Žalias svogūnas dažnai minimas kaip paprastas produktas, galintis papildyti subalansuotą mitybą. Tačiau jo poveikis nėra toks aiškus, kad svogūną būtų galima laikyti diabeto ar atsparumo insulinui gydymo priemone.

Maži tyrimai rodo įdomias sąsajas, tačiau jų rezultatus reikia vertinti atsargiai. Tyrimuose dalyvavo skirtingos žmonių grupės, o naudotas svogūnų kiekis ne visada atitiko įprastą porciją prie pietų ar vakarienės.

Ką parodė nedideli tyrimai

Viename senesniame tyrime dalyviai suvalgė apie 100 gramų žalio raudonojo svogūno. Po keturių valandų jų cukraus kiekis kraujyje buvo mažesnis, tačiau tyrimas neatsakė, kiek ilgai šis pokytis išliko ir ar iš tiesų pagerėjo jautrumas insulinui.

Kitas tyrimas atliktas su krūties vėžiu sergančiomis moterimis, kurioms buvo taikoma doksorubicino pagrindu paremta chemoterapija. Aštuonias savaites kasdien vartojusių 100-160 gramų šviežio geltonojo svogūno dalyvių cukraus kiekio ir atsparumo insulinui rodikliai buvo geresni nei tų, kurios valgė 30-40 gramų svogūno.

Vis dėlto šių rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti visiems. Tyrime dalyvavo specifinė pacientų grupė, o gydymas nuo vėžio taip pat galėjo turėti įtakos rezultatams.

Kas svogūne domina mokslininkus

Kvercetinas
Svogūnuose yra kvercetino – antioksidanto, siejamo su uždegiminių procesų ir oksidacinio streso mažinimu. Šie procesai gali trukdyti insulinui tinkamai veikti, todėl kvercetinas tiriamas kaip medžiaga, galinti prisidėti prie geresnio gliukozės pasisavinimo.

Tačiau didelė dalis kvercetino tyrimų atlikta laboratorijose arba su gyvūnais. Tai, kad tam tikras junginys veikia atskirai, dar neįrodo, kad įprasta svogūno porcija pakeis konkretaus žmogaus cukraus kiekį kraujyje.

Prebiotinės skaidulos
Svogūnuose yra fermentuojamų skaidulų, tarp jų ir inulino. Jos maitina žarnyno bakterijas, o sveikesnė žarnyno mikrobiota siejama su geresne medžiagų apykaitos veikla. Vis dėlto mokslininkai dar aiškinasi, kiek prie šio poveikio prisideda būtent svogūnai.

Sieros junginiai
Svogūnuose esantys sieros junginiai taip pat tiriami dėl galimo vaidmens reguliuojant cukraus kiekį kraujyje. Kol kas nenustatyta nei veiksminga dozė, nei konkretus vartojimo režimas, kuris patikimai pagerintų jautrumą insulinui.

Įprasta porcija cukraus kiekio staigiai nekelia

Svogūnuose nėra daug angliavandenių, ypač jei kalbame apie įprastą kiekį, naudojamą salotoms, sumuštiniui ar karštam patiekalui pagardinti. Todėl žalias svogūnas dažniausiai nėra produktas, kurio reikėtų vengti vien dėl galimo staigaus gliukozės šuolio.

Maistiniu požiūriu tinka ir žalias, ir termiškai apdorotas svogūnas. Žalias variantas išsaugo traškumą ir suteikia patiekalui ryškesnį skonį, o keptas ar troškintas tampa švelnesnis. Svarbiau ne ieškoti stebuklingos dozės, o vertinti visą valgį ir bendrą mitybos planą.

Kada svogūnas gali sukelti diskomfortą

Svogūnuose esančius FODMAP grupės angliavandenius dalis žmonių virškina sunkiau. Dėl to gali padidėti dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ar spazmai, ypač sergant dirgliosios žarnos sindromu.

• Pradėkite nuo mažesnio kiekio, jei žalias svogūnas dažnai sukelia pilvo pūtimą.
• Stebėkite, ar simptomai priklauso nuo žalio, o ne termiškai apdoroto svogūno.
• Jei diskomfortas kartojasi, aptarkite mitybą su gydytoju arba dietistu.

Svogūnas nepakeičia gydymo

Jeigu diagnozuotas diabetas, atsparumas insulinui ar padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, svogūnas neturėtų pakeisti paskirtų vaistų, gliukozės stebėjimo ar gydytojo rekomenduoto mitybos plano. Net ir palankus, mažai angliavandenių turintis produktas veikia tik kaip bendros mitybos dalis.

Žalias svogūnas gali būti praktiškas pasirinkimas subalansuotuose patiekaluose, tačiau dabartiniai duomenys yra riboti ir priklauso nuo konkretaus tyrimo aplinkybių. Įtraukite jį dėl skonio ir maistinės sudėties, bet ne kaip savarankišką būdą kontroliuoti gliukozę.

Šaltiniai

• Consumption of Fresh Yellow Onion Ameliorates Hyperglycemia and Insulin Resistance in Breast Cancer Patients During Doxorubicin-Based Chemotherapy: A Randomized Controlled Clinical Trial
• Preliminary Study of the Clinical Hypoglycemic Effects of Allium cepa (Red Onion) in Type 1 and Type 2 Diabetic Patients
• A Review of Anti-Inflammatory, Antioxidant, and Immunomodulatory Effects of Allium cepa and Its Main Constituents

Granatai ir vynuogės širdžiai gali būti vertingi dėl skaidulų, antioksidantų ir flavonoidų. Abu vaisiai siejami su širdies ir kraujagyslių sistemai palankia mityba, tačiau jų maistinė sudėtis skiriasi.

Vieno aiškaus nugalėtojo čia nėra. Daugiausia naudos suteikia ne pasirinkimas tarp granatų ir vynuogių, o įvairesnis vaisių vartojimas.

Granatai išsiskiria antioksidantais

Granatų sėklos ir jų sultys turi daug antioksidantų, ypač punikalaginų. Šie junginiai siejami su apsauga nuo oksidacinio streso, kuris gali pažeisti ląsteles, taip pat su mažesniu uždegiminiu aktyvumu.

Granatų vartojimas taip pat nagrinėtas kraujospūdžio tyrimuose. Sisteminių apžvalgų duomenys rodo, kad granatų produktai gali būti susiję su palankesniais kraujospūdžio rodikliais, tačiau tai nėra priežastis atsisakyti gydytojo paskirtų vaistų ar gydymą pakeisti sultimis.

Granatų sėklos yra sultingos, todėl jas galima valgyti vienas, berti į jogurtą, košę, salotas ar grūdų patiekalus. Renkantis sultis, geriau ieškoti 100 proc. granatų sulčių be pridėtinio cukraus.

Vynuogėse gausu polifenolių

Vynuogės taip pat turi širdžiai palankių augalinių junginių. Jose gausu polifenolių, ypač flavonoidų, kurie nagrinėjami dėl galimo poveikio oksidaciniam stresui, uždegimui ir kraujagyslių būklei.

Tamsiose vynuogėse randama resveratrolio. Šis junginys tyrinėjamas dėl sąsajų su cholesterolio apykaita ir cukraus kiekio kraujyje reguliavimu, tačiau vien vynuogių poveikis šiems rodikliams nėra pakankamai stiprus, kad jos pakeistų gydymą ar subalansuotą mitybą.

Vynuogės patogios kaip užkandis, tačiau jas galima dėti ir į salotas, košes, kokteilius, kuskusą ar grūdų dubenėlius. Užšaldytos uogos įgauna kitokią tekstūrą ir gali tapti gaiviu desertu.

Skaidulų daugiau suteikia granatai

Granatų ir vynuogių skirtumas ypač išryškėja palyginus skaidulų kiekį. Maždaug 100 gramų granatų yra apie 4 gramus skaidulų, o 92 gramuose, arba viename puodelyje, vynuogių – apie 1 gramą.

Skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems, palaiko žarnyno veiklą ir gali prisidėti prie palankesnio cukraus, cholesterolio bei kraujospūdžio reguliavimo. Didesnis skaidulų kiekis mityboje taip pat siejamas su mažesne širdies ligų rizika.

• 1/2 puodelio granatų sėklų suteikia apie 72 kalorijas ir 3,5 gramo skaidulų
• 1 puodelis vynuogių turi apie 62 kalorijas ir 1 gramą skaidulų
• Abiejose porcijose yra maždaug po 16 gramų angliavandenių
• Granatų porcijoje yra apie 12 gramų cukrų, o vynuogių – apie 15 gramų

Vynuogėse daugiau vandens, todėl jos yra lengvos ir sultingos. Granatai suteikia daugiau skaidulų, kalcio ir šiek tiek daugiau sotumo, tačiau vynuogės išsiskiria geležies kiekiu.

Granatai ir vynuogės širdžiai tinka kartu

Granatai ir vynuogės širdžiai neturėtų būti supriešinami. Vieni vaisiai suteikia daugiau skaidulų, kiti – vandens, skirtingų polifenolių ar kitų maistinių medžiagų. Įtraukus abu, mityba tampa įvairesnė.

Juos galima derinti su riešutais, sėklomis ar liesu sūriu. Toks derinys suteikia ne tik vaisių angliavandenių, bet ir baltymų bei riebalų, todėl užkandis tampa sotesnis.

Kada reikėtų būti atsargesniems

Granatų šakelių, šaknų, žievės ir baltų pertvarėlių valgyti nereikėtų, nes jose gali būti kenksmingų medžiagų. Maistui vartojamos sėklos arba jų sultys.

Jeigu vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus, statinus ar kraują skystinantį varfariną, prieš reguliariai gerdami granatų sultis pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Granatai gali sustiprinti kai kurių vaistų poveikį ar keisti jų veikimą.

Širdžiai palankiausia strategija paprasta: rinkitės įvairius vaisius, valgykite juos kuo mažiau apdorotus ir nepaverskite vieno produkto vieninteliu sveikatos sprendimu.

Šaltiniai

• The Effects of Pomegranate Consumption on Blood Pressure in Adults: A Systematic Review and Meta-Analysis
• Grape Polyphenols’ Effects in Human Cardiovascular Diseases and Diabetes
• The Effects of Pomegranate Consumption on Inflammatory and Oxidative Stress Biomarkers in Adults: A Systematic Review and Meta-Analysis

Žalioji arbata dažnai siejama su gera savijauta, tačiau jos poveikio nereikėtų vertinti kaip apsaugos nuo peršalimo ar gripo. Puodelis šio gėrimo gali papildyti sveiką mitybą, bet vien jo neužtenka imuninei sistemai sustiprinti.

Žalioji arbata imunitetui įdomi dėl joje esančių katechinų, ypač epigalokatechino galato, trumpiau vadinamo EGCG. Šie augaliniai junginiai siejami su organizmo antioksidacine apsauga, tačiau įprastas gėrimas nėra tas pats, kas koncentruotas papildas.

Kuo žalioji arbata susijusi su antioksidacine apsauga

Imuninė sistema, kovodama su ligų sukėlėjais, natūraliai sukuria reaktyvių molekulių. Jos padeda reaguoti į mikrobus, tačiau didesnis jų kiekis gali skatinti oksidacinį stresą ir pažeisti ląsteles bei audinius.

Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali prisidėti prie antioksidacinės sistemos veiklos. Kai kuriuose tyrimuose stebėti geresni kelių antioksidacinės apsaugos rodiklių rezultatai ir mažesni oksidacinės žalos požymiai.

Vis dėlto tai nereiškia, kad kasdienis puodelis užkirs kelią infekcijai. Tyrimuose naudoti skirtingi gėrimai, ekstraktai ir katechinų kiekiai, todėl jų rezultatų negalima tiesiogiai perkelti į kiekvieną namuose paruoštą arbatą.

Uždegimo rodikliai keičiasi ne visada

Uždegimas yra svarbi organizmo gynybinė reakcija, tačiau žaliosios arbatos poveikis su juo susijusiems rodikliams nėra vienodas. Vieni biologiniai žymenys gali pasikeisti, o kiti išlieka nepakitę.

Dėl to būtų netikslu teigti, kad žalioji arbata apskritai mažina uždegimą ar pagerina imuninės sistemos veiklą. Vieno kraujo rodiklio pokytis dar neparodo, kad žmogus rečiau sirgs arba greičiau pasveiks.

Peršalimo simptomams poveikis ribotas

Kai kurie duomenys sieja arbatos katechinus su silpnesniais tam tikrais peršalimo simptomais, pavyzdžiui, sloga, nosies užgulimu ar galvos skausmu. Tačiau dėl kosulio, gerklės skausmo ir karščiavimo rezultatai nėra pakankamai nuoseklūs.

Šį skirtumą svarbu prisiminti tuomet, kai žalioji arbata imunitetui pristatoma kaip apsauga nuo kvėpavimo takų infekcijų. Ji gali būti malonus šiltas gėrimas ligos metu, tačiau neturėtų pakeisti gydytojo rekomendacijų ar kitų svarbių sveikatos priemonių.

Galimas ryšys su žarnyno barjeru

Žarnyno barjeras padeda išlaikyti bakterijas ir jų dalis žarnyne, kad jos nepatektų į kraują ir nesukeltų nereikalingos imuninės reakcijos. Katechinai gali veikti šio barjero funkciją, tačiau dauguma tokių duomenų gauta tiriant koncentruotus ekstraktus.

Todėl žaliosios arbatos puodelio nereikėtų prilyginti maisto papildui. Įprastame gėrime esančio katechinų kiekio gali nepakakti tokiam pačiam poveikiui, koks stebimas laboratoriniuose ar ekstraktų tyrimuose.

Kaip gerti žaliąją arbatą be perteklinių pažadų

Arbatą ruoškite pagal ant pakuotės pateiktas instrukcijas. Ilgesnis mirkymas nepadarys jos veiksmingesnės, tačiau gali suteikti kartų skonį.

• Žaliąją arbatą galima gerti karštą arba atvėsintą.
• Atvėsinimas nepanaikina joje esančių naudingų augalinių junginių.
• Skoniui galima įdėti citrinos, mėtų ar imbiero.
• Gėrimas neturėtų pakeisti visaverčių valgymų.

Imuninės sistemos veiklai svarbūs ne tik augaliniai junginiai, bet ir pakankamas baltymų kiekis, įvairūs vaisiai bei daržovės, C ir D vitaminai, cinkas, selenas, kokybiškas miegas, rankų higiena ir rekomenduojami skiepai.

Taigi žalioji arbata gali būti viena iš sveikos mitybos dalių, tačiau jos nereikėtų laikyti vaistu nuo infekcijų. Didesnę reikšmę turi ne vienas gėrimas, o nuoseklus įvairių sveikatai palankių pasirinkimų derinys.

Saldūs gėrimai ir cukrus dažnai siejami ne tik su desertais. Nemažai cukraus gauname iš to, ką geriame, o skystas cukrus sotumo suteikia mažiau nei įprastas maistas.

Jeigu norite sumažinti cukraus kiekį, pirmiausia peržiūrėkite savo gėrimų pasirinkimus. Kai kurie iš jų atrodo visai nekalti, tačiau viena porcija gali sudaryti didelę dalį visos dienos pridėtinio cukraus ribos.

Saldūs gėrimai cukraus kiekį padidina labai greitai

Per didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su didesne nutukimo, 2 tipo cukrinio diabeto ir širdies ligų rizika. Gazuotų gėrimų vartojimas taip pat siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir mažesniu kaulų mineraliniu tankiu.

Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyrams per dieną suvartoti ne daugiau kaip 36 gramus pridėtinio cukraus, o moterims – ne daugiau kaip 25 gramus. Kai kurie gėrimai šią ribą priartina vos viena porcija, net jei tą dieną nevalgote desertų.

5 gėrimai, kuriuos geriau riboti

1. Įprasta kola ir kiti gazuoti limonadai
Maždaug 470 mililitrų kolos yra apie 31,1 gramo cukraus. Tai beveik visa moterims rekomenduojama dienos norma ir didžioji vyrams skirtos ribos dalis. Jei toks gėrimas pasirenkamas dažnai, cukraus kiekis racione greitai išauga, net jeigu desertų tą dieną nevalgote.

2. Vaisių sultys
Sultyse yra vitamino C, magnio ir kalio, tačiau 240 mililitrų porcijoje gali būti apie 28,7 gramo cukraus. Nors tai natūralus vaisių cukrus, sultyse nėra tiek skaidulų, kiek jų yra visame vaisiuje. Todėl sultis geriau gerti mažais kiekiais – maždaug iki 180 mililitrų per dieną.

3. Energiniai gėrimai
Jie dažnai pasirenkami dėl kofeino, tačiau cukraus kiekis juose gali būti ypač didelis. 470 mililitrų „Rockstar“ skardinėje yra apie 59 gramus cukraus, o panašaus dydžio „Red Bull“ porcijoje – apie 50,2 gramo. Į tokius gėrimus kartais pridedama B grupės vitaminų ar kalcio, tačiau šių medžiagų paprasčiau gauti iš įprasto maisto.

4. Sportiniai gėrimai
Intensyviai sportuojantiems jie gali padėti papildyti elektrolitų atsargas, tačiau įprastą dieną dažniausiai nėra reikalingi. 590 mililitrų „Gatorade“ buteliuke yra apie 31,9 gramo cukraus, o 355 mililitrų „Powerade“ porcijoje – apie 22,3 gramo.

5. Šokoladinis pienas
Pienas aprūpina organizmą baltymais, kalciu, magniu ir vitaminais A bei D, jeigu šie papildomai į jį įdedami. Vis dėlto 240 mililitrų šokoladinio pieno porcijoje yra apie 24,8 gramo cukraus. Jei siekiate sumažinti saldumą savo racione, tai nėra geriausias gėrimas kiekvienai dienai.

Kuo pakeisti saldžius gėrimus

Saldžių gėrimų kiekį lengviau sumažinti ne staiga atsisakant visko, o vieną pasirinkimą keičiant kitu. Pradėkite nuo tų gėrimų, kuriuos geriate dažniausiai.

• Rinkitės paprastą gazuotą vandenį be cukraus ir saldiklių.
• Į vandenį įdėkite kelias citrusinių vaisių skilteles, uogų ar šviežių žolelių.
• Vaisių sultis praskieskite vandeniu ir palaipsniui mažinkite jų kiekį.
• Pasigaminkite arbatos namuose ir neberkite į ją cukraus.
• Sportinius gėrimus palikite ilgoms arba labai intensyvioms treniruotėms.

Jeigu kasdien geriate limonadą ar energinį gėrimą, staigus atsisakymas gali būti nemalonus. Pirmiausia sumažinkite porciją, vėliau dalį jos pakeiskite vandeniu arba nesaldinta arbata. Taip pokytį lengviau išlaikyti, o cukraus racione mažėja palaipsniui.

Šaltiniai

• Comprehensive review of carbonated soft drink consumption rates and their public health importance
• Sugary Drinks
• How Much Sugar Is Too Much?

Jei svarstote, kada skiepytis nuo gripo, dažniausiai tinkamiausias metas yra spalis. Tuomet organizmas dar spėja sukurti stiprią apsaugą iki aktyvesnio gripo sezono, tačiau vakcinos poveikis neturėtų per anksti susilpnėti.

Gripas dažniau pradeda plisti lapkritį ar gruodį, o didžiausias sergamumas paprastai fiksuojamas žiemos pradžioje ir viduryje. Vis dėlto skiepų nereikėtų atidėlioti vien todėl, kad spalio langas jau praėjo.

Spalis suteikia laiko apsaugai susiformuoti

Po vakcinacijos stipriausia apsauga susiformuoja maždaug per dvi savaites. Todėl rugsėjis ir spalis dažnai laikomi patogiu laikotarpiu: imuninė sistema gauna laiko sureaguoti dar prieš aktyviausią gripo plitimą.

Pasiskiepijus pernelyg anksti, apsauga sezono pabaigoje gali būti silpnesnė. Antikūnų kiekis laikui bėgant mažėja, o šis procesas priklauso nuo amžiaus, bendros sveikatos ir imuninės sistemos veiklos. Kita vertus, spalį pasiskiepijusio žmogaus apsauga dažnai išlieka ir vėlesniais žiemos mėnesiais.

Vėlesnė vakcinacija vis tiek turi prasmę

Gripo sezonas kiekvienais metais prasideda ne visiškai tuo pačiu metu. Dėl to nereikėtų laukti idealaus momento, jei vakciną galima gauti anksčiau arba tik vėliau.

Net ir prasidėjus gripo plitimui, skiepai gali būti naudingi, nes sezonas trunka ne vien kelias savaites. Svarbiausia neatsisakyti vakcinacijos vien todėl, kad spalio pabaiga jau praėjo. Jei kyla klausimų dėl tinkamiausio laiko, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant imunitetą veikiančius vaistus, sprendimą geriausia aptarti su gydytoju.

Skiepai saugo ne tik pasiskiepijusį žmogų

Vakcinacija svarbi ne vien dėl asmeninės apsaugos. Mažesnė tikimybė užsikrėsti ir perduoti virusą padeda apsaugoti šeimos narius bei kitus žmones, kuriems gripas gali būti pavojingesnis. Tai ypač svarbu:

• nėščiosioms;
• vyresnio amžiaus žmonėms;
• žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs;
• sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Tačiau vakcina nėra vienintelė priemonė, padedanti mažinti užsikrėtimo riziką. Gripo sezono metu svarbų vaidmenį atlieka ir paprasti kasdieniai veiksmai.

Rankų higiena ir vėdinimas išlieka svarbūs

Rankas reikėtų plauti dažnai, ypač grįžus iš viešų vietų, prieš valgį ir po kontakto su dažnai liečiamais paviršiais. Taip pat pravartu stengtis neliesti akių, nosies ir burnos nešvariomis rankomis.

Uždarose patalpose padeda ir oro cirkuliacija. Kai leidžia oro sąlygos, praverti langai ar durys gali pagerinti vėdinimą ir sumažinti tvyrančių viruso dalelių kiekį patalpoje. Vis dėlto rankų higienos poveikio tyrimų rezultatai nėra visiškai vienodi, todėl jos nereikėtų laikyti absoliučia apsauga nuo gripo.

Mityba palaiko organizmą, bet gripo nesustabdo

Organizmui naudinga įvairi mityba, kurioje yra vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesų baltymų ir pieno produktų. Tokia mityba padeda gauti normaliam imuninės sistemos darbui reikalingų maistinių medžiagų.

Tačiau vienas produktas ar gėrimas gripo neapsaugo ir ligos nesustabdo. Todėl mitybą reikėtų vertinti kaip bendros sveikatos dalį, o ne vakcinos pakaitalą. Planuojant, kada skiepytis nuo gripo, daugiausia dėmesio reikėtų skirti tinkamam laikui, o ne ieškoti vieno stebuklingo sprendimo.

Trumpai tariant, spalis dažniausiai yra geras pasirinkimas, nes iki aktyviausio sezono lieka pakankamai laiko apsaugai susiformuoti. Tačiau pasiskiepyti vėliau taip pat prasminga, todėl delsimas neturėtų tapti priežastimi vakcinos atsisakyti.

Šaltiniai

• Hand hygiene practices and prevention of influenza

Popietę dažnas renkasi kavą, saldų gėrimą ar dar vieną užkandį. Tačiau yra ir švelnesnis variantas, kuris suteikia skysčių, neturi kofeino ir gali tapti maloniu vakaro ritualu.

Imbierinė arbata inkstams nėra gydymas ar vandens pakaitalas. Vis dėlto daugeliui žmonių tai gali būti skanus būdas išgerti daugiau skysčių ir kartu pasimėgauti šildančiu gėrimu.

Inkstams pirmiausia reikia pakankamai skysčių

Inkstai filtruoja kraują, pašalina medžiagų apykaitos atliekas ir padeda reguliuoti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Kai organizmui trūksta skysčių, šlapimas tampa labiau koncentruotas, o inkstams tenka didesnis krūvis.

Pakankamas skysčių vartojimas ypač svarbus žmonėms, linkusiems į inkstų akmenis. Skysčiai padeda praskiesti šlapimą ir sumažinti sąlygas mineralams kauptis bei formuoti akmenis. Tačiau universalaus kiekio, tinkamo visiems, nėra. Jį lemia amžius, kūno sudėjimas, fizinis aktyvumas, oro sąlygos, sveikatos būklė ir vartojami vaistai.

Vanduo turėtų išlikti pagrindiniu pasirinkimu. Imbierinė arbata gali būti tik vienas iš papildomų nesaldintų gėrimų, padedančių paįvairinti kasdienį skysčių vartojimą.

Imbieras suteikia daugiau nei šilumą

Imbiere yra augalinių junginių, tarp jų – gingerolių ir shogaolių. Jie tiriami dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, tačiau kol kas nepakanka duomenų teigti, kad imbiero arbata pati savaime gerina inkstų veiklą ar apsaugo nuo inkstų ligų.

Todėl imbierinę arbatą geriausia vertinti kaip malonų kasdienio meniu papildymą, o ne kaip gydomąją priemonę. Ji taip pat nepakeičia kraujospūdžio, cukraus kiekio kraujyje ar inkstų funkcijos kontrolės.

Gėrimas gali būti naudingas ir netiesiogiai. Šiltos arbatos ruošimas bei lėtas gėrimas ramina ir padeda trumpam atsitraukti nuo įtampos. Kadangi ilgalaikis stresas siejamas su didesniu kraujospūdžiu, ramesnis vakaro ritualas gali būti palankus bendrai širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Kuo imbierinė arbata skiriasi nuo saldžių gėrimų

Gryna imbierinė arbata natūraliai neturi kofeino, o be cukraus, sirupų ar paruoštų mišinių joje paprastai būna labai mažai natrio, kalio, fosforo ir baltymų. Dėl to daugeliui žmonių ji yra paprastesnis pasirinkimas nei saldūs gazuoti gėrimai ar saldinta šalta arbata.

Vis dėlto priedai keičia gėrimo sudėtį. Daug cukraus nėra palanku nei kraujospūdžiui, nei gliukozės kontrolei, o kai kuriems žmonėms svarbus ir bendras kalio bei fosforo kiekis.

• Į arbatą galima įdėti citrinos griežinėlį arba kelis mėtų lapelius.
• Jeigu stebite cukraus kiekį, gėrimą gerkite be cukraus ir sirupų.
• Atvėsintą arbatą galima patiekti su ledu ir trupučiu gazuoto vandens.
• Norint sodresnio skonio, arbatą galima ruošti su pienu, tačiau augaliniai gėrimai skiriasi kalio ir fosforo kiekiu.

Kada reikalingas didesnis atsargumas

Sergant pažengusia lėtine inkstų liga, inkstų nepakankamumu ar taikant dializę, skysčių kiekis gali būti ribojamas. Kai inkstai pagamina mažiau šlapimo, skysčiai gali kauptis organizme ir sukelti tinimą, dusulį, galvos skausmą, mėšlungį ar padidėjusį kraujospūdį.

Tokiais atvejais net ir sveikai atrodanti arbata turi būti įskaičiuojama į bendrą dienos skysčių kiekį. Gėrimo tinkamumą taip pat gali keisti kraujo tyrimų rezultatai, vartojami vaistai, cukrinis diabetas, širdies ligos ir inkstų ligos stadija.

Vartojant didesnius imbiero kiekius, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti rėmuo, pilvo diskomfortas ar viduriavimas. Jei vartojate vaistus arba norite imbierinę arbatą gerti reguliariai dėl sveikatos priežasčių, pirmiausia pasitarkite su gydytoju ar inkstų ligų dietistu.

Malonus pasirinkimas, bet ne gydymo planas

Imbierinė arbata daugeliui žmonių gali tikti kaip nesaldintas, natūraliai be kofeino pagamintas gėrimas. Jos privalumas pirmiausia yra skysčiai ir galimybė atsisakyti saldesnių pasirinkimų.

Svarbiausia nepamiršti paprastos taisyklės: vanduo lieka pagrindiniu hidratacijos šaltiniu, o inkstų ligomis sergančių žmonių skysčių poreikis turi būti nustatomas individualiai. Arbata gali papildyti mitybą, bet negali pakeisti gydymo, tyrimų ar gydytojo sudaryto plano.

Šaltiniai

• Healthy Hydration and Your Kidneys
• Ginger: Usefulness and Safety
• Healthy Eating for Adults with Chronic Kidney Disease

Aukštas kraujospūdis neatsiranda dėl vieno sumuštinio ar dubenėlio sriubos. Tačiau kai kuriuos produktus valgome taip dažnai, kad juose esantis didelis druskos ir sočiųjų riebalų kiekis ima daryti pastebimą įtaką.

Kalbant apie mitybą esant aukštam kraujospūdžiui, svarbu vertinti ne vieną produktą, o visą mitybos modelį. Daugiau daržovių, vaisių, ankštinių augalų, viso grūdo produktų ir mažiau stipriai sūdytų gaminių gali padėti palaikyti palankesnį kraujospūdį.

Sūrūs užkandžiai greitai sukaupia druską

Traškučiai, sūrūs kukurūzų spragėsiai ir riestainiai dažnai atrodo kaip nedidelis užkandis, tačiau vienoje jų porcijoje gali būti nemažai natrio. Be to, sustoti ties viena porcija ne visada lengva, todėl bendras suvalgytas kiekis greitai išauga.

Per didelis natrio kiekis skatina organizmą sulaikyti daugiau skysčių. Dėl to padidėja kraujo tūris ir spaudimas kraujagyslių sienelėms. Kai kuriems žmonėms druska taip pat sukelia tinimą ar pilvo pūtimą, o jautrumas natriui gali būti didesnis nei kitų.

Traškiam užkandžiui rinkitės nesūdytus spragėsius, riešutus be papildomos druskos arba šviežias daržoves. Svarbu ne tik pasirinkti kitą produktą, bet ir atkreipti dėmesį į etiketėje nurodytą porcijos dydį.

Perdirbta mėsa slepia ne vien druską

Šoninė, dešrelės, dešrainiams skirta mėsa, kumpis ir vytinta mėsa dažnai turi daug natrio. Juose taip pat gali būti nemažai sočiųjų riebalų, todėl toks maistas nėra palankus pasirinkimas, kai norima rūpintis širdies ir kraujagyslių sistema.

Perdirbtos mėsos poveikis ypač svarbus tada, kai ji valgoma reguliariai ir dideliais kiekiais. Stebėjimo duomenys sieja dažnesnį tokių produktų vartojimą su didesne padidėjusio kraujospūdžio rizika, tačiau tai nereiškia, kad vienas konkretus produktas pats savaime sukelia hipertenziją.

Sumuštiniams geriau rinktis virtą vištieną, kalakutieną, kiaušinį, pupelių užtepėlę ar kitą mažiau apdorotą baltymų šaltinį. Jei renkatės mėsos gaminį, ieškokite tokio, kuriame nurodytas mažesnis druskos kiekis.

Konservuota sriuba gali būti labai sūri

Konservuota sriuba atrodo kaip patogus būdas suvalgyti šilto maisto, ypač kai jo gamybai nėra laiko. Vis dėlto net daržovių ar vištienos sriuboje gali būti labai daug natrio.

Ypač daug druskos dažnai turi koncentruotos sriubos, kurias prieš valgant reikia skiesti vandeniu. Todėl vien nedidelė porcija gali sudaryti reikšmingą rekomenduojamos paros natrio normos dalį. Žmonėms, jautriai reaguojantiems į druską, kraujospūdis nuo tokio maisto gali padidėti labiau.

Patikrinkite, ar ant pakuotės yra užrašas „mažiau druskos“, tačiau vien juo aklai nepasikliaukite. Geriausia palyginti kelių produktų etiketes arba sriubą išvirti namuose iš pupelių, daržovių, kruopų ir žolelių.

Mityba esant aukštam kraujospūdžiui nėra vien draudimų sąrašas

Ribojant sūrius produktus, svarbu mitybą papildyti tuo, kas suteikia kalio, magnio, kalcio ir skaidulų. Šių medžiagų gausu augaliniame maiste, kuris padeda sukurti visavertiškesnį racioną.

• vaisiai ir uogos;
• lapinės ir kitos daržovės;
• pupelės, lęšiai ir avinžirniai;
• nesūdyti riešutai ir sėklos;
• viso grūdo kruopos bei duona;
• vanduo ir daug vandens turintys produktai.

Taip pat naudinga dažniau gaminti namuose. Tuomet lengviau kontroliuoti druskos kiekį, o skonį sustiprinti česnakais, citrinų sultimis, pipirais, paprika, krapais ar kitomis žolelėmis.

Kas padeda išlaikyti stabilesnį kraujospūdį

Vien mitybos pakeitimų esant aukštam kraujospūdžiui nepakanka. Reikšmės turi ir pakankamas judėjimas, skysčių vartojimas, kūno svoris, miegas bei gydytojo paskirtų vaistų vartojimas.

Reguliarus aerobinis aktyvumas, jėgos pratimai ir mažesnis greitojo maisto kiekis gali prisidėti prie geresnės kraujospūdžio kontrolės. Jei spaudimo rodmenys dažnai būna padidėję, reikėtų pasitarti su gydytoju.