Pradžia Tinklaraštis

Obuolių desertai gali būti lengvesni, bet ne sausesni: ką keisti?

Obuolių pyragas, trupiniuotis ar traškus vaisių desertas nebūtinai turi būti pagamintas iš didelio kiekio cukraus, baltųjų miltų ir sviesto. Keli nedideli pakeitimai leidžia išsaugoti malonų skonį bei tekstūrą, o deserte atsiranda daugiau skaidulų ir baltymų.

Sveikesni obuolių desertai prasideda ne nuo griežtų draudimų, o nuo apgalvoto ingredientų pasirinkimo. Mėgstamą kepinį galima pakoreguoti taip, kad jis netaptų blankus ar sausas.

Mažinkite cukraus kiekį išryškindami skonį

Dalį įprasto baltojo cukraus galima pakeisti klevų sirupu. Jis nėra mažiau kaloringas, tačiau yra saldesnis, todėl jo dažnai prireikia mažiau. Maždaug vieną puodelį cukraus galima keisti trimis ketvirtadaliais puodelio klevų sirupo, tik būtina sumažinti kitų recepte naudojamų skysčių kiekį.

Taip pat rinkitės saldesnius obuolius, pavyzdžiui, „Honeycrisp“ ar „Fuji“. Jei norisi sudėtingesnio skonio, derinkite vieną saldžią ir vieną rūgštesnę veislę. Cinamonas, muskatas ir vanilė suteiks daugiau aromato, todėl papildomo saldumo reikės mažiau.

Dalį baltųjų miltų pakeiskite pilno grūdo alternatyvomis

Rafinuoti balti miltai kepiniui suteikia purumo, tačiau juos perdirbant pašalinama dalis maistinių medžiagų. Paprastas sprendimas – dalį jų pakeisti pilno grūdo kvietiniais arba baltaisiais pilno grūdo miltais.

Pradėkite nuo pusės įprasto miltų kiekio. Jei stipresnis pilno grūdo skonis nepatinka, į tešlą galima įpilti šiek tiek apelsinų sulčių – jos sušvelnina grūdų aromatą. Migdolų miltai taip pat tinka, ypač jei juos derinsite su pertrintu jogurtu ir nedideliu kiekiu medaus.

Skaidulų suteiks ne tik patys obuoliai

Obuoliai jau turi skaidulų, tačiau jų kiekį nesunku padidinti. Dalies vaisių nelupkite, nes žievelėje taip pat yra skaidulų. Į įdarą berkite avižinių dribsnių – jie suteiks malonios tekstūros ir padės desertui tapti sotesniam.

Čija sėklos yra dar vienas pasirinkimas. Jų reikia nedaug, tačiau jos sugeria dalį skysčio ir praturtina kepinį skaidulomis. Jei naudojate šias sėklas, įdarui gali prireikti šiek tiek daugiau skysčio.

Trupiniams suteikite daugiau baltymų

Traškus viršus nebūtinai turi būti gaminamas vien iš miltų ir sviesto. Į trupinius galima įmaišyti graikinių, pekanų ar lazdynų riešutų. Jie suteikia baltymų, malonų traškumą ir gerai dera su obuoliais.

Dar vienas variantas – į trupinius arba tešlą įmaišyti nedidelį kiekį baltymų miltelių. Desertą taip pat galima patiekti su graikišku šaldytu jogurtu ar baltymingesniais vaniliniais ledais.

Traški tekstūra įmanoma ir be sviestinės tešlos

Jei norite atsisakyti klasikinės miltinės plutelės, sumaišykite avižinius dribsnius, smulkintus riešutus, cinamoną ir muskatą. Nedidelis kiekis kokosų aliejaus arba klevų sirupo padės mišiniui apskrusti.

Greitam desertui tinka ir susmulkinti avižiniai veganiški sausainiai, sumaišyti su prieskoniais bei riešutais. Toks trupinys ypač praverčia, kai nesinori minkyti tešlos.

Įdarui rinkitės tinkamą tirštiklį

Obuolių įdarą galima tirštinti kukurūzų, tapijokos ar bulvių krakmolu, taip pat marantos milteliais. Šie ingredientai didelės maistinės vertės nesuteikia, tačiau tinka norint išvengti kvietinių miltų.

Kepant obuoliai išskiria pektiną – skaidulą, kuri prisideda prie tirštesnės įdaro tekstūros ir siejama su naudingomis žarnyno bakterijomis. Daugiau pektino turi kai kurios „Honeycrisp“ ir „Braeburn“ veislės, o rūgštesni „Granny Smith“ obuoliai taip pat gerai tinka kepiniams.

Keli pakeitimai, jei nenaudojate pieno ir kiaušinių

Jei desertą norite gaminti be pieno produktų, plutelę galima ruošti iš migdolų miltų, kokosų aliejaus, medaus, žiupsnelio sodos ir druskos. Kiaušinį kai kuriuose trupinių receptuose gali pakeisti riešutų sviestas, sumaišytas su medumi, vanile ir soda.

Tačiau medaus negalima duoti jaunesniems nei vienų metų vaikams dėl kūdikių botulizmo rizikos. Tokiu atveju rinkitės kitą saldiklį arba desertą ruoškite be jo.

Sveikesni obuolių desertai neturi būti bespalviai ar nuobodūs. Dažnai pakanka sumažinti cukraus kiekį, dalį miltų pakeisti avižomis ar pilno grūdo produktais, o skonį sustiprinti tinkamai parinktais obuoliais ir prieskoniais.


Šaltiniai

Kiaušinis ar bananas širdžiai? Vien baltymų čia neužtenka

Palyginimas „kiaušinis ar bananas“ nėra vien skirtingų pusryčių pasirinkimas. Abu produktai gali būti širdžiai palankios mitybos dalis, tačiau jų maistinė vertė gerokai skiriasi.

Kiaušinis išsiskiria baltymais, o bananas suteikia daugiau kalio ir skaidulų. Todėl atsakymas priklauso nuo to, ko tuo metu labiausiai reikia jūsų mitybai ir su kuo šie produktai valgomi.

Bananas suteikia daugiau kalio ir skaidulų

Viename vidutinio dydžio banane yra apie 375 miligramai kalio ir maždaug 2 gramai skaidulų. Kalis svarbus normaliai kraujagyslių veiklai ir padeda organizmui pašalinti dalį natrio su šlapimu.

Pakankamas kalio kiekis mityboje siejamas su geresne kraujospūdžio kontrole, ypač tada, kai žmogus suvartoja daug natrio arba jau turi padidėjusį kraujospūdį. Vis dėlto vienas bananas pats savaime kraujospūdžio nesumažina. Didesnę reikšmę turi visa mityba, kurioje netrūksta daržovių, ankštinių produktų, bulvių, jogurto ir kitų kalio šaltinių.

Banane esančios skaidulos taip pat papildo racioną. Tirpiosios skaidulos gali mažinti cholesterolio pasisavinimą virškinamajame trakte, todėl jos svarbios siekiant palaikyti palankesnį MTL, arba „blogojo“, cholesterolio kiekį.

Kiaušinis laimi pagal baltymų kiekį

Viename dideliame kietai virtame kiaušinyje yra apie 6 gramus baltymų. Jie padeda ilgiau jaustis sotiems ir yra svarbūs raumenims, todėl kiaušinis ypač tinka pusryčiams ar greitam užkandžiui po fizinio aktyvumo.

Tačiau daugiau baltymų savaime nereiškia, kad kiaušinis yra palankesnis širdžiai. Vertinant visą mitybą, svarbu atsižvelgti ir į skaidulas, riebalų rūšį, druskos kiekį bei bendrą produktų įvairovę.

  • Didelis kiaušinis suteikia apie 72 kalorijas ir 6 gramus baltymų.
  • Bananas turi apie 113 kalorijų, mažiau nei 1 gramą baltymų ir apie 2 gramus skaidulų.
  • Kiaušinyje yra apie 5 gramus riebalų, iš jų 1,6 gramo sočiųjų.
  • Banane riebalų yra mažiau nei 1 gramas, o cholesterolio nėra.

Cholesterolis nėra vienintelis kriterijus

Dideliame kiaušinyje yra maždaug 200 miligramų cholesterolio. Maistinis cholesterolis kai kuriems žmonėms gali turėti įtakos kraujo cholesterolio rodikliams, tačiau organizmo reakcija nėra vienoda.

Ne mažiau svarbu vertinti sočiuosius riebalus. Jie didina MTL cholesterolį, todėl kiaušinį geriau virti, o ne kepti su dideliu kiekiu sviesto ar kitų riebalų. Nedidelis druskos kiekis daugeliui žmonių nėra problema, tačiau tiems, kurie riboja natrį dėl padidėjusio kraujospūdžio, reikėtų sūdyti saikingai.

Širdžiai palankioje mityboje kiaušiniai gali būti vartojami saikingai ir kartu su augaliniais baltymų šaltiniais. Jei cholesterolio rodikliai pakilę, diagnozuotas diabetas ar yra širdies nepakankamumo rizika, konkrečias rekomendacijas geriau aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Geriausias pasirinkimas dažnai yra derinys

Sprendžiant, kiaušinis ar bananas, nebūtina rinktis tik vieno produkto. Kietai virtą kiaušinį galima valgyti su viso grūdo duona ir vaisiais. Toks derinys suteikia baltymų, skaidulų ir daugiau įvairių maistinių medžiagų.

Kitas variantas – banano griežinėliai su avižine koše ir riešutais. Avižos papildo racioną skaidulomis, riešutai suteikia nesočiųjų riebalų, o bananas prideda kalio ir natūralaus saldumo.

Taip pat verta prisiminti pupeles, lęšius, žuvį, daržoves ir kitus augalinius produktus. Širdžiai palankus racionas remiasi ne vienu „geriausiu“ maistu, o skirtingų produktų deriniais.

Kada kalio reikėtų vartoti atsargiau

Bananuose esantis kalis daugumai žmonių yra naudingas, tačiau sergant inkstų liga organizmas gali sunkiau pašalinti jo perteklių. Atsargumas reikalingas ir vartojant vaistus, kurie didina kalio kiekį kraujyje.

Tokiais atvejais kalio turinčių produktų nereikėtų riboti savarankiškai. Koks kiekis tinkamas būtent jums, turėtų įvertinti gydytojas arba dietistas.

Trumpai tariant, bananas pranašesnis pagal kalį ir skaidulas, o kiaušinis – pagal baltymus. Abu produktai gali tilpti į subalansuotą mitybą, jei šalia jų netrūksta daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių kultūrų ir kitų širdžiai palankių pasirinkimų.


Šaltiniai

Slyvos ar džiovintos slyvos? Cukraus kiekiui svarbiau ne saldumas, o porcija

Renkantis vaisių užkandžiui, svarbu vertinti ne tik jo saldumą. Šviežios slyvos ir džiovintos slyvos organizmą veikia skirtingai, nes pašalinus vandenį cukrūs ir angliavandeniai tampa gerokai labiau koncentruoti.

Abi šios vaisių formos gali tilpti į mitybą, padedančią kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Vis dėlto šviežios slyvos dažniausiai yra palankesnis pasirinkimas, kai norisi mažesnio poveikio gliukozės kiekiui. Džiovintų slyvų taip pat nebūtina atsisakyti, tačiau jų porciją verta matuoti atidžiau.

Abiejų vaisių glikemijos indeksas yra žemas

Glikemijos indeksas parodo, kaip greitai angliavandenių turintis maistas didina gliukozės kiekį kraujyje. Maisto produktai, kurių indeksas neviršija 55, laikomi mažo glikemijos indekso produktais.

Šviežių slyvų glikemijos indeksas nurodomas apie 35, o džiovintų slyvų – apie 40. Tai reiškia, kad abi šios vaisių formos pagal glikemijos indeksą priskiriamos mažo glikemijos indekso maistui.

Tačiau vien glikemijos indekso nepakanka. Glikeminė apkrova įvertina ir angliavandenių kiekį įprastoje porcijoje. Pateiktuose duomenyse šviežių slyvų glikeminė apkrova nurodoma kaip maža – apie 3,9, o džiovintų slyvų – gerokai didesnė, apie 25,6. Šie skaičiai priklauso nuo porcijos dydžio, todėl juos reikėtų vertinti kaip orientacinius.

Džiovinant cukrūs tampa labiau koncentruoti

Šviežiose slyvose yra daug vandens, todėl jų tūris didesnis, o cukrų ir angliavandenių viename grame – mažiau. Džiovinant vanduo pašalinamas, tad nedidelėje saujoje telpa kur kas daugiau vaisiaus medžiagų.

Pagal 100 gramų palyginimą, šviežios slyvos turi apie 59 kalorijas, 13,5 gramo angliavandenių ir beveik 8 gramus cukrų. Toks pats džiovintų slyvų kiekis suteikia apie 240 kalorijų, 63,9 gramo angliavandenių ir 38,1 gramo cukrų.

Džiovintos slyvos turi ir daugiau skaidulų – apie 7,1 gramo 100 gramų produkto, palyginti su 1,3 gramo šviežiose slyvose. Jose taip pat daugiau kalio, kalcio, magnio ir vitamino K. Vis dėlto kartu gaunama gerokai daugiau kalorijų ir natūralių cukrų.

Porcija čia svarbesnė nei saldumas

Įprasta šviežių slyvų porcija šaltinyje pateikiama kaip vienas vaisius. Jai priskiriama apie 19 gramų angliavandenių, 11 gramų cukrų ir 2 gramai skaidulų, nors šie skaičiai nesutampa su 100 gramų lentele. Todėl tikslus kiekis priklauso nuo konkrečios slyvos dydžio.

Džiovintų slyvų porcija dažniausiai siekia 4-5 vaisius. Ji suteikia apie 26 gramus angliavandenių, 15 gramų cukrų ir 3 gramus skaidulų. Toks kiekis cukraus kiekį kraujyje gali padidinti greičiau nei viena ar kelios šviežios slyvos.

Jei renkatės džiovintas slyvas, svarbiausia nevalgyti jų tiesiai iš pakelio. Iš anksto atsiskirkite nedidelę porciją ir patikrinkite, ar produkte nėra pridėtinio cukraus. Džiovinti vaisiai yra koncentruoti, todėl net ir nedidelis papildomas kiekis greitai padidina suvartojamų angliavandenių kiekį.

Sotesniam užkandžiui slyvas derinkite su kitais produktais

Vaisius derinant su baltymais, riebalais ar papildomomis skaidulomis, užkandis tampa sotesnis, o angliavandeniai pasisavinami lėčiau. Džiovintas slyvas galima valgyti kartu su:

  • riešutais;
  • natūraliu sūriu;
  • žemės riešutų sviestu be pridėtinio cukraus;
  • humusu.

Taip pat svarbu nepamiršti skysčių. Džiovinti vaisiai turi daug skaidulų, todėl pakankamas vandens kiekis padeda išvengti nemalonaus sunkumo jausmo ir palaiko normalų virškinimą.

Ką rinktis, kai svarbus cukraus kiekis

Jeigu ieškote užkandžio, kuriame būtų mažiau angliavandenių ir kalorijų, pirmiausia rinkitės šviežias slyvas. Jos suteikia vandens, yra mažiau koncentruotos ir paprastai daro nuosaikesnį poveikį gliukozės kiekiui.

Džiovintų slyvų visiškai atsisakyti nebūtina. Jos gali būti patogios kelionėje ar tada, kai norisi daugiau skaidulų, tačiau porciją reikia vertinti taip pat rimtai, kaip ir bet kurio kito saldesnio džiovinto vaisiaus.

Jeigu sergate cukriniu diabetu, vartojate insuliną ar kitus gliukozės kiekį veikiančius vaistus, stebėkite savo organizmo reakciją. Gliukozės matuoklį naudojantys žmonės gali palyginti rodmenis prieš valgį ir po jo, nes individualus atsakas į tą patį produktą skiriasi.


Šaltiniai

Mėnesį didino skaidulų kiekį: kas pasikeitė pirmiausia?

Daugiau skaidulų racione dažnai skamba kaip paprastas patarimas, tačiau staigiai pakeitus valgymo įpročius virškinimas gali sureaguoti nemaloniai. Viena žurnalistė nusprendė mėnesį stebėti, kas nutiks, jei jos dienos racione atsiras gerokai daugiau skaidulų.

Skaidulų kiekio didinimas prasidėjo nuo 28 gramų per dieną, o vėliau asmeninis tikslas išaugo iki maždaug 35 gramų. Tai nebuvo griežtas valgiaraštis ar kontroliuojamas eksperimentas, todėl jos patirtis labiau primena praktinį bandymą, o ne medicininę išvadą.

Pokytis, kurį ji pajuto greičiausiai

Ryškiausias rezultatas buvo reguliaresnis tuštinimasis. Ji teigė jautusis patogiau ir dažniau pajusdavo, kad žarnynas išsituštino visavertiškai.

Po valgio taip pat atsirado didesnis sotumas. Daug skaidulų turintys produktai dažnai užima daugiau vietos virškinimo sistemoje ir padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, todėl tarp valgymų rečiau norėjosi užkandžiauti.

Vis dėlto pokytis nebuvo vien teigiamas. Didesnės pupelių, daržovių ir grūdinių produktų porcijos kartais apsunkino pakankamo baltymų kiekio surinkimą. Be to, kai kuriomis dienomis dėl vaistų sumažėjęs apetitas trukdė normaliai pavalgyti, ypač rytais.

Skaidulos buvo didinamos pamažu

Vienas svarbiausių jos sprendimų buvo nebandyti viso kiekio pasiekti iš karto. Pirmąją savaitę ji atidžiai sekė produktų etiketes, receptus ir suvalgytą maistą, o vėliau labiau rėmėsi įprasta dienos rutina.

Skaidulų kiekį ji didino į įprastus patiekalus įmaišydama papildomų produktų. Lęšiai atsirasdavo sriubose ir padažuose su mėsa, pupelės patekdavo į makaronų patiekalus, o avinžirniai ar šaldyti žirneliai papildydavo indiškus patiekalus.

Toks būdas buvo patogesnis nei visiškai keisti valgiaraštį. Skaidulos tapo ne atskiru tikslu, o įprasto maisto dalimi. Tai leido palaipsniui priartėti prie didesnio dienos kiekio ir geriau stebėti organizmo reakciją.

Vanduo čia atliko svarbų vaidmenį

Didinant skaidulų kiekį, ji daugiau dėmesio skyrė skysčiams. Į jos gėrimą pateko vandens, kreatino, ispaninio šalavijo sėklų, šviežių citrusinių vaisių sulčių ir šaldytų uogų. Kartais ji įdėdavo ir elektrolitų mišinio.

Pakankamas skysčių kiekis svarbus todėl, kad daug skaidulų, bet per mažai vandens gali paskatinti vidurių užkietėjimą. Kiekvieno žmogaus reakcija skiriasi, todėl staigus didelių skaidulų porcijų įtraukimas gali sukelti dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą ar dieglius.

Šiuo atveju neįprasto diskomforto beveik nebuvo, nors kartais pasireikšdavo įprastas pilvo pūtimas.

Produktai, kurie padėjo surinkti daugiau skaidulų

Ji rinkosi ne vieną konkretų produktą, o kelis lengvai pritaikomus variantus:

  • Avižų sėlenos, kurių pusėje puodelio buvo daugiau nei 7 gramai skaidulų
  • Vidutinė kriaušė, suteikusi apie 5,5 gramo skaidulų
  • Pusė puodelio aviečių arba gervuogių, turėjusi apie 4 gramus skaidulų
  • Pusė puodelio virtų lęšių, suteikusi apie 7,8 gramo skaidulų
  • Konservuotos baltosios pupelės, juodosios pupelės ir avinžirniai
  • Virti edamame, kurių puodelyje buvo apie 8 gramus skaidulų

Juodosiose pupelėse buvo apie 17 gramų, baltosiose pupelėse – apie 13 gramų, o avinžirniuose – apie 10 gramų skaidulų viename puodelyje. Ji taip pat naudojo daug skaidulų turinčias tortilijas burritams, takams ir kesadilijoms.

Kada reikia daugiau atsargumo

Ne visada tikslu apskaičiuoti, kiek skaidulų yra naminiame patiekale, ypač kai juo dalijasi keli žmonės. Todėl dalis jos dienos rezultatų buvo apytiksliai įvertinti.

Užimtomis dienomis jai padėjo supakuoti produktai ir skaidulų papildas. Tačiau tokių priemonių nereikėtų naudoti kaip vienintelio sprendimo. Pirmiausia praktiška įtraukti vieną ar du paprastus produktus, o jų kiekį didinti pamažu.

Jeigu apetitas sumažėjęs dėl vaistų, vargina virškinimo liga ar planuojami dideli mitybos pokyčiai, prieš juos reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Skaidulų kiekio didinimas nėra varžybos: svarbiausia stebėti savijautą, gerti pakankamai skysčių ir pasirinkti tokį tempą, kurį organizmas toleruoja.

Kefyras, kakava ar sultys? 7 gėrimai, ne visiems tinkantys vienodai

Virškinimui palankūs gėrimai nebūtinai turi būti brangūs ar specialiai pažymėti kaip skirti žarnynui. Kai kurie kasdieniai pasirinkimai, tarp jų vaisių gėrimai, kefyras ar kakava, gali papildyti mitybą augaliniais junginiais, skaidulomis ar gyvaisiais mikroorganizmais.

Vis dėlto nereikia stengtis išgerti visų septynių. Geriausia pasirinkti vieną ar du jūsų mitybai tinkamus gėrimus, vartoti juos saikingai ir nepamiršti visaverčio maisto, daržovių, vaisių, skaidulų bei pakankamo vandens kiekio.

Vaisių sultys suteikia augalinių junginių

Spanguolių sultyse yra polifenolių – augalinių junginių, galinčių veikti žarnyno bakterijų veiklą. Viename tyrime nagrinėtas ne pats gėrimas, o spanguolių ekstraktas. Rezultatai parodė žarnyno mikrobiotos pokyčius ir didesnį bakterijų, gaminančių butiratą, kiekį.

Butiratas yra riebalų rūgštis, kuri maitina storosios žarnos gleivinės ląsteles ir prisideda prie žarnyno barjero funkcijos. Tačiau šie duomenys dar neįrodo, kad tokį patį poveikį sukels įprastos spanguolių sultys.

Apelsinų sultyse esantys flavonoidai, ypač hesperidinas ir naringeninas, siejami su palankia žarnyno mikrobiotos veikla. Nedideli tyrimai rodo, kad apelsinų sultys gali pasižymėti į prebiotikus panašiu poveikiu, tačiau svarbu atsižvelgti į cukraus kiekį.

Mėlynių sultys išsiskiria antocianinais – augaliniais junginiais, kurie gali daryti įtaką žarnyno bakterijų pusiausvyrai. Renkantis sultis, reikėtų nepamiršti, kad net 100 procentų sultyse yra nemažai natūralaus cukraus.

Kivio kokteilyje lieka daugiau skaidulų

Kivį galima sutrinti į kokteilį arba valgyti visą. Šiuose vaisiuose yra vitamino C, augalinių junginių ir skaidulų, kurios svarbios reguliariam tuštinimuisi bei žarnyno bakterijoms.

Šiuo atveju trintas vaisius pranašesnis už sultis. Spaudžiant sultis pašalinama didelė dalis skaidulų, o sutrinant vaisių jų išlieka daugiau. Todėl kokteilis gali būti sotesnis ir palankesnis žarnyno veiklai.

Kakavos flavanoliai gali būti palankūs mikrobiotai

Karštoje kakavoje yra kakavos flavanolių ir kitų polifenolių. Šie junginiai gali sudaryti palankesnes sąlygas kai kurioms naudingoms bakterijoms, įskaitant bifidobakterijas.

Svarbu rinktis kakavą be didelio pridėtinio cukraus kiekio. Pats gėrimas neturėtų pakeisti maistingų produktų, tačiau saikingai įtrauktas į racioną gali tapti vienu iš virškinimui palankesnių pasirinkimų.

Fermentuoti gėrimai papildo mikroorganizmais

Kefyras ir kombučia yra fermentuoti gėrimai, kuriuose gali būti gyvųjų mikroorganizmų. Jie gali veikti žarnyno bakterijų sudėtį ir prisidėti prie įvairesnės mikrobiotos.

Kefyras gaminamas fermentuojant pieną. Kai kuriuose jo produktuose aptinkama daugiau skirtingų gyvųjų kultūrų nei jogurte, tačiau sudėtis priklauso nuo konkretaus gaminio. Laktozės netoleruojantiems žmonėms kai kurie kefyro variantai gali netikti.

Kombučia yra fermentuota arbata. Joje esantys mikroorganizmai ir organinės rūgštys gali sąveikauti su žarnyno mikrobiota, tačiau tokio gėrimo poveikis priklauso nuo sudėties, fermentacijos ir pridėtinio cukraus kiekio.

Kada šie gėrimai netinka

Citrusinės sultys kai kuriems žmonėms sustiprina refliukso simptomus. Vaisių sultys taip pat nėra lygiavertės visam vaisiui, nes jose trūksta didelės dalies skaidulų.

Jei žarnynas jautrus, naujus fermentuotus gėrimus į racioną įtraukite mažais kiekiais. O jeigu atsiranda stiprus pilvo skausmas, užsitęsęs viduriavimas ar kitų neraminančių simptomų, vien gėrimais problemos spręsti nereikėtų.

Virškinimui palankūs gėrimai gali papildyti subalansuotą mitybą, bet jos nepakeičia. Įprastai daugiau naudos suteiks vaisiai, daržovės, skaidulų turintys produktai, toleruojami fermentuoti gaminiai ir vanduo nei brangūs specialūs gėrimai, žadantys greitą poveikį žarnynui.


Šaltiniai

Žarnyną sendina ne tik amžius - 10 kasdienių įpročių, kurių nepastebime

Žarnyno sveikata ir senėjimas susiję glaudžiau, nei daugelis pagalvoja. Žarnyno mikrobioma, kitaip tariant, jame gyvenančių mikroorganizmų bendruomenė, keičiasi ne tik bėgant metams, bet ir dėl mitybos, miego, streso, fizinio aktyvumo bei vartojamų vaistų.

Kai kurie kasdieniai pasirinkimai gali mažinti mikrobiomos įvairovę, silpninti žarnyno apsaugą ir skatinti virškinimo sutrikimus. Štai 10 įpročių, kuriuos verta pastebėti savo kasdienėje rutinoje.

Mityba lemia daugiau, nei atrodo

1. Vis tie patys produktai
Mikrobiomai svarbi maisto įvairovė, ypač skirtingos augalinės kilmės skaidulos. Jei valgiaraštyje nuolat kartojasi tie patys produktai, žarnynas gauna mažesnį skirtingų skaidulų ir kitų maistinių medžiagų spektrą.

2. Per daug užkandžiavimo
Dažnas kramsnojimas, vėlyvas valgymas ir saldinti gėrimai neleidžia virškinamajam traktui daryti ilgesnių pertraukų. Tarp valgymų palikus maždaug 3-4 valandas, žarnyno motorika turi daugiau laiko veikti įprastu ritmu.

3. Per mažai skaidulų
Skaidulos maitina naudingąsias bakterijas ir padeda palaikyti žarnyno gleivinės būklę. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose augaluose, viso grūdo produktuose, riešutuose ir sėklose. Skaidulų kiekį didinkite palaipsniui ir nepamirškite gerti pakankamai vandens.

4. Fermentuotų produktų vengimas
Natūralus jogurtas, kefyras, kimči ir kitos fermentuotos daržovės suteikia gyvųjų mikroorganizmų. Fermentacija taip pat gali pagerinti kai kurių maistinių medžiagų įsisavinimą ir palengvinti produktų virškinimą.

Stresas ir miegas veikia žarnyną

5. Nuolatinė įtampa
Žarnynas ir smegenys nuolat keičiasi signalais. Užsitęsęs stresas gali paveikti žarnyno judesius, padidinti jautrumą, pakeisti mikrobiomos pusiausvyrą ir sustiprinti pilvo pūtimo ar kitų funkcinių sutrikimų pojūtį.

Palengvėjimą nebūtinai turi suteikti sudėtingos technikos. Kai kuriems žmonėms naudinga trumpa ramybės pertrauka, lėtas kvėpavimas, pasivaikščiojimas ar keliolika minučių be telefono.

6. Nuolat trūksta miego
Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama miegoti 7-9 valandas. Ryšys tarp miego ir žarnyno yra abipusis: prastesnis miegas siejamas su mikrobiomos pokyčiais, o sutrikusi žarnyno veikla gali paveikti savijautą naktį.

Judėjimas ir alkoholis keičia žarnyno aplinką

7. Per mažai fizinio aktyvumo
Judėjimas padeda žarnyno raumenims stumti turinį pirmyn ir palaikyti reguliaresnį tuštinimąsi. Be to, fiziškai aktyvesnių žmonių mikrobioma dažnai būna įvairesnė, nors vien sportas negali kompensuoti prastos mitybos.

8. Per daug alkoholio
Retkarčiais išgeriamas nedidelis alkoholio kiekis nebūtinai pastebimai pakeičia žarnyno būklę, tačiau dažnas ir gausus alkoholio vartojimas siejamas su uždegimu, silpnesne žarnyno gleivinės apsauga ir nepalankiais mikrobiomos pokyčiais.

Simptomų ir vaistų ignoruoti nereikėtų

9. Nuolat pasikartojantys simptomai
Dujų kaupimasis, pilvo pūtimas, rėmuo, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas neturėtų būti laikomi savaime suprantama norma. Jei simptomai užsitęsia ar kartojasi, verta kreiptis į gydytoją, nes jų priežastis gali būti įvairi.

10. Vaistų vartojimas be aiškios priežasties
Antibiotikai kai kuriais atvejais yra būtini, tačiau jų nereikėtų vartoti savarankiškai ar be reikalo kartoti. Ilgalaikis kai kurių vaistų, įskaitant ibuprofeną ar rūgštingumą mažinančius preparatus, vartojimas taip pat gali paveikti virškinamąjį traktą, todėl sprendimus geriausia priimti kartu su gydytoju.

Žarnyno sveikata ir senėjimas nėra negrįžtamai susieti procesai. Net ir nedideli pakeitimai, tokie kaip įvairesnis augalinis maistas, daugiau judėjimo, pastovesnis miegas ar mažiau alkoholio, ilgainiui padeda sudaryti palankesnes sąlygas žarnyno mikrobiomai.


Šaltiniai

Kaip išvengti demencijos: gydytojas įvardijo 5 naudingus įpročius

Demencija nėra neišvengiama senėjimo dalis. Paveldimumas, amžius ir gretutinės ligos turi reikšmės, tačiau dalis su gyvenimo būdu susijusių veiksnių taip pat veikia smegenų sveikatą. Todėl demencijos rizikos mažinimas prasideda ne nuo vieno stebuklingo sprendimo, o nuo kelių sričių, kuriomis rūpinamės nuosekliai.

Svarbiausia ne bandyti viską pakeisti per vieną dieną. Daug daugiau naudos duoda realūs sprendimai: daugiau judėti, sekti kraujospūdį, rinktis visavertiškesnį maistą, palaikyti ryšius su žmonėmis ir nepamiršti miego.

1. Daugiau judėjimo smegenims

Fizinis aktyvumas palaiko ne tik kūną, bet ir smegenis.
Reguliarus judėjimas gerina kraujotaką, padeda kontroliuoti kūno svorį ir prisideda prie geresnės kraujagyslių būklės. Tai nebūtinai turi būti intensyvios treniruotės sporto salėje.

Geras pasirinkimas gali būti spartesnis vaikščiojimas, šiaurietiškas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar mankšta namuose. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo.

2. Saugokite kraujagysles

Širdies ir kraujagyslių sveikata glaudžiai susijusi su smegenų veikla.
Padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, didelis cholesterolio kiekis, rūkymas ir nutukimas veikia ne tik širdį. Šie veiksniai taip pat siejami su didesne kognityvinio nuosmukio rizika.

Reguliariai matuokite kraujospūdį, atlikite gydytojo paskirtus kraujo tyrimus ir laikykitės gydymo plano, jei jau diagnozuota lėtinė liga. Vaistų dozių ar gydymo savo nuožiūra keisti nereikėtų.

3. Mityboje dažniau rinkitės augalinį maistą

Viduržemio jūros dietos principai naudingi ne tik širdžiai.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai, viso grūdo produktai, riešutai, žuvis ir augaliniai aliejai. Toks pasirinkimas padeda kasdien gauti daugiau skaidulų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų.

Kartu svarbu riboti perteklinį druskos ir cukraus kiekį, itin perdirbtus produktus bei sočiuosius riebalus. Tai nereiškia, kad mėgstamų patiekalų reikia visiškai atsisakyti. Daug svarbiau, kas sudaro didžiąją savaitės raciono dalį.

4. Lavinkite protą ir nepamirškite žmonių

Smegenims reikia ne tik poilsio, bet ir naujų užduočių.
Skaitymas, užsienio kalbos mokymasis, grojimas muzikos instrumentu, stalo žaidimai ar rankdarbiai skatina aktyviai mąstyti ir mokytis.

Ne mažiau svarbus gyvas bendravimas. Pokalbiai su artimaisiais, susitikimai su draugais, bendros veiklos ar savanorystė padeda išlaikyti socialinius ryšius. Ilgalaikė vienatvė ir socialinė izoliacija siejamos su didesne kognityvinio nuosmukio rizika, todėl bendravimas neturėtų būti laikomas nereikšminga dienos dalimi.

5. Miegas neturėtų būti paskutinėje vietoje

Kokybiškas nakties poilsis svarbus dėmesiui, atminčiai ir bendrai savijautai.
Stenkitės laikytis panašaus ėjimo miegoti ir kėlimosi laiko, o nuolatinių miego problemų nelaikykite norma.

Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei stipriai knarkiate, miego metu trumpam nustojate kvėpuoti, rytais pabundate nepailsėję arba dieną nuolat jaučiatės mieguisti. Tokie požymiai gali rodyti miego sutrikimą, kurį būtina įvertinti.

Pokyčius pradėkite nuo vienos srities

Demencijos rizikos mažinimas nereiškia, kad galima visiškai užkirsti kelią ligai. Joks vienas pasirinkimas nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos, tačiau fizinis aktyvumas, kraujospūdžio kontrolė, subalansuota mityba, protinė veikla, bendravimas ir geras miegas sudaro prasmingą pagrindą smegenų sveikatai.

Jei norite pradėti paprasčiau, išsirinkite vieną konkretų veiksmą: kasdienį pasivaikščiojimą, kraujospūdžio matavimą, papildomą daržovių porciją ar pokalbį su artimu žmogumi. Maži, realiai įgyvendinami sprendimai ilgainiui tampa tvirtesne sveikatos priežiūros dalimi.


Šaltiniai

Pamirškite tabletes: 6 gėrimai, kuriuose gausu magnio geram miegui ir energijai

Magnis svarbus nervų sistemos veiklai, raumenims, kaulams ir energijos gamybai. Nors dažniausiai apie šį mineralą pagalvojame rinkdamiesi riešutus, sėklas, ankštinius augalus ar žaliąsias daržoves, dalį magnio galima gauti ir iš gėrimų.

Magnio turintys gėrimai nepakeičia visavertės mitybos, tačiau gali būti paprastas būdas papildyti kasdienį racioną. Kai kurie jų tikriausiai jau yra jūsų virtuvėje, o kitus verta rinktis atidžiau – ypač atsižvelgiant į pridėtinio cukraus ir magnio kiekį etiketėje.

1. Karvės pienas

Stiklinėje karvės pieno, nepriklausomai nuo to, ar jis liesesnis, ar riebesnis, yra apie 27-30 mg magnio. Tai sudaro maždaug 6-7 proc. suaugusio žmogaus paros normos.

Pienas taip pat aprūpina organizmą baltymais, kalciu ir kaliu. Jį galima gerti vieną, pilti į košę arba naudoti kokteiliams. Tai nėra pats gausiausias magnio šaltinis, tačiau jo privalumas – lengva įtraukti į kasdienę mitybą.

2. Sojų gėrimas

Puodelyje nesaldinto arba paprasto sojų gėrimo yra apie 54-61 mg magnio. Jo maistinė sudėtis gana artima karvės pienui: sojų gėrime taip pat yra baltymų, o kai kurie produktai papildomai praturtinami kalciu ir vitaminais A bei D.

Sojų produktuose yra izoflavonų – augalinių junginių, kurių poveikis kaulų sveikatai ir menopauzės simptomams tebėra nagrinėjamas. Renkantis tokį gėrimą pravartu patikrinti, ar jame nėra daug pridėtinio cukraus.

3. Rūgščiųjų vyšnių sultys

Vienoje stiklinėje rūgščiųjų vyšnių sulčių yra apie 30 mg magnio. Jose taip pat aptinkama antocianinų ir melatonino, tačiau su miegu susijusių tyrimų rezultatai nevienodi. Todėl šių sulčių nereikėtų laikyti nemigos gydymo priemone.

Sultis geriau rinktis be pridėtinio cukraus ir gerti saikingai. Jos gali tikti vakariniam nealkoholiniam gėrimui, sumaišytam su laimo sultimis ir gazuotu vandeniu.

4. Kakavos gėrimas

Šaukšte nesaldintų kakavos miltelių yra apie 40 mg magnio. Dėl to kakava gali tapti gardžiu būdu papildyti mitybą, ypač kai ji maišoma su pienu arba sojų gėrimu.

Vis dėlto saldūs kakavos mišiniai nėra tas pats, kas gryni kakavos milteliai. Juose dažnai būna daugiau cukraus, todėl verta skaityti etiketę ir, jei įmanoma, rinktis nesaldintą kakavą.

5. Kokosų vanduo

Stiklinėje kokosų vandens gali būti apie 60 mg magnio. Šiame gėrime taip pat yra kalio ir natrio, todėl jis dažnai pasirenkamas po fizinio krūvio, kai norisi atsigerti ir papildyti skysčių atsargas.

Kokosų vandens sudėtis skirtinguose produktuose gali skirtis. Be to, ne kiekviename gėrime yra mažai cukraus, todėl prieš perkant verta patikrinti maistingumo lentelę.

6. Mineralinis vanduo

Mineralinio vandens magnio kiekis priklauso nuo konkretaus šaltinio ir prekės ženklo. Magnio turtinguose variantuose jo gali būti nuo maždaug 50 iki daugiau kaip 120 mg litre.

Tai vienas paprasčiausių būdų gauti magnio be cukraus ir kalorijų. Svarbiausia žiūrėti ne tik į užrašą „mineralinis“, bet ir į etiketėje nurodytą magnio kiekį.

Maistas vis tiek lieka pagrindas

Gėrimai gali papildyti racioną, tačiau magnio taip pat gausu špinatuose, pupelėse, lęšiuose, riešutuose, sėklose ir viso grūdo produktuose. Įvairi mityba paprastai yra patikimesnis būdas surinkti reikiamą mineralų kiekį nei vienas pasirinktas gėrimas.

Su maistu gaunamas magnis sveikiems suaugusiesiems paprastai nekelia pertekliaus rizikos. Kitaip yra su papildais ir vaistais, kuriuose esantis magnis didelėmis dozėmis gali sukelti pykinimą, pilvo spazmus ar viduriavimą. Suaugusiesiems viršutinė magnio riba iš papildų ir vaistų yra 350 mg per parą.

Žmonės, sergantys inkstų ligomis, prieš vartodami magnio papildus turėtų pasitarti su gydytoju. Sutrikus inkstų veiklai, organizmui gali būti sunkiau pašalinti magnio perteklių.


Šaltiniai

Špinatų ir rikotos kąsneliai: paruoškite iš anksto ir kepkite tiesiai iš šaldiklio

Traškūs sluoksniuotos tešlos krašteliai, kreminis rikotos įdaras ir špinatai susijungia į nedidelius kąsnelius, kurie atrodo puošniai, bet pagaminami be didelio vargo. Špinatų ir rikotos kąsneliai tinka vakarėliui, šventiniam stalui ar jaukiam pasisėdėjimui su draugais.

Dar vienas jų privalumas – patogu pasiruošti iš anksto. Suformuotus, bet dar neiškeptus kąsnelius galima laikyti šaldytuve arba užšaldyti, o prireikus iškepti tiesiai iš šaldiklio.

Ingredientai

Įdarui

  • 250 g šaldytų smulkintų špinatų, atšildytų ir gerai nuspaustų
  • 250 g riebios rikotos
  • 100 g tarkuoto čederio, kito lydžiojo arba ryškesnio skonio sūrio
  • 50 g smulkiai tarkuoto parmezano
  • 1 didelis kiaušinis
  • 1 česnako skiltelė, susmulkinta
  • 1/2 arbatinio šaukštelio druskos
  • 1 žiupsnelis juodųjų pipirų

Tešlai

  • 2 lakštai šaldytos sluoksniuotos tešlos, geriausia su sviestu, po 25 cm, vos atšildyti
  • 1 kiaušinio trynys, lengvai išplaktas aptepimui
  • Šiek tiek aliejaus formoms patepti

Gaminimas

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros. Jei naudojate ventiliatoriaus funkciją, nustatykite 180 laipsnių.
  2. Atšildytus špinatus gerai nuspauskite rankomis, kad juose liktų kuo mažiau vandens. Nereikia jų išdžiovinti visiškai, tačiau didesnis skysčio kiekis gali suminkštinti tešlos pagrindą.
  3. Į dubenį įmuškite kiaušinį, sudėkite česnaką, druską ir pipirus. Išmaišykite, tada suberkite špinatus, rikotą, tarkuotą čederį ir parmezaną. Masę gerai išmaišykite.
  4. Kiekvieną sluoksniuotos tešlos lakštą supjaustykite į 9 vienodus kvadratus. Iš viso turėsite 18 tešlos gabalėlių. Pjaustykite tada, kai tešla jau pakankamai atšilo, kad būtų lengva ją perpjauti, bet dar nėra minkšta ir lipni.
  5. Dvi standartines keksiukų kepimo formas patepkite aliejumi. Iš viso reikės 18 duobučių. Į kiekvieną jų lengvai įspauskite po tešlos kvadratą.
  6. Į kiekvieną tešlos gabalėlį padalykite įdarą, maždaug po 2 valgomuosius šaukštus. Nepridėkite per daug, nes kepant kampučius bus sunku sujungti.
  7. Keturius tešlos kampus pakelkite į vidurį ir suspauskite. Jei reikia, tešlą šiek tiek patempkite arba suimkite pirštais. Įdaras neturi būti visiškai uždengtas, todėl tarp sulenktų kampų palikite matomų špinatų ir rikotos.
  8. Tešlos viršų lengvai patepkite kiaušinio tryniu. Netepkite šonų ir nenaudokite per daug trynio, nes jis gali nubėgti į formą ir priklijuoti kepinį.
  9. Kepkite 25-30 minučių, kol tešla taps sodriai auksinė ir traški. Formą su daugiau kąsnelių dėkite į viršutinę orkaitės lentyną, o kitą, kurioje liks 6 kąsneliai, statykite žemiau. Mažiau pripildytai formai kartais prireikia dar 3-5 minučių.
  10. Iškepusius kąsnelius palikite formoje 5 minutėms. Tada atsargiai išimkite sviestiniu peiliu arba maža mentele.

Kaip paruošti iš anksto

Suformuotus špinatų ir rikotos kąsnelius galima išimti iš formos ir laikyti sandariame inde šaldytuve iki 2 dienų. Jei tešla pernelyg minkšta ir deformuojasi, pirmiausia palikite ją formoje šaldytuve maždaug 30 minučių. Atvėsusi tešla sutvirtės, todėl ją bus lengviau perkelti.

Šiuos kepinius taip pat galima užšaldyti dar neapkeptus. Prieš šaldydami jų neaptepkite kiaušinio tryniu. Kai prireiks, sudėkite užšaldytus kąsnelius ant kepimo popieriumi išklotos skardos, patepkite tryniu ir kepkite 190 laipsnių temperatūroje, o naudodami ventiliatorių – 170 laipsnių temperatūroje.

Kepimas iš šaldiklio

Šaldytų kepinių neatšildykite. Kepkite juos maždaug 35-40 minučių, kol sluoksniuota tešla taps sodriai auksinė ir traški. Šaldytuve laikytus, bet neužšaldytus kąsnelius kepkite apie 30 minučių.

Kepant tiesiai ant skardos, špinatų ir rikotos kąsneliai gali būti šiek tiek žemesni nei kepti keksiukų formoje. Jei norite išlaikyti aukštesnę, gėlės žiedą primenančią formą, kepkite juos formose.

Patiekimas ir tekstūra

Geriausia šiuos kąsnelius patiekti šiltus, tačiau jie skanūs ir kambario temperatūros. Prieš išimdami iš formos palaukite 5 minutes, nes ką tik iškeptas įdaras dar būna labai karštas, o tešla lengviau lūžta.


Šaltinis: RecipeTin Eats

Po 50-ies vyrams vakare svarbu ne tik laiku atsigulti: 3 įpročiai

Po 50-ies vakaro pasirinkimai tampa ypač svarbūs. Tinkamas pasiruošimas miegui padeda geriau pailsėti, palaikyti fizinį atsistatymą ir lengviau kontroliuoti tokius rodiklius kaip cukraus kiekis kraujyje ar kraujospūdis.

Gera vakaro rutina vyrams neturi būti sudėtinga. Dažnai pakanka trijų nuoseklių veiksmų: pasirūpinti kokybišku miegu, laiku baigti valgyti ir po vakarienės šiek tiek pajudėti.

Miegui skirkite pakankamai laiko

Suaugusiam žmogui dažniausiai reikia 7-9 valandų miego. Tačiau svarbi ne tik jo trukmė. Kūnui taip pat naudinga eiti miegoti ir keltis panašiu metu, nes reguliarus ritmas palengvina užmigimą ir padeda išlaikyti stabilesnę savijautą.

Miego metu organizmas atsigauna po dienos krūvio. Tuo metu vyksta raumenų atsistatymas, reguliuojami apetito ir hormonų procesai, o kraujospūdis natūraliai mažėja. Dėl to nuolatinis neišsimiegojimas gali atsiliepti nuotaikai, atminčiai, cukraus kiekio kraujyje kontrolei ir fizinei ištvermei.

Padėti gali paprasta miego aplinka: tamsus, vėsus ir tylus kambarys. Ryškūs telefono ar televizoriaus ekranai prieš miegą taip pat nėra geriausias pasirinkimas, ypač jei po jų ilgai nepavyksta nurimti.

Virtuvę uždarykite likus kelioms valandoms

Paskutinį didesnį valgį ir gėrimus geriausia užbaigti likus maždaug trims valandoms iki miego. Vėlyvas valgymas gali priversti virškinimo sistemą aktyviai dirbti tuo metu, kai organizmas jau ruošiasi poilsiui.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į alkoholį. Taurė vakare gali sukelti mieguistumą, tačiau miego kokybė dėl to nebūtinai pagerėja. Alkoholis gali sutrumpinti svarbias miego fazes, skatinti prabudimus ir pabloginti naktinį kvėpavimą, ypač žmonėms, kurie knarkia ar susiduria su miego apnėja.

Jeigu vakare norisi išgerti ko nors malonaus, rinkitės žolelių arbatą be kofeino, gazuotą vandenį ar kitą šiltą, nealkoholinį gėrimą. Vakarienę, kai įmanoma, patogu planuoti tarp 17 ir 19 valandos.

Po vakarienės išeikite trumpam pasivaikščioti

Penkiolikos minučių pasivaikščiojimas po vakarienės yra nedidelis, bet praktiškas vakaro rutinos papildymas. Judant raumenys aktyviau naudoja gliukozę, todėl po valgio cukraus kiekio kraujyje pokytis gali būti tolygesnis.

Ramus ėjimas taip pat palengvina virškinimą ir padeda sumažinti per dieną susikaupusią įtampą. Tai neturėtų būti intensyvi treniruotė. Pakanka tokio tempo, kuriuo galima kalbėtis nejaučiant didelio dusulio.

Jeigu vakaras buvo įtemptas, trumpas pasivaikščiojimas gali padėti išjudinti kūną ir lengviau pereiti į poilsio režimą. Vis dėlto stipresnį sportą geriau planuoti anksčiau, nes vėlyvas intensyvus krūvis kai kuriems žmonėms apsunkina užmigimą.

Vakaro planas prasideda dar dieną

Vien vakaro sprendimų ne visada pakanka. Savijautą ir miegą taip pat formuoja dienos fizinis aktyvumas, valgymo pasirinkimai ir buvimas lauke.

  • Jėgos pratimus planuokite bent 2 kartus per savaitę, kad išlaikytumėte raumenų masę ir fizinį pajėgumą.
  • Į kiekvieną valgį įtraukite baltymų, pavyzdžiui, kiaušinių, žuvies, vištienos, pupelių, lęšių, tofu ar tiršto graikiško jogurto.
  • Skaidulų gaukite iš daržovių, avižų, viso grūdo produktų, riešutų, pupelių ir lęšių.
  • Per pirmą valandą po pabudimo 10-15 minučių pabūkite lauke dienos šviesoje.

Vyrams dažnai rekomenduojama per parą gauti apie 30 gramų skaidulų, tačiau daugeliui šis kiekis lieka nepasiektas. Daugiau skaidulų racione naudinga virškinimui, sotumui, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje kontrolei.

Jeigu miegas ilgą laiką prastas, naktį dažnai prabundate, stipriai knarkiate ar jaučiate neįprastą nuovargį, vien vakaro rutina problemos neišspręs. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju ir įvertinti miego, kraujospūdžio ar kitus sveikatos sutrikimus.