis padeda pritraukti ir išlaikyti drėgmę. Dėl to kulnai po kelių vakarų gali nebeatrodyti tokie pilki, kieti ir šiurkštūs.

Obuolių actas dedamas tik mažai. Jo darbas yra padėti suminkštinti kietesnį paviršių. Bet čia reikia proto. Ant atviros žaizdelės, kraujuojančio įtrūkimo ar labai jautrios odos actas netinka.

Riebus sluoksnis yra ta dalis, kurios praleisti neverta. Be jo viskas greitai nudžiūsta. Vazelinas, taukai ar riebus kremas padaro tą seną, paprastą darbą: apgaubia odą ir neleidžia jai taip greitai vėl išsausėti.

Paprastesnė versija, kai nesinori nieko maišyti

Receptas suskilinėjusiems kulnams tinka sausai, šiurkščiai ir suragėjusiai pėdų odai prižiūrėti namuose.
Sausa ir suragėjusi pėdų oda reikalauja reguliaraus drėkinimo. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Jei vakare nėra nei laiko, nei noro gaminti mišinio, užtenka medaus. Nuplautus ir sausai nušluostytus kulnus patepkite medumi, užmaukite maišelius, tada kojines ir palaikykite pusvalandį.

Po to medų nuplaukite, o kulnus patepkite labai riebiu kremu, vazelinu arba aliejumi. Toks variantas švelnesnis, todėl labiau tinka tada, kai kulnai sausi, bet dar nėra gilių įtrūkimų.

Dar senesnis būdas yra taukai su trupučiu bičių vaško. Tepama vakare, storesniu sluoksniu, užmaunamos kojinės ir paliekama iki ryto. Kvapas ne kiekvienam patiks, bet sausai, kietai odai toks riebus sluoksnis dažnai būna tikra atgaiva.

Viena klaida, kuri kulnus dar labiau supykdo

Blogiausia, ką galima padaryti, tai po ilgo mirkymo imti kulnus stipriai tarkuoti. Tą akimirką atrodo, kad oda gražiai nusivalo. Bet kitą dieną ji gali tapti dar jautresnė, šiurkštesnė, o įtrūkimai tik pagilėja.

Geriau daryti mažiau. Vieną vakarą suminkštinti ir patepti. Kitą vakarą truputį pašveisti. Trečią vėl tik riebiai pamaitinti. Kulnai mėgsta ne jėgą, o kartojimą. Labai padeda ir paprastas įprotis po dušo patepti pėdas iškart. Kol oda dar vos drėgna. Ne tada, kai jau prisiminėte eidami miegoti, o iškart po nusausinimo. Tirštas pėdų kremas, glicerinas ar vazelinas čia tinka daug geriau nei lengvas kūno losjonas.

Jei kulnai linkę skilinėti, namuose geriau nevaikščioti basomis ant sausų grindų. Kojinės ar minkštos šlepetės skamba nuobodžiai, bet jos tikrai padeda ilgiau išlaikyti minkštesnę odą.

Kai kulnas jau nebe sausas, o skaudantis

Receptas suskilinėjusiems kulnams geriausiai tinka tada, kai problema yra sausumas, kieta oda ir paviršiniai įtrūkimai. Jei kulnas kraujuoja, šlapiuoja, parausta, tinsta ar skauda taip, kad sunku žengti, su medumi ir actu geriau neeksperimentuoti.

Tada kulną reikia saugoti kaip žaizdą. Jokio acto, jokio stipraus šveitimo, jokio deginančio mišinio. Tinka švelnus riebus tepalas, švara ir specialisto apžiūra, jei negerėja. Ypač atsargiems reikia būti sergant diabetu, turint kraujotakos sutrikimų, pėdų grybelį ar labai jautrią odą. Tokiais atvejais net mažas kulno įtrūkimas gali pridaryti daugiau bėdų, nei atrodo iš pradžių.

Sausi kulnai dažniausiai nesusitvarko nuo vieno patepimo. Bet keli vakarai iš eilės gali labai pakeisti vaizdą. Šiltas vanduo, truputis kantrybės, medus, glicerinas, riebus sluoksnis ir kojinės. Paprasta, sena ir vis dar verta prisiminti.