Pradžia Tinklaraštis

Avokadas ar bananas kraujospūdžiui? Atsakymą lemia ne vien kalis

Justinas Rimkevičius
-
0
Avokadas ar bananas kraujospūdžiui? Atsakymą lemia ne vien kalis

Avokadas ar bananas labiau tinka kraujospūdžiui? Vieno laimėtojo čia nėra. Abu vaisiai suteikia organizmui kalio, magnio ir skaidulų, o jų vieta mityboje priklauso nuo porcijos, skonio ir to, kaip lengva juos įtraukti į kasdienius valgymus.

Kraujospūdžiui svarbi ne viena konkreti uoga ar vaisius, o visa mityba. Daugiau daržovių, vaisių, ankštinių augalų, viso grūdo produktų, riešutų ir sėklų, taip pat mažiau druskos bei sočiųjų riebalų yra kur kas svarbiau nei nuolatinis vieno produkto pasirinkimas.

Kalio turi abu vaisiai

Kalis padeda atsverti perteklinio natrio poveikį ir palaikyti normalią kraujagyslių veiklą. Todėl kalio turintys produktai dažnai tampa svarbia subalansuotos mitybos dalimi, ypač kai racione netrūksta ir kitų augalinių produktų.

Vidutinio dydžio bananas suteikia apie 375 miligramus kalio. Pusėje avokado jo yra maždaug 488 miligramai. Vis dėlto skaičiai ne visada pasako visą istoriją: bananą dažniausiai suvalgome visą, o avokado įprastai pakanka kelių griežinėlių ar pusės vaisiaus.

Avokadas išsiskiria skaidulomis ir riebalais

Pusė avokado turi apie 7 gramus skaidulų, 29 miligramus magnio ir maždaug 488 miligramus kalio. Jame taip pat gausu nesočiųjų riebalų, kurie laikomi palankesniu pasirinkimu širdžiai nei sotieji riebalai.

Skaidulos svarbios ne tik virškinimui. Jos prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos, padeda ilgiau jaustis sotiems ir praturtina racioną augalinėmis medžiagomis. Magnis savo ruožtu reikalingas normaliai kraujagyslių, raumenų ir nervų veiklai.

Avokadas, skaičiuojant pagal vienodą svorį, turi daugiau skaidulų ir kalio nei bananas. Tačiau jis kaloringesnis, todėl svarbi ir porcija. Keli avokado griežinėliai ant skrebučio ar salotose yra kitoks pasirinkimas nei didelė vaisiaus dalis su riebiu padažu.

Bananas laimi patogumu

Bananas yra nebrangus, lengvai randamas ir paruoštas valgyti be jokio pjaustymo ar kitų veiksmų. Jį patogu pasiimti į darbą, mokyklą ar kelionę, todėl šis vaisius padeda paprastai papildyti mitybą kaliu ir skaidulomis.

Bananas taip pat suteikia natūralaus saldumo. Jį galima įmaišyti į košę, sutrinti į glotnų kokteilį ar suvalgyti kartu su riešutais ir natūraliu jogurtu. Tokie deriniai suteikia daugiau sotumo nei vien saldus užkandis.

Abu vaisiai lengvai pritaikomi valgiaraštyje

Rinktis nebūtina tik vieną. Avokadas ir bananas gali papildyti skirtingus dienos valgymus, nes jų skonis ir tekstūra skiriasi.

  • Banano griežinėlius uždėkite ant natūralaus graikiško jogurto ir apibarstykite riešutais.
  • Sutrintą bananą įmaišykite į avižinę košę, kad ji būtų saldesnė ir kremiškesnė.
  • Avokadą sutrinkite ir užtepkite ant viso grūdo duonos, papildydami kanapių sėklomis.
  • Supjaustytą avokadą įmaišykite į salotas su daržovėmis ir ankštiniais produktais.
  • Į kokteilį dėkite banano ar avokado, kad gėrimas būtų tirštesnis ir sotesnis.

Jeigu svarbu sutaupyti ir turėti greitą užkandį, bananas dažnai bus praktiškesnis. Jei norisi daugiau skaidulų ir nesočiųjų riebalų, naudingas pasirinkimas yra avokadas.

Vieno vaisiaus nepakanka

Normalus kraujospūdis priklauso nuo daugelio dalykų: bendros mitybos, suvartojamos druskos, fizinio aktyvumo, kūno svorio, miego ir gydytojo paskirto gydymo. Nei bananas, nei avokadas nepakeičia vaistų ar medicininės priežiūros.

Todėl klausimas, avokadas ar bananas, neturėtų virsti griežta dvikova. Įvairus racionas, kuriame telpa abu vaisiai, dažniausiai yra praktiškesnis ir naudingesnis pasirinkimas nei bandymas išskirti vieną geriausią produktą.

Aukštas cholesterolis? Antioksidantai siejosi su 21 proc. mažesne mirties rizika

Justinas Rimkevičius
-
0
Aukštas cholesterolis? Antioksidantai siejosi su 21 proc. mažesne mirties rizika

Aukštas cholesterolio kiekis dažnai vertinamas kaip vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Tačiau svarbu ne tik tai, ko racione atsisakoma, bet ir tai, ką į jį įtraukiame dažniau.

Nauja didelės apimties analizė parodė, kad žmonėms, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, didesnis su maistu gaunamų antioksidantų kiekis siejosi su mažesne mirties rizika. Tai nėra garantuotas poveikis ar konkreti gydymo rekomendacija, tačiau rezultatai primena įvairios augalinės kilmės mitybos svarbą.

Analizuoti daugiau nei 25 tūkst. žmonių

2025 metais paskelbtoje analizėje nagrinėti 25 383 suaugusiųjų, turinčių aukštą cholesterolio kiekį, mitybos ir sveikatos duomenys. Dalyviai buvo stebimi vidutiniškai 111 mėnesių, tai yra ilgiau nei devynerius metus.

Antioksidantų kiekis vertintas pagal šešias maistines medžiagas: cinką, seleną, karotenoidus bei vitaminus A, C ir E. Vertinti tik su maistu gaunami junginiai, todėl į skaičiavimus nebuvo įtraukti maisto papildai.

Per stebėjimo laikotarpį užregistruotos 3 810 mirčių. Iš jų 1 218 buvo susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, o 883 – su vėžiu.

Mažesnė rizika nustatyta keliose srityse

Dalyvių, kurie pagal antioksidantų vartojimą pateko į aukščiausią grupę, bendros mirties rizika buvo 21 procentu mažesnė nei tų, kurių suvartojimas buvo mažiausias.

Šioje grupėje taip pat nustatyta 27 procentais mažesnė mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei 28 procentais mažesnė mirties nuo vėžio rizika. Vis dėlto šie skaičiai rodo sąsają, o ne įrodo, kad būtent antioksidantai tiesiogiai pailgino gyvenimą.

Stipriausias ir nuosekliausias ryšys nustatytas vertinant vitaminą E. Kitų antioksidantų rezultatai buvo ne tokie vienodi, todėl vienos konkrečios medžiagos išskirti kaip svarbiausios negalima.

Galimas vaidmuo tenka uždegimui

Antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso – disbalanso, kai organizme susidaro per daug žalojančių reaktyviųjų molekulių. Šis procesas siejamas su lėtiniu uždegimu, atsparumu insulinui ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais.

Analizėje didesnis antioksidantų kiekis buvo susijęs ir su mažesniu uždegimo žymenų kiekiu kraujyje. Tačiau uždegimas paaiškino tik maždaug 1-4 procentus stebėto ryšio, todėl vien šiuo mechanizmu rezultatų paaiškinti negalima.

Antioksidantų verta ieškoti įvairiame maiste

Norint papildyti racioną antioksidantais, nebūtina orientuotis į vieną produktą ar pirkti papildus. Įvairi mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, riešutų, sėklų, ankštinių ir viso grūdo produktų, leidžia gauti skirtingų maistinių medžiagų.

  • Vitamino E yra migdoluose, lazdynų riešutuose, saulėgrąžų sėklose, špinatuose, brokoliuose, kiviuose ir manguose.
  • Karotenoidų gausu morkose, saldžiosiose bulvėse, paprikose, pomidoruose ir moliūguose.
  • Vitamino C šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, braškės, paprikos, brokoliai ir briuseliniai kopūstai.
  • Vitamino A šaltiniai – saldžiosios bulvės, morkos, špinatai ir lapiniai kopūstai.
  • Cinko galima gauti iš pupelių, riešutų, viso grūdo produktų, jautienos ir austrių.
  • Seleno yra jūros gėrybėse, mėsoje, viso grūdo produktuose ir bertoletijose.

Riebaluose tirpstantį vitaminą E organizmas geriau panaudoja valgant jį kartu su sveikaisiais riebalais. Pavyzdžiui, špinatų salotas galima pagardinti alyvuogių aliejumi.

Rezultatus reikia vertinti atsargiai

Antioksidantai esant aukštam cholesteroliui nėra atskira gydymo priemonė ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų. Analizė buvo stebimojo pobūdžio, o dalyvių mityba vertinta pagal tik dvi paros apklausas, todėl ji galėjo nevisiškai atspindėti įprastą valgymą.

Jeigu cholesterolio kiekis padidėjęs, mitybos planą geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu. Tikslingiausia ne vaikytis vieno vitamino, o palaipsniui didinti daržovių, vaisių, ankštinių, riešutų ir viso grūdo produktų įvairovę.

Aukštas kraujospūdis? Konservuotos sriubos skardinėje slepiasi svarbi gudrybė

Justinas Rimkevičius
-
0
Aukštas kraujospūdis? Konservuotos sriubos skardinėje slepiasi svarbi gudrybė

Konservuota sriuba atrodo kaip greitas ir patogus pasirinkimas, tačiau aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms verta atidžiai perskaityti etiketę. Didžiausias rūpestis dažniausiai yra ne kalorijos, o natris – vienoje skardinėje jo gali būti beveik visa dienos norma.

Konservuota sriuba gali tikti ir tuomet, kai kraujospūdis aukštas, jei produktas pasirenkamas sąmoningai. Pirmiausia reikėtų žiūrėti ne į užrašus priekinėje pakuotės pusėje, o į maistingumo lentelę, porcijos dydį ir sudedamųjų dalių sąrašą.

Natris slepiasi ne tik sūriame skonyje

Suaugusiesiems rekomenduojama per dieną suvartoti mažiau nei 2300 mg natrio. Maistingumo etiketėje 5 proc. paros normos arba mažesnis kiekis laikomas mažu, o 20 proc. ir daugiau rodo didelį kiekį.

Per didelis natrio kiekis siejamas su didesne aukšto kraujospūdžio rizika. Natris skatina organizmą sulaikyti daugiau skysčių, todėl padidėja kraujo tūris ir kraujospūdis. Dėl to net visai nesūri atrodanti sriuba gali turėti nemažai natrio.

Skonis nėra patikimas vertinimo būdas. Tiksliausią atsakymą pateikia etiketė.

Porcijos dydis dažnai klaidina

Daugelio konservuotų sriubų skardinėse būna maždaug dvi porcijos. Jei suvalgoma visa skardinė, reikia padvigubinti visus lentelėje nurodytus skaičius, įskaitant natrio kiekį.

Pavyzdžiui, jei vienoje porcijoje nurodyta 700 mg natrio, visa skardinė suteiks jau 1400 mg. Tai sudaro didelę dalį rekomenduojamos dienos normos, ypač jei tą pačią dieną valgoma duonos, sūrio, mėsos gaminių ar kitų sūresnių produktų.

Užrašai ant pakuotės turi skirtingą reikšmę

Ne visi teiginiai apie mažesnį druskos kiekį reiškia tą patį. Renkantis produktą, naudinga atskirti šiuos užrašus:

  • „Be natrio“ arba „be druskos“ reiškia, kad porcijoje yra mažiau nei 5 mg natrio.
  • „Labai mažai natrio“ reiškia ne daugiau kaip 35 mg porcijoje.
  • „Mažai natrio“ reiškia ne daugiau kaip 140 mg porcijoje.
  • „Sumažintas natrio kiekis“ reiškia, kad jo yra bent 25 proc. mažiau nei įprastame produkte.
  • „Lengvai sūdyta“ reiškia bent 50 proc. mažesnį natrio kiekį.
  • „Be pridėtos druskos“ nereiškia, kad produkte natrio visai nėra, nes jo gali būti natūraliai arba kituose ingredientuose.

Užrašas „sumažintas natrio kiekis“ nebūtinai reiškia, kad sriuba yra mažai sūri. Todėl galutinį sprendimą vis tiek turėtų lemti maistingumo lentelė.

Daržovės ir pupelės sriubą padaro sotesnę

Palankesnis pasirinkimas dažniausiai būna sultinio, pomidorų, lęšių arba pupelių pagrindo sriuba, kurioje yra nemažai daržovių. Pupelės ir daržovės suteikia skaidulų bei kalio, o kalis padeda organizmui tvarkytis su natrio poveikiu.

Baltymų turinti sriuba taip pat ilgiau suteikia sotumo. Tai gali padėti greitai vėl neišalkti po valgio. Dėl šios priežasties verta ieškoti sriubų su pupelėmis, lęšiais ar kitais baltymų šaltiniais.

Kremines, sūrio ar ypač gausiai papildytas sriubas geriau palikti retesnėms progoms. Jose dažnai būna daugiau natrio ir sočiųjų riebalų. Tai nereiškia, kad jų būtina visiškai atsisakyti, tačiau jos neturėtų tapti pagrindiniu pasirinkimu siekiant mažinti kraujospūdį.

Pagerinkite sriubą namuose

Konservuotą sriubą galima naudoti kaip pagrindą, o ne valgyti tokią, kokia yra skardinėje. Į ją įdėjus papildomų produktų, padidėja maisto kiekis, skaidulų ir kalio dalis, o natrio koncentracija vienoje porcijoje sumažėja.

  • Įmaišykite šviežių arba šaldytų daržovių.
  • Įdėkite konservuotų pupelių be pridėtos druskos.
  • Praskieskite sriubą mažai natrio turinčiu sultiniu arba vandeniu.
  • Skoniui naudokite citrinų ar laimų sultis, actą, česnaką, imbierą arba šviežias žoleles.

Sudedamųjų dalių sąraše atkreipkite dėmesį į natrio junginius. Jo gali būti mononatrio glutamato, dinatrio fosfato, natrio kazeinato, sojų padažo, sultinio kubelių ar mielių ekstrakto sudėtyje. Jei keli iš šių ingredientų įrašyti sąrašo pradžioje, bendras natrio kiekis tikriausiai bus didesnis.

Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis arba vartojantiems vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, dėl dažnesnio tokių produktų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju ar dietistu. Konservuota sriuba nėra automatiškai netinkama, tačiau geriausią pasirinkimą lemia etiketė, porcijos dydis ir visa tos dienos mityba.

Šaltiniai

Akys graužia po darbo prie ekranų? Kalti gali 4 kasdieniai įpročiai

Justinas Rimkevičius
-
0
Akys graužia po darbo prie ekranų? Kalti gali 4 kasdieniai įpročiai

Ilgos valandos prie kompiuterio ar telefono dažnai baigiasi ne tik pavargusia galva. Akys ima graužti, sausėti, ašaroti, vaizdas trumpam susilieja, o vakare gali atsirasti ir galvos skausmas.

Akių nuovargis nuo ekranų dažniausiai nereiškia nuolatinio regėjimo pažeidimo. Vis dėlto kai kurie kasdieniai veiksmai šiuos nemalonius pojūčius sustiprina. Pakeitus vos kelis įpročius, akims tenka gerokai mažesnis krūvis.

Ilgas žiūrėjimas be pertraukos sausina akis

Susikaupę prie ekrano žmonės mirksi rečiau ir ne visada iki galo. Įprastai mirksėjimas padeda paskirstyti ašaras ir apsaugines riebalines medžiagas ant akies paviršiaus, o rečiau mirksint drėgmė greičiau išgaruoja.

Dėl to akys gali deginti, ašaroti, parausti arba trumpam matyti neryškiai. Ilgai nepertraukiamai žiūrint į ekraną, taip pat nuolat dirba fokusavimą atliekantys akių raumenys.

Praktiška taisyklė yra 20-20-20: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelkite į maždaug 6 metrų atstumu esantį daiktą. Pertraukos metu verta atsistoti, šiek tiek pajudėti ir sąmoningai kelis kartus lėtai bei iki galo sumirksėti. Jei akys nuolat sausėja, gali padėti dirbtinės ašaros, tačiau dėl dažnų simptomų geriau pasitarti su akių gydytoju.

Telefonas per arti didina akių krūvį

Smulkus tekstas ir trumpas atstumas verčia akis daugiau dirbti. Tuomet dažniau atsiranda akių nuovargis, kaktos ar smilkinių maudimas, o po ilgesnio skaitymo vaizdas tolumoje gali atrodyti neryškus.

Telefoną laikykite maždaug 40-45 centimetrų atstumu nuo veido, o monitorių statykite maždaug per ištiestos rankos atstumą. Jei tekstas per mažas, padidinkite šriftą, o ne artinkite ekraną prie akių.

Monitoriaus viršus turėtų būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Kai ekranas pastatytas per aukštai, labiau atsiveria akies paviršius ir drėgmė gali greičiau garuoti. Vyresniems nei 40 metų žmonėms, kurie skaitydami prisimerkia arba vis tolina telefoną, gali būti reikalingas regėjimo patikrinimas.

Per ryškus ekranas ne visada patogesnis

Jei ekranas daug šviesesnis arba tamsesnis už aplinką, akys nuolat prisitaiko. Tai gali sustiprinti įtampą, ypač dirbant prastai apšviestame kambaryje arba naudojantis telefonu lauke.

Ryškumą pritaikykite prie aplinkos: dieną ekranas gali būti šviesesnis, o prietemoje jį reikėtų pritemdyti. Automatinio ryškumo funkcija dažnai padeda išvengti staigių skirtumų.

Taip pat sumažinkite atspindžius. Kartais pakanka pakeisti lempos ar ekrano padėtį, sureguliuoti kontrastą arba naudoti matinį ekrano filtrą. Įprastu ryškumu naudojamas telefono ekranas tinklainės nepažeidžia, tačiau labai ryški šviesa tamsiame kambaryje gali būti tiesiog nemaloni.

Telefonas lovoje trukdo ne tik akims

Vakarinis naršymas lovoje vargina akis ir kartu gali apsunkinti užmigimą. Ekrano šviesa bei nuolatinė protinė stimuliacija gali atidėti miego pradžią, o prastas miegas kitą dieną sustiprina sausumo ir diskomforto pojūtį.

Telefoną geriausia padėti į šalį likus 1-2 valandoms iki miego. Jei vakare ekrano visiškai atsisakyti nepavyksta, įjunkite naktinį režimą, sumažinkite ryškumą ir naudokitės juo trumpiau.

Mėlynosios šviesos akiniai nėra būtina priemonė akių nuovargiui mažinti. Dabartiniai duomenys nerodo, kad įprasta ekranų šviesa kenktų tinklainei, o tokie akiniai nepatikimai sumažina akių diskomfortą.

Keli papildomi dalykai, kurie padeda

  • Drėkintuvas gali būti naudingas sausame kambaryje.
  • Ventiliatorių ir oro kondicionierių nenukreipkite tiesiai į veidą.
  • Netrinkite niežtinčių ar pavargusių akių.
  • Kontaktinių lęšių nenešiokite ilgiau, nei nurodyta, ir nemiegokite su lęšiais, kurie tam nepritaikyti.
  • Kontaktinių lęšių nelaikykite ir neplaukite vandeniu.

Vaikams ir paaugliams svarbu riboti ekranų laiką bei kasdien skirti laiko buvimui lauke. Jei neryškus matymas, galvos skausmai ar akių tempimas nepraeina pailsėjus, dažnai prisimerkiate arba telefoną vis tolinate nuo veido, reikėtų užsirašyti akių patikrai. Priežastis gali būti sausos akys, pasikeitęs akinių stiprumas ar kita išsprendžiama problema.

Šaltiniai

Ciberžolės kapsulė - ne tas pats, kas prieskonis: kam ji gali pakenkti inkstams?

Justinas Rimkevičius
-
0
Ciberžolės kapsulė - ne tas pats, kas prieskonis: kam ji gali pakenkti inkstams?

Ciberžolė dažnai siejama su priešuždegiminėmis savybėmis, todėl jos papildai tapo populiarūs. Tačiau koncentruota kapsulė nėra tas pats, kas prieskonis maiste. Ciberžolės papildų rizika ypač aktuali žmonėms, kurie yra sirgę inkstų akmenlige arba jau turi inkstų veiklos sutrikimų.

Didžiausią nerimą kelia dvi sritys: didelis oksalatų kiekis ir galima sunkiųjų metalų tarša. Prieš pradedant vartoti tokį papildą, verta įvertinti ne tik žadamą naudą, bet ir savo sveikatos būklę.

Koncentruota dozė gali didinti akmenų riziką

Ciberžolėje yra oksalatų. Tai medžiagos, kurios šlapime gali jungtis su kalciu ir sudaryti kristalus. Susikaupę kristalai ilgainiui gali išaugti į kalcio oksalato akmenis, ypač tiems žmonėms, kurių organizmas jau linkęs juos formuoti.

Prieskoniu pagardintas maistas dažniausiai nekelia tokio paties rūpesčio kaip koncentruotas papildas. Kapsulėje oksalatų kiekis gali būti gerokai didesnis, o kai kuriuose produktuose dėl sudėties ir gamybos būdo jis gali dar labiau išaugti.

Rizika gali būti didesnė, jei papildas vartojamas tuščiu skrandžiu arba kartu negaunama pakankamai kalcio. Kalcis žarnyne gali susijungti su oksalatais ir sumažinti jų pasisavinimą. Dėl to ciberžolės papildą rekomenduojama vartoti su kalcio turinčiu maistu, pavyzdžiui, graikišku jogurtu ar pienu. Vis dėlto tai nepakeičia gydytojo patarimo.

Ne kiekvienas papildas yra vienodos kokybės

Kita problema susijusi su produkto grynumu. Ciberžolės prieskoniai ir papildai gali būti užteršti švinu ar kitais sunkiaisiais metalais. Ilgalaikis tokios taršos poveikis gali pakenkti inkstų filtravimo funkcijai.

Žmonėms, kurių inkstai jau pažeisti, pašalinti perteklines medžiagas ir medžiagų apykaitos atliekas gali būti sunkiau. Todėl abejotinos kilmės papildai jiems kelia dar didesnį pavojų.

Renkantis produktą, naudinga ieškoti nepriklausomo patikrinimo ženklų, pavyzdžiui, „USP Verified“ ar „NSF Certified“. Taip pat patikimesni tie gamintojai, kurie pagal partijos numerį ar QR kodą leidžia peržiūrėti laboratorinių tyrimų rezultatus, įskaitant sunkiųjų metalų ir veikliųjų medžiagų kiekį.

Kam reikėtų pasitarti prieš vartojimą

Su gydytoju ar vaistininku ypač svarbu pasitarti, jei:

  • esate sirgę inkstų akmenlige;
  • turite lėtinę inkstų ligą ar pakitusius inkstų funkcijos rodiklius;
  • vartojate receptinius vaistus;
  • planuojate pradėti vartoti kelis papildus vienu metu;
  • nežinote, kiek tiksliai veikliosios medžiagos yra pasirinktoje kapsulėje.

Ciberžolė taip pat gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl vien tai, kad produktas vadinamas natūraliu, nereiškia, jog jis tinka visiems. Specialistui reikėtų parodyti visų vartojamų papildų ir vaistų sąrašą.

Inkstams palankesni pasirinkimai

Inkstų sveikatai svarbūs ne vien papildai. Daugeliui žmonių naudingi paprasti kasdieniai sprendimai, padedantys kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir druskos suvartojimą.

  • Gerkite pakankamai skysčių. Kaip orientyras dažnai nurodoma apie 80 skysčių uncijų per dieną – tai maždaug 2,4 litro iš vandens, arbatos, kavos ir kitų gėrimų. Sirgus inkstų akmenlige, poreikis gali būti didesnis, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo sveikatos būklės.
  • Mažinkite druskos kiekį. Per didelis natrio kiekis apsunkina kraujospūdžio kontrolę. Ypač daug jo būna pusgaminiuose, užkandžiuose ir restoranų maiste.
  • Dažniau rinkitės augalinį maistą. Daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai, pupelės, lęšiai, riešutai ir sėklos gali tapti inkstams palankesnės mitybos dalimi.
  • Judėkite reguliariai. Fizinis aktyvumas padeda palaikyti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje – šie rodikliai glaudžiai susiję su inkstų sveikata.

Prieskoninė ciberžolė maiste ir didelės koncentracijos kapsulė yra du skirtingi dalykai. Jei kyla abejonių dėl ciberžolės papildų rizikos, saugiausia pirmiausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ir rinktis tik skaidriai ištirtus produktus.

Karšta kepta višta šaldytuve: kodėl viso paukščio ten dėti nereikėtų?

Justinas Rimkevičius
-
0
Karšta kepta višta šaldytuve: kodėl viso paukščio ten dėti nereikėtų?

Karšta kepta vištiena dažnai atrodo kaip patogus sprendimas vakarienei: dalį suvalgote iškart, o likutį paliekate kitam kartui. Tačiau būtent parsinešus ją namo dažnai daroma klaida, galinti paveikti ne tik mėsos skonį, bet ir maisto saugą.

Visos vištos nereikėtų iškart dėti į šaldytuvą originalioje pakuotėje. Geriau skirti kelias minutes mėsai paruošti laikyti, o tada ją padalyti į mažesnes porcijas.

Visa višta šaldytuve vėsta per lėtai

Kepta višta yra didelė ir tanki, todėl jos viduje ilgai išlieka karšta. Įdėta į šaldytuvą visa, ji gali sušildyti aplinkinį orą ir šalia esančius produktus. Be to, mėsa prie kaulo atvėsta lėčiausiai.

Maisto saugai nepalanki temperatūra yra maždaug nuo 4 iki 60 laipsnių. Šiame intervale bakterijos dauginasi greičiau, todėl svarbu nepalikti karšto paukščio ilgai vėsti ir kartu neleisti jam lėtai šilti šaldytuve.

Šaldytuvo temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei 4 laipsniai. Mažesnės vištienos porcijos atvėsta gerokai greičiau nei visas paukštis, todėl jų laikymas yra saugesnis sprendimas.

Pirmiausia išimkite mėsą iš pakuotės

Grįžę namo išimkite vištą iš plastikinio maišelio ar dėžutės ir palikite maždaug 15-20 minučių, kol ją bus patogu liesti. Nereikia laukti, kol mėsa visiškai atvės iki kambario temperatūros.

Karšta kepta vištiena plastikinėje pakuotėje turi dar vieną trūkumą. Karštis ir susikaupę garai gali paveikti plastiko medžiagas, o drėgmė suminkština odelę. Vietoj traškios tekstūros ji tampa guminė, o mėsa gali įgauti tankesnę, tąsesnę konsistenciją.

Todėl pakuotė skirta vištai išlaikyti karštai pakeliui iš parduotuvės, o ne ilgai laikyti ją šaldytuve.

Padalykite vištą pagal tai, kam ją naudosite

Atvėsusią vištą suskirstykite į mažesnes dalis. Mėsą galima nuimti nuo kaulų salotoms, sumuštiniams, tortilijoms ar sriubai, o dalį palikti gabalėliais kitam patiekalui.

  • Sudėkite porcijas į negilius, sandarius indus.
  • Šaldytuve laikykite 3-4 dienas.
  • Susmulkintą mėsą ilgesniam laikui užšaldykite.
  • Kaulus pasilikite naminiam sultiniui.

Negilus indas padeda šilumai greičiau pasišalinti. Didelį mėsos kiekį geriau paskirstyti į kelis indus, o ne sugrūsti į vieną storą sluoksnį.

Kelionė iš parduotuvės taip pat svarbi

Višta iki namų dažnai keliauja iš šildomos vitrinos į pirkinių krepšelį, o tada dar kurį laiką būna automobilyje. Dėl šių temperatūros pokyčių ją geriausia pirkti prieš pat išvykstant ir parsinešus iškart sutvarkyti.

Karšta kepta vištiena yra patogi baltymų bazė, tačiau dėl patogumo viso paukščio nereikėtų laikyti viename inde. 85 gramų vištienos krūtinėlės be odelės porcijoje yra apie 24 gramus baltymų, maždaug 3 gramus riebalų ir mažiau nei gramas sočiųjų riebalų. Joje taip pat yra įvairių B grupės vitaminų.

Likusi mėsa pravers ne vien vakarienei

Supjaustytą vištieną galima panaudoti salotoms, ryžių ar kitų kruopų dubenėliams, sriubai, troškiniui ir tortilijoms. Skonį pagyvins citrusinių vaisių salotos, kukurūzų salsa ar šviežios daržovės.

Kaulų taip pat neskubėkite išmesti. Iš jų galima išvirti naminį sultinį, kuris pravers sriuboms ir padažams. Taip vienas pirkinys tampa kelių patiekalų pagrindu, o svarbiausia – vištiena saugiai atvėsta ir išlieka malonesnės tekstūros.

Ką kardiologai renkasi pusryčiams? 4 deriniai, kuriuose mažiau druskos

Justinas Rimkevičius
-
0
Ką kardiologai renkasi pusryčiams? 4 deriniai, kuriuose mažiau druskos

Jei ieškote pusryčių idėjų kraujospūdžiui palaikyti, verta pradėti ne nuo sudėtingų dietų, o nuo paprastesnių produktų derinių. Kardiologai, pateikę šiuos 4 variantus, daugiausia dėmesio skiria skaiduloms, kaliui, magniui, kalciui ir nesočiosioms riebalų rūgštims.

Šiuose pusryčiuose mažiau druskos, pridėtinio cukraus ir stipriai perdirbtų produktų. Tai nėra klinikinio tyrimo rezultatai ar gydymo rekomendacija, tačiau tokie pasirinkimai dera su širdžiai palankia mityba.

Avižinė košė su bananais

Avižos su bananais ir pienu

Avižinę košę galima virti iš plikytų, stambesnių arba įprastų valcuotų avižų. Į ją dedamas bananas ir liesas pienas, o papildomo skonio suteikia mėlynės arba graikiniai riešutai.

Avižose esantis tirpusis beta gliukanas padeda mažinti cholesterolio pasisavinimą ir gerina jautrumą insulinui. Bananuose esantis kalis padeda organizmui pašalinti natrio perteklių, o magnis svarbus kraujagyslių atsipalaidavimui. Pieno kalcis taip pat siejamas su normalia kraujagyslių veikla.

Vis dėlto svarbus ir porcijos dydis. Net maistingą košę lengva paversti pernelyg kaloringais pusryčiais, jei į ją gausiai beriama riešutų, saldiklių ar džiovintų vaisių.

Daržovėmis praturtintas omletas

Omletas su špinatais

Kiaušiniai, špinatai, svogūnai, porai, juodieji pipirai ir šlakelis alyvuogių aliejaus sudaro sotų pusryčių pagrindą. Aštrumo suteikia jalapenas, todėl patiekalui dažnai nebereikia tiek daug druskos.

Špinatuose yra kalio, magnio ir nitratų. Šios medžiagos svarbios kraujagyslių funkcijai, o daržovių gausus, skaidulų turintis patiekalas padeda ilgiau išlikti sotiems. Į omletą taip pat galima įmaišyti raudonųjų paprikų, šparagų, pomidorų, artišokų šerdelių arba grybų.

Toks derinys ypač tinka tiems, kurie ryte nori ne saldaus, o sūraus maisto. Tačiau reikėtų nepersistengti su sūriu, rūkytais gaminiais ar paruoštais padažais, nes juose dažnai būna daug natrio.

Graikiškas jogurtas su uogomis

Natūralus jogurtas, uogos ir riešutai

Rinkitės paprastą, nesaldintą graikišką jogurtą. Ant jo galima užberti uogų, graikinių riešutų ir nedidelį kiekį mažai cukraus turinčios granolos.

Jogurtas suteikia baltymų, kalcio ir kalio. Uogos papildo pusryčius skaidulomis bei antioksidantais, o graikiniai riešutai – nesočiosiomis riebalų rūgštimis. Toks derinys yra sotus ir paprastai turi mažiau natrio nei daugelis paruoštų pusryčių gaminių.

Jei norisi saldumo, pakanka nedidelio medaus kiekio. Skonį taip pat galima keisti pagal sezoną, o daugiau skaidulų suteiks šaukštelis čija sėklų arba maltų linų sėmenų.

Avokadas ant viso grūdo skrebučio

Daigintų grūdų duona su avokadu

Ant daigintų grūdų arba viso grūdo duonos tepamas šviežias avokadas. Kad pusryčiai būtų sotesni, galima pridėti kiaušinį arba varškės sūrį, o šalia patiekti kelias uogas.

Avokaduose vyrauja nesotieji riebalai, taip pat yra skaidulų ir kalio. Duona papildo pusryčius skaidulomis, o kiaušinis ar varškės sūris suteikia baltymų. Toks derinys padeda išvengti greitai paruošiamų, sūrių pusryčių ir ilgiau išlaikyti sotumą.

Skoniui suteikti tinka citrinų sultys, česnakų milteliai, juodieji pipirai, aitriosios paprikos dribsniai, rūkyta paprika ar prieskonių mišiniai be druskos. Papildomai galima užberti linų sėmenų, čija sėklų, graikinių riešutų arba nesūdytų moliūgų sėklų.

Druską slepia ne tik užtepėlės

Renkantis pusryčių produktus, verta skaityti etiketes. Daug natrio gali būti supakuotoje duonoje, varškės sūryje, rūkytoje lašišoje, šoninėje ir mėsos gaminiuose.

Todėl pusryčiai kraujospūdžiui palaikyti nebūtinai turi būti blankūs. Šviežios daržovės, uogos, citrinų sultys, pipirai ir prieskoniai be druskos suteikia skonio, o avižos, jogurtas, kiaušiniai, avokadas ir riešutai padeda sukurti sotesnį bei maistingesnį rytinį valgį.

Juodasis šokoladas širdžiai - daugiau kakavos, bet ne daugiau gabalėlių

Justinas Rimkevičius
-
0
Juodasis šokoladas širdžiai - daugiau kakavos, bet ne daugiau gabalėlių

Juodasis šokoladas dažnai minimas kalbant apie širdies sveikatą dėl kakavoje esančių flavanolių ir kitų polifenolių. Šie junginiai siejami su geresne kraujotaka, mažesniu kraujospūdžiu ir palankesniu uždegimo bei kraujo riebalų profiliu.

Tačiau šokoladas nėra saldus vaistas nuo širdies ligų. Daugiausia reikšmės turi pasirinktas kakavos kiekis, suvalgoma porcija ir visa mityba.

Kakavos procentas iš tiesų svarbus

Renkantis šokoladą pirmiausia verta pažvelgti ne į gražią pakuotę, o į sudėtį. Kakava turėtų būti pirmasis ingredientas. Kuo jos daugiau, tuo skonis paprastai būna kartesnis, o polifenolių – daugiau.

Parduotuvėse dažniausiai randamas šokoladas, kuriame yra maždaug 50-90 proc. kakavos. Širdžiai palankesniu pasirinkimu dažniau laikomas tas, kuriame kakavos daugiau, o cukraus ir įvairių priedų – mažiau.

Kakavos flavanoliai gali skatinti azoto oksido išsiskyrimą. Ši medžiaga padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, todėl kraujas jomis teka lengviau.

Porcija turi likti nedidelė

Didesnis šokolado kiekis nereiškia didesnės naudos. Dažniausiai rekomenduojama porcija yra apie 28 gramus, arba maždaug vienas-trys gabalėliai.

70-85 proc. kakavos turinčio šokolado 28 gramų porcijoje yra apie 170 kalorijų, 12 gramų riebalų ir 7 gramai cukraus. Todėl net ir geresnės sudėties produktas išlieka kaloringas.

Viename tyrime buvo vertinamas maždaug 20 gramų šokolado kiekis kas tris dienas. Tai nėra universali rekomendacija visiems, tačiau gerai parodo pagrindinę mintį: šiuo atveju saikingumas svarbesnis už didelę porciją.

Derinkite su maistingesniais produktais

Šokoladą galima valgyti ne vieną, o derinti su produktais, kurie suteikia daugiau skaidulų, baltymų ir kitų maistinių medžiagų. Toks derinys taip pat gali padėti išvengti noro vienu prisėdimu suvalgyti visą plytelę.

  • uogos ar kiti vaisiai;
  • natūralus graikiškas jogurtas;
  • avižos;
  • riešutai.

Ypatingo dėmesio sulaukė kakavos, juodojo šokolado ir migdolų derinys. Viename tyrime nustatyta, kad keturias savaites šį derinį vartojusių žmonių kraujyje reikšmingai sumažėjo mažo tankio lipoproteinų, dažnai vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis.

Vis dėlto šis rezultatas nereiškia, kad šokoladas gali pakeisti gydymą ar subalansuotą mitybą. Alergiški žmonės turėtų vengti jiems netinkamų produktų, o tyrimo išvadas reikėtų vertinti kaip vieno konkretaus derinio duomenis.

Valgykite lėčiau ir atidžiau

Šokoladą lengva valgyti automatiškai. Vienas gabalėlis greitai virsta trimis ar keturiais, ypač žiūrint televizorių ar dirbant prie kompiuterio.

Atidesnis valgymas reiškia, kad pastebite skonį, sotumą ir norą dar kartą siekti saldumyno. Lėtesnis tempas gali padėti suvalgyti mažiau kalorijų, nes organizmas spėja geriau užfiksuoti, kad porcijos pakanka.

Kada šokoladas tinka ne visiems

Flavanolių tyrimuose kartais naudojamos didesnės antioksidantų dozės, nei jų gauname iš įprasto šokolado gabalėlio. Todėl mokslinių rezultatų nereikėtų tiesiogiai paversti pažadu, kad kiekviena nedidelė porcija sumažins širdies ligų riziką.

Be to, šokolade esantys riebalai ir kofeinas kai kuriems žmonėms sustiprina refliukso simptomus. Jei po jo jaučiate rėmenį, deginimą ar rūgšties kilimą į gerklę, šį produktą geriau riboti.

Juodasis šokoladas širdžiai gali būti nedidelė subalansuotos mitybos dalis, tačiau ne jos pagrindas. Rinkitės daugiau kakavos turintį variantą, apsiribokite maža porcija ir nepamirškite, kad kraujospūdžiui bei cholesterolio kiekiui svarbesni yra bendri mitybos ir gyvenimo būdo sprendimai.

Šaltiniai

Naktį vis keliatės į tualetą? Priežastis gali slypėti ne vakaro gėrimuose

Justinas Rimkevičius
-
0
Naktį vis keliatės į tualetą? Priežastis gali slypėti ne vakaro gėrimuose

Vieną kartą atsikelti į tualetą naktį dažniausiai nėra priežastis nerimauti. Tačiau dažnas šlapinimasis naktį, ypač jei jis kartojasi ir trukdo išsimiegoti, gali būti susijęs ne tik su tuo, kiek išgėrėte vakare.

Naktinį šlapinimąsi, dar vadinamą nikturija, kartais lemia paprasti vakaro pasirinkimai, tačiau kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimą. Štai penkios dažniausios priežastys, į kurias verta atkreipti dėmesį.

Vakare netrūksta kofeino ar alkoholio

Didesnis skysčių kiekis prieš miegą suteikia inkstams daugiau darbo naktį. Problemą ypač dažnai sustiprina kava, energiniai gėrimai, stipri arbata ar kiti kofeino turintys produktai, nes kofeinas skatina šlapimo gamybą.

Alkoholis taip pat gali prisidėti prie dažnesnių kelionių į tualetą. Jis slopina vazopresino – hormono, padedančio inkstams sulaikyti vandenį, – veikimą. Todėl net ir nedidelis alkoholio kiekis vakare kai kuriems žmonėms sutrikdo miegą ne vien dėl paties gėrimo poveikio.

Miego sutrikimai taip pat turi reikšmės

Jeigu naktį dažnai prabundate, noras šlapintis ne visada būna tikroji pabudimo priežastis. Pavyzdžiui, sergant miego apnėja trumpam nutrūksta kvėpavimas, keičiasi hormonų veikla, o organizmas gali pradėti gaminti daugiau šlapimo.

Apie miego apnėją dažnai išduoda garsus knarkimas, oro gaudymas ar dusulio pojūtis miegant, rytinis galvos skausmas ir mieguistumas dieną. Tokiu atveju svarbu vertinti ne tik naktinius apsilankymus tualete, bet ir paties miego kokybę.

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje

Kai gliukozės kraujyje tampa per daug, dalis jos pašalinama su šlapimu. Gliukozė pritraukia vandenį, todėl šlapimo susidaro daugiau. Dėl to žmogus gali dažniau šlapintis ne tik naktį, bet ir dieną.

Dažną šlapinimąsi kartu su dideliu troškuliu reikėtų vertinti rimtai. Tokie požymiai kartais būna susiję su dar nenustatytu cukriniu diabetu arba padidėjusia jo rizika. Atsakymą gali suteikti paprastas kraujo tyrimas.

Patinusios kojos ir širdies veiklos sutrikimai

Skysčiai organizme kartais kaupiasi kojose, ypač dienos pabaigoje. Atsigulus skystis iš kojų grįžta į kraujotaką, o inkstai jį pradeda šalinti. Dėl to šlapimo daugiau susidaro būtent naktį.

Kojų tinimą gali lemti įvairios priežastys, įskaitant kraujotakos sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį ar širdies nepakankamumą. Todėl nuolat patinusios kojos kartu su naktiniu šlapinimusi neturėtų būti nurašomos vien nuovargiui.

Aktyvi šlapimo pūslė siunčia signalą per anksti

Esant pernelyg aktyviai šlapimo pūslei, staigus noras šlapintis atsiranda dar prieš jai prisipildant. Dėl to žmogus gali dažnai vaikščioti į tualetą, nors kiekvieną kartą pasišlapina nedaug.

Tokį sutrikimą kartais lemia šlapimo pūslės raumenų pokyčiai, menopauzė, neurologinės ligos ar tam tikri vaistai. Įprastai dieną šlapinamasi maždaug kas dvi-keturias valandas, tačiau dažnesnis poreikis gali rodyti, kad pūslė reaguoja pernelyg jautriai.

Ką galima pakeisti jau šiandien

Keletas paprastų veiksmų gali sumažinti naktinių prabudimų tikimybę:

  • Didesnį kiekį skysčių išgerkite likus maždaug dviem valandoms iki miego.
  • Dieną gerkite pakankamai, o vakare ribokite kavą, energinius gėrimus ir alkoholį.
  • Prieš eidami miegoti ištuštinkite šlapimo pūslę.
  • Jeigu tinsta kojos, vakare jas pakelkite aukščiau ir stebėkite, ar tinimas mažėja.
  • Vaistų vartojimo laiko nekeiskite savarankiškai, tačiau apie dažną šlapinimąsi pasikalbėkite su gydytoju.

Kai kuriems žmonėms naudinga palaipsniui ilginti tarpus tarp ėjimo į tualetą dieną, tačiau nereikėtų kentėti skausmo ar ignoruoti stipraus noro šlapintis. Esant pernelyg aktyviai šlapimo pūslei, gali būti taikoma dubens dugno raumenų fizioterapija.

Į gydytoją kreipkitės, jei dažnas šlapinimasis naktį kartojasi bent du kartus per naktį, trukdo miegui ar sukelia nuovargį dieną. Medicininės pagalbos taip pat reikia tada, kai kartu jaučiamas deginimas šlapinantis, vargina didelis troškulys, knarkimas, kojų tinimas ar labai dažnas šlapinimasis dieną. Gydymas priklauso nuo tikrosios priežasties, todėl užsitęsusių simptomų nereikėtų bandyti spręsti vien ribojant vandenį.

Jogurtas vietoj majonezo, sorgas vietoj ryžių: 5 praktiški pasirinkimai kasdienai

Justinas Rimkevičius
-
0
Jogurtas vietoj majonezo, sorgas vietoj ryžių: 5 praktiški pasirinkimai kasdienai

Jei ieškote mitybos patarimų kraujospūdžio kontrolei, stabilesniam cukraus kiekiui kraujyje ir geresniam virškinimui, ne visada reikia iš pagrindų keisti valgiaraštį. Kartais užtenka kelių praktiškų sprendimų, kuriuos lengva pritaikyti namuose.

Graikiškas jogurtas vietoj riebaus padažo, nesaldintas sojų gėrimas, spragintas sorgas ir derinami aerobiniai bei jėgos pratimai gali tapti paprastais kasdieniais pasirinkimais.

Jogurtas padažui suteikia daugiau nei kremiškumą

Ruošdami salotas majonezą ar kitą riebų padažo pagrindą pakeiskite natūraliu graikišku jogurtu. Parduotuviniuose padažuose neretai būna daugiau druskos, cukraus, konservantų ir kitų priedų, todėl paprastesnė sudėtis gali būti palankesnė alternatyva.

Jogurte esančios gyvosios kultūros siejamos su didesne gerųjų žarnyno bakterijų gausa ir mikroorganizmų įvairove. Į padažą taip pat galima įmaišyti smulkinto česnako, svogūno ar poro. Šie produktai suteikia prebiotinių skaidulų, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina, tačiau jos tampa maistu daliai žarnyno bakterijų.

Skoniui pakaks citrinų sulčių, šviežių arba džiovintų žolelių ir šlakelio ypač tyro alyvuogių aliejaus. Taip gausite padažą, tinkantį daržovėms, virtoms bulvėms ar grūdinių kultūrų patiekalams.

Nesaldintas sojų gėrimas tinka cukraus kontrolei

Jeigu rūpi cukraus kiekis kraujyje, rinkitės nesaldintą sojų gėrimą. Viename puodelyje yra maždaug 7-8 gramai baltymų, nėra pridėtinio cukraus, o angliavandenių paprastai mažiau nei karvės piene.

Geriausia ieškoti praturtinto produkto, kuriame būtų kalcio ir vitamino D. Tokia sudėtis maistiniu požiūriu tampa artimesnė pienui. Nesaldintas migdolų gėrimas taip pat pasižymi mažu angliavandenių kiekiu ir turi sveikųjų riebalų, tačiau jo maistinė vertė nebūtinai tokia pati kaip sojų gėrimo.

Renkantis svarbu perskaityti etiketę. Užrašas „augalinis“ savaime nereiškia, kad gėrime nėra pridėtinio cukraus.

Sorgas į meniu įneša traškumo

Sorgas yra natūraliai be glitimo esanti pilno grūdo kultūra. Jis naudojamas papločiams, košėms ir virtiniams, ypač kai kuriose Afrikos bei Azijos virtuvėse.

Spragintas sorgas primena smulkesnius, sodresnio ir žemiškesnio skonio spragėsius. Vienas puodelis, arba maždaug 28 gramai, turi apie 120 kalorijų ir 2 gramus skaidulų. Taip pat gaunama antioksidantų ir magnio.

Svarbu nepadaryti klaidingos išvados, kad sorgas visada maistingesnis už spragintus kukurūzus. Palyginimui, puodelyje ore spragintų kukurūzų yra apie 31 kalorija ir 1 gramas skaidulų, tačiau tokia porcija sveria tik apie 8 gramus. Sorgą galima berti į grūdų dubenėlius, patiekti kaip garnyrą arba naudoti vietoj ryžių ir bolivinių balandų.

Širdžiai reikia ne vien pasivaikščiojimų

Mitybos sprendimai, palankūs kraujospūdžio kontrolei, veikia dar prasmingiau, kai juos lydi reguliarus judėjimas. Aerobinė veikla, tokia kaip spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, bėgimas ar plaukimas, treniruoja širdies ir plaučių gebėjimą aprūpinti organizmą deguonimi.

Prie jos verta derinti jėgos pratimus. Pasipriešinimo treniruotės ilgainiui prisideda prie kraujospūdžio kontrolės ir kraujagyslių funkcijos, todėl vien kardio veiklos ne visada pakanka gerai fizinei būklei.

Suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę sukaupti apie 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Šį laiką galima paskirstyti trumpesniais užsiėmimais. Jėgos pratimus visoms pagrindinėms raumenų grupėms rekomenduojama atlikti bent dvi dienas per savaitę.

Kalis padeda reguliuoti natrio poveikį

Kalis svarbus skysčių pusiausvyrai, širdies ritmui ir kraujagyslių veiklai. Jis taip pat padeda išlaikyti tinkamą natrio kiekio pusiausvyrą, todėl pakankamas jo kiekis mityboje yra vienas iš veiksnių, svarbių kraujospūdžio kontrolei.

Daugumai suaugusiųjų per dieną rekomenduojama gauti maždaug 3500-5000 miligramų kalio. Tikslus poreikis gali skirtis pagal lytį, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus.

  • bananai ir uogos
  • pupelės ir kiti ankštiniai
  • lapinės daržovės
  • abrikosai
  • keptos bulvės
  • riešutai ir pieno produktai
  • kai kurios liesos mėsos rūšys

Jeigu sergate inkstų liga ar turite kitų sveikatos sutrikimų, kalio kiekio didinti savarankiškai nereikėtų. Tokiu atveju mitybą geriau aptarti su gydytoju arba dietistu, nes bendros rekomendacijos tinka ne visiems.

Šaltiniai

123...6831 iš 683 psl.