Vitaminas B12 reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, DNR sintezei ir normaliai nervų sistemos veiklai. Jo gauname iš mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių ir vitaminu B12 praturtintų maisto produktų.

Vis dėlto vitamino B12 trūkumo rizika susijusi ne vien su mityba. Kai kurie ilgai vartojami vaistai gali mažinti šio vitamino pasisavinimą arba jo kiekį kraujyje. Tai nereiškia, kad vaistus reikia nutraukti ar iškart pradėti vartoti papildus, tačiau tam tikrais atvejais verta pasitarti dėl kraujo tyrimo.

1. Kolchicinas, skiriamas podagrai gydyti

Kolchicinas dažniausiai vartojamas podagros priepuoliams gydyti ir jų pasikartojimui mažinti. Ilgai vartojamas šis vaistas gali trukdyti vitaminui B12 pasisavinti plonojoje žarnoje.

Ne kiekvienam kolchiciną vartojančiam žmogui išsivysto vitamino B12 trūkumas. Tačiau jei gydymas užsitęsia, ypač jei yra kitų rizikos veiksnių, gydytojas gali rekomenduoti patikrinti vitamino B12 kiekį.

2. Metforminas ir nervų sistemos simptomai

Metforminas skiriamas sergant 2 tipo cukriniu diabetu arba esant padidėjusiai diabeto rizikai. Ilgalaikis gydymas gali sumažinti vitamino B12 pasisavinimą ir jo koncentraciją kraujyje.

Tai ypač svarbu todėl, kad nepakankamas vitamino B12 kiekis gali būti susijęs su nuovargiu, mažakraujyste, rankų ar pėdų tirpimu bei dilgčiojimu. Sergant diabetu, nervų pažeidimą gali sukelti ir pati liga, todėl vitamino B12 trūkumas kartais lieka nepastebėtas arba simptomai priskiriami kitai priežasčiai.

Metforminą vartojantiems žmonėms vitamino B12 tyrimą gali būti tikslinga atlikti atsižvelgiant į gydymo trukmę, dozę, amžių, mitybą ir jaučiamus simptomus. Vitamino B12 trūkumo rizika didesnė ne todėl, kad vaistas visiems sukelia problemų, o dėl individualių aplinkybių ir ilgalaikio vartojimo.

3. H2 receptorių blokatoriai

Famotidinas, cimetidinas ir nizatidinas mažina skrandžio rūgšties gamybą. Jie vartojami esant rėmeniui, gastroezofaginiam refliuksui ar opaligei.

Maisto produktuose esantis vitaminas B12 yra susijungęs su baltymais. Kad organizmas jį pasisavintų, pirmiausia reikia skrandžio rūgšties, kuri padeda šį vitaminą atskirti nuo baltymų. Kai rūgšties gamyba slopinama ilgą laiką, iš maisto gaunamas vitaminas B12 gali būti pasisavinamas prasčiau.

Su maisto papildais situacija kiek kitokia: juose vitaminas B12 dažniausiai jau būna laisvos formos, todėl jam nereikia atsiskirti nuo maisto baltymų.

4. Protonų siurblio inhibitoriai

Omeprazolas, ezomeprazolas ir lansoprazolas priklauso protonų siurblio inhibitorių grupei. Šie vaistai taip pat slopina skrandžio rūgšties gamybą ir dažnai skiriami refliuksui, rėmeniui ar skrandžio opoms gydyti.

Ilgalaikis rūgšties slopinimas gali apsunkinti vitamino B12 išlaisvinimą iš maisto baltymų. Tyrimų apžvalgos ilgalaikį rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimą sieja su didesne vitamino B12 trūkumo tikimybe, tačiau rizika nėra vienoda visiems žmonėms.

Kada reikėtų pasitarti su gydytoju

Apie vitamino B12 tyrimą verta pasikalbėti, jei vaistus vartojate ilgai, valgote mažai gyvūninės kilmės produktų, esate vyresnio amžiaus arba jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą, tirpimą ar dilgčiojimą galūnėse.

• nenutraukite paskirtų vaistų savarankiškai;
• nepradėkite vartoti didelių vitamino B12 dozių vien dėl to, kad vaistas minimas rizikos sąraše;
• su gydytoju aptarkite kraujo tyrimus, mitybą ir galimą papildų poreikį;
• atsižvelkite į gydymo trukmę, kitus vartojamus vaistus ir gretutines ligas.

Vitamino B12 papildai gali būti geriami, vartojami po liežuviu arba leidžiami. Tinkamiausia forma priklauso nuo tyrimų rezultatų, trūkumo priežasties ir to, ar organizmas geba vitaminą pasisavinti. Vitamino B12 trūkumo rizika turi būti vertinama individualiai, o ne sprendžiama vien pagal vaisto pavadinimą.

Šaltiniai

• Vitamin B12 – Health Professional Fact Sheet
• Association between metformin and vitamin B12 deficiency in patients with type 2 diabetes
• Association between vitamin B12 deficiency and long-term use of acid-lowering agents

Vynuogės ir razinos dažnai atsiduria greta, tačiau cukraus kiekiui kraujyje jos gali turėti nevienodą poveikį. Šviežios vynuogės paprastai yra palankesnis pasirinkimas, kai norisi išvengti staigesnio gliukozės kiekio kraujyje padidėjimo.

Razinos nėra nesveikas produktas, tačiau džiovinant vynuoges pašalinama didžioji dalis vandens. Dėl to cukrus ir angliavandeniai tampa gerokai labiau koncentruoti, o nedidelėje saujoje jų susikaupia daugiau, nei gali pasirodyti.

Vanduo keičia cukraus koncentraciją

Šviežiose vynuogėse gausu vandens, todėl jose esantis cukrus pasiskirsto didesniame kiekyje. Be to, vaisiuose esančios skaidulos ir vanduo lėtina valgymą bei virškinimą, todėl gliukozės kiekis kraujyje dažniausiai kyla tolygiau.

Džiovinant vynuoges vanduo išgaruoja, tačiau cukrus lieka. Razinos tampa saldesnės, tankesnės ir turi daugiau angliavandenių pagal tą patį svorį. Dėl šios priežasties jų lengviau suvalgyti daugiau, ypač kai valgoma tiesiai iš pakelio.

Razinos saldesnės, bet ne bevertės

Razinos turi vidutinį glikemijos indeksą, o jų glikemijos krūvis yra didelis. Glikemijos indeksas parodo, kaip greitai maistas kelia gliukozės kiekį kraujyje, o glikemijos krūvis įvertina ir angliavandenių kiekį konkrečioje porcijoje.

Žaliųjų ir raudonųjų vynuogių glikemijos indeksas dažniausiai mažesnis nei razinų, tačiau tikslus rodiklis priklauso nuo veislės, sunokimo ir porcijos dydžio. Taip pat svarbu prisiminti, kad žmonių organizmai į tą patį maistą reaguoja skirtingai.

Abi vaisių formos suteikia skaidulų, vitamino C, vitaminų B1 ir B2, kalio bei cinko. Jose taip pat yra flavonoidų – augalinių junginių, siejamų su mažesniu oksidaciniu stresu ir palankesne gliukozės apykaita. Tai nėra priežastis teigti, kad vynuogės ar razinos gydo diabetą, tačiau šie produktai gali būti visavertės mitybos dalis.

Porcija šiuo atveju svarbesnė, nei atrodo

Valgant ir šviežias vynuoges, ir razinas svarbu nepersistengti. Didelis dubuo vynuogių arba gausus jų kiekis košėje gali gerokai padidinti suvartojamų angliavandenių kiekį. Tas pats galioja ir razinoms, kurios dėl mažesnio vandens kiekio atrodo nedidelės, tačiau yra gerokai labiau koncentruotos.

• Vynuoges ar razinas iš anksto atsiskirkite į nedidelę porciją.
• Nevalgykite tiesiai iš didelio dubens ar pakelio.
• Rinkdamiesi razinas patikrinkite, ar į jas neįdėta papildomo cukraus.
• Vaisius derinkite su baltymų arba gerųjų riebalų šaltiniu.

Prie vynuogių ar razinų tinka natūralus graikiškas jogurtas, riešutai, sėklos arba nedidelis kiekis lieso sūrio. Toks derinys skatina valgyti lėčiau ir gali sušvelninti cukraus kiekio kraujyje svyravimus.

Kada geriau rinktis šviežias vynuoges

Jeigu pagrindinis tikslas yra kuo tolygesnis cukraus kiekis kraujyje, dažniau rinkitės šviežias vynuoges. Jose daugiau vandens, cukraus koncentracija mažesnė, be to, jų sunkiau suvalgyti labai didelį kiekį per kelias minutes.

Razinos patogios kelionėje, košėje ar kepiniuose, tačiau jas reikėtų vertinti kaip koncentruotą vaisių. Dėl to ypač svarbi maža porcija ir sudėtis be pridėtinio cukraus.

Jeigu stebite gliukozę gliukomačiu ar nuolatiniu gliukozės matuokliu, verta atkreipti dėmesį į asmeninę reakciją. Tas pats kiekis vienam žmogui gali sukelti nedidelį, o kitam – ryškesnį cukraus šuolį. Sergant diabetu, bendras rekomendacijas reikėtų derinti su gydytojo ar dietologo patarimu.

Šaltiniai

• Dried fruit intake and lower risk of type 2 diabetes: a two-sample mendelian randomization study
• The relationship of fruits and fruit-products consumption with glucose homeostasis and diabetes: a comprehensive update on the current clinical literature
• Is eating raisins healthy?

Vieną dieną neprisimenate ką tik sutikto žmogaus vardo, kitą – ilgai ieškote raktų, nors nebežinote, kur juos padėjote. Tokie epizodai dažnai išgąsdina, tačiau atminties sutrikimų priežastys ne visada susijusios su demencija. Kartais kaltas paprasčiausias nuovargis, įtampa arba dėmesio trūkumas.

Atmintis neveikia kaip automatinė vaizdo kamera. Pirmiausia smegenys turi užfiksuoti informaciją, vėliau ją išsaugoti, o prireikus prisiminimą surasti. Kai žmogus skuba, prastai miega ar nuolat galvoja apie kelis dalykus vienu metu, informacija gali būti tinkamai neužfiksuota arba ją tampa sunkiau prisiminti.

Užmaršumas ne visada reiškia ligą

Trumpalaikiai atminties sutrikimai dažnai sustiprėja patiriant stresą arba neišsimiegojus. Tokiu atveju prisiminimas nebūtinai būna prarastas – žmogui tiesiog sunkiau prie jo prieiti. Pailsėjus, sumažinus įtampą ar susitelkus į vieną užduotį, atmintis dažnai veikia geriau.

Tačiau svarbu nevertinti visų atminties pokyčių vienodai. Retkarčiais pamirštas vardas ar ne vietoje padėti akiniai skiriasi nuo nuolatinių sunkumų, kurie pradeda trukdyti savarankiškai gyventi.

Kas iš tiesų gali silpninti atmintį

Medicinoje žinomos kelios būklės, kurios sukelia užmaršumą, vadinamąjį smegenų rūką ar sunkumus susikaupti. Dalis jų yra gydomos, todėl ankstyvas išsiaiškinimas gali būti labai svarbus.

• Stresas, nerimas ir depresija gali apsunkinti susikaupimą, informacijos įsiminimą bei prisiminimų atkūrimą
• Miego trūkumas ir miego sutrikimai mažina budrumą bei gebėjimą išlaikyti dėmesį
• Vitamino B12 trūkumas gali būti susijęs su atminties ir nervų sistemos veiklos pokyčiais
• Skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač hipotirozė, kartais sukelia sulėtėjimą ir užmaršumą
• Kai kurie vaistai arba kelių vaistų deriniai gali sukelti mieguistumą, sumišimą ar atminties sunkumų
• Dehidratacija, elektrolitų pusiausvyros pokyčiai, inkstų ar kepenų ligos taip pat gali paveikti smegenų veiklą

Vyresniems žmonėms ypač svarbu peržiūrėti vartojamus vaistus. Atmintį ir orientaciją gali veikti raminamieji, kai kurie antihistamininiai, anticholinerginiai, opioidiniai ar kiti preparatai. Vaistų savarankiškai nutraukti nereikėtų, tačiau apie pastebėtus pokyčius būtina pasakyti gydytojui.

Demencija reiškia daugiau nei pamirštą vardą

Vien atminties spragos neleidžia nustatyti demencijos. Šiai būklei būdingas ryškesnis mąstymo ir kitų kognityvinių funkcijų silpnėjimas, kuris ilgainiui ima trukdyti kasdieniams veiksmams, bendravimui ar savarankiškumui.

Sunerimti labiau reikėtų tuomet, kai žmogus nuolat pamiršta svarbius susitarimus, pasiklysta gerai pažįstamoje vietoje, kartoja tuos pačius klausimus, nebesusitvarko su įprastais buities reikalais arba pokyčius pirmiausia pastebi artimieji.

Tuo pat metu pats faktas, kad žmogus pastebi atminties sunkumus, savaime neatmeta demencijos. Tačiau tai yra gera priežastis nelaukti ir pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tikroji problema.

Kada atminties pokyčius reikia ištirti

Jeigu užmaršumas kartojasi, stiprėja arba trukdo darbui, bendravimui ir buitiniams veiksmams, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Konsultacijos metu gali būti įvertinta vartojamų vaistų įtaka, nuotaika, miego kokybė, kraujospūdis ir kiti sveikatos požymiai.

Prireikus atliekami kraujo tyrimai, kuriais tikrinama, ar netrūksta vitamino B12, ar tinkamai veikia skydliaukė, ar nėra kitų medžiagų apykaitos pokyčių. Kai kuriais atvejais skiriami kognityviniai testai arba vaizdiniai tyrimai.

Atminties sutrikimų priežastys gali būti labai skirtingos, todėl vieno universalaus atsakymo nėra. Gydant depresiją, koreguojant skydliaukės veiklą, pakeitus netinkamą vaistą ar pagerinus miegą, savijauta ir gebėjimas susikaupti gali pagerėti.

Smegenų sveikatai svarbi ir bendra savijauta

Atminties pokyčiai glaudžiai susiję ne tik su smegenimis, bet ir su visa organizmo būkle. Kraujospūdžio, cukraus kiekio kraujyje, fizinio aktyvumo, klausos ir regėjimo problemų kontrolė svarbi ilgalaikei kognityvinei sveikatai.

Jeigu tapo sunkiau girdėti ar matyti, nereikėtų šių pokyčių ignoruoti. Prastėjusi klausa ar regėjimas apsunkina bendravimą, mažina dalyvavimą įprastoje veikloje ir reikalauja daugiau pastangų informacijai apdoroti.

Taigi pamesti raktai ar pamirštas vardas dar nėra diagnozė. Tačiau pasikartojančius, stiprėjančius arba kasdienį gyvenimą trikdančius pokyčius geriausia vertinti ne spėliojant, o kartu su gydytoju.

Šaltiniai

• Memory loss: When to seek help
• Mild cognitive impairment: Symptoms and treatment
• Thinking About Your Risk for Alzheimer’s Disease? Five Questions To Consider
• foxnews.com

Skaidulos svarbios virškinimui, sotumui ir žarnyno veiklai, tačiau norint jų gauti daugiau nebūtina pirkti brangių specialių produktų. Daug skaidulų turi paprasti maisto produktai, kuriuos galima rasti beveik kiekvienoje parduotuvėje.

Nebrangių produktų su skaidulomis sąraše yra ne tik pupelės ar avižos. Obuoliai, morkos, rudieji ryžiai ir net namuose spraginti kukurūzai taip pat padeda papildyti racioną. Štai ką verta dažniau įtraukti į pirkinių sąrašą, jei norite daugiau skaidulų ir neplanuojate išleisti daugiau.

Obuoliai suteikia ir tirpių, ir netirpių skaidulų

1. Obuoliai
Viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 4 gramus skaidulų. Netirpios skaidulos didina žarnyno turinio tūrį ir padeda maistui judėti virškinamuoju traktu, o tirpiosios virškinant sudaro gelį ir lėtina šį procesą.

Norint sutaupyti, obuolius galima pirkti didesniu kiekiu, rinktis sezoninius vaisius ir suvalgyti juos šviežius, kol nepradėjo gesti. Tai vienas patogiausių nebrangių užkandžių, tinkantis ir pusryčiams, ir dienos metu.

Pupelės ir lęšiai tinka ne tik sriubai

2. Pupelės
Pusėje puodelio virtų pupelių paprastai būna 6-8 gramai skaidulų. Ypač daug jų turi baltosios navy pupelės: puodelyje vidutiniškai yra apie 19 gramų, tad pusė puodelio suteikia maždaug 9,5 gramo skaidulų.

Džiovintos pupelės dažniausiai kainuoja mažiau nei konservuotos. Jei renkatės konservuotas, prieš valgydami jas nuplaukite. Taip galima sumažinti dalį druskos ir kai kuriems žmonėms palengvinti dujų kaupimąsi.

3. Lęšiai
Pusė puodelio virtų lęšių suteikia apie 8 gramus skaidulų. Juodieji, rudieji, žalieji ir raudonieji lęšiai tinka sriuboms, troškiniams ar atskiram garnyrui. Jie taip pat laikomi baltymų šaltiniu, todėl gali padėti paruošti sotesnį patiekalą be brangesnės mėsos.

Paprasti grūdai padeda surinkti daugiau skaidulų

4. Rudieji ryžiai
Puodelyje virtų rudųjų ryžių yra apie 3,5 gramo skaidulų, o tokiame pačiame kiekyje baltųjų ryžių – tik apie 0,6 gramo. Ruduosius ryžius galima naudoti ruošiant troškinius, daržovių apkepus, buritus ar meksikietiškus patiekalus.

5. Avižos
Vienas puodelis virtų avižų turi apie 4 gramus skaidulų. Didesnėje pakuotėje parduodamos paprastos avižos dažnai kainuoja mažiau nei atskiruose pakeliuose supakuota košė.

Į avižas galima įmaišyti chia sėklų, uogų ar smulkintų riešutų. Be to, jos tinka ne tik pusryčiams: avižomis galima tirštinti kokteilius ir sriubas, taip pat naudoti jas kepiniuose.

6. Pilno grūdo makaronai
Puodelyje virtų pilno grūdo makaronų yra apie 7,4 gramo skaidulų, o įprastų makaronų porcijoje – maždaug 2,5 gramo. Norint sutaupyti, verta rinktis parduotuvės prekės ženklo gaminius.

Jei pilno grūdo makaronų skonis iš pradžių nepatinka, pirmiausia galima sumaišyti juos su įprastais. Vėliau pilno grūdo makaronų dalį nesunku palaipsniui didinti.

Morkos ir kukurūzai tinka nebrangiems užkandžiams

7. Morkos
Vienoje vidutinėje morkoje yra apie 2 gramus skaidulų, tad dvi morkos suteikia maždaug 4 gramus. Jas galima dėti į sriubas, salotas ir troškinius arba valgyti žalias su žemės riešutų sviestu.

8. Namuose spraginti kukurūzai
Trijuose puodeliuose karštu oru spragintų kukurūzų yra apie 3,5 gramo skaidulų. Perkant kukurūzų grūdelius ir spraginant juos namuose, dažniausiai išleidžiama mažiau nei renkantis paruoštus ar mikrobangų krosnelei skirtus pakelius.

Be to, patys galite kontroliuoti aliejaus ir druskos kiekį. Tam tinka nedidelis kiekis rapsų ar alyvuogių aliejaus.

Chia sėklos suteikia daug skaidulų mažoje porcijoje

9. Chia sėklos
Vos dviejuose šaukštuose chia sėklų yra apie 10 gramų skaidulų. Jose taip pat yra baltymų, kalcio, geležies ir magnio. Sėklas galima berti į jogurtą, kokteilius ir salotas arba mirkyti piene gaminant chia pudingą.

Chia sėklų tirpiosios skaidulos gali būti siejamos su cholesterolio mažėjimu, tačiau šiam poveikiui patvirtinti reikia daugiau tyrimų. Todėl jas geriausia vertinti kaip vieną iš įvairios mitybos dalių, o ne kaip gydomąją priemonę.

Renkantis nebrangius produktus su skaidulomis, naudinga pirmenybę teikti džiovintoms pupelėms, didelėms avižų pakuotėms, sezoniniams vaisiams, parduotuvės prekės ženklo pilno grūdo gaminiams ir namuose ruošiamiems užkandžiams. Taip skaidulų kiekį galima padidinti neišplečiant maisto biudžeto.

Šaltiniai

• What Are Chia Seeds?
• Soluble vs. insoluble fiber
• Spaghetti, whole wheat, cooked, 1 cup

Chia sėklos dažnai vadinamos vienu paprasčiausių būdų praturtinti mitybą skaidulomis. Tačiau jų poveikis virškinimui neatsiranda per vieną vakarą – organizmui reikia laiko prisitaikyti prie didesnio skaidulų kiekio.

Chia sėklos virškinimui pirmiausia svarbios dėl gebėjimo sugerti skystį ir išbrinkti. Susidariusi minkšta želė keičia sėklų tekstūrą, lėtina virškinimą ir padeda ilgiau jaustis sotiems.

Daug skaidulų mažoje porcijoje

Maždaug 2 valgomieji šaukštai chia sėklų suteikia apie 8-10 gramų skaidulų. Tai reikšminga dienos dalis, ypač tiems, kurie daržovių, ankštinių augalų ar viso grūdo produktų valgo nedaug.

Chia sėklose esančios netirpios skaidulos didina išmatų tūrį, o tirpiosios sugeria skystį ir suformuoja gelį. Kartu jos palaiko reguliarų tuštinimąsi, minkština išmatas ir kai kuriems žmonėms palengvina tuštinimąsi.

Vis dėlto didelis skaidulų kiekis nėra priežastis iš karto berti į maistą kelis šaukštus. Staigus pokytis gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar sunkumo jausmą.

Žarnyno bakterijoms reikia skaidulų

Tirpiosios skaidulos tampa maistu daliai žarnyne gyvenančių naudingų bakterijų. Joms skaidant skaidulas susidaro trumposios grandinės riebalų rūgštys, kurios siejamos su palankesne storosios žarnos aplinka ir žarnyno gleivinės ląstelių maitinimu.

Tai nėra vieno produkto pažadas pagerinti visą žarnyno veiklą. Žarnyno mikrobiotai svarbi įvairovė, todėl chia sėklos turėtų papildyti, o ne pakeisti vaisius, daržoves, viso grūdo produktus ir ankštinius augalus.

Gelis keičia virškinimo tempą

Susilietusios su skysčiu chia sėklos sudaro gelį, kuris gali sulėtinti krakmolo virškinimą. Dėl to angliavandeniai kai kuriuose patiekaluose suvirškinami ir pasisavinami pamažu, o gliukozės kiekio kraujyje šuolis po valgio gali būti mažesnis.

Šis poveikis priklauso nuo viso patiekalo sudėties. Chia sėklos nepanaikina saldaus deserto, baltų miltų ar didelės porcijos įtakos, tačiau jų skaidulos gali pakeisti bendrą valgymo poveikį.

Kaip chia sėklas vartoti saugiau

Pradžioje pakanka 1 valgomojo šaukšto per dieną. Jei pilvas reaguoja gerai, kiekį galima didinti iki 2 šaukštų, kartu nepamirštant išgerti pakankamai vandens.

• Įmaišykite sėklas į košę, jogurtą ar salotas.
• Įberkite šaukštą į glotnutį.
• Paruoškite chia pudingą iš 3 šaukštų sėklų ir puodelio pieno arba augalinio gėrimo.
• Įmaišykite jų į blynų, keksiukų ar duonos tešlą.
• Sumaišykite maltas sėklas su vandeniu ir naudokite kaip kiaušinio pakaitalą.

Chia sėklas galima vartoti tiek sumaltas, tiek nesmulkintas. Malimas kai kuriems žmonėms palengvina dalies maistinių medžiagų pasisavinimą, o prieš vartojant sausas sėklas ypač svarbu užsigerti skysčiu.

Vienos sėklos žarnyno sveikatos neužtikrina

Chia sėklos virškinimui gali būti naudingas skaidulų šaltinis, tačiau jų poveikis priklauso nuo visos mitybos. Žarnynui svarbūs ir pakankamas skysčių kiekis, reguliarus judėjimas, įvairūs augaliniai produktai bei fermentuoti maisto produktai, tokie kaip jogurtas, kefyras ar kimči.

Jei pradėjus vartoti chia sėklas atsiranda stiprus ar ilgai nepraeinantis pilvo skausmas, ryškus pūtimas ar pasikeičia tuštinimasis, jų kiekį reikėtų sumažinti ir pasitarti su sveikatos specialistu.

Aukštą kraujospūdį dažnai bandoma kontroliuoti mažinant druskos kiekį, daugiau judant ir renkantis mažiau perdirbtą maistą. Tačiau tarp kasdieniam meniu tinkamų produktų išsiskiria ir viena nebrangi daržovė – burokėliai.

Burokėliai kraujospūdžiui įdomūs dėl natūralių nitratų. Šios medžiagos organizme dalyvauja procesuose, kurie padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti. Vis dėlto vienas produktas nepakeičia visavertės mitybos, gydytojo paskirto gydymo ar kitų širdžiai palankių pasirinkimų.

Natūralūs nitratai veikia kraujagysles

Suvalgyti nitratai pasisavinami plonojoje žarnoje, o dalis jų patenka į seiles. Ant liežuvio gyvenančios bakterijos nitratus paverčia nitritais. Vėliau šie junginiai organizme dalyvauja azoto monoksido susidaryme.

Azoto monoksidas atpalaiduoja kraujagyslių sienelių lygiuosius raumenis. Kraujagyslės prasiplečia, kraujas jomis teka lengviau, o spaudimas į arterijų sieneles sumažėja. Poveikis dažniausiai stipriausias praėjus maždaug 2-3 valandoms po valgymo, tačiau viena porcija ilgalaikio rezultato neužtikrina.

Įdomi detalė ta, kad antibakterinis burnos skalavimo skystis gali sutrikdyti šį procesą. Jis sumažina burnos bakterijų, reikalingų nitratams paversti nitritais, aktyvumą.

Ką parodė mokslinių duomenų apžvalga

2024 metais paskelbtoje apžvalgoje buvo apibendrintos 14 ankstesnių metaanalizių, apėmusių 113 tyrimų ir daugiau kaip 2 000 dalyvių. Daugumoje jų nitratų šaltinis buvo burokėlių sultys.

Vienkartinė nitratų dozė sistolinį kraujospūdį sumažino maždaug 3 mmHg per kelias valandas. Vartojant nitratus 1-2 mėnesius, sistolinis spaudimas sumažėjo beveik 4 mmHg, o diastolinis – maždaug 2,4 mmHg. Ryškesnis poveikis pastebėtas žmonėms, kuriems jau buvo nustatytas aukštas kraujospūdis.

Tyrimuose taip pat stebėtas mažesnis arterijų standumas ir geresnis kraujagyslių gebėjimas išsiplėsti. Tačiau rezultatus reikėtų vertinti blaiviai: dauguma tyrimų truko ne ilgiau kaip du mėnesius, o dalis apžvalgų buvo tik vidutinės kokybės. Ilgalaikis poveikis dar tiriamas.

Sultys suteikia daugiau nitratų

Nauda tyrimuose dažniausiai buvo siejama su maždaug 200-800 mg nitratų per dieną. Tokį kiekį apytiksliai gali suteikti stiklinė burokėlių sulčių arba nedidelis koncentruotas sulčių šotukas.

Sultys patogios tada, kai norima gauti labiau apibrėžtą nitratų dozę. Rinkitės 100 proc. sultis be pridėtinio cukraus, tačiau nepamirškite, kad jose gerokai mažiau skaidulų nei visoje daržovėje.

Valgant burokėlius, galima rinktis įvairius paruošimo būdus:

• kepti orkaitėje, kad išliktų ryškus skonis ir saldumas;
• garinti ir patiekti su kruopomis ar ankštiniais produktais;
• žalius tarkuoti į salotas;
• trinti į daržovių kotletus.

Verdant dalis nitratų gali patekti į vandenį. Jei norite išsaugoti daugiau šių junginių, rinkitės kepimą garuose arba orkaitėje.

Širdžiai palankus meniu nesibaigia burokėliais

Burokėliai kraujospūdžiui mažinti geriausiai dera su platesniais mitybos pokyčiais. Į racioną galima įtraukti ir kitų nitratų turinčių daržovių:

• rukolą;
• špinatus;
• salotas;
• brokolius;
• morkas;
• bulves.

Taip pat svarbus kalis, padedantis palaikyti natrio pusiausvyrą organizme. Jo gausu pupelėse, lęšiuose, bulvėse, bananuose ir jogurte.

Kasdienį meniu verta grįsti viso grūdo produktais, riešutais, sėklomis, ankštiniais augalais, vaisiais ir kitomis daržovėmis. Tuo pat metu naudinga rečiau rinktis stipriai perdirbtą ir restoranų maistą, kuriame dažnai būna daug natrio.

Marinuoti burokėliai gali būti patogus pasirinkimas, tačiau juose neretai būna nemažai druskos. Todėl juos geriau valgyti saikingai, o dažniau rinktis šviežius, keptus ar garintus burokėlius.

Šaltiniai

• The effects of dietary nitrate on blood pressure and vascular health: an umbrella review and updated meta-analysis and meta-regression
• What Is the Biologic Fate of Nitrates and Nitrites in the Body?
• Potassium and hypertension: a state-of-the-art review

Avižinė košė dažnai atsiduria pusryčių lėkštėje, tačiau ne visiems aišku, ar ją geriau valgyti ryte, ar vakare. Atsakymas priklauso nuo to, ko siekiate: ilgesnio sotumo, stabilesnio cukraus kiekio kraujyje, lengvesnio virškinimo ar cholesterolio kontrolės.

Avižinė košė ryte daugeliui žmonių tampa praktiškiausiu pasirinkimu, ypač tada, kai norisi iki pietų išvengti nuolatinio alkio. Vis dėlto svarbiausia ne vien paros metas, bet ir košės sudėtis, porcija bei reguliarumas.

Ryte košė ilgiau išlaiko sotumą

Avižose gausu skaidulų, o viena svarbiausių jų rūšių yra beta gliukanai. Jie virškinimo trakte sudaro tirštesnę masę, todėl maistas virškinamas lėčiau ir sotumas išlieka ilgiau.

Tai ypač aktualu norintiems kontroliuoti svorį. Pusryčiams pasirinkta avižinė košė gali sumažinti norą užkandžiauti iki pietų, o sotūs pusryčiai neretai padeda suvalgyti mažiau per kitą valgymą. Viename atsitiktinių imčių tyrime avižinę košę valgę žmonės jautėsi sotesni ir per pietus suvartojo mažiau kalorijų nei tie, kurie rinkosi kitokius avižų pusryčius.

Vis dėlto pati košė nėra svorio mažinimo priemonė. Daug reikšmės turi porcija ir priedai. Didelis kiekis cukraus, sirupo, saldintų riešutų kremų ar džiovintų vaisių gali gerokai padidinti patiekalo kaloringumą.

Beta gliukanai svarbūs cukraus kontrolei

Avižinėje košėje esantys beta gliukanai lėtina angliavandenių virškinimą ir pasisavinimą. Dėl to gliukozės kiekis kraujyje po valgio kyla tolygiau, o ne taip staigiai kaip suvalgius daug greitai pasisavinamų angliavandenių.

Dėl šios priežasties avižinė košė ryte gali būti palanki žmonėms, kurie nori išvengti staigaus alkio po pusryčių. Tyrimų apžvalgos rodo, kad avižos ir jų beta gliukanai gali mažinti gliukozės bei insulino reakciją po valgio, tačiau rezultatas priklauso nuo avižų apdorojimo, porcijos ir kitų patiekalo ingredientų.

Geriau rinktis stambesnius avižų dribsnius arba mažiau perdirbtas avižas. Greitai paruošiamos košės dažnai virškinamos sparčiau, ypač jei į jas dar įdedama cukraus ar saldžių priedų.

Virškinimui tinka ne visiems vienodas laikas

Skaidulos svarbios reguliariam tuštinimuisi ir žarnyno veiklai. Beta gliukanai taip pat maitina žarnyno bakterijas, todėl avižos gali prisidėti prie palankesnės žarnyno mikrobiotos aplinkos.

Tačiau jautresnį virškinimą turintiems žmonėms didelė skaidulų porcija vakare gali sukelti pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi. Tokiu atveju košę patogiau valgyti pirmoje dienos pusėje ir kartu išgerti pakankamai vandens.

Jeigu avižos į mitybą įtraukiamos neseniai, skaidulų kiekį geriau didinti palaipsniui. Staigus pokytis gali sukelti diskomfortą, net jei pats produktas yra tinkamas.

Cholesterolio kontrolei svarbus reguliarumas

Cholesterolio mažinimui nėra vienos privalomos valandos. Čia svarbiau, kad avižos būtų vartojamos reguliariai ir pakeistų mažiau palankius pusryčių pasirinkimus.

Tirpiosios skaidulos žarnyne susijungia su tulžies rūgštimis. Organizmui jas pašalinus, kepenys dalį cholesterolio panaudoja naujoms tulžies rūgštims gaminti. Dėl šio proceso ilgainiui gali mažėti mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis.

Tyrimų apžvalgose dažniausiai minima maždaug 3 gramų avižų beta gliukanų paros norma. Tikslus jų kiekis priklauso nuo pasirinktų avižų ir porcijos, todėl vien dubenėlis košės nebūtinai visada reiškia tokią pačią naudą.

Kaip išvirti palankesnę košę

Norint, kad avižos ilgiau suteiktų sotumo ir nesukeltų staigaus cukraus kiekio šuolio, košę galima papildyti baltymų bei gerųjų riebalų šaltiniais.

• Rinkitės stambesnius avižų dribsnius arba avižų kruopas
• Įberkite riešutų, sėklų ar šaukštą natūralaus riešutų kremo
• Pridėkite natūralaus jogurto, varškės ar kito baltymų šaltinio
• Saldumui rinkitės uogas, obuolį ar kriaušę
• Cukrų, sirupą ir saldintus priedus naudokite kuo rečiau

Vakare avižinė košė taip pat nėra draudžiama. Jeigu ji nesukelia sunkumo ir telpa į bendrą dienos mitybą, ją galima valgyti bet kuriuo metu. Tačiau siekiant ilgesnio sotumo ir stabilesnio cukraus kiekio kraujyje, rytinis valgymas dažnai būna patogesnis pasirinkimas.

Šaltinis: health.com

Salotos dažnai laikomos saugiu pasirinkimu, kai reikia atidžiau stebėti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau vien žalumynų nepakanka. Didelę reikšmę turi tai, ką į jas dedame papildomai: padažas, džiovinti vaisiai, skrebučiai ar baltymų šaltinis.

Salotos, tinkamos stebint cukraus kiekį kraujyje, turėtų būti sudarytos taip, kad jose netrūktų skaidulų ir baltymų, o greitai pasisavinamų angliavandenių būtų kuo mažiau. Toks derinys padeda išvengti neapgalvotų cukraus šuolių po valgio.

Žalumynai sudaro gerą pagrindą

Dauguma lapinių daržovių turi nedidelį poveikį cukraus kiekiui kraujyje. Tinka salotų lapai, špinatai, kopūstai, agurkai, ridikėliai ir kitos nekrakmolingos daržovės.

Lapiniai kopūstai ir brokoliai išsiskiria didesniu skaidulų kiekiu. Skaidulos virškinamos lėčiau, todėl cukrus į kraują patenka ne taip greitai. Be to, jos suteikia daugiau sotumo ir padeda salotas paversti visaverčiu patiekalu, o ne trumpu užkandžiu.

Baltymai padeda išlaikyti sotumą

Į salotas įdėjus liesų baltymų, jos tampa sotesnės ir maistingesnės. Tinka vištiena, kalakutiena, liesesnis kumpis, kiaušiniai, kiaušinių baltymai arba varškė.

Baltymus naudinga paskirstyti per dieną, o ne visą jų kiekį suvalgyti per vieną valgymą. Todėl salotos gali būti viena iš kelių dienos porcijų, papildančių bendrą mitybą.

Pupelės suteikia ir skaidulų

Pupelės yra vienas praktiškiausių salotų priedų. Jose yra ir baltymų, ir nemažai skaidulų, todėl jos tinka tada, kai norisi sotesnio augalinio patiekalo.

• raudonosios pupelės;
• juodosios pupelės;
• baltosios pupelės;
• edamame pupelės.

Jeigu renkatės konservuotas pupeles, jas nuplaukite po tekančiu vandeniu. Taip pašalinsite dalį skysčio ir druskos, likusios po konservavimo.

Padažas gali pakeisti visą rezultatą

Net ir iš daržovių sudarytose salotose gali būti daug pridėtinio cukraus, jeigu pasirenkamas saldus padažas. Etiketėje verta patikrinti, ar jo sudėtyje nėra pridėtinio cukraus. Net 5-10 gramų vienoje porcijoje yra nemažas kiekis, ypač jeigu cukraus gaunama ir iš kitų priedų.

Patogus pasirinkimas – nedidelis kiekis įprasto riebumo padažo arba paprastas aliejaus ir acto derinys. Padažas be riebalų nebūtinai yra geresnis, jeigu jo skonis kompensuojamas cukrumi.

Ko geriau nepadauginti

Džiovinti vaisiai salotose atrodo kaip nekaltas saldumo priedas, tačiau pašalinus iš jų vandenį cukrus tampa gerokai koncentruotesnis. Didelė sauja razinų, džiovintų spanguolių ar kitų džiovintų vaisių gali pastebimai padidinti bendrą patiekalo cukraus kiekį.

Taip pat atsargiai reikėtų vertinti skrebučius ir traškučius. Jie dažnai dedami dėl traškumo, tačiau gali tapti papildomu greitai pasisavinamų angliavandenių šaltiniu.

Riebus salotų variantas nebūtinai turi daug greitai pasisavinamų angliavandenių, tačiau jis gali būti labai kaloringas. Pavyzdžiui, salotos su kepsniu ir pelėsiniu sūriu gali turėti apie 30 gramų riebalų vien dėl paties patiekalo. Todėl svarbus ne tik padažo pasirinkimas, bet ir jo kiekis.

Skaidulų kiekį didinkite pamažu

Jeigu iki šiol mityboje buvo mažai daržovių, o perdirbtų produktų buvo daug, staigus perėjimas prie didelių salotų porcijų gali sukelti pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi. Taip nutinka todėl, kad žarnyno mikroorganizmai skaido skaidulas ir išskiria dujas.

Tokie pojūčiai dažniausiai yra normalūs, tačiau skaidulų kiekį geriau didinti palaipsniui. Salotos, tinkamos stebint cukraus kiekį kraujyje, neturi būti vien didžiulis kiekis žalių daržovių. Pradėkite nuo įprastos porcijos, pridėkite baltymų ir pupelių, o padažą rinkitės be pridėtinio cukraus.

Geras derinys gali būti lapinės daržovės, vištiena arba kiaušinis, kelios pupelės, brokoliai ir aliejaus bei acto padažas. Toks patiekalas suteikia skaidulų ir baltymų, o saldumynų, skrebučių bei saldaus padažo jame lieka gerokai mažiau.

Šaltiniai

• The effects of soluble dietary fibers on glycemic response: an overview and futures perspectives
• Impact of fat intake on blood glucose control and cardiovascular risk factors in children and adolescents with type 1 diabetes