Pradžia Tinklaraštis

Obuolį valgote ryte? Skaiduloms svarbiau ne laikas, o kaip jį valgote

Jei svarstote, kada valgyti obuolį, vieno privalomo atsakymo nėra. Šis vaisius išlieka naudingas tiek ryte, tiek popietę ar vakare, tačiau rytas turi vieną praktišką pranašumą: taip dieną pradedate gaudami daugiau skaidulų.

Vidutinio dydžio obuolyje yra maždaug 4-5 gramai skaidulų. Suaugusiesiems per dieną jų paprastai reikia apie 25-38 gramus, todėl vienas vaisius gali pastebimai prisidėti prie bendro kiekio.

Rytinis obuolys padeda pradėti dieną

Obuoliuose yra dviejų rūšių skaidulų. Netirpiosios suteikia maistui daugiau tūrio ir padeda žarnynui stumti jo turinį, o tirpiosios virškinamajame trakte sudaro gelio pavidalo masę.

Obuoliuose esantis pektinas taip pat tampa maistu naudingosioms žarnyno bakterijoms. Rytais žarnyno veikla natūraliai suaktyvėja, todėl skaidulų turintis vaisius gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Vis dėlto tai nereiškia, kad obuolį būtina suvalgyti būtent per pusryčius.

Svarbiausia jį valgyti visą, o ne rinktis sultis. Spaudžiant sultis prarandama didelė dalis skaidulų, todėl gėrimas nebesuteikia tokio sotumo kaip pats vaisius.

Obuolys gali padėti ilgiau jaustis sotiems

Skaidulos virškinamos lėčiau, todėl visas obuolys gali padėti ilgiau išlikti sočiam. Tai ypač aktualu tiems, kurie tarp valgymų dažnai griebiasi saldumynų ar kitų greitų užkandžių.

Jeigu norite išbandyti sotumo poveikį, obuolį galima suvalgyti likus maždaug 10-15 minučių iki pagrindinio valgymo. Pavyzdžiui, vėlyvas rytinis užkandis prieš pietus gali padėti prie stalo sėsti ne tokiems išalkusiems ir suvalgyti mažesnį kiekį.

Obuolys tam patogus ir dėl to, kad suteikia skaidulų bei maistinių medžiagų, tačiau nėra labai kaloringas. Žinoma, vienas produktas pats savaime svorio pokyčių nenulemia. Daugiau reikšmės turi visa mityba ir bendras suvalgomo maisto kiekis.

Pektinas svarbus ir gliukozės kiekiui

Tirpiosios skaidulos, įskaitant pektiną, lėtina virškinimą. Dėl to cukrus iš maisto į kraują gali patekti tolygiau, o po užkandžio rečiau kyla noras greitai ieškoti dar ko nors saldaus.

Obuoliai priskiriami mažesnio glikeminio indekso vaisiams. Reguliarus tokių vaisių, tarp jų obuolių, vynuogių ir mėlynių, valgymas siejamas su mažesne 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo rizika. Tai yra sąsaja, o ne įrodymas, kad vien obuoliai apsaugo nuo ligos.

Skaidulas verta rinkti ne tik iš obuolių

Net ir geriausiai pasirinktas vaisius nepakeis įvairios mitybos. Jei norite gauti daugiau skaidulų, į įprastus patiekalus įtraukite ir kitus produktus:

  • Pupeles ar lęšius – pusė puodelio gali suteikti iki 8 gramų skaidulų.
  • Maltus linų sėmenis – 2 valgomuosius šaukštus berkite į košę, jogurtą ar kepinius.
  • Viso grūdo duoną arba makaronus – vienoje porcijoje gali būti apie 4-6 gramus skaidulų.
  • Virtus lapinius kopūstus – vienas puodelis gali suteikti apie 6 gramus skaidulų.
  • Špinatus, gražgarstes ar mangoldus.

Laikas svarbus mažiau nei pastovumas

Taigi, kada valgyti obuolį? Ryte jį rinktis patogu dėl skaidulų, sotumo ir natūraliai suaktyvėjančios žarnyno veiklos. Tačiau jei rytais vaisių nesinori, jo nauda nedingsta suvalgant jį popietę ar prieš pietus.

Daug svarbiau reguliariai rinktis visą vaisių, o ne sultis, ir per dieną surinkti pakankamai skaidulų iš skirtingų produktų. Obuolys gali būti paprasta šio plano dalis, bet ne vienintelis jo pagrindas.

Sūrūs pusryčiai inkstams - daug natrio gali slypėti ten, kur jo nejaučiate

Rytais dažnai renkamės tai, ką galima suvalgyti greitai: sumuštinį su šonine, dešrelę, bandelę, riestainį ar greitojo maisto pusryčius. Tačiau toks pasirinkimas kartais turi gerokai daugiau natrio, nei galima spręsti iš skonio.

Sūrūs pusryčiai inkstams tampa problema ne dėl vieno ryto, o tada, kai toks maistas kartojasi nuolat. Per didelis natrio kiekis gali skatinti skysčių kaupimąsi, didinti kraujospūdį ir apsunkinti inkstų darbą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į pusryčius žmonėms, kurie jau stebi kraujospūdį, turi inkstų veiklos sutrikimų ar yra pastebėję baltymų šlapime.

Natrio kiekis slepiasi ne tik sūryje

Daugelis žmonių sūrumą vertina pagal skonį, tačiau tai nėra patikimas rodiklis. Paprastame vidutinio dydžio baltame riestainyje gali būti daugiau nei 500 miligramų natrio dar prieš užtepant sviesto ar kreminio sūrio ir uždedant kumpio.

Daug natrio taip pat turi šaldyti pusryčių suktinukai, šoninė, dešrelės, pyragaičiai, pusryčių sumuštiniai ir kiti stipriai perdirbti produktai. Kiekvienas jų atskirai nebūtinai kelia didelę riziką, tačiau keli tokie pasirinkimai per dieną greitai padidina bendrą suvartojamo natrio kiekį.

Kaip druska apsunkina inkstų darbą

Organizmas, gavęs daug natrio, sulaiko daugiau vandens. Dėl to gali padidėti kraujo tūris ir kraujospūdis. Ilgai išliekantis aukštas kraujospūdis pažeidžia smulkias inkstų kraujagysles, todėl šiems organams tampa sunkiau filtruoti kraują ir reguliuoti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą.

Susidaro užburtas ratas: silpnėjant inkstų funkcijai, organizme gali kauptis dar daugiau skysčių, o kraujospūdis gali kilti toliau. Dėl šios priežasties žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga, rekomenduojama riboti natrio kiekį, dažniau rinktis augalinį maistą ir mažinti itin perdirbtų produktų dalį racione.

Inkstų pažeidimą gali parodyti šlapimas

Kai pažeidžiami inkstų filtrai, į šlapimą gali patekti baltymų. Šis reiškinys vadinamas albuminurija arba proteinurija. Tai nėra vien laboratorinis skaičius: didesnis baltymų kiekis šlapime siejamas su didesne inkstų ligos progresavimo rizika.

Klinikinių tyrimų apžvalgos rodo, kad mažesnis druskos kiekis gali sumažinti kraujospūdį ir baltymų pasišalinimą su šlapimu žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga. Todėl sūrūs pusryčiai ypač nepalankūs tiems, kurie jau turi padidėjusį baltymų kiekį šlapime, stebi kraujospūdį ar serga inkstų liga.

Druska susijusi ir su inkstų akmenimis

Didelis natrio kiekis skatina inkstus pašalinti daugiau kalcio su šlapimu. Kalcis gali susijungti su oksalatu ir sudaryti kalcio oksalato akmenis – tai dažniausiai pasitaikantis inkstų akmenų tipas.

Riziką mažina ne tik pakankamas skysčių kiekis, bet ir saikingesnis sūrių produktų vartojimas. Jei inkstų akmenys kartojasi, mitybos pokyčius geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu, nes rekomendacijos priklauso nuo akmenų sudėties ir inkstų funkcijos.

Kuo pakeisti sūrius pusryčius

Pusryčiai neturi būti blankūs vien todėl, kad juose mažiau druskos. Daugeliui žmonių tinka šie pasirinkimai:

  • avižinė košė su uogomis ir graikiniais riešutais;
  • natūralus jogurtas su šviežiais vaisiais;
  • naminis kokteilis iš vaisių, uogų ir natūralaus jogurto;
  • keptuvėje paruoštas kiaušinių, tofu ir daržovių patiekalas;
  • pilno grūdo duona su avokadu, daržovėmis ar nesūriu varškės užtepu.

Renkantis produktus naudinga perskaityti etiketes ir palyginti kelis panašius gaminius. Daugiausia natrio dažnai slepiasi ne pagrindiniame produkte, o prieduose: padažuose, lydytame sūryje, rūkytoje mėsoje ir paruoštuose pagarduose. Todėl net iš pažiūros paprastas sumuštinis gali tapti gerokai sūresnis dėl kelių papildomų ingredientų.

Rytą pirmiausia prisiminkite vandenį

Pabudus pakanka paprasto vandens. Specialių rytinių gėrimų su elektrolitais daugumai žmonių nereikia, nebent juos dėl konkrečios būklės rekomendavo sveikatos priežiūros specialistas.

Kavos atsisakyti taip pat nebūtina. Puodelis ar du kavos gali tilpti į subalansuotą mitybą, tačiau verta nepadauginti cukraus, saldžių sirupų ir riebių priedų. Jei stebite kraujospūdį, jį tiksliau išmatuosite prieš kavą, kofeiną ar rytinius vaistus.

Vienas sūrus rytas inkstų nesugadins. Daug svarbiau, ar tokie pusryčiai tampa nuolatiniu pasirinkimu. Perdirbtą maistą pakeitus avižomis, vaisiais, daržovėmis, nesūriu jogurtu ar namuose paruoštais patiekalais, sumažėja bendras natrio kiekis ir inkstams tenkantis krūvis.


Šaltiniai

Stimuliuojantys produktai: širdies sustojimas minėtas 11 kartų dažniau

Energiniai gėrimai širdžiai gali būti ne toks nekaltas pasirinkimas, ypač kai kartu vartojami stimuliuojantys papildai. Nauja analizė atkreipė dėmesį į ryšį tarp tokių produktų ir pranešimų apie rimtus širdies sutrikimus.

Vis dėlto šie duomenys dar nėra galutinis įrodymas, kad būtent energiniai gėrimai ar papildai sukėlė sveikatos problemas. Tyrimas buvo preliminarus, todėl jo rezultatus reikia vertinti atsargiai.

Analizė apėmė tūkstančius pranešimų

Virdžinijos universiteto medicinos mokyklos tyrėjai išnagrinėjo 28 345 savanoriškus pranešimus apie nepageidaujamus reiškinius, pateiktus JAV Maisto ir vaistų administracijai 2017-2025 metais. Pranešimai buvo susiję su 13 metų ir vyresniais žmonėmis.

Daugiau nei 850 pranešimų buvo priskirti produktams, kuriuose yra kofeino ar kitų stimuliuojančių medžiagų. Tarp jų minimi guaranos, matės, žaliosios arbatos ir kavos ekstraktai, sinefrinas, johimbinas bei efedra.

Palyginimui naudoti daugiau nei 27 000 pranešimų apie kitus maisto produktus ir maisto papildus, įskaitant baltymų batonėlius, vitaminus, glotnučius ir pakaitinius maisto kokteilius. Produktai buvo grupuojami pagal sudėtį, o ne pagal prekės ženklą.

Dažniau minėti pavojingi širdies sutrikimai

Stimuliuojančių produktų grupės pranešimuose širdies sustojimas buvo minimas maždaug 11 kartų dažniau nei palyginamojoje grupėje. Širdies infarktas pasitaikė apie 4,5 karto dažniau, o skilvelių ritmo sutrikimai ir juntamas širdies plakimas – maždaug keturis kartus dažniau.

Taip pat dažniau buvo minimas labai greitas pulsas, krūtinės skausmas ir apalpimas. Apie 45 procentai su stimuliuojančiais produktais susijusių širdies ir kraujagyslių pranešimų teko 18-34 metų suaugusiesiems. Tai amžiaus grupė, kuri paprastai nelaikoma turinčia didžiausią širdies ligų riziką.

Šie skaičiai nereiškia, kad tokia rizika tenka kiekvienam energinių gėrimų vartotojui. Jie rodo tik tai, kaip dažnai tam tikri reiškiniai buvo minimi gautuose pranešimuose, palyginti su kita produktų grupe.

Rezultatų negalima vadinti priežasties įrodymu

Analizė buvo pristatyta mokslinėje konferencijoje kaip preliminarus darbas, kuris dar nebuvo išsamiai įvertintas nepriklausomų recenzentų. Be to, savanoriškuose pranešimuose gali trūkti informacijos, o dalis nepageidaujamų reiškinių apskritai gali likti neužregistruoti.

Tyrėjai taip pat nežinojo, kiek žmonių šiuos produktus vartojo be jokių problemų. Todėl iš pateiktų duomenų negalima apskaičiuoti absoliučios rizikos eiliniam vartotojui.

Prie širdies sutrikimų galėjo prisidėti ir kitos aplinkybės: iki tol nenustatyta širdies liga, labai intensyvus fizinis krūvis, alkoholis, narkotinės medžiagos arba kelių stimuliuojančių produktų derinimas.

Kofeino kiekį svarbu skaičiuoti iš visų šaltinių

Daugumai sveikų suaugusiųjų kaip bendra gairė nurodoma iki 400 miligramų kofeino per parą. Tačiau šį kiekį sudaro ne tik energinis gėrimas. Į bendrą sumą reikia įtraukti kavą, arbatą, gaiviuosius gėrimus, papildus ir prieš treniruotę vartojamus mišinius.

  • Perskaitykite kofeino kiekį etiketėje.
  • Nederinkite kelių stimuliuojančių produktų vienu metu.
  • Atsižvelkite į kavą ir kitus kofeino šaltinius.
  • Ypač atsargiai vertinkite prieš treniruotę vartojamus papildus.

Kai kuriuose energiniuose gėrimuose kofeino viename tūrio vienete būna kelis kartus daugiau nei įprastoje plikytos kavos porcijoje. Prieš treniruotę skirti papildai gali būti dar stipresni, todėl vien pavadinimas „maisto papildas“ nereiškia, kad produktas yra silpnas.

Kada simptomų ignoruoti negalima

Jeigu pavartojus stimuliuojančio produkto pradeda smarkiai ar nelygiai plakti širdis, atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys ar alpimas, produkto vartojimą reikia nutraukti ir kreiptis į medikus. Krūtinės skausmas ar sąmonės netekimas gali būti skubios pagalbos priežastis.

Žmonėms, kurie reguliariai geria energinius gėrimus arba vartoja stimuliuojančius papildus, apie tai reikėtų pasakyti gydytojui. Tokia informacija svarbi vertinant širdies ritmą, kraujospūdį ir galimas simptomų priežastis.

Kol nėra daugiau patikimų duomenų, svarbiausia išlieka saikas, etikečių skaitymas ir kelių stimuliuojančių produktų nederinimas. Energiniai gėrimai širdžiai nėra automatiškai pavojingi kiekvienam žmogui, tačiau jų sudėties ir kiekio ignoruoti taip pat nereikėtų.

Energetiniai gėrimai: analizėje širdies smūgis minėtas 4,5 karto dažniau

Energetiniai gėrimai dažnai pasirenkami norint greitai atgauti žvalumą, tačiau jų sudėtyje esantį kofeiną ir kitas stimuliuojančias medžiagas ne kiekvienas organizmas toleruoja vienodai. Nauja preliminari analizė atkreipė dėmesį į dažnesnius širdies ir kraujagyslių sutrikimų paminėjimus tarp žmonių, vartojusių tokių medžiagų turinčius produktus.

Svarbu pabrėžti, kad šioje analizėje energetiniai gėrimai ir širdies veiklos sutrikimai nebuvo susieti įrodytu priežastiniu ryšiu. Duomenys rodo sąsają, bet neįrodo, kad konkretus gėrimas sukėlė sveikatos problemą.

Analizė apėmė tūkstančius pranešimų

Buvo peržiūrėti 28 345 savanoriški pranešimai apie nepageidaujamus reiškinius, pateikti JAV Maisto ir vaistų administracijai 2017-2025 metais. Iš jų 854 pranešimuose buvo minimi produktai su kofeinu ar kitomis stimuliuojančiomis medžiagomis. Likę pranešimai buvo susiję su produktais, kuriuose tokių sudedamųjų dalių nebuvo.

Produktai vertinti pagal sudėtį, o ne prekės ženklą. Todėl išvados taikomos tam tikroms produktų kategorijoms, bet ne konkrečioms bendrovėms ar vienam gėrimui.

Ši analizė pristatyta mokslinėje konferencijoje, tačiau iki informacijos parengimo nebuvo paskelbta recenzuojamame moksliniame žurnale. Be to, savanoriški pranešimai gali būti neišsamūs, o tyrėjai nežinojo, kiek žmonių šiuos produktus vartojo nepatyrę jokių sveikatos sutrikimų.

Dažniau minėti rimti širdies simptomai

Stimuliuojančių produktų grupėje širdies sustojimas buvo paminėtas maždaug 11 kartų dažniau nei palyginamojoje grupėje. Širdies smūgio atvejai nurodyti apie 4,5 karto dažniau, o skilvelių ritmo sutrikimai arba juntamas širdies plakimas buvo minimi maždaug keturis kartus dažniau.

Taip pat dažniau minėti padažnėjęs pulsas, krūtinės skausmas ir alpimas. Apie 45 proc. širdies ir kraujagyslių sutrikimų pranešimų, susijusių su stimuliuojančiais produktais, teko 18-34 metų suaugusiesiems. Tai svarbu todėl, kad jauni žmonės dažnai nelaikomi didele širdies ligų rizikos grupe.

Vis dėlto šie skaičiai neparodo tikrosios rizikos paprastam vartotojui. Pranešimams įtakos galėjo turėti anksčiau nenustatytos širdies ligos, intensyvus sportas, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas kartu su stimuliantais.

Kofeino kiekis skirtinguose produktuose smarkiai skiriasi

Energetinių gėrimų sudėtyje gali būti ne tik kofeino, bet ir metilksantinų bei stimuliuojančių augalų ekstraktų. Tarp minimų medžiagų yra guarana, matė, žaliosios arbatos ir kavos ekstraktai, taip pat kiti stimuliuojantys junginiai.

Problema ta, kad vienoje porcijoje kofeino gali būti gerokai daugiau, nei tikisi vartotojas. Kai kuriuose energetiniuose gėrimuose jo tame pačiame tūryje yra iki trijų kartų daugiau nei įprastoje plikytos kavos porcijoje. Kai kuriuose prieš treniruotę vartojamuose papilduose kofeino kiekis gali būti dar didesnis.

Suaugusiesiems, neturintiems sveikatos sutrikimų, dažnai minima iki 400 miligramų kofeino per parą riba. Tačiau reikėtų suskaičiuoti kofeiną iš visų šaltinių: kavos, arbatos, gaiviųjų ir energetinių gėrimų bei maisto papildų. Dvi didelės porcijos kai kuriais atvejais gali priartinti prie šios ribos arba ją viršyti.

Energetiniai gėrimai ir širdis reikalauja saiko

Retkarčiais vartojamas produktas sveikam suaugusiam žmogui nebūtinai sukelia problemų, tačiau dideli kofeino kiekiai ir kelių stimuliuojančių medžiagų deriniai yra priežastis elgtis atsargiau. Ypač svarbu nebandyti kompensuoti nuovargio vis didesnėmis porcijomis.

Reguliariai vartojant energetinius gėrimus ar prieš treniruotę skirtus papildus, apie tai reikėtų pasakyti gydytojui. Ši informacija gali būti svarbi vertinant širdies plakimą, kraujospūdį ar kitus simptomus.

  • Skaičiuokite kofeiną iš visų per dieną vartojamų produktų.
  • Nemaišykite stimuliuojančių gėrimų su alkoholiu ar kitomis medžiagomis.
  • Venkite kelių stiprių kofeino šaltinių per trumpą laiką.
  • Atkreipkite dėmesį į sudėtyje nurodytą guaraną, matę ir kitus ekstraktus.

Kada reikia kreiptis pagalbos

Jeigu po energetinio gėrimo ar stimuliuojančio papildo širdis pradeda smarkiai arba nereguliariai plakti, produkto reikėtų nebevartoti ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Krūtinės skausmas, stiprus galvos svaigimas ar alpimas yra simptomai, kurių ignoruoti nereikėtų.

Esant krūtinės skausmui ar praradus sąmonę, būtina skubi medicinos pagalba. Tokie požymiai gali turėti įvairių priežasčių, todėl jų nereikėtų automatiškai aiškinti vien kofeino poveikiu.

Vyno taurė vakare, o ryte rėmuo? Kaltas gali būti ne maistas

Vyno taurė vakarienės metu daugeliui atrodo nekaltas pasirinkimas. Tačiau jei po jos jaučiate rėmenį, pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar kitus virškinimo sutrikimus, priežastis gali būti ne vien maistas.

Alkoholis ir žarnynas susiję glaudžiau, nei dažnai manome. Dažnas arba gausus alkoholio vartojimas gali dirginti virškinamojo trakto gleivinę, keisti žarnyno bakterijų pusiausvyrą ir sustiprinti jau esančius simptomus.

Rėmuo prasideda nuo atsipalaidavusio sfinkterio

Tarp stemplės ir skrandžio esantis apatinis stemplės raukas veikia tarsi vožtuvas. Jis padeda sulaikyti skrandžio rūgštį skrandyje, tačiau alkoholis gali atpalaiduoti šį raumenį.

Tuomet rūgštis lengviau kyla į stemplę ir sukelia rėmenį, deginimą už krūtinkaulio ar rūgštų skonį burnoje. Žmonėms, kurie jau turi refliuksą ar gastroezofaginio refliukso ligą, po alkoholio šie pojūčiai gali sustiprėti.

Ilgainiui nuolatinis stemplės dirginimas nėra tik nemalonus pojūtis. Gausus alkoholio vartojimas siejamas ir su didesne stemplės pažeidimų bei kai kurių ligų rizika.

Gleivinė tampa jautresnė rūgščiam maistui

Alkoholis gali pažeisti apsauginį gleivių sluoksnį, dengiantį stemplę ir skrandį. Dėl to audiniai tampa jautresni skrandžio rūgščiai, aštriems patiekalams ir riebesniam maistui.

Viena iš galimų pasekmių yra gastritas, tai yra skrandžio gleivinės uždegimas. Jis gali pasireikšti skausmu, sunkumo jausmu, pilvo pūtimu ar didesniu dujų kaupimusi po valgio. Stipresni alkoholiniai gėrimai gleivinę dažnai dirgina labiau.

Alkoholis taip pat gali pabloginti dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Vieniems žmonėms po jo pasireiškia viduriavimas, kitus vargina pilvo pūtimas, spazmai ar pakitęs tuštinimasis.

Keičiasi žarnyno bakterijų pusiausvyra

Žarnyne gyvenančios bakterijos padeda skaidyti maistą, palaiko gleivinės būklę ir dalyvauja imuninės sistemos veikloje. Dažnas alkoholio vartojimas gali pakeisti šios mikrobiotos sudėtį ir sumažinti jos įvairovę.

Raudonajame vyne esantys polifenoliai kartais pabrėžiami kaip galimai naudingi augaliniai junginiai, tačiau tai nepanaikina paties alkoholio poveikio. Virškinimo sistemai žalingas alkoholio poveikis gali būti stipresnis už galimą nedidelio kiekio polifenolių naudą.

Alkoholio skaidymo metu susidaro acetaldehidas. Tai toksiškas junginys, galintis silpninti jungtis tarp žarnyno ląstelių. Tuomet žarnyno barjeras tampa pralaidesnis, o į kraują lengviau patenka bakterijų dalelės ir uždegimą skatinantys junginiai.

Kuo pakeisti alkoholinį gėrimą

Jei po alkoholio dažnai pučia pilvą, vargina rėmuo ar pakinta tuštinimasis, pirmas praktiškas žingsnis – mažinti jo kiekį ir vartojimo dažnį. Taip pat galima dažniau rinktis šiuos gėrimus:

  • Vandenį, kuris padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą ir palengvina skaidulų poveikį žarnynui
  • Kefyrą, kuriame yra gyvų mikroorganizmų, tačiau geriau rinktis mažiau cukraus turinčius variantus
  • Kavą saikingai, nes vienas ar du puodeliai kai kuriems žmonėms skatina reguliarų tuštinimąsi
  • Žaliąją arbatą, kurioje yra augalinių junginių, galinčių būti maistu naudingoms bakterijoms
  • Imbierų arba pipirmėčių arbatą, kuri kai kuriems žmonėms ramina pykinimą ir pilvo pūtimą
  • Sultinį, suteikiantį skysčių ir elektrolitų

Didinant skaidulų kiekį mityboje, kartu būtina gerti pakankamai vandens. Priešingu atveju gali sustiprėti vidurių užkietėjimas.

Kada vien pakeisti gėrimą neužtenka

Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, Krono liga ar opiniu kolitu, alkoholį gali toleruoti prasčiau. Tokiais atvejais net ir nedidelis jo kiekis kai kuriems žmonėms sustiprina pilvo skausmą, viduriavimą ar pūtimą.

Jei virškinimo simptomai kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprus skausmas ar nuolatinis rėmuo, reikėtų kreiptis į gydytoją. Savarankiškai nustatyti, kad kaltas tik alkoholis, ne visada saugu, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos virškinimo sistemos ligos.

Alkoholis ir žarnynas nėra atskiri dalykai. Sumažinus vyno, alaus ar stipriųjų gėrimų kiekį, daliai žmonių pagerėja ne tik rėmuo, bet ir pilvo pūtimas, tuštinimasis bei bendra savijauta.


Šaltiniai

Energinių gėrimų spąstai: kepenims kenkia ne vien kofeinas

Energinių gėrimų poveikis kepenims priklauso ne vien nuo kofeino kiekio skardinėje. Daugiau rūpesčių gali kilti tada, kai šie gėrimai vartojami dažnai ir kartu gaunama daug cukraus bei papildomų veikliųjų medžiagų.

Retkarčiais išgertas energinis gėrimas daugeliui sveikų žmonių neturėtų sukelti kepenų problemų. Tačiau nuolatinis rėmimasis juo norint atgauti energiją gali tapti nepalankiu pasirinkimu, ypač jei per dieną išgeriamos kelios skardinės.

Kofeino kiekis greitai susikaupia

Dauguma suaugusiųjų kofeiną vartoja kasdien, tačiau svarbu neperžengti bendros paros normos. Daugeliui suaugusiųjų rekomenduojama neviršyti 400 miligramų kofeino per parą.

Vienoje 355 mililitrų energinio gėrimo skardinėje gali būti nuo 40 iki 250 miligramų kofeino. Didesnėse, maždaug 473 mililitrų talpos skardinėse, jo gali būti dar daugiau. Išgėrus dvi skardines, leistina dienos riba gali būti pasiekta arba viršyta.

Kepenys dalyvauja apdorojant kofeiną, todėl nuolatinis didelių jo kiekių vartojimas organizmui tampa papildomu krūviu. Be to, kai kurie energiniai gėrimai parduodami kaip maisto papildai, todėl kofeino kiekis ne visada aiškiai nurodomas įprastoje maistingumo lentelėje.

Didžiausias pavojus gali slypėti cukruje

Energiniuose gėrimuose esantis cukrus suteikia greitą energijos pliūpsnį, tačiau jis dažnai trunka neilgai. Vėliau gali atsirasti nuovargis, todėl žmogus griebiasi dar vienos skardinės.

Kai kuriuose 473 mililitrų gėrimuose yra 54-62 gramai cukraus. Tai daugiau nei maždaug 50 gramų pridėtinio cukraus, rekomenduojamų per parą laikantis 2 000 kalorijų mitybos plano.

Reguliariai vartojami saldūs gėrimai skatina riebalų kaupimąsi kepenyse. Ilgainiui tai gali būti susiję su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, kepenų uždegimu ir prastesne jų veikla. Todėl energinių gėrimų poveikis kepenims vertinamas ne tik pagal kofeino, bet ir pagal cukraus kiekį.

Užrašas „be cukraus“ taip pat nereiškia, kad gėrimą galima vartoti dažnai. Kai kurie duomenys dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus sieja su didesne kepenų ligų tikimybe, todėl saldikliai nėra priežastis tokį produktą rinktis neribotai.

Papildomi ingredientai ne visada nekalti

Energinių gėrimų sudėtyje gali būti vitaminų, mineralų ir augalinių medžiagų, pavyzdžiui, guarano ar ginkmedžio ekstrakto. Guarana taip pat yra kofeino šaltinis, todėl bendras stimuliuojantis poveikis gali būti didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

B grupės vitaminai reikalingi energijos apykaitai, tačiau energiniuose gėrimuose jų kartais būna gerokai daugiau, nei žmogui reikia. Ypač svarbus niacinas, arba vitaminas B3. Per didelis jo kiekis gali pakenkti kepenims, o daug niacino turintys energiniai gėrimai buvo siejami su kepenų uždegimu.

Kuo pakeisti energinį gėrimą

Jeigu norisi žvalumo, nebūtina rinktis saldaus ir stipriai kofeinizuoto gėrimo. Kasdieniam vartojimui tinkamesni pasirinkimai gali būti:

  • nesaldinta kava;
  • žalioji arba juodoji arbata;
  • vanduo, pagardintas vaisių griežinėliais;
  • liesas pienas.

Kavoje yra įvairių biologiškai aktyvių junginių, o saikingas jos vartojimas siejamas su mažesne kepenų ligų rizika. Arbata suteikia kofeino ir L-teanino, kuris gali padėti išlaikyti dėmesį, tačiau dažnai sukelia mažiau nemalonių pojūčių nei labai stiprūs energiniai gėrimai.

Vanduo padeda išvengti vangumo, susijusio su skysčių trūkumu. Lieso pieno sudėtyje yra baltymų, kalio ir natūralių cukrų, todėl jis gali suteikti tolygesnės energijos nei saldus gaivusis gėrimas.

Energijos trūkumą spręskite ne skardine

Jeigu nuolat trūksta jėgų, svarbu įvertinti miego trukmę, skysčių vartojimą ir bendrą mitybą. Energiniame gėrime esantis kofeinas gali trumpam užmaskuoti nuovargį, tačiau jis nepašalina tikrosios jo priežasties.

Retkarčiais išgertas gėrimas daugeliui sveikų žmonių nėra priežastis nerimauti. Tačiau jeigu be jo sunku pradėti rytą ar išlikti žvaliam dieną, energinių gėrimų poveikis kepenims tampa svarbiu argumentu mažinti jų kiekį ir dažniau rinktis vandenį, nesaldintą arbatą bei visavertį maistą.

Kardiologų pasirinkimas širdžiai: kokios rūšies riebalus jie rekomenduoja rinktis?

Riebalai nėra vienodi. Vieni jų siejami su geresne širdies sveikata, o kiti, vartojami per dažnai, gali didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį.

Kardiologai dažniausiai rekomenduoja rinktis širdžiai palankesnius nesočiuosius riebalus. Jų rasime ne tik alyvuogių aliejuje, bet ir riešutuose, sėklose, avokaduose, riebioje žuvyje bei linų sėmenyse.

Kuo skiriasi palankesni riebalai

Nesotieji riebalai skirstomi į mononesočiuosius ir polinesočiuosius. Mononesočiųjų riebalų gausu alyvuogių aliejuje ir avokaduose, o polinesočiųjų – riebioje žuvyje, linų sėmenyse bei kituose augaliniuose produktuose.

Šie riebalai tampa ypač naudingi tada, kai jais pakeičiami sotieji riebalai. Toks pakeitimas siejamas su mažesniu mažo tankio lipoproteinų, dažnai vadinamų LDL arba „bloguoju“ cholesteroliu, kiekiu.

Mažesnis LDL cholesterolio kiekis svarbus todėl, kad jis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir prisidėti prie aterosklerozės. Mityba, kurioje daugiau nesočiųjų riebalų, taip pat siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizika.

Produktai, kuriuos verta rinktis dažniau

Norint į mitybą įtraukti daugiau nesočiųjų riebalų, nebūtina iš pagrindų keisti viso valgiaraščio. Daugiausia naudos duoda nuoseklūs, praktiški pakeitimai.

  • Alyvuogių aliejų naudokite vietoje sviesto kepdami ar gardindami salotas.
  • Migdolus, graikinius riešutus ar sėklas rinkitės vietoje traškučių.
  • Į sumuštinius ar salotas dėkite avokado.
  • Linų sėmenų berkite į košę, jogurtą ar glotnutį.
  • Lašišą ar kitą riebią žuvį įtraukite į valgiaraštį kartą ar du per savaitę.

Riešutai ir sėklos suteikia ne tik riebalų, bet ir skaidulų. Vis dėlto jų kiekį reikėtų stebėti, nes tai kaloringi produktai. Nedidelė porcija dažniausiai yra praktiškesnis pasirinkimas nei valgymas tiesiai iš didelės pakuotės.

Sočiųjų riebalų visiškai atsisakyti nereikia

Sotieji riebalai dažniausiai būna kieti kambario temperatūroje. Jų randama svieste, riebiuose pieno produktuose, raudonoje mėsoje ir kai kuriuose kituose gyvūninės kilmės produktuose.

Problema kyla ne dėl vieno sviesto gabalėlio ar retkarčiais suvalgomo mėsainio. Didesnį poveikį turi ilgalaikė mityba, kurioje sočiųjų riebalų nuolat daug, o daržovių, ankštinių augalų, žuvies ir riešutų trūksta.

Amerikos širdies asociacija rekomenduoja iš sočiųjų riebalų gauti mažiau nei 6 procentus dienos kalorijų. Tai prilygsta maždaug 13 gramų per dieną, jei suvartojama 2 000 kalorijų.

Praktiškai tai gali reikšti paprastus pasirinkimus: į mėsainį nedėti šoninės ir papildomo sūrio, prie jo rinktis salotas vietoje gruzdintų bulvyčių, o gaminant maistą dalį sviesto pakeisti alyvuogių aliejumi.

Transriebalų geriausia vengti

Transriebalai laikomi nepalankiausia riebalų rūšimi. Jie didina LDL cholesterolio kiekį, mažina HDL arba „gerojo“ cholesterolio kiekį ir siejami su didesne širdies priepuolio rizika.

Dirbtiniai transriebalai dažniausiai susidaro naudojant iš dalies hidrintus aliejus. Jungtinėse Valstijose jų naudojimas maisto gamyboje buvo uždraustas, tačiau kai kuriuose perdirbtuose produktuose jų vis dar gali pasitaikyti.

Etiketėje nurodyti „0 gramų transriebalų“ nebūtinai reiškia, kad jų produkte visiškai nėra. Gamintojas gali taip žymėti produktą, jei vienoje porcijoje yra mažiau nei 0,5 gramo. Todėl verta patikrinti sudėtį ir vengti įrašo „iš dalies hidrinti aliejai“.

Riebalų organizmui vis tiek reikia

Riebalai yra būtina maistinė medžiaga. Jie suteikia energijos, dalyvauja formuojantis ląstelėms ir padeda pasisavinti kai kuriuos vitaminus. Bendras orientyras suaugusiesiems yra 20-35 procentai dienos kalorijų iš riebalų, tačiau didesnę šio kiekio dalį turėtų sudaryti nesotieji riebalai.

Taigi svarbiausia ne pašalinti visus riebalus, o keisti jų šaltinius. Alyvuogių aliejus vietoje sviesto, riešutai vietoje traškučių ir žuvis vietoje riebios perdirbtos mėsos – nedideli sprendimai, kurie ilgainiui padeda kurti širdžiai palankesnę mitybą.


Šaltiniai

Smegenų sveikatai nepalanki trijulė slepiasi kasdieniame meniu

Gera atmintis ir aiškus mąstymas priklauso ne nuo vieno produkto. Vis dėlto tai, ką valgome dažnai, ilgainiui gali veikti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, širdies ir kraujagyslių būklę, o kartu ir smegenų veiklą.

Smegenų sveikatai palanki mityba nebūtinai turi būti sudėtinga ar brangi. Pradėti galima nuo kelių dažnų pasirinkimų, kuriuos verta valgyti rečiau, ir nedidelių pakeitimų kasdieniame meniu.

Perdirbta mėsa apkrauna ne tik širdį

Dešrelėse, dešrainiuose, šoninėje ir įvairiuose sumuštinių mėsos gaminiuose dažnai būna daug druskos, sočiųjų riebalų, o kai kuriais atvejais ir transriebalų. Tokia sudėtis nepalanki kraujospūdžiui bei kraujagyslėms, o jų būklė svarbi ir smegenų veiklai.

Dažnai valgant perdirbtą mėsą, mityboje gali susikaupti per daug natrio ir riebalų. Pavyzdžiui, viena ilga jautienos dešrelė gali turėti daugiau nei 8 gramus sočiųjų riebalų ir apie 650 miligramų natrio, dar neįskaičiavus bandelės, padažo ar garnyro.

Retkarčiais suvalgyta dešrelė savaime sveikatos nenulemia. Daug svarbiau, kaip dažnai ji atsiduria racione ir kuo ją pakeičiate. Dalį mėsos galima keisti pupelėmis, lęšiais ar tempehu. Šiuos produktus lengva įmaišyti į čili troškinį, takų įdarą ar tirštesnį daržovių padažą.

Keptas maistas netenka dalies privalumų

Bulvytės, svogūnų žiedai ar gruzdinti užkandžiai nėra uždrausti visam laikui. Tačiau dažnas kepimas aukštoje temperatūroje siejamas su didesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais organizme.

Kai kurie angliavandenių turintys produktai kepant labai aukštoje temperatūroje taip pat gali sukaupti akrilamido. Jo poveikis smegenų sveikatai dar nėra iki galo aiškus, todėl kasdien rinktis gruzdintą maistą nėra geriausia mintis.

Net ir maistingos daržovės ar žuvis, patekusios į daug aliejaus, tampa kaloringesnės. Dažniau gaminant labiau tinka:

  • kepti orkaitėje;
  • kepti ant grotelių;
  • troškinti;
  • naudoti karšto oro gruzdintuvę.

Taip galima išlaikyti traškumą, bet sunaudoti gerokai mažiau riebalų.

Saldūs gėrimai greitai pakelia cukraus kiekį

Gazuoti limonadai, energiniai gėrimai ir saldinta kava suteikia daug pridėtinio cukraus, tačiau beveik neturi skaidulų, baltymų ar kitų maistinių medžiagų. Skystas cukrus taip pat greitai pasisavinamas, todėl po tokio gėrimo gliukozės kiekis kraujyje gali staigiai padidėti.

Nuolat geriant saldžius gėrimus, sunkiau kontroliuoti bendrą cukraus kiekį racione. Tai gali prisidėti prie atsparumo insulinui ir didesnės 2 tipo cukrinio diabeto rizikos. Nekontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje savo ruožtu nepalankus atminčiai bei kitoms pažintinėms funkcijoms.

Saldų gėrimą paprasta pakeisti vandeniu su citrinos, apelsino, agurko ar uogų gabalėliais. Tinka ir nesaldintas gazuotas vanduo. Tokie pakeitimai dažnai pastebimi greičiau nei bandymas iš karto pakeisti visą mitybą.

Smegenims svarbu ne vien maistas

Mityba yra tik viena bendro smegenų sveikatos vaizdo dalis. Valgiaraštį verta papildyti tamsiai žalios spalvos lapinėmis daržovėmis, pupelėmis, lęšiais ir kitais mažiau perdirbtais produktais.

Ne mažiau svarbus judėjimas. Nereikia iš karto siekti 10 tūkstančių žingsnių – naudinga bet kokia jų dalis, jei anksčiau judėjote mažiau. Net trumpas pasivaikščiojimas po valgio gali tapti praktišku būdu daugiau judėti.

Rūkant taip pat nukenčia bendra kraujagyslių būklė, o rūkymas siejamas su mažesne smegenų apimtimi. Todėl cigarečių atsisakymas, daugiau vaikščiojimo ir mažiau saldžių gėrimų gali būti ne mažiau svarbūs nei vieno konkretaus produkto išbraukimas iš valgiaraščio.

Galiausiai nereikia bijoti retkarčiais suvalgytos picos, bulvyčių ar dešrelės. Daugiausia reikšmės turi tai, kaip dažnai šie produktai pasirenkami, kokios būna porcijos ir kas sudaro didžiąją jūsų mitybos dalį.

Vakarienė baigta, bet gliukozė dar gali kilti - svarbu, ką geriate

Gėrimai po vakarienės nėra smulkmena, kai stebite gliukozės kiekį kraujyje. Nors daugiausia dėmesio paprastai skiriame maistui, saldus gėrimas ar didelė stiklinė sulčių taip pat gali pastebimai pakeisti gliukozės rodmenis.

Geriausiu pasirinkimu po vakarienės ir kitu metu išlieka vanduo. Jis neturi cukraus, kalorijų ar angliavandenių, todėl nesukelia papildomo gliukozės šuolio.

Vanduo išlieka saugiausias pasirinkimas

Po valgio cukraus kiekis kraujyje natūraliai padidėja, o pakilimo dydžiui įtakos turi ne tik maisto rūšis ir porcija, bet ir tai, ką geriame. Dėl šios priežasties vanduo turėtų būti pagrindinis gėrimas žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu arba turi didesnę jo riziką.

Jeigu paprastas vanduo atrodo nuobodus, jo skonį galima pakeisti be cukraus. Įmeskite citrinos, laimo, agurko griežinėlių, uogų ar mėtų. Skonio suteiks ir ledukai su uogomis bei žolelėmis.

Tinka ir gazuotas vanduo, jeigu jame nėra pridėtinio cukraus. Rinkdamiesi aromatizuotą gėrimą, patikrinkite etiketę: užrašas „vaisių skonio“ savaime nereiškia, kad produkte nėra cukraus.

Nesaldinta arbata ir kava tinka ne visiems vienodai

Juodoji, žalioji, žolelių ir vaisinė arbata gali tapti tinkama vandens alternatyva. Svarbiausia jos nesaldinti cukrumi ar medumi, nes abu šie priedai suteikia angliavandenių ir gali padidinti gliukozės kiekį.

Po vakarienės ypač patogi arbata be kofeino. Ji neturėtų trukdyti miegui, o įprastą gėrimą galima paįvairinti vaisių gabalėliais ar ledukais.

Kava taip pat gali tikti, tačiau reikėtų rinktis paprastą juodą kavą be cukraus. Kavinėse parduodamuose sirupuose, plaktoje grietinėlėje ir išpilstytuose kavos gėrimuose neretai būna nemažai cukraus bei angliavandenių. Vakare geriau rinktis kavą be kofeino, jeigu įprasta kava apsunkina užmigimą.

Pienas turi maistinės vertės, bet svarbi porcija

Piene yra baltymų, kalcio ir vitamino D, tačiau didesnė stiklinė kartu suteikia ir daugiau kalorijų bei angliavandenių. Todėl po vakarienės svarbu atsižvelgti ne tik į gėrimo naudą, bet ir į jo kiekį.

Palankesnis pasirinkimas yra liesas arba neriebus pienas be skoninių priedų. Augaliniai gėrimai taip pat nėra vienodi: nesaldintas sojų, migdolų ar avižų gėrimas gali tikti, tačiau būtina perskaityti maistingumo lentelę ir patikrinti cukraus bei angliavandenių kiekį.

Saldūs gėrimai greitai pakeičia gliukozės kiekį

Įprastas gazuotas limonadas po vakarienės nėra geras pasirinkimas, nes jame dažnai būna daug cukraus. Toks gėrimas gali greitai padidinti gliukozės kiekį kraujyje ir suteikti kalorijų, kurios nesukelia tokio sotumo kaip maistas.

Dietiniai gazuoti gėrimai, vartojami saikingai, yra tinkamesnė alternatyva už įprastus saldžius limonadus. Gėrimai su nekaloringais saldikliais nepapildo raciono cukrumi, tačiau jų nereikėtų paversti pagrindiniu skysčių šaltiniu. Dažniau rinkitės vandenį arba nesaldintą gazuotą vandenį.

Vaisių sultys taip pat nėra pats palankiausias variantas po vakarienės. Net ir 100 procentų sultyse lieka natūralaus cukraus, o skaidulų jose gerokai mažiau nei suvalgant visą vaisių. Jei sulčių norisi, geriau įpilti nedidelį kiekį į gazuotą vandenį ir gerti kartu su baltymų ar sveikųjų riebalų turinčiu maistu.

Su alkoholiu reikia daugiau atsargumo

Alkoholis kai kuriems žmonėms, ypač vartojantiems insuliną ar tam tikrus vaistus nuo diabeto, gali sukelti per mažą gliukozės kiekį kraujyje. Šis poveikis kartais pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms.

Kita vertus, saldūs kokteiliai, likeriai, sultys ir limonadas kartu su alkoholiu gali padidinti gliukozės kiekį. Prie to prisideda ir papildomos kalorijos. Kadangi rizika priklauso nuo sveikatos būklės bei vartojamų vaistų, dėl alkoholio saugumo reikėtų pasitarti su gydytoju.

Renkantis gėrimą po vakarienės, paprasčiausia taisyklė išlieka aiški: pirmiausia vanduo, tuomet nesaldinta arbata ar kitas nekaloringas gėrimas. Gėrimai po vakarienės tampa ypač svarbūs tuomet, kai vakarienė buvo soti arba gliukozę reikia stebėti atidžiau.


Šaltiniai

Moliūgų pyragas atrodo nekaltas, bet kraujospūdį veikia ne vien moliūgas

Moliūgų pyragas dažnai atrodo kaip nekaltas sezoninis desertas, tačiau jo poveikį kraujospūdžiui lemia ne vien pagrindinis ingredientas. Daugiausia klausimų kelia pridėtinio cukraus ir druskos kiekis, taip pat pasirinkta tešla.

Todėl moliūgų pyragas kraujospūdžiui gali būti ne toks palankus, kaip leidžia manyti pats moliūgas. Saikinga porcija nebūtinai tampa problema, tačiau įprastame recepte yra keli svarbūs niuansai.

Naudingas moliūgas neatsveria viso recepto

Moliūgo minkštime yra skaidulų, vitaminų ir mineralų. Moliūgų sėklos suteikia riebalų rūgščių bei arginino – medžiagos, kurią organizmas naudoja azoto oksidui gaminti. Azoto oksidas atpalaiduoja kraujagysles ir prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo.

Moliūgų sėklų aliejuje esančios mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys taip pat siejamos su palankesne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle. Vis dėlto šios savybės priklauso nuo konkretaus produkto ir automatiškai nepersikelia į saldų pyragą.

Cukrus ir druska keičia deserto poveikį

Tradiciniuose ir parduotuvėse parduodamuose moliūgų pyraguose dažnai būna nemažai pridėtinio cukraus ir natrio. Abu šie komponentai gali prisidėti prie didesnio kraujospūdžio, ypač kai desertas valgomas dažnai arba didelėmis porcijomis.

Orientacijai, pusėje puodelio konservuoto moliūgų pyrago mišinio, neskaičiuojant tešlos, gali būti apie 22 gramus pridėtinio cukraus. Tai beveik pusė rekomenduojamo paros kiekio. Vienoje fasuoto moliūgų pyrago porcijoje gali būti apie 250 miligramų natrio, arba maždaug 10 procentų paros normos.

Šie skaičiai skiriasi priklausomai nuo recepto ir gamintojo, todėl verta perskaityti etiketę. Ypač svarbu nepainioti grynos konservuoto moliūgo tyrės su jau paruoštu pyrago įdaru, kuriame dažnai būna pridėta cukraus ir kitų priedų.

Prieskoniai nepanaikina cukraus pertekliaus

Į moliūgų pyragą dažnai dedama cinamono ir imbiero. Šie prieskoniai tirti dėl galimo poveikio kraujospūdžiui, tačiau įprastame pyrago gabalėlyje jų kiekiai paprastai būna per maži, kad reikšmingai pakeistų bendrą deserto poveikį.

Vienoje imbiero papildų tyrimų apžvalgoje išanalizuoti šeši atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 345 žmonės. Imbiero vartojimas buvo siejamas su vidutinio sistolinio kraujospūdžio sumažėjimu 6,36 mmHg, o diastolinio – 2,12 mmHg. Ryškesnis pokytis pastebėtas vartojant bent 3 gramus imbiero per dieną, tačiau apžvalgos autoriai pabrėžė, kad reikia daugiau tyrimų.

Tai nereiškia, kad keli žiupsneliai imbiero pyrage kompensuos didelį cukraus ar druskos kiekį. Prieskoniai suteikia skonio, bet nepaverčia deserto gydomuoju produktu.

Kaip kepti palankesnį variantą

Jeigu kraujospūdis padidėjęs, moliūgų pyrago visiškai atsisakyti nebūtina. Daugiausia naudos duoda nedideli recepto pakeitimai ir saikingas kiekis.

  • Rinkitės gryną konservuoto moliūgo tyrę, o ne saldintą pyrago įdarą.
  • Mažinkite cukraus kiekį ir dalį jo keiskite klevų sirupu, kokosų cukrumi arba kitu pasirinktu saldikliu.
  • Į receptą dėkite mažiau druskos.
  • Rinkitės viso grūdo tešlą arba kepkite pyragą be pagrindo.
  • Apsiribokite vienu gabalėliu ir kartu nepadauginkite kitų saldžių produktų.

Tešlos atsisakymas sumažina ne tik kalorijų, bet ir dalies cukraus bei druskos kiekį. Jei renkatės pirktinį desertą, palyginkite kelis variantus pagal pridėtinio cukraus ir natrio kiekį.

Kada reikėtų pasitarti su specialistu

Vienas pyrago gabalėlis sveikam žmogui paprastai nėra priežastis nerimauti. Tačiau sergant hipertenzija svarbus visas mitybos modelis, o ne vienas desertas.

Jei kraujospūdį sunku kontroliuoti, vartojate vaistus arba kyla klausimų dėl cukraus ir druskos kiekio, pasitarkite su gydytoju ar dietistu. Moliūgų pyragas neturėtų būti laikomas gydymo priemone ar vaistų pakaitalu.


Šaltiniai