Pradžia Tinklaraštis

Paprastą cukiniją užpilkite šiuo skysčiu ir ji pavirs tikru skanėstu

Rūta Mickevičienė
-
0
Paprastą cukiniją užpilkite šiuo skysčiu ir ji pavirs tikru skanėstu

Kai cukinijos pradeda augti viena po kitos, šaldiklis greitai tampa per mažas. Troškiniai jau pabodę, blynų prikepta, kaimynai irgi ne visada nori dar vienos cukinijos.

Tada verta daryti paprastai: pjaustyti riekelėmis arba kubeliais ir marinuoti. Cukinijos kaip agurkai gaunasi maloniai rūgščios, švelniai saldžios, su česnako kvapu ir gražia gelsva spalva nuo ciberžolės.

Marinatas, kuris pakeičia viską

Šiam receptui geriausiai tinka jaunos cukinijos. Jų odelė plona, sėklos smulkios, minkštimas dar tvirtas. Didelės cukinijos irgi tinka, tik jas geriau nulupti ir išimti minkštą vidurį su sėklomis.

Marinatui reikės:

  • 3 l vandens
  • 3 valgomųjų šaukštų druskos su nedideliu kaupeliu
  • 1,5 stiklinės cukraus
  • 200 g 9 procentų acto
  • 1 arbatinio šaukštelio ciberžolės
  • kelių česnako skiltelių
  • mėgstamų konservavimo prieskonių

Į stiklainius dar galima dėti:

  • krapų
  • juodųjų pipirų
  • garstyčių grūdelių
  • lauro lapų
  • krieno lapo
  • kelis čili gabalėlius, jei norisi aštriau

Cukinijas supjaustykite riekelėmis, pusžiedžiais arba kubeliais. Riekelės labiau primins marinuotus agurkus, kubeliai bus patogūs mišrainėms, garnyrui ar užkandžių lėkštei.

Į švarius stiklainius dėkite česnaką, prieskonius ir cukinijas. Labai stipriai nespauskite, nes cukinija minkštesnė už agurką. Jai reikia vietos marinatui.

Puode užvirkite vandenį su druska, cukrumi ir ciberžole. Kai viskas ištirpsta, supilkite actą, dar kartą užkaitinkite ir karštu marinatu užpilkite cukinijas stiklainiuose.

Stiklainius uždenkite dangteliais ir kaitinkite puode su vandeniu. 0,7 l stiklainiams dažniausiai pakanka apie 8 ar 10 minučių nuo vandens užvirimo. Cukinijų nereikia perkaitinti, nes tada jos praras malonų standumą.

Išėmę stiklainius užsukite, apverskite dangteliais žemyn ir apklokite, kol atvės.

Kaip padaryti, kad būtų skaniau nei tikėtasi

Cukinija pati turi švelnų skonį. Dėl to ji labai gerai sugeria tai, ką jai duodate. Actas suteikia rūgštumo, cukrus suapvalina skonį, česnakas duoda kvapą, ciberžolė spalvą.

Jei norite, kad cukinijos kaip agurkai būtų traškesnės, pjaustykite jas storesnėmis riekelėmis. Labai plonos riekės greičiau suminkštėja.

Dar vienas triukas, nemaišyti į vieną stiklainį labai skirtingų dydžių gabalėlių. Maži kubeliai suminkštės greičiau, stori gabalai liks kietesni. Geriausia, kai visas stiklainis pjaustytas panašiai.

Skoniai, kurie cukinijoms labai tinka:

  • česnakas ir krapai
  • česnakas ir čili
  • garstyčių grūdeliai
  • krieno lapas
  • ciberžolė
  • paprika
  • svogūnų griežinėliai
  • keli morkos griežinėliai dėl spalvos

Cukinijas galima marinuoti ir su agurkais. Toks stiklainis labai patogus, nes cukinija perima agurkų marinato skonį, o žiemą niekas nesiskundžia, kad trūksta įvairovės.

Kitas populiarus kelias, saldesnės cukinijos su ananasų sultimis. Tuomet jos pjaustomos kubeliais, apibarstomos cukrumi, paliekamos per naktį, paskui kaitinamos su ananasų nektaru ir citrinos rūgštele. Skonis visai kitas, labiau desertinis, bet verta prisiminti, kai cukinijų labai daug.

Šiam straipsniui labiausiai tinka klasikinis variantas su actu, nes jis arčiausiai agurkų. Tokios cukinijos dera prie keptos mėsos, bulvių, troškinių, omleto, šaltų užkandžių.

Prieš nešant stiklainius į rūsį, patikrinkite dangtelius. Jie turi būti įtraukti, sandarūs, be pratekėjimo. Jei stiklainis neužsivakavo, laikykite jį šaldytuve ir suvalgykite greičiau.

Cukinijos kaip agurkai yra vienas paprasčiausių būdų išgelbėti vasaros derlių. Nereikia nieko sudėtingo: cukinija, actas, cukrus, druska, česnakas, prieskoniai ir truputis ciberžolės. Po kelių savaičių stiklainyje jau laukia saldžiarūgštis užkandis, kurį norėsis dėti prie beveik kiekvienos vakarienės.

Tikras lietuviškas tinginys – tirpsta burnoje dėl vienos slaptos gudrybės

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Tikras lietuviškas tinginys – tirpsta burnoje dėl vienos slaptos gudrybės

Tinginys yra vienas tų desertų, kuriam nereikia orkaitės, brangių produktų ar ilgo stovėjimo virtuvėje. Svarbiausia čia ne sudėtinga technika, o gera proporcija.

Slapta gudrybė paprasta: jei norite drėgnesnio, minkštesnio tinginio, dėkite mažiau sausainių. Jei norite tvirtesnio ir mažiau saldaus, sausainių dėkite daugiau.

Ingredientai

Drėgnesniam tinginiui reikės:

  • 200 g sviesto
  • 1 skardinės saldinto kondensuoto pieno, 385 g
  • 3 arba 4 valgomųjų šaukštų nesaldintos kakavos
  • 2 pakelių Gaidelio sausainių
  • 1 pakelio Selga sausainių

Tvirtesniam, mažiau saldžiam tinginiui:

  • 200 g sviesto
  • 1 skardinės saldinto kondensuoto pieno, 385 g
  • 3 arba 4 valgomųjų šaukštų nesaldintos kakavos
  • 3 pakelių Gaidelio sausainių
  • 1 pakelio Selga sausainių

Kakavos kiekį rinkitės pagal skonį. 3 šaukštai duos švelnesnį variantą, 4 šaukštai suteiks sodresnį šokoladinį skonį.

Gaminimo eiga

  1. Sausainius sulaužykite vidutiniais gabalėliais. Netrinkite jų į trupinius. Geriausia, kai gabalėliai būna apie 1 ar 3 cm dydžio
  2. Į puodą dėkite sviestą. Kaitinkite ant mažos arba vidutinės ugnies, kol jis ištirps. Sviesto nereikia užvirti
  3. Supilkite kondensuotą pieną. Nuolat maišykite 1 ar 2 minutes, kol masė sušils ir taps vientisa
  4. Suberkite kakavą. Maišykite, kol neliks gumuliukų. Pakaitinkite dar 30 ar 60 sekundžių. Kai kraštuose pasirodo pirmi burbuliukai, nukelkite puodą nuo ugnies
  5. Karštą kakavinę masę supilkite ant sausainių. Maišykite, kol visi gabalėliai pasidengs kremu
  6. Formą išklokite maistine plėvele. Sudėkite masę ir gerai paspauskite, kad neliktų oro tarpų
  7. Palikite 20 ar 30 minučių kambario temperatūroje, tada dėkite į šaldytuvą
  8. Šaldykite bent 4 ar 6 valandas. Geriausia palikti per naktį

Kad tinginys pavyktų dar geriau

Tikras lietuviškas tinginys supjaustytas riekėmis – klasikinis desertas su sausainiais, kakava ir kondensuotu pienu.
Klasikinis naminis tinginys supjaustytas gabalėliais. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Tikras lietuviškas tinginys skaniausias tada, kai sausainiai ne per smulkūs. Jei juos sutraiškysite į trupinius, desertas bus sunkus ir per vientisas. Jei paliksite labai didelius gabalus, pjaunant byrės.

Dar viena svarbi vieta, masės kaitinimas. Sviesto, kondensuoto pieno ir kakavos mišinio nereikia ilgai virinti. Pakanka gerai pašildyti, kad viskas susijungtų. Ilgai kaitinama masė gali tapti per tiršta.

Jei norite minkštesnio ir saldesnio tinginio, rinkitės 3 pakelius sausainių. Jei mėgstate standesnį, klasikinį variantą, tinka 4 pakeliai.

Drėgnesnis variantas:

  • 2 pakeliai Gaidelio
  • 1 pakelis Selga

Tvirtesnis variantas:

  • 3 pakeliai Gaidelio
  • 1 pakelis Selga

Šaldymas taip pat daro daug. Po kelių valandų tinginys jau bus sustingęs, bet per naktį skonis tampa geresnis. Sausainiai prisigeria kakavinės masės, desertas pjaunasi lygiau, o riekės atrodo gražiau.

Tikras lietuviškas tinginys tinka tada, kai norisi greito, sotaus ir visiems pažįstamo deserto. Jis paprastas, bet būtent dėl tos mažos sausainių proporcijos gudrybės gali būti visai kitoks: drėgnas, minkštas ir tirpstantis burnoje.

Kaip iškepti tobulus sausainius su mėsmalę? Receptas kurį verta užsirašyti

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Kaip iškepti tobulus sausainius su mėsmalę? Receptas kurį verta užsirašyti

Tikriausiai daugelis iš mūsų prisimena tą sunkią mašinėlę, prisuktą prie virtuvės stalo krašto. Vaikystėje būdavo be galo smagu sukti rankenėlę ir stebėti, kaip pro specialų sietelį lenda raštuotos tešlos juostelės.

Šie sausainiai su mėsmale yra tikra klasika, kurios nerasite jokioje parduotuvėje. Jie kvepia namais, jaukumu ir tais laikais, kai viskas buvo gaminama iš paprastų, tikrų produktų. Nors gaminimo procesas atrodo senovinis, patikėkite, tas burnoje tirpstantis trapumas atperka viską.

Slaptas ingredientas tobulam trapumui

Jei niekada nekepėte saldumynų su majonezu, gali kilti lengvas nustebimas. Majonezas tešloje? Tikrai taip! Juk iš tiesų tai tik aliejaus ir kiaušinių trynių emulsija. Senosios šeimininkės šį triuką žinojo puikiai.

Būtent dėl šio ingrediento tešla gaunasi be proto ori, o iškepti skanėstai – ypatingai traškūs ir labai ilgai nesukietėja. Jokio sūraus ar salotinio poskonio tikrai neliks, jausite tik tobulą vanilės ir sviesto aromatą. Svarbiausia rinktis paprastą, riebų majonezą be jokių papildomų prieskonių ar garstyčių grūdelių.

Reikalingi produktai

Mums reikės visai paprastų produktų. Pagrindinė taisyklė prieš pradedant darbą – sviestą iš anksto ištraukite iš šaldytuvo, kad jis taptų visiškai minkštas ir pasiduotų maigomas pirštais.

  • 0,5 kg kvietinių miltų
  • 200 g kambario temperatūros sviesto
  • 200 g majonezo
  • 150 g cukraus
  • 1 didelio kiaušinio
  • 0,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
  • 0,5 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus

Į platų dubenį suberkite miltus, dėkite minkštą sviestą ir viską trinkite tarp pirštų, kol gausite drėgnus trupinius. Tada įmuškite kiaušinį, suberkite paprastą bei vanilinį cukrų, kepimo miltelius ir sukrėskite majonezą.

Viską greitai suminkykite rankomis į vientisą masę. Labai svarbu tešlos neperminkyti, kad nuo rankų šilumos neištirptų sviestas. Paruoštą tešlos rutulį trumpam įdėkite į šaldiklį – atvėsusią masę bus daug lengviau formuoti.

Kol tešla šąla, pasiruoškite mašinėlę su konditeriniu sieteliu ir kepimo skardą. Ištraukę atšalusią tešlą, po nedidelį gabalėlį dėkite į vidų. Sukdami rankenėlę, nupjaukite norimo ilgio juosteles ir rikiuokite jas skardoje su nedideliais tarpais. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių, kol kepiniai gražiai pagels.

Pabaigai

Ištraukę skardą iš orkaitės, neskubėkite skanėstų liesti. Karšti jie būna be galo trapūs ir gali lengvai subyrėti. Leiskite jiems ramiai atvėsti skardoje, kad sutvirtėtų ir įgautų savo tikrąjį traškesį.

Prie puodelio šiltos arbatos ar kavos šie skanėstai nuo stalo dingsta akimirksniu. Tai puikus ir visai nesudėtingas būdas sugrąžinti namo senas geras tradicijas bei palepinti artimuosius tikru, nesuvaidintu naminiu skoniu.

Kiek druskos reikia raugintiems kopūstams? Proporcija kurią verta žinoti

Rūta Mickevičienė
-
0
Kiek druskos reikia raugintiems kopūstams? Proporcija kurią verta žinoti

Rauginant kopūstus daug kas sprendžiasi ne pagal prieskonius, o pagal druską. Jos per mažai, kopūstai gali suminkštėti. Jos per daug, skonis bus sunkus, o rūgimas eis vangiau.

Todėl prieš maišant morkas, kmynus ar spanguoles verta pasverti jau supjaustytus kopūstus. Tada proporcija tampa aiški ir nereikia spėlioti iš saujos.

Kiek druskos dėti į kopūstus? Geriausia laikytis 20 arba 25 g druskos 1 kg supjaustytų kopūstų. Tai yra apie 2 arba 2,5 procento nuo kopūstų svorio.

Proporcijos pagal kopūstų kiekį

  • 1 kg kopūstų, 20 arba 25 g druskos
  • 2 kg kopūstų, 40 arba 50 g druskos
  • 3 kg kopūstų, 60 arba 75 g druskos
  • 5 kg kopūstų, 100 arba 125 g druskos
  • 10 kg kopūstų, 200 arba 250 g druskos

Jei raugiate pirmą kartą, pradėkite nuo 20 g 1 kg kopūstų. Skonis bus švelnesnis, bet druskos vis tiek pakaks geram rūgimui. Jei kopūstai bus laikomi ilgiau arba norisi tvirtesnio skonio, galima rinktis 25 g.

Be svarstyklių orientuotis sunkiau, bet galima prisiminti seną matą: 5 svarams, tai yra apie 2,25 kg, smulkintų kopūstų dedama maždaug 3 valgomieji šaukštai konservavimo arba rauginimo druskos.

Visgi šaukštas kiekvienuose namuose kitoks. Druska irgi ne vienoda. Viena smulki, kita stambi, trečia labiau byra su kaupu. Dėl to gramai čia išgelbsti nuo nusivylimo.

Kaip druską įmaišyti, kad kopūstai gerai rūgtų

Druską berkite ant supjaustytų kopūstų ir maišykite rankomis. Po truputį spauskite, maigykite, trinkite tarp delnų. Kopūstai turi suminkštėti ir pradėti leisti sultis.

Kai dugne atsiranda skysčio, darbas jau pajudėjo. Tas skystis yra būsimas sūrymas. Jame kopūstai turi būti panirę, nes viršuje palikti sausi gabalėliai greitai patamsėja ir sugadina kvapą.

Eiga:

Kiek druskos dėti į kopūstus, kad rauginti kopūstai išliktų traškūs ir įgautų subalansuotą skonį.
Naminiai rauginti kopūstai su morkomis. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com
  • supjaustykite kopūstus plonomis juostelėmis
  • pasverkite supjaustytą kiekį
  • įberkite 20 arba 25 g druskos 1 kg kopūstų
  • gerai išmaigykite, kol pasirodys sultys
  • sudėkite į švarų indą sluoksniais
  • kiekvieną sluoksnį stipriai paspauskite
  • uždėkite švarų svorį, kad viršus būtų po sultimis

Morkos, kmynai, lauro lapai, spanguolės ar pipirai skonį pagerina, bet druskos normos beveik nekeičia. Jei morkų dedate tik saują ar dvi, skaičiuokite pagal kopūstus. Jei jų dedate daug, įtraukite ir morkų svorį.

Druska rauginimui turi būti paprasta. Geriausiai tinka akmens, konservavimo arba marinavimo druska be jodo ir be papildomų priedų. Joduotos druskos geriau vengti, nes ji gali keisti kopūstų skonį ir spalvą.

Pirmomis dienomis kopūstai gali burbuliuoti, putoti, kelti sultis į viršų. Indą verta pastatyti į dubenį, nes skystis kartais išbėga per kraštą. Tai normalus rūgimo ženklas, jei kvapas rūgštus ir malonus.

Jei viršuje trūksta sulčių, kopūstus dar kartą stipriai paspauskite. Dažnai jų pakanka, tik jos nepakyla iš karto. Vandens pilti neskubėkite, nes geriausias raugintų kopūstų skonis gimsta iš pačių kopūstų sulčių. Kai skonis jau patinka, indą perkelkite vėsiau. Šaltyje rūgimas sulėtėja, kopūstai ilgiau išlieka traškūs ir neperrūgsta per greitai.

Kopūstų rauginimas nėra sudėtingas, bet druska čia lemia labai daug. Pasverkite, įberkite pagal proporciją, gerai išmaigykite ir laikykite po sultimis. Tiek pakanka, kad namuose pavyktų maloniai rūgštūs, traškūs rauginti kopūstai.

Šio agurkų recepto dabar ieško visos šeimininkės – jis labai paprastas

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Šio agurkų recepto dabar ieško visos šeimininkės – jis labai paprastas

Vasarą toks receptas greitai pradeda keliauti iš rankų į rankas. Ne todėl, kad būtų įmantrus. Priešingai, jis patinka dėl paprastumo: nereikia atskirai virti marinato, matuoti puodų, pilstyti pirmyn ir atgal.

Druska, cukrus ir actas dedami tiesiai į stiklainį. Tada keliauja agurkai, prieskoniai, verdantis vanduo ir trumpas kaitinimas. Viskas aišku net tam, kas agurkus žiemai ruoš pirmą kartą.

Agurkų marinavimo receptas tiesiai į stiklainį

Šiam būdui labiausiai tinka maži, tvirti agurkai. Jei jie ką tik nuskinti, užteks gerai nuplauti. Jei pirkti ar pastovėję, palaikykite šaltame vandenyje bent 2 valandas. Taip jie bus traškesni.

1 litro stiklainiui reikės:

  • mažų agurkų, kiek tilps;
  • 1 valgomojo šaukšto cukraus;
  • 1 valgomojo šaukšto druskos;
  • 2 valgomųjų šaukštų 9 procentų acto;
  • kelių česnako skiltelių;
  • krapų žiedyno arba šakelių;
  • kelių juodųjų pipirų;
  • lauro lapo;
  • galima dėti krieno lapą, vyšnios lapą ar juodųjų serbentų lapą.

Į švarų stiklainį dėkite prieskonius, česnaką ir žalumynus. Tada standžiai sudėkite agurkus. Ant viršaus berkite druską, cukrų, pilkite actą. Užpilkite verdančiu vandeniu iki pat viršaus.

Stiklainį uždenkite dangteliu, bet dar neužsukite iki galo. Dėkite į puodą, kurio dugne patiesta šluostė arba rankšluostis. Įpilkite šilto vandens maždaug iki stiklainių pečių. Kai vanduo puode užverda, kaitinkite 1 litro stiklainius apie 10 ar 12 minučių.

Tada stiklainius atsargiai išimkite, tvirtai užsukite, apverskite dangteliais žemyn ir užklokite. Taip palikite, kol visiškai atvės.

Jei naudojate 0,5 litro stiklainius, kiekiai gali būti mažesni. Tokiam stiklainiui tinka 1 arbatinis šaukštelis druskos be kaupo, 1 valgomasis šaukštas cukraus ir 2 valgomieji šaukštai 9 procentų acto. Kaitinti užtenka apie 6 ar 8 minutes nuo vandens užvirimo.

Kodėl šis būdas toks patogus

Agurkų marinavimo receptas leidžia paruošti traškius marinuotus agurkus tiesiai stiklainyje be atskiro marinato virimo.
Traškūs agurkai žiemai stiklainyje. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Didžiausias pliusas, kad nereikia ruošti marinato puode. Viskas keliauja tiesiai į stiklainį. Jei darote 3 stiklainius, sudėti paprasta. Jei 20, šis būdas sutaupo dar daugiau laiko. Patogu ir tai, kad kiekvienas stiklainis gauna savo porciją druskos, cukraus ir acto. Nereikia bijoti, kad vienam pateks silpnesnis marinatas, kitam stipresnis.

Jei norite dar kvapnesnių agurkų, dėkite daugiau žalumynų. Krieno lapas padeda išlaikyti traškumą, česnakas duoda stipresnį skonį, serbentų ir vyšnių lapai prideda malonaus aromato.

Kai kas šį agurkų marinavimo receptą daro be kaitinimo: agurkus nupliko, sudeda į stiklainius, užpila verdančiu vandeniu ir gerai apklosto. Tačiau ilgesniam laikymui saugiau rinktis kaitinimą, ypač jei stiklainiai stovės ne šaldytuve.

Dar viena klaida, per dideli agurkai. Jie greičiau suminkštėja, viduje turi daugiau sėklų ir ne visada išlieka malonūs žiemą. Geriausi yra maži, vienodo dydžio, tvirti agurkai su plona odele.

Šis receptas patinka todėl, kad jame nėra nieko perteklinio. Druska, cukrus, actas, prieskoniai ir verdantis vanduo. Tokie agurkai tinka prie bulvių, mėsos, mišrainėms, sumuštiniams ir žiemos vakarienei, kai norisi kažko rūgštaus, traškaus ir naminio.

Jei ieškote paprasto varianto be marinato virimo, šis agurkų marinavimo receptas yra būtent tas, kurį verta išsisaugoti.

Daržovė mažinanti sąnarių skausmus: greitai sugrąžins judėjimo laisvę

Ingrida Šimkutė
-
0
Daržovė mažinanti sąnarių skausmus: greitai sugrąžins judėjimo laisvę

Kai pradeda mausti kelius, klubus ar pirštus, pirma mintis dažnai būna apie tepalą, kompresą ar tabletę. Maistas lieka antrame plane. Tačiau sąnariai gyvena ne atskirai nuo lėkštės.

Raudonoji paprika čia verta daugiau dėmesio, nei gauna. Ji saldi, traški, ryški, nebrangi sezono metu ir labai lengvai įdedama į maistą. O sąnariams ji naudinga dėl vitamino C, antioksidantų ir medžiagų, kurios padeda kūnui palaikyti jungiamuosius audinius.

Tai nėra brangi miltelių dėžutė iš reklamos. Tai daržovė sąnariams stiprinti, kurią galima supjaustyti per 1 minutę ir suvalgyti prie paprasčiausių pusryčių ar vakarienės.

Raudonoji paprika veikia tyliai, bet stipriai

Sąnariams reikia ne tik poilsio. Jiems reikia medžiagų, iš kurių kūnas palaiko kremzlę, raiščius, sausgysles ir kaulus. Viena svarbiausių tokių medžiagų yra vitaminas C.

Be jo kūnui sunkiau gaminti kolageną. O kolagenas yra tai, kas padeda audiniams išlikti tvirtesniems, elastingesniems ir atsparesniems apkrovai. Kai jo trūksta, kūnas greičiau pavargsta, o judesiai tampa ne tokie laisvi.

Raudonoji paprika vitamino C turi ypač daug. Dar geriau tai, kad ji valgoma žalia, todėl nereikia visko prarasti verdant ar ilgai kepant. Užtenka kelių storų griežinėlių, ir lėkštė iškart tampa naudingesnė sąnariams.

Paprika taip pat turi karotenoidų ir kitų antioksidantų. Jie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės žalos, kuri siejama su uždegiminiais procesais. Kai sąnariai jautrūs, tokia mitybos kryptis labai verta dėmesio.

Daržovės nauda sąnariams

  1. aprūpina vitaminu C
  2. padeda palaikyti kolageno gamybą
  3. naudinga kremzlei ir jungiamajam audiniui
  4. turi antioksidantų
  5. tinka lengvai, mažiau uždegimą skatinančiai mitybai
  6. nekaloringa, bet soti dėl skaidulų
  7. lengvai valgoma žalia, kepta ar troškinta

Kaip valgyti, kad naudos būtų daugiau

Raudonąją papriką geriausia valgyti ne kaip papuošimą ant lėkštės, o kaip rimtą daržovės porciją. Ji puikiai dera su baltymais, kruopomis, ankštiniais, žuvimi, kiaušiniais, varške, vištiena.

Ryte ją galima dėti prie omleto. Per pietus supjaustyti į salotas su pupelėmis ar tunu. Vakare kepti orkaitėje su alyvuogių aliejumi, česnaku ir prieskoniais.

Labai patogūs deriniai:

  1. raudonoji paprika, kiaušiniai, žalumynai
  2. paprika, avinžirniai, alyvuogių aliejus
  3. paprika, varškė, česnakas, krapai
  4. paprika, vištiena, grikiai
  5. paprika, tunas, pupelės
  6. paprika, humusas, viso grūdo duona
  7. kepta paprika, lęšiai, šlakelis citrinos

Jei norisi sąnariams palankesnio užkandžio, papriką pjaustykite juostelėmis ir valgykite su humusu arba graikišku jogurtu. Tokia lėkštė duoda ir vitamino C, ir baltymų. Sąnariams tai kur kas geriau nei sausainiai, saldūs batonėliai ar riebūs užkandžiai.

Raudonoji paprika dar turi vieną pliusą: ji padeda spalvinti maistą. O kuo lėkštėje daugiau spalvų, tuo daugiau augalinių junginių. Sąnariams palanki mityba neturi būti pilka, virta ir liūdna.

Judėjimo laisvė prasideda nuo mažų pasirinkimų

Daržovė sąnariams stiprinti – raudonoji paprika, turinti daug vitamino C ir antioksidantų.
Raudonoji paprika naudinga sąnariams. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Sąnarių skausmas dažnai stiprėja tada, kai susideda keli dalykai: mažai judesio, didelis svoris, uždegimą skatinantis maistas, silpni raumenys, prastas miegas. Viena paprika visko neišsprendžia, bet ji gali tapti labai gera pradžia.

Jei vietoj sunkaus garnyro dažniau atsiranda raudonoji paprika su baltymais, kūnas gauna daugiau naudos ir mažiau tuščių kalorijų. Jei vakarienė tampa lengvesnė, kitą rytą lengviau judėti. Jei sąnariai gauna daugiau vitamino C ir antioksidantų, jie turi geresnę atramą.

Daržovė sąnariams stiprinti neturi būti reta ar brangi. Kartais ji guli šaldytuve, tik niekas į ją nežiūri rimtai.

Raudonąją papriką verta valgyti kelis kartus per savaitę. Žalią, keptą, įdarytą, salotose, prie kiaušinių, su ankštiniais ar žuvimi. Svarbiausia ne suvalgyti vieną kartą ir laukti stebuklo, o leisti jai tapti įprastu sąnariams palankios mitybos produktu.

Jei sąnarys stipriai tinsta, kaista, parausta ar skausmas neleidžia vaikščioti, reikia kreiptis į gydytoją. Bet kai norisi padėti kūnui per maistą, raudonoji paprika yra vienas paprasčiausių ir stipriausių pasirinkimų.

Šaltinis: https://www.arthritis.org/health-wellness/healthy-living/nutrition/healthy-eating/best-vegetables-for-arthritis

Niekada nevalgykite šių vaisių sėklų nes jos organizmui itin pavojingos

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Niekada nevalgykite šių vaisių sėklų nes jos organizmui itin pavojingos

Vaisius suvalgėte, o kas lieka rankoje? Kauliukas, sėklos, žievelė. Vieni viską išmeta, kiti sukramto net obuolio sėklas, treti meta visą vaisių į kokteilinę ir apie tai nepagalvoja.

Čia ir prasideda problema. Ne visos sėklos vienodos. Vienos duoda skaidulų, traškumo ir antioksidantų. Kitos slepia junginius, kurie susmulkinus gali tapti pavojingi.

Pavojingos vaisių sėklos nėra tos, kurias netyčia prarijote valgydami obuolį. Didžiausia rizika atsiranda tada, kai jos kramtomos, traiškomos, malamos ar reguliariai dedamos į kokteilius.

Sėklos, kurios gali likti vaisiuje

Yra vaisių, kurių sėklų bijoti nereikia. Jos mažos, minkštos, lengvai valgomos kartu su minkštimu. Būtent dėl jų kai kurie vaisiai turi daugiau skaidulų ir malonų traškumą.

Saugiau valgomos sėklos:

  1. braškių
  2. aviečių
  3. kivių
  4. granatų
  5. pasiflorų
  6. vynuogių
  7. arbūzų, jei valgoma nedideliais kiekiais

Vynuogių sėklos kartais net vertinamos dėl polifenolių. Granatų sėklos yra įprasta valgoma vaisiaus dalis. Kivių ar aviečių sėklų niekas atskirai neberenka, jos tiesiog suvalgomos kartu su vaisiumi.

Prie naudingesnių dar galima priskirti moliūgų ir melionų sėklas. Tik jos jau labiau užkandis, o ne tai, ką netyčia suvalgote vaisiuje. Moliūgų sėklos turi magnio, cinko, geležies ir gerųjų riebalų, todėl puikiai tinka kaip sauja prie košės ar salotų.

Sėklos, kurių geriau nekramtyti

Visai kita istorija yra su obuolių, kriaušių ir kaulavaisių sėklomis. Jose gali būti amigdalino. Kai sėkla sukramtoma ar susmulkinama, organizme iš šio junginio gali susidaryti cianidas.

Tai nereiškia, kad reikia panikuoti dėl vienos netyčia prarytos obuolio sėklos. Nesukramtyta ji dažnai praeina per virškinimą beveik nepaliesta. Bet tyčia kramtyti, malti ar dėti didesnius kiekius į gėrimus neverta.

Atsargiau elkitės su šiomis sėklomis ir kauliukais:

  1. obuolių sėklomis
  2. kriaušių sėklomis
  3. abrikosų kauliukų branduoliais
  4. persikų kauliukais
  5. slyvų kauliukais
  6. vyšnių kauliukais
  7. nektarinų kauliukais

Didžiausia klaida daroma virtuvėje, kai į kokteilinę metamas visas obuolys su sėklomis. Arba kai uogienei, tyrelei ar desertui vaisiai apdorojami skubant ir kauliukai lieka viduje. Smulkintuvas padaro tai, ko dantys kartais nepadaro: sutraiško sėklą.

Ypač atsargiai reikia vertinti abrikosų kauliukų branduolius. Internete jie vis dar kartais pristatomi kaip naudingi sveikatai, bet tai rizikinga. Tokiuose branduoliuose amigdalino gali būti daugiau nei obuolių sėklose, todėl jų ragauti iš smalsumo nereikia.

Virtuvėje verta laikytis paprastų taisyklių

Pavojingos vaisių sėklos neapima pasifloros sėklų, kurios yra įprastai valgomos kartu su vaisiaus minkštimu.
Pasifloros sėklos yra valgomos. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com
  1. obuolius ir kriaušes kokteiliams pjaustykite be sėklalizdžių
  2. kaulavaisių kauliukus išimkite prieš trinant ar verdant
  3. vaikams neduokite žaisti su abrikosų, vyšnių ar persikų kauliukais
  4. augintiniams tokių kauliukų nepalikite
  5. jei sėkla karti, jos nekramtykite
  6. nepasitikėkite patarimais valgyti kauliukų branduolius dėl sveikatos

Pavojingos vaisių sėklos dažniausiai tampa pavojingos ne nuo vieno atsitiktinio kąsnio, o nuo įpročio. Kramtyti obuolių sėklas, reguliariai malti visus vaisius ar ragauti kauliukų vidų nėra geras sumanymas.

Jei vaikas sukramtė daug sėklų, žmogui pasidarė bloga, atsirado pykinimas, silpnumas, kvėpavimo sunkumas, traukuliai ar neįprastas mieguistumas, reikia kreiptis pagalbos. Tokie atvejai reti, bet su cianido rizika geriau nejuokauti.

Išvada labai paprasta: braškės, avietės, kiviai, granatai ir vynuogės gali būti valgomi su sėklomis. Obuolių, kriaušių ir kaulavaisių sėklų geriau nekramtyti, nemalti ir nedėti į kokteilius. Vaisius lieka sveikas pasirinkimas, tik sėklos ne visada turi keliauti kartu.

Jūsų sode auganti gėlė yra ne tik valgoma, bet ir gydo sunkias ligas

Justinas Rimkevičius
-
0
Jūsų sode auganti gėlė yra ne tik valgoma, bet ir gydo sunkias ligas

Nasturtė sode dažnai auginama dėl grožio. Ryškūs oranžiniai, geltoni ar raudoni žiedai lipa per lysvės kraštą, dengia žemę ir atrodo kaip paprasta dekoracija.

Bet ši gėlė nėra vien puošmena. Nasturtės lapai, žiedai ir sėklos valgomi, o liaudies medicinoje augalas vertintas dėl kvėpavimo takų, šlapimo takų, virškinimo, plaukų ir odos priežiūros.

Valgoma nasturtė turi aštroką, pipirus primenantį skonį. Lapai tinka salotoms, žiedai gražiai atrodo ant sumuštinių, o jaunos sėklos kai kur marinuojamos kaip kaparėlių pakaitalas. Tai vienas tų augalų, kuris vienu metu gali būti ir maistas, ir vaistinė žaliava.

Ką galima naudoti

Nasturtės nereikia sudėtingai ruošti. Svarbu rinkti tik sveikus, nepurkštus augalus. Jei gėlė augo prie kelio, buvo purkšta chemikalais arba apnikta ligų, maistui ir užpilams ji netinka.

Naudojamos šios augalo dalys:

  1. švieži lapai, salotoms, sumuštiniams, užtepėlėms;
  2. žiedai, patiekalams papuošti ir valgyti;
  3. džiovinta žolė su žiedais, užpilams ir nuovirams;
  4. sėklos, liaudies medicinoje minimos dėl stipresnio poveikio;
  5. šviežios sultys, plaukų ir odos priežiūrai.

Kol nasturtė žydi ir mezga vaisius, ją galima išrauti su ilgomis šakomis ir pakabinti džiūti pavėsyje, saulės nepasiekiamoje pastogėje. Geriausia kabinti šaknimis į viršų. Išdžiūvusią žolę laikykite popieriniame maišelyje, sausoje vietoje.

Maistui viskas paprasčiau. Lapus nuplaukite, nusausinkite ir smulkiai supjaustykite. Jie dera su agurkais, pomidorais, virtomis bulvėmis, kiaušiniais, varške. Žiedus dėkite ant salotų paskutinę minutę, kad nesuvystų.

Liaudiški receptai iš nasturtės

Užpilas žiemai

Reikės:

  • 1 dalies džiovintos nasturtės žolės ir žiedų;
  • 10 dalių karšto vandens.

Užpilkite žaliavą karštu vandeniu, palaikykite 10 ar 15 minučių, nukoškite. Toks užpilas liaudies medicinoje minimas kvėpavimo takams, atsikosėjimui, skysčių pasišalinimui ir burnos gleivinei skalauti.

Stipresnis antpilas

20 g didžiosios nasturtės žolės užpilkite 1 stikline verdančio vandens. Termose palaikykite apie 2 valandas, tada nukoškite. Senuose receptuose toks antpilas minimas sergant lėtiniu bronchitu, mažakraujyste, skorbutu, hipertenzija ar inkstų akmenlige.

Tai nėra gėrimas savavališkam gydymui. Jei liga rimta, pirmiausia turi būti gydytojas, o ne termosas ant stalo.

Nuoviras kvėpavimo takams

1 valgomąjį šaukštą susmulkintos nasturtės žolės užpilkite stikline verdančio vandens. Kaitinkite vandens vonelėje apie 20 minučių. Nukoškite, atvėsinkite ir papildykite virintu vandeniu iki pradinio kiekio.

Liaudies medicinoje toks nuoviras minimas prie aštraus ir lėtinio bronchito, plaučių uždegimo, bronchinės astmos ar plaučių emfizemos. Tokiais atvejais jis gali būti tik pagalbinė priemonė, ne gydymo pakaitalas.

Tinktūra iš viso augalo

30 g susmulkinto augalo su sėklomis užpilkite 200 g degtinės. Laikykite tamsioje vėsioje vietoje 14 dienų, kasdien sukratykite. Po to nukoškite.

Toks receptas liaudyje minėtas kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė. Kadangi tinktūra yra su alkoholiu, ji netinka vaikams, nėščiosioms, kepenų ligomis sergantiems žmonėms ir tiems, kurie vartoja su alkoholiu nesuderinamus vaistus.

Plaukų skalavimas

Kai slenka plaukai, seniau naudotas nasturtės nuoviras. 1 l vandens užpilama 50 ar 100 g džiovintos žolės su žiedais, pakaitinama, atvėsinama ir nukošiama. Išplautus plaukus galima perskalauti tokiu nuoviru.

Nasturtės žiedų ir lapų sultys taip pat minimos kaip priemonė plaukams stiprinti. Prieš naudojant ant galvos odos, verta pabandyti mažą kiekį.

Nasturtė buvo vertinama ir dėl apetito, virškinimo bei atsparumo palaikymo. Senuose aprašymuose ji minima sergant medžiagų apykaitos sutrikimais, ateroskleroze, kvėpavimo takų ligomis, stomatitu, galvos skausmu.

Greita atmintinė

Valgoma nasturtė auganti darže, kurios žiedai ir lapai gali būti naudojami maistui bei liaudiškuose receptuose.
Nasturtė daržo lysvėje. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com
  1. valgymui, lapai ir žiedai į salotas
  2. kvėpavimui, užpilas ar nuoviras
  3. plaukams, skalavimas nuoviru
  4. odai, švieži lapai ant nubrozdinimų tik trumpam ir atsargiai
  5. žiemai, džiovinta žolė su žiedais
  6. stipresniam vartojimui, tik pasitarus su mediku

Valgoma nasturtė yra naudinga, bet stipri. Jos sėklos gali laisvinti vidurius, o didesni kiekiai gali dirginti skrandį. Atsargumo reikia nėštumo metu, vaikams, sergant inkstų ligomis, opalige, vartojant vaistus ar turint alergijų.

Todėl sode jos nereikėtų matyti tik kaip gražaus žiedo. Nasturtė gali atsidurti salotose, arbatos puodelyje, plaukų skalavime ar žiemai paruoštame maišelyje. Tik elkitės su ja kaip su stipriu augalu: mažais kiekiais, protingai ir be pažado, kad viena gėlė išspręs rimtą ligą.

Išmetate pomidorų lapus – prarandate natūralų vaistą nuo daugelio ligų

Justinas Rimkevičius
-
0
Išmetate pomidorų lapus – prarandate natūralų vaistą nuo daugelio ligų

Pomidorų lapai dažnai keliauja tiesiai į šiukšles ar kompostą. Nuskynėte geltonuojantį lapą, patrumpinote viršūnę, praretinote krūmą, ir viskas. Atrodo, kad nauda baigiasi ties pomidorais.

Tačiau liaudies medicinoje pomidorų lapai buvo naudojami kur kas plačiau. Iš jų ruošti užpilai, kompresai, plaukų skalavimo skysčiai, odos tonikai, net daržo purškalai nuo kenkėjų. Pomidorų lapų naudojimas gali būti labai praktiškas, jei žinote, kur jie tinka, o kur geriau nerizikuoti.

Pirmiausia lapus reikia paruošti. Rinkite tik sveikus, nepageltusius, ligų nepažeistus lapus. Nuplaukite tekančiu vandeniu, nusausinkite rankšluosčiu, susmulkinkite ir paskleiskite ant popieriaus ar audinio. Džiovinant juos verta pajudinti, kad nesukibtų ir nepelytų.

Išdžiovintus lapus laikykite popieriniame arba medžiaginiame maišelyje. Vieta turi būti tamsi, vėsi, sausa. Ilgai kaupti nereikia, geriausia sunaudoti per 12 mėnesių.

Pomidorų lapų receptai namams

Paprasčiausias būdas yra užpilas. Jis tinka kompresams, kūno įtrynimui, pėdų vonelei ar plaukų skalavimui.

Paprastas pomidorų lapų užpilas

Reikės:

  • saujos šviežių arba džiovintų pomidorų lapų;
  • 1 stiklinės karšto vandens.

Lapus užpilkite karštu vandeniu ir palaikykite 10 ar 15 minučių. Nukoškite. Palaukite, kol atvės. Tokio užpilo geriau nelaikyti ilgai, pasiruoškite tiek, kiek sunaudosite tą pačią arba kitą dieną.

Kompresas pavargusioms vietoms

Atvėsintame užpile pamirkykite švarų audinį. Dėkite ant skaudančios vietos, pavyzdžiui, kelio, peties, nugaros ar raumenų po sunkaus darbo. Palaikykite 10 ar 15 minučių.

Jei oda parausta, niežti ar pradeda graužti, kompresą nuimkite ir vietą nuplaukite vandeniu.

Užpilas su sviestu įtrynimui

Liaudies medicinoje minimas ir stipresnis mišinys sąnariams įtrinti. Nedidelį kiekį pomidorų lapų užplikykite verdančiu vandeniu, palaikykite apie 20 minučių, nukoškite. Nedidelį šaukštelį tokio užpilo sumaišykite su minkštu sviestu.

Mišiniu galima įtrinti pavargusią ar maudžiančią vietą. Tai labiau senas naminis būdas, ne gydymas, todėl jo nereikia naudoti ant pažeistos odos.

Užpilas su medumi

Dar vienas liaudiškas variantas, kai pomidorų lapų užpilas maišomas su medumi. Mišinys naudojamas išoriškai, įtrynimams. Medus suteikia tirštumo, todėl tokia masė geriau laikosi ant odos.

Tinka tik tada, jei nesate alergiški medui ir oda nereaguoja į pomidorų lapus.

Kompresas su citrina ir česnaku

Šis receptas stipresnis, todėl jį naudoti reikia atsargiai. Susmulkinti džiovinti pomidorų lapai maišomi su smulkinta citrina ir česnaku, užpilami verdančiu vandeniu ir paliekami parai. Po to skystis nukošiamas.

Toks mišinys naudojamas kompresams. Ant jautrios odos jo geriau nedėti, nes česnakas ir citrina gali dirginti.

Kur dar praverčia pomidorų lapai

Pomidorų lapai tinka ne tik kompresams. Juos galima panaudoti ir grožio priežiūroje, ir darže.

Plaukų skalavimui.
Saują lapų užpilkite karštu vandeniu, atvėsinkite ir nukoškite. Išplovę plaukus šampūnu, perpilkite juos užpilu, palaikykite kelias minutes, tada perskalaukite vėsiu vandeniu. Kvapas bus žalias ir stiprus, bet plaukai po tokio skalavimo gali atrodyti gaivesni.

Odos tonikui.
Silpną, atvėsusį užpilą galima pabandyti naudoti kaip toniką. Pirmiausia tepkite tik mažą odos plotą. Jei viskas gerai, vatos diskeliu perbraukite odą ir po kurio laiko nuplaukite šiltu vandeniu. Ant žaizdų, sudirgusios ar labai jautrios odos tokio toniko nenaudokite.

Pėdų vonelei.
Į dubenį šilto vandens įpilkite pomidorų lapų užpilo. Pamirkykite pėdas po sunkios dienos. Tai paprastas būdas panaudoti lapus, kai norisi ne gerti arbatą, o tiesiog palepinti kojas.

Daržo purškalui.
Pomidorų lapai turi stiprų kvapą, kurio nemėgsta dalis kenkėjų. Lapus susmulkinkite, užpilkite vandeniu, palikite per naktį, nukoškite ir purkškite augalus. Geriausia tai daryti vakare. Pirma išbandykite ant kelių lapų, kad matytumėte, kaip augalas reaguoja.

Kompostui.
Sveikus pomidorų lapus galima susmulkinti ir dėti į kompostą. Jei lapai buvo ligoti, dėmėti ar apnikti grybelio, geriau jų nenaudoti ten, kur vėliau augs pomidorai.

Kam labiausiai tinka pomidorų lapai:

  1. kompresams
  2. įtrynimams
  3. plaukų skalavimui
  4. odos tonikui
  5. pėdų vonelei
  6. daržo purškalui
  7. kompostui

Su arbata reikia elgtis atsargiau. Nors liaudies medicinoje pomidorų lapų arbata minima virškinimui, kvėpavimo takams ar pilvo pūtimui, tai nėra gėrimas kasdienai. Pomidorų lapuose yra tomatino ir solanino, todėl dideli kiekiai gali būti pavojingi.

Pomidorų lapų naudojimas prasideda nuo sveikų ir pažeistų lapų atpažinimo prieš ruošiant natūralius užpilus ar purškalus.
Pažeistų lapų atpažinimas. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Neduokite tokių arbatų vaikams, nėščiosioms, augintiniams. Nenaudokite vidiniam vartojimui, jei turite jautrų skrandį, alergijų ar vartojate vaistus. Jei norisi bandyti rimčiau, pirmiausia verta pasitarti su gydytoju.

Pomidorų lapų naudojimas gali sutaupyti tai, ką anksčiau išmesdavote. Iš kelių saujų gaunate užpilą, kompresą, skalavimo skystį ar pagalbą daržui. Tik taisyklė čia paprasta: išoriškai, mažais kiekiais, nuo sveikų augalų ir be drąsių eksperimentų su gėrimais.

Stiklinė šio gėrimo kasryt – ir iki vestuvių ištirpo net 25 kilogramai

Rūta Mickevičienė
-
0
Stiklinė šio gėrimo kasryt – ir iki vestuvių ištirpo net 25 kilogramai

Iki vestuvių likus 3 mėnesiams, vienas tikslas tampa labai aiškus: norisi į suknelę ar kostiumą įlipti lengviau, jaustis gražiau ir turėti daugiau energijos. Būtent tokioje istorijoje kasryt išgerta stiklinė natūralaus gėrimo tapo mažu, bet labai svarbiu įpročiu.

Per 90 dienų pavyko atsikratyti net 25 kilogramų. Didžiausias pokytis prasidėjo nuo paprastos ryto stiklinės su obuolių actu, citrina, chia sėklomis, cinamonu ir žaliąja arbata. Toks gėrimas svoriui mesti labiausiai padeda tada, kai jis tampa ne vienkartiniu bandymu, o aiškiu startu visai dienai.

Rytinis gėrimas, nuo kurio lengviau pradėti dieną

Šio gėrimo esmė paprasta. Jis pažadina kūną, suteikia gaivumo, padeda išgerti daugiau skysčių ir sumažina norą rytą pradėti nuo saldžios kavos, sulčių ar užkandžio. Kai diena prasideda lengviau, lengviau laikytis ir kitų pasirinkimų.

Vienai stiklinei reikės:

  • 250 ml vandens arba atvėsintos žaliosios arbatos
  • 1 arbatinio šaukštelio obuolių acto
  • 1 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių
  • 1 arbatinio šaukštelio išmirkytų chia sėklų
  • žiupsnelio cinamono
  • truputį medaus, jei norisi švelnesnio skonio

Chia sėklas užpilkite vandeniu ir palikite bent 10 minučių. Kai jos išbrinks, supilkite į stiklinę su vandeniu arba žaliąja arbata. Įmaišykite obuolių actą, citriną, cinamoną ir medų.

Gėrimas bus rūgštokas, gaivus, šiek tiek tirštesnis dėl chia. Jei skonis iš pradžių per stiprus, acto pilkite mažiau. Svarbu ne kentėti, o susikurti įprotį, kurį tikrai galėsite kartoti kasryt.

Geriausia šį gėrimą gerti ryte, šalia lengvų pusryčių arba po kelių pirmų kąsnių. Jautresniam skrandžiui tuščias rytas ir actas gali nepatikti, todėl verta pradėti atsargiai.

Kodėl jis siejamas su svorio kritimu

Pats gėrimas nėra sunkus ar kaloringas, bet jo sudėtis turi kelis gerus dalykus. Žalioji arbata suteikia antioksidantų ir lengvą kartumą. Citrina prideda gaivumo. Chia sėklos turi skaidulų, todėl gėrimas tampa sotesnis. Cinamonas padeda tada, kai norisi saldumo, bet cukraus geriau mažinti.

Obuolių actas suteikia ryškų skonį ir dažnai minimas svorio kontrolės istorijose. Mayo Clinic rašo, kad obuolių acto poveikis svoriui nėra tvirtai įrodytas kaip atskiras metodas, tačiau pabrėžia, jog saugiau jį vartoti mažais kiekiais ir kartu rinktis subalansuotą mitybą bei daugiau judėti.

Tai reiškia, kad 25 kg rezultatas atsiranda ne iš vieno gurkšnio, o iš visos dienos krypties. Rytinis gėrimas padeda užvesti tą kryptį. Vietoj saldaus gėrimo, vanduo su naudingais priedais. Vietoj chaotiško ryto, paprastas ritualas. Vietoj nuolatinio užkandžiavimo, daugiau skaidulų ir aiškesnis sotumo jausmas.

Gėrimas svoriui mesti su chia sėklomis, citrina ir vandeniu gali būti lengvas rytinis pasirinkimas.
Gaivus rytinis gėrimas. – Nuotrauka iš: Shutterstock.com

Harvard Health taip pat pažymi, kad vien acto neužtenka ilgalaikiam svorio mažinimui, bet platesni pokyčiai mityboje ir judėjime turi daug didesnę reikšmę.

Šį gėrimą galima keisti pagal save. Vietoj vandens naudoti žaliąją arbatą. Įdėti daugiau chia, jei norisi sotumo. Įberti truputį ciberžolės. Visiškai atsisakyti medaus, jei norisi versijos be cukraus.

Atsargiau reikėtų elgtis tiems, kuriuos vargina refliuksas, opaligė, stiprus rėmuo ar labai jautrus skrandis. Obuolių actą būtina skiesti, o po gėrimo verta praskalauti burną vandeniu, nes rūgštis gali dirginti dantis ir gleivinę.

Gėrimas svoriui mesti gali tapti labai geru ryto sąjungininku. Ypač tada, kai iki svarbios dienos norisi ne badavimo, o aiškesnės tvarkos: daugiau vandens, mažiau saldžių gėrimų, lengvesni pusryčiai, daugiau judėjimo ir kasdien kartojamas mažas sprendimas, kuris po kelių mėnesių jau matosi veidrodyje.

123...5851 iš 585 psl.