Pradžia Tinklaraštis

Ramunėlių arbata vakare gali padėti lengviau pasiruošti miegui

Justinas Rimkevičius
-
0
Ramunėlių arbata vakare gali padėti lengviau pasiruošti miegui

Jeigu vakare sunku atsipalaiduoti, puodelis šilto gėrimo gali tapti malonia dienos pabaigos dalimi. Ramunėlių arbata prieš miegą dažnai pasirenkama dėl švelnaus skonio ir raminančio ritualo, tačiau jos poveikis nėra vienodas visiems žmonėms.

Ramunėlėse yra augalinių junginių, tarp jų flavonoidų ir apigenino. Manoma, kad jie gali būti susiję su atsipalaidavimu, tačiau moksliniai duomenys dar nėra pakankamai tvirti, kad šį gėrimą būtų galima laikyti nemigos gydymo priemone. Nacionalinio papildomos ir integruotos sveikatos centro informacijoje taip pat pabrėžiama, kad patikimų klinikinių įrodymų apie ramunėlių naudą nuo nemigos kol kas trūksta.

Kodėl ramunėlių arbata dažnai pasirenkama vakare

Ramunėlių arbatoje natūraliai nėra kofeino, todėl ji gali būti tinkamesnė vakaro gėrimo alternatyva nei juodoji, žalioji ar baltoji arbata. Šiltas puodelis taip pat gali padėti sulėtinti tempą, atsitraukti nuo ekranų ir sukurti pastovesnę rutiną prieš miegą.

Vis dėlto nereikėtų tikėtis greito ar garantuoto rezultato. Miego kokybei įtakos turi stresas, kambario temperatūra, vėlyvas valgymas, fizinis aktyvumas ir daugybė kitų aplinkybių. Arbata gali tapti naudinga vakaro įpročių dalimi, bet ji nepakeičia gydymo, jei miego problemos kartojasi ilgą laiką.

Kada ją gerti ir kaip paruošti

Dažniausiai ramunėlių arbatą patogu išgerti likus maždaug 30-120 minučių iki miego. Taip vakaro ritualas netampa skubotas, o kūnas gauna laiko palaipsniui pereiti į poilsio režimą.

  • Arbatą palaikykite 5-10 minučių, kad atsiskleistų skonis ir aromatas
  • Rinkitės nesaldintą gėrimą arba naudokite labai nedaug saldiklio
  • Gerkite saikingą kiekį, kad naktį nereikėtų dažnai keltis į tualetą
  • Jei norisi švelnesnio skonio, galima įpilti šiek tiek šilto pieno arba nesaldinto augalinio gėrimo

Taip pat verta nepamiršti, kad kofeinas gali veikti ilgiau, nei atrodo. Viename tyrime nustatyta, kad didelė kofeino dozė, suvartota net likus šešioms valandoms iki miego, gali sutrumpinti miego laiką ir pabloginti jo kokybę. Todėl vakare geriau rinktis gėrimus be kofeino.

Kam reikėtų būti atsargesniems

Ramunėlių arbata įprastais kiekiais dažniausiai toleruojama gerai, tačiau ji tinka ne visiems. Alergiškiems ambrozijoms, chrizantemoms, medetkoms ar kitiems astrinių šeimos augalams žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija.

Prieš dažniau vartojant ramunėlių preparatus ar geriant didesnius jų kiekius, verta pasitarti su gydytoju, jei vartojate vaistus. Ramunėlės gali sąveikauti su kai kuriais medikamentais, įskaitant kraują skystinantį varfariną ir raminamąjį poveikį turinčius vaistus. Atsargumas ypač svarbus nėštumo, žindymo laikotarpiu ar esant lėtinėms ligoms. Daugiau apie galimą saugumą ir sąveikas nurodoma NCCIH apžvalgoje apie ramunėles.

Kas dar gali padėti geriau miegoti

Vien arbatos dažnai nepakanka, todėl naudinga kartu pasirūpinti ir kitais vakaro įpročiais. Bent pusvalandį prieš miegą verta padėti telefoną į šalį, pritemdyti šviesą ir naudoti lovą pirmiausia miegui, o ne darbui ar naršymui.

Jeigu sunku užmigti ar prabundate beveik kiekvieną naktį, ramunėlių arbata prieš miegą gali būti malonus papildomas ritualas, tačiau nereikėtų jos laikyti vieninteliu sprendimu. Užsitęsusius miego sutrikimus geriausia aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Subalansuota mityba ir papildai aktyviai gyvenančioms moterims

Ingrida Šimkutė
-
0
Subalansuota mityba ir papildai aktyviai gyvenančioms moterims

Aktyvus gyvenimo būdas dažnai keičia ir požiūrį į mitybą. Kai savaitėje atsiranda daugiau treniruočių, ilgesni pasivaikščiojimai ar kita fizinė veikla, natūraliai norisi daugiau dėmesio skirti tam, ką valgome ir kaip jaučiamės dienos metu. Vienoms moterims pakanka šiek tiek pakoreguoti kasdienį racioną, kitos į savo rutiną įtraukia ir maisto papildus.

Pagrindas vis tiek išlieka tas pats – įvairi mityba, reguliarus valgymas, pakankamas poilsis ir judėjimas. Papildai gali būti šios rutinos dalis, tačiau juos paprasčiau pasirinkti tada, kai aišku, ko iš tiesų trūksta ir kokio tikslo siekiama.

Įvairi mityba kasdien

Aktyviai gyvenant svarbu, kad maiste netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų. Baltymų galima gauti iš mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ar ankštinių, o angliavandenių – iš kruopų, bulvių, vaisių ir kitų įprastų produktų. Riebalų šaltiniais gali tapti riešutai, sėklos, avokadai ar augaliniai aliejai.

Nebūtina kiekvieną dieną sudėlioti idealaus valgiaraščio. Daug svarbiau, kad mityba būtų įvairi ir tokio režimo būtų galima laikytis ilgesnį laiką. Nuolat keičiant griežtas dietas ar atsisakant ištisų maisto produktų grupių, kasdienė mityba dažniausiai tik tampa sudėtingesnė.

Kai norima papildyti įprastą racioną, pasirenkami ir įvairūs mineralų bei vitaminų kompleksai. Pavyzdžiui, vitaminai moterims gali būti įtraukiami į kasdienę rutiną atsižvelgiant į mitybą, gyvenimo būdą ir individualius poreikius.

Mityba aktyvesnėmis dienomis

Dienomis, kai daugiau judama ar sportuojama, gali keistis ir energijos poreikis. Po intensyvesnės treniruotės natūralu jausti didesnį alkį, todėl nereikėtų stengtis jo ignoruoti vien dėl iš anksto numatyto valgymo plano.

Patogu turėti kelis paprastus patiekalus, kuriuos galima greitai paruošti po treniruotės. Tai gali būti ryžiai su vištiena ir daržovėmis, omletas, varškė su vaisiais ar kitas sotus, įprastas maistas. Nėra būtinybės kiekvieno valgymo paversti sudėtingu mitybos projektu.

Daug lemia ir skysčių vartojimas. Aktyviai judant jų poreikis natūraliai išauga, ypač šiltu oru ar per ilgesnes treniruotes. Todėl vanduo turėtų būti tokia pati įprasta dienos dalis kaip ir maistas.

Svorio kontrolė ir kasdieniai įpročiai

Norint sumažinti kūno svorį, svarbiausia ne trumpalaikiai sprendimai, o įpročiai, kurių galima laikytis ilgiau. Praktikoje dažnai padeda paprasti pokyčiai: mažesnės porcijos, retesni saldūs gėrimai, mažiau labai kaloringų užkandžių ir daugiau daržovių, baltymų bei mažiau apdoroto maisto. Tokiu būdu lengviau kontroliuoti bendrą su maistu gaunamos energijos kiekį ir nereikia laikytis labai griežtos dietos.

Fizinis aktyvumas taip pat nebūtinai turi reikšti kasdienes sunkias treniruotes. Daugiau vaikščiojimo, važiavimas dviračiu, plaukimas, darbas sode ar kita mėgstama veikla padeda daugiau judėti per visą dieną. Jei pasirenkama veikla, kuri patinka, ją paprasčiau išlaikyti kaip nuolatinę rutinos dalį.

Greta mitybos ir judėjimo kai kurių žmonių kasdienėje rutinoje atsiranda ir papildai svorio metimui iš www.mrbiceps.lt. Renkantis tokius produktus naudinga peržiūrėti jų sudėtį, porcijos dydį ir vartojimo rekomendacijas. Papildai gali būti tik papildoma bendro plano dalis, o didžiausią reikšmę kūno svorio pokyčiams turi mityba, kasdienis judėjimas ir pastovūs įpročiai.

Papildai kaip įprastos rutinos dalis

Maisto papildų pasirinkimas šiandien labai platus. Vieni parduodami kapsulėmis, kiti milteliais ar skysta forma, todėl praktiška rinktis tai, ką bus patogu vartoti kasdien.

Skiriasi ir produktų sudėtis. Jei naudojami keli papildai vienu metu, pravartu peržiūrėti jų etiketes, nes tos pačios medžiagos gali kartotis keliuose produktuose. Paprastesnė rutina dažnai padeda lengviau suprasti, ką iš tiesų vartojame ir kodėl.

Papildų nereikia kaupti vien todėl, kad jie skirti skirtingiems tikslams. Vienas gerai pasirinktas produktas gali būti praktiškesnis už kelis, kuriuos prisimenama vartoti tik retkarčiais.

Paprasti įpročiai ilgalaikėje perspektyvoje

Aktyviai gyvenančiai moteriai nebūtina turėti sudėtingo mitybos plano, kad kasdienis režimas būtų subalansuotas. Reguliarūs valgiai, įvairūs maisto produktai, pakankamas vandens kiekis, judėjimas ir poilsis sudaro pagrindą, prie kurio prireikus galima pridėti ir maisto papildus.

Svarbiausia pasirinkti rutiną, kurios nereikėtų nuolat pradėti iš naujo. Kai mityba ir fizinis aktyvumas natūraliai įsilieja į kasdienybę, tampa paprasčiau išlaikyti pastovumą ir atsirinkti tik tuos pa

Šie cukinijų spagečiai paruošiami per 15 minučių ir nustebina sodriu skoniu

Rūta Mickevičienė
-
0
Šie cukinijų spagečiai paruošiami per 15 minučių ir nustebina sodriu skoniu

Norite greitos vakarienės, kuri būtų lengva, bet ne prėska? Cukinijų spagečiai su pesto gali tapti puikia išeitimi. Šiam patiekalui nereikia virti makaronų ar jungti orkaitės, o viską paruošite maždaug per 15 minučių.

Plonos cukinijų juostelės čia derinamos su sodriu pesto iš saulėje džiovintų pomidorų, migdolų ir pistacijų. Rezultatas primena itališką pastą, tačiau lėkštėje gausu daržovių, riešutų tekstūros ir ryškaus skonio.

Ko reikės dviem porcijoms

  • 2 tvirtų cukinijų
  • 1 česnako skiltelės
  • 6-7 aliejuje arba vandenyje mirkytų saulėje džiovintų pomidorų
  • 1 saujos migdolų
  • 1 saujos nesūdytų pistacijų
  • Šiek tiek aitriosios paprikos arba čili dribsnių
  • Žiupsnelio druskos
  • Gero šlakelio pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus

Kaip paruošti šį greitą patiekalą

Cukinijas paverskite plonomis juostelėmis naudodami spiralizatorių. Jei jo neturite, tiks daržovių skustukas arba mandolina su pjaustymo juostelėmis priedu. Paruoštas cukinijų juosteles atidėkite į šalį.

Pesto pagaminsite labai paprastai. Į trintuvo indą sudėkite nusausintus džiovintus pomidorus, migdolus, pistacijas, česnaką, čili ir druską. Įpilkite alyvuogių aliejaus ir viską sutrinkite iki tirštos, rupios masės. Nebūtina siekti visiškai glotnios konsistencijos, nes maži riešutų gabalėliai suteiks malonų traškumą.

Gautą pesto sumaišykite su cukinijų juostelėmis ir patiekite iš karto. Jeigu norisi šiltesnio patiekalo, cukinijas galima trumpai, maždaug minutę, pakepinti keptuvėje su trupučiu česnako. Vis dėlto pesto įmaišykite tik nukėlę keptuvę nuo kaitros, kad išliktų jo aromatas ir gaivumas.

Kodėl verta išbandyti

Žalios cukinijos suteikia patiekalui lengvumo ir sultingumo, o riešutai bei alyvuogių aliejus padeda pesto paversti sotesniu. Saulėje džiovinti pomidorai įneša saldžiarūgščio intensyvumo, todėl net ir be įprastų makaronų patiekalas nėra blankus.

Šie cukinijų spagečiai su pesto ypač tinka tada, kai norisi daugiau daržovių, tačiau nesinori ilgai suktis virtuvėje. Vienoje porcijoje yra įvairių tekstūrų: minkštos cukinijos, kreminis padažas ir lengvai traškantys riešutai.

Keli naudingi patarimai

  • Rinkitės mažesnes arba vidutinio dydžio cukinijas, nes jos paprastai būna tvirtesnės ir mažiau vandeningos
  • Jeigu cukinijos išskiria daug skysčio, lengvai pabarstykite jas druska ir po kelių minučių nusausinkite
  • Pesto šaldytuve sandariame indelyje galima laikyti kelias dienas, jo paviršių uždengus plonu aliejaus sluoksniu
  • Cukinijų juosteles geriausia pagaminti prieš pat valgant, nes ilgiau pastovėjusios jos suminkštėja ir išskiria daugiau vandens

Patiekalą galite papildyti vyšniniais pomidorais, alyvuogėmis, kedrinėmis pinijomis ar maistinėmis mielėmis. Jei norisi sotesnės vakarienės, įmaišykite virtų avinžirnių arba lęšių. Taip paprastas 15 minučių receptas taps visaverčiu ir spalvingu pietų ar vakarienės pasirinkimu.

Kivis ar džiovinta slyva gali palengvinti vidurių užkietėjimą

Justinas Rimkevičius
-
0
Kivis ar džiovinta slyva gali palengvinti vidurių užkietėjimą

Kai žarnynas dirba vangiai, pirmiausia verta peržiūrėti kasdienę mitybą. Kivis nuo vidurių užkietėjimo gali būti švelnus pasirinkimas, o džiovintos slyvos dažnai veikia greičiau. Abu vaisiai turi skaidulų, tačiau jų poveikis ir toleravimas gali skirtis.

Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama per dieną suvartoti apie 25-35 g skaidulų, tačiau daugelio žmonių racione jų trūksta. Dėl to gali kietėti išmatos, retėti tuštinimasis ir atsirasti nemalonus pilvo pūtimas.

Džiovintos slyvos dažnai suveikia greičiau

Džiovintos slyvos laikomos vienu geriausiai žinomų maisto produktų, padedančių palengvinti vidurių užkietėjimą. Jose yra skaidulų ir sorbitolio, natūralaus cukraus alkoholio, kuris gali pritraukti daugiau vandens į žarnyną ir paskatinti jo veiklą.

Vis dėlto stipresnis poveikis ne visada reiškia geresnį pasirinkimą. Didesnis džiovintų slyvų kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą, spazmus ar viduriavimą. Todėl jų kiekį geriau didinti palaipsniui, ypač jei organizmas nėra prie jų pratęs.

  • Pradėkite nuo nedidelės porcijos
  • Stebėkite, kaip reaguoja žarnynas
  • Gerkite pakankamai vandens
  • Nedidinkite kiekio staiga

Kuo išsiskiria kivis

Kivis turi ir tirpiųjų, ir netirpiųjų skaidulų. Jos padeda išlaikyti vandenį išmatose, didina jų tūrį ir gali palengvinti pasišalinimą. Šiame vaisiuje taip pat yra fermento aktinidino, kuris gali prisidėti prie sklandesnio maisto judėjimo virškinamuoju traktu.

Kivis dažnai laikomas švelnesne alternatyva žmonėms, kurie jautriau reaguoja į džiovintas slyvas ar dažnai susiduria su pilvo pūtimu. Kai kuriuose tyrimuose buvo vertinamas dviejų žaliųjų kivių per dieną poveikis žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio vidurių užkietėjimo.

Palyginus kivį, džiovintas slyvas ir psiliumo skaidulas, visi šie pasirinkimai gali padėti pagerinti tuštinimąsi. Tačiau kivis kai kuriems tyrimo dalyviams sukėlė mažiau nepageidaujamų pojūčių ir buvo siejamas su mažesniu pilvo pūtimu.

Kuris pasirinkimas jums tinkamesnis

Jeigu reikia greitesnio poveikio, dažniau pasirenkamos džiovintos slyvos. Tačiau jos gali būti per stiprios jautresniam virškinimui. Kivis gali labiau tikti tiems, kurie nori palaikyti reguliarų žarnyno darbą ir vengti didesnio dujų kaupimosi.

Renkantis verta atsižvelgti ne tik į vaisiaus poveikį, bet ir į savo savijautą. Vienam žmogui džiovintos slyvos padės greitai, o kitam sukels diskomfortą. Kivis nuo vidurių užkietėjimo gali būti patogesnis pasirinkimas, jei žarnynas jautriai reaguoja į sorbitolį.

Vanduo taip pat svarbus

Skaidulos veikia geriau, kai organizmui netrūksta skysčių. Jei racione daug skaidulų, bet geriama per mažai vandens, vidurių užkietėjimas kai kuriais atvejais gali net sustiprėti.

Į kasdienį racioną vaisius įtraukite palaipsniui, valgykite įvairų maistą ir nepamirškite judėjimo. Jei tuštinimosi sutrikimai kartojasi ilgai, juos lydi stiprus pilvo skausmas, kraujas išmatose ar nepaaiškinamas svorio kritimas, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Šis japoniškas vaisius sudomino mokslininkus dėl galimo poveikio kraujospūdžiui

Justinas Rimkevičius
-
0
Šis japoniškas vaisius sudomino mokslininkus dėl galimo poveikio kraujospūdžiui

Aukštas kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, tačiau pamažu žaloti kraujagysles ir didinti infarkto bei insulto riziką. Dėl to mokslininkai ieško ne tik vaistų, bet ir papildomų būdų, galinčių padėti apsaugoti širdies bei kraujagyslių sistemą. Vienas iš naujausių tyrimų dėmesį atkreipė į japoniškos slyvos ekstraktą.

Kalbama ne apie įprastą desertinę slyvą, o apie vaisių, Japonijoje vadinamą ume. Tyrime buvo naudojamas iš šio vaisiaus pagamintas koncentruotas preparatas, žinomas kaip bainiku-ekisu. Jo poveikis vertintas atliekant eksperimentą su pelėmis, kurioms buvo sukelta angiotenzino II nulemta hipertenzija.

Ką parodė eksperimentas su pelėmis

Vienai gyvūnų grupei buvo duodama vandens su japoniškos slyvos koncentratu, kitai grupė gavo tik vandenį. Po dviejų savaičių mokslininkai palygino gyvūnų kraujospūdį, širdies būklę ir kraujagyslių audinius.

Pelėms, kurios gavo koncentrato, hipertenzija neišsivystė taip, kaip kontrolinės grupės gyvūnams. Tyrėjai taip pat nustatė mažesnį aortos sienelės sustorėjimą, silpnesnius uždegiminius pokyčius ir mažesnį imuninių ląstelių kaupimąsi kraujagyslėse. Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Hypertension Research“.

Kaip tai galėtų veikti

Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė angiotenzinui II – hormonui, kuris gali didinti kraujospūdį ir skatinti kraujagyslių persitvarkymą. Kai šio hormono poveikis tampa per stiprus, kraujagyslių ląstelėse gali padidėti oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai.

Tyrimo autoriai mano, kad japoniškos slyvos ekstraktas galėjo slopinti dalį šių pokyčių. Pelėms jis padėjo išlaikyti mažesnį kraujagyslių uždegimą ir apsaugojo nuo kai kurių širdies bei kraujagyslių sistemos pakitimų.

Ar tai reiškia, kad slyvos mažina kraujospūdį žmonėms

Kol kas tokios išvados daryti negalima. Pagrindinis tyrimas atliktas su pelėmis, todėl jo rezultatai neįrodo, kad toks pats poveikis pasireikš žmonėms. Be to, tyrime naudotas specialus koncentruotas preparatas, o ne įprastos šviežios slyvos iš parduotuvės.

Ankstesni nedideli tyrimai su žmonėmis taip pat nepateikė vienareikšmių įrodymų, kad iš japoniškos slyvos gaunami polifenoliai patikimai mažina kraujospūdį. Todėl japoniškos slyvos ekstraktas kol kas vertinamas kaip galimai įdomi kryptis būsimiems tyrimams, o ne kaip hipertenzijos gydymo priemonė.

Ką svarbu žinoti sergant hipertenzija

Jeigu kraujospūdis padidėjęs, vien maisto papildo ar konkretaus vaisiaus nepakanka. Kasdienėje mityboje naudinga daugiau dėmesio skirti šiems įpročiams:

  • mažinti suvartojamos druskos kiekį
  • dažniau rinktis daržoves, vaisius ir ankštinius produktus
  • riboti alkoholį ir itin perdirbtą maistą
  • reguliariai matuoti kraujospūdį
  • vartoti gydytojo paskirtus vaistus pagal nurodymus

Japoniškos slyvos ekstraktas neturėtų būti vartojamas vietoje paskirto gydymo. Prieš renkantis tokį papildą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojami kraujospūdį mažinantys vaistai arba sergama širdies ir kraujagyslių ligomis.

Šis šokoladinis desertas paruošiamas be miltų ir orkaitės

Rūta Mickevičienė
-
0
Šis šokoladinis desertas paruošiamas be miltų ir orkaitės

Norisi sodraus šokoladinio deserto, bet nesinori jungti orkaitės? Šis brownie be orkaitės receptas gali tapti vienu paprasčiausių būdų pasigaminti skanėstą iš vos kelių ingredientų. Jam nereikia nei miltų, nei kiaušinių, nei rafinuoto cukraus, o pati masė paruošiama per maždaug 15 minučių.

Šio deserto pagrindą sudaro graikiniai riešutai, migdolai, datulės ir nesaldinta kakava. Datulės suteikia natūralaus saldumo bei lipnumo, todėl masė lengvai suspaudžiama į vientisą pagrindą. Rezultatas primena sodrų, drėgną brownie, tik jį reikia ne kepti, o atvėsinti šaldytuve.

Ko reikės devynioms porcijoms

  • 100 g graikinių riešutų
  • 50 g nesaldintos kakavos miltelių
  • 180 g be kauliukų datulių
  • 50 g neapdorotų migdolų
  • 3 šaukštų agavų, kokosų sirupo arba medaus
  • Ketvirčio arbatinio šaukštelio druskos

Jeigu datulės kietos, jas prieš ruošiant verta trumpai pamirkyti šiltame vandenyje ir gerai nusausinti. Taip pat galima iš anksto pamirkyti riešutus maždaug 8 valandas. Tai nėra būtina, tačiau minkštesni riešutai lengviau susitrina, o deserto tekstūra tampa malonesnė.

Kaip paruošti brownie masę

Pirmiausia virtuviniu kombainu arba galingu smulkintuvu susmulkinkite graikinius riešutus iki rupesnių miltų. Migdolus susmulkinkite atskirai ir kol kas atidėkite į šalį, kad galutiniame deserte liktų šiek tiek malonaus traškumo.

Į graikinių riešutų masę po truputį dėkite datules ir trinkite, kol ingredientai pradės jungtis. Suberkite kakavą, druską, supilkite pasirinktą sirupą arba medų ir dar kartą viską gerai išmaišykite. Galiausiai įmaišykite smulkintus migdolus.

Stačiakampę ar nedidelę kvadratinę formą išklokite kepimo popieriumi. Sudėkite paruoštą masę, šaukštu arba drėgnomis rankomis tolygiai ją prispauskite ir išlyginkite. Formą bent dviem valandoms padėkite į šaldytuvą. Sustingusį desertą išimkite, supjaustykite gabalėliais ir patiekite.

Kodėl šis desertas toks sotus

Riešutuose gausu riebalų, baltymų ir skaidulų, todėl net nedidelis gabalėlis gali būti gana sotus. Kakava suteikia intensyvų šokoladinį skonį, o datulės padeda išgauti saldumą nenaudojant baltojo cukraus.

Vis dėlto tai nėra lengvas, mažai kalorijų turintis desertas. Riešutai ir sirupas yra maistingi, tačiau kaloringi, todėl geriausia mėgautis nedidele porcija. Pagal pateiktą receptą viename gabalėlyje gali būti apie 185 kilokalorijos, tačiau tikslus skaičius priklausys nuo naudojamų produktų ir gabalėlių dydžio.

Kaip laikyti ir kuo pakeisti riešutus

Paruoštą brownie laikykite sandariame inde šaldytuve. Jis gali išsilaikyti maždaug savaitę, o supjaustytus gabalėlius galima užšaldyti ir išimti tada, kai norisi greito deserto.

Jei neturite graikinių riešutų, juos galima pakeisti lazdyno riešutais arba anakardžiais. Norint išvengti riešutų, tinka smulkintos saulėgrąžų sėklos, tačiau skonis ir tekstūra bus kitokie. Datulių ir kakavos geriau neatsisakyti, nes būtent jos suteikia desertui būdingą saldumą, drėgnumą ir šokoladinį charakterį.

Šis brownie be orkaitės receptas ypač pravers tada, kai norisi greitai paruošiamo deserto svečiams ar saldaus užkandžio prie kavos. Jį galima supjaustyti mažais gabalėliais, apibarstyti kakava arba patiekti su šviežiomis uogomis.

Šilta pomidorų sriuba su makaronais: kodėl į ją verta įpilti alyvuogių aliejaus

Ingrida Šimkutė
-
0
Šilta pomidorų sriuba su makaronais: kodėl į ją verta įpilti alyvuogių aliejaus

Ši pomidorų sriuba su makaronais tiks tada, kai norisi šilto, sotaus, bet ne per sunkaus patiekalo. Jos išskirtinumas slypi ne tik prinokusiuose pomidoruose, bet ir paprastame gaminimo principe: likopenas iš pomidorų gali būti geriau pasisavinamas, kai jie kaitinami kartu su nedideliu kiekiu riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.

Likopenas yra pomidoruose esantis karotenoidas, siejamas su antioksidaciniu poveikiu. Tyrimuose pastebėta, kad termiškai apdorotų pomidorų produktų likopenas gali būti pasisavinamas lengviau nei iš šviežių pomidorų, o alyvuogių aliejus šį procesą gali dar pagerinti. Vis dėlto tai nėra vaistas ar garantuota apsauga nuo ligų. Viename žmogaus tyrime nustatyta, kad su alyvuogių aliejumi gamintų pomidorų likopeno pasisavinimas buvo didesnis.

Ko reikės trims porcijoms

  • 1 svogūno
  • 2 česnako skiltelių
  • 3 šaukštų pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus
  • 250 g prinokusių, smulkintų pomidorų
  • 50 ml pomidorų tyrės arba padažo
  • 50 g viso grūdo makaronų
  • 600 ml verdančio vandens
  • pusės arbatinio šaukštelio kumino
  • pusės arbatinio šaukštelio ciberžolės
  • žiupsnelio juodųjų pipirų
  • 1 arbatinio šaukštelio druskos, jei reikia

Jei norite sriubos be glitimo, rinkitės specialiai pažymėtus makaronus iš ryžių, kukurūzų ar grikių. Vien tai, kad produktas pagamintas iš kitos žaliavos, ne visada reiškia, kad gamybos metu nebuvo glitimo pėdsakų.

Kaip išvirti sriubą

  1. Puode įkaitinkite alyvuogių aliejų. Sudėkite smulkiai supjaustytą svogūną ir česnaką, suberkite ciberžolę, kuminą bei juoduosius pipirus. Kepkite kelias minutes, kol daržovės suminkštės ir paskleis aromatą
  2. Sudėkite smulkintus pomidorus, pomidorų tyrę ir, jei naudojate, druską. Virkite ant vidutinės ar kiek didesnės kaitros maždaug 15 minučių, kartais pamaišydami
  3. Supilkite verdantį vandenį ir sumažinkite kaitrą. Virkite dar apie 30 minučių, kad pomidorų skonis taptų sodresnis
  4. Suberkite makaronus ir virkite tiek, kiek nurodyta ant jų pakuotės. Dažniausiai pakanka maždaug 5 minučių
  5. Jei sriuba atrodo per tiršta, įpilkite dar šiek tiek verdančio vandens. Patiekite iš karto, kol ji karšta

Kodėl pomidorus verta kaitinti su aliejumi?

Šviežiuose pomidoruose likopenas yra augalo ląstelių struktūroje, todėl organizmui ne visada paprasta jį pasisavinti. Kaitinant pomidorų audiniai suminkštėja, o dalis likopeno pakeičia savo struktūrą. Kadangi likopenas tirpsta riebaluose, alyvuogių aliejus gali padėti jam lengviau patekti į organizmui prieinamą formą.

Tai nereiškia, kad žali pomidorai yra prastesni. Jie taip pat gali būti vertinga daržovių raciono dalis, tačiau sriuba, padažas ar troškinys yra patogus būdas mėgautis termiškai apdorotais pomidorais. Klinikiniame tyrime taip pat pastebėta, kad tam tikros kaitintų pomidorų padažų likopeno formos buvo geriau pasisavinamos.

Kaip sriubą išsaugoti kelioms dienoms?

Paruoštą pomidorų pagrindą šaldytuve galima laikyti maždaug 3-4 dienas. Jei sriubą planuojate valgyti ne iš karto, makaronus geriau virti atskirai ir įdėti tik į konkrečią porciją. Palikti puode jie sugeria skystį, išbrinksta ir sriuba tampa gerokai tirštesnė.

Taip pat galima užšaldyti vien pomidorų sultinį be makaronų. Atšildytą pagrindą pašildykite, įberkite šviežiai išvirtų makaronų ir patiekite. Vienoje porcijoje yra maždaug 210 kilokalorijų, tačiau galutinė maistinė vertė priklausys nuo naudojamo aliejaus, makaronų ir pomidorų produktų.

Populiarus papildas sąnariams siejamas su spartesniu Alzheimerio progresavimu: ką svarbu žinoti

Ingrida Šimkutė
-
0
Populiarus papildas sąnariams siejamas su spartesniu Alzheimerio progresavimu: ką svarbu žinoti

Gliukozaminas ir Alzheimerio liga atsidūrė naujo mokslininkų tyrimo dėmesio centre. Sąnariams dažnai vartojamas papildas buvo siejamas su spartesniu ligos progresavimu žmonėms, kuriems jau buvo nustatytas kognityvinių funkcijų silpnėjimas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad šie rezultatai dar neįrodo, jog gliukozaminas sukelia Alzheimerio ligą.

Ką parodė naujas tyrimas

Floridos universiteto mokslininkai analizavo pacientų sveikatos duomenis ir papildomai atliko tyrimus su žmogaus smegenų audiniais bei Alzheimerio ligos modeliais pelėse. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale Nature Metabolism publikuotame tyrime.

Žmonių sveikatos įrašų analizė parodė, kad gliukozamino vartojimas buvo susijęs su didesne tikimybe, jog lengvas kognityvinis sutrikimas progresuos į Alzheimerio ligą. Taip pat pastebėtas prastesnis išgyvenamumas tarp žmonių, kuriems jau buvo diagnozuota demencija.

Šie duomenys gauti retrospektyviai, todėl mokslininkai vertino jau sukauptą informaciją apie pacientus. Toks tyrimo būdas leidžia nustatyti galimas sąsajas, tačiau neatsako į svarbiausią klausimą: ar būtent gliukozaminas lėmė ligos progresavimą.

Galimas mechanizmas susijęs su smegenų metabolizmu

Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė procesui, vadinamam glikozilinimu. Tai biologinis mechanizmas, kai cukrų molekulės prisijungia prie baltymų ir keičia jų veiklą. Sergant Alzheimerio liga šis procesas gali būti suaktyvėjęs, o papildomas gliukozamino kiekis galbūt dar labiau sustiprina su juo susijusius pokyčius.

Eksperimentuose su pelėmis geriamas gliukozaminas buvo siejamas su prastesniais atminties ir elgesio rodikliais. Tuo metu genetinis arba kitoks šio metabolinio kelio slopinimas kai kuriuose modeliuose buvo susijęs su geresniais pažintiniais rezultatais.

Tai leidžia kelti hipotezę, kad sutrikęs cukrų apykaitos ir baltymų modifikavimo procesas gali turėti įtakos neurodegeneracijai. Tačiau laboratorinių modelių rezultatai ne visada tiesiogiai atspindi tai, kas vyksta žmogaus organizme.

Ar reikėtų iš karto nustoti vartoti gliukozaminą?

Vien dėl šio tyrimo skubiai atsisakyti gliukozamino nereikėtų. Tyrimas neįrodo, kad papildas sukelia Alzheimerio ligą ar kad jis pavojingas kiekvienam jį vartojančiam žmogui.

Gliukozaminą dažniausiai renkasi žmonės, norintys sumažinti sąnarių diskomfortą ar palaikyti kremzlių būklę. Jį vartojantys asmenys, kuriems nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas, demencija ar Alzheimerio liga, apie šį papildą turėtų pasikalbėti su gydytoju.

  • nenutraukite gydytojo paskirto gydymo savarankiškai
  • pasakykite gydytojui apie visus vartojamus papildus
  • įvertinkite, ar gliukozaminas jums iš tiesų reikalingas
  • prireikus aptarkite kitas sąnarių skausmo valdymo galimybes

Kodėl reikia daugiau tyrimų

Mokslininkai pabrėžia, kad jų išvadas dar turi patvirtinti dideli, ilgalaikiai ir kontroliuojami klinikiniai tyrimai. Kol kas turimi žmonių duomenys rodo sąsają, o ne tiesioginę priežastį.

Be to, gliukozaminą dažniau gali vartoti žmonės, kuriuos vargina osteoartritas, lėtinis skausmas ar kitos sveikatos problemos. Pačios šios būklės ir bendra sveikatos būklė taip pat gali būti susijusios su demencijos progresavimu, todėl atskirti vieno papildo poveikį nėra paprasta.

Kol bus atlikta daugiau tyrimų, svarbiausia nepanikuoti, bet informuoti gydytoją apie gliukozamino vartojimą. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie jau pastebi atminties pokyčių arba gydomi dėl kognityvinių sutrikimų.

Vakarykštės bulvių košės neišmeskite: iš jos paruošite traškius kotletus

Rūta Mickevičienė
-
0
Vakarykštės bulvių košės neišmeskite: iš jos paruošite traškius kotletus

Bulvių košės kotletai yra vienas paprasčiausių būdų panaudoti vakarykštį garnyrą. Šaldytuve pastovėjusi košė dažnai praranda purumą, tampa sausesnė ar net guminė, tačiau jos tikrai nebūtina iškart išmesti. Įdėjus kelis paprastus ingredientus, iš jos galima paruošti gardžius, traškia plutele pasidengusius kotletus.

Šis patiekalas primena bulvinius blynus arba paprastesnį zrazų variantą, tik jam nereikia jokio įdaro. Kotletai išorėje būna maloniai apskrudę, o viduje išlieka švelnūs. Juos galima patiekti pietums, lengvai vakarienei arba kaip garnyrą prie mėsos ir daržovių.

Ko reikės bulvių kotletams

Šis receptas skirtas maždaug kilogramui vakarykštės bulvių košės. Jei košėje jau buvo sviesto ar pieno, tai netgi naudinga, nes kotletai bus minkštesni ir sodresnio skonio.

  • 1 kg šaltos bulvių košės
  • 1 kiaušinio
  • 3 šaukštų kvietinių miltų
  • 4 šaukštų džiūvėsėlių
  • 3 šaukštų saulėgrąžų aliejaus kepimui
  • druskos pagal skonį
  • maltų juodųjų pipirų pagal skonį
  • bulvėms tinkamų prieskonių

Jeigu košė labai skysta, miltų galima įberti šiek tiek daugiau, tačiau persistengti nereikėtų. Per didelis miltų kiekis masę sukietins, o iškepti kotletai taps sunkūs ir sausi.

Kaip paruošti masę

Šaltą bulvių košę sudėkite į dubenį ir įmuškite kiaušinį. Suberkite miltus, druską, pipirus bei pasirinktus prieskonius. Viską gerai išmaišykite, kol masė taps vientisa ir pakankamai tiršta, kad iš jos būtų galima formuoti kotletus.

Jeigu norisi sotesnio patiekalo, į masę galima įmaišyti smulkintų virtos vištienos gabalėlių, dešrelės, pakepinto svogūno ar tarkuoto sūrio. Taip pat tiks smulkintos žolelės, česnakas arba truputis rūkytos paprikos.

Formavimas ir kepimas

Džiūvėsėlius suberkite į atskirą lėkštę. Rankas suvilgykite vandeniu, kad bulvių masė mažiau liptų, ir formuokite nedidelius, plokščius kotletus. Kiekvieną iš visų pusių apvoliokite džiūvėsėliuose.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Iš pradžių kaitra gali būti didesnė, tačiau sudėjus kotletus ją sumažinkite iki vidutinės. Kepkite maždaug po 4 minutes iš kiekvienos pusės, kol paviršius taps gražiai auksinis ir traškus.

Kotletus svarbu versti tik tada, kai viena pusė jau gerai apskrudusi. Jei juos judinsite per anksti, jie gali pradėti byrėti. Dėl tos pačios priežasties geriau formuoti ne per didelius ir ne per plonus gaminius.

Su kuo patiekti

Karšti bulvių kotletai skanūs su grietine, natūraliu jogurtu ar grybų padažu. Prie jų taip pat tinka pakepinti svogūnai, spirgučiai, šviežių daržovių salotos arba raugintos daržovės.

Jeigu kotletų iškepti iškart neplanuojate, suformuotus ir džiūvėsėliuose apvoliotus gaminius galima sudėti į šaldiklį. Vėliau juos kepkite neatšildytus, tik rinkitės kiek mažesnę kaitrą ir skirkite daugiau laiko, kad vidus tinkamai sušiltų.

Ne tik saulė: šie produktai išsiskiria vitamino D kiekiu

Justinas Rimkevičius
-
0
Ne tik saulė: šie produktai išsiskiria vitamino D kiekiu

Apie vitaminą D dažniausiai prisimename kalbėdami apie saulę, tačiau svarbią jo dalį galima gauti ir su maistu. Produktai su vitaminu D ypač praverčia tada, kai lauke mažai saulės, o valgiaraštyje retai atsiranda žuvis ar kiti šio vitamino šaltiniai.

Vitaminas D reikalingas normaliai kaulų būklei, kalcio pasisavinimui ir tinkamai imuninės sistemos veiklai. Vis dėlto natūraliuose produktuose jo nėra labai daug, todėl vien mityba ne visada leidžia patenkinti visą organizmo poreikį.

Riebios žuvys pirmauja pagal vitamino D kiekį

Jeigu reikėtų išskirti vieną maisto grupę, kurioje vitamino D yra daugiausia, tai būtų riebi jūrinė žuvis. Lašiša, skumbrė, silkė ir sardinės ne tik suteikia vitamino D3, bet ir yra vertingi baltymų bei omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai.

Remiantis JAV Nacionalinių sveikatos institutų informacija, tarp natūralių šaltinių ypač išsiskiria lašiša, upėtakis, tunas ir skumbrė. Pavyzdžiui, vienoje paruošto upėtakio porcijoje gali būti apie 645 tarptautinius vienetus vitamino D, o lašišoje – apie 570 tarptautinių vienetų. Tikslus kiekis priklauso nuo žuvies rūšies, auginimo sąlygų ir paruošimo būdo.

  • lašiša, ypač laukinė ar konservuota
  • skumbrė
  • silkė
  • sardinės
  • upėtakis
  • tunas

Kasdieniam meniu nebūtina rinktis tik šviežios žuvies. Konservuotos sardinės ar lašiša taip pat gali būti praktiškas pasirinkimas, tik verta atkreipti dėmesį į druskos ir aliejaus kiekį.

Kiaušinis vitamino D suteikia mažiau, bet jo nereikėtų nuvertinti

Vitamino D yra ir kiaušinio trynyje. Jo kiekis nėra toks didelis kaip riebioje žuvyje, tačiau kiaušiniai lengvai pritaikomi kasdieniame racione: juos galima valgyti pusryčiams, dėti į salotas ar naudoti ruošiant lengvą vakarienę.

Viename dideliame kiaušinyje gali būti apie 40-45 tarptautinius vienetus vitamino D. Svarbu žinoti, kad daugiausia šio vitamino yra trynyje, todėl vien baltymų pasirinkimas šiuo požiūriu nebus lygiavertis.

Grybai tinka ir tiems, kurie vengia gyvūninės kilmės produktų

Valgomieji grybai yra vienas iš nedaugelio augalinės kilmės maisto šaltinių, galinčių suteikti vitamino D2. Jo kiekis labai priklauso nuo to, kiek ultravioletinės šviesos grybai gavo augdami ar buvo apdorojami po derliaus.

Ypač išsiskiria ultravioletinėje šviesoje apdoroti pievagrybiai ir kai kurie laukiniai grybai. Vis dėlto paprastuose parduotuvėse auginamuose grybuose vitamino D kiekis gali būti gana nedidelis, todėl etiketė yra geriausias būdas sužinoti, ar produktas papildytas šiuo vitaminu.

Pieno produktai ne visada yra geras vitamino D šaltinis

Piene, jogurte ir kituose pieno produktuose natūraliai vitamino D dažniausiai būna nedaug. Didesnį kiekį galima rasti tik tuose produktuose, kurie papildomai praturtinti vitaminu D. Todėl renkantis verta patikrinti sudėtį ir maistingumo lentelę.

Europos maisto saugos tarnyba suaugusiesiems yra nustačiusi 15 mikrogramų, arba 600 tarptautinių vienetų, adekvatų vitamino D kiekį per parą, kai saulės poveikis yra minimalus. Šis skaičius apima maistą ir papildus, tačiau individualus poreikis gali skirtis.

Mityba padeda papildyti vitamino D atsargas, tačiau jei tyrimai rodo trūkumą, vien žuvies ar kiaušinių gali nepakakti. Tokiu atveju dėl papildo ir tinkamos dozės reikėtų pasitarti su gydytoju, o ne vartoti didelius kiekius savarankiškai. Į kasdienį meniu verta dažniau įtraukti riebią žuvį, kiaušinius ir vitamino D praturtintus produktus, o daugiau idėjų apie žuvies pasirinkimą galima rasti straipsnyje tunas ar lašiša.

123...6031 iš 603 psl.