Stiklinė vandens su citrina dažnai siejama su organizmo valymu, tačiau inkstams jos vertė yra daug konkretesnė. Citrina suteikia citratų, o pats vanduo padeda palaikyti pakankamą šlapimo kiekį.

Toks derinys ypač įdomus tiems, kurie linkę į inkstų akmenis. Citratai gali apsunkinti kai kurių kristalų susidarymą, o pakankamas skysčių kiekis neleidžia šlapimui tapti pernelyg koncentruotam.

Citrininis vanduo inkstams duoda kelias realias naudas

Vanduo su citrina inkstams vertingas ne dėl vienos stebuklingos medžiagos. Čia veikia keli paprasti dalykai, kurie papildo vienas kitą.

1. Padeda išgerti daugiau vandens. Citrinos skonis daug kam paprastą vandenį padaro malonesnį. Jei dėl to per dieną išgeriama keliomis stiklinėmis daugiau, šlapimas tampa mažiau koncentruotas, o tai palanku saugantis akmenų.
2. Citrina suteikia citratų. Citratas šlapime gali prisijungti prie kalcio ir sumažinti galimybę jam jungtis su oksalatais. Tai aktualu kalcio oksalato akmenims, kurie yra viena dažniausių inkstų akmenų rūšių.
3. Gėrimas gali pakeisti saldžius limonadus. Vanduo su trupučiu citrinos beveik neturi kalorijų, jei į jį nededama cukraus ar sirupo. Taip gaunamas gaivus gėrimas be didelio cukraus kiekio.
4. Citrina suteikia ir vitamino C. Jo kiekis priklausys nuo išspaustų sulčių, tačiau kartu gaunama ir kitų citrusiniuose vaisiuose esančių augalinių medžiagų.

Naudos esmė gana žemiška: daugiau vandens, mažiau koncentruotas šlapimas ir papildomas citratų šaltinis.

Inkstų akmenų atveju citrina tampa ypač įdomi

Kalcio oksalato akmenys pradeda formuotis tada, kai šlapime susidaro palankios sąlygos mineralams jungtis į kristalus. Citratas šį procesą gali apsunkinti.

Tai nėra vien teorinis paaiškinimas. Tyrime su 203 asmenimis, kuriems kalcio oksalato akmenys buvo linkę kartotis, dalis dalyvių gėrė šviežias citrinų sultis. Pirmaisiais metais jų grupėje akmenų pasikartojo rečiau.

Straipsniui nėra reikalo gilintis į kiekvieną tyrimo skaičių. Skaitytojui naudingesnė išvada paprasta: citrinų sultys gali būti papildoma priemonė tiems, kurie linkę į kalcio oksalato akmenis, ypač kai kartu geriama pakankamai vandens.

Citrinos kiekio didinti be galo nereikia

Vanduo neturi tapti toks rūgštus, kad jį būtų nemalonu gerti. Kasdieniam gėrimui užtenka kelių griežinėlių citrinos arba nedidelio šlakelio šviežių sulčių.

Kitokia situacija, jei žmogui jau kartojosi akmenys ir nustatytas mažas citratų kiekis šlapime. Tuomet gydytojas gali rekomenduoti didesnį citratų kiekį ar specialius preparatus, todėl viena citrinos skiltelė stiklinėje nėra tas pats, kas gydymo planas.

Nebūtina gerti tik rytais

Vandens su citrina nebūtina išgerti iškart pabudus ar tuščiu skrandžiu. Inkstams nėra ypatingo paros meto, kai citrina pradeda veikti geriau.

Daug daugiau reiškia tai, ar skysčių gaunama per visą dieną. Vienam patogu stiklinę išgerti ryte, kitam įmesti citrinos į gertuvę ir turėti ją šalia darbo vietos.

Šaltas, šiltas ar kambario temperatūros vanduo taip pat nėra esminis skirtumas. Rinktis galima tą variantą, kurį maloniausia gerti.

Po akmenų verta pažiūrėti ir į tai, kas dedama į maistą

Citrina gali būti naudinga, tačiau viena ji nepadengia visos inkstų akmenų profilaktikos. Daug druskos maiste gali didinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Dėl to žmonėms, linkusiems į kalcio akmenis, naudinga mažinti stipriai sūdytų, labai perdirbtų produktų kiekį.

Kita dažna klaida yra visiškai atsisakyti kalcio. Esant kalcio oksalato akmenims normalus kalcio kiekis maiste gali būti net naudingas, nes žarnyne jis prisijungia prie oksalatų ir mažina jų patekimą į šlapimą.

Prie to dar prisideda įprasti dalykai: pakankamai vaisių ir daržovių, mažiau labai sūraus maisto ir skysčiai per visą dieną.

Viena detalė aktuali dantims

Jei citrininis vanduo tampa įpročiu, rūgštį pajunta ne tik skonio receptoriai. Dažnas kontaktas su citrinų rūgštimi ilgainiui gali silpninti dantų emalį.

Todėl geriau ne gurkšnoti labai rūgštaus vandens nuo ryto iki vakaro. Po jo galima burną praskalauti paprastu vandeniu, o dantų nevalyti iškart po rūgštaus gėrimo.

Jei citrina sustiprina rėmenį ar sukelia diskomfortą skrandyje, jos kiekį galima sumažinti. Inkstams naudingas pats pakankamas skysčių kiekis, todėl nebūtina kentėti dėl labai rūgštaus skonio.

Sergant inkstų liga vandens kiekis nėra universalus

Patarimas gerti daugiau vandens tinka sveikam žmogui ar daugeliui linkusių į inkstų akmenis, tačiau yra išimčių.

Sergant pažengusia inkstų liga, širdies nepakankamumu ar esant kitoms būklėms gydytojas gali būti nurodęs riboti skysčius. Tokiu atveju vanduo su citrina irgi įskaičiuojamas į bendrą dienos kiekį.

Jei akmenys jau buvo susidarę kelis kartus, verta žinoti jų sudėtį. Tada daug lengviau suprasti, ar citratai konkrečiam žmogui iš tiesų aktualūs.

Tikroji nauda slypi paprastume

Vanduo su citrina inkstams gali būti geras įprotis dėl labai aiškių priežasčių. Vanduo padeda išlaikyti mažiau koncentruotą šlapimą, o citrina suteikia citratų, galinčių trukdyti formuotis kai kuriems kalcio akmenims.

Jei citrinos skonis dar ir paskatina dažniau rinktis vandenį vietoje saldaus gėrimo, nauda tampa dar praktiškesnė.

Tad už garsaus inkstų valymo pavadinimo slepiasi visai ne mistinis receptas. Tai paprastas gėrimas, kuris gali padėti palaikyti gerą skysčių kiekį ir suteikti inkstų akmenų profilaktikai vertingų citratų.

Šaltiniai

• National Kidney Foundation. Calcium Kidney Stones.
  https://www.kidney.org/kidney-topics/calcium-kidney-stones
• National Kidney Foundation. Kidney Stone Diet Plan and Prevention.
  https://www.kidney.org/kidney-topics/kidney-stone-diet-plan-and-prevention
• Ruggenenti P. ir kt. Fresh lemon juice supplementation for the prevention of recurrent stones in calcium oxalate nephrolithiasis.
  https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34977512/

Sultingos, saldžios ir rugpjūtį lengvai randamos slyvos turi vieną didelį pranašumą: jas labai paprasta valgyti dažniau. Nereikia nieko virti ar maišyti, užtenka nuplauti vaisius ir turite saldų užkandį, kuriame palyginti nedaug kalorijų.

Slyvos geriausiai žinomos dėl poveikio virškinimui, tačiau tuo jų vertė nesibaigia. Jose yra kalio, vitamino C, įvairių augalinių junginių, o tamsioje odelėje randama polifenolių. Slyvų nauda slypi ne viename išskirtiniame vitamine, o visame šių medžiagų derinyje.

Ką iš tikrųjų gaunate suvalgę 100 g šviežių slyvų

Slyvos nėra labai kaloringas vaisius. 100 g porcija turi tik apie 46 kcal, nors dėl natūralaus cukraus prinokęs vaisius gali atrodyti gerokai saldesnis.

100 g šviežių slyvų suteikia:

• 46 kcal
• 0,7 g baltymų
• 0,28 g riebalų
• 11,42 g angliavandenių, iš jų apie 9,92 g cukrų
• 1,4 g skaidulų
• 9,5 mg vitamino C
• 0,028 mg vitamino B1
• 0,026 mg vitamino B2
• 0,417 mg vitamino B3
• 5 µg folio rūgšties
• 0,26 mg vitamino E
• 6 mg kalcio
• 7 mg magnio
• 157 mg kalio
• 0,10 mg cinko
• 16 mg fosforo
• 0,17 mg geležies
• 345 TV vitamino A

Vienas vaisius nepadengs dienos vitaminų ir mineralų poreikio, tačiau slyvos turi kitą privalumą: už nedidelį kalorijų kiekį gaunate vaisių su vandeniu, skaidulomis, mikroelementais ir augaliniais antioksidantais.

Pirmas pokytis gali pasimatyti žarnyne

Jei vaisių ir skaidulų valgoma mažai, slyvos yra labai paprastas būdas jų kiekį padidinti.

Šviežiose slyvose yra apie 1,4 g skaidulų 100 gramų. Jose taip pat natūraliai randama sorbitolio ir organinių rūgščių. Visa tai paaiškina, kodėl slyvos taip stipriai siejamos su lengvesniu tuštinimusi.

Dar ryškesnis poveikis būdingas džiovintoms slyvoms. Jose skaidulų ir sorbitolio yra gerokai daugiau. Klinikiniame tyrime džiovintos slyvos pagerino tuštinimosi dažnį ir išmatų konsistenciją žmonėms, kuriuos vargino vidurių užkietėjimas. Sisteminių tyrimų apžvalga taip pat patvirtino, kad būtent šioje srityje džiovintos slyvos turi stipriausią pagrindą.

Taigi šviežios slyvos puikiai papildo skaidulų turintį maistą, o esant užkietėjusiems viduriams verta prisiminti ir jų džiovintą variantą.

Saldus užkandis, kuriam nereikia pridėtinio cukraus

Čia slyvos laimi labai paprastai. 100 gramų turi apie 46 kcal. Jei vakare saldumyno vietoje suvalgote kelias slyvas, gaunate natūralų saldumą, tačiau kartu ir vandens, skaidulų, kalio bei vitamino C.

Tai nereiškia, kad slyvos pačios tirpdo kilogramus. Tačiau jos yra labai patogus pakeitimas kaloringesniam desertui. Porcija vaisių gali būti ir gana soti, ypač jei slyvos valgomos su natūraliu jogurtu, varške ar keliomis saujelėmis riešutų.

Slyvos turi natūralaus cukraus, tačiau kartu valgomas visas vaisius, o ne geriamos išspaustos sultys. 100 g porcija suteikia apie 11,4 g angliavandenių, todėl ją paprasta įtraukti į įprastą valgymą negaunant šimtų papildomų kalorijų.

Tamsi slyvos odelė nėra tik dėl grožio

Violetinės ir rausvos slyvos turi polifenolių, tarp jų antocianinų. Tai augalinės medžiagos, siejamos su antioksidaciniu poveikiu.

Jos padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, todėl slyvas geriau valgyti su gerai nuplauta odele, o ne ją nulupti. Tyrimų apžvalgoje slyvos išsiskyrė fenolinių junginių gausa, nors nemaža dalis klinikinių tyrimų atlikta naudojant džiovintas slyvas.

Įdomių duomenų yra ir apie cholesterolį. Devynių klinikinių tyrimų analizėje įvairių slyvų produktų vartojimas buvo susijęs su mažesniu MTL cholesterolio kiekiu. Bendras sumažėjimas siekė maždaug 11,5 mg/dl, o ryškesnis rezultatas matytas tyrimuose su džiovintomis slyvomis ir dalyviais, kurie jau turėjo sveikatos sutrikimų.

Todėl širdžiai palankią slyvų pusę galima vertinti per skaidulas, kalį ir polifenolius, o ne tik per vieną vitaminą.

O kalis? Jo yra, bet nereikia slyvų paversti banano pakaitalu

100 g šviežių slyvų yra apie 157 mg kalio. Tai nėra milžiniškas kiekis, tačiau per dieną valgant įvairius vaisius ir daržoves tokios porcijos susideda. Kalis reikalingas nervams, raumenims ir normaliai širdies veiklai. Pakankamas kalio kiekis maiste taip pat svarbus kraujospūdžio reguliavimui.

Todėl slyvos gražiai įsilieja į vaisių įvairovę, ypač jei šalia valgomi ir kiti kalio šaltiniai: bulvės, ankštiniai, pomidorai, bananai ar žalios daržovės.

Džiovintos slyvos turi dar vieną įdomią savybę

12 mėnesių trukusiame tyrime, kuriame dalyvavo moterys po menopauzės, kasdien valgant 50 g džiovintų slyvų, maždaug 4-6 vaisius, geriau išsilaikė klubo kaulų mineralinis tankis, palyginti su kontroline grupe. Tai viena įdomesnių sričių, kur džiovintos slyvos išsiskiria iš kitų džiovintų vaisių.

Svarbu tik nepainioti jų su šviežiomis. Išgarinus vandenį džiovintose slyvose susikoncentruoja ir skaidulos, ir cukrus, ir kalorijos. Todėl šviežių slyvų galima valgyti didesnę porciją, o džiovintas patogiau skaičiuoti vienetais.

Kiek slyvų valgyti per dieną?

Jei kalbame apie šviežias slyvas, praktiška porcija yra 2-4 vaisiai, priklausomai nuo jų dydžio ir viso tos dienos vaisių kiekio.

Galima suvalgyti:

Ryte su avižine koše ar natūraliu jogurtu, tarp valgymų vietoje saldainio ar sausainio, vakare su varške ar keliomis riešutų porcijomis.

Jei slyvų iki šiol beveik nevalgėte, nebūtina iš karto suvalgyti viso dubens. Didesnis kiekis, ypač džiovintų slyvų, dėl sorbitolio ir skaidulų gali gana greitai suaktyvinti žarnyną. 2018 m. tyrime didesnis džiovintų slyvų kiekis padidino išmatų svorį ir tuštinimosi dažnį, tačiau kartu dažniau pasitaikė pilvo pūtimas.

Taigi kas gali pasikeisti valgant slyvas dažniau?

Poveikis nėra vien vidurių užkietėjimo tema. Gaunate mažai kalorijų turintį saldų vaisių, daugiau skaidulų, vitamino C, kalio ir įvairių polifenolių. Žarnynui slyvos gali padėti palaikyti normalesnį tuštinimąsi, o saldumyną pakeitus vaisiais paprasčiau kontroliuoti užkandžių kaloringumą.

Tyrimai su slyvų produktais taip pat pateikia įdomių rezultatų apie MTL cholesterolį, o džiovintos slyvos išsiskiria duomenimis apie žarnyno ir kaulų sveikatą.

Todėl slyvų nauda tikrai neapsiriboja vien geresniu virškinimu. Sezono metu keli prinokę vaisiai yra paprastas būdas į dienos maistą įtraukti daugiau vaisių, skaidulų ir vertingų augalinių medžiagų, kartu nepaverčiant užkandžio kalorijų bomba.

120/80, 130/80, 140/90. Kraujospūdžio skaičių daug, o internete dar galima rasti lentelių, kuriose kiekvienai amžiaus grupei priskiriama vis kita norma. Dėl to 60 ar 70 metų žmogus gali manyti, kad aukštesnis spaudimas jam jau natūraliai priklauso dėl amžiaus.

Taip vertinti nereikėtų. Kraujospūdžio normos pagal amžių nėra paprasta formulė, pagal kurią sulaukus 70 metų 150/90 staiga tampa geru rodmeniu. Dabartinės Europos kardiologų draugijos gairės suaugusiųjų kraujospūdį pirmiausia vertina pagal patį rodmenį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, vartojamus vaistus, savijautą ir bendrą sveikatos būklę.

Lenkijos kardiologas prof. Piotras Jankowskis, kurio paaiškinimus pateikia medicinos portalas Medonet, atkreipia dėmesį į amžių tada, kai kalbama apie jau gydomos hipertenzijos tikslus. Čia atsiranda skaičiai, kuriuos verta žinoti.

Pirmiausia įsiminkite 120/70, 135/85 ir 140/90

Pagal 2024 m. Europos kardiologų draugijos gaires gydytojo kabinete išmatuotas suaugusio žmogaus kraujospūdis skirstomas į tris pagrindines grupes.

• Mažesnis nei 120/70 mmHg laikomas nepadidėjusiu.
• 120-139/70-89 mmHg patenka į padidėjusio kraujospūdžio grupę.
• 140/90 mmHg arba daugiau gydytojo kabinete jau atitinka hipertenzijos ribą.

Namuose riba kiek kitokia. Vidutinis 135/85 mmHg arba didesnis namuose jau atitinka hipertenzijos kriterijų. Taip yra todėl, kad gydymo įstaigoje kraujospūdis daliai pacientų dėl įtampos būna didesnis.

Patogiai tai atrodo taip:

Čia slypi dažna painiava. 135/85 namuose ir 135/85 gydytojo kabinete vertinami ne visai vienodai.

Kraujospūdžio normos pagal amžių: kas keičiasi po 70 metų?

Prof. Jankowskis, remdamasis Lenkijos hipertenzijos rekomendacijomis, gydomiems pacientams pateikia tokius orientyrus.

Iki 69 metų

Žmogui, kuris jau gydomas dėl arterinės hipertenzijos, siekiama 120-129 mmHg sistolinio, tai yra viršutinio, kraujospūdžio. Apatinis rodmuo turėtų būti mažesnis nei 80 mmHg.

Tad gydomam 55 metų žmogui 125/76 mmHg gali būti labai geras rezultatas, jei toks spaudimas gerai toleruojamas.

Nuo 70 metų

Prof. Jankowskio pateiktose Lenkijos rekomendacijose vyresniems pacientams nurodomas 130-139 mmHg sistolinis kraujospūdis, o diastolinis turėtų išlikti mažesnis nei 80 mmHg.

Tačiau čia yra reikšminga naujovė. Naujesnės 2024 m. Europos kardiologų draugijos gairės amžiaus ribą vertina mažiau griežtai ir daugumai gydomų suaugusiųjų, įskaitant geros būklės vyresnius asmenis iki 85 metų, rekomenduoja siekti 120-129 mmHg sistolinio kraujospūdžio, jei toks gydymas nesukelia nemalonių simptomų.

Vadinasi, vien tai, kad žmogui sukako 70 ar 75 metai, nėra priežastis sąmoningai laikyti jo spaudimą aukštesnį.

Sulaukus 85 metų skaičius parenkamas individualiau

Čia gydytojas jau daugiau dėmesio skiria žmogaus fizinei būklei, silpnumui, galvos svaigimui atsistojus, kitoms ligoms ir tam, kaip organizmas toleruoja kraujospūdį mažinančius vaistus.

ESC nurodo, kad 85 metų ir vyresniems pacientams, taip pat esant ryškiam silpnumui ar simptominiam kraujospūdžio kritimui atsistojus, galima rinktis švelnesnį gydymo tikslą. Taigi 85 metų žmogui gydytojas vertins ne vien skaičių matuoklio ekrane.

140/90 nėra gera norma vien dėl to, kad žmogui 60 ar 70 metų

Kraujospūdis iš tiesų linkęs kilti senstant. Kraujagyslės standėja, keičiasi jų elastingumas, prisideda kiti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai.

Tačiau fiziologinis polinkis kraujospūdžiui didėti nereiškia, kad aukštesnis spaudimas tampa nekenksmingas.

Ilgą laiką padidėjęs kraujospūdis apkrauna širdį ir kraujagysles bei didina insulto, infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo riziką. ESC pabrėžia, kad su kraujospūdžiu susijusi širdies ir kraujagyslių rizika didėja palaipsniui, o ne prasideda tik peržengus vieną konkrečią ribą.

Todėl 68 metų žmogui nuolat matuojamas 145/92 mmHg nėra gera norma pagal amžių. Tokius rodmenis verta aptarti su šeimos gydytoju.

Vienas 145/90 matavimas dar nereiškia hipertenzijos

Kraujospūdis per dieną keičiasi. Jį trumpam gali pakelti fizinis krūvis, stresas, skausmas, kofeinas ar pats jaudulys dėl matavimo. Daug informatyviau matuoti kraujospūdį namuose kelias dienas ir stebėti vidurkį.

Kaip pamatuoti, kad skaičius būtų vertas dėmesio

Prieš matuojant bent 5 minutes ramiai pasėdėkite. Nugara turi būti atremta, pėdos padėtos ant grindų, kojos nesukryžiuotos, o ranka ramiai gulėti ant stalo maždaug širdies aukštyje. Manžetė dedama ant nuogos žasto odos.

Bent 30 minučių prieš matavimą geriau nerūkyti, negerti kofeino turinčių gėrimų ir intensyviai nesportuoti. Prieš matuojant verta ištuštinti šlapimo pūslę.

Atlikite du matavimus 1-2 minučių intervalu. ESC rekomenduoja, kai kraujospūdis vertinamas namuose, matuoti ryte ir vakare bent 3 dienas, o dar geriau iki 7 dienų, tada vertinti visų rodmenų vidurkį. Tokie duomenys gydytojui pasako gerokai daugiau nei vienas skaičius, gautas skubant ryte.

Viršutinis ir apatinis spaudimas reiškia skirtingus dalykus

Pirmasis skaičius yra sistolinis kraujospūdis. Jis parodo spaudimą arterijose tuo metu, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują. Antrasis yra diastolinis kraujospūdis, matuojamas širdžiai atsipalaidavus tarp susitraukimų.

Todėl negalima žiūrėti tik į viršutinį skaičių. Pavyzdžiui, 128/94 nėra geras kraujospūdis vien todėl, kad pirmasis rodmuo atrodo puikiai. Padidėjęs apatinis spaudimas irgi turi reikšmę.

Vyresniame amžiuje neretai pasitaiko priešinga situacija, kai sistolinis spaudimas aukštas, o diastolinis išlieka palyginti žemas. Tokį rezultatą taip pat turi įvertinti gydytojas.

Kada aukštas rodmuo jau reikalauja skubios reakcijos

Jeigu matuoklis parodė neįprastai daug, pirmiausia ramiai pasėdėkite ir pakartokite matavimą.

Jeigu kraujospūdis išlieka didesnis nei 180/120 mmHg, tai jau labai aukštas rodmuo. Jei kartu atsirado krūtinės skausmas, dusulys, silpnumas ar tirpimas, regėjimo pokyčiai, sutriko kalba ar atsirado kitas staigus sunkus simptomas, tai gali būti hipertenzinė kritinė būklė. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja tokiu atveju nedelsti ir kviesti skubią pagalbą.

Lietuvoje skubioji medicinos pagalba kviečiama numeriu 112.

Jei rodmuo virš 180/120 išlieka pakartojus matavimą, tačiau minėtų simptomų nėra, su gydytoju vis tiek reikia susisiekti nedelsiant dėl tolimesnio įvertinimo.

Skaičiai, kuriuos verta prisiminti

Kraujospūdžio normos pagal amžių šiandien nėra lentelė nuo 20 iki 90 metų, kurioje su kiekvienu dešimtmečiu leidžiama vis daugiau.

Praktiškai suaugusiajam verta prisiminti kelis orientyrus. Gydytojo kabinete 140/90 mmHg išlieka hipertenzijos riba pagal dabartines Europos gaires. Namuose tam atitinka maždaug 135/85 mmHg vidurkis. Gydant padidėjusį kraujospūdį daugumai suaugusiųjų siekiama 120-129 mmHg sistolinio spaudimo, jei žmogus tokį lygį gerai toleruoja.

Vyresnis amžius pats savaime nėra leidimas nekreipti dėmesio į 145 ar 150 mmHg rodmenis. O sulaukus labai garbaus amžiaus, esant silpnumui, svaigimui ar kitoms ligoms, gydymo tikslą gydytojas pritaiko žmogui individualiai.

Matuojant namuose daugiau pasako kelių dienų vidurkis nei vienas atsitiktinis rytinis skaičius. Būtent tokį kraujospūdžio žurnalą verta pasiimti ir į vizitą pas gydytoją.

Šaltiniai

1. European Society of Cardiology. 2024 ESC Guidelines for the management of elevated blood pressure and hypertension.
   https://academic.oup.com/eurheartj/article/45/38/3912/7741010
2. European Society of Cardiology. 2024 Elevated Blood Pressure and Hypertension Guidelines.
   https://www.escardio.org/guidelines/clinical-practice-guidelines/all-esc-practice-guidelines/elevated-blood-pressure-and-hypertension/
3. Medonet. Normy ciśnienia krwi według wieku. Aktualne wytyczne, 2026.
   https://www.medonet.pl/badania/normy-cisnienia-krwi-wedlug-wieku-jak-interpretowac-wyniki/cbns44j
4. American Heart Association. Home Blood Pressure Monitoring.
   https://www.heart.org/en/health-topics/high-blood-pressure/understanding-blood-pressure-readings/monitoring-your-blood-pressure-at-home
5. American Heart Association. When To Call 911 About High Blood Pressure.
   https://www.heart.org/en/health-topics/high-blood-pressure/understanding-blood-pressure-readings/when-to-call-911-for-high-blood-pressure
6. Bendrasis pagalbos centras. Apie numerį 112.
   https://112.lt/apie-numeri-112/

Ryte nebūtina rinktis vien kavą. Paprastas puodelis žaliosios arbatos turi augalinių medžiagų, kurios palankiai veikia kelis dalykus, nuo kurių priklauso širdies ir kraujagyslių būklė.

Kalba eina apie kraujospūdį, cholesterolį ir pačių kraujagyslių gebėjimą atsipalaiduoti. Ilgalaikiuose tyrimuose žaliosios arbatos mėgėjams nustatyta ir mažesnė insulto rizika.

Kas vyksta išgėrus žaliosios arbatos

Žaliosios arbatos lapuose gausu katechinų. Vienas žinomiausių yra EGCG. Tai augalinis junginys, dėl kurio žalioji arbata taip domina širdies sveikatą tyrinėjančius specialistus.

Vienas jos poveikių susijęs su kraujagyslėmis. Kad kraujas tekėtų laisvai, kraujagyslės turi gebėti atsipalaiduoti ir prireikus išsiplėsti. Arbatoje esantys katechinai siejami su geresniu šiuo procesu. Paprastai tariant, kraujagyslės išlieka lankstesnės, o širdžiai nereikia taip sunkiai stumti kraujo per kraujotakos sistemą.

Iš čia atsiranda ir ryšys su kraujospūdžiu. Klinikiniai tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos vartojimas gali jį šiek tiek sumažinti, o palankesni rezultatai pastebimi ir tarp tų, kurių kraujospūdis jau yra padidėjęs.

Vyrams tai ypač aktualu, nes aukštas kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokio aiškaus diskomforto. Tuo metu kraujagyslės ir širdis jau gauna didesnį krūvį.

Dar vienas pliusas tenka cholesteroliui

Žalioji arbata įdomi ne vien dėl kraujospūdžio. Tyrimų analizė parodė, kad jos vartojimas buvo susijęs su mažesniu bendrojo ir LDL cholesterolio kiekiu. LDL dažnai vadinamas bloguoju cholesteroliu, nes per didelis jo kiekis ilgainiui gali prisidėti prie sankaupų arterijose.

Tad vienas gėrimas veikia kelias širdžiai aktualias kryptis. Jis suteikia antioksidacinių augalinių junginių, palankus kraujagyslių veiklai, gali padėti kraujospūdžiui ir cholesterolio rodikliams.

Dar geriau, jei žalioji arbata pakeičia saldintą kavą, energetinį gėrimą ar saldžias sultis. Nesaldintame puodelyje praktiškai nėra kalorijų ir pridėtinio cukraus.

Su insulto rizika ryšys taip pat pastebėtas

Didelėje ankstesnių tyrimų analizėje žaliosios arbatos vartojimas buvo siejamas su mažesne insulto rizika. Palankus ryšys buvo matomas jau geriant vidutinį jos kiekį, o ne tik labai dideles arbatos porcijas.

Tai suprantama ir žvelgiant į tai, ką žalioji arbata veikia organizme. Padidėjęs kraujospūdis ir nepalankūs cholesterolio rodikliai yra du gerai žinomi insulto rizikos veiksniai. Jei gėrimas yra palankus abiem, jis natūraliai tampa įdomus ir ilgalaikei kraujagyslių priežiūrai.

Tad žalioji arbata širdžiai gali būti visai prasmingas rytinis pasirinkimas, ypač vyrams, kurie iki šiol dieną pradėdavo keliais puodeliais saldintos kavos.

Kaip pasiruošti, kad būtų skanu

Žalioji arbata neturi būti labai karti. Stiprus kartumas neretai atsiranda tada, kai lapeliai užpilami verdančiu vandeniu ir laikomi per ilgai.

Vienam puodeliui imkite vieną arbatos pakelį arba maždaug arbatinį šaukštelį birių lapelių. Užpilkite karštu, bet ne ką tik smarkiai virusiu vandeniu ir palaikykite apie 2–3 minutes.

Jei norisi įdomesnio skonio, tinka citrina, mėta arba plona imbiero riekelė. Cukraus geriau nedėti, ypač jei arbata pasirenkama dėl širdies ir kraujagyslių.

Vienas puodelis ryte yra paprasta pradžia. Arbatoje yra ir kofeino, todėl ji šiek tiek tonizuoja, nors jo paprastai gaunama mažiau nei iš tokio pat dydžio kavos puodelio.

Ypač geras pakeitimas vienam rytiniam įpročiui

Žaliosios arbatos privalumas tas, kad nereikia nieko ruošti iš anksto, skaičiuoti porcijų ar pirkti sudėtingų papildų. Vanduo, arbatos lapeliai ir kelios minutės.

Jei ryte įprastai geriami du ar trys kavos puodeliai, vieną galima pakeisti žaliąja arbata. Dar prasmingesnis keitimas būtų vietoje saldaus energetinio gėrimo ar kavos su sirupais.

Taip kasdien gaunama arbatos katechinų, kartu nepridedant cukraus. O jų poveikis susijęs su tuo, kas širdžiai aktualu metų metus: normalesniu kraujospūdžiu, palankesniais cholesterolio rodikliais ir geresne kraujagyslių veikla. Būtent dėl šių savybių žalioji arbata yra vienas paprasčiausių gėrimų, kurį verta įtraukti į rytą rūpinantis širdimi ir kraujagyslėmis.

Šaltiniai

1. Wang ZM ir kt. Green tea consumption and the risk of stroke: A systematic review and meta-analysis of cohort studies. Nutrition, 2023.
   https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36599267/
2. Rezaei M. ir kt. Effect of green tea supplementation on blood pressure in adults: systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials, 2025.
   https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/40497293/
3. Xu R. ir kt. Effect of green tea consumption on blood lipids: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Nutrition Journal, 2020.
   https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32434539/
4. Shafabakhsh R. ir kt. The effects of catechin on endothelial function: A systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials.
   https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31389256/

ieną geriame prie pusryčių, pilame į kavą ar košę ir retai susimąstome apie jį toliau nei kalcis bei kaulai. Tačiau daugiau nei pusę milijono moterų apėmęs tyrimas parodė įdomų ryšį su storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu.

Mokslininkai pastebėjo, kad moterys, kurios su maistu gaudavo daugiau kalcio, šia liga sirgo rečiau. Papildomi 300 mg kalcio per dieną buvo susiję su maždaug 17 proc. mažesne rizika. Tai apytikriai tiek kalcio, kiek galima gauti iš didesnės stiklinės pieno.

Įdomu ir tai, kad pats pienas tyrime taip pat išsiskyrė. Maždaug 200 g didesnis pieno kiekis per dieną buvo susijęs su 14 proc. mažesne kolorektalinio vėžio rizika.

Daugiau nei pusė milijono moterų ir 12 tūkstančių vėžio atvejų

Tyrimas buvo gerokai didesnis nei įprastos mitybos apklausos. Mokslininkai analizavo 542 778 moterų mitybą ir vertino net 97 skirtingus maisto produktus bei maistines medžiagas.

Per stebėjimo laikotarpį kolorektalinis vėžys buvo nustatytas 12 251 moteriai.

Tada ir išryškėjo kalcis. Iš visų nagrinėtų mitybos veiksnių jis buvo vienas stipriausiai susijusių su mažesne ligos rizika. Pieno, jogurto ir kai kurių kitų pieno produktų rezultatai atrodė palankūs, tačiau detalesnė analizė parodė, kad didelę šio ryšio dalį gali paaiškinti būtent kalcis.

Tai dera ir su ankstesniais duomenimis. Pasaulio vėžio tyrimų fondas pieno produktų vartojimą vertina kaip veiksnį, susijusį su mažesne kolorektalinio vėžio rizika, o kalcis laikomas viena pagrindinių galimų priežasčių.

Kodėl kalcis toks naudingas?

Žarnyne kalcis daro daugiau nei prisideda prie kaulų ir dantų tvirtumo.

Viena iš aiškinamų priežasčių yra jo gebėjimas prisijungti prie tulžies rūgščių ir laisvųjų riebalų rūgščių. Taip sumažėja jų poveikis storosios žarnos gleivinei. Mokslininkai taip pat nagrinėja kalcio poveikį pačioms žarnyno ląstelėms.

Paprastai tariant, kalcis gali būti viena iš medžiagų, padedančių žarnyno gleivinei ilgainiui išlikti palankesnėje aplinkoje.

Ir čia pienas yra labai patogus produktas. Vienoje stiklinėje gauname ne tik kalcio, bet ir baltymų, vitamino B12, jodo bei kitų maistinių medžiagų.

Pieno nemėgstate? Kalcio yra ir kitur

Pieno gerti nebūtina, kad mityboje netrūktų kalcio. Jo galima surinkti iš skirtingų produktų per visą dieną.

Geri pasirinkimai yra:

• natūralus jogurtas ir kefyras
• sardinės su minkštais kauliukais
• kalciu papildytas tofu
• kalciu papildyti sojų ar kiti augaliniai gėrimai
• kai kurios žalios daržovės
• sezamų sėklos ir tahini
• migdolai

Su augaliniais gėrimais pravartu pasižiūrėti į etiketę. Jei jie papildyti kalciu, 100 ml dažnai gali turėti panašų jo kiekį kaip pienas. Nepapildytų produktų sudėtis gali labai skirtis.

Pienas be laktozės irgi išlieka kalcio šaltiniu, todėl netoleruojant laktozės nebūtinai tenka atsisakyti visų pieno produktų.

Tyrimas parodė ir kitą mitybos pusę

Toje pačioje analizėje ryškiai išsiskyrė alkoholis. Papildomi 20 g alkoholio per dieną buvo susiję su maždaug 15 proc. didesne kolorektalinio vėžio rizika. Raudona ir perdirbta mėsa taip pat buvo susijusi su didesne rizika. Papildomi 30 g per dieną tyrime ją padidino maždaug 8 proc.

Kartu palankūs ryšiai pastebėti valgant vaisius, viso grūdo produktus ir gaunant daugiau skaidulų, nors kalcio ryšys buvo vienas ryškiausių.

Iš viso tyrimo susidaro gana pažįstamas vaizdas. Daugiau paprasto maisto, daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir pakankamai kalcio, mažiau perdirbtos mėsos bei alkoholio.

O paprasta stiklinė pieno čia gali labai lengvai rasti savo vietą. Jei pieną mėgstate ir gerai toleruojate, maždaug stiklinė per dieną yra vienas paprasčiausių būdų papildyti mitybą kalciu. Didelis Oksfordo tyrimas rodo, kad šis mineralas gali būti svarbus ne tik kaulams, bet ir ilgalaikei žarnyno sveikatai.

2 tipo diabetas paprastai siejamas su cukraus kiekiu kraujyje, kūno svoriu, paveldimumu ir fiziniu aktyvumu. Naujas tyrimas parodė dar vieną įdomią vietą, kurioje pokyčių gali atsirasti gerokai anksčiau, tai žarnynas.

Mokslininkai ištyrė daugiau nei 4600 suaugusiųjų žarnyno bakterijas ir stebėjo jų sveikatą vidutiniškai apie penkerius metus. Paaiškėjo, kad dalyvių, kuriems vėliau išsivystė 2 tipo diabetas, žarnyno mikrobiota jau tyrimo pradžioje turėjo išskirtinių požymių.

Tai nereiškia, kad žarnyno bakterijų tyrimas šiandien gali pasakyti, kas susirgs diabetu. Tačiau rezultatai suteikia daugiau informacijos apie tai, kas organizme vyksta dar prieš nustatant ligą.

Beveik 400 dalyvių vėliau išsivystė diabetas

Tyrime dalyvavo 4685 suaugusieji. Pradžioje jie nesirgo 2 tipo diabetu ir nevartojo vaistų nuo šios ligos.

Per maždaug penkerių metų stebėjimą 383 dalyviams išsivystė 2 tipo diabetas. Mokslininkai palygino jų ankstesnius išmatų mėginius su likusių dalyvių mėginiais.

Rasti devyni bakterijų tipai, kurių kiekis buvo susijęs su vėlesne diabeto rizika. Šeši iš jų buvo susiję su didesne, trys su mažesne rizika. Mokslininkai pastebėjo ir skirtumų bakterijų atliekamuose medžiagų apykaitos procesuose.

Kitaip tariant, prieš pakylant cukraus kiekiui iki diabeto ribos, tam tikrų skirtumų jau buvo galima aptikti žarnyne.

Viena bakterija tyrėjus nustebino labiausiai

Tarp išsiskyrusių bakterijų buvo Akkermansia muciniphila. Ji gerai žinoma žarnyno mikrobiomos tyrimuose ir ankstesniuose darbuose neretai buvo siejama su palankesne medžiagų apykaitos būkle.

Naujame tyrime vaizdas buvo kitoks. Didesnis šios bakterijos kiekis buvo susijęs su didesne būsimo 2 tipo diabeto rizika. Kodėl?

Čia įdomiausia pasirodė mityba. Ryšys tarp Akkermansia muciniphila ir diabeto rizikos keitėsi priklausomai nuo to, kiek skaidulų dalyviai gaudavo su maistu. Tyrėjai mano, kad tos pačios bakterijos poveikis organizmui gali priklausyti nuo aplinkos, kurią jai sukuria mityba.

Tad žarnyno mikrobiotos nereikėtų skirstyti vien į geras ir blogas bakterijas. Jų veikla priklauso ir nuo to, kuo jos maitinamos.

Skaidulos čia tampa ypač įdomios

Žarnyno bakterijoms maistas yra tai, ką suvalgome mes. Skaidulų gauname iš daržovių, vaisių, ankštinių produktų, avižų, kitų viso grūdo produktų, riešutų ir sėklų.

Dalis žarnyno bakterijų skaidulas fermentuoja ir iš jų gamina junginius, kurie naudojami žarnyno gleivinės bei kitų organizmo procesų veikloje.

Naujas tyrimas neparodė, kad vien padidinus skaidulų kiekį galima apsisaugoti nuo diabeto. Jis parodė įdomesnį dalyką: bakterijos ir mityba veikia kartu, todėl vien tik bakterijos pavadinimas dar nepasako visos istorijos.

Praktiškai skaidulų kiekį lengviausia didinti ne papildais, o maistu:

• pusryčiams rinktis avižas ar kitus viso grūdo produktus
• dažniau valgyti pupeles, lęšius ir žirnius
• prie pietų ar vakarienės pridėti daržovių
• vaisius valgyti sveikus, o ne vien gerti jų sultis
• užkandžiui rinktis riešutus ar sėklas

Didinant skaidulų kiekį verta tai daryti palaipsniui ir gerti pakankamai skysčių, nes staigus didelis kiekis gali sukelti pilvo pūtimą.

Ar greitai diabetą tikrinsime iš išmatų mėginio?

Tokia galimybė tyrėjams atrodo perspektyvi. Ateityje mikrobiotos duomenys galėtų papildyti jau naudojamus diabeto rizikos vertinimo būdus.

Tačiau vaistinėje parduodamas ar internete užsakomas mikrobiomo testas šiuo metu negali pakeisti diabeto tyrimų.

Prediabetas ir 2 tipo diabetas nustatomi kraujo tyrimais. Vienas jų yra HbA1c, parodantis vidutinį gliukozės kiekį per maždaug tris mėnesius. Taip pat naudojamas gliukozės tyrimas nevalgius ir gliukozės toleravimo mėginys.

Tai aktualu ir dėl kitos priežasties. Ankstyvas padidėjęs cukraus kiekis gali nesukelti aiškių simptomų. Todėl esant didesnei rizikai verta ne laukti, kol atsiras troškulys ar kiti požymiai, o aptarti kraujo tyrimą su gydytoju.

Ką galima padaryti nelaukiant naujų mikrobiomo testų

Naujas atradimas nekeičia pagrindinių 2 tipo diabeto prevencijos priemonių.

Jei yra antsvorio, net palyginti nedidelis jo sumažinimas gali turėti reikšmės. Fizinis aktyvumas taip pat mažina riziką. NIDDK rekomenduoja siekti bent maždaug 30 minučių aktyvumo penkias dienas per savaitę, o mityboje mažinti saldintų gėrimų ir daug kalorijų turinčių stipriai perdirbtų produktų kiekį.

Įdomu tai, kad tokia mitybos kryptis kartu palanki ir žarnyno mikrobiotai. Daržovės, ankštiniai, viso grūdo produktai, vaisiai, riešutai ir sėklos suteikia skaidulų, kuriomis naudojasi žarnyno bakterijos.

Žarnyno mikrobiota ir diabetas dabar atrodo susiję kur kas anksčiau, nei liga nustatoma įprastais būdais. Naujas tyrimas parodė, kad skirtumus galima pastebėti likus keleriems metams iki diagnozės. Kol mikrobiomo tyrimai dar nėra įprastas diabeto rizikos testas, geriausiai patikrintas kelias išlieka paprastesnis, kraujo tyrimai, judėjimas, kūno svorio kontrolė ir skaidulų turtingas maistas.

Šaltiniai

1. Toubon G. ir kt. Gut microbiome composition and functional potential associate with incident type 2 diabetes in 4,685 adults from a Swedish prospective cohort. Cell Reports Medicine, 2026.
   https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/42202790/
2. Chalmers University of Technology. Gut microbiota can predict risk of type 2 diabetes, years before it develops.
   https://www.chalmers.se/en/current/news/life_gut-microbiota-can-predict-risk-of-type-2-diabetes-years-before-it-develops/
3. National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases. The A1C Test & Diabetes.
   https://www.niddk.nih.gov/health-information/diagnostic-tests/a1c-test
4. National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases. Preventing Type 2 Diabetes.
   https://www.niddk.nih.gov/health-information/diabetes/overview/preventing-type-2-diabetes

Omega-3 kapsulės dažnai pasirenkamos tikintis ilgiau išsaugoti gerą atmintį ir smegenų veiklą. DHA iš tiesų yra svarbi smegenų ląstelių membranų dalis, tačiau iš to dar negalima daryti išvados, kad papildoma kapsulė apsaugos nuo su amžiumi susijusio atminties silpnėjimo.

2026 metais paskelbtas ilgalaikis tyrimas pateikė netikėtą rezultatą. Omega-3 papildus vartojusių vyresnių dalyvių pažintinių gebėjimų testų rezultatai blogėjo greičiau nei jų nevartojusių. Tyrimas neįrodo, kad žuvų taukai blogina atmintį, tačiau suteikia rimtą priežastį nevertinti kapsulių kaip automatinės smegenų apsaugos.

Stebėjo 819 vyresnių suaugusiųjų

Tyrėjai pasinaudojo Alzheimerio ligos neurovaizdavimo iniciatyvos ADNI duomenimis. Pradinėje duomenų bazėje buvo 1814 dalyvių, o palyginimui sudaryta 819 asmenų grupė. Joje buvo 273 omega-3 papildų vartotojai ir 546 panašaus amžiaus, lyties, APOE ε4 geno bei pradinės pažintinės būklės dalyviai, kurie omega-3 nevartojo. Vidutinė stebėjimo trukmė siekė penkerius metus.

Dalyvių amžius buvo nuo 55 iki 90 metų. Grupėje buvo tiek gerą pažintinę būklę turinčių asmenų, tiek turinčių atminties sutrikimų ar Alzheimerio ligą. Daugiausia vartotas omega-3 papildas buvo žuvų taukai.

Atmintis ir kitos pažintinės funkcijos buvo vertinamos keliais standartiniais testais. Papildus vartojusių dalyvių rezultatai laikui bėgant prastėjo greičiau pagal visus tris pagrindinius tyrime naudotus vertinimus.

Tyrėjai nagrinėjo ir smegenų vaizdus. Greitesnis testų rezultatų blogėjimas nebuvo paaiškintas didesniu amiloido ar tau baltymų kaupimusi ir nebuvo siejamas su ryškesne pilkosios medžiagos atrofija. Ryšys pastebėtas su mažėjančiu gliukozės naudojimu tam tikrose smegenų srityse, tačiau autoriai šį mechanizmą vertina kaip toliau tikrintiną galimybę, o ne galutinį paaiškinimą.

Tyrimas neįrodė, kad kapsulės gadina atmintį

Čia yra detalė, kurios praleisti negalima. Dalyviai nebuvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes ir mokslininkai nepaskyrė vieniems žuvų taukų, o kitiems placebo.

Tai buvo stebėjimo tyrimas. Tyrėjai nustatė ryšį tarp papildų vartojimo ir greitesnio pažintinių gebėjimų blogėjimo, tačiau negalėjo įrodyti, kad būtent papildai sukėlė tokį rezultatą.

Galimas ir visai paprastas paaiškinimas. Dalis dalyvių galėjo pradėti vartoti omega-3 jau pastebėję atminties pokyčius ar turėdami didesnę sveikatos problemų riziką. Statistiniai metodai sumažina tokių skirtumų įtaką, bet jų visiškai panaikinti negali.

Tyrimas neatsako ir į klausimą, kokia omega-3 dozė būtų geriausia smegenims. Papildų sudėtis, EPA ir DHA santykis, vartojimo priežastys bei individuali sveikatos būklė gali skirtis.

Ankstesni dideli tyrimai kapsulėms irgi nedavė aiškaus pranašumo

Naujas darbas neatsirado tuščioje vietoje. Abejonių dėl Omega-3 papildų atminčiai buvo ir anksčiau.

2020 metų sisteminėje apžvalgoje buvo įvertinti 38 atsitiktinių imčių tyrimai, kuriuose dalyvavo beveik 50 tūkst. asmenų. Ilgos grandinės omega-3 papildai turėjo labai mažą poveikį arba jo visai neturėjo naujiems pažintinių funkcijų sutrikimams ir bendram protinių gebėjimų išsaugojimui.

Kitoje apžvalgoje buvo išnagrinėti 24 didesni tyrimai. Tik penkiuose pastebėtas pažintinių funkcijų pagerėjimas. Alzheimerio liga sergančių dalyvių tyrimuose naudos nerasta, o autoriai pažymėjo, kad sveikai populiacijai kapsulių nauda smegenų apsaugai lieka neįrodyta.

Rezultatai nėra visiškai vienodi. Kai kurios apžvalgos rado nedidelę naudą atminčiai tarp vyresnių asmenų, kurie nesirgo demencija, o atskiruose tyrimuose geresni rezultatai pastebėti esant lengvam pažintinių funkcijų sutrikimui. Tai viena priežasčių, kodėl omega-3 ir smegenų ryšio tyrimai tęsiami.

Žuvis ir kapsulė nėra lygiaverčiai pasirinkimai

Naujasis 2026 metų tyrimas nagrinėjo papildų vartojimą, o ne riebios žuvies valgymą. Šių dviejų dalykų suplakti nereikėtų.

Lašiša, silkė, sardinės ir skumbrė suteikia EPA bei DHA, bet kartu gauname baltymų, vitamino D, seleno, jodo ir kitų maistinių medžiagų. Kapsulėje daugiausia lieka koncentruotos riebalų rūgštys.

Nacionalinis senėjimo institutas nurodo, kad mityba, kurioje reguliariai valgoma žuvies, stebėjimo tyrimuose siejama su geresnėmis pažintinėmis funkcijomis ir lėtesniu jų silpnėjimu. Tuo pat metu klinikiniai omega-3 kapsulių tyrimai davė nevienodus arba neigiamus rezultatus.

NIH specialistų apžvalgoje išvada panaši: teigiami duomenys apie omega-3 ir smegenų sveikatą nuosekliau matomi vertinant žuvies vartojimą, o įtikinamų įrodymų, kad omega-3 papildai apsaugo nuo Alzheimerio ligos ar pažintinių funkcijų silpnėjimo, nėra.

EPA ir DHA galima gauti iš:

• lašišos
• sardinių
• silkės
• skumbrės
• upėtakio
• tuno, atsižvelgiant į jo rūšį ir gyvsidabrio kiekį

Linų sėmenyse, chia sėklose, graikiniuose riešutuose ir rapsų aliejuje yra kitos omega-3 rūgšties, ALA. Organizmas dalį jos gali paversti EPA ir DHA, tačiau šis virsmas yra ribotas.

Jei kapsules vartojate tik dėl atminties

Naujo tyrimo rezultatai nėra priežastis išmesti visas omega-3 kapsules. Jų paskirtis gali būti visai kita. Pavyzdžiui, didesnės EPA ir DHA dozės gali būti naudojamos trigliceridams mažinti, o konkrečiais atvejais jas gali rekomenduoti gydytojas.

Jei papildas vartojamas savarankiškai vien todėl, kad tikimasi pagerinti atmintį, verta įvertinti, ar tam yra reali priežastis. Kapsulė nėra lygiavertė nei žuvies porcijai, nei visavertei mitybai, o dabartiniai klinikiniai duomenys neleidžia pažadėti apsaugos nuo atminties silpnėjimo.

Didesnės dozės irgi nėra automatiškai naudingesnės. Omega-3 papildai gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, o keliuose dideliuose širdies ir kraujagyslių ligų tyrimuose 4 g per dieną dozės buvo siejamos su šiek tiek padidėjusia prieširdžių virpėjimo rizika.

Jei omega-3 paskirti dėl padidėjusių trigliceridų ar kitos medicininės priežasties, naujas atminties tyrimas nėra pagrindas savarankiškai jų nutraukti. Visai kita situacija, kai kapsulės perkamos tik kaip apsauga nuo užmaršumo. Tokiam pažadui dabartinių įrodymų neužtenka.

Šaltiniai

• Liao ZB, Hu ZC, Zeng GH ir kt. Omega-3 papildų vartojimas ir kognityvinių funkcijų pokyčiai vyresniame amžiuje, 2026. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2274580726000932
• PubMed. The association between omega-3 supplementation and cognitive decline in older adults. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/42000571/
• National Center for Complementary and Integrative Health. Omega-3 papildai ir kognityvinė funkcija. https://www.nccih.nih.gov/health/providers/digest/dietary-supplements-and-cognitive-function-dementia-and-alzheimers-disease-science
• National Institute on Aging. Mityba ir Alzheimerio ligos prevencija. https://www.nia.nih.gov/health/alzheimers-and-dementia/what-do-we-know-about-diet-and-prevention-alzheimers-disease
• Brainard JS ir kt. Omega-3 ir kognityvinės funkcijos: atsitiktinių imčių tyrimų sisteminė apžvalga. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32305302/
• NIH Office of Dietary Supplements. Omega-3 Fatty Acids. https://ods.od.nih.gov/factsheets/Omega3FattyAcids-HealthProfessional/