Pradžia Tinklaraštis

Nedėkite kiaulienos tiesiai į orkaitę: trumpas apkepimas miltuose pakeičia visą patiekalą

Rūta Mickevičienė
-
0
Nedėkite kiaulienos tiesiai į orkaitę: trumpas apkepimas miltuose pakeičia visą patiekalą

Norite sočių pietų, kuriems nereikėtų ruošti atskiro garnyro? Kiauliena su bulvėmis orkaitėje – klasikinis pasirinkimas, kai vienoje keptuvėje susijungia minkšta mėsa, bulvės, svogūnai ir kvapnūs prieskoniai.

Šiam patiekalui naudojama liesesnė kiauliena, kuri pirmiausia trumpai apkepama miltuose, o vėliau kartu su bulvėmis baigiama ruošti orkaitėje. Sultinys padeda bulvėms suminkštėti, o kepimo popieriumi pridengtas patiekalas išlieka sultingas.

Ingredientai 3 porcijoms

  • 500 g liesos kiaulienos, pavyzdžiui, kumpio, mentės arba nugarinės
  • 800 g bulvių
  • 100 g svogūnų
  • 2 šaukštai kvietinių miltų
  • 4 šaukštai augalinio aliejaus
  • 1 arbatinis šaukštelis Provanso arba Viduržemio jūros žolelių mišinio
  • Druskos
  • Saldžiosios paprikos
  • Maltų juodųjų pipirų
  • 1 stiklinė vištienos arba mėsos sultinio

Gaminimo eiga

1. Kiaulieną supjaustykite maždaug 1,5 cm storio gabalėliais. Nupjaustykite plėveles ir stambesnes gyslas, tačiau ploną riebalų sluoksnį galima palikti, kad mėsa būtų sultingesnė. Kiekvieną gabalėlį uždenkite maistine plėvele ir lengvai išmuškite iš abiejų pusių.

2. Mėsą pagardinkite druska, saldžiąja paprika ir maltais juodaisiais pipirais. Prieskonius lengvai įtrinkite į kiaulieną, tada kiekvieną gabalėlį apvoliokite kvietiniuose miltuose.

3. Plačioje, storadugnėje keptuvėje įkaitinkite augalinį aliejų. Sudėkite miltuose apvoliotą mėsą ir apkepkite iš abiejų pusių, kol paviršius lengvai apskrus. Kiekvienai pusei pakaks maždaug 2-3 minučių.

4. Svogūnus supjaustykite plonais žiedais. Pusę svogūnų išdėliokite ant apkepusios mėsos, dalį jų galima pakišti ir po kiaulienos gabalėliais. Viską pabarstykite Provanso žolelėmis ir dar šiek tiek saldžiosios paprikos.

5. Bulves nulupkite ir supjaustykite plonais griežinėliais. Sudėkite jas į dubenį, suberkite likusius svogūnus, pagardinkite druska ir apšlakstykite aliejumi. Gerai išmaišykite, kad aliejus pasiskirstytų ant visų bulvių griežinėlių.

6. Bulves sluoksniuodami išdėliokite ant mėsos. Griežinėlius klokite vieną ant kito, kad susidarytų keli tvarkingi sluoksniai. Viršų pabarstykite Provanso žolelėmis, paprika ir maltais juodaisiais pipirais.

7. Į keptuvę įpilkite stiklinę vištienos arba mėsos sultinio. Patiekalą uždenkite kepimo popieriumi, palikdami nedidelę angą garams pasišalinti. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 1 valandą.

Kaip išgauti gražesnį paviršių

Likus maždaug 5 minutėms iki kepimo pabaigos, kepimo popierių galima nuimti. Jei orkaitėje yra grilio funkcija, ją galima trumpam įjungti, kad bulvės gražiau apskrustų.

Norint sodresnio skonio, tuo pačiu metu galima užberti šiek tiek tarkuoto sūrio. Jis išsilydys ir suteiks patiekalui auksinį paviršių, tačiau šis priedas nėra būtinas.

Su kuo patiekti šį patiekalą

Kiauliena su bulvėmis orkaitėje skaniausia patiekta karšta. Į lėkštę dėkite mėsos gabalėlį ir dalį minkštų, prieskoniais pagardintų bulvių.

Šalia tiks marinuotos daržovės arba rauginti kopūstai. Jie suteiks patiekalui gaivumo ir malonios rūgštelės, ypač jei mėsa buvo ruošta su šiek tiek riebesniu gabalėliu.

Praktinės pastabos gaminant

  • Jei naudojate labai liesą kiaulieną, nepalikite jos keptuvėje per ilgai, kad mėsa neišsausėtų.
  • Bulves pjaustykite kuo vienodesnio storio, kad jos iškeptų tolygiai.
  • Kepimo popierius neturėtų visiškai sandariai uždengti keptuvės, nes garams reikia angos.
  • Sultinį galima rinktis pagal tai, kokį skonį norite suteikti patiekalui.

Šis patiekalas patogus tuo, kad mėsa ir garnyras ruošiami kartu. Todėl kiauliena su bulvėmis orkaitėje tinka tiek įprastiems pietums, tiek tada, kai norisi sočiai pamaitinti šeimą be kelių atskirų puodų ir keptuvių.

Rudens derlius į lėkštę atneša daugiau nei spalvų - nuo beta karoteno iki skaidulų

Justinas Rimkevičius
-
0
Rudens derlius į lėkštę atneša daugiau nei spalvų - nuo beta karoteno iki skaidulų

Atėjus rudeniui, lėkštėje atsiranda daugiau obuolių, kriaušių, moliūgų, saldžiųjų bulvių, brokolių ir briuselinių kopūstų. Sezoniniai rudens produktai ne tik paįvairina meniu, bet ir suteikia organizmui svarbių maistinių medžiagų.

Gera žinia ta, kad dėl jų nereikia iš esmės keisti mitybos. Rudens derlių galima įmaišyti į įprastas sriubas, košes, salotas, makaronų patiekalus ar troškinius.

Rudens spalvos palankios imuninei sistemai

Moliūguose, žieminiuose moliūguose ir saldžiosiose bulvėse gausu beta karoteno. Organizmas jį paverčia vitaminu A, kuris svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai ir gleivinių būklei.

Brokoliai ir briuseliniai kopūstai suteikia vitamino C. Šis vitaminas ir beta karotenas veikia kaip antioksidantai bei padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai norisi daugiau dėmesio skirti organizmo atsparumui.

Į rudens meniu taip pat verta dažniau įtraukti grybus. Juose yra beta gliukanų ir kitų polisacharidų, kurie siejami su normalios imuninės sistemos veiklos palaikymu.

Skaidulos palankios žarnynui

Obuoliai, kriaušės, saldžiosios bulvės ir briuseliniai kopūstai yra geri skaidulų šaltiniai. Viena porcija gali suteikti maždaug 4-7 gramus skaidulų, priklausomai nuo produkto ir porcijos dydžio.

Skaidulos palaiko virškinimo sistemos veiklą, padeda užtikrinti reguliarų tuštinimąsi ir leidžia ilgiau jaustis sotiems. Dėl to maistas, kuriame jų netrūksta, gali būti naudingas planuojant sotesnius, bet subalansuotus patiekalus.

Obuolių, kriaušių ir saldžiųjų bulvių nereikėtų skubėti lupti, jei jų odelė gerai nuplauta ir tinkama valgyti. Daugiau skaidulų gausite būtent palikę ją. Obuoliuose ir kriaušėse taip pat yra pektino – tirpiosios skaidulos, kurią fermentuoja žarnyno bakterijos.

Šio proceso metu susidaro trumposios grandinės riebalų rūgštys. Jos prisideda prie žarnyno gleivinės būklės palaikymo, o sveikas žarnynas svarbus ir normaliai imuninės sistemos veiklai.

Daugiau spalvų reiškia įvairesnį meniu

Sezoniniai rudens produktai padeda į kasdienį meniu įtraukti daugiau skirtingų augalinių produktų. Obuoliai ir kriaušės suteikia natūralaus saldumo, moliūgas bei saldžiosios bulvės tinka sotiems patiekalams, o spanguolės, brokoliai ir burokėlių lapai suteikia ryškesnį skonį bei spalvą.

Įvairesnė mityba leidžia gauti platesnį vitaminų, mineralų ir skaidulų derinį. Be to, skirtingi augaliniai produktai maitina nevienodas žarnyno bakterijas, todėl platesnis pasirinkimas palankus ir žarnyno mikrobiotos įvairovei.

Sezoninės daržovės ir vaisiai kai kuriuo metų laiku taip pat būna lengviau prieinami ir pigesni. Tai praktiškas būdas pagerinti mitybą neperkant brangių ar egzotiškų produktų.

Įprastiems patiekalams pakanka kelių pakeitimų

Naujų receptų ieškoti nebūtina. Rudens derlių galima pritaikyti prie tų patiekalų, kuriuos šeima ir taip mėgsta.

  • Supjaustytą obuolį ar kriaušę įmaišykite į jogurtą, varškę ar avižinę košę.
  • Spanguolių berkite į salotas, košes arba natūralų jogurtą.
  • Moliūgą ar sviestinį moliūgą įmaišykite į makaronų patiekalus, sriubas ar apkepus.
  • Rudens daržoves kepkite orkaitėje su alyvuogių aliejumi ir mėgstamais prieskoniais.
  • Burokėlių lapus trumpai patroškinkite su česnaku ir patiekite kaip garnyrą.

Naudinga išnaudoti visą augalą, kai tai saugu ir tinkama. Moliūgų sėklas galima paskrudinti ir valgyti kaip traškų užkandį, o lapines daržovių dalis panaudoti sriuboms, troškiniams ar garnyrui.

Rudens produktai neturi apsiriboti salotomis

Sezoniniai rudens produktai lengvai tampa sočių ir jaukių patiekalų dalimi. Saldžiosios bulvės tinka kepti, trinti į sriubą ar patiekti su daržovėmis, o moliūgas gali suteikti kremiškumo makaronų padažui.

Rinkdamiesi skirtingų spalvų daržoves ir vaisius, paprastai praplečiate ir gaunamų maistinių medžiagų įvairovę. Svarbiausia ne vienas ypatingas produktas, o reguliarus skirtingų augalinių produktų derinimas įprastuose patiekaluose.

Cukinijų blynelių paslaptis – ne pienas: šie produktai suteikia minkštumo bei traškumo

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Cukinijų blynelių paslaptis – ne pienas: šie produktai suteikia minkštumo bei traškumo

Kai cukinijų namuose prisikaupia daugiau, nei spėjate sunaudoti, verta išbandyti šį paprastą receptą. Cukinijų blyneliai su varške ir avižiniais dribsniais yra minkšti viduje, gražiai apskrunda išorėje, o varškė masei suteikia sodresnį skonį.

Šiam patiekalui nereikės nei pieno, nei vandens. Cukinija pati išskirs pakankamai drėgmės, o greitai paruošiami avižiniai dribsniai ją sugers ir padės masei sutirštėti. Iš nurodyto kiekio išeina maždaug 2 porcijos.

Ingredientai blyneliams

  • 300 g cukinijos minkštimo be sėklų
  • 70 g varškės
  • 1 kiaušinis
  • 50 g greitai paruošiamų avižinių dribsnių
  • druskos
  • mėgstamų prieskonių
  • aliejaus kepti

Jeigu naudojate didelę, pernokusią cukiniją, ją nulupkite ir išskobkite sėklas kartu su minkšta sėklų dalimi. Tešlai rinkitės tik tvirtesnį minkštimą. Jauną cukiniją galima paruošti paprasčiau – pašalinti tik galus.

Gaminimo eiga

  1. Paruoškite cukiniją. Sutarkuokite ją stambia tarka. Jeigu cukinija labai vandeninga, papildomai jos nespauskite, nes recepte svarbu išsiskyrusi drėgmė, kurią vėliau sugers avižiniai dribsniai.
  2. Sumaišykite pagrindinius ingredientus. Į tarkuotą cukiniją sudėkite varškę ir įmuškite kiaušinį. Viską gerai išmaišykite, kad varškė tolygiai pasiskirstytų masėje. Jeigu varškė rūgštesnė, galima įberti mažą žiupsnelį geriamosios sodos, tačiau tai nėra būtina.
  3. Pagardinkite tešlą. Suberkite druską ir pasirinktus prieskonius. Šiam patiekalui ypač tinka džiovinti krapai, pipirai, kalendra, kmynai ar česnakinė druska. Prieskonių kiekį reguliuokite pagal savo skonį.
  4. Įmaišykite avižinius dribsnius. Masę palikite maždaug 7-10 minučių pastovėti, kad dribsniai sugertų cukinijos sultis. Po šio laiko tešla turėtų tapti tirštesnė ir lipni, bet ne skysta.
  5. Iškepkite blynelius. Keptuvėje gerai įkaitinkite šiek tiek rafinuoto augalinio aliejaus. Tešlą dėkite šaukštu ir formuokite nedidelius blynelius. Kepkite ant vidutinės kaitros, kol viena pusė gražiai apskrus.
  6. Apverskite ir baikite kepti. Atsargiai apverskite blynelius ir apkepkite kitą pusę. Iš viso kepimas trunka apie 6 minutes, maždaug po 3 minutes kiekvienai pusei. Paruoštus blynelius patiekite karštus.

Prie blynelių tiks gaivus padažas

Šie cukinijų blyneliai su varške skanūs ir vieni, tačiau prie jų galima paruošti paprastą padažą. Smulkiai supjaustykite krapų ir kietai virtą kiaušinį, o šviežią agurką sutarkuokite.

Įmaišykite šaukštą majonezo, šaukštelį Dižono garstyčių ir kelis šaukštus grietinės arba tiršto graikiško jogurto. Padažą pasūdykite ir gerai išmaišykite. Jis tiks ne tik blyneliams, bet ir bulvėms ar kitiems nesaldiems patiekalams.

Kaip išsaugoti didesnį kiekį

Jeigu cukinijų blynelių iškepėte daugiau, visiškai atvėsusius galite sudėti į folijos indelius arba sandarų plastikinį indą ir užšaldyti. Tai patogu, kai norisi iš anksto pasiruošti kelioms porcijoms.

Vienoje porcijoje, pagal pateiktą receptą, yra apie 160 kcal, 6 g baltymų, 10 g riebalų ir 11 g angliavandenių. Patiekalas tinka pusryčiams, lengviems pietums ar sočiai vakarienei, ypač patiekiamas su grietine arba graikišku jogurtu.

8 rudens produktai, kuriais verta papildyti Viduržemio jūros dietą

Justinas Rimkevičius
-
0
8 rudens produktai, kuriais verta papildyti Viduržemio jūros dietą

Ruduo į virtuvę atneša produktų, kurie puikiai dera su Viduržemio jūros dieta. Ši mitybos kryptis remiasi daržovėmis, vaisiais, ankštiniais augalais, riešutais, viso grūdo produktais ir alyvuogių aliejumi, todėl spalio derlius tampa puikiu pagrindu maistingiems patiekalams.

Į savaitės pirkinių sąrašą įtraukus kelis sezoninius produktus, meniu galima papildyti skaidulomis, augaliniais baltymais, vitaminais ir įvairiais augaliniais junginiais. Štai 8 pasirinkimai, kuriuos rudenį verta turėti namuose.

Moliūgas tinka ne tik sriubai

Konservuotą moliūgą rinkitės atidžiai. Ant skardinės turėtų būti nurodyta, kad joje yra 100 proc. moliūgo, be pridėtinio cukraus, priedų ar konservantų.

Pusė puodelio tokio moliūgo suteikia beveik 4 gramus skaidulų. Jame taip pat gausu beta karoteno ir kitų antioksidantų. Moliūgą galima dėti į sriubas, košes, makaronų padažą ar kepinius.

Lęšiai suteikia augalinių baltymų

Konservuoti arba išvirti džiovinti lęšiai yra vienas patogiausių būdų į patiekalus įtraukti daugiau augalinių baltymų. Pusėje puodelio virtų lęšių yra apie 9 gramus baltymų ir 8 gramus skaidulų.

Lęšiuose taip pat randama geležies ir polifenolių – augalinių junginių, siejamų su uždegiminių procesų slopinimu. Jie ypač tinka tirštoms sriuboms su morkomis, svogūnais ir moliūgais.

Kriaušės paįvairina rudeninį meniu

Spalis yra vienas tinkamiausių mėnesių kriaušėms. Jas galima valgyti kaip užkandį, įmaišyti į avižinę košę, dėti į salotas arba patiekti kaip desertą.

Kriaušėse yra skaidulų ir įvairių polifenolių, tarp jų – chlorogeno rūgšties, flavonolių bei kavos rūgšties. Stebėjimų ir apžvalgų duomenys kriaušių bei obuolių vartojimą sieja su palankesniais kai kuriais širdies ir medžiagų apykaitos rodikliais, tačiau tai nereiškia, kad vienas vaisius apsaugo nuo ligų.

Grybai padeda sumažinti mėsos kiekį

Grybai suteikia patiekalams sodrų skonį ir sotumo, todėl gali tapti gera raudonos mėsos alternatyva. Juos galima naudoti troškiniuose, makaronų patiekaluose, apkepuose ar sriubose.

Viename epidemiologiniame tyrime didesnis grybų vartojimas buvo susijęs su geresniais kai kurių pažintinių funkcijų rezultatais. Vis dėlto šis ryšys neįrodo priežasties, o ilgalaikiam poveikiui patvirtinti reikia atsitiktinių imčių tyrimų.

Moliūgai, riešutai ir kopūstai

Sviestinis moliūgas. Rudenį jo skonis būna ryškiausias. Ši daržovė suteikia vitamino A, kalio, skaidulų ir karotenoidų. Ją galima kepti orkaitėje, trinti į kreminę sriubą arba naudoti kepiniuose.

Pekano riešutai. Juose yra vitamino E ir nesočiųjų riebalų. Riešutai tinka košėms, salotoms, keptoms daržovėms, makaronų patiekalams ar naminiams energijos rutuliukams.

Briuselio kopūstai. Vienas puodelis virtų briuselio kopūstų suteikia apie 4 gramus skaidulų ir daugiau nei visą rekomenduojamą vitamino C paros normą. Juos galima kepti, smulkinti į salotas, troškinti su askaloniniais svogūnais arba dėti į apkepą.

Granatų sėklos suteikia spalvų ir skaidulų

Granatai rudenį būna sezono metu, o jų sėklos patiekalams suteikia gaivumo ir malonaus traškumo. Pusėje puodelio sėklų yra apie 4 gramus skaidulų.

Raudoną spalvą granatams suteikia antocianinai – augaliniai pigmentai, tiriami dėl sąsajų su uždegiminiais ir kraujagyslių sveikatos rodikliais. Tyrimų apžvalgos rodo galimą palankų poveikį kai kuriems uždegimo žymenims, tačiau rezultatai priklauso nuo produkto formos, kiekio ir tyrimo dalyvių sveikatos.

Šių produktų nebūtina naudoti vienu metu. Pakanka kelis jų kaitalioti su kitomis daržovėmis, vaisiais, ankštiniais augalais ir riešutais. Taip Viduržemio jūros dieta tampa ne griežtu valgiaraščiu, o lanksčiu būdu valgyti įvairiau ir sočiau.

Šaltiniai

Ne tik salotoms pabarstyti: 5 sėklos, kurių naudą lemia ir paruošimas

Justinas Rimkevičius
-
0
Ne tik salotoms pabarstyti: 5 sėklos, kurių naudą lemia ir paruošimas

Sėklos dažnai atsiduria lėkštėje tik kaip salotų puošmena arba užkandis prie televizoriaus. Tačiau nedidelėje jų porcijoje telpa skaidulų, augalinių baltymų, gerųjų riebalų ir įvairių mineralų.

Naudingiausios sėklos nebūtinai yra egzotiškos. Daugiausia naudos galima gauti iš kelių lengvai randamų rūšių – svarbu pasirinkti tinkamą jų formą ir nepamiršti porcijos dydžio.

Linų sėklos geriausiai atsiskleidžia maltos

Linų sėklos išsiskiria augalinėmis omega-3 riebalų rūgštimis, skaidulomis ir baltymais. Dėl skaidulų jos ypač naudingos virškinimui, nes gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi.

Apžvalgų duomenys rodo, kad reguliarus linų sėmenų vartojimas siejamas su nedideliu kraujospūdžio sumažėjimu, ypač tuomet, kai jos vartojamos ilgesnį laiką. Tai nėra vaistų pakaitalas, tačiau linų sėklos gali būti prasminga subalansuotos mitybos dalis.

Visas sėklas organizmui sunkiau suskaidyti, todėl geriau jas sumalti nedidelėmis porcijomis prieš valgant. Maltų linų sėklų galima berti į košę, jogurtą, varškę, glotnučius, salotas ar naminius kepinius. Įprasta orientacinė porcija – 1-2 valgomieji šaukštai per dieną.

Čija suteikia skaidulų ir sugeria skystį

Čija sėklose yra skaidulų, augalinių omega-3 riebalų rūgščių, šiek tiek baltymų ir mineralų. Patekusios į skystį jos išbrinksta ir sudaro gelį, todėl dažnai naudojamos košėms, jogurtui ar čija pudingui.

Čijos poveikio kraujospūdžiui ir cholesterolio rodikliams tyrimų rezultatai nėra visiškai vienodi. Todėl šias sėklas geriausia vertinti paprastai – kaip maistingą skaidulų ir riebalų šaltinį, o ne stebuklingą lieknėjimo produktą.

Sausų čija sėklų nereikėtų suvalgyti dideliu kiekiu ir užgerti vienu gurkšniu. Saugiau jas iš anksto išbrinkinti skystyje arba valgyti nedidelėmis porcijomis, kartu išgeriant pakankamai vandens.

Moliūgų sėklos papildo mineralų racioną

Moliūgų sėklose yra augalinių baltymų, gerųjų riebalų, magnio, cinko ir geležies. Jos tinka kaip sotus užkandis, tačiau taip pat gali praturtinti salotas, košes, sriubas, troškintas daržoves ar naminę granolą.

Geriausia rinktis nesūdytas sėklas. Skrudinimas savaime jų nepaverčia netinkamu produktu, tačiau sūdytos sėklos greitai padidina suvartojamo natrio kiekį. Orientacinė porcija – nedidelė, maždaug 20-30 gramų sauja.

Saulėgrąžos nėra vien užkandis

Įprastos saulėgrąžų sėklos taip pat turi maistinių privalumų. Jose randama vitamino E, augalinių baltymų, gerųjų riebalų ir magnio.

Svarbu tai, kaip jos vartojamos. Didelis pakelis sūdytų, ilgai lukštenamų sėklų reiškia ne tik daugiau kalorijų, bet ir gerokai daugiau druskos. O nedidelė sauja išlukštentų, nesūdytų branduolių gali būti gardus priedas prie salotų, daržovių, košės ar naminės duonos.

Sezamai tinka ne tik patiekalams pabarstyti

Sezamuose yra kalcio, magnio, geležies, cinko, vario ir gerųjų riebalų. Vis dėlto sezamų nereikėtų laikyti pagrindiniu kalcio šaltiniu, nes iš sėklų šį mineralą organizmas pasisavina ne taip lengvai.

Tahini, arba sumaltų sezamų pasta, dažnai yra patogesnė už visas sėklas. Iš jos galima pagaminti paprastą padažą, sumaišius tahini su citrinų sultimis, vandeniu ir česnaku. Toks padažas tinka daržovėms, salotoms, mėsai ar avinžirnių patiekalams.

Porcija svarbesnė už didelį kiekį

Visos sėklos yra gana sočios ir kaloringos, todėl jų nereikia berti saujomis į kiekvieną patiekalą. Dažniausiai pakanka vienos nedidelės porcijos per dieną, o skirtingas rūšis galima kaitalioti.

  • Linų sėklos – 1-2 valgomieji šaukštai, geriausia maltos
  • Čija sėklos – 1-2 valgomieji šaukštai, išbrinkintos arba vartojamos su skysčiu
  • Moliūgų ir saulėgrąžų sėklos – maždaug 20-30 gramų
  • Sezamai arba tahini – 1-2 valgomieji šaukštai

Naudingiausios sėklos nėra vienos rūšies produktas, kurį reikėtų vartoti kaip vaistą. Daug daugiau prasmės turi įvairovė, saikingos porcijos, mažesnis druskos kiekis ir tinkamas paruošimas. Jei į racioną įtraukiate daugiau skaidulų, kartu nepamirškite gerti pakankamai vandens.

Šaltiniai

Burokėliai žiemai ne tik barščiams: 6 ruošiniai, tarp jų - net rubino spalvos uogienė

Rūta Mickevičienė
-
0
Burokėliai žiemai ne tik barščiams: 6 ruošiniai, tarp jų - net rubino spalvos uogienė

Burokėliai dažnai atsiduria stiklainyje tik kaip barščių pagrindas arba vinaigretės dalis. Tačiau iš jų galima paruošti kur kas įvairesnių atsargų: rūgščiai saldžių griežinėlių, aštraus pagardo, tiršto užtepėlio ir net rubino spalvos uogienės.

Šie burokėlių ruošiniai žiemai ypač pravers tada, kai lieka mažesni, pažeisti ar ilgiau nelaikomi šakniavaisiai. Svarbiausia atkreipti dėmesį į laikymą: pirmieji du receptai yra rūgštūs ir skirti konservuoti, o likusius ruošinius saugiau laikyti šaldytuve arba užšaldyti.

Traškūs marinuoti burokėliai

Rūgščiai saldūs, švelniai aštrūs ir maloniai kvepiantys cinamonu bei gvazdikėliais. Burokėlių griežinėliai išlieka tvarkingi, todėl šis ruošinys puikiai tinka prie bulvių, mėsos, silkės ar salotų.

Reikės:

  • apie 3,2 kg burokėlių
  • apie 950 ml 5 proc. acto
  • apie 475 ml vandens
  • apie 400 g cukraus
  • 1,5 arbatinio šaukštelio druskos
  • 4-6 nedidelių svogūnų
  • 1 cinamono lazdelės arba žiupsnelio malto cinamono
  • 4-6 gvazdikėlių

1. Burokėlius nuplaukite, palikite ploną šaknelę ir virkite, kol suminkštės, bet dar išlaikys formą. Atvėsusius nulupkite ir supjaustykite maždaug 5-6 mm griežinėliais, o svogūnus supjaustykite plonais pusžiedžiais.

2. Puode sumaišykite actą, vandenį, cukrų, druską ir prieskonius. Užvirinkite marinatą, sudėkite burokėlius bei svogūnus ir dar kelias minutes pašildykite, kad daržovės prisigertų skonio, bet nesuirtų.

3. Karštus burokėlius išdėliokite į sterilizuotus stiklainius, užpilkite marinatu ir užsukite. Pusės litro bei litro stiklainius apdorokite verdančio vandens vonelėje maždaug 30 minučių, tada apverskite ir atvėsinkite.

Rūgštus burokėlių pagardas su kopūstais

Šiame pagarde daržovių gabalėliai turi likti atskiri, o ne pavirsti vientisa tyre. Krienai suteikia malonaus aštrumo, todėl pagardas ypač tinka prie kiaulienos, dešrelių, kotletų, virtų bulvių ir kietojo sūrio.

Reikės:

  • 1 kg virtų burokėlių
  • 400 g baltagūžių kopūstų
  • 300 g raudonųjų saldžiųjų paprikų
  • 200 g svogūnų
  • 3-4 valgomųjų šaukštų tarkuotų krienų
  • 250 ml 5 proc. acto
  • 150 g cukraus
  • 1 valgomojo šaukšto druskos

1. Burokėlius, kopūstus, paprikas ir svogūnus smulkiai supjaustykite. Daržovės neturėtų pavirsti tyre, nes būtent atskiri gabalėliai suteikia pagardui malonią tekstūrą.

2. Viską sudėkite į puodą, įmaišykite actą, cukrų, druską ir krienus. Užvirinkite bei pavirkite apie 10 minučių, tik retkarčiais pamaišydami.

3. Karštą pagardą sudėkite į mažesnius sterilizuotus stiklainius, užsukite ir apdorokite verdančio vandens vonelėje apie 15 minučių. Atvėsusius stiklainius laikykite vėsioje tamsioje vietoje, o atidarytus perkelkite į šaldytuvą.

Aštrūs burokėliai su krienais

Šiam užkandžiui geriausiai tinka kepti burokėliai, nes juose mažiau vandens ir skonis būna sodresnis. Krienų kiekį reguliuokite atsargiai – šviežiai sutarkuoti jie gali pasirodyti švelnesni, nei bus po kelių valandų.

Reikės:

  • 700 g keptų burokėlių
  • 70-100 g šviežio krieno šaknies
  • 2-3 valgomųjų šaukštų obuolių arba vyno acto
  • 1-2 arbatinių šaukštelių cukraus
  • druskos pagal skonį

1. Burokėlius nulupkite ir smulkiai sutarkuokite arba susmulkinkite trintuvu. Krieną sutarkuokite atskirai.

2. Sumaišykite burokėlius su krienais, actu, cukrumi ir druska. Palikite pastovėti bent pusvalandį, tada dar kartą paragaukite ir sureguliuokite skonį.

Krienus smulkinant saugiau nelaikyti veido arti indo, nes aitrūs garai gali stipriai graužti akis. Pagardą laikykite šaldytuve, o didesnį kiekį galima užšaldyti mažomis porcijomis.

Keptų burokėlių užtepėlė su pomidorais

Tiršta tamsiai raudona užtepėlė tinka ant duonos, prie virtų bulvių, mėsos ar grikių. Ypač gerai ji dera su feta arba kapotais graikiniais riešutais.

Reikės:

  • 1,5 kg burokėlių
  • 400 g svogūnų
  • 600-700 g pomidorų
  • 5-6 česnako skiltelių
  • 70-80 ml aliejaus
  • druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį
  • rūkytos paprikos pagal pageidavimą
  • šiek tiek citrinų sulčių arba acto

1. Burokėlius iškepkite, kol visiškai suminkštės, tada nulupkite. Svogūnus lėtai pakepinkite aliejuje, kol suminkštės ir lengvai pagels.

2. Pomidorus sutrinkite ir atskirai pavirkite, kad pasišalintų perteklinis vanduo. Tada sumaišykite juos su burokėliais, svogūnais, česnakais ir prieskoniais bei susmulkinkite iki norimos tekstūros.

3. Masę dar kartą pakaitinkite, kol taps tiršta. Užtepėlė paruošta, kai perbraukus mentele per puodo dugną likęs takas kurį laiką neužsipildo skysčiu. Laikykite šaldytuve arba užšaldykite.

Rubino spalvos burokėlių uogienė

Burokėlių ir citrusų derinys skamba neįprastai, tačiau apelsinas suteikia aromato, o citrina subalansuoja natūralų daržovės saldumą. Ši uogienė labiausiai atsiskleidžia patiekta su varške, jogurtu, skrebučiais ir sūriu.

Reikės:

  • 500 g burokėlių
  • 400-500 g cukraus
  • 1 nedidelio apelsino
  • pusės arba vienos citrinos
  • 10-15 g šviežio imbiero, jei norisi

1. Burokėlius iškepkite arba išvirkite, nulupkite ir sutarkuokite arba supjaustykite mažais kubeliais. Sudėkite į puodą su cukrumi, apelsino sultimis, trupučiu žievelės, citrinų sultimis ir imbieru.

2. Palikite 20-30 minučių, kad cukrus pradėtų tirpti. Tuomet kaitinkite ant nedidelės ugnies, retkarčiais pamaišydami, kol masė sutirštės.

3. Uogienės tirštumą patikrinkite ant šaltos lėkštelės. Atvėsusi ji dar sutirštės. Laikykite mažais kiekiais šaldytuve arba užšaldykite.

Burokėlių ir obuolių padažas

Rūgštesni obuoliai, imbieras ir garstyčios burokėliams suteikia ryškumo. Padažas tinka prie keptos mėsos, sūrio ir sumuštinių.

Reikės:

  • 800 g keptų burokėlių
  • 400 g rūgštesnių obuolių
  • 150 g svogūnų
  • 20-30 g imbiero
  • 80-100 ml obuolių sidro acto
  • 40-70 g cukraus
  • 1-2 valgomųjų šaukštų garstyčių
  • druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį

1. Svogūnus lengvai pakepinkite, tada sudėkite smulkintus obuolius, burokėlius, tarkuotą imbierą, actą ir cukrų. Troškinkite, kol obuoliai visiškai suminkštės.

2. Masę sutrinkite iki norimos tekstūros. Garstyčias įmaišykite pačioje pabaigoje, trumpai pašildykite ir pagardinkite druska bei pipirais.

Šį padažą geriausia ragauti ne vieną, o kartu su mėsa arba sūriu. Dėl acto jis savaime netampa saugus laikyti kambario temperatūroje, todėl laikykite šaldytuve arba šaldiklyje.

Renkantis burokėlių ruošinius žiemai, svarbiausia nebandyti visų jų laikyti vienodai. Rūgščiai paruošti konservai gali keliauti į spintelę pagal recepto nurodymus, o tirštesni daržovių mišiniai, padažai ir uogienė turėtų būti laikomi šaltai.

Vakarykštė vištiena puikiai tiks šiai sriubai: sotūs pietūs per 20 minučių

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Vakarykštė vištiena puikiai tiks šiai sriubai: sotūs pietūs per 20 minučių

Vištienos sriuba su žaliaisiais žirneliais tiks tomis dienomis, kai norisi šilto, sotaus ir daug laiko nereikalaujančio patiekalo. Šiam receptui patogu panaudoti iš anksto išvirtą arba keptą vištieną ir jau paruoštą sultinį.

Į sriubą dedami įprasti produktai: bulvės, morkos, svogūnas, vištiena ir žalieji žirneliai. Konservuoti žirneliai sriubą praturtina iš karto, o naudojant šaldytus jų prieš verdant nereikia ilgai ruošti.

Ingredientai

  • 300 g virtos arba keptos vištienos
  • 1 l vištienos sultinio
  • 200 g konservuotų arba šaldytų žaliųjų žirnelių
  • 1 svogūnas
  • 1 morka
  • 3 vidutinio dydžio bulvės
  • ½ aitriosios paprikos
  • kelios petražolių šakelės
  • augalinio aliejaus
  • druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį

Gaminimo eiga

1. Svogūną nulupkite ir supjaustykite mažais kubeliais. Į puodą storu dugnu įpilkite šiek tiek augalinio aliejaus ir jį lengvai įkaitinkite. Sudėkite svogūną ir trumpai pakepinkite, kad jis suminkštėtų.

2. Virtą arba keptą vištieną supjaustykite kubeliais arba suplėšykite plonomis skaidulomis. Sudėkite ją į puodą prie svogūno ir pakepinkite apie 5 minutes, kad mėsa sušiltų ir šiek tiek prisigertų svogūno skonio.

3. Morką nulupkite ir sutarkuokite stambia tarka. Suberkite ją į puodą prie vištienos ir svogūno. Viską dar kelias minutes pakepinkite ant nedidelės kaitros, kol morka pradės minkštėti.

4. Bulves nulupkite ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Aitriąją papriką perpjaukite, išimkite sėklas bei vidinę dalį ir smulkiai sukapokite. Jei nemėgstate aštrumo, papriką galite pakeisti saldžiąja arba jos visai nedėti.

5. Į puodą sudėkite bulves, aitriąją papriką ir žaliuosius žirnelius. Jei naudojate šaldytus žirnelius, prieš gamindami išimkite juos iš šaldiklio ir trumpam palikite kambario temperatūroje.

6. Supilkite karštą vištienos sultinį. Jei jo neturite, galite naudoti karštame vandenyje ištirpintą 1-2 sultinio kubelius. Sriubą užvirinkite, pasūdykite, uždenkite puodą ir virkite ant nedidelės kaitros apie 10-15 minučių, kol bulvės taps minkštos.

7. Petražoles smulkiai sukapokite ir suberkite į sriubą likus maždaug 2 minutėms iki virimo pabaigos. Paragaukite ir, jei reikia, papildomai įberkite druskos arba juodųjų pipirų. Patiekite karštą.

Kaip patiekti sriubą

Ši vištienos sriuba su žirneliais skani pati savaime, tačiau prie jos tinka ir keli paprasti priedai. Patiekite ją su šviežia balta duona, traškiais skrebučiais arba minkštu lavašu.

Jei mėgstate ryškesnį skonį, į dubenėlį galima įberti šiek tiek papildomų juodųjų pipirų arba smulkintų šviežių petražolių. Aitrioji paprika suteiks sriubai šilumos, tačiau jos kiekį lengvai pritaikysite pagal savo skonį.

Patogūs ingredientų pakeitimai

Šiam receptui tinka ne tik virta vištiena. Galite panaudoti ir vakarykštę keptą vištieną, ją supjaustydami arba suplėšydami į mažesnius gabalėlius. Taip pat galima rinktis konservuotus arba šaldytus žirnelius.

Sultinį patogu išsivirti iš anksto ir laikyti porcijomis. Atskirai užšaldyta virta vištiena bei sultinys praverčia tada, kai norisi greitų pietų, o vištienos sriuba su žirneliais paruošiama be ilgo pasiruošimo.

Bulguras cholesterolio kontrolei suteikia 6g skaidulų ir greitai suminkštėja

Justinas Rimkevičius
-
0
Bulguras cholesterolio kontrolei suteikia 6g skaidulų ir greitai suminkštėja

Kai mityba norime pasirūpinti cholesterolio kiekiu, pirmiausia dažnai pagalvojame apie avižas. Tačiau bulguras taip pat gali būti praktiškas pasirinkimas, ypač jei norisi daugiau įvairovės lėkštėje.

Šios kruopos sočios, turi nemažai skaidulų, o paruošiamos gerokai greičiau nei daugelis kitų viso grūdo produktų. Bulguras nėra gydymas ir nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, tačiau gali tapti širdžiai palankesnės mitybos dalimi.

Bulguras išlaiko viso grūdo vertę

Bulguras gaminamas iš kietųjų kviečių, kurie iš pradžių apverdami garuose arba vandenyje, išdžiovinami ir susmulkinami. Nors tai yra apdorotas produktas, jame išlieka visos grūdo dalys, todėl jis priskiriamas viso grūdo produktams.

Viename puodelyje išvirto bulguro yra apie 116 kalorijų, 26 gramai angliavandenių, 6 gramai skaidulų ir daugiau nei 4 gramai baltymų. Riebalų jame nėra, be to, gaunama šiek tiek geležies, magnio ir fosforo. Tiesa, tokioje porcijoje yra apie 307 miligramai natrio, todėl sūrumą dažniausiai lemia ne pats bulguras, o papildomi priedai arba sultinys.

Skaidulos svarbios ir cholesterolio kiekiui

Bulgure yra dviejų rūšių skaidulų: tirpiųjų ir netirpiųjų. Tirpiosios skaidulos virškinamajame trakte sugeria vandenį ir sudaro į gelį panašią masę. Ji gali prisijungti dalį tulžies rūgščių, kurios padeda virškinti riebalus.

Kai šios medžiagos pašalinamos iš organizmo, kepenims reikia panaudoti daugiau cholesterolio naujoms tulžies rūgštims pagaminti. Dėl šio mechanizmo tirpiosios skaidulos siejamos su cholesterolio kiekio mažėjimu. Vis dėlto bulguro poveikis priklauso nuo visos mitybos, porcijų, fizinio aktyvumo ir kitų sveikatos veiksnių.

Netirpiosios skaidulos daugiausia prisideda prie žarnyno veiklos. Jos didina maisto tūrį ir padeda palaikyti reguliaresnį tuštinimąsi. Didesnis skaidulų kiekis taip pat gali padėti ilgiau jaustis sotiems.

Augaliniai baltymai keičia įprastą garnyrą

Vienas puodelis išvirto bulguro suteikia daugiau nei 4 gramus baltymų. Tai nėra toks didelis kiekis kaip mėsoje ar ankštiniuose produktuose, tačiau bulguras gali papildyti bendrą augalinio maisto racioną.

Renkantis daugiau augalinių baltymų, dažnai sumažėja sočiųjų riebalų, kurių gausu kai kuriuose gyvūninės kilmės produktuose, vartojimas. Todėl bulguras cholesterolio kontrolei naudingiausias ne kaip vienas stebuklingas produktas, o kaip dalis meniu, kuriame yra daugiau daržovių, ankštinių augalų, riešutų ir viso grūdo produktų.

Paruošti galima vos per kelias minutes

Bulguro privalumas tas, kad jis jau būna iš dalies termiškai apdorotas. Smulkesnės kruopos dažniausiai suminkštėja per 5-10 minučių verdant arba per 10-15 minučių užpylus karštu vandeniu. Stambesnėms rūšims gali prireikti daugiau laiko.

  • Smulkus bulguras tinka salotoms, tabulei ir greitam garnyrui.
  • Vidutinio stambumo kruopos dera su daržovėmis ir keptais grybais.
  • Stambus bulguras gali pakeisti ryžius ar bolivinę balandą.

Smulkų bulgurą galima užpilti karštu vandeniu santykiu maždaug vienas puodelis kruopų ir vienas puodelis vandens. Stambesnėms kruopoms dažniausiai reikia dviejų puodelių vandens. Kai bulguras suminkštėja, jį pakanka papurenti šakute.

Nuo salotų iki saldaus pusryčių dubenėlio

Lengviausias būdas bulgurą įtraukti į meniu – pakeisti juo ryžius, kuskusą ar kitą įprastą garnyrą. Jis puikiai dera su petražolėmis, mėtomis, citrinų sultimis, svogūnais ir alyvuogių aliejumi. Toks derinys primena tabulę ir tinka prie daržovių ar kepto baltymų šaltinio.

Šias kruopas galima ruošti ir kaip sotų dubenėlį. Į jas įmaišykite keptų ar šviežių daržovių, pupelių, avokado ir įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus. Skoniui tiks raudonėlis, česnakas ir bazilikas, o kitokiam variantui galima rinktis kalendrą, cinamoną ar šafraną.

Bulguras tinka ne tik sūriems patiekalams. Išvirtas kruopas galima patiekti su vaisiais ir riešutais arba iš jų išvirti saldžią košę. Taip vienas paprastas viso grūdo produktas lengvai prisitaiko prie skirtingų valgymų ir padeda į meniu įtraukti daugiau skaidulų.

Infekcijos susijusios su 12 proc. vėžio atvejų, tačiau dalies riziką galima sumažinti

Justinas Rimkevičius
-
0
Infekcijos susijusios su 12 proc. vėžio atvejų, tačiau dalies riziką galima sumažinti

Maždaug 1 iš 8 naujų vėžio atvejų pasaulyje siejamas su infekcijomis. Tai reiškia, kad su infekcijomis susijęs vėžys nėra reta ar tik tam tikriems regionams būdinga problema.

Nauja pasaulinė analizė parodė, kurios infekcijos sudaro didžiausią dalį šių atvejų ir kokios prevencijos priemonės gali padėti sumažinti riziką. Tarp svarbiausių būdų išskiriami skiepai, tyrimai ir laiku pradėtas infekcijų gydymas.

Infekcijos susijusios su milijonais vėžio atvejų

Analizuodami 2024 metų vėžio statistikos duomenis, mokslininkai apskaičiavo, kad su infekcijomis buvo susiję apie 2,3 milijono naujų vėžio atvejų. Tai sudaro maždaug 12 proc. visų pasaulyje diagnozuotų atvejų.

Buvo vertintos 12 infekcijų ir 37 jų sąsajos su skirtingomis vėžio rūšimis. Analizė rėmėsi jau surinktais duomenimis, todėl ji neįrodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vėžį tiesiogiai sukėlė tam tikra infekcija. Vis dėlto rezultatai leidžia įvertinti bendrą pasaulinį šios problemos mastą.

Didžiausia su infekcijomis susijusių vėžio atvejų dalis teko Rytų Azijai – apie 42 proc. Mažų ir vidutinių pajamų šalyse užfiksuota maždaug 77 proc. visų tokių atvejų, o Šiaurės Amerikoje infekcijos buvo susijusios su maždaug 5 proc. vėžio diagnozių.

Didžiausią naštą sudaro kelios infekcijos

Ne visos infekcijos vienodai susijusios su vėžio rizika. Didžiausią reikšmę turėjo šios:

  • Helicobacter pylori siejama su maždaug 760 tūkst. atvejų. Beveik visi jie buvo skrandžio vėžio atvejai. Ši bakterija taip pat gali sukelti opas ir ilgalaikį skrandžio gleivinės uždegimą.
  • Žmogaus papilomos virusas, arba ŽPV, susietas su maždaug 750 tūkst. atvejų. Į šį skaičių įtraukti visi maždaug 600 tūkst. gimdos kaklelio vėžio atvejų, taip pat gerklės, išangės ir varpos vėžio atvejai.
  • Hepatito B virusas siejamas su maždaug 360 tūkst. atvejų, daugiausia – kepenų vėžiu.
  • Hepatito C virusas susietas su maždaug 160 tūkst. atvejų, taip pat pirmiausia – kepenų vėžiu.
  • Epstein-Barr virusas siejamas su apie 260 tūkst. atvejų. Jis gali sukelti mononukleozę, tačiau šiuo metu nėra vakcinos ar patvirtinto būdo, kuris specialiai užkirstų kelią šio viruso sukeliamoms vėžio formoms.

ŽPV tipai 16 ir 18 pasaulyje lemia beveik tris ketvirtadalius gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tuo metu ŽIV, silpnindamas imuninę sistemą, didina jautrumą kitiems infekcijų sukeliamiems vėžiams. Ši analizė buvo viena pirmųjų pasauliniu mastu, į kurią įtrauktas ir ŽIV.

Prevencija prasideda nuo skiepų ir tyrimų

ŽPV vakcina rekomenduojama paaugliams prieš galimą užsikrėtimą. Vėliau taip pat taikoma pasivijimo vakcinacija, dažniausiai iki 26 metų, o kai kuriems suaugusiesiems dėl skiepų galimybės verta pasitarti su gydytoju iki 45 metų.

Gimdos kaklelio patikra paprastai pradedama nuo 21 metų. ŽPV ir citologiniai tyrimai padeda aptikti pakitimus dar prieš jiems išsivystant į vėžį, todėl patikros nereikėtų atidėlioti net tada, kai nejaučiama jokių simptomų.

Hepatito B ir C tyrimus rekomenduojama atlikti visiems suaugusiesiems bent kartą. Hepatito B galima išvengti skiepais, o hepatitas C šiandien yra išgydomas, todėl ankstyvas infekcijos nustatymas turi didelę reikšmę.

Kada verta pasitikrinti dėl H. pylori

Į gydytoją dėl H. pylori tyrimo verta kreiptis, jei nuolat skauda skrandį, dažnai vargina nevirškinimas, anksčiau buvo skrandžio opa arba artimas giminaitis sirgo skrandžio vėžiu. Nustačius infekciją, gydymui paprastai skiriamas antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų derinys.

Infekcijų riziką taip pat mažina prezervatyvų naudojimas. Žmonėms, kuriems kyla didesnė ŽIV rizika, gydytojas gali pasiūlyti profilaktinį gydymą PrEP.

Su infekcijomis susijęs vėžys ne visada priklauso nuo vieno veiksnio, tačiau dalį rizikos galima valdyti. Skiepai, tinkami tyrimai ir laiku pradėtas gydymas yra konkretūs žingsniai, kuriuos verta aptarti su šeimos gydytoju.

Ramunėlių arbatos puodelį vakare išgerkite likus maždaug valandai iki miego

Justinas Rimkevičius
-
0
Ramunėlių arbatos puodelį vakare išgerkite likus maždaug valandai iki miego

Puodelis šiltos arbatos vakare daugeliui tapo maloniu ženklu, kad diena baigiasi. Tačiau jei renkatės ramunėlių arbatą miegui, svarbus ne tik pats gėrimas, bet ir laikas, kada jį išgeriate.

Vienos „stebuklingos“ valandos nėra, tačiau praktiška ramunėlių arbatą išgerti likus maždaug 60 minučių iki miego. Taip vakaro rutina gali prasidėti anksčiau, o prieš pat atsigulant nereikės papildomai keltis į tualetą.

Valanda prieš miegą – patogus pasirinkimas

Ramunėlių arbatą galima gerti likus vienai ar dviem valandoms iki miego. Tokį laiką patogu pritaikyti prie vakaro ritmo: arbata tampa ne paskutiniu veiksmu prieš atsigulant, o ramios vakaro rutinos pradžia.

Vėlyvas didelis puodelis kai kuriems žmonėms gali sutrikdyti miegą vien dėl skysčių kiekio. Jei naktį dažnai tenka keltis į tualetą, arbatą geriau išgerti šiek tiek anksčiau arba rinktis mažesnį puodelį.

Kas ramunėlėse siejama su atsipalaidavimu

Ramunėlėse yra augalinio junginio apigenino. Jis gali sąveikauti su tam tikrais smegenų receptoriais, susijusiais su nervų sistemos slopinimu ir atsipalaidavimu. Dėl šios priežasties ramunėlių arbata miegui dažnai pasirenkama kaip švelni vakaro ritualo dalis.

Vis dėlto moksliniai duomenys nėra vienodi. Tyrimuose naudoti skirtingi ramunėlių ekstraktai, užpilai ir kiekiai, todėl neaišku, kokia dozė būtų veiksmingiausia. Naujesnė tyrimų apžvalga rado tam tikrų sąsajų su geresne miego kokybe ir retesniais prabudimais, tačiau rezultatai nepatvirtina, kad ramunėlės išsprendžia nemigą ar užtikrina ilgesnį miegą visiems.

Todėl vienas puodelis prieš miegą yra praktiškas būdas išbandyti šį ritualą, bet ne gydomoji dozė. Jei miego sunkumai kartojasi ilgai, vien arbata problemos neišspręs.

Patikrinkite, kas iš tikrųjų yra puodelyje

Gryna ramunėlių arbata natūraliai neturi kofeino. Tačiau prekyboje dažnai siūlomi mišiniai, kuriuose gali būti juodosios ar žaliosios arbatos, matės, kakavos ar kitų stimuliuojančių sudedamųjų dalių.

  • Rinkitės mišinį, kurio sudėtyje nėra kofeino.
  • Patikrinkite, ar ramunėlės nėra tik nedidelė mišinio dalis.
  • Vakare venkite labai saldžių priedų.
  • Jei arbata sukelia diskomfortą, jos negerkite vien dėl vakaro ritualo.

Taip pat svarbu žinoti apie galimas alergines reakcijas. Jų tikimybė didesnė žmonėms, alergiškiems ambrozijoms, chrizantemoms, medetkoms ar kitiems panašiems augalams. Vartojant vaistus, ypač kraują skystinančius ar raminamąjį poveikį turinčius preparatus, dėl ramunėlių reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Arbata veikia geriau kaip visos rutinos dalis

Geresnis miegas retai priklauso nuo vieno gėrimo. Suaugusiesiems paprastai reikia bent septynių valandų miego, o nuolatinis jo trūkumas gali paveikti savijautą, nuotaiką ir sveikatą.

Prieš miegą naudinga sumažinti ekranų naudojimą. Telefonų ir kompiuterių šviesa, taip pat pats įtemptas naršymas gali apsunkinti užmigimą. Vietoje jų galima rinktis knygą, dėlionę, mezgimą ar kitą ramią veiklą.

Prie miego ritmo taip pat prisideda judėjimas ir buvimas lauke. Rytinė natūrali šviesa padeda organizmui geriau derinti vidinį laikrodį su dienos ir nakties ciklu, o reguliarus fizinis aktyvumas palaiko bendrą miego kokybę.

Kada vien arbatos jau neužtenka

Jeigu sunku užmigti, dažnai prabundate arba ryte nepailsite ne vieną savaitę, verta ieškoti priežasties plačiau. Miegą gali trikdyti stresas, kofeinas, alkoholis, vėlyvas valgymas, skausmas, nerimas ar sveikatos sutrikimai.

Tokiu atveju ramunėlių arbata gali likti malonia vakaro dalimi, tačiau ji neturėtų pakeisti profesionalios pagalbos. Pradėti galima nuo paprasto bandymo: išgerti puodelį nesaldintos, kofeino neturinčios arbatos likus maždaug valandai iki miego ir vakarą praleisti ramiau, be ekranų.

Šaltiniai

123...6331 iš 633 psl.