Pradžia Tinklaraštis

Paaiškėjo geriausias baltymų šaltinis: pralenkė jautieną, lašišą ir kiaušinius

Jautiena, lašiša ir kiaušiniai dažnai laikomi pagrindiniais baltymų šaltiniais. Tačiau naujas 20 produktų vertinimas į pirmą vietą iškėlė maistą, kurį dalis žmonių vis dar prisimena tik kaip vegetarišką mėsos pakaitalą – tofu.

Šiame reitinge vertintas ne vien baltymų kiekis. Atsižvelgta į maistinę sudėtį, kainą, prieinamumą ir poveikį aplinkai. Todėl tofu šiame vertinime atsidūrė aukščiau už daugelį gyvūninės kilmės produktų.

Tofu surinko daugiausia taškų

Vertinimui sukurta BPI balų sistema, pagal kurią didžiausias galimas rezultatas siekė 40 taškų. Tofu gavo 36 taškus ir užėmė pirmąją vietą.

Į bendrą rezultatą įtrauktos dvi dalys. „Žmonių“ balas vertino natrio, sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį, visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, kainą bei prieinamumą. „Planetos“ balas apėmė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, vandens taršą, žemės naudojimą ir gėlo vandens poreikį.

Tofu pirmavo abiejose kategorijose. Po jo bendrame ketvertuke rikiavosi pupelės, čija sėklos ir bolivinė balanda.

Reitingas vertino daugiau nei baltymų kiekį

Vienas įdomiausių vertinimo aspektų – produktai buvo lyginami pagal kiekį, reikalingą 100 gramų baltymų gauti. Tai nėra tas pats, kas lyginti vienodo dydžio porcijas.

Pavyzdžiui, 2 šaukštuose čija sėklų yra maždaug 4-5 gramai baltymų. Todėl jos gali būti maistingas priedas prie košės ar jogurto, tačiau vien jų nepakaktų kaip pagrindinio baltymų šaltinio žmogui, kuris per vieną valgymą siekia gauti 25-30 gramų baltymų.

Tofu porcijoje baltymų taip pat gali būti mažiau nei vištienos krūtinėlėje. Todėl svarbu vertinti ne tik produkto pavadinimą, bet ir realų suvalgomą kiekį. Ši sistema parodo bendrą produktų vaizdą, tačiau nepakeičia individualaus mitybos planavimo.

Didžiausias skirtumas išryškėjo vertinant poveikį aplinkai

Skaičiuojant poveikį aplinkai, tofu rezultatai buvo gerokai palankesni nei jautienos. Tyrimo autoriaus pateiktame palyginime 100 gramų baltymų iš tofu siejosi su maždaug 0,61 kilogramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, o iš jautienos – su maždaug 64,19 kilogramo.

Skyrėsi ir žemės poreikis. Tokiam pačiam baltymų kiekiui pagaminti tofu reikėjo apie 2 kvadratinių metrų žemės, o jautienai – maždaug 211 kvadratinių metrų.

Vis dėlto šie skaičiai neparodo visų mitybos pasirinkimo aplinkybių. Maisto gamybos poveikis priklauso nuo auginimo, perdirbimo ir tiekimo sąlygų, o skirtingose šalyse produktų kaina ir prieinamumas gali labai skirtis.

Gyvūniniai produktai nebuvo automatiškai atmesti

Gyvūninės kilmės baltymai turi savų privalumų. Kiaušiniai, žuvis, pieno produktai ir liesa mėsa dažniausiai suteikia visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, todėl organizmui juos patogu panaudoti baltymų poreikiui patenkinti.

Tačiau bendrame reitinge tarp žemiausiai įvertintų produktų pateko mocarela, aviena, jautiena ir čederio sūris. Tai nereiškia, kad šių produktų reikia visiškai atsisakyti. Rezultatas tik rodo, kad, vertinant kartu maistinę sudėtį, kainą, prieinamumą ir poveikį aplinkai, jie surinko mažiau balų.

Vienas reitingas neturėtų nuspręsti už jus

Specialistai pabrėžė, kad žmonių poreikiai skiriasi. Kai kuriems tofu gali netikti dėl virškinimo ypatumų, kitiems svarbesnis bus skonis, kaina ar galimybė reguliariai nusipirkti šį produktą.

Tofu galima naudoti ne tik kaip mėsos pakaitalą. Jis tinka salotoms, sriuboms, keptuvėje ruošiamiems patiekalams ar sumuštinių įdarui. Pupelės, lęšiai, bolivinė balanda ir sėklos taip pat padeda paįvairinti meniu, tačiau jų baltymų kiekį reikėtų vertinti pagal tikrąją porciją.

Taigi tofu šiame vertinime tapo nugalėtoju ne todėl, kad kiekvienoje porcijoje turi daugiausia baltymų. Jo pranašumą lėmė platesnis kriterijų derinys. Renkantis maistą naudinga atsižvelgti ne tik į vieną skaičių ant pakuotės, bet ir į savo poreikius, porcijos dydį, kainą bei tai, kaip produktas dera su visa mityba.


Šaltiniai

Ne vienas stebuklingas produktas: 5 pasirinkimai uždegimo kontrolei

Uždegimas ne visada yra blogas reiškinys. Trumpalaikė organizmo reakcija padeda apsisaugoti po traumos ar susidūrus su infekcija. Tačiau ilgai trunkantis sisteminis uždegimas siejamas su didesne širdies ligų, 2 tipo diabeto ir kai kurių kitų sveikatos sutrikimų rizika.

Ieškant mitybos, kuri būtų palankesnė uždegimo kontrolei, dažnai atsigręžiama į Viduržemio jūros regiono valgymo modelį. Jame daug daržovių, ankštinių augalų, žuvies, riešutų, uogų ir kokybiško alyvuogių aliejaus. Vis dėlto svarbus ne vienas stebuklingas produktas, o visas kasdienės mitybos derinys.

Ypač tyras alyvuogių aliejus

Ypač tyras alyvuogių aliejus yra vienas pagrindinių Viduržemio jūros regiono mitybos riebalų šaltinių. Jame gausu mononesočiųjų riebalų ir polifenolių, tarp jų – oleokantalio, junginio, pasižyminčio priešuždegiminėmis savybėmis.

Šį aliejų galima naudoti salotoms, ankštinių patiekalams, daržovėms, brusketoms ar kepimui vidutinėje ir aukštesnėje temperatūroje. Renkantis aliejų, pirmenybę verta teikti ypač tyram, o butelį laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, nes šviesa ir šiluma gali prastinti jo kokybę.

Lašiša suteikia omega-3 riebalų

Lašiša yra vienas vertingiausių maisto produktų, kai norima gauti daugiau EPA ir DHA omega-3 riebalų rūgščių. Organizmas šias medžiagas naudoja junginiams, dalyvaujantiems uždegiminės reakcijos reguliavime.

Lašišą galima kepti orkaitėje su Dižono garstyčiomis, citrinų sultimis ir žolelėmis. Prie jos tinka daržovės bei viso grūdo produktai, todėl viename patiekale gaunama ir baltymų, ir skaidulų.

Pupelės ir lęšiai maitina žarnyno bakterijas

Ankštiniai augalai suteikia augalinių baltymų, skaidulų ir polifenolių. Skaidulos tampa maistu naudingosioms žarnyno bakterijoms, kurios gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis, įskaitant butiratą. Šios medžiagos svarbios žarnyno būklei ir padeda reguliuoti uždegiminius procesus.

Į savaitės valgiaraštį dažniau įtraukite avinžirnių, pupelių, lęšių ar kitų ankštinių augalų. Avinžirniai tinka graikiškoms salotoms, baltosios pupelės – daržovių sriubai, o virti lęšiai skanūs su alyvuogių aliejumi ir žolelėmis.

Konservuoti ankštiniai taip pat yra maistingi ir patogūs. Rinkitės mažiau druskos turinčius produktus arba prieš valgydami juos perplaukite.

Graikiniai riešutai nėra tik užkandis

Graikiniuose riešutuose yra augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgšties ALA, skaidulų ir polifenolių. Šios medžiagos kartu prisideda prie subalansuotos mitybos ir gali būti naudingos kontroliuojant uždegiminius procesus.

Įprasta porcija yra apie 28 gramus, arba maždaug 14 riešutų puselių. Jų galima berti į košę, salotas, trinti į pesto arba valgyti su vaisiais. Riešutai kaloringi, todėl svarbu rinktis saikingą porciją.

Uogos suteikia spalvų ir skaidulų

Mėlynėse, braškėse, avietėse ir gervuogėse yra polifenolių, tarp jų – antocianinų, taip pat skaidulų. Šie junginiai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir palaiko žarnyno mikrobiotos įvairovę.

Šviežios uogos tinka su natūraliu jogurtu, varške ar koše. Ne mažiau patogios ir nesaldintos šaldytos uogos, kurias galima naudoti kokteiliams ar desertams be pridėtinio cukraus.

Vien maisto pasirinkimo nepakanka

Mityba, palanki uždegimo kontrolei, yra tik viena platesnio gyvenimo būdo dalis. Prie geresnės savijautos prisideda vaikščiojimas, sodininkystė, šokiai ir kitas natūralus judėjimas. Taip pat svarbus reguliarus miegas, dažniausiai trunkantis 7-9 valandas.

Naudos gali suteikti ir valgymas kartu su artimaisiais bei sąmoningesnis dėmesys alkiui ir sotumui. Tokia praktika padeda geriau pajusti, kada maisto jau pakanka, tačiau vien sąmoningas valgymas nėra tiesioginis būdas uždegimui sumažinti.

Maistas, palankus uždegimo kontrolei, tampa prasminga kasdienio meniu dalimi tada, kai juo pakeičiami mažiau palankūs pasirinkimai. Todėl pradėkite ne nuo griežtų draudimų, o nuo paprasto pokyčio: dažniau rinkitės ankštinius augalus, žuvį, uogas, riešutus ir ypač tyrą alyvuogių aliejų.

Gydytojas įvardijo 3 maisto grupes, kurios degina pilvo riebalus

Pilvo riebalai dažnai rūpi ne vien dėl išvaizdos. Didesnė riebalų sankaupa juosmens srityje gali būti susijusi su visceraliniais riebalais, kurie kaupiasi aplink pilvo ertmės organus ir siejami su didesne širdies bei medžiagų apykaitos sutrikimų rizika.

Vis dėlto vienas produktas riebalų nuo pilvo nepašalins. Rezultatą lemia visa mityba, fizinis aktyvumas, porcijų dydis ir tai, kuo vieni produktai pakeičia kitus. Ieškantiems tinkamesnės mitybos pilvo riebalams mažinti, gydytojas išskiria 3 pagrindines maisto grupes.

1. Liesi baltymų šaltiniai ilgiau suteikia sotumo

Vištienos krūtinėlė be odos, kiaušiniai, žuvis, tofu, tempeh ir edamame padeda į patiekalus įtraukti baltymų, kurie svarbūs raumenims ir sotumo jausmui. Kai valgymas yra sotesnis, lengviau išvengti nuolatinio užkandžiavimo ar per didelių porcijų.

Baltymų gausi mityba kai kuriems žmonėms taip pat padeda kontroliuoti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį. Tačiau daugiau baltymų ne visada reiškia geriau. Ypač svarbu nepaversti mitybos vien mėsa ar baltyminiais produktais, o rinktis įvairų maistą.

Širdžiai palankesniu pasirinkimu dažnai laikoma vištiena be odos, žuvis ir augaliniai baltymų šaltiniai. Raudonoje mėsoje, ypač riebesniuose gabaluose, sočiųjų riebalų paprastai būna daugiau, todėl ją geriau valgyti saikingai.

2. Daržovės ir vaisiai papildo mitybą skaidulomis

Daržovės suteikia tūrio ir skaidulų, tačiau dažniausiai neprideda tiek daug kalorijų, kiek riebūs padažai, užkandžiai ar rafinuotų miltų gaminiai. Dėl to dalį patiekalo užpildžius daržovėmis, lengviau suvaldyti bendrą maisto kiekį.

Skaidulos virškinamos lėčiau, todėl gali padėti ilgiau išlikti sotiems. Jų gausu lapinėse daržovėse, brokoliuose, paprikose, kopūstuose, pupelėse, lęšiuose, obuoliuose ir uogose.

Vaisių nereikia atsisakyti vien dėl juose esančio natūralaus cukraus. Kitaip nei saldumynuose ar saldintuose gėrimuose, vaisiuose kartu yra skaidulų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų. Ypač patogus pasirinkimas yra uogos, obuoliai, citrusiniai vaisiai, vyšnios ir persikai.

Tačiau vien tik pridėti daugiau daržovių neužtenka, jeigu jos valgomos kartu su tuo pačiu dideliu kiekiu kaloringo maisto. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai daržovės ir vaisiai pakeičia dalį rafinuotų užkandžių ar saldžių desertų.

3. Sveikieji riebalai padeda subalansuoti valgį

Riebalų visiškai atsisakyti nereikia. Alyvuogių aliejus, avokadai, graikiniai riešutai, sėklos ir riebi žuvis suteikia nesočiųjų riebalų, kurie yra svarbi subalansuotos mitybos dalis.

Nedidelis kiekis riebalų kartu su baltymais ir daržovėmis valgį padaro sotesnį. Pavyzdžiui, salotas galima pagardinti alyvuogių aliejumi, į dubenėlį įberti riešutų arba prie daržovių patiekti žuvies ar tofu.

Svarbu atskirti sveikesnius riebalų šaltinius nuo produktų, kuriuose daug sočiųjų riebalų. Sviestą, riebius sūrius, riebią mėsą ir perdirbtus mėsos gaminius reikėtų vartoti saikingai. Riebalai išlieka kaloringi, todėl net ir geresnės sudėties produktų porcijos turi būti apgalvotos.

Mažiau cukraus ir rafinuotų angliavandenių

Maistas pilvo riebalams mažinti turėtų būti kuo mažiau apdorotas. Saldinti gėrimai, saldumynai, balta duona, saldūs pusryčių dribsniai ir dažni greitojo maisto patiekalai gali suteikti daug kalorijų, tačiau trumpam pasotinti.

Vietoj jų dažniau rinkitės vandenį, viso grūdo produktus, daržoves, ankštinius augalus ir vaisius. Kava ar žalioji arbata gali būti geriami be didelio pridėtinio cukraus kiekio, tačiau jie nepakeičia vandens ir subalansuoto valgymo.

Subalansuotas valgymas padeda pradėti paprasčiau

Praktiškai pietus ar vakarienę galima dėlioti iš 3 dalių: didesnę patiekalo dalį skirti daržovėms, kitą dalį užpildyti baltymų šaltiniu, o likusią vietą skirti viso grūdo produktams ar kitam maistingam garnyrui. Šalia galima pridėti nedidelį kiekį sveikųjų riebalų.

Toks principas padeda ne ieškoti vieno stebuklingo produkto, o nuosekliai keisti visą valgymo modelį. Jeigu pilvo apimtis didėja greitai arba kartu atsiranda padidėjęs kraujospūdis, gliukozės pokyčiai ar kiti simptomai, mitybos planą reikėtų aptarti su gydytoju ar dietistu.


Šaltiniai

Obuolių pyragas su kondensuotu pienu: visi prašo šio greito recepto

Jeigu norisi minkšto, naminio deserto prie kavos ar arbatos, šį obuolių pyragą verta išsisaugoti. Jo tešlai nereikia daug ingredientų, o saldumą suteikia kondensuotas pienas. Pyrage naudojami net 8 obuoliai, todėl jų skonis čia jaučiamas ypač ryškiai.

Šis receptas pravers tada, kai namuose turite daugiau obuolių ir norite juos panaudoti ne vien kompotui ar uogienei. Į tešlą dedami obuoliai suteikia pyragui malonų vaisiškumą, o patiektas dar šiltas jis puikiai dera su vaniliniais ledais.

Ingredientai pyragui

  • 1 indelis kondensuoto pieno
  • 2 kiaušiniai
  • 1 valgomasis šaukštas grietinės
  • 1 arbatinis šaukštelis sodos
  • 7-8 valgomieji šaukštai miltų
  • 8 obuoliai

Gaminimo eiga

1. Į dubenėlį sudėkite grietinę ir suberkite sodą. Mišinį gerai išmaišykite, kad soda tolygiai pasiskirstytų grietinėje. Šį mišinį vėliau dėsite į pagrindinę tešlą.

2. Į didesnį dubenį supilkite kondensuotą pieną ir įmuškite kiaušinius. Sudėkite grietinę su soda, suberkite miltus ir viską išmaišykite iki vientisos masės. Tešloje neturėtų likti sausų miltų gumulėlių.

3. Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite gabalėliais. Kadangi pyrage naudojami net 8 obuoliai, jų bus daug, todėl kiekvieną gabalėlį stenkitės supjaustyti panašaus dydžio. Taip obuoliai tolygiau pasiskirstys tešloje.

4. Supjaustytus obuolius sudėkite į paruoštą tešlą ir atsargiai išmaišykite. Maišykite tik tiek, kad obuoliai pasidengtų tešla, tačiau jų nesuspauskite ir nesutrinkite.

5. Paruoštą masę paskirstykite kepimo inde. Pyragą kepkite maždaug 45 minutes 180 °C temperatūros orkaitėje. Kepimo pabaigoje jo paviršius turėtų gražiai apskrusti.

6. Iškepusiam pyragui leiskite šiek tiek atvėsti, kad jį būtų patogiau pjaustyti. Jeigu norisi šilto deserto, patiekite jį dar maloniai šiltą su vaniliniais ledais.

Obuoliai čia atlieka pagrindinį vaidmenį

Šiam receptui ypač tinka antaniniai obuoliai. Jie pyragui suteikia ryškesnį obuolių skonį ir malonų rūgštelės bei saldumo derinį. Vis dėlto receptą galima pritaikyti ir kitoms turimoms obuolių rūšims.

Obuolių nereikėtų pjaustyti itin smulkiai, nes kepdami jie gali prarasti tekstūrą. Vidutinio dydžio gabalėliai išlieka pastebimi pyrago pjūvyje ir padeda jam atrodyti gausiam bei naminiam.

Kaip patiekti šį desertą

Minkštas obuolių pyragas skanus ir vienas, tačiau šiltas gabalėlis su vaniliniais ledais tampa dar gardesnis. Šaltų ledų ir šilto pyrago derinys sukuria malonų temperatūros kontrastą, todėl toks pateikimas ypač tinka savaitgaliui.

Prie pyrago galima pasiūlyti kavos arba arbatos. Jeigu desertą patieksite ne iš karto, prieš valgydami galite jį lengvai pašildyti, tačiau svarbu neperdžiovinti gabalėlių.

Praktiškos pastabos prieš kepant

  • Obuolius nulupkite ir supjaustykite tik prieš dėdami į tešlą.
  • Miltus berkite pagal pateiktą kiekį, pradėdami nuo 7 valgomųjų šaukštų.
  • Tešlą maišykite iki vientisos masės, bet neilgai.
  • Kepimo trukmė gali šiek tiek priklausyti nuo kepimo indo ir orkaitės.
  • Pyragą pjaustykite jam šiek tiek atvėsus.

Šis minkštas obuolių pyragas nereikalauja sudėtingų paruošimo etapų, todėl jį patogu kepti tada, kai norisi naminio deserto be ilgo pasiruošimo. Kondensuotas pienas suteikia tešlai saldumo, o gausus obuolių kiekis pyragą paverčia sočiu, vaisišku kepiniu.

Po ilgo pasivaikščiojimo negriebkite vien saldumynų - 7 sotūs deriniai jėgoms atgauti

Ilgesnis pasivaikščiojimas ne tik praskaidrina galvą, bet ir pareikalauja energijos. Todėl po jo rinkitės ne vien saldžius užkandžius: naudingiau derinti angliavandenius su baltymais.

Angliavandeniai padeda papildyti energijos atsargas, o baltymai prisideda prie raumenų atsistatymo. Dažniausiai pakanka maždaug 150-200 kalorijų užkandžio, tačiau po aktyvesnio ar ilgesnio ėjimo svarbu nepamiršti ir vandens.

Po pasivaikščiojimo svarbus ne tik sotumas

Geras užkandis turėtų suteikti ne tik energijos, bet ir skaidulų, vitaminų bei mineralų. Toks derinys padeda ilgiau išlikti sotiems ir ramiai sulaukti kito valgymo.

Jeigu iki pietų ar vakarienės liko nedaug laiko, rinkitės nedidelę porciją. Jei laukia ilgesnė pertrauka, maistingesnis užkandis padės išvengti impulsyvaus saldumynų pasirinkimo.

Jogurtas su uogomis

Natūralus graikiškas jogurtas suteikia baltymų, kalcio, magnio, fosforo ir kalio. Jame taip pat yra pieno rūgšties bakterijų, kurios siejamos su žarnyno sveikata.

Į jogurtą įberkite mėlynių ar kitų uogų. Jos papildo užkandį skaidulomis ir antioksidantais. Puodelis lieso natūralaus graikiško jogurto su puse puodelio mėlynių turi apie 130-160 kalorijų, maždaug 16 gramų baltymų ir 2 gramus skaidulų.

Vaisiai su baltymų šaltiniu

Varškė su vaisiais – panašus pasirinkimas. Ji suteikia baltymų, angliavandenių, kalcio ir kitų mineralų, o vaisiai prideda skaidulų bei įvairių vitaminų.

Puodelis varškės su puse puodelio kubeliais supjaustyto ananaso turi apie 225 kalorijas, 23 gramus baltymų ir 1 gramą skaidulų. Jei norisi kitokio derinio, išbandykite arbūzą su feta arba obuolį su čederio sūriu.

Obuolys ar bananas su žemės riešutų sviestu taip pat tinka po aktyvesnio pasivaikščiojimo. Vidutinis obuolys su vienu valgomuoju šaukštu riešutų sviesto suteikia apie 190-200 kalorijų, 5 gramus baltymų ir 4 gramus skaidulų.

Daržovės, humusas ir edamame

Humusas gaminamas iš avinžirnių, todėl jame yra ir augalinių baltymų, ir skaidulų. Jį galima valgyti su agurkais, morkomis, paprika ar kitomis mėgstamomis daržovėmis.

Pusė puodelio agurko su trečdaliu puodelio humuso turi apie 200 kalorijų, 6 gramus baltymų ir 5 gramus skaidulų. Tai traškus ir sotus pasirinkimas, kai nesinori sunkaus maisto.

Edamame, arba sojų pupelės, yra dar vienas baltymų gausus užkandis. Vienas puodelis suteikia apie 188 kalorijas, 18 gramų baltymų ir 8 gramus skaidulų. Pupeles galima išvirti, patroškinti garuose ar pašildyti mikrobangų krosnelėje, tačiau jų ankštys nevalgomos.

Sotesni deriniai su duona

Viso grūdo trapučiai ar krekeriai tampa maistingesni, kai ant jų uždedama baltymų turinčio priedo. Tinka tuno ar vištienos salotos, rūkyta lašiša arba griežinėliais supjaustytas kietai virtas kiaušinis.

Šeši viso grūdo krekeriai su nedideliu gabalėliu rūkytos lašišos suteikia apie 200 kalorijų ir 18 gramų baltymų. Vietoj krekerių galima rinktis skrebutį ar nedidelį suktinuką.

Jei norisi šilto užkandžio, išbandykite pusę paskrudinto riestainio su pomidoru ir lydytu mocarelos sūriu. Kiti deriniai: kepta kukurūzų tortilija su trintomis pupelėmis, pomidoru ir avokadu arba viso grūdo pita su humusu, agurku, pomidoru, feta ar alyvuogėmis.

Dar viena idėja – skrebutis su plakamu kreminiu sūriu, rūkyta lašiša ir prieskoniais. Tai jau sotesnis pasirinkimas, todėl porciją derinkite prie to, kada planuojate valgyti kitą kartą.

Kaip pasirinkti tinkamą porciją

Užkandžiai po ilgo pasivaikščiojimo neturi virsti pilnu valgymu. Rinkitės vieną angliavandenių šaltinį, pavyzdžiui, vaisių ar viso grūdo produktą, ir pridėkite baltymų: jogurto, varškės, humuso, kiaušinio ar žuvies.

Galiausiai išgerkite vandens. Jei vaikščiojote karštu oru ar gausiai prakaitavote, skysčių poreikis bus didesnis. Paprastas maistingas derinys padės atgauti jėgas neapsunkindamas skrandžio.


Šaltiniai

Visiems prieinamas prieskonis: sparčiai mažina blogąjį cholesterolį

Prieskoniai virtuvėje atlieka ne vien skonio funkciją. Kai kurie iš jų sulaukia ir mokslininkų dėmesio dėl galimo poveikio cholesterolio rodikliams. Tarp tokių prieskonių minimas imbieras – ryškaus skonio šakniastiebis, dažnai aptariamas kalbant apie cholesterolio kontrolę.

Vis dėlto imbieras neturėtų būti vertinamas kaip greitas sprendimas ar vaistų pakaitalas. Jo vieta pirmiausia yra visavertėje mityboje, kurioje netrūksta skaidulų, daržovių, ankštinių produktų ir nesočiųjų riebalų. Prieskonis gali paįvairinti kasdienį maistą, tačiau vien jo nepakaks padidėjusiems cholesterolio rodikliams sumažinti.

Ką apie imbierą rodo tyrimai

Iki šiol atliktos klinikinių tyrimų apžvalgos pateikia gana įdomių, tačiau ne visiškai vienodų rezultatų. Kai kuriuose tyrimuose imbiero vartojimas buvo siejamas su mažesniu bendrojo cholesterolio ir trigliceridų kiekiu. Dalis analizių nustatė ir nedidelį MTL cholesterolio sumažėjimą.

Vis dėlto tyrimų dalyvių skaičius, vartotos imbiero dozės ir tyrimų trukmė skyrėsi. Todėl šių rezultatų nereikėtų suprasti taip, kad vien imbieras patikimai normalizuos cholesterolio rodiklius. Tyrėjai pabrėžia, jog reikia daugiau didelės apimties ir ilgesnės trukmės tyrimų.

Tai reiškia, kad imbieras gali būti įtrauktas į mitybą kaip vienas iš palankesnių pasirinkimų, tačiau jo poveikio nereikėtų atskirti nuo viso valgymo modelio. Cholesterolio rodikliams įtakos turi ne vienas produktas ar prieskonis, o ilgalaikiai mitybos ir gyvenimo būdo įpročiai.

Kur slypi imbiero išskirtinumas

Imbiero šakniastiebyje yra augalinių junginių, tarp jų – gingerolių ir šogaolių. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, tačiau vien šių junginių buvimas maiste dar nereiškia, kad prieskonis išspręs padidėjusio cholesterolio problemą.

Imbieras gali būti naudingas ir netiesiogiai. Ryškus jo skonis leidžia patiekaluose naudoti mažiau druskos, saldžių priedų, sviesto ar riebių padažų. Tokie kasdieniai mitybos pokyčiai ilgainiui gali būti svarbesni už patį prieskonį. Kitaip tariant, imbieras vertingas ne tik dėl savo sudėties, bet ir dėl to, kad padeda suteikti patiekalams daugiau skonio be papildomų riebių ar saldžių priedų.

Kiek imbiero dėti į maistą

Šaltinyje cituojami dietologai nurodo, kad kai kuriuose tyrimuose buvo vartojama maždaug 1,5-2 gramai imbiero per dieną. Tai apytiksliai atitinka vieną arbatinį šaukštelį malto imbiero, tačiau nėra vienos visiems tinkamos dozės.

Pradėti galima nuo mažesnio kiekio ir stebėti, kaip organizmas jį toleruoja. Malto imbiero galima berti į sriubas, košes, troškinius, arbatas ar kokteilius. Šviežias imbieras patiekalams suteikia ryškesnį, gaivesnį skonį, todėl jo dažnai prireikia mažiau.

  • Įmaišykite jo į daržovių ar lęšių sriubą.
  • Pagardinkite juo arbatą su citrina.
  • Įdėkite į troškintas daržoves ar ryžių patiekalus.
  • Naudokite kepiniuose, jei norisi aštresnio aromato.
  • Derinkite su česnaku, citrina ar kitais prieskoniais.

Vien prieskonio nepakaks

Jeigu cholesterolio rodikliai padidėję, svarbiausia vertinti visą mitybos modelį. Daugiau tirpiųjų skaidulų suteikia avižos, pupelės, lęšiai, vaisiai ir kai kurios daržovės. Taip pat naudinga dažniau rinktis riešutus, sėklas, žuvį ir augalinius aliejus.

Praktinis tikslas – dalį sočiųjų riebalų pakeisti nesočiaisiais. Tai reiškia, kad sviestą, riebius padažus ar perdirbtus mėsos gaminius dažniau verta keisti alyvuogių aliejumi, riešutais, sėklomis, avokadais ar ankštiniais produktais. Tokie pakeitimai yra platesnio mitybos plano dalis, todėl jų nereikėtų pakeisti vien imbiero arbata ar maisto papildu.

Imbieras gali tapti maloniu kasdienės mitybos papildymu, tačiau jo poveikio cholesterolio rodikliams nereikėtų pervertinti. Jei gydytojas paskyrė cholesterolį mažinančių vaistų, imbieras jų nepakeičia. Pradėjus vartoti didesnius kiekius ar imbiero papildus, ypač vartojant kraują veikiančius vaistus, saugiausia pirmiausia pasitarti su gydytoju.


Šaltiniai

3 mitybos specialistai išskyrė tą patį gėrimą nuo aukšto kraujospūdžio

Burokėlių sultys vis dažniau atsiduria ne tik sveikesnės mitybos šalininkų, bet ir žmonių, kuriems rūpi kraujospūdis, racione. Tokį dėmesį labiausiai paskatino natūralūs nitratai, iš kurių organizme susidaro azoto oksidas.

Būtent dėl to burokėlių sulčių poveikis kraujospūdžiui tapo klinikinių tyrimų objektu. Vis dėlto šis gėrimas nėra universalus sprendimas visiems, o jo poveikis priklauso nuo žmogaus sveikatos, vartojamų vaistų ir pasirinkto kiekio.

Nitratai padeda atpalaiduoti kraujagysles

Burokėliuose esantys nitratai organizme pirmiausia paverčiami nitritais, o vėliau – azoto oksidu. Ši medžiaga dalyvauja kraujagyslių išsiplėtimo procese, todėl kraujas kraujagyslėmis gali tekėti lengviau.

Burokėliuose taip pat yra kalio, folatų ir betalainų – augalinių junginių, suteikiančių daržovei ryškią spalvą. Tačiau kraujospūdžio tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama būtent nitratams, nes jų poveikis kraujagyslių funkcijai yra geriausiai išnagrinėtas.

Ką parodė klinikinių tyrimų apžvalga

2024 metais paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje išanalizuota 11 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 349 aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Burokėlių sulčių vartojimas buvo siejamas su vidutiniškai 5,31 mmHg mažesniu sistoliniu, arba viršutiniu, kraujospūdžiu, palyginti su kontroline grupe.

Šis skaičius atrodo reikšmingas, tačiau tyrimo autoriai pabrėžė, kad įrodymų patikimumas yra žemas. Be to, poveikis nustatytas matuojant kraujospūdį gydymo įstaigoje, o ne atliekant ilgalaikį 24 valandų stebėjimą. Diastoliniam, arba apatiniam, kraujospūdžiui aiškaus poveikio nenustatyta.

Todėl burokėlių sulčių poveikis kraujospūdžiui neturėtų būti vertinamas kaip vaistų pakaitalas. Gėrimas gali būti tik viena iš mitybos pasirinkimo dalių, o ne savarankiškas hipertenzijos gydymo būdas.

Sportuojantiems svarbi ir ištvermė

Burokėlių sultys domina ne tik kardiologijos, bet ir sporto tyrėjus. Nitratai gali padėti organizmui efektyviau panaudoti deguonį fizinio krūvio metu, todėl kai kuriuose tyrimuose stebėtas geresnis ištvermės rodiklis.

Vis dėlto rezultatai nėra vienodi visiems sportuojantiems žmonėms. Poveikiui įtakos gali turėti fizinio krūvio pobūdis, treniruotumas, sulčių nitratų kiekis ir laikas, kada gėrimas vartojamas.

Kiek sulčių gerti?

Universalios paros normos, kuri tiktų kiekvienam žmogui, mokslininkai nenustatė. Tyrimuose buvo naudojami skirtingi sulčių kiekiai ir nevienoda nitratų koncentracija, todėl vien tik mililitrų skaičius ne visada tiksliai parodo galimą poveikį.

Įvairioje mityboje dažnai minima nedidelė, maždaug 100-200 ml, stiklinė. Tačiau tai nėra garantuotas kiekis, kuris visiems pastebimai sumažintų kraujospūdį. Renkantis sultis taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų ir bendrą gėrimo sudėtį.

Kada reikėtų pasitarti su gydytoju

Jeigu kraujospūdis ir taip žemas arba vartojami kraujospūdį mažinantys vaistai, prieš reguliariai geriant burokėlių sultis geriau pasitarti su gydytoju. Kraujospūdžio pokyčiai gali būti nepageidaujami, ypač jei kartu keičiama vaistų dozė ar mityba.

Atsargumo reikia ir žmonėms, kuriems kartojasi kalcio oksalato inkstų akmenys. Burokėliai priskiriami prie produktų, kuriuose gausu oksalatų, todėl tokiais atvejais jų kiekį mityboje reikėtų aptarti su gydytoju arba dietistu.

Taigi burokėlių sultys gali būti įdomus maistinis pasirinkimas, tačiau jų nereikėtų sureikšminti. Geriausias rezultatas sveikatai priklauso ne nuo vieno gėrimo, o nuo visos mitybos, fizinio aktyvumo, vaistų vartojimo ir reguliaraus kraujospūdžio stebėjimo.


Šaltiniai

Pasibaigė galiojimo data? Šie požymiai padės nuspręsti, ar maistą dar valgyti saugu

Pasibaigusi maisto galiojimo data ne visada reiškia, kad produktas tapo pavojingas. Daugeliu atvejų ant pakuotės nurodyta data pirmiausia apibrėžia laiką, iki kurio maistas išlaiko geriausią skonį ir kokybę, o ne momentą, kai staiga tampa nesaugus.

Vis dėlto vien kvapo ar išvaizdos nepakanka kiekvienu atveju. Sprendžiant, ar maistą dar saugu vartoti, svarbu įvertinti, kaip jis buvo laikomas, kiek laiko praėjo ir kokiam produktui taikoma nurodyta data.

Data ant pakuotės ne visada reiškia pavojų

Maisto galiojimo datos dažnai nurodo laiką, iki kurio produktas išlaiko geriausią skonį, tekstūrą ar kvapą. Jei maistas visą laiką buvo laikomas tinkamoje temperatūroje, vien datos pasibaigimas dar nėra pakankama priežastis jį išmesti.

Tačiau yra svarbi išimtis – kūdikių mišiniai. Jų galiojimo data yra reguliuojama, todėl pasibaigus nurodytam terminui tokio produkto vartoti negalima.

Pieno produktams reikia daugiau dėmesio

Neatidarytas pienas šaldytuve dažnai išsilaiko maždaug savaitę po ant pakuotės nurodytos datos. Neatidarytas sojų ar migdolų gėrimas gali būti tinkamas apie 10 dienų. Atidarytą pieną geriausia suvartoti per 5-7 dienas, o augalinius gėrimus – per 7-10 dienų.

Pieną laikykite šalčiausioje šaldytuvo vietoje, o ne durelėse. Rūgštus kvapas, išsipūtusi pakuotė ar neįprasta tekstūra yra aiškus signalas produktą išmesti.

Grietinėlė dažniausiai išsilaiko apie 10 dienų nuo įsigijimo, tačiau itin aukšta temperatūra apdorota UHT grietinėlė gali būti tinkama ilgiau. Sviestas šaldytuve išsilaiko iki 2 mėnesių, o šaldiklyje – iki 9 mėnesių.

Kietojo sūrio pelėsį galima nupjauti storesniu sluoksniu, nes drėgmė į tokį sūrį prasiskverbia lėčiau. Minkštą sūrį, ant kurio atsirado pelėsis, saugiau išmesti. Jogurto paviršiuje atsiskyręs skystis savaime nereiškia, kad produktas sugedo, tačiau pelėsis jau yra priežastis jo nebevalgyti.

Kiaušinių plūduriavimo testas klaidina

Kiaušiniai šaldytuve dažnai išlieka švieži 3-5 savaites nuo įsigijimo. Tačiau populiarus bandymas įmesti kiaušinį į vandenį neparodo, ar jis saugus.

Plūduriuojantis kiaušinis dažniausiai yra senesnis, nes jo viduje susidaro didesnė oro ertmė. Tai nėra tiesioginis gedimo įrodymas. Kiaušinį geriau įmušti į atskirą dubenėlį ir įvertinti kvapą bei išvaizdą. Supuvęs kvapas ar neįprasta išvaizda reiškia, kad jį reikia išmesti.

Mėsos spalva ne visada rodo gedimą

Malta jautiena ir kiauliena šaldytuve laikosi 1-2 dienas, o šaldiklyje – apie 3-4 mėnesius. Vištieną taip pat reikėtų suvartoti per 1-2 dienas, o kiaulienos gabalėliai šaldytuve gali išsilaikyti 3-5 dienas.

Vien patamsėjusi mėsa nebūtinai yra sugedusi. Daug svarbesni požymiai yra lipnus ar gleivėtas paviršius, rūgštus, amoniaką ar supuvusius kiaušinius primenantis kvapas. Tamsi, gleivėta ar nemaloniai kvepianti paukštiena neturėtų būti vartojama.

Žuvį šaldytuve geriausia laikyti 1-2 dienas, o iškepta ar išvirta žuvis paprastai išsilaiko maždaug dvigubai ilgiau. Jūros gėrybėms reikia ypatingo atsargumo: gyvus moliuskus su geldelėmis rekomenduojama suvartoti per 5-10 dienų.

Daržovės ir sandėliuko produktai laikosi skirtingai

Obuoliai šaldytuve dažnai išsilaiko 4-6 savaites, citrusiniai vaisiai – apie 3 savaites, o prinokę avokadai – 3-4 dienas. Perpjautą avokadą apšlakstykite citrinų ar laimų sultimis, sandariai uždenkite ir suvartokite per 2 dienas. Jo nereikėtų laikyti vandenyje.

Neatidarytos salotos maišeliuose dažnai išsilaiko 3-5 dienas po nurodytos datos. Atidarytų lapinių daržovių laikymą prailgina sausi popieriniai rankšluosčiai. Morkos šaldytuve gali išsilaikyti 2-3 savaites, svogūnai – apie 2 mėnesius.

  • Atidaryta duona šaldytuve išsilaiko iki 2 savaičių, o šaldiklyje – apie 3 mėnesius.
  • Viso grūdo miltus šaldytuve galima laikyti 6-8 mėnesius.
  • Baltieji miltai po atidarymo išsilaiko iki metų.
  • Malti prieskoniai geriausi apie 2-3 metus, sveiki prieskoniai – dar maždaug metus ilgiau.

Šaldytuvas padeda išlaikyti maisto saugumą

Greitai gendančius produktus į šaldytuvą reikia padėti per 2 valandas nuo įsigijimo ar paruošimo. Jei lauke ar patalpoje temperatūra viršija 32 laipsnius, šis laikas sutrumpėja iki vienos valandos.

Šaldytuve palaikykite ne aukštesnę kaip 4 laipsnių temperatūrą, o šaldiklyje – apie -18 laipsnių. Vis dėlto net ir tinkamai laikomas maistas ne visada parodo pavojų kvapu ar skoniu. Kai kurių bakterijų, įskaitant listerijas, pojūčiais aptikti neįmanoma, todėl nėščiosioms, vyresniems žmonėms ir nusilpusio imuniteto asmenims reikėtų būti ypač atsargiems.

Maisto galiojimo data yra tik viena sprendimo dalis. Laikymo sąlygos, produkto rūšis ir aiškūs gedimo požymiai kartu padeda nuspręsti, kada maistą dar galima vartoti, o kada saugiau jo atsisakyti.


Šaltiniai

Pyrago norisi, bet kepti didelio nesinori? Varškės sausainiai su obuoliais

Varškės sausainiai su obuoliais patiks tiems, kurie mėgsta minkštą, kvapnų ir nesudėtingai paruošiamą kepinį. Dėl obuolių jie primena mažus vaisinius pyragėlius, o varškės tešla išlieka švelni ir malonios tekstūros.

Šių sausainių paviršių dengia saldi cinamono plutelė, o vidus lieka minkštas. Iš nurodyto produktų kiekio išeina apie 20 sausainių. Juos galima patiekti dar šiltus arba visiškai atvėsintus – kitą dieną kepinys taip pat išlieka minkštas.

Ingredientai

  • 450 g obuolių
  • 400 g varškės
  • 350 g kvietinių miltų
  • 2 kiaušiniai
  • 80 g sviesto
  • 100 g cukraus
  • 10 g vanilinio cukraus
  • žiupsnelis druskos
  • 12 g kepimo miltelių

Apvoliojimui:

  • 4 šaukštai cukraus
  • 2 šaukštai malto cinamono

Gaminimas

  1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių. Skardą išklokite kepimo popieriumi.
  2. Sviestą ištirpinkite mikrobangų krosnelėje arba kitu patogiu būdu. Į dubenį sudėkite varškę, įpilkite ištirpintą sviestą, suberkite cukrų, vanilinį cukrų ir druską.
  3. Masę išmaišykite šluotele, kol ji taps vientisa. Įmuškite kiaušinius ir dar kartą gerai išmaišykite.
  4. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais. Juos suberkite į varškės masę ir pirmiausia išmaišykite mentele, o vėliau tešlą trumpai išminkykite rankomis.
  5. Obuolius nuplaukite, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Įmaišykite juos į tešlą, kad gabalėliai pasiskirstytų kuo tolygiau.
  6. Cukrų sumaišykite su cinamonu. Rankomis formuokite maždaug 20 sausainių ir kiekvieną apvoliokite cukraus bei cinamono mišinyje.
  7. Sausainius išdėliokite ant paruoštos skardos. Kepkite apie 40 minučių 180 laipsnių temperatūroje, kol paviršius gražiai parus.

Minkštos tešlos privalumas

Varškė šiam kepiniui suteikia švelnumo, todėl sausainiai nėra sausi ar kieti. Obuolių gabalėliai prideda vaisiško skonio ir malonaus drėgnumo, o cinamono ir cukraus sluoksnis kepdamas tampa lengvai traškus.

Tešla yra gana minkšta, todėl formuojant sausainius patogu dirbti rankomis. Svarbu jų neformuoti pernelyg didelių: tada kepinys tolygiau iškepa, o obuolių gabalėliai pasiskirsto po visą sausainį. Ant skardos tarp ruošinių palikite šiek tiek vietos, kad kepdami jie nesuliptų.

Varškės sausainiai su obuoliais skanūs tiek šilti, tiek atvėsę. Jie ypač tinka prie arbatos ar kavos, tačiau gali tapti ir paprastu naminiu desertu, kai norisi pyrago skonio, bet nesinori kepti didelio kepinio.

Kaip paruošti sausainius iš anksto

Jeigu visos porcijos iš karto iškepti neplanuojate, suformuotus, bet dar nekeptus sausainius galima užšaldyti. Šaldiklyje jie išsilaiko apie tris mėnesius.

Prieš kepant šaldytų ruošinių atitirpinti nereikia. Juos galima iš karto dėti į įkaitintą orkaitę ir kepti pagal recepte nurodytą temperatūrą bei laiką.

Kada sausainiai skaniausi

Šviežiai iškepti sausainiai būna minkšti, kvapnūs ir turi ryškesnę cinamono natą. Vos ištraukti iš orkaitės jie bus karšti ir labai minkšti, todėl prieš perkeliant nuo skardos verta leisti jiems šiek tiek atvėsti.

Kitą dieną sausainiai taip pat išlieka minkšti, todėl šį kepinį patogu pasiruošti iš anksto, jei desertą planuojate patiekti svečiams ar norite turėti jo kelioms dienoms. Laikykite juos sandariame inde, kad neišdžiūtų ir išliktų malonios tekstūros.

Dietinis ar becukris gėrimas? Cukraus kiekiui kraujyje svarbu ne pavadinimas

Dietinis ar becukris gazuotas gėrimas – kuris palankesnis cukraus kiekiui kraujyje? Trumpas atsakymas gali nustebinti: aiškaus nugalėtojo nėra.

Abiejų rūšių gėrimai dažniausiai saldinami nekaloringais saldikliais, todėl jų poveikis gliukozės kiekiui paprastai būna gerokai mažesnis nei įprasto limonado ar saldintos arbatos. Vis dėlto svarbu ne tik pavadinimas ant skardinės, bet ir sudėtis, vartojimo dažnis bei tai, kaip į tokį gėrimą reaguoja pats organizmas.

Etiketės reiškia ne tą patį

Žodžiai „becukris“ ir „dietinis“ nėra visiškai tapatūs. JAV ženklinimo taisyklėse teiginys „be cukraus“ gali būti vartojamas tuomet, kai porcijoje yra mažiau nei 0,5 gramo cukrų. Tai nereiškia, kad produkte absoliučiai nėra nė vienos cukraus molekulės.

„Dietinis“ dažniau apibūdina produktą, kurio sudėtis pakeista taip, kad jame būtų mažiau kalorijų arba cukraus nei įprastame variante. Skirtingi gamintojai naudoja skirtingas formules, todėl vien iš pavadinimo neįmanoma spręsti apie konkretų gėrimą.

Dažniausiai sudėtyje galima rasti aspartamo, sukralozės, acesulfamo kalio, stevijos arba kelių saldiklių derinį. Todėl verta perskaityti ne tik maistingumo lentelę, bet ir ingredientų sąrašą.

Cukraus kiekio skirtumas dažniausiai nedidelis

Įprasti saldinti gėrimai suteikia greitai pasisavinamų angliavandenių, todėl po jų gliukozės kiekis kraujyje gali padidėti. Tuo metu becukriai gazuoti gėrimai ir dietiniai jų variantai paprastai nesukelia tokio pat staigaus šuolio.

Apžvelgus kontroliuojamus tyrimus nustatyta, kad nekaloringi saldikliai, vartojami vieni arba kartu su maistu, neturėjo reikšmingo ūmaus poveikio gliukozės ir insulino rodikliams, palyginti su kontroliniais gėrimais. Todėl renkantis tarp šių dviejų kategorijų cukraus kiekio kraujyje požiūriu dažniausiai nėra didelio skirtumo.

Vis dėlto žmonių reakcijos gali skirtis. Tai ypač aktualu sergantiesiems cukriniu diabetu, turintiems atsparumą insulinui ar prediabetą. Kai kuriems žmonėms saldus skonis sužadina norą užkąsti, sustiprina potraukį saldumynams arba sukelia virškinimo diskomfortą.

Svarbiau, kuo pakeičiamas saldus gėrimas

Jeigu dietinis arba becukris gėrimas pakeičia įprastą limonadą, saldintą arbatą ar sultis, tai gali būti praktiškas žingsnis mažinant suvartojamo cukraus ir kalorijų kiekį. Tačiau saldikliais saldintas gėrimas savaime netampa maistingu produktu.

Ilgalaikė nauda priklauso nuo viso valgymo modelio. Amerikos diabeto asociacija vandeniui teikia pirmenybę, tačiau pripažįsta, kad nekaloringi gėrimai kai kuriems žmonėms gali būti priimtina alternatyva saldiems gėrimams, ypač pereinamuoju laikotarpiu.

Taip pat nereikėtų manyti, kad saldikliai automatiškai padeda kontroliuoti svorį. Jei po gėrimo vėliau suvalgoma daugiau saldumynų ar užkandžių, ankstesnis kalorijų sumažėjimas gali netekti prasmės.

Organizmo reakcija gali būti individuali

Tyrimai apie saldiklių poveikį žarnyno mikrobiotai kol kas pateikia nevienodus rezultatus. Vieniems žmonėms tokie gėrimai nesukelia jokių pastebimų pokyčių, kiti gali pajusti pilvo pūtimą, diskomfortą ar kitokią virškinimo reakciją.

Jeigu pastebite, kad po konkretaus produkto padidėja noras saldumynams, sutrinka virškinimas ar tampa sunkiau kontroliuoti porcijas, verta jo kuriam laikui atsisakyti ir stebėti savijautą. Gėrimo etiketė nėra svarbesnė už tai, kaip į jį reaguoja jūsų kūnas.

Kaip šiuos gėrimus vartoti saikingiau

Becukriai gazuoti gėrimai gali būti įtraukti į mitybą, tačiau neturėtų tapti pagrindiniu skysčių šaltiniu. Geriausia juos kaitalioti su vandeniu, gazuotu vandeniu be saldiklių ar nesaldinta arbata.

  • Vandenį rinkitės kaip pagrindinį dienos gėrimą.
  • Dietinį arba becukrį gėrimą dažniau vartokite kartu su maistu, kuriame yra skaidulų, baltymų ir sveikųjų riebalų.
  • Patikrinkite, ar produkte nėra kitų angliavandenių ar cukraus šaltinių.
  • Stebėkite, ar saldus skonis neskatina dažniau užkandžiauti.
  • Jei jaučiate virškinimo simptomų, palyginkite savijautą atsisakę konkretaus produkto.

Taigi tarp dietinio ir becukrio gėrimo cukraus kiekiui kraujyje palankesnio pasirinkimo dažniausiai nėra. Didesnę reikšmę turi tai, ar toks gėrimas pakeičia saldų limonadą, kaip dažnai jį geriate ir ar vanduo išlieka pagrindiniu kasdieniu gėrimu.


Šaltiniai