Aukštas kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, tačiau pamažu žaloti kraujagysles ir didinti infarkto bei insulto riziką. Dėl to mokslininkai ieško ne tik vaistų, bet ir papildomų būdų, galinčių padėti apsaugoti širdies bei kraujagyslių sistemą. Vienas iš naujausių tyrimų dėmesį atkreipė į japoniškos slyvos ekstraktą.

Kalbama ne apie įprastą desertinę slyvą, o apie vaisių, Japonijoje vadinamą ume. Tyrime buvo naudojamas iš šio vaisiaus pagamintas koncentruotas preparatas, žinomas kaip bainiku-ekisu. Jo poveikis vertintas atliekant eksperimentą su pelėmis, kurioms buvo sukelta angiotenzino II nulemta hipertenzija.

Ką parodė eksperimentas su pelėmis

Vienai gyvūnų grupei buvo duodama vandens su japoniškos slyvos koncentratu, kitai grupė gavo tik vandenį. Po dviejų savaičių mokslininkai palygino gyvūnų kraujospūdį, širdies būklę ir kraujagyslių audinius.

Pelėms, kurios gavo koncentrato, hipertenzija neišsivystė taip, kaip kontrolinės grupės gyvūnams. Tyrėjai taip pat nustatė mažesnį aortos sienelės sustorėjimą, silpnesnius uždegiminius pokyčius ir mažesnį imuninių ląstelių kaupimąsi kraujagyslėse. Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Hypertension Research“.

Kaip tai galėtų veikti

Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė angiotenzinui II – hormonui, kuris gali didinti kraujospūdį ir skatinti kraujagyslių persitvarkymą. Kai šio hormono poveikis tampa per stiprus, kraujagyslių ląstelėse gali padidėti oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai.

Tyrimo autoriai mano, kad japoniškos slyvos ekstraktas galėjo slopinti dalį šių pokyčių. Pelėms jis padėjo išlaikyti mažesnį kraujagyslių uždegimą ir apsaugojo nuo kai kurių širdies bei kraujagyslių sistemos pakitimų.

Ar tai reiškia, kad slyvos mažina kraujospūdį žmonėms

Kol kas tokios išvados daryti negalima. Pagrindinis tyrimas atliktas su pelėmis, todėl jo rezultatai neįrodo, kad toks pats poveikis pasireikš žmonėms. Be to, tyrime naudotas specialus koncentruotas preparatas, o ne įprastos šviežios slyvos iš parduotuvės.

Ankstesni nedideli tyrimai su žmonėmis taip pat nepateikė vienareikšmių įrodymų, kad iš japoniškos slyvos gaunami polifenoliai patikimai mažina kraujospūdį. Todėl japoniškos slyvos ekstraktas kol kas vertinamas kaip galimai įdomi kryptis būsimiems tyrimams, o ne kaip hipertenzijos gydymo priemonė.

Ką svarbu žinoti sergant hipertenzija

Jeigu kraujospūdis padidėjęs, vien maisto papildo ar konkretaus vaisiaus nepakanka. Kasdienėje mityboje naudinga daugiau dėmesio skirti šiems įpročiams:

• mažinti suvartojamos druskos kiekį
• dažniau rinktis daržoves, vaisius ir ankštinius produktus
• riboti alkoholį ir itin perdirbtą maistą
• reguliariai matuoti kraujospūdį
• vartoti gydytojo paskirtus vaistus pagal nurodymus

Japoniškos slyvos ekstraktas neturėtų būti vartojamas vietoje paskirto gydymo. Prieš renkantis tokį papildą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojami kraujospūdį mažinantys vaistai arba sergama širdies ir kraujagyslių ligomis.

Gliukozaminas ir Alzheimerio liga atsidūrė naujo mokslininkų tyrimo dėmesio centre. Sąnariams dažnai vartojamas papildas buvo siejamas su spartesniu ligos progresavimu žmonėms, kuriems jau buvo nustatytas kognityvinių funkcijų silpnėjimas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad šie rezultatai dar neįrodo, jog gliukozaminas sukelia Alzheimerio ligą.

Ką parodė naujas tyrimas

Floridos universiteto mokslininkai analizavo pacientų sveikatos duomenis ir papildomai atliko tyrimus su žmogaus smegenų audiniais bei Alzheimerio ligos modeliais pelėse. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale Nature Metabolism publikuotame tyrime.

Žmonių sveikatos įrašų analizė parodė, kad gliukozamino vartojimas buvo susijęs su didesne tikimybe, jog lengvas kognityvinis sutrikimas progresuos į Alzheimerio ligą. Taip pat pastebėtas prastesnis išgyvenamumas tarp žmonių, kuriems jau buvo diagnozuota demencija.

Šie duomenys gauti retrospektyviai, todėl mokslininkai vertino jau sukauptą informaciją apie pacientus. Toks tyrimo būdas leidžia nustatyti galimas sąsajas, tačiau neatsako į svarbiausią klausimą: ar būtent gliukozaminas lėmė ligos progresavimą.

Galimas mechanizmas susijęs su smegenų metabolizmu

Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė procesui, vadinamam glikozilinimu. Tai biologinis mechanizmas, kai cukrų molekulės prisijungia prie baltymų ir keičia jų veiklą. Sergant Alzheimerio liga šis procesas gali būti suaktyvėjęs, o papildomas gliukozamino kiekis galbūt dar labiau sustiprina su juo susijusius pokyčius.

Eksperimentuose su pelėmis geriamas gliukozaminas buvo siejamas su prastesniais atminties ir elgesio rodikliais. Tuo metu genetinis arba kitoks šio metabolinio kelio slopinimas kai kuriuose modeliuose buvo susijęs su geresniais pažintiniais rezultatais.

Tai leidžia kelti hipotezę, kad sutrikęs cukrų apykaitos ir baltymų modifikavimo procesas gali turėti įtakos neurodegeneracijai. Tačiau laboratorinių modelių rezultatai ne visada tiesiogiai atspindi tai, kas vyksta žmogaus organizme.

Ar reikėtų iš karto nustoti vartoti gliukozaminą?

Vien dėl šio tyrimo skubiai atsisakyti gliukozamino nereikėtų. Tyrimas neįrodo, kad papildas sukelia Alzheimerio ligą ar kad jis pavojingas kiekvienam jį vartojančiam žmogui.

Gliukozaminą dažniausiai renkasi žmonės, norintys sumažinti sąnarių diskomfortą ar palaikyti kremzlių būklę. Jį vartojantys asmenys, kuriems nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas, demencija ar Alzheimerio liga, apie šį papildą turėtų pasikalbėti su gydytoju.

• nenutraukite gydytojo paskirto gydymo savarankiškai
• pasakykite gydytojui apie visus vartojamus papildus
• įvertinkite, ar gliukozaminas jums iš tiesų reikalingas
• prireikus aptarkite kitas sąnarių skausmo valdymo galimybes

Kodėl reikia daugiau tyrimų

Mokslininkai pabrėžia, kad jų išvadas dar turi patvirtinti dideli, ilgalaikiai ir kontroliuojami klinikiniai tyrimai. Kol kas turimi žmonių duomenys rodo sąsają, o ne tiesioginę priežastį.

Be to, gliukozaminą dažniau gali vartoti žmonės, kuriuos vargina osteoartritas, lėtinis skausmas ar kitos sveikatos problemos. Pačios šios būklės ir bendra sveikatos būklė taip pat gali būti susijusios su demencijos progresavimu, todėl atskirti vieno papildo poveikį nėra paprasta.

Kol bus atlikta daugiau tyrimų, svarbiausia nepanikuoti, bet informuoti gydytoją apie gliukozamino vartojimą. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie jau pastebi atminties pokyčių arba gydomi dėl kognityvinių sutrikimų.

Apie vitaminą D dažniausiai prisimename kalbėdami apie saulę, tačiau svarbią jo dalį galima gauti ir su maistu. Produktai su vitaminu D ypač praverčia tada, kai lauke mažai saulės, o valgiaraštyje retai atsiranda žuvis ar kiti šio vitamino šaltiniai.

Vitaminas D reikalingas normaliai kaulų būklei, kalcio pasisavinimui ir tinkamai imuninės sistemos veiklai. Vis dėlto natūraliuose produktuose jo nėra labai daug, todėl vien mityba ne visada leidžia patenkinti visą organizmo poreikį.

Riebios žuvys pirmauja pagal vitamino D kiekį

Jeigu reikėtų išskirti vieną maisto grupę, kurioje vitamino D yra daugiausia, tai būtų riebi jūrinė žuvis. Lašiša, skumbrė, silkė ir sardinės ne tik suteikia vitamino D3, bet ir yra vertingi baltymų bei omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai.

Remiantis JAV Nacionalinių sveikatos institutų informacija, tarp natūralių šaltinių ypač išsiskiria lašiša, upėtakis, tunas ir skumbrė. Pavyzdžiui, vienoje paruošto upėtakio porcijoje gali būti apie 645 tarptautinius vienetus vitamino D, o lašišoje – apie 570 tarptautinių vienetų. Tikslus kiekis priklauso nuo žuvies rūšies, auginimo sąlygų ir paruošimo būdo.

• lašiša, ypač laukinė ar konservuota
• skumbrė
• silkė
• sardinės
• upėtakis
• tunas

Kasdieniam meniu nebūtina rinktis tik šviežios žuvies. Konservuotos sardinės ar lašiša taip pat gali būti praktiškas pasirinkimas, tik verta atkreipti dėmesį į druskos ir aliejaus kiekį.

Kiaušinis vitamino D suteikia mažiau, bet jo nereikėtų nuvertinti

Vitamino D yra ir kiaušinio trynyje. Jo kiekis nėra toks didelis kaip riebioje žuvyje, tačiau kiaušiniai lengvai pritaikomi kasdieniame racione: juos galima valgyti pusryčiams, dėti į salotas ar naudoti ruošiant lengvą vakarienę.

Viename dideliame kiaušinyje gali būti apie 40-45 tarptautinius vienetus vitamino D. Svarbu žinoti, kad daugiausia šio vitamino yra trynyje, todėl vien baltymų pasirinkimas šiuo požiūriu nebus lygiavertis.

Grybai tinka ir tiems, kurie vengia gyvūninės kilmės produktų

Valgomieji grybai yra vienas iš nedaugelio augalinės kilmės maisto šaltinių, galinčių suteikti vitamino D2. Jo kiekis labai priklauso nuo to, kiek ultravioletinės šviesos grybai gavo augdami ar buvo apdorojami po derliaus.

Ypač išsiskiria ultravioletinėje šviesoje apdoroti pievagrybiai ir kai kurie laukiniai grybai. Vis dėlto paprastuose parduotuvėse auginamuose grybuose vitamino D kiekis gali būti gana nedidelis, todėl etiketė yra geriausias būdas sužinoti, ar produktas papildytas šiuo vitaminu.

Pieno produktai ne visada yra geras vitamino D šaltinis

Piene, jogurte ir kituose pieno produktuose natūraliai vitamino D dažniausiai būna nedaug. Didesnį kiekį galima rasti tik tuose produktuose, kurie papildomai praturtinti vitaminu D. Todėl renkantis verta patikrinti sudėtį ir maistingumo lentelę.

Europos maisto saugos tarnyba suaugusiesiems yra nustačiusi 15 mikrogramų, arba 600 tarptautinių vienetų, adekvatų vitamino D kiekį per parą, kai saulės poveikis yra minimalus. Šis skaičius apima maistą ir papildus, tačiau individualus poreikis gali skirtis.

Mityba padeda papildyti vitamino D atsargas, tačiau jei tyrimai rodo trūkumą, vien žuvies ar kiaušinių gali nepakakti. Tokiu atveju dėl papildo ir tinkamos dozės reikėtų pasitarti su gydytoju, o ne vartoti didelius kiekius savarankiškai. Į kasdienį meniu verta dažniau įtraukti riebią žuvį, kiaušinius ir vitamino D praturtintus produktus, o daugiau idėjų apie žuvies pasirinkimą galima rasti straipsnyje tunas ar lašiša.

Vėžio prevencijos patarimai neturėtų skambėti kaip pažadas apsisaugoti nuo ligos. Vėžys išsivysto dėl daugybės priežasčių, kurių ne visas galime kontroliuoti, tačiau gyvenimo būdas kai kuriais atvejais turi reikšmingos įtakos rizikai. Pasaulio vėžio tyrimų fondo vertinimu, iki 40 procentų vėžio atvejų galėtų būti išvengta keičiant elgseną ir kuriant sveikesnę aplinką.

Nuo ko verta pradėti

Didžiausią naudą dažniausiai duoda ne vienas „stebuklingas“ produktas, o keli paprasti įpročiai, kurių laikomasi ilgą laiką. Pagrindinės rekomendacijos sutampa su Pasaulio vėžio tyrimų fondo rekomendacijomis.

• Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo
• Reguliariai judėti ir mažinti sėdėjimo laiką
• Palaikyti sveiką kūno svorį
• Dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius ir viso grūdo produktus
• Kuo rečiau vartoti alkoholį
• Riboti perdirbtą mėsą, saldžius gėrimus ir itin perdirbtą maistą

Rūkymas išlieka vienu svarbiausių išvengiamų vėžio rizikos veiksnių. Jei žmogus rūko, metimas rūkyti yra vienas stipriausių veiksmų, kurių galima imtis savo sveikatos labui.

Judėjimas ir kūno svoris taip pat svarbūs

Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne kelių vėžio rūšių, ypač storosios žarnos ir krūties vėžio, rizika. Nebūtina iš karto siekti sportinių rezultatų. Tinka spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai ar kita veikla, kurią galima kartoti nuolat.

Praktiškas tikslas – judėti didžiąją savaitės dalį, o jėgos pratimus įtraukti bent kelis kartus per savaitę. Jei dirbate sėdimą darbą, atsistokite, prasivaikščiokite ar ištempkite kūną kas valandą.

Antsvoris ir nutukimas siejami su didesne kelių vėžio rūšių rizika. Todėl svarbu ne vaikytis idealaus svorio, o rūpintis ilgalaikiais įpročiais: reguliariu valgymu, pakankamu judėjimu ir mažesniu itin kaloringo maisto kiekiu.

Lėkštėje – daugiau augalinio maisto

Kasdienį racioną verta grįsti daržovėmis, vaisiais, pupelėmis, lęšiais, avinžirniais, viso grūdo produktais, riešutais ir sėklomis. Nė vienas produktas pats savaime nuo vėžio neapsaugo, tačiau įvairi ir skaidulų turtinga mityba padeda palaikyti sveikesnį kūno svorį bei žarnyno veiklą.

Perdirbtą mėsą, pavyzdžiui, dešreles, kumpį ar šoninę, geriau vartoti kuo rečiau. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ją priskiria kancerogeninėms medžiagoms, o raudoną mėsą rekomenduojama riboti. Taip pat pravartu rečiau rinktis saldžius gėrimus, labai sūrius užkandžius ir dažnai keptą greitąjį maistą. Daugiau informacijos apie mitybą ir vėžio riziką pateikia JAV Nacionalinis vėžio institutas.

Alkoholiui saugaus kiekio vėžio požiūriu nėra

Alkoholis siejamas su keliomis vėžio rūšimis, įskaitant burnos ertmės, kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžį. Todėl „raudonasis vynas dėl sveikatos“ nėra patikima prevencijos strategija. Kuo mažiau alkoholio, tuo geriau, o nevartoti jo visai yra saugiausias pasirinkimas.

Neužmirškite miego, patikrų ir atsargumo su papildais

Pakankamas miegas ir emocinė savijauta svarbūs bendrai sveikatai. Reguliarus dienos ritmas, mažiau ekranų vakare, poilsis ir pagalbos ieškojimas patiriant ilgalaikį stresą gali padėti išlaikyti sveikesnius įpročius. Vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad vien stresas tiesiogiai sukelia vėžį.

Vitaminas D svarbus kaulams ir imuninei sistemai, tačiau papildai nėra universali apsauga nuo vėžio. Tyrimai nerodo, kad vitamino D vartojimas apskritai sumažintų vėžio riziką, todėl papildus verta rinktis tik nustačius trūkumą ar gydytojui rekomendavus. Apie tai išsamiau rašo Nacionalinis vėžio institutas.

Galiausiai svarbios ir profilaktinės patikros, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso bei hepatito B, saugus elgesys saulėje ir gydytojo rekomenduojami tyrimai. Prevencija nėra vienas griežtas planas – tai kasdieniai pasirinkimai, kurie ilgainiui gali sumažinti riziką ir padėti geriau pasirūpinti savo sveikata.

Ryškiaspalvis moliūgas dažnai atsiduria ant stalo rudenį, tačiau jo verta nepamiršti visus metus. Ši daržovė tinka ne tik sriuboms ar pyragams – ji gali praturtinti kasdienę mitybą vitaminais, karotenoidais ir skaidulomis. Būtent todėl moliūgo nauda sveikatai domina ne vien lieknėjančius žmones.

Moliūgas yra palyginti nekaloringas, o jo sudėtyje randama beta karoteno, vitamino A pirmtako, taip pat šiek tiek vitamino C, vitamino E, kalio ir vario. Maistinė vertė priklauso nuo moliūgo rūšies bei paruošimo būdo, tačiau paprastas virtas ar keptas moliūgas išlieka lengvas pasirinkimas.

Ryškus moliūgo privalumas – beta karotenas

Oranžinę moliūgo spalvą suteikia karotenoidai, tarp jų ir beta karotenas. Organizmas dalį šios medžiagos gali paversti vitaminu A, kuris svarbus normaliai regai, imuninei sistemai ir įvairių audinių būklei. Daugiau apie vitamino A vaidmenį galima rasti JAV Nacionalinių sveikatos institutų informacijoje.

Tai nereiškia, kad moliūgas gali pagerinti regėjimą ar pakeisti akių gydytojo rekomendacijas. Vis dėlto įvairios daržovės, kuriose gausu karotenoidų, yra naudinga subalansuotos mitybos dalis.

Skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems

Moliūge esančios skaidulos prisideda prie normalios virškinimo sistemos veiklos. Jos taip pat gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą, todėl moliūgas tinka tiems, kurie nori susidėlioti sotesnius, bet ne per sunkius patiekalus.

Vis dėlto vien moliūgas nėra stebuklingas produktas svoriui mažinti. Daugiausia naudos gausite tada, kai jį derinsite su baltymų šaltiniu ir sveikais riebalais, pavyzdžiui, pupelėmis, lęšiais, natūraliu jogurtu, žuvimi, alyvuogių aliejumi ar riešutais.

Kuo dar gali būti naudingas moliūgas

• Vitaminas A padeda palaikyti normalią regą ir imuninės sistemos veiklą
• Skaidulos prisideda prie žarnyno veiklos ir sotumo jausmo
• Kalis svarbus normaliai raumenų veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui
• Moliūgas suteikia patiekalams spalvos, skonio ir tūrio be didelio kalorijų kiekio

Kalis maiste gali būti naudingas kraujospūdžio kontrolei, ypač kai mityboje netrūksta daržovių ir kartu ribojamas per didelis druskos kiekis. Apie kalio ir kraujospūdžio ryšį plačiau rašo Amerikos širdies asociacija.

Kaip moliūgą paruošti, kad jis būtų naudingesnis

Beta karotenas priklauso riebaluose tirpioms medžiagoms, todėl jo pasisavinimui gali būti palanku moliūgą valgyti su nedideliu kiekiu riebalų. Tinka alyvuogių aliejus, avokadas, sėklos ar riešutai.

Kasdienėje virtuvėje moliūgą galima kepti orkaitėje, dėti į troškinius, košes, sriubas ar trintas užtepėles. Geras derinys – keptas moliūgas su avinžirniais, pupelėmis arba lęšiais. Taip pat verta išbandyti moliūgų tyrę be pridėtinio cukraus.

Perkant konservuotą produktą svarbu atskirti paprastą moliūgų tyrę nuo saldinto įdaro pyragui. Pastarajame dažnai būna pridėta cukraus, todėl tai jau visai kitas pasirinkimas.

Jeigu sergate inkstų liga ar vartojate vaistus, galinčius keisti kalio kiekį kraujyje, dėl didesnio kalio turinčių produktų kiekio verta pasitarti su gydytoju. Visiems kitiems moliūgas gali būti paprastas ir skanus būdas į lėkštę įtraukti daugiau daržovių.

Pigmentinės dėmės retai išnyksta per kelias dienas. Jas gali paskatinti saulė, buvę spuogai, odos sudirgimas, hormonų pokyčiai ar net per agresyvi kosmetika. Todėl veiksmingiausia namų priežiūra prasideda ne nuo stipriausio kremo, o nuo priežasties paieškos ir kasdienių įpročių.

Dermatologai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis siekiant šviesesnių dėmių yra apsauga nuo saulės. Amerikos dermatologijos akademija taip pat nurodo, kad dėmių priežiūra priklauso nuo jų kilmės, todėl vienas produktas netinka visiems atvejams.

Kasdienė apsauga nuo naujų patamsėjimų

1. Naudokite plataus spektro SPF

Rinkitės plataus spektro apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių, kurios SPF yra ne mažesnis kaip 30. Tepkite priemonę kiekvieną rytą, net jei diena apsiniaukusi, o būnant lauke atnaujinkite maždaug kas dvi valandas arba po maudynių ir gausaus prakaitavimo.

2. Išbandykite tonuotą kremą nuo saulės

Jeigu vargina melazma ar po uždegimo likusios dėmės, naudingas gali būti tonuotas kremas su geležies oksidais. Tokia priemonė padeda apsisaugoti ne tik nuo ultravioletinių spindulių, bet ir nuo matomos šviesos, kuri kai kuriems žmonėms taip pat paryškina pigmentaciją.

3. Naudokite skrybėlę ir akinius nuo saulės

Kremas nėra vienintelė apsauga. Platūs galvos apdangalai, akiniai ir pavėsis sumažina tiesioginį saulės poveikį veido odai.

4. Venkite soliariumų

Dirbtiniai ultravioletiniai spinduliai gali skatinti naujų dėmių atsiradimą ir paryškinti jau esančias. Įdegis problemos neišsprendžia, tik laikinai pakeičia odos spalvą.

Švelnesnė rutina, kuri neprovokuoja dėmių

5. Prauskite odą švelniu prausikliu

Agresyvus muilas, stiprus šveitimas ar dažnas odos trynimas gali sukelti sudirgimą. O uždegimas neretai palieka dar daugiau patamsėjimų, ypač jautresnėje ar tamsesnio fototipo odoje.

6. Kasdien drėkinkite odą

Drėkinamasis kremas padeda palaikyti odos barjerą ir sumažina tempimą bei šerpetojimą. Rinkitės bekvapes priemones, ypač jei oda linkusi rausti ar perštėti.

7. Nenaudokite kelių stiprių veikliųjų medžiagų iš karto

Retinolis, rūgštys ir šviesinamieji serumai gali būti naudingi, tačiau pradėjus viską vienu metu padidėja sudirgimo rizika. Į rutiną įtraukite po vieną naują produktą ir stebėkite odos reakciją.

8. Atlikite jautrumo testą

Prieš tepdami naują priemonę ant viso veido, išbandykite ją mažame odos plote. Jei atsiranda stiprus paraudimas, deginimas, niežulys ar bėrimas, produktą nuplaukite ir jo nenaudokite.

9. Nelupinėkite spuogų ir šašelių

Mechaninis spaudymas pažeidžia odą ir didina po uždegimo liekančių tamsių dėmelių tikimybę. Spuogų priežiūra šiuo atveju yra ir pigmentacijos prevencija.

10. Atsisakykite citrinos, sodos ir dantų pastos eksperimentų

Šios priemonės nėra patikimas būdas suvienodinti odos atspalvį. Jos gali sukelti cheminį sudirgimą, o po jo dėmės kartais tampa dar ryškesnės.

Veikliosios medžiagos, kurias verta rinktis atsargiai

11. Vitaminas C

Vitamino C turintys serumai dažnai naudojami siekiant skaistesnės odos ir tolygesnio atspalvio. Pradėkite nuo mažesnės koncentracijos ir priemonę naudokite pagal gamintojo instrukciją.

12. Azelaino rūgštis

Ji gali būti naudinga, kai pigmentacija susijusi su spuogais ar odos uždegimu. Jautriai odai pradžioje pakanka naudoti rečiau, pavyzdžiui, kelis vakarus per savaitę.

13. Niacinamidas

Šis ingredientas dažnai pasirenkamas dėl odos barjerą palaikančių savybių. Jis gali tikti tiems, kuriems stipresnės rūgštys ar retinoidai sukelia diskomfortą.

14. Glikolio ar kitos kosmetinės rūgštys

Rūgštys padeda pašalinti dalį suragėjusių ląstelių, tačiau per dažnas jų naudojimas gali suerzinti odą. Nenaudokite jų ant pažeistos, nudegusios ar stipriai paraudusios odos.

15. Retinolis

Retinolis gali būti įtraukiamas į vakaro rutiną, tačiau jį reikia pradėti naudoti pamažu. Amerikos dermatologijos akademija pabrėžia, kad sudirgimas pats gali paskatinti tamsių dėmių atsiradimą, todėl svarbu nepersistengti. Retinoidai netinka nėštumo metu, o dėl jų naudojimo žindant verta pasitarti su gydytoju.

Kada priežiūros namuose nepakanka

Dėmių šviesėjimas užtrunka. Kai kurios po spuogų ar sudirgimo likusios dėmės blunka kelis mėnesius, o gilesnė pigmentacija gali išlikti dar ilgiau. Jei po kelių mėnesių nuoseklios priežiūros pokyčio nėra, verta kreiptis į dermatologą.

Specialisto apžiūra ypač svarbi tada, kai dėmė greitai keičiasi, didėja, turi nelygius kraštus, kelias spalvas, kraujuoja, niežti ar pradeda šlapiuoti. Ne kiekvienas patamsėjimas yra paprasta pigmentinė dėmė, todėl prieš pradedant intensyvų šviesinimą pirmiausia reikia įsitikinti, kas tiksliai jį sukėlė.

Namų priežiūros tikslas nėra balinti odą, o sumažinti naujų patamsėjimų tikimybę ir padėti atspalviui palaipsniui tapti tolygesniam. Švelni rutina, kasdienė apsauga nuo saulės ir kantrybė čia veikia geriau nei staigūs eksperimentai.