Pradžia Tinklaraštis

Šokoladiniai sausainiai su įtrūkimais - kodėl cukraus pudros negalima gailėti?

Jeigu norisi naminio deserto prie kavos ar arbatos, šie minkšti šokoladiniai sausainiai su įtrūkimais yra vienas paprasčiausių pasirinkimų. Tešlą paruošite greitai, o kepant sausainių paviršiuje susidarys dailūs balti įtrūkimai. Kakava suteiks kepiniams sodrų šokoladinį aromatą, o cukraus pudra – išskirtinę išvaizdą.

Visas procesas, įskaitant kepimą, užtrunka apie 30 minučių. Iš nurodyto produktų kiekio išeina maždaug 12-14 sausainių, kurie ilgiau išlieka minkšti ir maloniai kvepia kakava. Tai patogus receptas, kai deserto norisi tą pačią dieną, tačiau nesinori ilgai dirbti virtuvėje.

Ingredientai

  • 230 g kvietinių miltų
  • 30 g kakavos
  • 2 kiaušiniai
  • 130 g cukraus pudros tešlai
  • 50 g cukraus pudros apvoliojimui
  • 50 g sviesto
  • Žiupsnelis druskos
  • 1,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Gaminimas

  1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių.
  2. Sviestą ištirpinkite vandens vonelėje arba mikrobangų krosnelėje. Palaukite, kol jis šiek tiek atvės.
  3. Į dubenį sudėkite cukraus pudrą, druską ir kiaušinius. Supilkite ištirpintą sviestą ir išplakite, kol masė taps vientisa.
  4. Atskirame inde sumaišykite miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Taip sausi produktai tolygiau pasiskirstys tešloje.
  5. Sausus ingredientus suberkite į kiaušinių masę. Šaukštu užmaišykite tirštą tešlą.
  6. Į atskirą dubenėlį suberkite 50 g cukraus pudros. Iš tešlos formuokite rutuliukus ir iš visų pusių gausiai apvoliokite cukraus pudroje.
  7. Rutuliukus šiek tiek suplokite ir išdėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos arba silikoninio kilimėlio. Tarp sausainių palikite šiek tiek vietos, nes kepdami jie išsiplės.
  8. Kepkite apie 15 minučių. Ištraukti sausainiai dar gali atrodyti minkšti, tačiau vėsdami sutvirtės.

Ryškūs įtrūkimai priklauso nuo cukraus pudros

Šokoladiniai sausainiai su įtrūkimais išvaizdą įgauna būtent dėl cukraus pudros. Jos negailėkite, nes tešlos rutuliukus reikia apvolioti iš visų pusių prieš dedant į skardą. Jei pudros sluoksnis bus per plonas, kepant susidaręs raštas gali būti ne toks ryškus.

Kepant sausainiai šiek tiek išsiplečia, o balta cukraus pudros plėvelė suskyla. Taip susidaro kontrastingas raštas, dėl kurio kepiniai atrodo išskirtinai ir primena konditerijos gaminius. Tamsios kakavos tešlos ir baltos pudros derinys ypač išryškėja sausainiams visiškai atvėsus.

Kepimo laikas lemia tekstūrą

Šiems sausainiams pakanka maždaug 15 minučių orkaitėje. Per ilgai kepami jie gali tapti sausesni, todėl ištraukti juos reikėtų tada, kai paviršius jau pasidengęs įtrūkimais, bet pats kepinys dar nėra visiškai kietas.

Atvėsę sausainiai išlieka minkšti, o kakava suteikia sodrų šokoladinį aromatą. Jie tinka patiekti su arbata, kava arba tiesiog laikyti saldžiam užkandžiui namuose. Ištrauktus iš orkaitės sausainius verta palikti skardoje, kol šiek tiek atvės ir sutvirtės.

Tešlą galima užšaldyti iš anksto

Jeigu visų sausainių kepti iš karto neplanuojate, suformuotus ir cukraus pudroje apvoliotus ruošinius galima užšaldyti. Taip pasiruošite desertą kitai dienai ar kitai progai, o prireikus beliks įjungti orkaitę.

Prieš kepimą jų atšildyti nereikia. Užšaldytus sausainius iš karto dėkite į gerai įkaitintą orkaitę ir kepkite pagal tą pačią instrukciją. Tokiu būdu šokoladiniai sausainiai su įtrūkimais bus paruošti tada, kai patogu, o virtuvėje nereikės iš naujo maišyti tešlos.

Apelsinas ar greipfrutas imunitetui? Vartojami vaistai gali pakeisti pasirinkimą

Apelsinas ir greipfrutas dažnai lyginami, kai kalbama apie imunitetui palankius citrusinius vaisius. Vis dėlto vieno aiškaus nugalėtojo čia nėra: abu vaisiai suteikia vitamino C, skaidulų ir augalinių junginių, tačiau jų maistinė sudėtis šiek tiek skiriasi.

Geriausias pasirinkimas dažniausiai yra tas vaisius, kurį mėgstate ir valgote reguliariai. Tačiau prieš renkantis greipfrutą svarbu žinoti vieną išimtį, susijusią su kai kuriais vaistais.

Apelsinas išsiskiria vitaminu C

Viename vidutinio dydžio apelsine yra apie 70 miligramų vitamino C – tai sudaro maždaug 78 procentus rekomenduojamos paros normos. Šis vitaminas palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, padeda išlaikyti odą ir kvėpavimo takų gleivinę, kurios sudaro vieną iš organizmo apsaugos barjerų.

Vitaminas C taip pat svarbus baltųjų kraujo kūnelių veiklai. Be to, apelsinas suteikia folatų ir maždaug 3 gramus skaidulų. Folatai reikalingi ląstelių gamybai ir atsinaujinimui, o skaidulos maitina žarnyne gyvenančias naudingąsias bakterijas.

Apelsinuose taip pat yra hesperidino – vieno pagrindinių šio vaisiaus flavonoidų. Tai augalinis junginys, siejamas su apsauga nuo oksidacinio streso ir uždegiminių procesų, tačiau jo poveikis žmogaus sveikatai dar nėra galutinai įvertintas.

Greipfrutas suteikia kitokių medžiagų

Pusė vidutinio greipfruto turi apie 39 miligramus vitamino C, arba maždaug 43 procentus paros normos. Šis vaisius taip pat prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda palaikyti apsaugines kvėpavimo bei virškinimo takų gleivines.

Rožiniuose ir raudonuosiuose greipfrutuose yra beta karoteno. Organizmas jį paverčia vitaminu A, kuris svarbus gleivinėms ir normaliam imuninių ląstelių vystymuisi. Pusė greipfruto turi apie 2 gramus skaidulų, įskaitant tirpiąsias pektino skaidulas.

Greipfrutui kartumo suteikia naringinas. Kaip ir hesperidinas, tai augalinis junginys, priskiriamas flavonoidams. Valgant visą vaisių, o ne geriant jo sultis, gaunama daugiau skaidulų ir ilgiau jaučiamas sotumas.

Vienas vaisius nėra už kitą geresnis

Lyginant vienodas porcijas, apelsinas suteikia daugiau vitamino C, šiek tiek daugiau skaidulų ir folatų. Rožinis ar raudonasis greipfrutas turi beta karoteno, mažiau natūralaus cukraus ir daugiau naringino.

Tačiau nėra pagrindo teigti, kad vienas iš šių vaisių už kitą geriau saugo nuo ligų. Imuninės sistemos veiklą lemia visa mityba ir gyvenimo būdas, o ne vienas pasirinktas citrusinis vaisius.

Į valgiaraštį galima įtraukti abu vaisius. Apelsiną patogu suvalgyti kaip užkandį, o greipfrutą naudoti salotoms ar valgyti per pusryčius. Svarbiausia rinktis visą vaisių, nes sultyse paprastai būna mažiau skaidulų.

Greipfrutas ne visiems tinka

Greipfrutuose yra furanokumarinų. Šie junginiai gali slopinti fermentą, dalyvaujantį kai kurių vaistų skaidyme žarnyne. Dėl to vaistų kiekis kraujyje gali padidėti iki nesaugaus lygio.

Ypač svarbu pasitarti dėl greipfrutų, jei vartojate tam tikrus cholesterolio kiekį mažinančius vaistus, kraujospūdžiui skirtus preparatus ar imunosupresantus. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją arba vaistininką ir paklausti ne tik apie vaisių, bet ir apie greipfrutų sultis.

Imunitetą palaiko platesnis pasirinkimas

Apelsinas ar greipfrutas gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, tačiau vien citrusinių vaisių nepakanka. Organizmui taip pat reikia pakankamai baltymų, cinko, vitamino D ir įvairių augalinių produktų.

  • Baltymų suteikia ankštiniai augalai, kiaušiniai, mėsa, žuvis ir pieno produktai.
  • Cinko yra pupelėse, sėklose, mėsoje ir jūros gėrybėse.
  • Skaidulų gausu daržovėse, viso grūdo produktuose ir ankštiniuose augaluose.
  • Fermentuoti produktai geriausiai dera su skaidulų turinčiu maistu.
  • Suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir 2 dienas jėgos pratimams.

Ne mažiau svarbus ir miegas. Daugeliui suaugusiųjų reikia 7-9 valandų miego per naktį. Todėl renkantis tarp šių citrusinių vaisių svarbiausia ne ieškoti stebuklingo nugalėtojo, o dažniau valgyti įvairų ir maistingą maistą.

Viduržemio jūros mitybos spąstai: sveiki produktai irgi reikalauja saiko

Viduržemio jūros mityba dažnai siejama su širdžiai palankiais pasirinkimais: daugiau daržovių, ankštinių augalų, žuvies, viso grūdo produktų ir gerųjų riebalų. Tačiau vien produktų sąrašo neužtenka.

Galutiniam rezultatui įtakos turi ir porcijos, maisto apdorojimo laipsnis, alkoholio kiekis bei tai, kaip gyvename už virtuvės ribų. Net sveikesni produktai, valgomi be saiko, gali papildyti mitybą nereikalingomis kalorijomis.

Sveikesni riebalai taip pat reikalauja saiko

Alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, sėklos ir alyvuogės yra svarbi Viduržemio jūros virtuvės dalis. Juose esantys riebalai širdžiai palankesni už daugelį sočiųjų riebalų šaltinių, tačiau šie produktai yra kaloringi.

Dosniai pilamas aliejus ar didelė sauja riešutų gali nepastebimai padidinti paros kalorijų kiekį. Jei norite geriau pajusti tinkamą kiekį, pradžioje aliejų naudinga matuoti šaukšteliu ar šaukštu, o riešutus berti į atskirą indelį, o ne valgyti tiesiai iš pakuotės.

Turintiems svorio mažinimo tikslą pravartu pasitarti su registruotu dietistu. Specialistas gali pritaikyti porcijas pagal žmogaus poreikius, sveikatos būklę ir fizinį aktyvumą.

Rinkitės kuo mažiau apdorotą maistą

Tradicinis Viduržemio jūros regiono valgymas remiasi maistu, kurį galima lengvai atpažinti: daržovėmis, vaisiais, pupelėmis, lęšiais, žuvimi, grūdais ir riešutais. Tačiau parduotuvėje esantys produktai su užrašais „sveikas“ ar „tinkamas Viduržemio jūros mitybai“ nebūtinai yra geriausias pasirinkimas.

Supakuotuose ar šaldytuose gaminiuose gali būti nemažai druskos, sočiųjų riebalų arba pridėtinio cukraus. Todėl verta perskaityti maistingumo deklaraciją, ypač renkantis padažus, paruoštus patiekalus, užkandžius ir pusryčių produktus.

  • Patikrinkite druskos kiekį.
  • Atkreipkite dėmesį į sočiuosius riebalus.
  • Ieškokite pridėtinio cukraus.
  • Rinkitės trumpesnį ir aiškesnį ingredientų sąrašą.

Viso grūdo produktai suteikia daugiau skaidulų

Balta duona ir įprasti balti makaronai nėra visiškai uždrausti, tačiau dažniau juos keičiant viso grūdo produktais mityba tampa turtingesnė skaidulų. Jos padeda ilgiau jaustis sotiems ir yra svarbios normaliai žarnyno veiklai.

Į valgiaraštį galima įtraukti pupeles, lęšius, bolivines balandas, miežius, avižas ir viso grūdo duoną. Geriausia pokyčius daryti palaipsniui, nes staiga padidinus skaidulų kiekį gali pūsti pilvą. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių.

Vynas nėra būtina šios mitybos dalis

Vynas dažnai minimas kalbant apie Viduržemio jūros regiono tradicijas, tačiau tai nereiškia, kad jį būtina pradėti vartoti dėl širdies sveikatos. Kai kuriems žmonėms retkarčiais išgeriama taurė didelės žalos nepadaro, tačiau alkoholis suteikia papildomų kalorijų.

Per didelis jo kiekis gali susilpninti kitų sveikesnių pasirinkimų naudą. Todėl Viduržemio jūros mityba gali būti visavertė ir be vyno.

Širdžiai svarbus ir gyvenimo tempas

Viduržemio jūros mityba nėra vien receptų rinkinys. Šiam gyvenimo būdui priskiriamas vaikščiojimas, kitas reguliarus fizinis aktyvumas, laikas poilsiui ir neskubus valgymas.

Valgymas kartu su šeima ar draugais, neskubėjimas ir sąmoningas mėgavimasis maistu gali padėti geriau pajusti sotumą. Streso valdymas čia taip pat svarbus, nes širdies sveikatą veikia ne tik tai, kas patenka į organizmą, bet ir bendras gyvenimo ritmas.

Praktiškai pradėti galima nuo kelių pokyčių: dalį baltų miltų produktų pakeisti viso grūdo alternatyvomis, dažniau rinktis ankštinius augalus, matuoti aliejų, skaityti etiketes ir įtraukti daugiau vaikščiojimo. Tokia kryptis paprastai naudingesnė už griežtą draudimų sąrašą.


Šaltiniai

Energiniai rutuliukai ilgiau sotins: vien saldumo neužtenka - ką įmaišyti?

Energiniai rutuliukai dažnai pasirenkami kaip patogus užkandis prieš išeinant iš namų ar tarp pagrindinių valgymų. Vis dėlto jų maistinę vertę lemia ne pavadinimas, o tai, kas patenka į masę.

Jei norite baltymingesnių ir sotesnių energinių rutuliukų, rinkitės ne vien saldžius rišiklius, bet ir avižas, riešutų sviestą, sėklas bei kitus maistingus priedus. Tuo pat metu verta stebėti pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį.

Avižos suteikia skaidulų ir sotumo

Valcuotos arba greitai paruošiamos avižos – vienas universaliausių energinių rutuliukų pagrindų. Jose esantis tirpusis beta gliukanas lėtina virškinimą, todėl užkandis ilgiau išlaiko sotumą.

Avižos taip pat aprūpina organizmą B grupės vitaminais, geležimi, magniu, manganu ir fosforu. Jos tinka tiek įprastai, tiek be kepimo ruošiamai masei.

Riešutų sviestas suriša masę

Žemės riešutų, migdolų, anakardžių, saulėgrąžų ar moliūgų sėklų sviestas atlieka dvi funkcijas: suteikia kremiškumo ir padeda sulipinti ingredientus. Be to, jame yra baltymų ir nesočiųjų riebalų.

Dėl riebalų ir baltymų derinio užkandis virškinamas lėčiau nei vien angliavandenių turintis maistas, todėl gali ilgiau suteikti sotumo. Rinkdamiesi riešutų sviestą patikrinkite etiketę: geriau, kai jame nėra pridėtinio cukraus, perteklinių aliejų ir daug druskos.

Riešutai ir sėklos praturtina tekstūrą

Smulkinti migdolai, graikiniai riešutai, lazdynų riešutai ar anakardžiai suteikia traškumo, baltymų, skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Skirtingų rūšių sudėtis nevienoda: graikiniuose riešutuose gausu augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgščių, o migdoluose – vitamino E.

Į masę taip pat tinka chia sėklos, maltos linų sėmenys, kanapių, moliūgų ir saulėgrąžų sėklos. Chia sėklos sugeria drėgmę, todėl gali padėti sutvirtinti rutuliukų struktūrą.

Saldumui rinkitės vaisius

Minkštos datulės, ypač Medjool rūšies, sutrinamos į lipnią masę ir natūraliai suriša ingredientus. Jos taip pat suteikia skaidulų, kalio ir antioksidantų.

Džiovintos arba liofilizuotos braškės, mėlynės, abrikosai, vyšnios, obuoliai ir razinos suteikia skonio bei spalvos. Liofilizuotus vaisius galima sutrinti, o džiovintus – smulkiai supjaustyti ir įmaišyti. Svarbiausia rinktis nesaldintus variantus, nes džiovintuose vaisiuose cukraus ir taip pakanka.

Smulkiai tarkuotos morkos suteikia drėgmės, natūralaus saldumo ir ryškesnę spalvą. Jose esantis beta karotenas organizme paverčiamas vitaminu A.

Medus, kokosas ir šokoladas reikalauja saiko

Medus gali suteikti greitai prieinamos energijos, tačiau jis priskiriamas pridėtiniam cukrui. Bendras jo kiekis svarbus visos dienos mityboje: dažnai nurodoma, kad moterims reikėtų neviršyti 24 gramų, o vyrams – 36 gramų pridėtinio cukraus per dieną.

Manukos medus išsiskiria fenoliniais junginiais, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu aktyvumu, tačiau tai nereiškia, kad jo reikėtų vartoti dideliais kiekiais. Kokosas suteikia skonio, skaidulų ir riebalų, bet didelė dalis šių riebalų yra sotieji.

Tamsusis šokoladas gali pagerinti užkandžio skonį ir suteikti šiek tiek magnio bei antioksidantų. Didesnis kakavos procentas dažniausiai reiškia mažiau pridėtinio cukraus, tačiau net ir tokį šokoladą geriausia naudoti saikingai.

Skonį sustiprina prieskoniai

Cinamono, muskato, vanilės, migdolų ar pipirmėčių ekstraktas maistinės sudėties iš esmės nepakeis, tačiau gali padaryti užkandį malonesnį. Geras skonis svarbus todėl, kad maistingas pasirinkimas neatrodytų kaip priverstinis kompromisas.

Ruošdami energinius rutuliukus, derinkite bent vieną baltymų šaltinį su skaidulomis: pavyzdžiui, avižas su riešutų sviestu ir chia sėklomis. Saldumui naudokite datules ar nedidelį kiekį nesaldintų džiovintų vaisių, o ne didelę medaus ar šokolado porciją.


Šaltiniai

Cukrus kraujyje svyruoja? 6 užkandžių deriniai, kai vieno produkto negana

Kai cukraus kiekis kraujyje linkęs svyruoti, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą produktą, bet ir pagalvoti, su kuo jį valgote. Vien angliavandenių turintis užkandis dažnai suteikia trumpalaikį sotumą, o jo poveikis gliukozės kiekiui būna greitesnis.

Geresnė strategija – angliavandenius derinti su baltymais, nesočiaisiais riebalais arba skaidulomis. Taip sudaryti užkandžiai ilgiau pasotina, o virškinimas ir gliukozės pasisavinimas vyksta lėčiau.

Angliavandeniams reikia tinkamos poros

Uogos, obuolys, viso grūdo trapučiai, avinžirniai ar edamame pupelės yra angliavandenių šaltiniai, tačiau kartu suteikia ir kitų naudingų medžiagų. Skaidulos, ypač tirpiosios, lėtina virškinimą ir cukraus pasisavinimą.

Prie tokio produkto pridėjus baltymų ar nesočiųjų riebalų, sotumas išlieka ilgiau. Tai nereiškia, kad gliukozė po užkandžio nepakils, tačiau jos pokytis gali būti tolygesnis nei valgant vien angliavandenius.

Maisto produktų glikemijos indekso išmokti mintinai nebūtina. Daug naudingiau rinktis mažiau perdirbtus, skaidulų turinčius produktus ir atkreipti dėmesį į porcijos dydį.

6 deriniai, tinkantys užkandžiui

1. Uogos, sūris ir riešutai
Nedidelė porcija uogų suteikia angliavandenių ir skaidulų, o sūris bei keli graikiniai ar migdolų riešutai prideda baltymų ir riebalų. Riešutus rinkitės nesūdytus, o porciją laikykite nedidelę, nes jie yra kaloringi.

2. Natūralus graikiškas jogurtas su uogomis
Paprastas, nesaldintas graikiškas jogurtas suteikia baltymų. Uogos praturtina užkandį skaidulomis, o šaukštas ispaninio šalavijo, arba čija, sėklų ar smulkintų riešutų suteikia papildomų nesočiųjų riebalų.

3. Daržovės su humusu ir viso grūdo trapučiais
Agurkai, morkos ar paprikos suteikia traškumo ir tūrio. Humusas čia atlieka kelis vaidmenis: jame yra skaidulų, šiek tiek baltymų, riebalų ir angliavandenių. Keli viso grūdo trapučiai užkandį padaro sotesnį.

4. Virtas kiaušinis su avokadu
Virtas kiaušinis suteikia baltymų, o avokadas – nesočiųjų riebalų. Prie jų galima pridėti kelis viso grūdo trapučius ir vyšninių pomidorų. Toks derinys tinka, kai norisi ne saldaus, o sūraus užkandžio.

5. Obuolys su riešutų sviestu
Obuolio skilteles galima patepti maždaug vienu šaukštu žemės riešutų arba migdolų sviesto. Geriausia rinktis tokį, į kurį nepridėta cukraus. Riešutų sviesto kiekio nereikėtų didinti vien dėl skonio, nes didesnė porcija greitai padidina bendrą energinę vertę.

6. Edamame pupelės su apelsinu arba uogomis
Edamame pupelėse yra ir baltymų, ir skaidulų, todėl jos ypač praktiškos greitam užkandžiui. Nedidelis apelsinas ar porcija uogų suteikia angliavandenių, tačiau jų nepalieka vieninteliu užkandžio pagrindu.

Porcija svarbesnė, nei atrodo

Net maistingi produktai, tokie kaip vaisiai, jogurtas, avinžirniai ar viso grūdo krekeriai, didesniais kiekiais gali pastebimai padidinti cukraus kiekį kraujyje. Todėl užkandį geriau iš anksto susidėti į indelį ar ant nedidelio padėklo, o ne valgyti tiesiai iš pakuotės.

Jeigu skaičiuojate angliavandenius, vertinkite bendrą jų kiekį, nurodytą etiketėje, ir realiai suvalgomą porciją. Vieno visiems tinkamo angliavandenių kiekio nėra, nes poreikiai priklauso nuo sveikatos būklės, gydymo, fizinio aktyvumo ir dienos valgymo plano.

Saldus priedas nėra nemokamas

Prie vaisių, sūrio ir riešutų kartais galima pridėti nedidelį gabalėlį juodojo šokolado. Vis dėlto jame taip pat yra angliavandenių, o kai kuriuose produktuose būna nemažai pridėtinio cukraus, todėl šokoladą reikėtų vertinti kaip mažą priedą, o ne pagrindinę užkandžio dalį.

Didesnis riebalų ir baltymų kiekis kai kuriems žmonėms, ypač sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, gali būti susijęs su vėlesniu gliukozės padidėjimu. Dėl to užkandžių sudėtį ir kiekį svarbu derinti su individualiu gydymo planu, o prireikus tai aptarti su gydytoju ar dietistu.


Šaltiniai

Aukštas blogasis cholesterolis? 5 maisto grupės ir vienas svarbus pakeitimas

Padidėjęs MTL cholesterolis, dažnai vadinamas bloguoju, ilgainiui gali prisidėti prie apnašų kaupimosi arterijose ir didesnės širdies ligų bei insulto rizikos. Todėl svarbu ne tik stebėti tyrimų rezultatus, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kas dažniausiai atsiduria kasdienėje mityboje.

Maistas, padedantis mažinti cholesterolio kiekį, nėra vienas stebuklingas produktas. Daugiausia naudos suteikia kelių produktų grupių derinys ir vienas svarbus pakeitimas: sočiuosius riebalus, kurių gausu svieste ar riebioje mėsoje, keisti nesočiaisiais.

Avižos ir kiti viso grūdo produktai

Avižose ir miežiuose gausu tirpiųjų skaidulų, ypač beta gliukano. Virškinamajame trakte ši medžiaga sudaro gelio pavidalo masę, kuri prisijungia tulžies rūgštis.

Tulžies rūgštys gaminamos iš cholesterolio ir reikalingos riebalams virškinti. Kai dalis jų pašalinama su išmatomis, kepenims tenka panaudoti daugiau cholesterolio naujoms tulžies rūgštims pagaminti. Dėl šio proceso gali mažėti MTL cholesterolio kiekis.

Avižinę košę galima papildyti obuoliais, uogomis, riešutais ar sėklomis. Taip vienu metu gaunama daugiau skaidulų ir nesočiųjų riebalų.

Ankštiniai produktai kasdieniam valgiaraščiui

Lęšiai, avinžirniai, juodosios pupelės ir skaldyti žirniai taip pat yra geras tirpiųjų skaidulų šaltinis. Jos mažina tulžies rūgščių pasisavinimą iš naujo, todėl kepenys turi sunaudoti daugiau cholesterolio jų atsargoms papildyti.

Ankštiniuose produktuose esančias skaidulas žarnyno bakterijos fermentuoja į trumpųjų grandinių riebalų rūgštis. Šios medžiagos gali veikti kepenų cholesterolio gamybą, tačiau tikslus jų poveikis žmogaus organizme dar nagrinėjamas.

Į valgiaraštį ankštinius lengva įtraukti ruošiant sriubas, troškinius, salotas ar humusą. Jie taip pat suteikia augalinių baltymų ir padeda ilgiau jaustis sotiems.

Vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu tirpiųjų skaidulų

Obuoliai ir citrusiniai vaisiai išsiskiria pektinu – tirpiąja skaidula, kuri padeda pašalinti dalį cholesterolio per virškinimo sistemą. Vaisiuose ir daržovėse taip pat yra augalinių sterolių ir stanolių.

Šių junginių struktūra panaši į cholesterolio, todėl jie gali trukdyti jam pasisavinti plonojoje žarnoje. Daugiau cholesterolio tuomet pašalinama su išmatomis, o į kraują patenka mažesnis jo kiekis.

Praktiškas pasirinkimas – prie pusryčių ar užkandžiui rinktis obuolį, apelsiną, greipfrutą, uogas ar kitą skaidulų turintį vaisių. Daržovės turėtų tapti įprasta pietų ir vakarienės dalimi, o ne retu priedu.

Riešutai ir sėklos vietoj sočiųjų riebalų

Migdoluose, graikiniuose riešutuose, pistacijose, ispaninio šalavijo ir linų sėklose dera skaidulos, nesotieji riebalai bei kiti augaliniai junginiai. Toks derinys siejamas su palankesniu cholesterolio profiliu ir mažesniu MTL cholesterolio kiekiu.

Tačiau svarbu ne tik įtraukti riešutus į valgiaraštį, bet ir kuo nors juos pakeisti. Kai jie atsiduria vietoje sviestinių užtepėlių, riebių užkandžių ar kitų sočiųjų riebalų šaltinių, poveikis mitybai tampa palankesnis.

Riešutų galima berti į košę, jogurtą ar salotas. Geriausia rinktis nesūdytus riešutus ir sėklas – neskrudintus arba skrudintus be cukraus ir papildomų riebalų.

Avokadai, alyvuogių aliejus ir riebi žuvis

Avokadai ir alyvuogių aliejus suteikia daug nesočiųjų riebalų, kurie padeda palaikyti palankesnį cholesterolio profilį, kai jais pakeičiami sotieji riebalai. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus gali pakeisti sviestą ruošiant daržoves ar gardinant salotas.

Lašiša, upėtakis ir sardinės yra geri omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai. Jos ypač veiksmingai mažina trigliceridų kiekį, tačiau ne visada sumažina MTL cholesterolį. Todėl riebią žuvį reikėtų vertinti kaip dalį širdžiai palankios mitybos, o ne kaip vienintelę priemonę cholesterolio rodikliams keisti.

Vienas pakeitimas duoda daugiau naudos

Maistas, padedantis mažinti cholesterolio kiekį, veikia prasmingiausiai tada, kai nauji pasirinkimai pakeičia mažiau palankius produktus. Riešutai vietoj riebių užkandžių, alyvuogių aliejus vietoj sviesto, pupelės vietoj dalies riebios mėsos ir avižos vietoj saldžių pusryčių gaminių yra paprasti, bet reikšmingi žingsniai.

Tokie pakeitimai nepakeičia gydytojo paskirto gydymo ar individualių rekomendacijų. Vis dėlto nuosekliai taikoma mityba cholesterolio kiekiui mažinti gali tapti svarbia bendro širdies ir kraujagyslių sveikatos plano dalimi.


Šaltiniai

Mėlynojo pelėsio padažas: užteks išplakti, o tiks ne tik salotoms

Mėlynojo pelėsio padažas patiks tiems, kurie mėgsta ryškų, sūrų ir šiek tiek aitrų skonį. Jis pakankamai tirštas, kad laikytųsi ant daržovių ar bulvių skiltelių, tačiau lengvai susimaišo ir su salotomis.

Šį padažą galima patiekti kaip mirkomąjį padažą, užpilti ant keptų bulvių, picos ar mėsos. Receptas paprastas: visus ingredientus tereikia gerai išplakti dubenyje.

Ingredientai

  • 120 g Roquefort arba kito kreminio mėlynojo pelėsio sūrio
  • 1/4 puodelio majonezo iš sveikų kiaušinių
  • 1/4 puodelio grietinės
  • 1/2 puodelio pasukų ir šiek tiek daugiau, jei reikės padažui praskiesti
  • 1/2 arbatinio šaukštelio česnakų miltelių
  • 2 arbatiniai šaukšteliai obuolių acto arba citrinų sulčių
  • 1/4 arbatinio šaukštelio druskos
  • 1/4 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų

Gaminimas

  1. Mėlynojo pelėsio sūrį sudėkite į dubenį ir šakute sutrinkite iki smulkių trupinių. Kreminis sūris susitrins lengvai.
  2. Sudėkite majonezą, grietinę, pasukas, česnakų miltelius, obuolių actą arba citrinų sultis, druską ir pipirus.
  3. Viską energingai plakite maždaug 10-15 sekundžių. Didžioji dalis sūrio įsimaišys į padažą, tačiau keli nedideli gabalėliai liks. Tai normalu – jie padažui suteiks daugiau skonio ir tekstūros.
  4. Jei padažas atrodo per tirštas, įmaišykite dar šiek tiek pasukų. Jei norite visiškai vientisos tekstūros, naudokite rankinį trintuvą.

Kokį sūrį pasirinkti

Šiam receptui tinka bet kuris kreminis mėlynojo pelėsio sūris. Kieto, trupančio sūrio geriau nenaudoti, nes jis ne taip gerai susimaišys su kitais ingredientais.

Roquefort pasižymi ryškiu, aštroku ir sūriu skoniu. Stiltonas yra sodrus, tačiau jo skonis apvalesnis. Danablu dažnai pasirenkamas dėl klasikinio skonio ir lengvesnio prieinamumo.

Švelnesniam variantui tiks „Gorgonzola Dolce“ arba „Blue Castello“. Pastarasis yra vienas švelniausių, todėl jį patogu rinktis tada, kai prie mėlynojo pelėsio sūrio skonio dar tik pratinamasi.

Jei neturite pasukų

Pasukos padažui suteikia skystumo ir malonaus rūgštumo. Jei nenorite pirkti viso pakelio vien dėl šio recepto, jas pakeiskite lygiomis dalimis sumaišytu pienu ir jogurtu.

Obuolių actą taip pat galima pakeisti citrinų sultimis. Rūgšties reikia nedaug, nes pasukos ir taip suteikia padažui gaivumo.

Kur panaudoti padažą

Paruoštas padažas tinka daug plačiau nei vien salotoms. Juo galima pagardinti traškias salotas, ypač salotų gūžės skilteles, arba patiekti su šviežių daržovių lazdelėmis.

  • su vištienos sparneliais ir kitais užkandžiais
  • su krekeriais, duonos lazdelėmis ir bulvių traškučiais
  • su virtomis, keptomis ar grūstomis bulvėmis
  • ant picos arba keptų daržovių
  • prie kepsnio ar kitų mėsos patiekalų

Jei padažą norite naudoti salotoms, papildomai jo skiesti nebūtina. Tiršta konsistencija gerai apgaubia žalumynus, o ryškus sūrio skonis leidžia apsieiti be daugybės kitų priedų.

Jei mėgstate nedidelius sūrio gabalėlius, plakite trumpai ir naudokite šakutę. Norint glotnesnio rezultato, padažą galima sutrinti rankiniu trintuvu.


Šaltinis: RecipeTin Eats

Kardiologai įspėja: 10 maisto produktų, kurie sukelia kraujospūdį

Padidėjus kraujospūdžiui, svarbu ne tik reguliariai matuoti jo rodmenis, bet ir atidžiau rinktis maistą. Daug natrio, pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir alkoholio turintys produktai gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę.

Mityba, kai kraujospūdis padidėjęs, neturi būti beskonė ar paremta griežtais draudimais. Dažniausiai pakanka rečiau rinktis kai kuriuos produktus, skaityti etiketes ir dažniau gaminti iš šviežių ingredientų.

1. Perdirbta mėsa

Šoninė, dešrelės, dešrainiai, kumpis ir kiti perdirbtos mėsos gaminiai dažnai turi daug druskos. Juose taip pat gali būti nemažai sočiųjų riebalų, todėl tokį maistą geriau keisti šviežia vištiena, žuvimi, pupelėmis ar liesa mėsa be papildomos druskos.

2. Konservuotos sriubos ir daržovės

Konservuojant daržoves ar gaminant paruoštas sriubas dažnai naudojama daug natrio. Rinkdamiesi konservus, ieškokite variantų, kuriuose druskos mažiau, o daržoves dažniau pirkite šaldytas, be padažo, arba konservuotas be pridėtinės druskos.

3. Pica su pepperoni

Picoje druskos gali susidėti iš kelių šaltinių: jos yra tešloje, padaže, sūryje ir perdirbtoje mėsoje. Jei picą gaminate namuose, dėkite daugiau daržovių ir atsisakykite pepperoni, šoninės ar kitų sūrių mėsos gaminių.

4. Supakuoti užkandžiai

Bulvių traškučiai, sūrūs krekeriai ir kiti stipriai perdirbti užkandžiai dažnai turi daug natrio bei riebalų. Net produktas, reklamuojamas kaip sveikesnė alternatyva, nebūtinai pasižymi gera sudėtimi, todėl svarbu perskaityti etiketę.

Užkandžiui dažniau rinkitės nesūdytus riešutus, šviežius vaisius, daržoves ar natūralų jogurtą.

5. Saldūs ir sportiniai gėrimai

Saldžiuose gazuotuose gėrimuose, saldintoje kavoje ir kai kuriuose sportiniuose gėrimuose gali būti daug cukraus. Dažnas jų vartojimas apsunkina svorio kontrolę, o tai savo ruožtu nepadeda palaikyti sveiko kraujospūdžio.

Kasdieniam gėrimui geriausiai tinka paprastas vanduo. Sportiniai gėrimai ne visada reikalingi, ypač jei fizinis aktyvumas nėra ilgas ar labai intensyvus.

6. Alkoholis

Per didelis alkoholio kiekis gali kelti kraujospūdį. Todėl žmonėms, kurių spaudimas padidėjęs, alkoholį patariama riboti, o jo vartojimo nepaversti reguliaria savaitės dalimi.

7. Paruošti prieskonių mišiniai

Patogiuose prieskonių mišiniuose, sultinio kubeliuose ir kai kuriuose marinatuose gali būti daug druskos. Gaminant namuose patiekalų skonį lengvai sustiprinsite citrina, česnaku, juodaisiais pipirais, paprika ir įvairiomis žolelėmis.

8. Padažai ir salotų užpilai

Kečupe, kepsnių padaže, sojų padaže ir pirktuose salotų užpiluose dažnai būna ne tik cukraus, bet ir nemažai natrio. Prieš pirkdami verta palyginti kelių gamintojų etiketes.

Paprastas naminis užpilas iš alyvuogių aliejaus, acto, citrinos sulčių ir pipirų dažnai leidžia sumažinti druskos kiekį.

9. Šaldyti paruošti patiekalai

Šaldytos daržovės savaime nėra problema, tačiau paruoštuose šaldytuose patiekaluose dažnai būna daug druskos. Jos ypač gali būti padažuose, kurie pridedami prie makaronų, mėsos ar ryžių patiekalų.

Jei renkatės tokį maistą, patikrinkite natrio kiekį vienoje porcijoje ir atkreipkite dėmesį, kiek porcijų yra visoje pakuotėje.

10. Mėsa, kepama virš atviros liepsnos

Kepant mėsą virš atviros liepsnos ir labai aukštoje temperatūroje gali susidaryti nepageidaujamų junginių. Mėsą geriau kepti taip, kad ji neapdegtų ir neapsitrauktų juodu, pridegusiu sluoksniu.

Etiketė dažnai pasako daugiau nei reklama

Mityba, kai kraujospūdis padidėjęs, pirmiausia remiasi ne vieno produkto atsisakymu, o visa kasdienių pasirinkimų visuma. Skaitydami etiketes atkreipkite dėmesį į natrio, sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus kiekį.

Dažniau rinkitės daržoves, vaisius, viso grūdo produktus, žuvį, paukštieną, pupeles, nesūdytus riešutus ir namuose gamintą maistą. Jei gydytojas paskyrė vaistus nuo kraujospūdžio, mitybos pokyčiai jų nepakeičia, tačiau gali padėti geriau kontroliuoti bendrą sveikatą.


Šaltiniai

Havajietiškas apkepas: savaitgalio pietūs, kuriuos pamėgs visa šeima

Jeigu savaitgalio pietums norisi neįprastesnio, bet nesudėtingai paruošiamo patiekalo, šis havajietiškas vištienos apkepas gali tapti puikiu pasirinkimu. Jame dera minkštos bulvės, sultinga vištienos krūtinėlė, pomidorai, rausvasis svogūnas, saldūs ananasai ir išsilydęs sūris. Saldumo suteikiantys ananasai įprastą vištienos apkepą paverčia įdomesniu ir suteikia jam savitą skonį.

Visi ingredientai sluoksniuojami viename kepimo inde, todėl nereikia naudoti kelių puodų ar keptuvių. Patiekalas sotus, spalvingas ir patogus tuomet, kai norisi vienu metu iškepti vištieną, bulves, daržoves ir sūrį. Be to, didžiąją kepimo dalį apkepas praleidžia uždengtas folija, todėl ingredientai kepa tolygiau.

Ingredientai

  • Kelios didelės bulvės
  • 2-3 valg. š. alyvuogių aliejaus su česnaku
  • Keli pomidorai
  • Šiek tiek druskos
  • Mėgstami prieskoniai bulvėms
  • 650 g vištienos krūtinėlės
  • Vištienos prieskoniai
  • 1 rausvasis svogūnas
  • Keli valg. š. majonezo
  • 200 g ananasų gabalėlių
  • 150 g sūrio

Gaminimo eiga

1. Pirmiausia paruoškite bulves. Jas nuplaukite, nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Sudėkite į kepimo indą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi su česnaku, pagardinkite druska bei mėgstamais bulvių prieskoniais. Viską lengvai išmaišykite, kad aliejus ir prieskoniai pasiskirstytų ant bulvių.

2. Vištienos krūtinėlę supjaustykite plonesniais gabalėliais arba plonai išmuškite. Mėsą pagardinkite vištienos prieskoniais ir išdėliokite tiesiai ant bulvių sluoksnio. Taip vištiena keps kartu su bulvėmis ir sudarys pagrindinį apkepo sluoksnį.

3. Ant vištienos užtepkite kelis šaukštus majonezo. Jis suteiks patiekalui daugiau kremiškumo ir padės sujungti kitus ingredientus. Majonezą paskirstykite kuo tolygiau, kad jo užtektų visam vištienos paviršiui.

4. Rausvąjį svogūną nulupkite ir supjaustykite. Pomidorus supjaustykite griežinėliais. Ant vištienos sluoksnio suberkite svogūną, išdėliokite pomidorus, o ant viršaus paskirstykite ananasų gabalėlius. Šis derinys apkepui suteiks spalvų, malonaus saldumo ir išskirtinį skonį.

5. Kepimo indą sandariai uždenkite folija ir dėkite į iki 190 °C įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 30 minučių, kol bulvės visiškai suminkštės, o vištiena iškeps. Folija padės išlaikyti drėgmę kepimo inde, todėl apkepo sluoksniai turėtų kepti tolygiau.

6. Po 30 minučių foliją atsargiai nuimkite. Apkepą gausiai apiberkite tarkuotu sūriu ir grąžinkite į orkaitę. Kepkite atidengtą toje pačioje 190 °C temperatūroje dar 10-15 minučių, kol sūris išsilydys ir gražiai apskrus.

Šio apkepo sluoksnių tvarka

Šiame recepte svarbu laikytis nurodytos sluoksnių sekos. Apačioje kepa bulvės, virš jų dedama vištiena, o pomidorai, svogūnai ir ananasai išdėliojami ant mėsos. Sūris beriamas tik kepimo pabaigoje, todėl jis spėja išsilydyti ir apskrusti, tačiau neparuduoja per anksti.

Jeigu norite, kad havajietišką vištienos apkepą būtų lengviau pjaustyti ir dalyti į porcijas, prieš patiekdami trumpai palaukite, kol jis šiek tiek pastovės. Tuomet sluoksniai lengviau laikysis kartu, o porcijos atrodys tvarkingiau.

Kaip suprasti, kad apkepas paruoštas

Pagrindinis ženklas – visiškai suminkštėjusios bulvės ir iškepusi vištiena. Paskutiniame kepimo etape dėmesį kreipkite į sūrį: jis turi būti išsilydęs, o paviršius – lengvai apskrudęs. Jei bulvės dar kietos, apkepui reikia daugiau laiko, net jeigu sūris jau gražiai parudavo.

Šis havajietiškas vištienos apkepas ypač tinka savaitgalio pietums, kai norisi viename inde paruošti sotų patiekalą su mėsa, daržovėmis ir sūriu. Ananasai įprastą vištienos apkepą papildo saldžiu akcentu, o bulvės ir sūris suteikia sotumo. Dėl nesudėtingo paruošimo receptą norėsis prisiminti dar ne kartą.

Kapotos vištienos kepsneliai su mocarela: išsilydys burnoje

Kapoti vištienos kepsneliai su mocarelos įdaru – vienas iš tų patiekalų, kuriuos lengva įtraukti į vakarienės meniu. Mėsa išlieka sultinga, krašteliai gražiai apskrunda, o perpjovus viduje pasirodo minkštas, išsilydęs sūris.

Šie kepsneliai tinka tada, kai norisi sotaus, bet nesudėtingo naminio patiekalo. Jiems nereikia įmantrių ingredientų ar sudėtingų gaminimo būdų, o patiekti galima su bulvių koše, keptais burokėliais arba kitu mėgstamu garnyru. Įprastus vištienos gabalėlius primenantis patiekalas atrodo įdomiau, nes jo viduje slepiasi šiltas mocarelos įdaras.

Ingredientai

  • 400 g smulkiai sukapotos vištienos filė
  • 1 kiaušinis
  • 1 valgomasis šaukštas miltų
  • 1 valgomasis šaukštas grietinės
  • Žiupsnis mėgstamų vištienos prieskonių
  • Mocarelos sūris įdarui

Gaminimo eiga

  1. Smulkiai sukapotą vištienos filė sudėkite į dubenį. Įmuškite kiaušinį, suberkite miltus, įdėkite grietinės ir pagardinkite mėgstamais vištienos prieskoniais. Viską gerai išmaišykite, kad masė taptų vientisa.
  2. Mocarelą supjaustykite nedideliais gabaliukais, kurie tilptų į kepsnelių vidų. Sūrio gabalėlių dydį pritaikykite pagal formuojamų kepsnelių dydį, kad juos būtų patogu visiškai uždengti vištienos mase.
  3. Paimkite dalį vištienos masės ir suformuokite plokštesnį kepsnelį. Į jo vidurį įdėkite mocarelos gabalėlį, tada uždenkite likusia mase ir atsargiai suspauskite kraštus. Svarbu, kad sūris liktų kepsnelio viduje.
  4. Taip paruoškite visus kepsnelius. Formuokite juos panašaus dydžio, kad keptuvėje jie keptų tolygiai ir būtų patogu apversti.
  5. Kepsnelius kepkite keptuvėje, kol jų paviršius gražiai apskrus, o mėsa bus iškepusi. Apverskite atsargiai, kad nesuplėšytumėte kraštų ir neišbėgtų viduje esanti mocarela.
  6. Iškeptus kepsnelius patiekite dar šiltus. Tuomet mocarela viduje bus minkšta ir išsilydžiusi, o patiekalas atskleis geriausią savo tekstūrą.

Kas suteikia kepsneliams sultingumo

Šiame recepte svarbų vaidmenį atlieka ne tik vištiena, bet ir grietinė. Ji padeda masei išlikti minkštesnei, todėl kepsneliai nėra sausi. Kiaušinis ir miltai padeda ingredientams susijungti bei suteikia masei formą, tad ją galima lengviau padalyti ir apgaubti sūrio gabalėlius.

Vištieną reikėtų smulkiai sukapoti, o ne pakeisti visiškai vientisa faršo mase. Taip kepsneliai išlaiko malonesnę, labiau juntamą mėsos tekstūrą. Prieskonių kiekį galima pritaikyti pagal savo skonį, tačiau jų neturėtų būti tiek daug, kad užgožtų švelnų mocarelos skonį.

Garnyras, kuris čia ypač tinka

Šaltinio recepte šie kapoti vištienos kepsneliai siūlomi su bulvių koše ir keptais burokėliais. Šis derinys patiekalui suteikia sotumo, spalvų ir malonaus skonių kontrasto: švelni košė dera su apskrudusiais kepsnelių krašteliais, o burokėliai suteikia salstelėjusį priedą.

Jeigu norisi kitokio pateikimo, kepsnelius galima patiekti su kitu mėgstamu garnyru. Tinka tai, ką įprastai renkatės prie vištienos, tačiau priedas neturėtų užgožti pagrindinio patiekalo ir išsilydžiusio mocarelos įdaro.

Praktinės pastabos formuojant kepsnelius

  • Kepsnelius formuokite ne per storus, kad juos būtų patogu iškepti keptuvėje.
  • Mocarelos gabalėlį visiškai uždenkite vištienos mase.
  • Kraštus suspauskite atsargiai, kad kepant sūris neištekėtų.
  • Apversdami naudokite plačią mentelę.
  • Patiekite kepsnelius šiltus, kol mocarela viduje dar minkšta.

Jeigu norite patiekalo, kuris būtų paprastas, sotus ir atrodytų įdomiau nei įprasti vištienos gabalėliai, šį receptą verta įtraukti į namų virtuvės repertuarą. Kapoti vištienos kepsneliai su mocarelos įdaru nereikalauja sudėtingo pasiruošimo, tačiau iškepę nustebina traškiais krašteliais, sultinga mėsa ir švelniai išsilydžiusiu sūriu.