Pradžia Tinklaraštis

Raumenis atpalaiduojantys vaistai ne tik malšina spazmus, bet ir gali migdyti

Justinas Rimkevičius
-
0
Raumenis atpalaiduojantys vaistai ne tik malšina spazmus, bet ir gali migdyti

Raumenis atpalaiduojantys vaistai skiriami tuomet, kai vargina skausmingi spazmai, raumenų įtampa ar sustingimas. Jie gali būti naudojami esant nugaros skausmui, po traumų, sergant kai kuriomis nervų sistemos ligomis ar patiriant ilgalaikį raumenų rigidiškumą. Vis dėlto tai nėra visiškai nekalti preparatai: dažnas jų poveikis yra mieguistumas, galvos svaigimas ir sulėtėjusi reakcija.

Šie vaistai dažniausiai veikia ne patį raumenį, o nervų sistemą. Jie gali slopinti signalus, kurie sukelia nevalingą raumenų susitraukimą, todėl sumažėja įtampa, spazmai ir su jais susijęs skausmas. Dėl tokio veikimo dalis preparatų gali paveikti budrumą ir koordinaciją.

Dvi pagrindinės vaistų grupės

Pagal veikimą raumenis atpalaiduojantys vaistai skirstomi į dvi pagrindines grupes. Antispastikai dažniau skiriami dėl nervų sistemos pažeidimų atsiradusiam raumenų sustingimui ir spazmui. Jie gali būti naudojami sergant išsėtine skleroze, po nugaros smegenų pažeidimo, insulto ar esant cerebriniam paralyžiui.

Antispazminiai vaistai dažniau vartojami trumpą laiką, kai raumenys patempiami, patiriama trauma ar atsiranda ūmus nugaros skausmas. Gydymą neretai papildo poilsis, kineziterapija ir kitos gydytojo rekomenduotos priemonės.

Tarp dažniau minimų veikliųjų medžiagų yra baklofenas, dantrolenas, diazepamas, ciklobenzaprinas, metokarbamolis, metaksalonas ir karizoprodolis. Konkretus preparatas parenkamas atsižvelgiant į simptomų priežastį, kitus vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę.

Kokio šalutinio poveikio galima tikėtis

Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai yra:

  • mieguistumas
  • galvos svaigimas
  • nuovargis ir silpnumas
  • burnos džiūvimas
  • pykinimas
  • galvos skausmas
  • sutrikusi pusiausvyra ar koordinacija

Skirtingi preparatai gali sukelti nevienodas reakcijas. Pavyzdžiui, baklofenas kai kuriems žmonėms sukelia silpnumą ar svaigulį, o ciklobenzaprinas gali būti siejamas su burnos džiūvimu, pykinimu ir dideliu nuovargiu. Diazepamas gali mažinti budrumą, o ilgiau vartojant gali atsirasti priklausomybės rizika.

Retais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos. Nerimą keliantys požymiai yra pasunkėjęs kvėpavimas, stiprus mieguistumas, sąmonės slopinimas, veido ar liežuvio tinimas, išplitęs bėrimas, odos ar akių pageltimas.

Kodėl svarbu nevartoti savo nuožiūra

Šių vaistų poveikis gali sustiprėti vartojant alkoholį, raminamuosius preparatus, migdomuosius ar opioidinius vaistus nuo skausmo. Tokie deriniai gali dar labiau slopinti centrinę nervų sistemą, didinti mieguistumą ir kai kuriais atvejais apsunkinti kvėpavimą.

Atsargumo reikia ir tuomet, kai žmogus serga kepenų ar inkstų ligomis, yra vyresnio amžiaus, laukiasi arba vartoja kelis receptinius preparatus. Prieš pradedant gydymą gydytojui ar vaistininkui reikėtų pasakyti apie visus vartojamus vaistus, maisto papildus ir sveikatos sutrikimus.

Karizoprodolis ir diazepamas ypač reikalauja atsakingo požiūrio, nes ilgesnis ar netinkamas jų vartojimas gali būti susijęs su tolerancija, priklausomybe ir nutraukimo simptomais. Dozės negalima didinti ar gydymo staiga nutraukti nepasitarus su gydytoju.

Vairuoti vartojant šiuos vaistus gali būti nesaugu

Pirmosiomis gydymo dienomis reikėtų įvertinti, kaip vaistas veikia budrumą. Jei jaučiamas mieguistumas, svaigulys, sulėtėjusi reakcija ar sutrikusi koordinacija, nereikėtų vairuoti, dirbti su mechanizmais ar imtis užduočių, kurioms būtinas didelis susikaupimas.

Net jei vaistas iš pradžių nesukelia ryškaus diskomforto, jo poveikis gali sustiprėti kartu su alkoholiu ar kitais raminančiais preparatais. Todėl raumenis atpalaiduojantys vaistai turėtų būti vartojami tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas, o kilus abejonių dėl sąveikų saugiausia pasitarti su vaistininku.

Jeigu spazmai ar skausmas nepraeina, simptomai stiprėja arba atsiranda naujų nepageidaujamų reakcijų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Vaistas gali sumažinti simptomus, tačiau ne visada pašalina tikrąją jų priežastį.

Šaltiniai

Šaltinis: health.com

Burokėlių pyragas – saldumą gauna vien iš bananų

Rūta Mickevičienė
-
0
Burokėlių pyragas – saldumą gauna vien iš bananų

Veganiškas burokėlių pyragas gali tapti maloniu atradimu net tiems, kurie į daržoves desertuose žiūri skeptiškai. Žali burokėliai čia suteikia drėgmės ir gražią spalvą, o saldumą daugiausia suteikia gerai sunokę bananai. Pyragas ruošiamas be kiaušinių, pieno produktų ir pridėtinio cukraus.

Jo tekstūra maloniai drėgna, bet ne sunki, o imbieras, cinamonas ir kakavos gabalėliai suteikia desertui daugiau skonio. Jei naudojate sertifikuotus produktus be gliuteno, šis kepinys gali tikti ir tokios mitybos besilaikantiems žmonėms.

Ingredientai paprastam daržovių desertui

  • 200 g rudųjų ryžių miltų
  • 200 g anakardžių
  • 200 g žalių burokėlių
  • 3 arba 4 gerai sunokę bananai
  • 1 arbatinis šaukštelis sodos
  • 1 arbatinis šaukštelis malto imbiero
  • 1 arbatinis šaukštelis cinamono
  • 30 ml alyvuogių aliejaus
  • kakavos pupelių gabalėlių arba kakavos nibsų

Bananų kiekį galima pasirinkti pagal jų dydį ir saldumą. Kuo labiau sunokę vaisiai, tuo saldesnis bus pyragas. Prieš dedant papildomą saldiklį verta paragauti tešlos, nes dažnai jo visai neprireikia.

Kaip paruošti tešlą

Anakardžius užpilkite vandeniu ir palikite mirkti maždaug dvi valandas. Vėliau vandenį nupilkite, riešutus gerai nusausinkite ir sutrinkite iki vientisos arba beveik vientisos masės.

Burokėlį nulupkite, supjaustykite mažesniais gabalėliais ir sutrinkite virtuviniu kombainu. Sudėkite bananus, dar kartą viską sutrinkite ir atidėkite į šalį.

Atskirame dubenyje sumaišykite ryžių miltus, sodą, imbierą ir cinamoną. Įmaišykite trintus anakardžius, tada supilkite burokėlių ir bananų masę bei alyvuogių aliejų. Tešlą maišykite tiek, kad visi ingredientai susijungtų, tačiau nepermaišykite be reikalo.

Kepimas ir svarbiausi niuansai

Paruoštą masę sukrėskite į kepimo formą. Jei norite lengviau išimti pyragą, formą išklokite kepimo popieriumi arba lengvai patepkite aliejumi.

Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. Tiksli trukmė gali priklausyti nuo formos dydžio ir orkaitės, todėl pyrago vidurį patikrinkite mediniu pagaliuku. Jei jis ištraukus lieka tik su keliais drėgnais trupiniais, kepinys jau paruoštas.

Išėmę pyragą iš orkaitės, kol jis dar šiltas, viršų apibarstykite kakavos pupelių gabalėliais arba nibsais. Jie suteiks malonų traškumą ir švelniai kartų kakavos skonį.

Kuo šis pyragas skiriasi nuo įprasto kepinio

Šiame recepte nėra pridėtinio cukraus, o saldumą suteikia vaisiai ir burokėliai. Anakardžiai praturtina tešlą, suteikia jai kremiškumo ir padeda išgauti sodresnę tekstūrą. Rudieji ryžių miltai naudojami vietoje įprastų kvietinių miltų, todėl kepinys išlieka be gliuteno, jei visi pasirinkti produktai nėra užteršti gliutenu.

Burokėlių skonis iškepusiame pyrage nėra pernelyg ryškus. Jis labiau pastebimas per kepinio drėgnumą ir spalvą, todėl receptas gali patikti ir tiems, kurie šią daržovę dažniausiai renkasi tik pikantiškiems patiekalams.

Kaip receptą pritaikyti pagal tai, ką turite namuose

Jei burokėlių šiuo metu nėra, juos galima pakeisti moliūgu arba naudoti abi daržoves kartu. Anakardžius galima keisti migdolais ar lazdyno riešutais, tačiau galutinis pyrago skonis ir tekstūra šiek tiek pasikeis.

Veganiškas burokėlių pyragas skaniausias visiškai atvėsęs, kai jo tekstūra tampa standesnė ir drėgnesnė. Patiekite jį vieną, su nesaldinta augaline alternatyva jogurtui arba tiesiog prie puodelio arbatos.

100-metis pomidorų su obuoliais receptas: nustebins švelniu marinatu

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
100-metis pomidorų su obuoliais receptas: nustebins švelniu marinatu

Jei vasaros pabaigoje pomidorų užderėjo daugiau, nei spėjate suvalgyti, išbandykite neįprastą, bet paprastą derinį. Pomidorai su obuoliais marinate įgauna malonią rūgštelę, lengvą vaisinį aromatą ir švelnesnį skonį. Šiam receptui nereikės citrinų rūgšties ar acto, tačiau paruoštą stiklainį reikėtų laikyti šaldytuve.

Geriausiai tiks tvirti, nepernokę pomidorai ir rūgštesni, kieti obuoliai. Jie kaitinami nesubyrės, išlaikys formą ir suteiks užpilui gaivų skonį. Obuolius galima rinktis pagal tai, ką turite namuose, tačiau minkštų ar labai saldžių vaisių geriau vengti.

Ko prireiks vienam litrui marinato

  • 1-1,5 kg tvirtų pomidorų
  • 1-2 rūgštesnių obuolių
  • 1 l vandens
  • 4 šaukštų cukraus
  • 1 šaukšto druskos
  • 2-3 česnako skiltelių
  • 1 krapų žiedyno arba kelių krapų šakelių
  • 2-3 vyšnių ar juodųjų serbentų lapelių
  • 5-7 juodųjų pipirų grūdelių

Jei mėgstate ryškesnį skonį, į stiklainį galima įdėti nedidelį krieno gabalėlį, daugiau česnako arba kelis kvapiųjų pipirų grūdelius. Obuolių kiekį taip pat galima šiek tiek keisti, tačiau nereikėtų jų prikrauti per daug, kad neužgožtų pomidorų skonio.

Kaip paruošti pomidorus su obuoliais

Pirmiausia pomidorus gerai nuplaukite ir atrinkite tik sveikus, nepažeistus vaisius. Jei jų odelė tvirta, prie kotelio vietos kiekvieną pomidorą galima lengvai pradurti dantų krapštuku. Taip sumažės tikimybė, kad užpylus karštu vandeniu odelė suskils.

Obuolius nuplaukite, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite stambiais gabalėliais. Lupti jų nebūtina. Stiklainį ir dangtelį kruopščiai išplaukite bei sterilizuokite.

Į stiklainio dugną sudėkite krapus, česnaką, pipirus ir, jei naudojate, lapelius. Tuomet pomidorus dėkite sluoksniais, tarp jų įterpdami obuolių skilteles. Nekraukite per stipriai, kad vaisiai ir daržovės nesusispaustų.

Užvirinkite vandenį ir atsargiai pripildykite stiklainį. Uždenkite dangteliu, bet dar neužsukite, ir palaikykite apie 10-15 minučių. Tada vandenį nupilkite į puodą. Jis taps marinato pagrindu.

Į puodą suberkite cukrų ir druską, išmaišykite bei užvirinkite. Karštą marinatą supilkite atgal į stiklainį, iškart sandariai užsukite dangtelį ir palikite atvėsti.

Kaip laikyti šią daržovių užkandėlę

Kadangi šiame recepte nenaudojamas actas, citrinų sultys ar citrinų rūgštis, tokio ruošinio nelaikykite kambario temperatūroje visą žiemą. Atvėsusį stiklainį perkelkite į šaldytuvą ir suvartokite per kelias dienas.

Jei norite pomidorus laikyti ilgiau, rinkitės patikrintą konservavimo receptą, kuriame tiksliai nurodytas rūgšties kiekis ir kaitinimo būdas. Vien obuoliai negarantuoja pakankamo marinato rūgštingumo, todėl improvizuotų žieminių konservų saugumas gali būti nepakankamas.

Su kuo patiekti

Atvėsę pomidorai su obuoliais tiks prie keptos ar virtos mėsos, bulvių patiekalų, kruopų ir sumuštinių. Obuolių skiltelės taip pat skanios kaip atskiras užkandis, ypač jei mėgstate saldžiarūgščius derinius.

Ši žuvies užtepėlė su kiaušiniais paruošiama vos per kelias minutes

Justinas Rimkevičius
-
0
Ši žuvies užtepėlė su kiaušiniais paruošiama vos per kelias minutes

Kai norisi greito, sotaus ir iš paprastų produktų pagaminamo užkandžio, verta prisiminti užtepėlę su žuvies konservais. Jai prireiks vos kelių ingredientų, o jeigu kiaušiniai jau išvirti, visą masę paruošite maždaug per penkias minutes.

Ši užtepėlė puikiai tinka pusryčiams, greitam užkandžiui ar vaišių stalui. Jos skonis švelnus, tekstūra kreminė, o lengvas svogūno aštrumas suteikia malonaus charakterio. Labiausiai tinka sardinės arba sairos, tačiau galite rinktis ir kitą mėgstamą žuvį savo sultyse ar aliejuje.

Ko reikės žuvies užtepėlei

  • 1 skardinės žuvies konservų
  • 2 kietai virtų kiaušinių
  • pusės nedidelio svogūno
  • 3 šaukštų majonezo
  • druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
  • šiek tiek laiškinių svogūnų arba kitų žalumynų
  • duonos arba skrudintos duonos riekelių patiekimui

Renkantis konservus, verta atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Kokybiškesnėje skardinėje paprastai būna daugiau žuvies gabalėlių, todėl užtepėlė tampa sodresnio skonio ir malonesnės tekstūros.

Kaip paruošti šį greitą užkandį

Jeigu kiaušiniai dar neišvirti, dėkite juos į verdantį vandenį ir virkite apie 10 minučių. Tada atvėsinkite šaltame vandenyje, nulupkite ir smulkiai sutarkuokite.

Žuvį išimkite iš skardinės, pašalinkite didesnius kaulus, jeigu jų yra, ir sutrinkite šakute. Svogūną supjaustykite kuo smulkesniais kubeliais. Jeigu norite švelnesnio skonio, jį galite kelioms minutėms užpilti karštu vandeniu arba trumpai pamarinuoti.

Dubenyje sumaišykite žuvį, kiaušinius, svogūną ir majonezą. Masę pagardinkite druska bei pipirais, tačiau druskos dėkite atsargiai, nes patys konservai gali būti gana sūrūs. Viską išmaišykite iki vientisos, lengvai tepamos konsistencijos.

Kaip pagardinti pagal savo skonį

Šis receptas lengvai pritaikomas. Jeigu mėgstate švelnesnę ir kremiškesnę tekstūrą, įmaišykite vieną arba du tarkuotus lydyto sūrio gabalėlius. Jie užtepėlei suteiks sodresnį skonį ir šilkinį minkštumą.

Norint daugiau gaivumo, galima įdėti smulkintų krapų, laiškinių svogūnų arba kelis lašus citrinų sulčių. Aštresnio skonio mėgėjams tiks žiupsnelis aitriosios paprikos ar šiek tiek garstyčių.

Įdomų skonio akcentą suteiks marinuotas svogūnas. Smulkintą svogūną sumaišykite su trupučiu cukraus ir acto, palaikykite apie 20 minučių, tada nusunkite ir įmaišykite į masę. Taip užtepėlė su žuvies konservais taps švelnesnė, o svogūnas praras dalį savo aštrumo.

Kaip patiekti ir kiek laikyti

Paruoštą masę tepkite ant šviežios duonos, batono ar krekerių. Ypač skanu ją patiekti ant sausoje keptuvėje paskrudintų riekelių. Traški duona maloniai kontrastuoja su minkšta užtepėle, todėl toks užkandis tinka ir kasdieniam stalui, ir netikėtai užsukusiems svečiams.

Prieš patiekdami užberkite smulkintų žalumynų. Užtepėlę laikykite sandariame inde šaldytuve ir suvartokite per dvi dienas. Kadangi sudėtyje yra kiaušinių ir majonezo, ilgai laikyti jos kambario temperatūroje nereikėtų.

Šis pievagrybių receptas išgelbės, kai norisi greitos ir lengvos vakarienės

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Šis pievagrybių receptas išgelbės, kai norisi greitos ir lengvos vakarienės

Pievagrybiai su česnaku yra vienas tų receptų, kuriuos verta turėti po ranka, kai norisi greito, lengvo ir nebrangaus patiekalo. Vos keli ingredientai, viena keptuvė ir maždaug 15 minučių virtuvėje, o rezultatas tinka ir kaip šiltas užkandis, ir kaip garnyras.

Švelnų grybų skonį čia papildo alyvuogių aliejus, česnakas ir, jei norisi daugiau charakterio, žiupsnelis aitriosios paprikos. Patiekalas yra augalinis, sotus tiek, kad neapsunkintų, o papildomų padažų jam dažniausiai neprireikia.

Ko prireiks keturioms porcijoms

  • 500 g pievagrybių
  • 4 česnako skiltelių
  • 2 šaukštų pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus
  • 1 mažos aitriosios paprikos arba žiupsnelio kajeno pipirų
  • Druskos pagal skonį
  • Šiek tiek imbiero arba ciberžolės, jei norisi papildomo aromato

Kaip paruošti, kad grybai liktų sultingi

Pirmiausia nuvalykite pievagrybius. Jei jie nėra labai nešvarūs, pakaks drėgno virtuvinio rankšluosčio arba minkšto šepetėlio. Jeigu grybus plaunate, padarykite tai greitai dubenyje su vandeniu ir iškart gerai nusausinkite. Taip jie neprisigers per daug drėgmės ir kepdami nevirs.

Pašalinkite kietesnę kotelių dalį, o grybus supjaustykite plonais griežinėliais. Keptuvėje arba nedideliame puode įkaitinkite alyvuogių aliejų, sudėkite smulkintą česnaką ir trumpai pakepinkite. Česnakas turi paskleisti kvapą, bet neturėtų paruduoti, nes gali apkarsti.

Sudėkite grybus, aitriąją papriką ir, jei naudojate, šiek tiek imbiero. Kepkite ant nedidelės arba vidutinės kaitros, kol pievagrybiai suminkštės ir išleis savo sultis. Iš pradžių keptuvė gali atrodyti sausa, tačiau papildomo vandens dažniausiai neprireikia. Jei grybai linkę svilti, įpilkite vos kelis šaukštus vandens.

Galiausiai įberkite druskos. Norėdami suteikti patiekalui šiltesnę spalvą, įmaišykite truputį ciberžolės. Patiekite iškart, kol grybai dar karšti ir aromatingi.

Kuo šis patiekalas patogus kasdienai

Pievagrybiai yra lengvi, turi skaidulų ir B grupės vitaminų, o jų sudėtyje taip pat yra seleno. Alyvuogių aliejus suteikia patiekalui malonų skonį ir yra nesočiųjų riebalų šaltinis. Tuo metu česnakas, imbieras ir aitriosios paprikos leidžia išgauti ryškesnį skonį nenaudojant riebių padažų.

Vis dėlto šį patiekalą geriausia vertinti kaip vieną subalansuoto valgymo dalį, o ne atskirą sveikatos sprendimą. Jei norite sotesnės lėkštės, prie grybų pridėkite baltymų ir angliavandenių šaltinį.

Su kuo patiekti pievagrybius

Šie pievagrybiai su česnaku puikiai dera su įvairiais kasdieniais produktais. Jie gali tapti greitu garnyru arba pagrindu sočiau vakarienei.

  • Su rudaisiais ryžiais, bolivine balanda ar kitomis kruopomis
  • Ant skrudintos viso grūdo duonos
  • Su keptu arba virtu kiaušiniu
  • Prie pupelių, avinžirnių ar lęšių
  • Su tofu arba keptu seitanu

Jeigu mėgstate intensyvesnį skonį, į paruoštus grybus galite įmaišyti šiek tiek citrinų sulčių, petražolių arba saują šviežių svogūnų laiškų. Paprastas derinys greitai tampa universaliu patiekalu, kurį lengva pritaikyti pagal tai, ką tuo metu turite šaldytuve.

Ant šukų lieka daug plaukų? Kiek jų iškristi per dieną yra normalu

Rūta Mickevičienė
-
0
Ant šukų lieka daug plaukų? Kiek jų iškristi per dieną yra normalu

Plaukai ant šukų, pagalvės ar vonios nutekėjimo angos ne visada reiškia prasidedantį nuplikimą. Normalus plaukų slinkimas yra natūrali plauko gyvavimo ciklo dalis, todėl kasdien prarandame tam tikrą jų kiekį.

Kiek plaukų per dieną iškrenta įprastai

Dermatologai nurodo, kad daugeliui žmonių per parą iškrenta maždaug 50-100 plaukų. Šis skaičius nėra absoliuti riba, nes pastebimas kiekis priklauso nuo plaukų ilgio, tankumo, šukavimo įpročių ir to, kaip dažnai plaunate galvą.

Ilgus ar labai tankius plaukus turintys žmonės gali susidaryti įspūdį, kad jų iškrenta gerokai daugiau. Plaunant galvą vienu metu pasišalina ir tie plaukai, kurie jau buvo atsiskyrę nuo folikulų, tačiau iki tol liko įstrigę tarp kitų sruogų.

Kodėl plaukai apskritai iškrenta

Kiekvienas plaukas nuolat pereina kelias fazes. Iš pradžių jis aktyviai auga, vėliau trumpam pereina į pereinamąjį laikotarpį, o galiausiai patenka į ramybės fazę ir iškrenta, kai jo vietą pradeda užimti naujas plaukas.

Apie 85 procentai galvos plaukų paprastai būna augimo fazėje. Likusi dalis ilsisi arba ruošiasi iškritimui. Todėl pavieniai plaukai ant drabužių ar šukose yra visiškai įprastas reiškinys.

Kada plaukų slinkimas gali rodyti problemą

Sunerimti verta ne dėl vieno pastebėto plaukų gumulėlio, o dėl pasikeitusio vaizdo ir ilgiau trunkančių pokyčių. Į gydytoją ar dermatologą verta kreiptis, jei:

  • plaukai pradeda kristi kuokštais
  • atsiranda aiškiai matomų plikų plotelių
  • pastebimai platėja sklastymas arba retėja viršugalvis
  • plaukų linija ties kakta ima trauktis
  • kartu vargina galvos odos niežėjimas, paraudimas ar pleiskanojimas
  • padidėjęs slinkimas nesiliauja kelis mėnesius

Staigesnis slinkimas gali prasidėti praėjus keliems mėnesiams po aukštos temperatūros, infekcijos, operacijos, didelio streso, gimdymo ar spartaus svorio kritimo. Tokia būklė vadinama telogeniniu slinkimu. Dažnai ji būna laikina, tačiau priežastį vis tiek verta išsiaiškinti.

Dažniausios netikėto slinkimo priežastys

Plaukų retėjimą gali lemti paveldimumas, hormonų pokyčiai, skydliaukės veiklos sutrikimai, geležies ar kitų maistinių medžiagų trūkumas. Įtakos taip pat gali turėti kai kurie vaistai, lėtinės ligos, emocinė įtampa ir labai ribojančios dietos.

Paveldimas vyrų ir moterų tipo plaukų retėjimas dažniausiai vystosi palaipsniui. Tuo metu telogeninis slinkimas dažniau pasireiškia staigesniu plaukų kritimu visoje galvos odoje. Dėl to šias būkles svarbu atskirti, nes jų priežiūra ir gydymas gali skirtis.

Kaip elgtis pastebėjus daugiau plaukų ant šukų

Pirmiausia verta įvertinti, ar slinkimas iš tiesų padidėjo, ar tiesiog labiau pastebimas dėl ilgesnių plaukų. Taip pat prisiminkite, ar pastaruoju metu nebuvo ligos, didelio streso, svorio pokyčių ar naujų vaistų.

Kol aiškinamasi priežastis, naudinga vengti labai karšto džiovinimo, dažno tiesinimo, stipraus plaukų tempimo ir agresyvių cheminių procedūrų. Šios priemonės gali pažeisti plauko stiebą, nors nebūtinai sukelia tikrą plaukų slinkimą nuo šaknų.

Vitaminų ar geležies papildų nereikėtų pradėti vartoti aklai. Jei plaukai retėja pastebimai, gydytojas gali pasiūlyti kraujo tyrimus ir padėti nustatyti tikrąją priežastį. Daugiau apie galimas slinkimo priežastis galima sužinoti Amerikos dermatologijos akademijos apžvalgoje ir dermatologų parengtoje telogeninio slinkimo apžvalgoje.

Kada magnio pakanka iš moliūgų sėklų, o kada verta svarstyti papildus

Justinas Rimkevičius
-
0
Kada magnio pakanka iš moliūgų sėklų, o kada verta svarstyti papildus

Kai kalbama apie magnio šaltinius, dažnai pasirenkamos moliūgų sėklos arba papildai. Tačiau atsakymas, kas geriau, priklauso nuo žmogaus mitybos, sveikatos būklės ir to, ar organizmui iš tiesų trūksta šio mineralo. Magnis moliūgų sėklose gaunamas kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis, o papildai leidžia suvartoti gerokai labiau koncentruotą dozę.

Kiek magnio suteikia moliūgų sėklos

Maždaug 28 gramai moliūgų sėklų, tai yra nedidelė sauja, suteikia apie 150 miligramų magnio. Toks kiekis gali reikšmingai prisidėti prie kasdienio organizmo poreikio, ypač jei sėklos reguliariai įtraukiamos į visavertę mitybą.

Šios sėklos vertingos ne tik dėl magnio. Jose taip pat yra:

  • augalinių baltymų
  • skaidulų
  • naudingųjų riebalų
  • antioksidantų

Būtent todėl maistą dažnai verta rinktis pirmiausia. Valgydami moliūgų sėklas gauname ne vieną izoliuotą medžiagą, o visą maistinį paketą. Sėklų galima berti į košę, salotas, jogurtą ar vartoti kaip nedidelį užkandį.

Kuo skiriasi magnio papildai

Magnio papildai suteikia tikslesnę ir labiau koncentruotą dozę. Priklausomai nuo produkto, vienoje porcijoje gali būti nuo 100 iki 400 miligramų magnio. Toks pasirinkimas gali būti svarstomas tuomet, kai nustatomas magnio trūkumas, organizmas sunkiau pasisavina maistines medžiagas arba vien mitybos būdu sudėtinga patenkinti poreikį.

Papildų sudėtis taip pat svarbi. Skirtingos magnio formos gali skirtis pasisavinimu ir poveikiu virškinimo sistemai. Magnio citratas ir glicinatas dažnai pasižymi geru pasisavinimu, o magnio oksidas gali būti prasčiau pasisavinamas ir kai kuriems žmonėms sukelti daugiau virškinimo trakto nepatogumų.

Kada pirmenybę teikti sėkloms

Jeigu žmogus neturi nustatyto magnio trūkumo ar kitų sveikatos problemų, kasdienėje mityboje dažniausiai pravartu rinktis natūralius šaltinius. Magnis moliūgų sėklose tampa ypač naudingu pasirinkimu tuomet, kai sėklos pakeičia mažiau maistingus užkandžius ir vartojamos saikingai.

Vis dėlto didesnis sėklų kiekis ne visada reiškia didesnę naudą. Jos gana kaloringos, todėl tinkamiausia apsiriboti nedidele sauja. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į sūdytas ar stipriai skrudintas sėklas, nes jų maistinė vertė gali būti mažiau palanki nei natūralių arba lengvai paskrudintų.

Kada gali prireikti papildų

Papildai gali būti naudingesni, kai magnio trūkumas patvirtintas tyrimais, žmogus turi pasisavinimo sutrikimų arba dėl mitybos ir sveikatos būklės negauna pakankamai šio mineralo. Tokiais atvejais svarbu vertinti ne tik produkto dozę, bet ir konkrečią magnio formą bei vartojimo saugumą.

Jeigu kyla įtarimų dėl magnio trūkumo ar norima pradėti vartoti didesnes papildų dozes, pirmiausia verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Vien tik nuovargis, mėšlungis ar raumenų trūkčiojimas savaime nepatvirtina, kad kaltas būtent magnis.

Taigi pasirinkimas priklauso nuo situacijos. Sveikam žmogui moliūgų sėklos gali būti maistingas ir patogus magnio šaltinis, o papildai labiau praverčia tada, kai reikia koncentruotos dozės arba organizmas mineralą sunkiau pasisavina.

Kardamonas kavoje skamba sveikai, tačiau cukraus kiekio jis stebuklingai nesumažins

Justinas Rimkevičius
-
0
Kardamonas kavoje skamba sveikai, tačiau cukraus kiekio jis stebuklingai nesumažins

Kardamonas kavoje suteikia gėrimui citrusinių, mėtinių ir šiek tiek pipiriškų natų, todėl ypač tinka kvapniems latte ar rudeniškiems kavos gėrimams. Tačiau ar kardamonas cukraus kiekiui gali turėti pastebimą poveikį, kaip kartais teigiama socialiniuose tinkluose?

Trumpas atsakymas nėra toks įspūdingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įprastas žiupsnelis, beriamas į vieną puodelį kavos, greičiausiai reikšmingai nepakeis gliukozės kiekio kraujyje.

Ką rodo kardamono tyrimai

2022 metais paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo įvertinti šeši tyrimai, kuriuose dalyvavo 410 žmonių. Juose nagrinėtas maždaug 3 gramų kardamono vartojimas kasdien nuo aštuonių savaičių iki trijų mėnesių.

Rezultatai parodė, kad toks kiekis galėjo būti susijęs su mažesniu atsparumu insulinui. Kitaip tariant, organizmo ląstelės galėjo šiek tiek geriau reaguoti į insuliną. Vis dėlto reikšmingo poveikio gliukozės kiekiui nevalgius nenustatyta. Išsamiau šie rezultatai aptarti sisteminėje tyrimų apžvalgoje.

Čia slypi svarbi detalė. Tyrimuose buvo vartojami standartizuoti kardamono papildai, o ne nedidelis prieskonio kiekis, kuriuo gardinama kava. Todėl papildų tyrimų rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti vienam puodeliui latte.

Daugiau reikšmės gali turėti ne prieskonis, o pats gėrimas

Vertinant kavos poveikį cukraus kiekiui kraujyje, svarbu atsižvelgti į visą gėrimo sudėtį. Kavinėse parduodamame kardamono latte dažnai būna garinto pieno, saldintų sirupų ar kitų priedų. Būtent jie gali turėti gerokai didesnę įtaką gliukozės kiekiui nei mažas kiekis prieskonio.

Dar daugiau cukraus gali būti tirpiuose kavos mišiniuose ar paruoštuose kardamono latte pakeliuose. Tokiuose produktuose dažnai naudojami cukrus, sirupai, saldikliai ir įvairūs skonio priedai. Todėl vien užrašas „su kardamonu“ dar nereiškia, kad gėrimas bus palankus cukraus kiekiui kraujyje.

Amerikos diabeto asociacija rekomenduoja riboti saldintus gėrimus ir rinktis mažiau pridėtinio cukraus turinčius variantus. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie turi diabetą, prediabetą ar stengiasi geriau kontroliuoti gliukozės rodiklius. Praktinių rekomendacijų galima rasti asociacijos informacijoje apie angliavandenius.

Kaip gerti kavą su kardamonu paprasčiau

Jeigu patinka šio prieskonio skonis, jo atsisakyti nebūtina. Tiesiog nereikėtų tikėtis, kad kardamonas pats savaime kompensuos saldų sirupą ar didelį cukraus kiekį.

  • Rinkitės kavą be saldintų sirupų
  • Naudokite nedidelį kiekį malto kardamono
  • Patikrinkite paruoštų kavos mišinių sudėtį
  • Jei įmanoma, rinkitės nesaldintą pieną arba augalinį gėrimą be pridėtinio cukraus
  • Vertinkite ne vien prieskonį, o visą gėrimo maistinę sudėtį

Taigi kardamonas cukraus kiekiui gali būti įdomus tyrimų objektas, tačiau jo poveikis nėra pakankamas, kad prieskonis taptų priemone gliukozei kontroliuoti. Kava su kardamonu gali būti malonus pasirinkimas dėl aromato ir skonio, bet sveikatai palankesnį rezultatą dažniausiai lemia mažesnis pridėtinio cukraus kiekis visame puodelyje.

Manų košė nėra tokia nekalta, kaip dažnai manoma

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Manų košė nėra tokia nekalta, kaip dažnai manoma

Manų košė daugeliui primena vaikystę, tačiau kasdieniam meniu ji ne visada yra pats maistingiausias pasirinkimas. Manų kruopų poveikis priklauso nuo to, kaip dažnai jos valgomos, kokia porcija pasirenkama ir su kuo košė patiekiama.

Nors manų kruopos nėra nuodingos ar savaime kenksmingos, jos gerokai skiriasi nuo mažiau apdorotų grūdų. Todėl verta suprasti, kas vyksta gamybos metu ir kodėl šios kruopos neturėtų tapti vieninteliu pusryčių pasirinkimu.

Kas lieka apdorojus kviečius

Manų kruopos gaminamos iš kviečių, kurių grūdas apdorojamas taip, kad pašalinama nemaža dalis luobelės ir gemalo. Būtent šiose grūdo dalyse yra daugiau skaidulų, vitaminų bei mineralų.

Galiausiai manų kruopose daugiausia lieka endospermas, kuriame vyrauja krakmolas. Dėl šios priežasties iš jų išvirta košė paprastai būna lengvai suvirškinama, tačiau sotumo jausmas gali išlikti trumpiau nei suvalgius viso grūdo produktų.

Kodėl manų košė ne visada ilgam pasotina

Manų košėje yra nemažai greitai pasisavinamų angliavandenių. Jei ji dar pagardinama cukrumi, sirupu ar saldžiu džemu, gliukozės kiekis kraujyje gali padidėti greičiau, o po kelių valandų vėl gali norėtis užkąsti.

Vienkartinė porcija problemos nesukelia, tačiau dažnas saldžios manų košės pasirinkimas gali apsunkinti sotumo kontrolę. Jei dėl to per dieną suvartojama daugiau kalorijų, toks įprotis gali prisidėti prie svorio augimo.

Maistingesnė alternatyva būtų košę derinti su baltymų ir riebalų šaltiniais, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, varške, riešutais ar sėklomis. Vis dėlto kasdieniams pusryčiams dažniau verta rinktis daugiau skaidulų turinčius produktus.

Ar manų kruopos iš tiesų „ištraukia“ kalcį

Apie manų košę kartais sakoma, kad ji „vagia“ kalcį iš organizmo arba silpnina kaulus. Toks teiginys yra pernelyg kategoriškas. Kruopose esantys fitatai gali prisijungti dalį mineralų ir sumažinti jų pasisavinimą, tačiau įprasta manų košės porcija savaime nesukelia kalcio trūkumo.

Kaulų sveikatai svarbi visa mityba, pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas bei kiti gyvenimo būdo veiksniai. Todėl manų kruopų poveikis turėtų būti vertinamas ne atskirai, o viso raciono kontekste.

Kada jų reikėtų vengti

Manų kruopos gaminamos iš kviečių, todėl jose yra glitimo. Sergant celiakija, jų reikėtų visiškai atsisakyti. Žmonės, kuriems diagnozuotas jautrumas glitimui, turėtų vadovautis gydytojo ar dietologo rekomendacijomis.

Jei po kvietinių produktų nuolat jaučiamas pilvo pūtimas, diskomfortas ar kiti simptomai, nereikėtų diagnozuoti savęs patiems. Tikslinga kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kuo dažniau pakeisti manų kruopas

Kasdieniame racione verta kaitalioti įvairias kruopas ir dažniau rinktis kuo mažiau apdorotus produktus. Geri pasirinkimai gali būti:

  • grikiai
  • ilgai verdamos avižų kruopos
  • perlinės kruopos
  • bulguras
  • rudieji ryžiai
  • kiti viso grūdo produktai

Tokiose kruopose paprastai daugiau skaidulų, todėl jos gali ilgiau suteikti sotumo. Tačiau baltųjų ryžių ar manų kruopų visiškai atsisakyti nebūtina. Daug svarbiau yra porcijos dydis, paruošimo būdas ir tai, ar lėkštėje yra daržovių, baltymų bei sveikųjų riebalų.

Taigi manų kruopos nėra draudžiamas produktas, tačiau jos neturėtų užimti pagrindinės vietos kasdieniame meniu. Įvairesnė ir mažiau apdorotais grūdais paremta mityba paprastai suteikia daugiau skaidulų bei maistinių medžiagų.

Arbata gali būti palankesnė kaulams nei manėte

Justinas Rimkevičius
-
0
Arbata gali būti palankesnė kaulams nei manėte

Kasdienis puodelis gali būti svarbus ne tik nuotaikai ar energijai. Naujesni tyrimai rodo, kad arbata kaulų sveikatai gali būti palankesnis pasirinkimas nei labai didelis kavos kiekis, ypač vyresniame amžiuje. Vis dėlto vien gėrimo pasirinkimas kaulų būklės nenulemia.

Kaulų tvirtumui svarbiausi keli dalykai: pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, pakankamas baltymų kiekis bei reguliarus fizinis aktyvumas. Todėl į arbatą ar kavą reikėtų žiūrėti kaip į vieną kasdienės mitybos detalę, o ne kaip į savarankišką būdą apsisaugoti nuo osteoporozės.

Ką apie arbatą rodo tyrimai

2025 metais paskelbta sisteminė apžvalga nagrinėjo arbatos vartojimo ir kaulų būklės ryšį moterims po menopauzės. Tyrėjai pastebėjo, kad arbatos mėgėjų kaulų mineralinis tankis dažniau buvo didesnis, o osteoporozė ir lūžiai pasitaikydavo rečiau. Apžvalgą galima rasti publikuotoje mokslinėje analizėje.

Tokį ryšį gali paaiškinti arbatoje esantys polifenoliai. Tai augaliniai junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Jie gali padėti palaikyti normalią kaulinio audinio apykaitą ir slopinti uždegiminius procesus, tačiau tyrimai kol kas rodo ryšį, o ne tiesioginę priežastį.

Arbata taip pat gali būti naudinga tuo, kad dažnai pakeičia saldžius gaiviuosius gėrimus. Mažiau pridėtinio cukraus ir daugiau skysčių kasdienėje mityboje savaime gali būti geras įprotis.

O kaip dėl kavos?

Saikingas kavos vartojimas paprastai nelaikomas didele grėsme kaulams. Tyrimuose maždaug du ar trys puodeliai kavos per dieną nebuvo siejami nei su aiškia nauda, nei su žala kaulų mineraliniam tankiui.

Daugiau klausimų kyla tuomet, kai kavos išgeriama itin daug. Stebėjimo tyrimuose moterims, geriančioms daugiau nei penkis puodelius per dieną, buvo pastebėtas mažesnis kaulų mineralinis tankis. Tai leidžia manyti, kad problema gali būti ne pats gėrimas, o labai didelis kofeino kiekis ir prastesnė bendra mityba.

Kofeinas gali šiek tiek mažinti kalcio pasisavinimą, ypač kai jo maiste gaunama per mažai. Vis dėlto, remiantis NIH rekomendacijomis apie kalcį, poveikis yra nedidelis ir labiau reikšmingas žmonėms, kurių mityboje trūksta kalcio ar vitamino D.

Kaip gėrimus vartoti palankiau kaulams

  • Rinkitės arbatą be didelio kiekio cukraus
  • Kavą gerkite saikingai, ypač jei per dieną vartojate ir kitų kofeino turinčių produktų
  • Į kavą ar arbatą galite įpilti pieno arba rinktis kalciu praturtintą augalinį gėrimą
  • Nepamirškite kalcio šaltinių, tokių kaip jogurtas, varškė, sūris, sardinės, tofu ir kai kurios žaliosios daržovės
  • Įtraukite pratimus su savo kūno svoriu ar pasipriešinimu

Vyresnėms nei 50 metų moterims ir vyresniems nei 70 metų vyrams dažniausiai rekomenduojama per dieną gauti apie 1 200 miligramų kalcio. Individualus poreikis gali skirtis, todėl dėl papildų vartojimo verta pasitarti su gydytoju arba dietologu.

Kuris pasirinkimas geresnis?

Jei renkatės vien tarp arbatos ir kavos, arbata gali turėti nedidelį pranašumą dėl joje esančių polifenolių ir tyrimuose stebimo ryšio su didesniu kaulų mineraliniu tankiu. Tačiau tai nereiškia, kad kavos būtina atsisakyti.

Arbata kaulų sveikatai gali būti naudinga kaip subalansuotos mitybos dalis, o kava taip pat gali likti kasdienio raciono dalimi, jei jos vartojama saikingai. Daug didesnę reikšmę turi pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.

123...6041 iš 604 psl.