Maždaug 1 iš 8 naujų vėžio atvejų pasaulyje siejamas su infekcijomis. Tai reiškia, kad su infekcijomis susijęs vėžys nėra reta ar tik tam tikriems regionams būdinga problema.

Nauja pasaulinė analizė parodė, kurios infekcijos sudaro didžiausią dalį šių atvejų ir kokios prevencijos priemonės gali padėti sumažinti riziką. Tarp svarbiausių būdų išskiriami skiepai, tyrimai ir laiku pradėtas infekcijų gydymas.

Infekcijos susijusios su milijonais vėžio atvejų

Analizuodami 2024 metų vėžio statistikos duomenis, mokslininkai apskaičiavo, kad su infekcijomis buvo susiję apie 2,3 milijono naujų vėžio atvejų. Tai sudaro maždaug 12 proc. visų pasaulyje diagnozuotų atvejų.

Buvo vertintos 12 infekcijų ir 37 jų sąsajos su skirtingomis vėžio rūšimis. Analizė rėmėsi jau surinktais duomenimis, todėl ji neįrodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vėžį tiesiogiai sukėlė tam tikra infekcija. Vis dėlto rezultatai leidžia įvertinti bendrą pasaulinį šios problemos mastą.

Didžiausia su infekcijomis susijusių vėžio atvejų dalis teko Rytų Azijai – apie 42 proc. Mažų ir vidutinių pajamų šalyse užfiksuota maždaug 77 proc. visų tokių atvejų, o Šiaurės Amerikoje infekcijos buvo susijusios su maždaug 5 proc. vėžio diagnozių.

Didžiausią naštą sudaro kelios infekcijos

Ne visos infekcijos vienodai susijusios su vėžio rizika. Didžiausią reikšmę turėjo šios:

• Helicobacter pylori siejama su maždaug 760 tūkst. atvejų. Beveik visi jie buvo skrandžio vėžio atvejai. Ši bakterija taip pat gali sukelti opas ir ilgalaikį skrandžio gleivinės uždegimą.
• Žmogaus papilomos virusas, arba ŽPV, susietas su maždaug 750 tūkst. atvejų. Į šį skaičių įtraukti visi maždaug 600 tūkst. gimdos kaklelio vėžio atvejų, taip pat gerklės, išangės ir varpos vėžio atvejai.
• Hepatito B virusas siejamas su maždaug 360 tūkst. atvejų, daugiausia – kepenų vėžiu.
• Hepatito C virusas susietas su maždaug 160 tūkst. atvejų, taip pat pirmiausia – kepenų vėžiu.
• Epstein-Barr virusas siejamas su apie 260 tūkst. atvejų. Jis gali sukelti mononukleozę, tačiau šiuo metu nėra vakcinos ar patvirtinto būdo, kuris specialiai užkirstų kelią šio viruso sukeliamoms vėžio formoms.

ŽPV tipai 16 ir 18 pasaulyje lemia beveik tris ketvirtadalius gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tuo metu ŽIV, silpnindamas imuninę sistemą, didina jautrumą kitiems infekcijų sukeliamiems vėžiams. Ši analizė buvo viena pirmųjų pasauliniu mastu, į kurią įtrauktas ir ŽIV.

Prevencija prasideda nuo skiepų ir tyrimų

ŽPV vakcina rekomenduojama paaugliams prieš galimą užsikrėtimą. Vėliau taip pat taikoma pasivijimo vakcinacija, dažniausiai iki 26 metų, o kai kuriems suaugusiesiems dėl skiepų galimybės verta pasitarti su gydytoju iki 45 metų.

Gimdos kaklelio patikra paprastai pradedama nuo 21 metų. ŽPV ir citologiniai tyrimai padeda aptikti pakitimus dar prieš jiems išsivystant į vėžį, todėl patikros nereikėtų atidėlioti net tada, kai nejaučiama jokių simptomų.

Hepatito B ir C tyrimus rekomenduojama atlikti visiems suaugusiesiems bent kartą. Hepatito B galima išvengti skiepais, o hepatitas C šiandien yra išgydomas, todėl ankstyvas infekcijos nustatymas turi didelę reikšmę.

Kada verta pasitikrinti dėl H. pylori

Į gydytoją dėl H. pylori tyrimo verta kreiptis, jei nuolat skauda skrandį, dažnai vargina nevirškinimas, anksčiau buvo skrandžio opa arba artimas giminaitis sirgo skrandžio vėžiu. Nustačius infekciją, gydymui paprastai skiriamas antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų derinys.

Infekcijų riziką taip pat mažina prezervatyvų naudojimas. Žmonėms, kuriems kyla didesnė ŽIV rizika, gydytojas gali pasiūlyti profilaktinį gydymą PrEP.

Su infekcijomis susijęs vėžys ne visada priklauso nuo vieno veiksnio, tačiau dalį rizikos galima valdyti. Skiepai, tinkami tyrimai ir laiku pradėtas gydymas yra konkretūs žingsniai, kuriuos verta aptarti su šeimos gydytoju.

Puodelis šiltos arbatos vakare daugeliui tapo maloniu ženklu, kad diena baigiasi. Tačiau jei renkatės ramunėlių arbatą miegui, svarbus ne tik pats gėrimas, bet ir laikas, kada jį išgeriate.

Vienos „stebuklingos“ valandos nėra, tačiau praktiška ramunėlių arbatą išgerti likus maždaug 60 minučių iki miego. Taip vakaro rutina gali prasidėti anksčiau, o prieš pat atsigulant nereikės papildomai keltis į tualetą.

Valanda prieš miegą – patogus pasirinkimas

Ramunėlių arbatą galima gerti likus vienai ar dviem valandoms iki miego. Tokį laiką patogu pritaikyti prie vakaro ritmo: arbata tampa ne paskutiniu veiksmu prieš atsigulant, o ramios vakaro rutinos pradžia.

Vėlyvas didelis puodelis kai kuriems žmonėms gali sutrikdyti miegą vien dėl skysčių kiekio. Jei naktį dažnai tenka keltis į tualetą, arbatą geriau išgerti šiek tiek anksčiau arba rinktis mažesnį puodelį.

Kas ramunėlėse siejama su atsipalaidavimu

Ramunėlėse yra augalinio junginio apigenino. Jis gali sąveikauti su tam tikrais smegenų receptoriais, susijusiais su nervų sistemos slopinimu ir atsipalaidavimu. Dėl šios priežasties ramunėlių arbata miegui dažnai pasirenkama kaip švelni vakaro ritualo dalis.

Vis dėlto moksliniai duomenys nėra vienodi. Tyrimuose naudoti skirtingi ramunėlių ekstraktai, užpilai ir kiekiai, todėl neaišku, kokia dozė būtų veiksmingiausia. Naujesnė tyrimų apžvalga rado tam tikrų sąsajų su geresne miego kokybe ir retesniais prabudimais, tačiau rezultatai nepatvirtina, kad ramunėlės išsprendžia nemigą ar užtikrina ilgesnį miegą visiems.

Todėl vienas puodelis prieš miegą yra praktiškas būdas išbandyti šį ritualą, bet ne gydomoji dozė. Jei miego sunkumai kartojasi ilgai, vien arbata problemos neišspręs.

Patikrinkite, kas iš tikrųjų yra puodelyje

Gryna ramunėlių arbata natūraliai neturi kofeino. Tačiau prekyboje dažnai siūlomi mišiniai, kuriuose gali būti juodosios ar žaliosios arbatos, matės, kakavos ar kitų stimuliuojančių sudedamųjų dalių.

• Rinkitės mišinį, kurio sudėtyje nėra kofeino.
• Patikrinkite, ar ramunėlės nėra tik nedidelė mišinio dalis.
• Vakare venkite labai saldžių priedų.
• Jei arbata sukelia diskomfortą, jos negerkite vien dėl vakaro ritualo.

Taip pat svarbu žinoti apie galimas alergines reakcijas. Jų tikimybė didesnė žmonėms, alergiškiems ambrozijoms, chrizantemoms, medetkoms ar kitiems panašiems augalams. Vartojant vaistus, ypač kraują skystinančius ar raminamąjį poveikį turinčius preparatus, dėl ramunėlių reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Arbata veikia geriau kaip visos rutinos dalis

Geresnis miegas retai priklauso nuo vieno gėrimo. Suaugusiesiems paprastai reikia bent septynių valandų miego, o nuolatinis jo trūkumas gali paveikti savijautą, nuotaiką ir sveikatą.

Prieš miegą naudinga sumažinti ekranų naudojimą. Telefonų ir kompiuterių šviesa, taip pat pats įtemptas naršymas gali apsunkinti užmigimą. Vietoje jų galima rinktis knygą, dėlionę, mezgimą ar kitą ramią veiklą.

Prie miego ritmo taip pat prisideda judėjimas ir buvimas lauke. Rytinė natūrali šviesa padeda organizmui geriau derinti vidinį laikrodį su dienos ir nakties ciklu, o reguliarus fizinis aktyvumas palaiko bendrą miego kokybę.

Kada vien arbatos jau neužtenka

Jeigu sunku užmigti, dažnai prabundate arba ryte nepailsite ne vieną savaitę, verta ieškoti priežasties plačiau. Miegą gali trikdyti stresas, kofeinas, alkoholis, vėlyvas valgymas, skausmas, nerimas ar sveikatos sutrikimai.

Tokiu atveju ramunėlių arbata gali likti malonia vakaro dalimi, tačiau ji neturėtų pakeisti profesionalios pagalbos. Pradėti galima nuo paprasto bandymo: išgerti puodelį nesaldintos, kofeino neturinčios arbatos likus maždaug valandai iki miego ir vakarą praleisti ramiau, be ekranų.

Šaltiniai

• Effects of chamomile (Matricaria chamomilla L.) on sleep: A systematic review and meta-analysis of clinical trials
• Chamomile: Usefulness and Safety
• About Sleep

Jei tarp valgymų norisi ko nors sūraus ir traškaus, nebūtina rinktis vien riestainių. Traškūs pupelių užkandžiai suteikia daugiau skaidulų, baltymų ir sotumo, tačiau išlaiko malonų traškesį, kurio dažnai ieškome užkandžiaudami.

Tokiam pokyčiui nereikia keisti visos mitybos. Pakanka vieną įprastą užkandį kartais pakeisti skrudintais avinžirniais, pupomis arba edamame pupelėmis.

Riestainiuose skaidulų labai mažai

Vienoje uncijoje, arba maždaug 28 gramuose, riestainių yra mažiau nei gramas skaidulų. Toks užkandis gali būti traškus ir patogus, tačiau maistine verte dažnai nesuteikia ilgesnio sotumo.

Palyginimui, tokiame pačiame kiekyje traškių fava pupų yra apie 4 gramus skaidulų, o avinžirniuose – maždaug 5 gramus. Tai reiškia, kad pakeitus riestainius galima gauti papildomus 3-4 gramus skaidulų ar net daugiau.

JAV suaugusieji vidutiniškai suvartoja apie 15-16 gramų skaidulų per dieną, nors rekomenduojamas kiekis siekia 25-38 gramus. Todėl net vienas nedidelis užkandžio pakeitimas gali prisidėti prie didesnio skaidulų kiekio racione.

Daugiau baltymų vienoje porcijoje

Pupelių užkandžiai išsiskiria ne tik skaidulomis. Riestainių porcijoje dažniausiai būna apie 2-3 gramus baltymų, o traškiuose avinžirniuose ar fava pupose – maždaug 6 gramai.

Edamame pupelės šiuo požiūriu dar sotesnės: jose gali būti apie 13 gramų baltymų vienoje uncijos porcijoje. Skaidulų ir baltymų derinys lėtina virškinimą, padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaikyti tolygesnį energijos lygį iki kito valgymo.

Vis dėlto svarbu stebėti porciją. Net ir maistingesni užkandžiai gali tapti pernelyg kaloringi, jei valgomi tiesiai iš didelio pakelio. Patogiau iš anksto atsisverti nedidelį kiekį į indelį arba rinktis vienos porcijos pakuotę.

Ne tik užkandžiui tarp valgymų

Traškūs pupelių užkandžiai nebūtinai turi būti valgomi vieni. Juos lengva pritaikyti įvairiems patiekalams – jie suteikia tekstūros ten, kur jos trūksta.

• Suberkite jų į salotas, kad patiekale būtų daugiau traškumo, baltymų ir skaidulų.
• Patiekite su žaliomis morkomis, brokoliais ar paprikomis.
• Įmaišykite į riešutų, džiovintų vaisių ir šokolado gabalėlių mišinį.
• Sutrinkite ir naudokite vietoj džiūvėsėlių vištienai, žuviai ar tofu apvolioti.
• Pabarstykite ant grūdų dubenėlio, sriubos ar sūraus jogurto dubenėlio.

Namie skrudintos pupelės leidžia geriau kontroliuoti druskos, aliejaus ir prieskonių kiekį. Paruoštą užkandį galima laikyti sandariame inde ir turėti po ranka maždaug savaitę.

Skaidulas didinkite pamažu

Skaidulos organizmui reikalingos, tačiau jų kiekį geriau didinti palaipsniui. Staigus pokytis gali sukelti pilvo pūtimą, didesnį dujų kaupimąsi, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

Pradėkite nuo vieno naujo, daug skaidulų turinčio produkto ir po kelių dienų įvertinkite savijautą. Taip pat gerkite pakankamai skysčių, ypač jei racione atsiranda daugiau pupelių, daržovių ir viso grūdo produktų.

Skaidulų kiekį galima didinti ne tik renkantis pupeles. Į racioną dažniau įtraukite aviečių ir gervuogių, o obuolius, kriaušes, bulves, cukinijas, agurkus ir kivius, kai įmanoma, valgykite su odele. Viso grūdo duona, makaronai ir dribsniai taip pat dažnai suteikia gerokai daugiau skaidulų nei rafinuoti gaminiai.

Etiketę patikrinkite prieš pirkdami

Renkantis supakuotus pupelių užkandžius, verta palyginti kelis skaičius: skaidulų, baltymų, pridėtinio cukraus ir natrio kiekį. Kai kurie gaminiai būna stipriai sūdyti ar pagardinti cukrumi, todėl vien žodžio „pupelės“ ant pakuotės nepakanka.

Geriausias pasirinkimas yra tas, kurio sudėtis paprasta, o druskos ir pridėtinio cukraus kiekis nėra didelis. Tuomet traškus užkandis tampa ne tik malonia riestainių alternatyva, bet ir praktišku būdu į kasdienį racioną įtraukti daugiau skaidulų bei baltymų.

Raukšlės nėra vienintelis odos senėjimo požymis. Kai oda tampa sausesnė, praranda skaistumą, lėčiau gyja ar atrodo plonesnė, prie šių pokyčių gali prisidėti ir ilgai trunkantis nedidelio intensyvumo uždegimas.

Šis procesas vadinamas inflammaging – lietuviškai jį galima apibūdinti kaip su amžiumi susijusį lėtinį uždegimą. Odos senėjimą spartinantis uždegimas nėra atskira liga, tačiau jis gali paveikti kolageną, elastiną, odos apsauginį barjerą ir gebėjimą atsinaujinti.

Kas vyksta odos sluoksniuose

Senstant organizme gali daugėti uždegiminių signalų, o jų poveikis ilgainiui tampa matomas ir išorėje. Kai uždegiminė reakcija trunka ne dienas, o mėnesius ar metus, silpnėja struktūriniai baltymai, suteikiantys odai stangrumo ir elastingumo.

Silpnesnis odos barjeras prasčiau sulaiko drėgmę, todėl oda gali tapti sausesnė ir jautresnė. Kartu lėtėja ląstelių atsinaujinimas, o nedideli pažeidimai gyja ne taip greitai kaip anksčiau.

Vidutiniame amžiuje prie šių pokyčių prisideda hormonų svyravimai, didesnė įtampa ir prastesnis miegas. Todėl kartais įprasta odos priežiūros rutina nebeduoda tokio paties rezultato kaip anksčiau. Oda reaguoja ne tik į kosmetiką, bet ir į tai, kas vyksta organizmo viduje.

4 dalykai, kurie nepalankūs odai

1. Ilgai trunkantis stresas
Nuolatinė įtampa veikia hormonų ir imuninės sistemos darbą. Ilgainiui tai gali būti susiję su silpnesniu odos barjeru, didesniu jautrumu ir procesais, nepalankiais kolageno struktūrai.

Kasdienėje rutinoje nebūtina ieškoti sudėtingų sprendimų. Pasivaikščiojimas, lėtas kvėpavimas, tempimo pratimai ar trumpa pertrauka be telefono gali tapti paprastu būdu sumažinti įtampos lygį.

2. Prastas miegas
Miego metu organizmas atkuria įvairias audinių sistemas, taip pat ir odą. Tyrime, kuriame dalyvavo 60 moterų, prastesnė miego kokybė buvo susijusi su ryškesniais vidinio senėjimo požymiais, didesniu vandens netekimu per odą ir lėtesniu odos barjero atsikūrimu.

Reguliarus miego režimas, ramesnis vakaras ir pakankama poilsio trukmė odai yra ne mažiau svarbūs nei naujas kremas.

3. Daug pridėtinio cukraus
Didelis rafinuotų angliavandenių ir pridėtinio cukraus kiekis siejamas su glikacija. Tai procesas, kai cukraus molekulės jungiasi su baltymais, įskaitant kolageną ir elastiną, todėl jų struktūra gali tapti standesnė ir mažiau elastinga.

Odos senėjimą spartinantis uždegimas ir glikacija nėra tas pats procesas, tačiau abu gali veikti odos išvaizdą bei funkciją. Mityboje dažniau rinkitės daržoves, ankštinius produktus, visavertį maistą ir mažiau saldžių, stipriai perdirbtų gaminių.

4. Per mažai judėjimo
Sėslus gyvenimo būdas nesukelia raukšlių per vieną naktį, tačiau judėjimas svarbus bendrai kraujotakai, miegui ir savijautai. Pasivaikščiojimai, tempimo pratimai, lengvas sportas ar jėgos treniruotės gali tapti naudinga bendros odos priežiūros dalimi.

Odos priežiūra prasideda ne tik vonios kambaryje

Mityboje naudinga dažniau rinktis spalvingas daržoves, uogas, citrusinius vaisius, paprikas ir lapines daržoves. Juose esantys vitaminai bei kitos augalinės medžiagos papildo įvairią mitybą, o vitaminas C svarbus normaliai kolageno gamybai.

Taip pat reikalingi sveikieji riebalai. Žuvis, linų sėmenys, graikiniai riešutai ir kiti omega-3 šaltiniai gali būti įtraukiami į subalansuotą racioną. Nepamirškite ir skysčių, nes odos barjerui svarbi pakankama hidratacija.

Tačiau vien mityba nepakeičia dermatologo paskirto gydymo ar tinkamos apsaugos nuo saulės. Jei oda staiga labai išsausėjo, pradėjo dažnai rausti, niežėti, lėtai gyja arba atsirado naujų neįprastų pokyčių, reikėtų pasitarti su gydytoju dermatologu.

Ko siekti realistiška

Inflammaging neatsiranda dėl vienos klaidos, todėl jo nereikia vertinti kaip asmeninės nesėkmės. Odos pokyčius lemia amžius, genetika, saulės poveikis, hormonai, ligos, miegas, stresas ir kasdieniai pasirinkimai.

Odos senėjimą spartinantis uždegimas nėra priežastis ieškoti stebuklingo sprendimo. Daugiau naudos gali duoti nuosekli rutina: švelni odos priežiūra, apsauga nuo saulės, maistingas maistas, reguliarus judėjimas ir pakankamas poilsis. Tikslas nėra sustabdyti amžių, o kuo ilgiau išlaikyti odą stiprią, atsparią ir gerai atliekančią savo apsauginę funkciją.

Šaltiniai

• The Skin and Inflamm-Aging
• Does poor sleep quality affect skin ageing?
• The effects of advanced glycation end-products on skin and potential anti-glycation strategies

Ilgą laiką buvo manoma, kad cholesterolio kiekį kraujyje labiausiai didina kiaušiniai, krevetės ar kiti daug cholesterolio turintys produktai. Tačiau cholesterolio kiekio mažinimas dažniausiai priklauso ne nuo vieno produkto atsisakymo, o nuo viso mitybos modelio.

Daug didesnę reikšmę turi sočiųjų riebalų kiekis, skaidulų gausa, fizinis aktyvumas, miegas, stresas ir genetika. Todėl net ir mėgstami produktai gali likti valgiaraštyje, jei šalia jų atsiranda daugiau širdžiai palankių pasirinkimų.

Ne visi riebalai veikia vienodai

Sočiųjų riebalų daugiausia randama riebioje mėsoje, svieste, riebiuose pieno produktuose ir kai kuriuose perdirbtuose gaminiuose. Jie dažniausiai didina mažo tankio lipoproteinų, arba MTL cholesterolio, kiekį kraujyje.

Transriebalai laikomi dar nepalankesniais, nes jie ne tik didina MTL, bet ir mažina didelio tankio lipoproteinų, arba DTL cholesterolio, kiekį. Nors pramoninių transriebalų maisto produktuose dabar gerokai mažiau, jų vis dar gali pasitaikyti kai kuriuose stipriai perdirbtuose gaminiuose.

Geresnis sprendimas nėra visiškai atsisakyti riebalų. Sviestą ar taukus dažniau galima keisti alyvuogių ar kitu augaliniu aliejumi, riebią perdirbtą mėsą – žuvimi, o dalį riebių padažų – avokadu, humusu ar riešutų sviestu. Taip riebalų kiekis nebūtinai sumažėja iki minimumo, tačiau jų šaltiniai tampa palankesni.

Skaidulos padeda reguliuoti MTL cholesterolį

Skaidulos, ypač tirpiosios, yra viena svarbiausių mitybos dalių, kai rūpi cholesterolio kiekio mažinimas. Jos virškinamajame trakte prisijungia prie cholesterolio turinčių medžiagų ir padeda pašalinti jas iš organizmo.

Daug tirpiųjų skaidulų yra avižose, miežiuose, pupelėse, lęšiuose, obuoliuose ir kai kuriuose kituose vaisiuose. Skaidulų turintys produktai dažnai ilgiau suteikia sotumo, todėl padeda palaikyti ir palankesnę kūno masę.

• Avižos ir miežiai
• Pupelės, lęšiai ir kiti ankštiniai
• Obuoliai, kriaušės ir uogos
• Daržovės, riešutai ir sėklos
• Viso grūdo duona ir kruopos

Kiaušiniai ir krevetės nebūtinai yra problema

Daugeliui žmonių kiaušiniai ir krevetės gali būti visavertės mitybos dalis. Juose yra kokybiškų baltymų ir kitų maistinių medžiagų, todėl vien cholesterolio kiekis konkrečiame produkte neparodo viso jo poveikio mitybai.

Daug svarbiau, su kuo šie produktai valgomi. Kiaušiniai, patiekti su daržovėmis ir viso grūdo duona, yra visai kitoks pasirinkimas nei kiaušiniai su šonine, svieste keptomis bulvėmis ir riebiu padažu. Būtent visas patiekalas ir bendras valgiaraštis dažnai lemia, kiek sočiųjų riebalų žmogus suvartoja.

Viduržemio jūros ir DASH mityba

Cholesterolio kiekiui palankesnės mitybos kryptys remiasi daržovėmis, vaisiais, viso grūdo produktais, ankštiniais, riešutais, sėklomis ir nesočiaisiais riebalais. Tokių principų laikosi Viduržemio jūros ir DASH mitybos planai.

Jie neragina atsisakyti visų mėgstamų patiekalų. Pagrindinis pokytis – dažniau rinktis augalinį maistą, žuvį ir kokybiškus aliejus, o sočiųjų riebalų turinčius bei stipriai perdirbtus produktus palikti retesnėms progoms.

Keto ar karnivorinė mityba kai kuriems žmonėms padeda mažinti kūno svorį, tačiau joje dažnai būna daug sočiųjų riebalų. Dėl to daliai žmonių MTL cholesterolio rodiklis gali padidėti.

Maži pakeitimai, kuriuos lengva išlaikyti

Praktiškiausia keisti ne visą valgiaraštį iš karto, o kelis dažniausiai pasikartojančius pasirinkimus. Pavyzdžiui, gaminant meksikietiškus takus dalį maltos mėsos galima pakeisti juodosiomis pupelėmis. Taip pat verta dažniau rinktis lašišą ar upėtakį vietoje perdirbtos mėsos.

Prie pagrindinių patiekalų pridėjus pupelių, lęšių, daržovių ar viso grūdo garnyrą, skaidulų kiekis padidėja be sudėtingų receptų. Reguliarus judėjimas taip pat yra cholesterolio kontrolės plano dalis, nes svarbi ne viena vakarienė, o bendras gyvenimo būdas.

Jeigu kraujo tyrimai rodo padidėjusį cholesterolį, vien mitybos pakeitimų kartais nepakanka. Rodiklius veikia genetika, gretutinės ligos ir vartojami vaistai, todėl individualų planą geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu.

Šaltiniai

• Dietary Cholesterol and Cardiovascular Risk
• Soluble Fiber Supplementation and Serum Lipid Profile: A Systematic Review and Dose-Response Meta-Analysis of Randomized Controlled Trials
• What is the Mediterranean Diet?
• webmd.com

Maišeliai po akimis ne visada reiškia, kad trūko miego. Paburkimą ir patamsėjusią paakių odą gali lemti genetika, natūralus senėjimas, alergijos, skysčių kaupimasis, gyvenimo būdas ar tiesiog pavargusios akys.

Vieno universalaus sprendimo nėra, tačiau keli paprasti pakeitimai dažnai padeda sumažinti paakių paburkimą. Svarbiausia priemones rinktis pagal tikėtiną priežastį ir neapkrauti jautrios odos agresyviais produktais.

Šaltas kompresas veikia greičiausiai

Šaltis trumpam sutraukia kraujagysles ir gali sumažinti paakių paburkimą. Tam tinka atvėsintas šaukštelis, vėsus drėgnas rankšluostis, agurko griežinėliai ar specialus šaltas kompresas.

Kompresą visada apvyniokite plonu minkštu audiniu, kad nepažeistumėte odos. Palaikykite jį kelias minutes, o pajutę perštėjimą ar pastebėję paraudimą procedūrą nutraukite.

Atvėsinti arbatos maišeliai paakiams

Atvėsinti ramunėlių arba kofeino turinčios arbatos maišeliai dažnai naudojami kaip trumpalaikė priemonė nuo patinimo. Kofeinas gali paskatinti kraujotaką odos paviršiuje, o žalioji arbata pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.

Du arbatos maišelius užplikykite, leiskite jiems visiškai atvėsti, išspauskite skysčio perteklių ir uždėkite ant užmerktų akių. Laikykite 15-30 minučių. Jei oda jautri arba linkusi į alergijas, pirmiausia išbandykite priemonę ant nedidelio odos ploto.

Alergija taip pat gali patamsinti paakius

Niežtinčios, ašarojančios akys ir dažnas jų trynimas gali sustiprinti tiek paburkimą, tiek patamsėjimą. Tokiu atveju svarbu ne tik slėpti paakius, bet ir kontroliuoti alergijos simptomus.

Venkite žinomų alergenų, stenkitės netrinti akių, o dėl nereceptinių antihistamininių vaistų pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Jei paakių patinimas kartojasi kartu su sloga, čiauduliu ar akių niežėjimu, priežastis gali būti būtent alerginė reakcija.

Saugokite odą nuo saulės

Saulė gali paryškinti pigmentaciją ir paskatinti ankstyvą odos senėjimą, todėl paakių sritį taip pat verta saugoti. Rinkitės plataus spektro kremą nuo saulės, kurio SPF yra ne mažesnis kaip 30, ir naudokite jį pagal produkto instrukciją.

Paakių odą papildomai saugo akiniai nuo saulės, kepurė ir buvimas pavėsyje. Jei patamsėjimą lemia pigmentacija, dermatologas gali pasiūlyti tinkamesnį gydymą, pavyzdžiui, receptinį kremą ar kitą procedūrą.

Retinolis ir kitos veikliosios medžiagos

Retinolio turintys produktai naudojami odos tekstūrai, smulkioms raukšlelėms ir pigmentacijai gerinti. Vis dėlto paakių oda yra plona, todėl tokias priemones reikėtų rinktis atsargiai ir naudoti tik pagal produkto paskirtį.

Hidrochinonas gali būti skiriamas pigmentacijai mažinti, tačiau jo nereikėtų savarankiškai tepti prie akių. Dėl retinolio ar stipresnių šviesinančių priemonių saugiausia pasitarti su dermatologu, ypač nėštumo metu arba jei oda lengvai sudirgsta.

Miegas, pagalvė ir vakaro rutina

Nepakankamas miegas veidą gali padaryti blyškesnį, todėl tamsūs ratilai ir šešėliai po akimis tampa labiau pastebimi. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti maždaug 7-9 valandas, tačiau svarbi ir miego kokybė.

Paakių paburkimą rytais kartais sustiprina skysčių kaupimasis. Galvą galima šiek tiek pakelti papildoma pagalve, tačiau ji neturėtų sukelti kaklo skausmo. Prieš miegą kruopščiai nuvalykite makiažą, ypač blakstienų tušą ir akių pieštuką.

• Laikykitės panašaus miego ir kėlimosi laiko.
• Venkite alkoholio ir nikotino prieš miegą.
• Kofeino nevartokite vėlai vakare.
• Prieš miegą nevalgykite labai sočiai.
• Miegamajame palaikykite tamsą ir vėsesnę temperatūrą.

Mažiau druskos, alkoholio ir cigarečių

Per sūrus maistas skatina skysčių kaupimąsi, todėl veidas, taip pat ir paakių sritis, gali atrodyti labiau patinęs. Jei rytais pastebite ryškesnį paburkimą, atkreipkite dėmesį į sūrius užkandžius, pusgaminius ir kitus stipriai perdirbtus produktus.

Alkoholis gali prisidėti prie dehidratacijos, uždegiminių procesų ir prastesnio miego. Rūkymas taip pat siejamas su odos senėjimu, raukšlėmis ir paakių patamsėjimu.

Kada prireikia dermatologo pagalbos

Jei maišeliai po akimis išlieka ilgai, labai trukdo išvaizdai arba namų priemonės nepadeda, dermatologas gali pasiūlyti receptinių kremų ar kosmetinių procedūrų. Tarp galimų variantų yra cheminiai pilingai, lazerinės procedūros, mikroadatinė terapija, užpildai ir vokų korekcija.

Procedūrų poveikis ne visada būna nuolatinis, todėl prieš pasirenkant gydymą svarbu išsiaiškinti, ar pagrindinė problema yra patinimas, pigmentacija, raukšlės, odos suglebimas ar genetika.

Svarbi nosies plovimo taisyklė

Jei paakių paburkimas susijęs su nosies užgulimu ar alergija, kai kuriems žmonėms padeda nosies plovimas fiziologiniu tirpalu. Tačiau tam niekada nenaudokite tiesiai iš čiaupo paimto vandens.

Nosies plovimui rinkitės sterilų arba distiliuotą vandenį, arba iš anksto užvirintą ir atvėsintą vandenį. Netinkamas vanduo gali būti pavojingas, nes į nosį gali patekti kenksmingų mikroorganizmų.

Šaltiniai

• How to Safely Rinse Sinuses
• Melasma: Diagnosis and treatment

28 metų Rusijos mokslininkės Darjos Šipilovos mirtis sukėlė abejonių dėl oficialios įvykių versijos. Moteris dirbo Irkutsko kovos su maru tyrimų institute Sibire. Po jos mirties kilo klausimų, ar ji užsikrėtė laboratorijoje, ar su pavojingu sukėlėju galėjo susidurti kitur.

Mokslininkės ligos ir mirties aplinkybės iki šiol nėra išsamiai paaiškintos. Pareigūnai pateikė nedaug konkrečios informacijos, o mirusiosios motina atmetė versiją, kad jos dukra užsikrėtė laboratorijoje sudaužiusi mėgintuvėlį su pavojingu sukėlėju.

Motina nepatikėjo laboratorinio incidento versija

Darja Šipilova susirgo ir spalio 2 dieną mirė ligoninėje. Iš pradžių buvo skelbiama, kad mokslininkė galėjo užsikrėsti po to, kai laboratorijoje nukrito mėgintuvėlis su pavojingu ligos sukėlėju.

Tačiau jos motina Svetlana Šipilova, taip pat dirbanti medicinos srityje, tvirtino šia versija netikinti. Pasak jos, tokie mėgintuvėliai yra itin gerai apsaugoti, todėl jų esą neįmanoma lengvai sudaužyti, o jame esanti medžiaga negalėtų paprastai išsilieti.

Moteris pareiškė žinanti tikrąją įvykių eigą ir teigė, kad dukrai nebuvo suteikta pakankama pagalba. Jos žodžiais, pareigūnai tiesiog leido dukrai mirti. Šie kaltinimai kol kas nėra patvirtinti nepriklausomais duomenimis.

Minimos kelios galimos užsikrėtimo aplinkybės

Laboratorinio incidento versija nėra vienintelė. Kita galima aplinkybė siejama su Darjos Šipilovos darbo kelione į Buriatiją. Šis regionas yra netoli Mongolijos sienos, kur tuo metu buvo fiksuotas maro židinys.

Dėl to neaišku, ar liga galėjo būti perduota laboratorijoje, ar mokslininkė su infekcija susidūrė už instituto ribų. Rusijos valdžia iki šiol nepateikė išsamios įvykių chronologijos, kuri padėtų atsakyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis moteris galėjo užsikrėsti.

Oficialiuose pranešimuose jos mirties priežastis buvo įvardyta kaip nežinomos kilmės pneumonija. Tuo metu žiniasklaida ir dalis medikų atvirai kalbėjo apie marą, tačiau, kaip skelbiama, šis diagnozės pavadinimas oficialiuose dokumentuose nebuvo nurodytas.

Po mirties įvestas karantinas

Po mokslininkės mirties į karantiną buvo išsiųsti šimtai su ja kontaktavusių žmonių. Irkutske buvo uždarytos kelios ligoninės ir gimdymo namai, o sveikatos priežiūros įstaigose imtasi papildomų apsaugos priemonių.

Tokia reakcija rodo, kad pareigūnai galimą infekcijos išplitimą vertino rimtai, net jei viešai vengė patvirtinti maro diagnozę. Plaučių maras Rusijoje tapo jautria tema ir dėl to, kad ligos atvejis siejamas su specializuota laboratorija, kurioje tiriami pavojingi sukėlėjai.

Ekspertai kelia klausimų dėl gydymo

Buvęs Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrų vadovas Robertas Redfieldas teigė, kad laboratorinio incidento atveju darbuotojui pagal nustatytą protokolą turėtų būti skiriami antibiotikai.

Jis taip pat iškėlė teorinę prielaidą, kad gydymo nesėkmę galėtų paaiškinti pakitęs maro sukėlėjas, nereaguojantis į įprastus antibiotikus. Vis dėlto ši versija nėra patvirtinta, todėl ji neturėtų būti laikoma nustatyta mirties priežastimi.

Tokie svarstymai dar labiau padidino nerimą dėl įvykio aplinkybių. Ekspertams kyla klausimų, ar laboratorijoje buvo laikomasi visų saugumo procedūrų, ar darbuotojai laiku gavo medicininę pagalbą ir kodėl visuomenei pateikta tiek mažai informacijos.

Maskva kaltina žiniasklaidą

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija informavo Pasaulio sveikatos organizaciją ir laikėsi tarptautinių protokolų. Kartu jis apkaltino žiniasklaidą skleidžiant melagingą informaciją apie galimą maro protrūkį.

Tuo metu tarptautinės institucijos ir Jungtinės Valstijos ragino Maskvą pateikti daugiau duomenų bei užtikrinti didesnį skaidrumą. Kol nėra nepriklausomo tyrimo rezultatų, lieka neatsakyta, kaip tiksliai mokslininkė užsikrėtė ir ar jos mirtis buvo susijusi su laboratorijos darbu.

Braškės ir mėlynės žarnynui suteikia panašių medžiagų, tačiau jų sudėtis šiek tiek skiriasi. Abi uogos turi skaidulų, daug vandens ir polifenolių, kurie žarnyne sąveikauja su bakterijomis.

Todėl ieškant vienos absoliučiai geresnės uogos atsakymas nėra toks paprastas. Vienos išsiskiria didesniu vandens kiekiu, kitos suteikia šiek tiek daugiau skaidulų, o geriausias sprendimas dažnai yra jas keisti tarpusavyje.

Abi uogos papildo skaidulų kiekį

Puodelyje sveikų braškių yra kiek mažiau nei 3 gramai skaidulų. Tai sudaro maždaug 12 procentų rekomenduojamo paros kiekio moterims ir 8 procentus vyrams.

Braškių privalumas – didelis vandens kiekis. Jos sudarytos maždaug iš 90 procentų vandens, todėl kartu su skaidulomis prisideda prie minkštesnių išmatų ir reguliaresnio tuštinimosi.

Mėlynėse skaidulų yra šiek tiek daugiau. Puodelis šių uogų suteikia apie 3,5 gramo skaidulų, arba maždaug 14 procentų rekomenduojamo kiekio moterims ir 9 procentus vyrams. Vandens jose mažiau nei braškėse – apie 84 procentus.

• Braškės suteikia daugiau vandens ir mažiau kalorijų įprastoje porcijoje.
• Mėlynėse yra šiek tiek daugiau skaidulų.
• Abi uogos papildo racioną augaliniais polifenoliais.
• Abi tinka derinti su avižomis, sėklomis ar natūraliu jogurtu.

Braškių stiprybė – vanduo ir elagitaninai

Braškėse esantys polifenoliai, ypač elagitaninai, žarnyne suskaidomi į kitus junginius. Šiame procese dalyvauja žarnyno bakterijos, todėl skirtingų žmonių organizmas tuos pačius augalinius junginius gali panaudoti nevienodai.

Dar vienas svarbus braškių privalumas – jų derinys su vandeniu ir skaidulomis. Toks derinys palankus virškinimo sistemai, ypač kai bendrame racione trūksta augalinio maisto ir skysčių.

Vis dėlto braškės nėra gydomoji priemonė nuo virškinimo sutrikimų. Jos gali būti įvairios mitybos dalis, tačiau nuolatinius pilvo skausmus, kraują išmatose ar ilgai trunkantį viduriavimą reikėtų aptarti su gydytoju.

Mėlynės išsiskiria antocianinais

Tamsiai mėlyną spalvą šioms uogoms suteikia antocianinai. Tai polifenoliai, kuriuos taip pat pasiekia žarnyno bakterijos. Tyrimuose nagrinėjama, kaip šie junginiai veikia mikrobiotos sudėtį, žarnyno barjerą ir uždegiminius procesus.

Tačiau svarbu nepervertinti turimų duomenų. Dalis tyrimų atlikta su gyvūnais arba laboratorinėmis sąlygomis, o žmonių tyrimų dar nėra pakankamai, kad mėlynėms būtų galima priskirti konkretų gydomąjį poveikį.

Praktiškai mėlynės ypač patogios tuo, kad nedidelę jų porciją lengva įtraukti į pusryčius ar užkandį. Jos tinka su avižine koše, natūraliu jogurtu, varške ar čija pudingu.

Žarnynui svarbi ir uogų įvairovė

Žarnyno bakterijoms reikalingos skirtingos skaidulos ir augaliniai junginiai. Todėl nebūtina rinktis tik vienos rūšies uogų. Keičiant braškes mėlynėmis, o kartais jas valgant kartu, mityba tampa įvairesnė.

Braškės ir mėlynės žarnynui suteikia skirtingų polifenolių, todėl jų derinys gali būti įdomesnis nei nuolatinis vienos rūšies uogų vartojimas. Tai nėra varžybos, kuriose turi būti vienas laimėtojas.

Kaip uogas įtraukti į meniu

Šviežias uogas galima valgyti vienas, dėti į košę, trintą kokteilį ar natūralų jogurtą. Kad patiekalas suteiktų daugiau skaidulų, uogas derinkite su avižomis, čija sėklomis ar maltomis linų sėmenimis.

Jos taip pat tinka naminiams šaldytiems desertams, vaisiniams ledams, uogų trupiniams ar net pikantiškiems deriniams su keptu sūriu. Šaldytos uogos išlieka patogus pasirinkimas ne sezono metu, ypač jei jose nėra pridėtinio cukraus.

Renkantis tarp šių dviejų uogų, nebūtina ieškoti vienintelio teisingo atsakymo. Braškėse daugiau vandens, mėlynėse – šiek tiek daugiau skaidulų ir antocianinų, o įvairesnė mityba leidžia gauti abiejų uogų privalumus.

Šaltiniai

• Scientific Evidence for the Beneficial Effects of Dietary Blueberries on Gut Health: A Systematic Review
• Effects of Anthocyanin on Intestinal Health: A Systematic Review
• Effects of ellagitannin-rich berries on blood lipids, gut microbiota, and urolithin production in human subjects with symptoms of metabolic syndrome