Pradžia Tinklaraštis

Pranoksta žaliąją arbatą: stiklinė šių sulčių tirpdo cholesterolį

Granatą ne visi noriai deda į pirkinių krepšelį. Kieta žievė, smulkios sėklos ir nemažai darbo jas išrenkant dažnai nugali norą valgyti patį vaisių. Tačiau iš granato išspaustos sultys vertinamos dėl didelio polifenolių ir kitų antioksidantų kiekio.

Ryškiai raudonose sėklose esančios medžiagos padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Granatų antioksidacinės savybės yra viena priežasčių, kodėl jų poveikis lyginamas su žaliąja arbata.

Sultys cholesterolio mažinimui domina ir dėl galimo poveikio MTL cholesteroliui bei kraujagyslių būklei. Granatas savaime nėra cholesterolį tirpdantis vaistas, tačiau jo sudėtyje esančios medžiagos gali veikti procesus, kurie dalyvauja formuojantis aterosklerozinėms sankaupoms.

Kaip granatų sultys veikia kraujagysles

Kraujagyslių sienelėms kenkia ne vien padidėjęs cholesterolio kiekis. Reikšmės turi ir MTL cholesterolio oksidacija, uždegiminiai procesai bei ilgainiui patiriama kraujagyslių pažaida.

Granatų polifenoliai veikia kaip antioksidantai. Jie padeda mažinti oksidacinį stresą ir saugoti kraujagyslių ląsteles nuo pažeidimų.

Jeigu MTL cholesterolio dalelės oksiduojasi, jos lengviau įsitraukia į procesus, dėl kurių kraujagyslių sienelėse gali pradėti formuotis sankaupos. Granatų sultys tokių apnašų tiesiogiai neištirpdo, tačiau gali padėti slopinti dalį nepalankių procesų.

Poveikis siejamas ir su kraujagyslių elastingumu. Kai jų sienelės išlaiko gebėjimą atsipalaiduoti, kraujui lengviau cirkuliuoti.

Granatų sulčių poveikis, kurį galite pajusti

Granatų nauda neapsiriboja vien cholesterolio rodikliais. Nedidelė porcija gali papildyti mitybą įvairiais augaliniais junginiais.


MTL cholesterolio pokyčiai: granatų sudėtyje esančios medžiagos gali slopinti blogojo cholesterolio oksidaciją, kuri susijusi su aterosklerozės vystymusi.

Kraujospūdžio kontrolė: daliai asmenų granatų vartojimas gali būti siejamas su nežymiai mažesniu kraujospūdžiu.

Kraujagyslių elastingumas: polifenoliai gali padėti palaikyti geresnę kraujagyslių sienelių būklę.

Apsauga nuo oksidacinės pažaidos: antioksidantai neutralizuoja dalį laisvųjų radikalų, galinčių pažeisti ląsteles.

Uždegiminiai procesai: granatų augaliniai junginiai nagrinėjami ir dėl galimo poveikio uždegimui organizme.

Širdies veikla: cholesterolio, kraujospūdžio ir kraujagyslių būklė tarpusavyje susiję, todėl granatai gali būti viena iš širdžiai palankios mitybos dalių.

Vitaminai: vaisiuje yra vitamino C, vitamino K, folatų ir kitų maistinių medžiagų.

Virškinimas: valgant visą granatą gaunama skaidulų. Išspaustose sultyse jų lieka gerokai mažiau.

Energijos kiekis: sultys suteikia natūralių vaisių cukrų, todėl nedidelė stiklinė yra visai kas kita nei keli dideli puodeliai.

Granatų sultis lengva išsispausti namuose

Sultys cholesterolio mažinimui spaudžiamos iš šviežio granato, kad būtų išsaugotas ryškus skonis ir natūralūs augaliniai junginiai.
Šviežiai spaudžiamos granatų sultys. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Vienai maždaug 200 ar 250 ml porcijai prireiks 1 arba 2 prinokusių granatų. Kiekis priklausys nuo vaisių dydžio ir sultingumo.

Granatą perpjaukite į kelias dalis. Sėklas patogu išimti dubenyje su šaltu vandeniu. Jos nusės į dugną, o baltos plėvelės atsiskirs ir dalis jų iškils į paviršių.

Sėklas nusausinkite ir suberkite į tvirtą maistinį maišelį. Padėkite jį ant stalo ir lengvai spauskite kočėlu, kol pradės skirtis sultys. Tada viename maišelio kampe padarykite nedidelę angą ir skystį supilkite į stiklinę.

Turint trintuvą, galima pasirinkti dar paprastesnį kelią. Sėklas trumpai sutrinkite, o gautą masę perkoškite per tankų sietelį. Ilgai malti nereikia, nes pažeistos kietesnės sėklų dalys gali suteikti kartumo.

Pirktinės sultys taip pat tinka. Ant etiketės verta ieškoti 100 procentų granatų sulčių be pridėtinio cukraus. Granatų skonio gėrime gali būti daug vandens, kitų vaisių sulčių ar saldiklių.

Gali užtekti ir vienos stiklinės

Granatų sultys nėra vanduo, todėl jų nereikia gerti dideliais kiekiais. Kartu su vertingomis medžiagomis jose yra ir natūralių vaisių cukrų.

Maždaug 200 ml yra nedidelė ir praktiška porcija. Išgėrus kelias stiklines vienu metu nauda automatiškai nepadidėja, o cukrų gaunama gerokai daugiau.

Stebint gliukozės kiekį kraujyje, į sulčių porciją reikėtų atsižvelgti kaip į maisto dalį. Tokiu atveju pats granatas gali būti palankesnis pasirinkimas, nes kartu gaunama ir skaidulų. Atsargumas aktualus vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus. Granatai gali papildomai veikti kraujospūdį, todėl didelis sulčių kiekis gali būti nepageidaujamas.

Cholesterolį mažinančių vaistų šiomis sultimis keisti taip pat nereikėtų. Sultys cholesterolio mažinimui gali papildyti mitybą, tačiau jų poveikis nėra toks pats kaip paskirto gydymo.

Pabaigai

Granatų sultyse gausu polifenolių ir kitų antioksidantų, dėl kurių jos siejamos su kraujagyslių apsauga, MTL cholesterolio oksidacijos mažinimu ir kraujospūdžio kontrole.

Didelių kiekių nereikia. Nedidelė stiklinė be pridėtinio cukraus gali būti paprastas būdas įtraukti granatus į mitybą, o valgant visą vaisių papildomai gaunama ir skaidulų.

Užtenka tik pauostyti: šis prieskonis iškart aštrina atmintį

Rozmarinas daug kam pažįstamas kaip prieskonis mėsai, bulvėms ar daržovėms, tačiau jo kvapas domina ir tyrėjus. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad rozmarino aromatas gali padėti geriau susikaupti, išlaikyti dėmesį ir atlikti atminties užduotis.

Rozmarino kvapas atminčiai nagrinėjamas dėl jame esančių medžiagų, kurios į organizmą patenka kvėpuojant. Paprastai tariant, stiprus rozmarino aromatas gali paveikti smegenų veiklą, susijusią su dėmesiu ir atmintimi.

Kvapas gali turėti daugiau reikšmės, nei atrodo

Eksperimentuose žmonės atliko įvairias užduotis aplinkoje, kurioje buvo juntamas rozmarino aromatas. Dalis jų parodė geresnius rezultatus nei tie, kurie tokio kvapo nejautė.

Tai nereiškia, kad užtenka vieną kartą pauostyti rozmarino ir atmintis iš karto taps puiki. Tyrimų dar nėra tiek daug, kad būtų galima kalbėti apie vienodą poveikį visiems. Tačiau rezultatai pakankamai įdomūs, kad rozmarinas būtų tiriamas toliau.

Rozmarinas gali veikti ir nuotaiką

Šviežias rozmarinas vazone - rozmarino kvapas atminčiai siejamas su geresniu dėmesiu ir susikaupimu.
Šviežio rozmarino aromatas domina mokslininkus dėl galimo poveikio dėmesiui ir atminčiai. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Kai kuriuose tyrimuose žmonės, vartoję rozmarino ekstraktą, jautėsi žvalesni, geriau miegojo ir lengviau susikaupė.

Taip pat tiriama, ar rozmarine esančios medžiagos gali turėti įtakos nuotaikai. Kol kas negalima teigti, kad jis veikia kaip vaistas ar gali pakeisti gydymą.

Rozmariną geriau vertinti kaip prieskonį, kuris gali turėti papildomos naudos, o ne kaip priemonę nuo atminties ar nuotaikos problemų.

Kaip jį naudoti namuose

Rozmarino daug nereikia, nes jo kvapas labai stiprus.

Jį galima:

  • dėti prie keptų bulvių
  • naudoti su vištiena ar kita mėsa
  • berti ant keptų daržovių
  • dėti į sriubas
  • gardinti duoną ar picą
  • maišyti su alyvuogių aliejumi

Šviežią rozmarino šakelę galima lengvai patrinti tarp pirštų. Taip kvapas tampa dar stipresnis.

Vien rozmarino neužtenka

Atmintis priklauso nuo daugybės dalykų. Miego, poilsio, fizinio aktyvumo, mitybos ir bendros sveikatos.

Todėl rozmarino kvapas atminčiai gali būti įdomus papildymas, tačiau ne pagrindinė priemonė.

Jei norisi pasirūpinti smegenų veikla, daugiau naudos duos pakankamas miegas, judėjimas ir įvairus maistas. Rozmarinas gali tiesiog būti malonus priedas prie viso to.

Su rozmarino papildais reikėtų būti atsargesniems nei su prieskoniu maiste. Nėštumo metu, sergant epilepsija ar vartojant tam tikrus vaistus, prieš juos vartojant geriau pasitarti su gydytoju.

Veltui kaltinate keptuvę: štai kodėl jūsų blynai gaunasi kieti ir guminiai

Kai blynai išeina kieti, guminiai arba sunkiai lankstosi, kaltė ne visada tenka keptuvei. Labai dažnai problema prasideda dar dubenyje, kai tešla maišoma per ilgai arba paruošiama netinkamos konsistencijos.

Kieti blynai dažniausiai gaunasi tada, kai miltai per ilgai maišomi su skysčiu. Kuo ilgiau tešla plakama, tuo stipriau vystosi glitimo tinklas. Nedidelis jo kiekis padeda blynui išlikti elastingam, tačiau persistengus tekstūra tampa tampri ir guminė.

Tešlos nereikia plakti ilgai

Maišyti pakanka tiek, kad neliktų sausų miltų ir didelių gumulėlių. Tešla neturi būti plakama iki visiškai glotnios masės kelias minutes iš eilės.

Dar viena dažna klaida yra per mažas skysčio kiekis. Tiršta tešla keptuvėje pasklinda sunkiau, blynai išeina storesni ir greičiau tampa sausi.

Gera blynų tešla turėtų priminti skystą grietinėlę. Ji turi lengvai nubėgti nuo samčio ir greitai pasiskirstyti keptuvėje. Skystį geriau pilti palaipsniui. Taip paprasčiau sustoti tada, kai pasiekiama norima konsistencija.

20 minučių gali pakeisti rezultatą

Šviežiai sumaišytos tešlos nebūtina iš karto pilti į keptuvę. Palikus ją pastovėti maždaug 20 ar 30 minučių, miltai geriau sugeria skystį, o glitimas šiek tiek atsipalaiduoja.

Po tokio poilsio tešla tampa vientisesnė ir lengviau pasiskirsto keptuvėje. Blynai mažiau plyšta, juos paprasčiau apversti ir susukti su įdaru. Jei po pastovėjimo tešla sutirštėjo, galima įpilti truputį pieno ar vandens ir trumpai išmaišyti.

Dažniausios priežastys, kodėl blynai nepavyksta

Jei tekstūra nuolat nuvilia, verta patikrinti kelis dalykus:

  • tešla buvo maišoma per ilgai
  • įpilta per mažai skysčio
  • tešla per tiršta
  • blynai kepami per ilgai
  • keptuvė nepakankamai įkaitinta
  • blynas apverčiamas per anksti
  • pasirinkti miltai sugeria daugiau skysčio nei įprasta

Vienos priežasties ne visada pakanka. Kartais susideda keli maži dalykai ir rezultatas būna kietas, nors receptas iš pirmo žvilgsnio atrodo geras.

Gazuotas vanduo padeda, bet problemos neišsprendžia

Dalį pieno galima pakeisti gazuotu mineraliniu vandeniu. Anglies dioksido burbuliukai tešlai suteikia lengvumo, todėl iškepę blynai gali būti minkštesni.

Tačiau vien gazuoto vandens neužtenka, jei tešla per tiršta arba permaišyta. Jis labiau papildo gerą receptą, o ne išgelbėja blogai paruoštą tešlą.

Į tešlą taip pat galima įpilti šiek tiek aliejaus arba ištirpinto sviesto. Tai padeda išlaikyti minkštesnę tekstūrą ir sumažina prilipimo riziką.

Keptuvės temperatūra vis tiek turi reikšmės

Nors problema dažnai prasideda ne nuo keptuvės, jos temperatūra svarbi. Per šalta keptuvė verčia blyną kepti ilgiau. Per tą laiką jis praranda daugiau drėgmės ir gali tapti sunkesnis. Per karštoje keptuvėje paviršius greitai paruduoja, o vidus dar nespėja normaliai iškepti.

Geriausia tešlą pilti į jau įkaitintą keptuvę ir iškart ją paskirstyti plonu sluoksniu. Kai kraštai pradeda atsiskirti, o paviršius nebėra skystas, blyną galima versti.

Jei blynai plyšta, priežastis kita

Plyštantys blynai nebūtinai reiškia tą pačią problemą kaip kieti. Tešla gali būti per skysta, joje gali trūkti kiaušinio arba ji dar nespėjo pastovėti.

Plyšimą dažnai sukelia ir per ankstyvas vertimas. Jei apatinė pusė dar nesutvirtėjusi, blynas lengvai įtrūksta per vidurį.

Miltai taip pat keičia rezultatą. Grikių, ryžių, kukurūzų ar kiti alternatyvūs miltai elgiasi kitaip nei kvietiniai, todėl jiems gali reikėti kitokio skysčio kiekio.

Kieti blynai dažnai yra ne blogos keptuvės, o kelių nedidelių klaidų rezultatas. Trumpesnis maišymas, skystesnė tešla, 20 ar 30 minučių poilsio ir gerai įkaitinta keptuvė paprastai duoda daug geresnį rezultatą.

Kiaušinių salotos be majonezo: įdėkite šio produkto ir nustebsite

Kiaušinių salotos be majonezo gali išlikti tokios pat kreminės, jei vietoje jo naudosite tirštą graikišką jogurtą. Jis suteikia lengvos rūgštelės, tačiau kartu su garstyčiomis, kiaušiniais ir žalumynais skonis išlieka švelnus.

Tokia versija turi daugiau baltymų ir mažiau riebalų nei salotos su didesniu kiekiu majonezo. Jas galima valgyti su skrudinta duona, dėti į tortiliją arba patiekti šalia daržovių.

Ingredientai

3 ar 4 porcijoms reikės:

  • 6 kietai virtų kiaušinių
  • 50 g natūralaus graikiško jogurto
  • 25 g smulkintų laiškinių svogūnų
  • 1 arba 2 arbatinių šaukštelių Dižono garstyčių
  • pusės arbatinio šaukštelio druskos
  • ketvirtadalio arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų
  • 1 arba 2 saliero stiebų
  • šviežių krapų arba petražolių pagal skonį

Gaminimas

  1. Kiaušinius sudėkite į puodą, užpilkite šaltu vandeniu ir užvirkite. Vandeniui pradėjus virti, puodą nukelkite nuo kaitros, uždenkite ir palikite 10 arba 12 minučių.
  2. Karštą vandenį nupilkite, kiaušinius atvėsinkite šaltame vandenyje ir nulupkite.
  3. Kiaušinius susmulkinkite. Kremiškesnei tekstūrai trynius galima atskirai sutrinti šakute, o paskui sumaišyti su baltymais.
  4. Sudėkite graikišką jogurtą, garstyčias, laiškinius svogūnus, druską ir pipirus. Išmaišykite.
  5. Jei mėgstate traškesnes salotas, įdėkite smulkinto saliero. Pabaigoje paragaukite ir prieskonius pakoreguokite pagal skonį.

Graikiškas jogurtas čia gerai pakeičia majonezą dėl tirštos konsistencijos. Geriau rinktis nesaldintą variantą be papildomų skonių. Jei jogurtas labai skystas, salotos greičiau praras tirštumą.

Majonezo visiškai atsisakyti nebūtina. Jei patinka jo skonis, galima naudoti nedidelį kiekį majonezo ir likusią dalį pakeisti jogurtu. Taip tekstūra liks sodresnė, bet pats patiekalas bus lengvesnis.

Salotas galima papildyti krapais, petražolėmis, laiškiniais česnakais, smulkintu agurku, ridikėliais ar keliais kaparėliais. Tinka ir žiupsnelis rūkytos paprikos, truputis citrinos sulčių ar skrudintų moliūgų sėklų.

Jei po kelių valandų salotos pradeda leisti skystį, dažniausiai kaltos daržovės arba pats jogurtas. Salierai, svogūnai ir ridikėliai išskiria drėgmę, o jogurte gali atsiskirti dalis išrūgų. Dėl to ingredientus verta gerai nusausinti, o kiaušinius prieš maišant visiškai atvėsinti.

Virtus kiaušinius lengviau lupti iš karto atvėsinus šaltame vandenyje. Į virimo vandenį taip pat galima įberti truputį kepimo sodos, nors poveikis ne visada būna vienodas.

Paruoštas kiaušinių salotas laikykite uždengtame inde šaldytuve ir suvalgykite per 4 ar 5 dienas. Jei pakito kvapas, tekstūra tapo gleivėta ar atsirado kitų gedimo požymių, salotų nebevalgykite.

Kiaušinių salotos be majonezo geriausiai pavyksta su tirštu graikišku jogurtu ir nedideliu kiekiu garstyčių. Skonis išlieka pažįstamas, tačiau salotos tampa gaivesnės ir ne tokios riebios.

Kas nutinka su kraujospūdžiu, kai geriame daugiau vandens?

Vandens poveikis kraujospūdžiui labiausiai išryškėja tada, kai organizmui pradeda trūkti skysčių. Sumažėjus jų kiekiui keičiasi cirkuliuojančio kraujo tūris, elektrolitų pusiausvyra ir kraujagyslių tonusas. Pakankamai atsigeriant šie pokyčiai gali susilpnėti, tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau vandens išgersime, tuo kraujospūdis bus mažesnis.

Skysčių kiekį geriau vertinti kaip vieną iš veiksnių, turinčių įtakos kraujotakai. Jis nepakeičia paskirtų vaistų, mitybos ar fizinio aktyvumo, tačiau nepakankamas vandens kiekis gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę.

Kas vyksta, kai organizmui trūksta vandens?

Dehidratuojant sumažėja kraujo tūris, o natrio ir kitų mineralų koncentracija kraujyje padidėja. Į tai reaguoja hormoninė sistema.

Hipofizė pradeda išskirti daugiau vazopresino. Šis hormonas skatina inkstus sulaikyti vandenį ir tuo pačiu gali sutraukti kraujagysles. Susiaurėjus kraujagyslėms spaudimas jų sienelėms gali padidėti.

Atsigėrus pakankamai vandens atkuriamas skysčių balansas. Jei kraujospūdžio pokyčiams įtakos turėjo dehidratacija, rodmenys gali stabilizuotis. (tyrimas)

Čia yra svarbi detalė. Vanduo nėra priemonė, kuri kiekvienam žmogui automatiškai sumažins aukštą kraujospūdį. Didžiausias poveikis tikėtinas tada, kai skysčių iš tiesų buvo per mažai.

Kiek vandens pakanka per dieną?

Bendrose rekomendacijose dažnai minima maždaug 1,5 ar 2 litrai skysčių per parą. Tačiau vieno skaičiaus visiems nėra.

Poreikis keičiasi priklausomai nuo kelių dalykų:

  • amžiaus ir kūno sudėjimo
  • kūno svorio
  • oro temperatūros ir drėgmės
  • fizinio aktyvumo
  • prakaitavimo
  • nėštumo ar žindymo
  • sveikatos būklės

Karštą dieną ar sportuojant skysčių prarandama daugiau. Vėsią ir mažiau aktyvią dieną jų poreikis gali būti mažesnis.

Taip pat dalį vandens gauname su maistu. Sriubos, daržovės, vaisiai ir kiti daug vandens turintys produktai prisideda prie bendro skysčių kiekio.

Daugiau vandens ne visada reiškia geriau

Per mažai vandens organizmui nepalanku, tačiau labai dideli kiekiai irgi nėra naudingi.

Kai skysčių suvartojama daugiau, nei inkstai pajėgia pašalinti, organizme jų gali pradėti kauptis per daug. Padidėjęs kraujo tūris papildomai apkrauna širdį ir tam tikromis aplinkybėmis gali kelti kraujospūdį.

Tai ypač aktualu sergant širdies nepakankamumu, sunkesnėmis inkstų ligomis ar kai kuriomis kepenų ligomis. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti kitokį skysčių kiekį nei bendrosios normos.

Vandens geriau negerti viso iš karto

Skysčių kiekį verta paskirstyti per dieną. Keli dideli puodeliai vienu kartu nėra tas pats, kas tas pats kiekis, išgertas palaipsniui.

Tolygiai geriant organizmui lengviau palaikyti skysčių balansą. Tai taip pat padeda išvengti situacijos, kai didžiąją dienos dalį beveik negeriama, o vakare bandoma kompensuoti visą trūkumą.

Po nakties stiklinė vandens gali būti paprastas būdas atkurti dalį miegant prarastų skysčių. Dieną pravartu atsigerti ir prieš fizinį krūvį, jo metu bei po treniruotės.

Kūnas gana greitai parodo, kad vandens trūksta

Troškulys yra vienas pirmųjų signalų, tačiau jis nėra vienintelis. Apie skysčių stygių gali pranešti tamsesnis šlapimas, burnos sausumas, galvos skausmas, nuovargis, svaigimas ar padažnėjęs pulsas.

Vyresniame amžiuje troškulio pojūtis gali būti silpnesnis, todėl vien juo pasikliauti ne visada pakanka. Tokiu atveju naudinga sąmoningai prisiminti atsigerti per dieną.

Jei atsiranda stiprus silpnumas, ilgai trunkantis galvos svaigimas ar kiti ryškūs simptomai, vien papildomas vandens kiekis nebūtinai išspręs problemą.

Vanduo gali pakeisti ir kraujospūdžio matavimo rezultatą

Kraujospūdžio matuoklis rodo padidėjusį kraujospūdį - vandens poveikis kraujospūdžiui priklauso nuo organizmo skysčių balanso.
Vandens poveikis kraujospūdžiui labiausiai pastebimas tada, kai organizmui pradeda trūkti skysčių. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Kraujospūdžio rodmenims įtakos turi ne tik pati hipertenzija. Juos gali keisti fizinis krūvis, kofeinas, rūkymas, stresas ir skysčių trūkumas.

Matuojant kraujospūdį namuose naudinga kiekvieną kartą sudaryti panašias sąlygas. Maždaug pusvalandį prieš matavimą nerekomenduojama rūkyti, intensyviai sportuoti ar gerti kofeino turinčių gėrimų. Sąmoningai vengti vandens prieš matavimą nereikia.

Matavimus verta atlikti panašiu paros metu ir ramiai pasėdėjus. Taip lengviau palyginti skirtingų dienų rezultatus.

Kraujospūdžiui svarbus ne vien vanduo

Vandens poveikis kraujospūdžiui susijęs ir su mineralų pusiausvyra. Kalis, magnis bei kalcis dalyvauja procesuose, nuo kurių priklauso kraujagyslių sienelių ir raumenų veikla.

Kalis padeda organizmui pašalinti natrio perteklių. Jo yra bulvėse, ankštiniuose produktuose, špinatuose, avokaduose ir vaisiuose. Magnio galima gauti iš grūdų, ankštinių, sėklų ir žalių lapinių daržovių.

Todėl vien vandens kiekio didinimas nėra visas atsakymas. Kraujospūdžiui įtakos turi ir druskos kiekis maiste, judėjimas, kūno svoris, miegas, rūkymas bei alkoholis.

O kaip kava, arbata ir sultys?

Ne visi išgerti skysčiai organizmą veikia vienodai. Vanduo lieka paprasčiausiu pasirinkimu, nes jame nėra cukraus ar kofeino.

Vidutinis kavos ar arbatos kiekis sveikam žmogui nebūtinai sukelia didelį skysčių netekimą, tačiau jautresniems kofeinas gali trumpam pakelti kraujospūdį.

Saldžių gėrimų nereikėtų naudoti kaip pagrindinio vandens pakaitalo. Didelis cukraus kiekis ilgainiui gali veikti kūno svorį ir medžiagų apykaitą, o tai netiesiogiai susiję ir su kraujospūdžiu.

Pakankamas vandens kiekis padeda palaikyti normalią kraujotaką ir apsaugo nuo dehidratacijos sukeltų pokyčių. Tačiau daugiau vandens nėra automatiškai geriau. Naudingiausia gerti tiek, kiek reikia organizmui, ir skysčius paskirstyti per visą dieną.

Gėrimas iš grikių, kuris mažina refliuksą ir stiprina kraujagyslių sieneles

Kava po pietų ar vakare tinka ne visiems. Vieniems ji trukdo užmigti, kitiems sukelia širdies plakimą ar sustiprina rėmenį. Tokiais atvejais gėrimas iš grikių gali tapti įdomia alternatyva, nes jame nėra kofeino, o skonis primena lengvai paskrudintus riešutus ir šviežią duoną.

Japonijoje toks gėrimas vadinamas sobacha. Jis ruošiamas iš skrudintų grikių grūdų, kurie užpilami karštu vandeniu. Gaunamas gelsvas, švelnaus skonio užpilas, kurį galima gerti karštą arba visiškai atšaldytą.

Kodėl gėrimas iš grikių vertinamas po valgio

Skrudintų grikių užpilas nėra sunkus ir neturi kofeino. Dėl to jis dažnai pasirenkamas po valgio, ypač kai kavos ar saldesnio gėrimo nesinori.

Jautresnį skrandį turintiems asmenims svarbus ir kofeino nebuvimas. Kava kai kuriems gali sustiprinti rėmenį ar refliukso simptomus, todėl jos pakeitimas gėrimu be kofeino gali sumažinti nemalonius pojūčius.

Pats grikių užpilas nėra refliukso gydymo priemonė. Jei rėmuo kartojasi dažnai, vien gėrimo pakeitimo gali nepakakti.

Vertingiausi laikomi totoriniai grikiai

Sobacha gali būti ruošiama iš kelių grikių rūšių, tačiau išskiriami totoriniai grikiai. Juose yra daugiau rutino, priklausančio flavonoidų grupei.

Rutinas siejamas su antioksidaciniu poveikiu ir kraujagyslių būkle. Jis padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, o jo poveikis tiriamas ir dėl kraujagyslių elastingumo palaikymo.

Grikiuose taip pat randama magnio, mangano, vario ir cinko. Plikant grūdus dalis medžiagų pereina į vandenį, tačiau užpilo maistinė vertė nėra tokia pati kaip suvalgius pačius grikius.

1 puodelį arbatos paruošite per kelias minutes

Stikliniame puodelyje paruoštas gėrimas iš grikių su skrudintais grikiais, citrina ir mėtomis.
Gėrimas iš grikių, dar vadinamas sobacha, yra natūrali alternatyva kavai be kofeino. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Sobacha nereikia ilgai virti. Pakanka kelių paprastų veiksmų:

  1. Į puodelį įberkite 1 arba 2 arbatinius šaukštelius skrudintų grikių.
  2. Užpilkite karštu, tačiau neverdančiu vandeniu.
  3. Palikite maždaug 5 minutėms.
  4. Gerkite šiltą arba atvėsinkite.
  5. Šaltam variantui galima pridėti ledo, citrinos griežinėlį ar kelis mėtų lapelius.

Po plikymo likusių grūdelių išmesti nereikia. Jie tinka jogurtui, košei ar kokteiliui.

Vasarą skonis atsiskleidžia kitaip

Karštą dieną grikių užpilą galima paruošti iš anksto ir palaikyti šaldytuve. Atvėsintas jis tampa lengvu gėrimu, kuriam nebūtinas cukrus ar sirupas.

Skrudinti grikiai suteikia lengvą salstelėjusį ir riešutinį poskonį. Dėl to šaltas sobacha gali pakeisti saldintą arbatą, limonadą ar antrą kavos puodelį.

Ledo kubeliai skonį padaro lengvesnį, o mėtos suteikia gaivumo. Citrinos verta dėti tiek, kiek patinka, ypač jei rūgštūs produktai nesukelia rėmens.

Vakare pranašumu tampa kofeino nebuvimas

Kavos, žaliosios ir juodosios arbatos sudėtyje yra kofeino. Sobacha jo neturi. Dėl to puodelį galima išgerti ir vėliau, negaunant papildomos kofeino dozės prieš miegą. Tai gali būti aktualu jautriau į kofeiną reaguojantiems asmenims. Kofeino nebuvimas taip pat aktualus tiems, kuriems po kavos atsiranda drebulys, nerimas ar stipresnis širdies plakimas.

Ką bendro grikiai turi su kraujagyslėmis

Daug dėmesio skiriama rutinui. Totoriniuose grikiuose jo koncentracija didesnė, todėl iš jų paruoštas gėrimas vertinamas labiau.

Rutinas ir kiti flavonoidai dalyvauja procesuose, susijusiuose su oksidacinio streso mažinimu. Jų poveikis nagrinėjamas ir kalbant apie kraujagyslių sienelių būklę.

Tačiau puodelio sobacha nereikėtų laikyti priemone nuo kraujagyslių ligų. Tai maisto produktas, kurį galima įtraukti į įprastą mitybą.

Grikiai neturi glitimo, tačiau yra viena išlyga

Patys grikiai glitimo neturi, nes nepriklauso kviečių grupei. Dėl to jie gali tikti ir sergantiems celiakija.

Vis dėlto perdirbimo metu produktas gali liestis su glitimo turinčiais grūdais. Tokiu atveju reikia rinktis pakuotę, kurioje aiškiai nurodyta, kad produktas neužterštas glitimu. Tai ypač aktualu ne paprastai glitimo vengiantiems, o tiems, kuriems diagnozuota celiakija.

Atsargiau esant žemam kraujospūdžiui

Rutinas gali turėti lengvą kraujospūdį mažinantį poveikį, todėl labai žemą kraujospūdį turintiems asmenims nereikėtų iš karto pradėti gerti didelių šio gėrimo kiekių.

Tas pats galioja vartojant kraujospūdį veikiančius vaistus. Tokiu atveju grikių užpilą geriau vertinti kaip paprastą gėrimą, o ne bandyti juo keisti gydymą.

Gėrimas iš grikių išsiskiria tuo, kad viename puodelyje susijungia keli praktiški dalykai. Jame nėra kofeino, jis nesaldus, gali būti geriamas tiek karštas, tiek šaltas, o totoriniai grikiai turi rutino ir kitų augalinių junginių. Jei kava dirgina skrandį ar tiesiog norisi jos atsisakyti vakare, sobacha gali būti vienas iš paprastesnių pasirinkimų.

Kada valgyti pomidorus dėl naudos: mokslininkai įvardijo paros laiką

Pomidorus galima valgyti įvairiu paros metu, tačiau jų sudėtyje esančių medžiagų pasisavinimas gali priklausyti ir nuo to, kada jie valgomi. „Verywellhealth” skelbiama informacija bei tyrimai rodo, kad palankesnis metas pomidorams yra pirmoji dienos pusė, ypač rytas ir laikas iki pietų.

Tai aktualu ir tiems, kuriuos vargina rėmuo. Pomidorai natūraliai rūgštūs, todėl suvalgyti vėlai vakare ar prieš pat miegą gali sustiprinti nemalonius pojūčius.

Daugiausia dėmesio skiriama pirmajai dienos pusei

Kalbant apie tai, kada valgyti pomidorus, specialistai išskiria rytą ir vidurdienį. Tuo metu organizmas gali geriau panaudoti pomidoruose esančias maistines medžiagas, o virškinimo sistema dar nėra ruošiama nakties poilsiui.

Pomidoruose gausu likopeno ir vitamino C. Abu junginiai veikia kaip antioksidantai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad antioksidantų gausus maistas gali būti palankiau panaudojamas dienos metu. Dėl to pomidorai puikiai tinka pusryčiams, pietums ar ankstyvam užkandžiui.

Vakare pomidorai tinka ne visiems

Sveikam žmogui pomidorų porcija vakare savaime nėra problema. Kitaip gali jaustis tie, kuriems pasireiškia rėmuo ar refliukso simptomai. Pomidoruose esančios natūralios rūgštys gali dirginti jautresnę virškinimo sistemą. Atsigulus netrukus po valgio rūgšties patekimo į stemplę tikimybė gali padidėti.

Jei pomidorai vakare sukelia deginimo pojūtį ar sunkumą, juos paprasčiau perkelti į ankstesnę dienos dalį. Ypač verta vengti didesnės porcijos prieš pat miegą.

Likopenas yra viena vertingiausių pomidorų medžiagų

Ryškią raudoną pomidorų spalvą suteikia likopenas. Tai karotenoidų grupės antioksidantas, su kuriuo siejama nemaža dalis pomidorų poveikio sveikatai.

Pomidoruose taip pat yra vitamino C ir skaidulų. Skaidulos reikalingos žarnyno veiklai, o tirpios ir netirpios jų formos padeda palaikyti normalų virškinimą.

Pomidorų vartojimas tyrimuose siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais. Taip pat nagrinėjamas likopeno ryšys su gliukozės apykaita ir 2 tipo diabeto rizika.

Kaip valgyti pomidorus, kad likopenas būtų geriau pasisavinamas

Švieži pomidorai plaunami po tekančiu vandeniu prieš juos valgant ar naudojant maistui gaminti.
Prieš valgant ar dedant į patiekalus pomidorus rekomenduojama kruopščiai nuplauti. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Vien paros laikas nėra vienintelis dalykas, turintis reikšmės. Svarbu ir tai, kaip pomidorai paruošiami bei su kuo valgomi.

Daugiau naudos iš jų galima gauti keliais būdais:

  • šviežius pomidorus dėti į salotas, omletus ar sumuštinius
  • termiškai apdorotus naudoti padažams, sriuboms ar makaronų patiekalams
  • derinti su alyvuogių aliejumi
  • valgyti kartu su avokadu ar kitu riebalų turinčiu produktu
  • pomidorų patiekalus dažniau rinktis pirmoje dienos pusėje, jei vargina rėmuo

Likopenas tirpsta riebaluose, todėl alyvuogių aliejus ar avokadas gali pagerinti jo pasisavinimą.

Virti pomidorai turi vieną pranašumą

Šviežios daržovės vertingos dėl vitamino C ir kitų medžiagų, tačiau pomidorų atveju kaitinimas turi ir pliusą. Terminis apdorojimas padidina likopeno biologinį prieinamumą.

Tai reiškia, kad iš pomidorų padažo, troškintų pomidorų ar sriubos organizmas gali pasisavinti daugiau likopeno nei iš tokio pat kiekio žalio produkto.

Ilgas kaitinimas nėra būtinas. Galima rinktis trumpesnį troškinimą, garinimą ar pomidorus trumpai pašildyti keptuvėje.

Švieži ar virti pomidorai

Abu variantai turi savo vietą mityboje. Šviežiuose pomidoruose išlieka daugiau karščiui jautrių medžiagų, o termiškai apdorotuose lengviau pasisavinamas likopenas.

Dėl to nėra priežasties apsiriboti viena forma. Vieną dieną pomidorai gali būti salotose, kitą jie gali tapti padažo, sriubos ar troškinio pagrindu. Derinimas su riebalais taip pat turi reikšmės. Nedidelis kiekis alyvuogių aliejaus gali būti naudingesnis nei pomidorų valgymas visiškai be riebalų.

Kada valgyti pomidorus, jei kamuoja rėmuo

Jei virškinimas nesukelia problemų, griežto laiko pomidorams nėra. Juos galima įtraukti į pusryčius, pietus ar vakarienę.

Rėmenį patiriantiems asmenims situacija kitokia. Tokiu atveju pomidorus geriau valgyti ryte ar per pietus ir stebėti, kaip reaguoja organizmas.

Vakare verta rinktis mažesnę porciją arba pomidorų atsisakyti, jei po jų atsiranda deginimas už krūtinkaulio, rūgštus skonis burnoje ar kitas diskomfortas.

Kada valgyti pomidorus labiausiai priklauso nuo savijautos, tačiau pagal pateiktus duomenis palankiausias metas yra pirmoji dienos pusė. Derinant pomidorus su alyvuogių aliejumi ar kitu riebalų šaltiniu galima pagerinti likopeno pasisavinimą, o jautresniam skrandžiui jų geriau nepalikti vėlyvam vakarui.

Ko reikia kiekvienam organui? 10 dalykų, kurie pagerins jūsų savijautą

Geresnė savijauta ne visada prasideda nuo sudėtingų pokyčių. Ėjimas, miegas, laikas lauke, vanduo ar trumpa pertrauka nuo ekrano atrodo labai paprastai, tačiau kiekvienas iš šių įpročių susijęs su skirtingomis organizmo funkcijomis.

Ko reikia kiekvienam organui, vienu sakiniu atsakyti nepavyks. Vis dėlto yra keli paprasti dalykai, kuriuos lengva įtraukti į savo dieną ir kurie gali padėti pasirūpinti širdimi, smegenimis, akimis, plaučiais bei bendra savijauta.

Širdžiai patinka judėjimas

Ėjimas yra viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų. Tam nereikia sporto salės ar specialios įrangos, o tempą galima pasirinkti pagal fizinę būklę.

Pasivaikščiojimas išjudina kūną, aktyvina kraujotaką ir leidžia bent dalį dienos praleisti ne sėdint. Net trumpesnius atstumus galima išnaudoti judėjimui, pavyzdžiui, dalį kelio nueiti pėsčiomis.

Smegenims reikia kokybiško miego

Miegant smegenys nėra išjungtos. Poilsio metu vyksta procesai, susiję su atmintimi, informacijos apdorojimu ir pasiruošimu kitai dienai.

Miego trūkumas gana greitai pasijunta per koncentraciją, reakciją ir nuotaiką. Dėl to svarbus ne vien lovoje praleistas laikas, bet ir miego kokybė.

Kaulams naudinga saulės šviesa

Buvimas lauke siejamas su vitamino D gamyba odoje, o šis vitaminas reikalingas normaliai kaulų būklei ir kalcio apykaitai.

Tai nereiškia, kad saulėje reikia būti ilgai ar degintis. Pakanka protingai derinti laiką lauke su odos apsauga, atsižvelgiant į sezoną ir ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą.

Plaučiams duokite progą giliau įkvėpti

Didžiąją dienos dalį praleidžiant sėdint kvėpavimas gali tapti gana paviršutiniškas. Keli lėti ir gilesni įkvėpimai leidžia sąmoningai sutelkti dėmesį į kvėpavimą.

Ypač malonu tai daryti lauke, pasivaikščiojimo metu ar trumpai atsitraukus nuo darbo. Kvėpavimo pratimai neturi būti sudėtingi, kad padėtų nurimti ir sumažinti įtampą.

Akims reikia poilsio nuo ekranų

Telefonas, kompiuteris ir televizorius ilgai išlaiko žvilgsnį panašiu atstumu. Dėl to akys gali pavargti, atsirasti sausumas ar sunkumo pojūtis.

Pertraukos metu naudinga pažvelgti į tolį, atsistoti nuo ekrano ir kelias minutes skirti kitai veiklai. Tai ypač aktualu dirbant kompiuteriu kelias valandas iš eilės

Nervų sistemai naudinga mokytis

Nauja veikla priverčia smegenis dirbti kitaip nei įprasta. Tai gali būti kalbos mokymasis, naujas receptas, muzikos instrumentas, rankdarbiai ar visai paprasta užduotis, kurios anksčiau nesate bandę.

Čia nebūtina siekti didelių rezultatų. Pats mokymosi procesas įtraukia dėmesį, atmintį ir koordinaciją.

Laikas su artimaisiais turi savo vietą

Bendravimas nėra vien laisvalaikio užpildymas. Pokalbiai, bendros veiklos ir laikas su artimais asmenimis gali padėti atsitraukti nuo įtampos ir suteikti emocinio artumo.

Kartais užtenka bendrų pietų, pasivaikščiojimo ar ilgesnio pokalbio be telefono rankoje. Tokios akimirkos suteikia galimybę persijungti nuo darbų ir rūpesčių.

Organizmui patinka pastovus miego laikas

Moteris ramiai miega šviesiame miegamajame - kokybiškas miegas yra vienas svarbiausių geros savijautos ir smegenų veiklos pagrindų.
Kokybiškas miegas padeda smegenims, nervų sistemai ir prisideda prie geresnės bendros savijautos. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Miego režimas susijęs su organizmo vidiniu ritmu. Kai užmiegama ir keliamasi panašiu metu, kūnui paprasčiau prisitaikyti prie poilsio bei aktyvumo ciklo.

Dideli miego laiko svyravimai gali apsunkinti užmigimą ar rytinį atsikėlimą. Dėl to pastovumas kartais duoda daugiau naudos nei bandymas savaitgalį kompensuoti kelias trumpai miegotas naktis.

Inkstams svarbus vanduo

Vanduo reikalingas normaliai organizmo veiklai, o inkstai dalyvauja reguliuojant skysčių ir įvairių medžiagų pusiausvyrą.

Vieno universalaus vandens kiekio visiems nėra. Poreikis priklauso nuo kūno dydžio, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, maisto ir kitų aplinkybių.

Česnakas gali papildyti įprastą maistą

Česnakas vertinamas dėl jame esančių sieros junginių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Jį paprasta dėti į daržovių patiekalus, padažus, sriubas ar kitą maistą.

Vien česnakas imuninės sistemos sustiprinti negali. Imuninės sistemos veiklai įtakos turi miegas, maistas, fizinis aktyvumas, streso lygis ir bendra sveikatos būklė.

Trumpa atmintinė visam organizmui

Nuotraukoje išskiriama dešimt paprastų derinių:

  1. Širdžiai skiriamas ėjimas.
  2. Smegenims skiriamas kokybiškas miegas.
  3. Kaulams skiriama saulės šviesa.
  4. Plaučiams skiriamas gilus kvėpavimas.
  5. Akims skiriamos pertraukos nuo ekranų.
  6. Nervų sistemai skiriamas naujų įgūdžių mokymasis.
  7. Psichinei sveikatai skiriamas laikas su artimaisiais.
  8. Vidiniam ritmui skiriamas nuoseklus miego režimas.
  9. Inkstams skiriamas pakankamas vandens kiekis.
  10. Imuninei sistemai į maistą įtraukiamas česnakas.

Ko reikia kiekvienam organui, geriausia vertinti ne kaip dešimt atskirų taisyklių. Ėjimas naudingas ne vien širdžiai, miegas svarbus ne tik smegenims, o vandens reikia visam organizmui. Šių įpročių vertė ir slypi tame, kad vienas paprastas veiksmas dažnai paliečia daugiau nei vieną organizmo sistemą.

Krapai užima aukštą vietą tarp žalumynų – kam ir kodėl juos būtina valgyti?

Krapai dažnai naudojami tik dėl skonio, tačiau jų sudėtyje yra nemažai vitaminų ir mineralų. Juose aptinkama vitamino C, B grupės vitaminų, kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko ir fosforo. Šaltinyje taip pat išskiriamos skaidulos, eteriniai aliejai ir antioksidacinės medžiagos.

Dėl tokios sudėties krapai vertinami ne vien kaip prieskonis. Jie siejami su virškinimo, kraujotakos, kaulų ir nervų sistemos veikla. Šviežių žalumynų galima berti į salotas, sriubas, bulvių, žuvies ar daržovių patiekalus.

Virškinimui svarbios skaidulos ir eteriniai aliejai

Krapuose esančios medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir žarnyno motoriką. Šaltinyje nurodoma, kad jie gali būti naudingi esant pilvo pūtimui ir vidurių užkietėjimui.

Didelę reikšmę turi ir skaidulos. Jos padeda žarnynui dirbti sklandžiau ir palengvina maisto slinkimą virškinamuoju traktu.

Krapų sėklos turi daugiau eterinių aliejų ir taip pat vartojamos virškinimui. Jų užpilai liaudies medicinoje naudojami jau ilgą laiką, tačiau gydomaisiais tikslais tokius preparatus reikėtų vertinti atsargiau.

Kuo naudingi krapai kaulams ir kraujotakai

Krapuose yra kalcio, kuris reikalingas kaulams. Šaltinyje taip pat minimi magnis, geležis ir kalis, susiję su kraujotaka ir kraujodara.

Vyresniame amžiuje kalcio turintys produktai tampa ypač aktualūs, todėl žalumynai gali papildyti kitus šio mineralo šaltinius maiste. Vien krapų tam nepakanka, tačiau jų sudėtis leidžia vertinti juos kaip maistingą priedą prie įvairių patiekalų.

Šaltinyje krapai taip pat siejami su kraujospūdžio mažėjimu. Dėl to jų nuovirus ar didelius kiekius atsargiau turėtų vartoti tie, kurių kraujospūdis ir taip yra žemas.

Kokių medžiagų yra šviežiuose krapuose

Švieži krapai išsiskiria mineralų ir vitaminų įvairove. Pateiktame šaltinyje minimos šios medžiagos:

  • vitaminas C
  • B grupės vitaminai
  • beta karotenas
  • kalcis
  • kalis
  • magnis
  • geležis
  • cinkas
  • fosforas

Šviežiuose krapuose šių medžiagų išlieka daugiau nei ilgai termiškai apdorojant. Šaltinyje nurodoma, kad šviežia forma išlaiko daugiau vitaminų, mineralų ir antioksidantų.

Dėl to krapus patogu berti jau baigiant gaminti arba dėti į paruoštą patiekalą.

Krapai ir nervų sistema

Krapuose esantys magnis, flavonoidai ir B grupės vitaminai šaltinyje siejami su nervų sistemos veikla. Taip pat minima, kad krapai gali turėti lengvą raminamąjį poveikį.

Dėl to jie minimi kalbant apie įtampą, nuovargį ar miego kokybę. Vis dėlto žalumynai nėra vaistas nuo nemigos ar kitų nervų sistemos sutrikimų.

Švieži, šaldyti ar džiovinti

Švieži krapai ant medinės lentelės - žalumynai, naudingi virškinimui ir kasdienei mitybai.
Švieži krapai suteikia patiekalams skonio ir papildo juos vitaminais bei mineralais. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Švieži krapai išlaiko daugiausia vitaminų ir aromato. Jei jų turite daugiau, dalį galima užšaldyti. Šaltinyje nurodoma, kad šaldyti krapai išsaugo didelę dalį maistinių medžiagų.

Džiovinti krapai turi stipresnį, labiau koncentruotą skonį ir ilgiau laikosi. Jie tinka sriuboms, troškiniams ar kitiems patiekalams, kurie gaminami ilgiau.

Krapų sėklos elgiasi kiek kitaip. Jų aromatas geriau atsiskleidžia verdant, todėl jas galima dėti gaminimo pradžioje, o šviežius lapelius geriau berti pabaigoje.

Kam su krapais reikėtų elgtis atsargiau

Didelis krapų kiekis tinka ne kiekvienam. Šaltinyje atsargumas rekomenduojamas esant žemam kraujospūdžiui, nėštumo metu ir turint tam tikrų šlapimo takų problemų.

Taip pat minima, kad krapuose yra vitamino K. Jei vartojami kraujo krešėjimą veikiantys vaistai, didesnį žalumynų kiekį geriau aptarti su gydytoju.

Krapai nėra produktas, kurio reikia valgyti didelėmis porcijomis. Jie labiau tinka kaip maistingas priedas prie įprasto maisto.

Kuo naudingi krapai, geriausiai parodo jų sudėtis. Juose yra skaidulų, vitaminų, mineralų ir eterinių aliejų, o švieži lapeliai lengvai įtraukiami į įvairius patiekalus. Nedidelis kiekis suteikia skonio ir kartu papildo maistą naudingomis medžiagomis.

Sūreliai iš kefyro: nuo įprastų varškės sūrelių jau niekas neatskirs

Sūreliai iš kefyro gali nustebinti net tuos, kurie įpratę prie klasikinių varškės sūrelių. Po užšaldymo ir nuvarvinimo kefyras tampa tirštas, kreminis, o lengva rūgštelė gerai dera su vanile ir šokolado glaistu.

Receptui nereikia sudėtingų produktų. Daugiausia laiko užima kefyro užšaldymas ir nuvarvinimas, tačiau pati masė paruošiama greitai.

Ingredientai

  • pakelis kefyro
  • cukrus, cukraus pudra ar kitas pasirinktas saldiklis
  • vanilė
  • aguonos
  • 5 g želatinos
  • 25 g šalto vandens
  • šokoladas glaistui
  • šaukštas kokosų aliejaus arba sviesto

Aguonas galima keisti trintomis uogomis, nedideliu kiekiu uogienės ar smulkintu šokoladu.

Gaminimo eiga

  1. Kefyro pakuotę dėkite į šaldymo kamerą ir laikykite, kol visiškai sustings. Patogiausia palikti per naktį.
  2. Sustingusį kefyrą išimkite iš pakuotės ir dėkite į koštuvą, išklotą marle, švaria drobe ar plonu virtuviniu rankšluosčiu. Koštuvą statykite virš dubens ar puodo.
  3. Palikite nuvarvėti. Kambario temperatūroje tam gali pakakti maždaug 3 valandų. Jei paliekate ilgiau, laikykite šaldytuve.
  4. Nuvarvintą masę sumaišykite su vanile, pasirinktu saldikliu ir aguonomis. Jei naudojate uogas, uogienę ar šokoladą, juos įmaišykite šiame etape.
  5. Želatiną užpilkite 25 g šalto vandens ir palikite apie 10 minučių išbrinkti.
  6. Išbrinkusią želatiną trumpais intervalais pašildykite mikrobangų krosnelėje. Pakanka kelių pašildymų po maždaug 5 sekundes. Neužvirinkite.
  7. Į ištirpintą želatiną įmaišykite šaukštą kefyro masės. Tada viską supilkite į likusią masę ir gerai išmaišykite.
  8. Paruoštą masę supilkite į silikoninę formą arba nedidelį indą. Paprastą dėžutę galima iškloti maistine plėvele arba labai plonai patepti sviestu.
  9. Dėkite į šaldiklį 2 ar 3 valandoms. Masė turi sutvirtėti, bet nebūtina jos užšaldyti iki kieto ledo.
  10. Sustingusią masę išimkite, supjaustykite sūrelių dydžio gabalėliais ir dar 15 ar 20 minučių palaikykite šaldiklyje.
  11. Šokoladą ištirpinkite su kokosų aliejumi arba sviestu.
  12. Atšaldytus sūrelius panardinkite į šokoladą arba apliekite juo iš visų pusių. Šaltas paviršius padės glaistui greitai sustingti.

Paruoštus sūrelius laikykite šaldytuve.

Kodėl kefyras čia tinka taip gerai

Naminiai sūreliai iš kefyro, aplieti šokoladu ir perpjauti pusiau.
Naminiai sūreliai iš kefyro lengvai paruošiami vos iš kelių ingredientų. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Nuvarvintas kefyras praranda didelę dalį skysčio ir tampa daug tirštesnis. Jo tekstūra priartėja prie minkštos varškės masės, todėl jis gerai išlaiko formą ir dera su šokolado sluoksniu.

Lengva kefyro rūgštelė suteikia sūreliams gaivumo. Vanilė ir šokoladas ją sušvelnina, todėl skonis primena įprastus glaistytus varškės sūrelius.

Skonį galima lengvai keisti

Pagrindinė masė gana neutrali, todėl receptą patogu pritaikyti pagal turimus produktus. Vietoje aguonų tinka uogos, smulkintas šokoladas ar nedidelis kiekis tirštesnės uogienės.

Skystų priedų geriau nepadauginti, kad masė neliktų per minkšta. Saldiklį taip pat patogu dėti po truputį ir ragauti.

Keli niuansai, kurie padeda išgauti geresnę tekstūrą

Kefyrui reikia leisti gerai nuvarvėti. Jei masėje liks per daug skysčio, sūreliai bus minkštesni ir sunkiau laikys formą.

Želatinos taip pat nereikėtų perkaitinti. Ji turi tik ištirpti.

Prieš glaistant sūrelius verta gerai atšaldyti. Kuo jie šaltesni, tuo greičiau sukietėja šokolado sluoksnis ir tuo mažiau masė spėja suminkštėti.

Sūreliai iš kefyro išlieka kreminiai viduje, o šokolado glaistas suteikia traškumo. Receptas lengvai keičiamas, todėl tą pačią bazę galima ruošti su vis kitais priedais.