Pradžia Tinklaraštis

Kiaušinis nėra baltymų rekordininkas: 5 širdžiai palankūs produktai

Vienas kiaušinis suteikia maždaug 6 gramus baltymų. Tai nėra mažai, tačiau yra produktų, kurių vienoje porcijoje baltymų gerokai daugiau. Be to, jie organizmą aprūpina skaidulomis, mineralais ar omega-3 riebalais.

Tokie baltymų šaltiniai širdžiai ypač įdomūs todėl, kad svarbu ne tik baltymų kiekis. Renkantis maistą verta atsižvelgti ir į sočiųjų riebalų, druskos, skaidulų bei kitų maistinių medžiagų santykį.

Edamame suteikia ir baltymų, ir skaidulų

Edamame – tai jaunos sojų pupelės, dažniausiai parduodamos šaldytos. Pusė puodelio gliaudytų edamame pupelių suteikia apie 9 gramus baltymų. Be to, tai vienas iš nedaugelio augalinių produktų, kuriuose yra visos 9 nepakeičiamosios aminorūgštys.

Šiose pupelėse taip pat yra skaidulų, kalio ir magnio. Skaidulos bei augaliniai steroliai prisideda prie cholesterolio kontrolės, o mažas sočiųjų riebalų kiekis palankus širdies ir kraujagyslių sistemai. Edamame galima trumpai pašildyti mikrobangų krosnelėje, berti į salotas, ryžių dubenėlius ar makaronų patiekalus.

Kanapių sėklos praturtina pusryčius

Trijuose šaukštuose kanapių sėklų yra apie 9 gramus augalinių baltymų. Jose taip pat randama omega-3 riebalų, tokoferolių, augalinių sterolių ir polifenolių. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu poveikiu ir palankesne širdies sveikata.

Kanapių sėklos turi švelnų riešutų skonį, todėl jas lengva įmaišyti į košę, jogurtą ar glotnutį. Jos taip pat tinka salotoms ir grūdinių produktų dubenėliams pagardinti. Svarbu nepamiršti, kad sėklos yra kaloringos, todėl dažniausiai pakanka kelių šaukštų.

Lęšiai vienu metu suteikia baltymų ir skaidulų

Pusėje puodelio virtų lęšių yra apie 9 gramus baltymų ir beveik 8 gramai skaidulų. Skaidulos virškinamajame trakte gali surišti dalį cholesterolio ir padėti pašalinti jį iš organizmo, todėl lęšiai dažnai įtraukiami į širdžiai palankią mitybą.

Lęšiuose taip pat yra antioksidantų ir augalinių junginių, kurie prisideda prie stabilesnio cukraus kiekio kraujyje. Juos galima dėti į sriubas, troškinius, daržovių padažus arba maišyti su malta mėsa ruošiant kukulius, mėsainius ir Bolonijos padažą.

Lašiša išsiskiria dideliu baltymų kiekiu

Maždaug 85 gramų lašišos porcijoje yra apie 21 gramą baltymų. Tai panašus kiekis kaip jautienoje ar vištienoje, tačiau lašiša papildomai aprūpina organizmą omega-3 riebalais.

Omega-3 riebalai svarbūs uždegiminių procesų kontrolei ir širdies veiklai. Lašišą galima kepti orkaitėje su daržovėmis, ruošti karšto oro gruzdintuvėje arba naudoti konservuotą žuvį paplotėliams ir salotoms. Pastaruoju atveju ją gardu sumaišyti su natūraliu graikišku jogurtu, citrinų sultimis ir krapais.

Sardinės slepia daugiau nei vien baltymus

3,75 uncijos, arba maždaug 106 gramų, sardinių skardinė suteikia apie 23 gramus baltymų. Kartu gaunama omega-3 riebalų, kalcio, kalio, magnio, cinko, geležies ir kitų maistinių medžiagų.

Sardinės dažnai vertinamos dėl omega-3 riebalų, tačiau jų naudą sudaro visas maistinių medžiagų derinys. Jos gali būti patiekiamos su viso grūdo trapučiais, daržovėmis ir alyvuogėmis arba pašildomos pomidorų padaže ir dedamos ant skrudintos duonos.

Baltymų kiekis nėra vienintelis kriterijus

Renkantis baltymų šaltinius širdžiai, svarbu žiūrėti ne tik į skaičių etiketėje. Produktas, kuriame daug baltymų, bet taip pat gausu druskos ar sočiųjų riebalų, nebus toks palankus kaip maistas, kuriame yra skaidulų, kalio, magnio ar omega-3 riebalų.

Edamame, lęšiai, kanapių sėklos, lašiša ir sardinės leidžia paįvairinti valgiaraštį bei ilgiau išlaikyti sotumą. Juos galima kaitalioti tarpusavyje, o ne visada rinktis tą patį gyvūninės kilmės produktą.

Baltosios pupelės bulvių košėje beveik nepastebimos - daugiau skaidulų

Bulvių košė dažnai atsiduria ant šeimos stalo, tačiau vien bulvės ne visada suteikia tiek skaidulų, kiek norėtųsi. Yra paprastas būdas šį garnyrą papildyti maistingesniu produktu beveik nepakeičiant jo skonio ir tekstūros.

Bulvių košė su pupelėmis skamba neįprastai, tačiau baltosios pupelės joje lengvai pasislepia. Jos tampa minkštos, gerai susitrina ir suteikia patiekalui daugiau skaidulų, kalio bei geležies.

Pusė puodelio pupelių košę papildo skaidulomis

Vienoje vidutinėje russet veislės bulvėje yra maždaug 3 gramai skaidulų. Dalį jų prarandame nulupę bulvę, todėl košėje palikta odelė taip pat gali būti praktiškas pasirinkimas, jei bulvės gerai nuplautos ir jums patinka jų tekstūra.

Įmaišius pusę puodelio baltųjų pupelių, patiekalas papildomas maždaug 8 gramais skaidulų. Toks kiekis sudaro apie 29 proc. rekomenduojamos skaidulų paros vertės, skaičiuojant pagal 28 gramų paros normą.

Pupelės taip pat suteikia kalio ir geležies. Kalis svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei, nes padeda inkstams pašalinti daugiau natrio ir prisideda prie kraujagyslių atsipalaidavimo. Pusė puodelio baltųjų pupelių geležies suteikia maždaug tiek, kiek jos yra 85 gramuose jautienos.

Švelnus skonis mėgstamo garnyro nesugadina

Šiam priedui geriausiai tinka konservuotos baltosios pupelės be pridėtos druskos arba su mažu jos kiekiu. Jas būtina nusunkti ir perplauti po tekančiu vandeniu. Taip pašalinama dalis skysčio, druskos ir konservavimo likučių.

Patogiausias santykis – pusė puodelio pupelių vienam ar pusantro puodelio virtų bulvių. Pupeles dėkite tada, kai bulvės jau išvirusios ir ruošiatės jas trinti. Kadangi pupelės minkštos, jos lengvai susimaišo su bulvėmis.

Skonis išlieka švelnus, o pupelių beveik neįmanoma atskirti nuo bulvių, ypač jei košę pagardinate pienu, sviestu ar žolelėmis. Jei keli pupelių gabalėliai lieka nevisiškai sutrinti, bulvių odelė padeda juos natūraliai įkomponuoti į patiekalo tekstūrą.

Košę papildys ir kiti paprasti priedai

Pupelės nėra vienintelis būdas pagerinti šį garnyrą. Jei norite sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, vietoje riebios grietinėlės naudokite riebesnį pieną. Jis išlaiko švelnią, kreminę tekstūrą, tačiau turi gerokai mažiau sočiųjų riebalų nei grietinėlė.

Daugiau skonio suteiks žolelėmis pagardintas pienas. Į puodą su pienu įdėkite čiobrelių ir rozmarinų, kaitinkite apie 15 minučių, tada žoleles išimkite ir aromatingą pieną supilkite į bulves.

Jei norisi daugiau daržovių, išbandykite airišką patiekalą kolkanoną. Į bulvių košę įmaišomi smulkinti kopūstai, o porai suteikia salstelėjusį svogūnų skonį. Tokia košė tampa ne tik sotesnė, bet ir įvairesnė.

Kaip paruošti skanesnę versiją

  • Rinkitės baltąsias pupeles be pridėtos druskos arba jas gerai perplaukite.
  • Pupeles dėkite į jau išvirusias bulves prieš pat trynimą.
  • Bulvių nelupkite, jei mėgstate rupesnę tekstūrą ir jų odelės gerai nuplautos.
  • Grietinėlę keiskite pienu, o skonį papildykite čiobreliais ar rozmarinais.
  • Įmaišykite kopūstų arba porų, jei norite daugiau daržovių.

Bulvių košė su pupelėmis tinka tada, kai norisi išlaikyti pažįstamą skonį, bet kartu padidinti patiekalo maistinę vertę. Šis priedas košės neapsunkina ir nereikalauja sudėtingo paruošimo, todėl tai viena paprasčiausių gudrybių, leidžiančių į įprastą garnyrą įtraukti daugiau skaidulų.

Ši pusryčių pita turi 17 g baltymų ir tinka net skubant

Geri pusryčiai nebūtinai turi būti sudėtingi ar brangūs. Kiaušinių, pomidorų, agurkų, fetos ir pilno grūdo pitos derinys suteikia baltymų, skaidulų, sveikatai palankių riebalų ir įvairių augalinių medžiagų.

Šie pusryčiai išsiskiria tuo, kad viename patiekale sujungia sotumą, patogumą ir svarbias maistines medžiagas. Pitą galima pasiimti su savimi, todėl maistingo valgymo nereikia atidėti net skubant. Be to, ingredientus lengva pasiruošti iš anksto.

Vienoje pitoje – kelios svarbios maistinės medžiagos

Šio derinio pagrindą sudaro kiaušiniai, pomidorai, agurkai, feta, pilno grūdo pita, alyvuogių aliejus ir za’atar prieskonių mišinys. Kiekvienas ingredientas atlieka savo vaidmenį, tačiau didžiausia vertė slypi jų visumoje.

Vienoje porcijoje yra 17 gramų baltymų. Kiaušinių baltymai laikomi visaverčiais, nes aprūpina organizmą visomis devyniomis nepakeičiamosiomis aminorūgštimis. Tai svarbu raumenims, ypač vyresniame amžiuje, kai raumenų masė natūraliai mažėja.

Pilno grūdo pita suteikia 5 gramus skaidulų, arba maždaug 18 procentų paros normos. Skaidulos prisideda prie reguliaraus virškinimo, padeda ilgiau jaustis sotiems ir maitina žarnyno bakterijas. Dėl to toks pusryčių derinys yra sotesnis nei vien iš greitai pasisavinamų angliavandenių sudarytas valgymas.

Kiaušiniai suteikia daugiau nei baltymų

Mitybos specialistės kiaušinius pusryčiams rekomenduoja ne vien dėl baltymų. Juose taip pat yra cholino – medžiagos, svarbios atminčiai, nuotaikai ir raumenų veiklai.

Šis patiekalas suteikia daugiau nei 294 miligramus cholino, o viename dideliame kiaušinyje jo yra apie 147 miligramus. Kadangi dalis žmonių su maistu negauna pakankamai cholino, kiaušiniai gali būti praktiškas būdas padidinti jo suvartojimą.

Baltymingi pusryčiai taip pat gali padėti išlaikyti tolygesnį energijos lygį iki kito valgymo. Vis dėlto vienas patiekalas nepakeičia visos mitybos ir negali būti laikomas savarankišku sveikatos problemų sprendimu.

Daržovės ir prieskoniai papildo skonį bei maistinę vertę

Pomidorai suteikia likopeno – antioksidanto, siejamo su širdies sveikata ir mažesniu uždegiminiu aktyvumu. Agurkai į patiekalą įneša gaivumo ir vandens, o alyvuogių aliejus suteikia širdžiai palankių riebalų.

Kiaušiniuose taip pat yra liuteino ir zeaksantino. Šie junginiai siejami su akių sveikata. Feta prideda kalcio ir ryškesnio skonio, todėl papildomų riebių padažų dažniausiai neprireikia.

Za’atar mišinį dažnai sudaro čiobreliai, raudonėliai, sezamai ir kiti prieskoniai. Jis suteikia pitai intensyvų skonį, todėl druskos galima naudoti saikingiau. Vis dėlto fetos sudėtyje taip pat yra druskos, tad papildomai sūdyti patiekalą reikėtų atsargiai.

Pusryčius susidėsite be sudėtingo pasiruošimo

Perpjautą pilno grūdo pitą galima pripildyti virtais arba keptais kiaušiniais, pomidorų ir agurkų gabalėliais, šiek tiek fetos bei žiupsniu za’atar. Viską pagardinkite nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus.

Tikslių ingredientų kiekių nebūtina laikytis griežtai. Didesnę dalį galima skirti daržovėms, o fetos naudoti tiek, kiek reikia skoniui. Jei norite pusryčius pasiruošti iš anksto, rinkitės kietai virtus kiaušinius.

Šis derinys tinka ir kelionei ar pietų dėžutei. Pitą geriausia įdaryti prieš pat valgant arba daržoves trumpai nusausinti, kad duona nesumirktų. Kiaušinius ir daržoves galima laikyti atskirai, o pitą pripildyti jau prieš išeinant iš namų.

Sveikesniam senėjimui svarbi visa kasdienybė

Maistingi pusryčiai geriausiai veikia kaip platesnio gyvenimo būdo dalis. Mitybos specialistės rekomenduoja per kiekvieną valgymą surinkti maždaug 15-30 gramų baltymų, dažniau rinktis skirtingų spalvų augalinį maistą ir nepamiršti skysčių.

Su amžiumi troškulio pojūtis gali susilpnėti, todėl gerti reikėtų reguliariai. Taip pat naudinga kasdien judėti: vaikščioti, plaukti ar važiuoti dviračiu, o jėgos pratimus atlikti 2-3 kartus per savaitę.

Valgymas be ekranų leidžia geriau pajusti sotumą ir pastebėti, kiek iš tiesų suvalgoma. Tokie nedideli kasdieniai pasirinkimai kartu su maistingu pusryčių deriniu sudaro tvirtesnį pagrindą sveikesniam senėjimui.

Metate svorį? Šventės progreso nesugadins, jei išvengsite šios klaidos

Šventinis laikotarpis dažnai tampa išbandymu tiems, kurie stengiasi mažinti svorį. Ant stalo atsiranda daugiau patiekalų, porcijos būna didesnės, o atsisakyti šeimos tradicijų visai nesinori.

Vis dėlto svorio metimas per šventes neprivalo reikšti visiško draudimų sąrašo. Daugiausia naudos duoda ne griežta kontrolė, o iš anksto apgalvoti pasirinkimai ir gebėjimas grįžti į įprastą ritmą po vieno gausesnio valgymo.

Neikite prie stalo visiškai alkani

Bandymas visą dieną nevalgyti, kad vakare būtų galima „sutaupyti“ kalorijų, dažnai atsisuka priešingai. Į šventę atėjus labai alkanam, sunkiau valgyti lėčiau, pajusti sotumą ir pasirinkti tai, ko iš tikrųjų norisi.

Be to, pirmiausia dažnai griebiamasi užkandžių. Jie gali būti riebesni, sūresni ir saldesni nei pagrindiniai patiekalai, todėl dar iki vakarienės galima greitai suvalgyti nemažai.

Geresnis planas – įprasti pusryčiai, sotūs pietūs ir, jei iki šventinės vakarienės dar toli, nedidelis užkandis. Pusryčiams tinka baltymų ir skaidulų turintis maistas, pavyzdžiui, kiaušiniai su daržovėmis, natūralus jogurtas su uogomis ar košė su riešutais. Prie stalo ateikite šiek tiek išalkę, bet ne išsekę nuo alkio.

Rinkitės tai, ko labiausiai laukiate

Per šventes patiekalų įvairovė tampa ypač didelė. Kai prieš akis yra daugybė skirtingų pasirinkimų, o porcijos didesnės nei įprastai, suvalgyti daugiau tampa labai lengva.

Prieš šventę pagalvokite, kurių dviejų ar trijų patiekalų iš tiesų pasiilgote. Būtent jiems skirkite daugiau dėmesio, o įprastų produktų, kurių galima nusipirkti bet kuriuo metų laiku, nebūtina ragauti vien iš mandagumo.

Jei ypatingą reikšmę turi močiutės pyragas ar šeimos gaminamas patiekalas, mėgaukitės juo be kaltės jausmo. Malonumas ir sąmoningas pasirinkimas nėra tas pats, kas nekontroliuojamas persivalgymas.

Vienas gausesnis valgymas progreso nesunaikina

Mintis „diena jau sugadinta“ dažnai paskatina persivalgyti dar daugiau. Po vieno deserto ar sotesnės vakarienės nereikia laukti pirmadienio, kitos savaitės ar naujo mėnesio.

Grįžkite prie įprasto valgymo jau per kitą valgį. Nereikia nei bausti savęs badavimu, nei bandyti kompensuoti šventinio maisto pernelyg ilga treniruote. Lankstus požiūris padeda išvengti situacijos, kai vienas vakaras virsta keliomis dienomis be aiškios tvarkos.

Svarbus ir valgymo tempas

Šventinis stalas dažnai skatina valgyti greitai, ypač kai aplink daug pokalbių, triukšmo ir skirtingų patiekalų. Mažesni kąsniai, ilgesnis kramtymas ir trumpos pauzės leidžia geriau pajusti, kada jau gana.

Praktiška taisyklė – pirmiausia įsidėti nedidelę mėgstamo patiekalo porciją, o papildomai pasiimti tik tada, jei po kelių minučių vis dar jaučiate alkį. Taip išlieka galimybė paragauti skirtingų skonių, bet maistas nevirsta automatiniu persivalgymu.

Miegas, alkoholis ir judėjimas taip pat svarbūs

Alkoholis suteikia papildomų kalorijų, o kai kuriems žmonėms kartu sustiprina norą užkandžiauti. Jei geriate, rinkitės mažesnį kiekį, tarp gėrimų įterpkite vandens arba dalį vakaro praleiskite su nealkoholiniu gėrimu.

Miegui taip pat verta palikti vietos. Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama siekti 7-9 valandų miego ir stengtis išlaikyti panašų režimą net per šventes. Neišsimiegojus dažniau sustiprėja alkis, noras užkandžiauti ir nuovargis, dėl kurio sunkiau judėti.

Fizinis aktyvumas neprivalo būti ilga treniruotė sporto salėje. Pasivaikščiojimas po vakarienės, šokiai, aktyvūs žaidimai su vaikais ar trumpas 10-15 minučių ėjimas taip pat įskaičiuojami į dienos judėjimą.

Svorį stebėkite be kaltės

Dažnesnis svėrimasis kai kuriems žmonėms padeda anksčiau pastebėti kryptį ir laiku pakoreguoti valgymą. Tačiau vienas skaičius nieko nepasako apie visą procesą – kūno svoris natūraliai svyruoja dėl skysčių, sūresnio maisto ir skirtingo valgymo laiko.

Jei svėrimasis kelia nerimą arba anksčiau yra buvę sutrikusio valgymo požymių, tokio būdo geriau atsisakyti. Svarbiausia ne kontroliuoti kiekvieną kąsnį, o išlaikyti santykį su maistu, kuriame telpa ir sveikatos tikslai, ir šventinis malonumas.

Geriausias svorio metimas per šventes remiasi ne draudimais, o nuoseklumu: valgykite reguliariai, rinkitės mėgstamiausius patiekalus, neskubėkite ir prie įprasto ritmo grįžkite jau po kito valgymo.


Šaltiniai

Kur dingsta riebalai metant svorį? Atsakymas slypi kvėpavime

Kur dingsta riebalai, kai kūno svoris mažėja? Jie ne „ištirpsta“ ir nevirsta vien energija. Didžioji jų dalis iš organizmo pasišalina per kvėpavimą, o likusi dalis virsta vandeniu.

Šis paaiškinimas svarbus todėl, kad svorio mažėjimą dažnai bandoma vertinti pagal prakaitą, treniruotės intensyvumą ar skaičių svarstyklėse. Tačiau šie dalykai ne visada tiksliai parodo, kiek riebalų iš tiesų netekta.

Riebalai pirmiausia suskaidomi

Organizme riebalai daugiausia kaupiami trigliceridų pavidalu riebaliniame audinyje. Jie gali būti po oda, pavyzdžiui, pilvo, klubų, šlaunų ir sėdmenų srityse, arba kauptis aplink vidaus organus.

Riebalinis audinys nėra vien atsargų sandėlis. Jis taip pat padeda apsaugoti organus, išlaikyti kūno šilumą ir sukaupti energiją laikotarpiams, kai jos prireikia daugiau.

Kai su maistu gaunama daugiau energijos, nei organizmas jos sunaudoja, perteklius paverčiamas trigliceridais ir laikomas riebalų ląstelėse. Kai energijos prireikia, šios molekulės suskaidomos į anglies, vandenilio ir deguonies junginius.

84 procentai pasišalina per kvėpavimą

Suskaidytų riebalų dalys per chemines reakcijas virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Maždaug 84 procentai metabolizuotų riebalų palieka kūną anglies dioksido pavidalu.

Anglies dioksidas patenka į kraują, nukeliauja iki plaučių ir iškvepiamas. Kitaip tariant, dalis riebalų atomų iškeliauja su kiekvienu iškvėpimu, tačiau tai nereiškia, kad vien gilesnis ar dažnesnis kvėpavimas spartina riebalų mažėjimą.

Likę maždaug 16 procentų tampa vandeniu. Jis iš organizmo pašalinamas su šlapimu, prakaitu ir kitais kūno skysčiais. Todėl atsakymas į klausimą, kur dingsta riebalai, susijęs ne tik su plaučiais, bet ir su vandens apykaita.

Riebalų ląstelės dažniausiai susitraukia

Metant svorį riebalų ląstelės paprastai neišnyksta. Susitraukia jų viduje sukauptas trigliceridų kiekis, o pati ląstelė lieka organizme kaip talpykla.

Dėl to po svorio sumažėjimo pasikeičia kūno apimtys ir sudėtis, tačiau organizmas vis dar gali kaupti riebalus, jei energijos gaunama daugiau, nei sunaudojama. Būtent todėl ilgalaikiam rezultatui svarbus ne trumpas ribojimo laikotarpis, o išlaikomi valgymo ir judėjimo sprendimai.

Prakaitas nerodo, kiek riebalų netekote

Intensyviai prakaituojant kūno svoris gali greitai sumažėti. Vis dėlto tai dažniausiai reiškia skysčių netekimą, o ne didelį riebalų kiekio sumažėjimą.

Pavyzdžiui, pirtis ar sauna gali laikinai sumažinti vandens svorį, tačiau savaime jos reikšmingai nesumažina riebalinio audinio. Išgėrus pakankamai skysčių, šis svoris dažniausiai grįžta.

Taip pat nereikėtų bandyti sąmoningai hiperventiliuoti, tai yra pernelyg dažnai ir giliai kvėpuoti. Toks elgesys riebalų deginimo nepaspartina ir gali sukelti svaigulį ar kitus nemalonius pojūčius.

Svarstyklės rodo tik dalį vaizdo

Svoris per parą gali svyruoti dėl skysčių, druskos, virškinimo, hormoninių pokyčių ar fizinio krūvio. Todėl vienas pasisvėrimas nepasako, ar sumažėjo riebalų kiekis.

Pažangą galima stebėti keliais būdais:

  • reguliariai svertis tuo pačiu metu, pavyzdžiui, kartą per savaitę
  • matuoti liemens apimtį kartą per mėnesį
  • stebėti, kaip ant kūno gula drabužiai
  • fotografuoti kūno pokyčius vienodomis sąlygomis

Liemens apimtis ypač naudinga vertinant pokyčius pilvo srityje. Ji dažnai naudojama kaip vienas iš rodiklių, susijusių su kūno svoriu ir širdies bei kraujagyslių sveikata.

Riebalų mažėjimui reikia pastovumo

Stabiliam rezultatui naudinga maistą grįsti baltymais ir skaidulomis. Baltymai padeda išsaugoti raumenų masę, o skaidulos suteikia sotumo ir palaiko virškinimą.

Į savaitės planą taip pat verta įtraukti jėgos pratimus. Mažinant kalorijų kiekį jie padeda išsaugoti daugiau raumenų, todėl keičiasi ne tik skaičius svarstyklėse, bet ir kūno sudėtis.

Per daug griežtos dietos ar varginančios treniruotės dažnai sunkiai išlaikomos ilgą laiką. Daug patikimesnis kelias yra valgymo, judėjimo ir poilsio ritmas, kurį realu tęsti mėnesius ar metus.

Žalioji arbata ir kraujospūdis: kada kofeinas gali suveikti priešingai?

Žalioji arbata dažnai minima kalbant apie širdies ir kraujagyslių sveikatą. Vis dėlto ji nėra vaistas nuo hipertenzijos ir neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo.

Žalioji arbata kraujospūdžiui gali būti tik nedidelė sveikos gyvensenos dalis. Jos poveikis nėra greitas ar vienodas visiems. Be to, svarbu atsižvelgti į kofeino kiekį, vartojamus vaistus ir pasirinktą arbatos formą.

Kas vyksta kraujagyslėse

Žaliojoje arbatoje yra augalinių junginių, vadinamų katechinais. Vienas iš jų – epigalokatechino galatas, trumpinamas EGCG, – siejamas su azoto oksido gamyba organizme. Ši medžiaga padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir išlikti elastingesnėms.

Kraujospūdžio pokytis, jei jis pasireiškia, neturėtų būti suprantamas kaip staigus poveikis išgėrus vieną puodelį. Naudingas poveikis labiau siejamas su ilgalaikiu kraujagyslių funkcijos palaikymu, mažesniu oksidaciniu stresu ir silpnesniu uždegiminiu fonu.

Tačiau duomenys nėra visiškai vienodi. Žalioji arbata vieniems žmonėms gali būti palanki, o kitiems jos poveikis bus menkas arba nepastebimas.

Kofeinas kai kuriems žmonėms svarbus

Viename maždaug 240 mililitrų puodelyje žaliosios arbatos yra apie 30 miligramų kofeino. Palyginti, tokio pat dydžio užplikytos kavos puodelyje jo būna maždaug 95 miligramai.

Kofeinas trumpam gali kilstelėti kraujospūdį, ypač tiems, kurie jam jautrūs. Dažniausiai šis poveikis susilpnėja per kelias valandas, tačiau žmonės, pajutę širdies plakimą, nerimą ar drebulį, turėtų mažinti kofeino kiekį.

Jei įprasta arbata sukelia nemalonių pojūčių, galima rinktis arbatą be kofeino. Joje išlieka nemažai augalinių antioksidantų, todėl tai gali būti tinkamesnis pasirinkimas jautresniems žmonėms.

Kiek jos gerti

Oficialaus kiekio, kuris būtų nustatytas būtent kraujospūdžiui mažinti, nėra. Vertinimuose dažnai buvo vartojami 3 arba 4 puodeliai per dieną, o ryškesni pokyčiai pastebėti tik po kelių mėnesių.

Tai nereiškia, kad visiems reikia iš karto pereiti prie tokio kiekio. Pradėti galima nuo vieno puodelio ir stebėti, kaip jaučiatės. Gėrimą geriausia rinktis nesaldintą, nes didelis cukraus kiekis mažina bendrą sveikos mitybos naudą.

Katechinų į arbatą išsiskiria daugiausia per pirmąsias penkias plikymo minutes. Vis dėlto labai ilgai laikyti arbatos puodelyje nebūtina, ypač jei gėrimas tampa pernelyg kartus.

Arbata nėra papildų pakaitalas

Kasdieniam vartojimui saugesnė yra įprasta plikyta žalioji arbata. Koncentruoti ekstraktai ir kapsulės nėra tas pats, kas puodelis gėrimo. Jie gali sukelti pykinimą, pilvo diskomfortą, vidurių užkietėjimą, kilstelėti kraujospūdį, o retais atvejais pakenkti kepenims.

Žalioji arbata taip pat svarbi dėl galimos sąveikos su vaistais. Ji gali mažinti beta adrenoblokatoriaus nadololio veiksmingumą ir keisti kai kurių širdies bei cholesterolio kiekiui mažinti skirtų vaistų poveikį.

Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio ar cholesterolio, prieš pradėdami reguliariai gerti didesnį kiekį arbatos pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Ypač atsargūs turėtų būti nėščiosios, žindančios moterys, vaikai ir žmonės, kuriuos vargina širdies ritmo sutrikimai, nerimas, miego problemos, traukuliai ar dirgliosios žarnos sindromas.

Kaip ją gerti be perteklinio cukraus

Žaliąją arbatą galima gerti šiltą arba atvėsintą, pagardinus citrina, mėtomis, bazilikais, imbieru ar apelsino skiltele. Matcha miltelius galima įmaišyti į karštą vandenį, kokteilį ar košę, tačiau tokiu atveju suvartojama visa lapelių dalis, todėl kofeino kiekis gali būti didesnis.

Įdomesnis sotesnis variantas yra japoniškas ochazuke patiekalas, kai žalioji arbata pilama ant ryžių su lašiša ir svogūnų laiškais. Tai jau nebe vien gėrimas, o lengvas patiekalas, kurio skonį galima keisti pagal pasirinktus priedus.

Galiausiai svarbiausia nepamiršti proporcijų. Žalioji arbata gali papildyti subalansuotą mitybą, judėjimą, streso valdymą ir gydytojo paskirtą gydymą, tačiau pati viena aukšto kraujospūdžio problemos neišsprendžia.

Kardiologų išskirti 4 produktai kraujospūdžiui: vieną jų rinkitės maltą

Jei kraujospūdis linkęs kilti, vien vaistų ar vieno produkto dažniausiai neužtenka. Vis dėlto kasdienis maisto pasirinkimas gali tapti svarbia gydymo plano dalimi, ypač kai racione atsiranda daugiau kalio, skaidulų ir augalinių medžiagų.

Kardiologai išskiria 4 produktus, kurie papildo širdžiai palankią mitybą: žalialapes daržoves, pupeles, maltus linų sėmenis ir avietes. Svarbu juos vertinti kaip pagalbą, o ne vaistų pakaitalą.

Žalialapės daržovės padeda mažinti natrio poveikį

Špinatai ir lapiniai kopūstai suteikia kalio, kuris padeda organizmui pašalinti dalį natrio ir palaikyti normalų kraujagyslių atsipalaidavimą. Šiose daržovėse taip pat yra maistinių nitratų. Organizme jie paverčiami azoto oksidu, padedančiu kraujagyslėms atsipalaiduoti.

Dideliame Danijoje atliktame stebėjimo tyrime žmonės, kurių racione buvo daugiau nitratų turinčių daržovių, pasižymėjo šiek tiek mažesniu kraujospūdžiu ir rečiau susidūrė su širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai buvo sąsaja, o ne įrodymas, kad vien daržovės sukėlė šį skirtumą.

Špinatų galima įmaišyti į kiaušinius, sriubą, troškinį ar makaronų padažą. Verdant 2 stiklinės žalių lapų gerokai susitraukia, todėl į patiekalą jų galima įdėti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Pupelės suteikia sotumo ir skaidulų

Pupelėse gausu kalio, skaidulų, augalinių baltymų ir kitų maistinių medžiagų. Jos ilgiau suteikia sotumo, todėl gali padėti sumažinti labai sūrių ar stipriai perdirbtų produktų kiekį racione.

Pupelės ir lęšiai dažnai įtraukiami į DASH mitybos planą, skirtą kraujospūdžiui kontroliuoti. Paprastas būdas jų valgyti daugiau – pusę maltos mėsos čili, takų ar burritų įdare pakeisti juodosiomis pupelėmis arba lęšiais.

Renkantis konservuotas pupeles, patikrinkite druskos kiekį. Geriausia ieškoti produktų be pridėtos druskos arba su mažesniu natrio kiekiu. Prieš vartojimą jas nusausinkite ir perplaukite vandeniu.

Malti linų sėmenys turi daugiau nei skaidulų

Linų sėmenyse yra skaidulų, alfa linoleno rūgšties ir lignanų. Šios augalinės medžiagos siejamos su širdžiai palankia mityba, o klinikinių tyrimų apžvalga parodė, kad linų sėmenų vartojimas buvo susijęs su sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu.

Šiuo atveju svarbu rinktis maltus, o ne sveikus sėmenis. Sveikos sėklos gali praslinkti per virškinimo traktą beveik nesuardytos, todėl organizmas pasisavina mažiau jų skaidulų ir kitų medžiagų.

Pradėkite nuo nedidelio kiekio ir palengva jį didinkite. Staigus didesnis skaidulų kiekis kai kuriems žmonėms sukelia pilvo pūtimą. Maltus sėmenis laikykite šaldytuve arba šaldiklyje, kad jie ilgiau išliktų švieži.

Avietės suteikia skaidulų ir spalvingų augalinių medžiagų

Vienoje stiklinėje aviečių yra apie 8 gramus skaidulų ir maždaug 65 kalorijos. Šios uogos taip pat suteikia vitaminų, mineralų ir antocianinų – augalinių medžiagų, siejamų su kraujagyslių bei širdies sveikata.

Šaldytos avietės maistine verte dažnai prilygsta šviežioms, o jų kaina ne sezono metu būna palankesnė. Jas galima dėti į košę, glotnutį, jogurtą arba rinktis vietoje saldesnio užkandžio.

Maistas nepakeičia gydymo plano

Net ir geriausi produktai kraujospūdžiui palaikyti nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų. Vaistus vartokite taip, kaip nurodyta, ir nenutraukite jų savavališkai, net jei namuose matuojami rodmenys pagerėjo.

Kraujospūdį naudinga reguliariai tikrinti namuose ir užsirašyti rezultatus. Prie gydymo plano taip pat prisideda fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar jėgos pratimai, svorio kontrolė ir mažesnis druskos kiekis.

Jei sergate inkstų liga, prieš gerokai padidindami kalio gausių produktų kiekį pasitarkite su gydytoju. Vartojant kraują skystinančius vaistus, žalialapių daržovių kiekį geriau keisti iš lėto ir laikytis pastovaus jų vartojimo, nes jose daug vitamino K.


Šaltiniai

Kai rytais nėra laiko: kiaušinių apkepas, kurį pasiruošite 4 dienoms

Jeigu rytais dažnai pritrūksta laiko sočiai pavalgyti, iš anksto paruoštas kiaušinių apkepas gali tapti labai praktišku sprendimu. Jį galima supjaustyti porcijomis, laikyti šaldytuve ir pašildyti tada, kai reikia greitų pusryčių.

Špinatų ir pupelių apkepas sotus, tačiau neapsunkina. Kiaušiniai, baltosios pupelės, špinatai, varškė ir feta suteikia baltymų, skaidulų bei kalcio, o pridėtinio cukraus recepte visai nėra.

Viename kepimo inde telpa daug maistingų produktų

Šio patiekalo pagrindą sudaro kiaušiniai ir baltosios pupelės. Pupelės suteikia augalinių baltymų ir skaidulų, todėl apkepas ilgiau palaiko sotumą. Špinatai prideda spalvos, folatų ir vitamino K, o svogūnas bei prieskoniai suteikia sodresnį skonį.

Varškė kiaušinių masę padaro švelnesnę, o feta suteikia malonaus sūrumo. Vienoje porcijoje yra apie 331 kaloriją, 22 gramai baltymų, 4 gramai skaidulų ir 312 miligramų kalcio. Tai apytiksliai skaičiai, apskaičiuoti pagal ingredientų duomenų bazę, todėl jie gali šiek tiek skirtis.

Ingredientai šešioms porcijoms

  • 2 šaukštai pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus
  • 6 puodeliai smulkintų jaunų špinatų
  • 1 vidutinio dydžio geltonasis svogūnas
  • 1,5 arbatinio šaukštelio česnako miltelių
  • 1 arbatinis šaukštelis džiovintų raudonėlių
  • Ketvirtadalis arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų paprikų dribsnių
  • 1 skardinė nesūdytų baltųjų pupelių, nusausintų ir nuplautų
  • 8 dideli kiaušiniai
  • Pusė puodelio 2 procentų riebumo varškės
  • Trečdalis puodelio pieno
  • 1,25 puodelio sutrupintos fetos

Paruošimas trunka trumpiau, nei atrodo

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių, o 20 centimetrų dydžio kvadratinę kepimo formą lengvai patepkite aliejumi. Viename šaukšte aliejaus 2-3 minutes kaitinkite špinatus, kol jie suglebs. Tada juos išimkite ir labai gerai nusausinkite, nes dėl perteklinio skysčio apkepas gali tapti vandeningas.

Likusiame aliejuje maždaug 3 minutes pakepinkite smulkintą svogūną. Suberkite česnako miltelius, raudonėlius ir aitriųjų paprikų dribsnius, išmaišykite ir kaitinkite dar apie pusę minutės. Sudėkite pupeles, pašildykite maždaug minutę ir palikite mišinį penkioms minutėms atvėsti.

Špinatus sumaišykite su pupelių ir svogūnų mišiniu, tada paskleiskite kepimo formoje. Atskirame dubenyje išplakite kiaušinius, varškę ir pieną. Įmaišykite maždaug du trečdalius fetos, supilkite masę ant daržovių bei pupelių ir viršų pabarstykite likusiu sūriu.

Kepkite 35-40 minučių. Apkepo kraštai turi lengvai išsipūsti, o vidurys – sutvirtėti. Jei kyla abejonių, į vidurį įsmeikite medinį pagaliuką. Ištrauktą patiekalą palaikykite apie 10 minučių, tada pjaustykite porcijomis.

Skonį lengva pritaikyti pagal tai, ką turite

Špinatus galima pakeisti lapiniais kopūstais, mangoldais arba gražgarstėmis. Jei po ranka nėra kanelinių pupelių, tiks didžiosios šiaurinės arba paprastos baltosios pupelės.

Feta suteikia daugiausia sūrumo, tačiau joje taip pat yra nemažai natrio. Jeigu ribojate druską ar stebite kraujospūdį, dalį fetos pakeiskite švelnesniu šveicarišku sūriu arba ožkos sūriu. Tokiu atveju papildomai druskos gali visai neprireikti.

Patogu laikyti ir pasišildyti

Špinatų ir pupelių apkepą visiškai atvėsusį supjaustykite gabalėliais ir sudėkite į sandarų indą. Šaldytuve jį galima laikyti iki 4 dienų, o šaldiklyje – iki 3 mėnesių.

Vieną porciją patogu pašildyti mikrobangų krosnelėje. Visą apkepą galima uždengti ir pašildyti 165 laipsnių orkaitėje. Patiekalą gardu valgyti su šviežiomis salotomis, keptomis daržovėmis, aštriu padažu arba viso grūdo duona.

Šis špinatų ir pupelių apkepas tinka ne tik rytui. Dėl savo sudėties jis gali tapti sočiais pietumis ar lengva vakariene, ypač kai norisi iš anksto paruošto ir lengvai porcijuojamo maisto.

Šparaginių pupelių ar saldžiųjų bulvių apkepas? Viską keičia priedai

Per šventes ant stalo dažnai atsiduria du panašūs garnyrai: šparaginių pupelių apkepas ir saldžiųjų bulvių apkepas. Vis dėlto, kai svarbus cukraus kiekis kraujyje, jų poveikis organizmui gali gerokai skirtis.

Garnyro pasirinkimą sergant diabetu lemia ne tik pagrindinė daržovė. Daug reikšmės turi padažas, saldūs priedai, porcijos dydis ir tai, su kokiais kitais patiekalais valgoma.

Šparaginės pupelės turi aiškų pranašumą

Virtose šparaginėse pupelėse yra palyginti nedaug angliavandenių. Viename puodelyje virtų pupelių yra apie 9 gramus angliavandenių ir 4 gramus skaidulų. Skaidulos lėtina virškinimą, todėl cukraus kiekis po valgio kyla tolygiau.

Tačiau tradiciniame apkepėlyje maistinį vaizdą pakeičia kiti ingredientai. Angliavandenių suteikia miltai, naudojami kreminiame konservuotame padaže, o dar daugiau jų gali atsirasti dėl traškių skrudintų svogūnų.

Maždaug pusėje puodelio tokio patiekalo gali būti apie 180 kalorijų, 13 gramų angliavandenių, 1 gramas skaidulų ir 13 gramų riebalų. Tikslūs skaičiai priklauso nuo recepto.

Saldžiosios bulvės maistingos, bet priedai keičia rezultatą

Saldžiosios bulvės suteikia skaidulų, vitamino A ir antioksidantų. Vis dėlto jos yra krakmolingos, todėl didesnė porcija cukraus kiekį kraujyje veikia stipriau nei nekrakmolingos daržovės.

Didžiausia problema dažnai būna ne pačios bulvės, o tai, kas į jas dedama. Rudasis cukrus, klevų sirupas ir zefyrai smarkiai padidina bendrą saldumą bei angliavandenių kiekį.

Pusėje puodelio saldžiųjų bulvių apkepo, neįskaičiuojant zefyrų, gali būti apie 170 kalorijų, 32 gramai angliavandenių, 22 gramai cukraus, 2 gramai skaidulų ir 3 gramai riebalų. Dešimt mažų zefyrų prideda dar maždaug 4 gramus cukraus.

Riebalai cukraus šuolio nepanaikina

Kreminis padažas, sviestas ir aliejus patys savaime cukraus kiekio kraujyje tiesiogiai nekelia. Tačiau didesnis riebalų kiekis gali sulėtinti virškinimą. Dėl to pradinis cukraus padidėjimas būna ne toks ryškus, bet gliukozė gali išlikti padidėjusi ilgiau.

Todėl vertinti reikia ne vieną garnyrą, o visą šventinį valgį. Jei kartu valgomi įdaras, bandelės, desertai ir kiti angliavandenių turintys patiekalai, cukraus kiekis kraujyje gali kilti gerokai labiau ir išlikti aukštesnis kelias valandas.

Porcija svarbesnė už visišką draudimą

Šparaginių pupelių apkepas dažniausiai yra palankesnis pasirinkimas, kai norima sumažinti angliavandenių ir cukraus kiekį. Tačiau tai nereiškia, kad saldžiųjų bulvių apkepo reikia visiškai atsisakyti.

Garnyro pasirinkimas sergant diabetu tampa paprastesnis, kai atsižvelgiama į visą valgį ir pasirenkamos mažesnės porcijos. Šventiniame meniu gali padėti šie sprendimai:

  • Prieš krakmolingus garnyrus pirmiausia suvalgykite baltymų ir daržovių.
  • Saldžiųjų bulvių apkepą ruoškite su mažiau cukraus arba visai be jo.
  • Zefyrus pakeiskite avižų ir pekanų riešutų trupiniais.
  • Skrudintų svogūnų naudokite mažiau arba rinkitės paskrudintus migdolus.
  • Įsidėkite mažesnę abiejų apkepų porciją, o likusią vietą skirkite daržovėms ir baltymams.

Šventėms nereikia ruoštis badaujant

Praleisti pusryčius ar pietus prieš gausesnę vakarienę nėra gera mintis. Dėl didelio alkio tampa sunkiau kontroliuoti porcijas, o valgymas būna greitesnis ir gausesnis.

Reguliarus valgymas dieną padeda į šventinį susibūrimą ateiti ne peralkus. Po valgio taip pat naudinga bent trumpai pajudėti. Net 10 minučių pasivaikščiojimas gali sumažinti cukraus kiekio kraujyje kilimą po valgio.

Taigi, jei renkatės tik pagal poveikį cukraus kiekiui, pranašumą dažniausiai turi šparaginių pupelių apkepas. Vis dėlto svarbiausi išlieka receptas, porcijos dydis ir visas kartu valgomas maistas.

Ryškiai žali net po kelių dienų: lapinių kopūstų pesto makaronai

Lapinių kopūstų pesto makaronai – greitas būdas paruošti sočią vakarienę ir sunaudoti šaldytuve užsilikusius lapinius kopūstus. Pesto padažas tampa sodrus, citrininis ir česnakinis, o graikiniai riešutai suteikia malonų riešutų skonį.

Šis padažas ypatingas tuo, kad išlieka ryškiai žalias ir nepatamsėja net kelias dienas. Makaronus skanu valgyti karštus, tačiau jie puikiai tinka ir šaltoms makaronų salotoms.

Ingredientai

Lapinių kopūstų pesto

  • 4 puodeliai tvirtai suspaustų lapinių kopūstų lapų, apie 100 g, nuplėštų nuo stiebų
  • 1/2 puodelio smulkiai tarkuoto parmezano, apie 50 g
  • 1 susmulkinta česnako skiltelė
  • 1/2 puodelio graikinių riešutų
  • 2 arbatiniai šaukšteliai citrinos žievelės
  • 3 valgomieji šaukštai citrinos sulčių
  • 1/2 puodelio ypač tyro alyvuogių aliejaus
  • 3/4 arbatinio šaukštelio druskos
  • 1/2 arbatinio šaukštelio aitriųjų paprikų dribsnių

Makaronams

  • 500 g pasirinktų makaronų
  • 2 arbatiniai šaukšteliai druskos makaronų vandeniui
  • 1/3 puodelio makaronų virimo vandens
  • Parmezano patiekti

Gaminimas

  1. Nuplėškite lapinius kopūstus nuo kietų stiebų. Lapus suplėšykite mažesniais gabalėliais, kad juos būtų lengviau susmulkinti.
  2. Užvirkite didelį puodą vandens, įberkite 2 arbatinius šaukštelius druskos ir suberkite makaronus. Virkite tiek laiko, kiek nurodyta ant pakuotės.
  3. Kol verda makaronai, įkaitinkite sausą keptuvę ant vidutinės kaitros. Suberkite graikinius riešutus ir skrudinkite apie 3 minutes, vis pamaišydami, kol jie lengvai paruduos ir ims maloniai kvepėti.
  4. Karštus riešutus suberkite į didelį dubenį. Ten pat sudėkite lapinius kopūstus, parmezaną, česnaką, citrinos žievelę, citrinos sultis, alyvuogių aliejų, druską ir aitriųjų paprikų dribsnius.
  5. Viską sutrinkite rankiniu trintuvu apie 20-30 sekundžių. Trinkite energingai, kol lapiniai kopūstai bus kuo smulkesni ir susidarys tirštas pesto padažas. Jis neturi tapti visiškai vientisas kaip skystas kokteilis.
  6. Prieš nukošdami makaronus, atsidėkite maždaug 1 puodelį jų virimo vandens. Makaronus nukoškite ir grąžinkite į tuščią puodą.
  7. Į karštus makaronus sudėkite pesto ir supilkite 1/3 puodelio atidėto virimo vandens. Gerai išmaišykite, kad padažas tolygiai pasiskirstytų. Jei jis per tirštas, įpilkite dar šiek tiek virimo vandens.
  8. Patiekite iš karto, apibarstę papildomu parmezanu.

Kas suteikia pesto geriausią skonį

Graikinius riešutus šiame recepte verta paskrudinti prieš trynimą. Kaitra išryškina jų skonį ir sušvelnina lapinių kopūstų žemiškumą, todėl padažas tampa sodresnis.

Citrinos sultys ir žievelė taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Sultys suteikia gaivumo, o žievelė sustiprina citrinos aromatą ir padeda subalansuoti česnako bei parmezano skonį.

Česnako geriau nepadauginti. Kadangi jis naudojamas žalias, viena nedidelė skiltelė suteikia pakankamai aromato ir neužgožia kitų ingredientų.

Ingredientų pakeitimai

Graikinius riešutus galima pakeisti anakardžiais arba migdolais. Jei reikia riešutų neturinčios versijos, rinkitės saulėgrąžų sėklas. Pušų riešutai taip pat tiks, tačiau jų reikėtų dėti perpus mažiau, nes jų skonis intensyvesnis.

Parmezaną galima pakeisti ančiuviais. Pradėkite nuo nedidelio kiekio, viską sutrinkite ir paragaukite. Ančiuviai suteiks padažui daugiau sodrumo, tačiau tinkamai naudojami nepadarys jo žuvies skonio.

Aitriųjų paprikų dribsniai suteikia tik švelnios šilumos. Jei aštrumo nemėgstate, juos išbraukite ir įberkite šiek tiek juodųjų pipirų.

Kaip patiekti ir laikyti

Karšti lapinių kopūstų makaronai ypač gardūs ką tik paruošti, kai atsiskleidžia česnako, citrinos ir parmezano aromatas. Tačiau atvėsęs patiekalas taip pat išlieka skanus, todėl jį galima patiekti kaip šaltas makaronų salotas.

Pesto tinka ne tik makaronams. Juo galima patepti skrebutį su rikota arba pagardinti keptą žuvį. Padažą laikykite šaldytuve, o prieš patiekdami, jei reikia, praskieskite trupučiu makaronų virimo vandens.


Šaltinis: RecipeTin Eats