Pradžia Tinklaraštis

60 svarų numetęs vedėjas parodė lazanijos versiją be įprastų makaronų

Justinas Rimkevičius
-
0
60 svarų numetęs vedėjas parodė lazanijos versiją be įprastų makaronų

Televizijos vedėjas ir komikas Rossas Mathewsas sako numetęs 60 svarų, arba maždaug 27 kilogramus, nekeisdamas mėgstamo maisto į nuobodžius, griežtus dietinius patiekalus. Vietoj to jis ieškojo būdų įprastus receptus pagaminti sotesnius ir maistingesnius.

Vienas tokių patiekalų yra lazaniją primenanti vakarienė be įprastų makaronų. Ši baltymų gausi vakarienė gaminama su spagečių moliūgu, daržovėmis, kalakutiena, varške ir mocarela.

Lazanijos įspūdį sukuria ne makaronai

Patiekalo pagrindui naudojamas spagečių moliūgas. Iškeptas jo minkštimas lengvai išsišakoja į plonas juosteles, kurios savo išvaizda primena spagečius. Dėl to galima išlaikyti mėgstamą lazanijos tekstūrą, nors įprasti kvietinių miltų lakštai nenaudojami.

Moliūgą pirmiausia reikėtų perpjauti išilgai, išimti sėklas ir iškepti. Jei žalią daržovę pjauti per sunku, ją galima kelis kartus pradurti šakute, trumpai pašildyti mikrobangų krosnelėje ir tik tada perpjauti. Vis dėlto po kaitinimo moliūgas bus karštas, todėl jį reikėtų liesti atsargiai.

Įdaras tampa sotesnis dėl baltymų ir daržovių

Keptuvėje apkepama malta kalakutiena, tačiau ją galima pakeisti liesa malta jautiena. Skirtumas tarp šių dviejų pasirinkimų ne visada toks didelis, kaip įprasta manyti, nes liesoje jautienoje sočiųjų riebalų kiekis gali būti panašus į liesos kalakutienos.

Į mėsą dedamos daržovės. Šiame variante naudojami brokoliai ir žaliosios alyvuogės, tačiau tinka ir cukinija. Skoniui suteikti pakanka česnako, aitriosios paprikos dribsnių ir itališkų prieskonių.

Vėliau į keptuvę pilamas pomidorų padažas. Galima rinktis kokybišką parduotuvėje pagamintą marinara padažą arba iš anksto pasiruošti naminį. Svarbiausia, kad padažas nebūtų vienintelis patiekalo pagrindas, o papildytų mėsą ir daržoves.

Varškė ir mocarela suteikia lazanijai būdingą skonį

Į kepimo indą pirmiausia dedamas iškeptas spagečių moliūgas. Ant jo paskleidžiamas kalakutienos, daržovių ir pomidorų padažo mišinys. Tada įmaišoma neriebi grūdėta varškė, kuri suteikia daugiau baltymų ir padeda patiekalui tapti kremiškesniam.

Viršuje išdėliojamos šviežios mocarelos riekelės. Kepant jos išsilydo ir gražiai apskrunda. Būtent parudavęs sūrio sluoksnis, pasak Mathewso, suteikia patiekalui tą malonų traškumą, kurio dažnai norisi valgant lazaniją.

Kaip šį patiekalą iškepti namuose

Paruoštą apkepą reikėtų kepti maždaug 200 laipsnių temperatūroje apie 30 minučių. Ištraukus iš orkaitės, verta palaukti kelias minutes, kad padažas susigertų į moliūgo juosteles ir patiekalas nebūtų pernelyg skystas.

Prieš patiekiant galima užberti šviežių bazilikų ar kitų žalumynų. Ši baltymų gausi vakarienė tinka tuomet, kai norisi sotaus, šilto maisto, bet nesinori visiškai atsisakyti mėgstamų skonių.

Svarbiausia ne viena vakarienė, o požiūris į maistą

Mathewso istorija nėra įrodymas, kad būtent šis receptas savaime lemia svorio mažėjimą. Jis tik pasakoja apie asmeninę patirtį ir tai, kad mėgstamų patiekalų pakeitimai padėjo jam laikytis pasirinkto kelio nejaučiant nuolatinio nepritekliaus.

Baltymai dažnai padeda ilgiau išlaikyti sotumą, o daržovės papildo patiekalą skaidulomis. Vis dėlto sotumas ir svorio pokyčiai priklauso nuo visos mitybos, porcijų dydžio, fizinio aktyvumo ir individualios sveikatos būklės. Todėl šį receptą geriausia vertinti kaip praktišką idėją, o ne greitą svorio mažinimo metodą.

Šaltiniai

Puodelis vakare gali būti naudingas ne tik miegui, bet ir sveikam senėjimui

Justinas Rimkevičius
-
0
Puodelis vakare gali būti naudingas ne tik miegui, bet ir sveikam senėjimui

Vakarinis gėrimas dažniausiai pasirenkamas dėl skonio ar įpročio, tačiau vienas paprastas variantas gali būti naudingas ir ilgalaikei sveikatai. Šiltas pienas vakare suteikia organizmui baltymų, kalcio bei kitų maistinių medžiagų, kurios svarbios ne tik vaikystėje.

Dietologai pabrėžia, kad sveikas senėjimas priklauso nuo bendro gyvenimo būdo, tačiau maistingas gėrimas prieš miegą gali tapti nedidele, bet prasminga kasdienės mitybos dalimi.

Pienas padeda papildyti baltymų atsargas

Su amžiumi raumenų masė natūraliai mažėja, todėl pakankamas baltymų kiekis tampa vis svarbesnis. Pienas, nepriklausomai nuo jo riebumo, suteikia baltymų, o jame esantys išrūgų baltymai lengvai virškinami ir naudojami raumenų audiniui.

Vis dėlto vien pieno nepakanka, kad raumenys išliktų stiprūs. Geriausių rezultatų galima tikėtis baltymus derinant su jėgos arba pasipriešinimo pratimais. Tyrimų apžvalgoje, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis vyresnio amžiaus žmonių, išrūgų baltymų vartojimas buvo siejamas su geresne raumenų mase ir ėjimo greičiu, o kartu su fiziniu krūviu pagerėjo ir plaštakos suėmimo jėga.

Kalcio nauda kaulams išlieka svarbi ir vyresniame amžiuje

Pienas yra vienas paprastesnių būdų gauti kalcio, reikalingo kaulams ir raumenų funkcijai. Senstant kaulų tankis gali mažėti, o dėl to padidėja lūžių rizika. Lūžis vyresniame amžiuje neretai reiškia ne tik laikiną nepatogumą, bet ir ilgesnį judėjimo apribojimą.

Puodelis pieno gali būti naudingas tiems, kuriems sunku surinkti pakankamai kalcio iš kasdienio maisto. Žinoma, svarbu atsižvelgti į bendrą mitybą, individualų organizmo poreikį ir gydytojo rekomendacijas, ypač jei žmogus netoleruoja laktozės ar turi kitų sveikatos problemų.

Riebesnis pienas nėra vienintelis pasirinkimas

Pieno riebumas taip pat vertas dėmesio. Viename stebėjimo tyrime didesnis pieno riebalų kiekis buvo siejamas su trumpesniais telomerais. Telomerai yra chromosomų galus saugančios struktūros, o jų ilgis naudojamas kaip vienas iš ląstelių senėjimo požymių.

Šis tyrimas neįrodo, kad riebesnis pienas tiesiogiai pagreitina senėjimą, nes buvo vertinamas ryšys, o ne priežastis. Vis dėlto žmonėms, geriantiems pieną kasdien, dažnai rekomenduojama rinktis 1 arba 2 procentų riebumo variantą, ypač jei racione netrūksta sočiųjų riebalų.

Šiltas pienas vakare gali būti palankus miegui

Geresnis miegas taip pat svarbus sveikam senėjimui. Kokybiškas poilsis padeda palaikyti smegenų, širdies ir medžiagų apykaitos veiklą, todėl vakarinis gėrimas gali būti naudingas ne tik dėl maistinių medžiagų.

Šiltas pienas vakare suteikia kalcio ir magnio, o kai kuriems žmonėms pats šiltas gėrimas padeda atsipalaiduoti. Naujesnė mokslinių tyrimų apžvalga parodė, kad pieno ir pieno produktų vartojimas gali būti siejamas su geresne miego kokybe, tačiau poveikis nėra vienodas visiems.

Jei norisi sotesnio užkandžio, pieną galima derinti su sauja uogų, keliais riešutais ar pilno grūdo trapučiais. Taip vakariniame pasirinkime atsiranda daugiau skaidulų ir kitų naudingų medžiagų.

Vienas puodelis nepakeičia viso gyvenimo būdo

Pienas gali būti maistingas pasirinkimas, tačiau jo nereikėtų laikyti stebuklingu sveiko senėjimo sprendimu. Ilgalaikei savijautai svarbūs ir kiti dalykai: pakankamas baltymų bei skaidulų kiekis, daržovės, fizinis aktyvumas, ryšiai su kitais žmonėmis ir reguliarūs sveikatos patikrinimai.

Jeigu šiltas pienas vakare tinka jūsų organizmui, toks įprotis gali tapti malonia dienos pabaigos dalimi. O jei pieno gerti negalite, panašų vaidmenį mityboje gali atlikti kiti baltymų ir kalcio turintys produktai.

Šaltiniai

Po vėlyvos vakarienės pučia pilvą? Šis šiltas gėrimas gali padėti pasijusti lengviau

Justinas Rimkevičius
-
0
Po vėlyvos vakarienės pučia pilvą? Šis šiltas gėrimas gali padėti pasijusti lengviau

Po vėlyvos ar gausesnės vakarienės pilvas gali tapti sunkus, įsitempęs ir nemaloniai išsipūtęs. Tokiu metu ne visada norisi griebtis vaistų, todėl imbierinė arbata nuo pūtimo dažnai pasirenkama kaip švelnus vakaro gėrimas.

Šiltas, be kofeino ir maloniai aštraus skonio gėrimas gali padėti atsipalaiduoti prieš miegą. Vis dėlto jis nėra gydymas, o jo poveikis ne visiems bus vienodas.

Imbieras gali padėti virškinimui

Viena iš priežasčių, kodėl imbieras minimas kalbant apie pilvo pūtimą, yra jo galima įtaka skrandžio išsituštinimui. Kai maistas skrandyje užsibūna ilgiau, gali atsirasti sunkumo jausmas, per didelis sotumas ir pilvo tempimas.

Kai kuriuose tyrimuose imbiero papildai buvo siejami su geresniu virškinimu ir mažesniu dispepsijos, kitaip vadinamo nevirškinimo, simptomų intensyvumu. Tačiau dauguma tokių tyrimų atlikti su imbiero ekstraktais ar papildais, o ne su įprastu arbatos puodeliu. Todėl arbata turėtų būti vertinama kaip praktiškas būdas vartoti imbierą, bet ne kaip patvirtinta priemonė nuo nuolatinio pūtimo.

Gėrimas gali būti naudingas, kai kartu pykina

Vakarinį pilvo pūtimą kartais lydi pykinimas, ypač po labai sotaus maisto. Imbieras turi vienus stipresnių klinikinių duomenų, susijusių su pykinimo mažinimu, nors tyrimų rezultatai dažniausiai vertino konkrečias imbiero formas ir dozes.

Imbiero sudėtyje esantys gingeroliai ir šogaoliai suteikia jam ryškų skonį bei aromatą. Šie junginiai tiriami dėl galimo poveikio virškinimo traktui, tačiau vien iš šiltos arbatos nereikėtų tikėtis tokio pat rezultato kaip iš standartizuoto papildo.

Kaip pasigaminti švelnią vakaro arbatą

Jeigu norisi išbandyti šį gėrimą, paprasčiausia į puodelį karšto vandens įdėti kelias plonas šviežio imbiero riekeles ir palaikyti 5-10 minučių. Skoniui galima pridėti šiek tiek citrinos, tačiau jautresnį skrandį turintiems žmonėms rūgštūs priedai ne visada tinka.

Renkantis pirktinę arbatą, verta atkreipti dėmesį į sudėtį. Kai kuriuose mišiniuose gali būti kofeino, daug cukraus ar kitų priedų, todėl vakare geriausia rinktis paprastą, nesaldintą imbiero arbatą.

Vakare padeda ne tik imbieras

Jeigu pilvas išsipūtė po vakarienės, prie arbatos galima pritaikyti ir kelis paprastus įpročius:

  • valgyti lėčiau ir gerai sukramtyti maistą
  • po vakarienės 10-15 minučių ramiai pasivaikščioti
  • vengti gulimos padėties iškart po valgio
  • pabandyti lėtą diafragminį kvėpavimą
  • atkreipti dėmesį į maisto produktus, po kurių simptomai kartojasi

Trumpas pasivaikščiojimas po valgio kai kuriems žmonėms gali sumažinti sunkumo ir pūtimo pojūtį. Svarbu, kad judėjimas būtų lengvas, o ne intensyvi treniruotė iškart pavalgius.

Pasikartojantis pilvo pūtimas ne visada reiškia, kad trūksta tinkamo gėrimo. Jis gali būti susijęs su vidurių užkietėjimu, tam tikrais angliavandeniais, maisto netoleravimu, dirgliosios žarnos sindromu ar kitomis virškinimo problemomis. Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei kelias savaites, stiprėja, atsiranda neplanuotas svorio kritimas, kraujas išmatose, dažnas vėmimas ar ryškus skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Taigi puodelis imbierinės arbatos gali būti malonus pasirinkimas po sunkesnės vakarienės, ypač kai norisi šilumos ir kartu jaučiamas lengvas pykinimas ar pilvo sunkumas. Tačiau nuolatinio pūtimo priežasties jis nepašalina, todėl svarbiausia stebėti simptomų pasikartojimą ir savo mitybos įpročius.

Šaltiniai

Augalinė mityba ne visada saugo smegenis, o vienas pokytis siejamas su 25% didesne demencijos rizika

Justinas Rimkevičius
-
0
Augalinė mityba ne visada saugo smegenis, o vienas pokytis siejamas su 25% didesne demencijos rizika

Vis daugiau žmonių mažina mėsos kiekį, renkasi vegetarišką mitybą arba stengiasi valgyti daugiau augalinio maisto. Tačiau vien užrašo „augalinė“ nepakanka, kad mityba būtų palanki smegenims.

Nauji duomenys rodo, kad mityba demencijos rizikai gali būti svarbi pirmiausia dėl produktų kokybės. Visaverčiai augaliniai produktai siejami su mažesne rizika, o cukraus, rafinuotų angliavandenių ir stipriai perdirbto maisto gausi dieta gali veikti priešinga kryptimi.

Ne kiekviena augalinė mityba vienodai palanki

Tyrime buvo analizuojami daugiau kaip 92 tūkst. 45-75 metų žmonių duomenys. Dalyviai gyveno Havajuose ir Kalifornijoje, priklausė penkioms skirtingoms rasinėms ir etninėms grupėms, o jų mityba buvo vertinama tyrimo pradžioje ir dar kartą po 10 metų.

Žmonės, kurių racione buvo daugiausia augalinio maisto, turėjo 12% mažesnę su Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis susijusią riziką nei tie, kurie tokio maisto valgė mažiausiai. Tačiau vien augalinio maisto kiekis nebuvo vienintelis svarbus dalykas.

Palankiausia buvo mityba, kurioje vyravo visaverčiai grūdai, daržovės, vaisiai, riešutai, ankštiniai augalai, augaliniai aliejai, arbata ir kava. Tuo metu daug rafinuotų grūdų, gruzdintų bulvių, vaisių sulčių ir pridėtinio cukraus siejosi su 6% didesne rizika.

Didžiausias skirtumas atsirado keičiantis įpročiams

Ryškiausias rezultatas užfiksuotas vertinant ne vien pradinę mitybą, bet ir jos pokyčius. Žmonėms, kurie per 10 metų smarkiai padidino menkaverčio augalinio maisto kiekį, demencijos rizika buvo 25% didesnė, palyginti su tais, kurių mityba iš esmės nesikeitė.

Priešingas pokytis buvo siejamas su palankesniais rezultatais. Tie, kurie sumažino rafinuotų ir saldžių produktų kiekį, o įtraukė daugiau maistingų augalinių produktų, turėjo mažesnę riziką.

Mažesnis visaverčių grūdų, riešutų, augalinių aliejų, arbatos ar kavos vartojimas buvo siejamas su 11-15% didesne rizika. Daugiau pridėtinio cukraus racione siejosi su 12% didesne rizika.

Į lėkštę verta dėti ne tik daugiau augalų

Praktiškai tai reiškia, kad saldūs pusryčių dribsniai, balta duona su džemu ar saldinti gėrimai netampa geru pasirinkimu vien todėl, kad juose nėra mėsos. Augalinė kilmė savaime neparodo, kiek produkte yra skaidulų, cukraus ar kitų maistinių medžiagų.

Geriau rinktis:

  • avižinę košę su uogomis ir graikiniais riešutais
  • pilno grūdo duoną vietoje baltos duonos
  • lęšius, pupeles ir avinžirnius
  • įvairias daržoves, ypač lapines
  • nesūdytus riešutus ir sėklas
  • vandenį arba nesaldintą arbatą vietoje saldžių gėrimų

Gyvūninės kilmės produktų tyrimo rezultatai taip pat nerodo, kad juos būtina visiškai išbraukti. Kai kuriais atvejais saikingas kiaušinių ar kitų maistingų produktų vartojimas gali derėti su smegenims palankia mityba. Svarbiausia – visas racionas, o ne vienas atskiras produktas.

Rezultatus reikia vertinti atsargiai

Tyrimas buvo stebimasis, todėl jis parodo ryšį, bet neįrodo, kad tam tikra dieta tiesiogiai sukelia ar apsaugo nuo demencijos. Maistas buvo vertinamas pagal dalyvių užpildytas anketas, todėl galimos atminties ir netikslaus porcijų nurodymo klaidos.

Be to, demencijos atvejai nustatyti pagal medicininių išlaidų ir draudimo duomenis, todėl dalis diagnozių galėjo likti nepastebėta. Vis dėlto praktinė išvada gana aiški: mityba demencijos rizikai svarbi ne dėl etiketės „vegetariška“ ar „veganiška“, o dėl to, kas iš tikrųjų patenka į lėkštę.

Šaltiniai

Svieste glazūruotos morkos paprastą garnyrą paverčia ypatingu

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Svieste glazūruotos morkos paprastą garnyrą paverčia ypatingu

Prancūziškos glazūruotos morkos yra paprastas, bet elegantiškas garnyras, tinkantis tiek kasdieniams pietums, tiek šventiniam stalui. Morkos lėtai troškinamos vandenyje su sviestu, trupučiu cukraus ir druska, todėl tampa labai minkštos ir pasidengia blizgia glazūra.

Šiame recepte morkos neapverdamos ir nenukošiamos. Visas skystis palaipsniui nugaruoja, o jų skonis susitelkia į švelnų sviestinį padažą. Prancūziškos glazūruotos morkos ypač tinka prie keptos vištienos, mėsos ar žuvies.

Ingredientai

  • 800 g morkų
  • 3/4 puodelio vandens
  • 2 šaukštai (30 g) nesūdyto sviesto
  • 4 arbatiniai šaukšteliai baltojo cukraus
  • 3/4 arbatinio šaukštelio valgomosios arba košerinės druskos
  • 2 arbatiniai šaukšteliai smulkiai sukapotų petražolių

Jeigu naudojate įprastą smulkią valgomąją druską, dėkite maždaug perpus mažiau. Dribsnių pavidalo druskos reikės apie pusantro karto daugiau nei nurodyta recepte.

Gaminimas

  1. Morkas nulupkite ir supjaustykite maždaug 6 mm storio griežinėliais. Pjaustykite kuo panašesnio dydžio gabalėliais, kad visos morkos išvirtų vienodai.

  2. Pasiruoškite kepimo popieriaus dangtelį. Iškirpkite apskritimą, kuris uždengtų didelės, maždaug 30 cm skersmens gilios keptuvės paviršių. Paprasčiausia popierių kelis kartus sulankstyti į trikampį, pridėti smailųjį galą prie keptuvės centro ir nukirpti ties kraštu.

  3. Į keptuvę supilkite vandenį, sudėkite sviestą, cukrų ir druską. Kaitinkite ant vidutinės arba vidutiniškai aukštos kaitros, kol skystis užvirs, o cukrus ištirps. Tam prireiks maždaug 30 sekundžių.

  4. Sudėkite morkas, gerai išmaišykite ir sumažinkite kaitrą iki vidutinės. Morkos turi būti iš dalies apsemtos skysčio, bet neprivalo jame visiškai paskęsti.

  5. Ant morkų uždėkite kepimo popieriaus dangtelį taip, kad jis liestų skystį ir daržoves. Troškinkite apie 15 minučių, nemaišydami ir nekeldami popieriaus.

  6. Po 15 minučių vanduo turėtų būti beveik visiškai nugaravęs, o morkos labai minkštos, ryškiai oranžinės ir neparudavusios. Skystis turi virsti plona, blizgia glazūra. Jei morkos dar kietokos, įpilkite šiek tiek vandens, vėl uždenkite popieriumi ir patroškinkite dar kelias minutes.

  7. Išjunkite kaitrą, nuimkite kepimo popierių ir suberkite petražoles. Morkas labai atsargiai išmaišykite, kad jos pasidengtų sviestine glazūra, bet nesubyrėtų.

  8. Perkelkite į serviravimo dubenį ir patiekite šiltas.

Kodėl naudojamas kepimo popieriaus dangtelis

Kepimo popierius priglunda prie morkų ir padeda joms troškintis tolygiai. Jis sulaiko pakankamai garų, kad daržovės greitai suminkštėtų, tačiau leidžia daliai vandens išgaruoti ir susidaryti glazūrai.

Jeigu popieriaus dangtelio nenorite ruošti, galite naudoti įprastą dangtį. Vis dėlto tokiu atveju morkos gali kepti maždaug 10 minučių ilgiau, o skystis nugaruos ne taip tolygiai.

Su kuo patiekti

Šis garnyras puikiai dera su kepta vištiena, kepsniu, kiaulienos kotletais ar žuvimi. Jį taip pat patogu rinktis tada, kai pagrindinis patiekalas kepa orkaitėje, o garnyrui norisi greito varianto ant viryklės.

Morkos būna švelniai saldžios, tačiau neprimena deserto. Nedidelis cukraus kiekis tik išryškina jų skonį, o sviestas suteikia glotnumo ir švelnią tekstūrą.

Kad morkos pavyktų iš pirmo karto

Morkų nepermaišykite, ypač baigiant gaminti. Kai jos tampa labai minkštos, nuo stipresnio judinimo gali suskilti. Taip pat svarbu jų neapskrudinti: šiame recepte siekiama ryškios spalvos, minkštumo ir plonos blizgios glazūros, o ne parudavusių daržovių.

Šaltinis: RecipeTin Eats

Po sunkios treniruotės nebūtina visą dieną gulėti, kūnui gali padėti ramus ėjimas

Justinas Rimkevičius
-
0
Po sunkios treniruotės nebūtina visą dieną gulėti, kūnui gali padėti ramus ėjimas

Po intensyvios treniruotės norisi kuo greičiau kristi ant sofos, tačiau visiškas nejudėjimas ne visada yra geriausias būdas atsigauti. Aktyvus poilsis po treniruotės gali būti toks paprastas kaip ramus pasivaikščiojimas.

Kineziterapeutai dažnai rekomenduoja lengvą ėjimą po didesnio fizinio krūvio arba lengvesnę dieną. Toks judėjimas neapkrauna kūno taip, kaip dar viena treniruotė, tačiau padeda išlaikyti kraujotaką ir sumažinti sustingimo jausmą.

Poilsis nebūtinai reiškia visišką nejudėjimą

Sportuojant kūnas patiria stresą, kuris reikalingas stiprėjimui ir fiziniam prisitaikymui. Tačiau tam taip pat reikia laiko. Jei tarp treniruočių nuolat stumiama save pirmyn, nuovargis gali kauptis, o kartu didėja perkrovos ir pervargimo rizika.

Lengvas pasivaikščiojimas leidžia judėti, bet neperkelia kūno į dar vieną intensyvaus krūvio etapą. Tai ypač naudinga tiems, kuriems po treniruotės jaučiasi sunkios kojos, raumenų įtampa ar bendras sustingimas.

Kuo gali būti naudingas ramus pasivaikščiojimas

1. Skatina kraujotaką. Lengvas judėjimas padeda kraujui cirkuliuoti, todėl raumenys gauna deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl to po krūvio kūnui gali būti lengviau pradėti atsistatymo procesus.

2. Gali sumažinti raumenų stingimą. Po sunkios treniruotės visiškas sėdėjimas ar gulėjimas kai kuriems žmonėms tik sustiprina sustingimo pojūtį. Ramus ėjimas padeda išlaikyti judesių laisvumą ir neleidžia kūnui taip greitai „sustingti“.

3. Padeda lengviau grįžti į įprastą ritmą. Aktyvus poilsis po treniruotės gali būti naudingas, kai norima kitą dieną jaustis ne taip apsunkus. Tyrimai rodo, kad lengvas aktyvumas po didelio krūvio gali greičiau sumažinti laktato kiekį kraujyje nei visiškas poilsis, nors šis poveikis priklauso nuo veiklos rūšies ir jos intensyvumo.

4. Nereikalauja jokios įrangos. Ėjimo tempą galima pritaikyti pagal amžių, fizinį pasirengimą ir savijautą. Tam nereikia sporto salės, specialių treniruoklių ar sudėtingos programos.

Kaip atrodo tinkamas atsistatymo pasivaikščiojimas

Daugeliui žmonių pakanka 10-30 minučių lėto arba vidutinio ėjimo po sunkesnės treniruotės ar lengvesnę poilsio dieną. Pradėti galima nuo trumpesnio pasivaikščiojimo ir stebėti, kaip į jį reaguoja kūnas.

Geras orientyras yra pokalbio testas. Eidami turėtumėte gebėti patogiai kalbėtis, nesijausdami taip, lyg atliktumėte dar vieną treniruotę. Jei pradeda trūkti oro, stipriai daužosi širdis ar jaučiate, kad reikia save stumti, tempas per didelis.

Tokį pasivaikščiojimą galima įtraukti 3-5 dienas per savaitę, tačiau nebūtina laikytis griežto grafiko. Svarbiausia, kad jis liktų lengvas ir nepadidintų jaučiamo nuovargio.

Kada geriau praleisti net lengvą ėjimą

Jei raumenų skausmas ar nuovargis išlieka kelias dienas, aktyvus poilsis po treniruotės neturėtų tapti pareiga. Tokiu atveju geriau sumažinti krūvį, daugiau pailsėti ir įvertinti, ar nebuvo persistengta.

Pasivaikščiojimo taip pat reikėtų atsisakyti, jei jaučiamas aštrus skausmas, svaigsta galva, trūksta oro ar atsiranda neįprastas silpnumas. Po traumos, operacijos ar esant lėtinei sveikatos būklei naują fizinio aktyvumo rutiną saugiau aptarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

Ėjimas veikia geriausiai kartu su kitais įpročiais

Vien pasivaikščiojimas neatstoja viso atsistatymo. Kūnui taip pat reikia pakankamai miego, skysčių ir subalansuoto maisto. Naudinga kaitalioti sunkesnes treniruotes su lengvesnėmis dienomis, o prireikus įtraukti švelnų tempimą, jogą ar mobilumo pratimus.

Geras atsistatymas neturi būti sudėtingas. Kartais užtenka neskubaus pasivaikščiojimo, leidžiančio kūnui išlikti judriam, bet neapkraunančio jo nauju iššūkiu.

Šaltiniai

Traškus vištienos šnicelis iš orkaitės be keptuvės

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Traškus vištienos šnicelis iš orkaitės be keptuvės

Traškus vištienos šnicelis nebūtinai turi būti kepamas keptuvėje. Šis vištienos šnicelis orkaitėje apskrunda gražiai ir tolygiai, o mėsa viduje išlieka minkšta bei sultinga.

Recepto paslaptis paprasta: panko džiūvėsėliai pirmiausia paskrudinami atskirai, o ploni vištienos gabalėliai orkaitėje kepami vos 13 minučių. Taip vienu metu galima paruošti keturis šnicelius, išvengiant aliejaus taškymosi ir riebios keptuvės.

Ingredientai

  • 2 vištienos krūtinėlės po maždaug 300 g, kiekvieną perpjaunant horizontaliai į 2 plonus gabalėlius, iš viso 4 šniceliams
  • 2½ puodelio panko džiūvėsėlių
  • ¾ arbatinio šaukštelio druskos
  • Alyvuogių aliejaus purškiklio

Tešlai ir pasirinktinai vištienai marinuoti:

  • 1 didelis kiaušinis, maždaug 50-55 g
  • 2 valgomieji šaukštai riebios majonezo
  • 2 valgomieji šaukštai paprastų kvietinių arba beglitimių miltų
  • 1 valgomasis šaukštas pieno, tinka ir augalinis
  • ½ arbatinio šaukštelio itališkų prieskonių, nebūtina
  • ½ arbatinio šaukštelio česnakų miltelių, nebūtina
  • ½ arbatinio šaukštelio druskos
  • ¼ arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų

Patiekimui prireiks druskos dribsnių arba fleur de sel ir citrinų skiltelių.

Gaminimas

  1. Vištienos krūtinėles dėkite pjūviu į apačią, uždenkite kepimo popieriumi arba maistine plėvele ir lengvai išmuškite mėsos plaktuku ar kočėlu. Gabaliukai turėtų būti maždaug 0,8 cm storio. Vienodas storis padės vištienai iškepti tolygiai ir neišsausėti.
  2. Dubenyje išplakite kiaušinį, majonezą, miltus, pieną, itališkus prieskonius, česnakų miltelius, druską ir pipirus. Sudėkite vištieną, gerai apvoliokite ir įsitikinkite, kad kiekvienas gabalėlis pasidengė mišiniu.
  3. Jeigu turite laiko, dubenį uždenkite ir vištieną palaikykite nuo 1 iki 24 valandų. Tai nebūtina, tačiau mėsa taps gardesnė ir sultingesnė. Jei marinuoti neplanuojate, tęskite gaminimą iš karto.
  4. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Skardą išklokite kepimo popieriumi ir suberkite panko džiūvėsėlius. Gausiai apipurkškite juos aliejumi ir kepkite 12 minučių, maždaug įpusėjus kepimui pamaišydami. Džiūvėsėliai turi tapti sodriai auksiniai, nes vėliau vištiena orkaitėje beveik nebeapskrus.
  5. Paskrudintus džiūvėsėlius suberkite į negilų indą, sumaišykite su ¾ arbatinio šaukštelio druskos ir palikite trumpam atvėsti.
  6. Orkaitės temperatūrą padidinkite iki 220 laipsnių. Jei naudojate ventiliatoriaus režimą, nustatykite 200 laipsnių.
  7. Ant skardos uždėkite groteles ir jas apipurkškite aliejumi. Išimkite vištienos gabalėlį iš tešlos, leiskite nuvarvėti pertekliui ir dėkite į panko džiūvėsėlius. Gerai apiberkite iš abiejų pusių ir lengvai prispauskite, kad trupiniai tvirtai priliptų.
  8. Paruoštus šnicelius sudėkite ant grotelių, viršų dar kartą apipurkškite aliejumi ir kepkite 13 minučių. Apversti nereikia. Grotelės leidžia karštam orui pasiekti ir apatinę pusę, todėl šnicelis apskrunda iš visų pusių.
  9. Iškepusius šnicelius iš karto pabarstykite druskos dribsniais ir patiekite.

Kad šnicelis išliktų traškus

Panko džiūvėsėliai yra stambesni ir puresni už įprastus džiūvėsėlius, todėl jų plutelė tampa traškesnė. Svarbu juos paskrudinti prieš apvoliojant vištieną, nes per trumpą kepimo laiką mėsa pati nespėtų įgauti ryškios auksinės spalvos.

Nepraleiskite ir grotelių. Jei šnicelius dėsite tiesiai ant skardos, apatinė pusė gali suminkštėti. Kepant ant grotelių, oras cirkuliuoja aplink visą gabalėlį, todėl vištienos šnicelis orkaitėje išlieka traškus ir apačioje.

Su kuo patiekti

Klasikinis pasirinkimas yra citrinų skiltelės, bulvytės ir paprastos žalios salotos. Prie šnicelio taip pat tiks kreminė bulvių košė, grybų padažas arba paprastas padažas su sultiniu.

Norint kitokio patiekimo, šnicelį galima supjaustyti juostelėmis ir dėti į minkštą bandelę su salotomis, majonezu, pomidorais bei citrinos sultimis. Jis taip pat tinka vištienos parmidžianai, kai ant iškepto gabalėlio uždedama padažo ir sūrio.

Ką verta prisiminti prieš kepant

Vištienos gabalėliai turi būti panašaus storio, kitaip plonesnės vietos gali perkepti, kol storesnės dar nespės iškepti. Kadangi šniceliai yra labai ploni, 13 minučių kepimo laiko geriau neviršyti be reikalo.

Patiekite iš karto, kol plutelė dar karšta ir traški. Taip paruoštas vištienos šnicelis orkaitėje tampa patogiu pasirinkimu greitai vakarienei, kai norisi kepto patiekalo, bet nesinori stovėti prie keptuvės.

Šaltinis: RecipeTin Eats

Valgote vieni? Šis kasdienis įprotis gali keisti organizmo reakciją į maistą

Justinas Rimkevičius
-
0
Valgote vieni? Šis kasdienis įprotis gali keisti organizmo reakciją į maistą

Valgymas dažnai tampa automatine dienos dalimi. Atsisėdame prie stalo su telefonu rankoje, greitai suvalgome pietus prie kompiuterio ir net nepastebime, kad visą laiką esame vieni.

Tačiau naujas tyrimas rodo, kad valgymas su artimaisiais gali būti susijęs ne tik su malonesne nuotaika. Kai šalia yra artimas žmogus, organizmas gali efektyviau reguliuoti kai kurias trumpalaikes fiziologines reakcijas, įskaitant gliukozės kiekio kraujyje pokyčius.

Artimo žmogaus buvimas keitė organizmo reakciją

2026 metais žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime mokslininkai nagrinėjo, kaip artimo žmogaus buvimas šalia veikia organizmo gebėjimą išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Šis procesas vadinamas homeostaze. Paprastai tariant, tai organizmo pastangos stabilizuoti savo veiklą, kai keičiasi aplinkos ar kūno sąlygos.

Tyrėjai atliko keturis eksperimentus, kuriuose dalyvavo suaugusieji ir kūdikiai. Suaugusiųjų tyrimuose šalia buvo romantinis partneris, o kūdikių atveju – mama. Tie patys dalyviai užduotis atliko ir vieni, ir kartu su artimu žmogumi, todėl buvo galima palyginti skirtingas sąlygas.

Po angliavandenių turinčio maisto gliukozė kilo mažiau

Gliukozės eksperimente dalyvavo 108 suaugusieji. Jie suvalgė standartizuotą patiekalą iš baltos duonos, kuriame buvo 50 gramų angliavandenių. Gliukozės kiekis kraujyje buvo tikrinamas prieš valgį ir dar kelis kartus per dvi valandas po jo.

Rezultatai parodė, kad valgant šalia romantinio partnerio gliukozės kiekis kraujyje po maisto padidėjo mažiau nei valgant vienam. Tai nereiškia, kad bendras valgymas apsaugo nuo diabeto ar gali pakeisti gydymą, tačiau tyrimas atkreipia dėmesį į galimą trumpalaikį socialinio artumo poveikį organizmo reakcijai.

Šis efektas buvo stebimas ne tik gliukozės eksperimente. Kai dalyviai buvo kartu su artimu žmogumi, jų kūnas efektyviau reguliavo temperatūrą per šalčio poveikį. Be to, suaugusiųjų ir kūdikių nervų sistemos reakcijos į stresą buvo labiau subalansuotos socialinėje aplinkoje.

Socialinis artumas svarbus ne tik prie stalo

Ilgą laiką socialiniai ryšiai buvo vertinami pirmiausia dėl emocinės savijautos. Vis dėlto mokslinių duomenų vis daugėja, o jie rodo, kad artimi ir palaikantys santykiai gali būti susiję ir su geresne fizine sveikata.

Reguliarus bendravimas gali padėti lengviau valdyti stresą, palaikyti sveikesnius kasdienius įpročius ir geriau išsimiegoti. Tuo metu vienatvė ir socialinė izoliacija siejamos su prastesne psichologine bei fizine savijauta.

Vis dėlto svarbu atskirti ilgalaikius ryšius nuo vieno eksperimento rezultatų. Naujajame tyrime buvo vertinamos trumpalaikės organizmo reakcijos, todėl kol kas negalima teigti, kad valgymas su artimaisiais ilgainiui sumažina diabeto ar kitų ligų riziką.

Kaip daugiau laiko praleisti su žmonėmis

Norint sustiprinti kasdienį ryšį su kitais, nebūtina planuoti didelių susibūrimų. Pakanka kai kuriuos įprastus veiksmus atlikti ne vienam:

  • pakviesti draugą ar kaimyną vakarienės
  • pietų metu padėti telefoną į šalį ir skirti dėmesį šalia esančiam žmogui
  • užsirašyti į maisto gaminimo, knygų ar sporto užsiėmimus
  • prisijungti prie vaikščiojimo grupės
  • kartais dirbti kavinėje, o ne visada iš namų
  • kartu su šeimos nariais gaminti vakarienę

Valgymas su artimaisiais gali tapti paprastu būdu sulėtinti tempą ir daugiau dėmesio skirti ne tik lėkštėje esančiam maistui, bet ir pokalbiui. Tyrimo rezultatai kol kas neatsako į visus klausimus, tačiau jie primena, kad žmogaus savijautą veikia ne vien tai, ką valgome, bet ir aplinka, kurioje tai darome.

Šaltiniai

Šie lenkiški kopūstų balandėliai nustebins minkštu įdaru

Gabrielė Žukauskaitė
-
0
Šie lenkiški kopūstų balandėliai nustebins minkštu įdaru

Lenkiški kopūstų balandėliai yra sotus, naminis patiekalas, kuriam verta skirti šiek tiek daugiau laiko. Minkšti kopūstų lapai slepia sultingą kiaulienos, ryžių ir prieskonių įdarą, o viską sujungia švelnus pomidorų padažas.

Nors receptas nėra skirtas skubiai vakarienei, jo gaminimas nesudėtingas. Kopūstą pirmiausia reikia apvirti, tada lapai lengvai atsiskiria ir tampa patogūs vynioti.

Ingredientai

  • 1 gūžė Savojos arba paprastųjų žaliųjų kopūstų, apie 1,5 kg
  • 1 valgomasis šaukštas druskos virimo vandeniui
  • 4 puodeliai vištienos arba daržovių sultinio

Įdarui

  • 700 g maltos kiaulienos
  • 1 didelis svogūnas
  • 1,5 puodelio panko arba paprastų džiūvėsėlių
  • 2 puodeliai virtų baltųjų ryžių
  • 2 dideli kiaušiniai
  • 3 skiltelės česnako
  • 1 valgomasis šaukštas džiovinto mairūno
  • 2,5 arbatinio šaukštelio druskos
  • 1 arbatinis šaukštelis juodųjų pipirų
  • 2 valgomieji šaukštai smulkintų petražolių

Pomidorų padažui

  • 700 g pomidorų passatos arba trintų pomidorų
  • 1,5 valgomojo šaukšto pomidorų pastos
  • 0,5 arbatinio šaukštelio druskos
  • 0,25 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų
  • 0,5 arbatinio šaukštelio baltojo cukraus
  • 30 g nesūdyto sviesto

Patiekti

  • 0,5 valgomojo šaukšto smulkintų petražolių

Gaminimas

  1. Pašalinkite nuo kopūsto 3-4 išorinius lapus. Mažu aštriu peiliu išpjaukite kietą kotą kūgio forma, kad į puodą patekęs vanduo galėtų suminkštinti lapus iš vidaus
  2. Dideliame puode užvirkite apie 5 litrus pasūdyto vandens. Kopūstą dėkite koto puse žemyn, vėl užvirkite, sumažinkite kaitrą, uždenkite ir virkite 10 minučių
  3. Kopūstą atsargiai iškelkite ir palikite atvėsti maždaug 10 minučių. Nuimkite 10 lapų. Jei kai kurie lapai viduryje dar kietoki, trumpam, maždaug 30 sekundžių, grąžinkite juos į karštą vandenį
  4. Kiekvieno lapo apatinėje dalyje esančią storą gyslą atsargiai nupjaukite taip, kad paviršius taptų lygesnis. Likusią kopūsto dalį smulkiai supjaustykite ir rankomis nuspauskite perteklinį skystį
  5. Svogūną sutarkuokite į didelį dubenį. Suberkite džiūvėsėlius, išmaišykite ir palikite vienai minutei, kad jie sugertų svogūno sultis
  6. Sudėkite maltą kiaulieną, virtus ir atvėsusius ryžius, kiaušinius, spaustą česnaką, mairūną, druską, pipirus, petražoles ir 3 puodelius smulkinto kopūsto. Viską gerai išmaišykite rankomis
  7. Įdarą padalykite į 10 lygių dalių. Kiekvieną dalį suformuokite į maždaug 8,5 cm ilgio volelį
  8. Kopūsto lapą dėkite išorine puse žemyn, kotu į save. Įdarą padėkite ant apatinio trečdalio, užlenkite apatinę lapo dalį, tada užlenkite kraštus ir susukite. Balandėlį dėkite siūle žemyn
  9. Į didelę gilią keptuvę arba platų puodą supilkite 1 puodelį sultinio. Sandariai sudėkite balandėlius ir užpilkite likusiu sultiniu
  10. Užvirkite, sumažinkite kaitrą, uždenkite ir troškinkite 25 minutes. Kiaulienos įdaro vidinė temperatūra turi siekti bent 71 laipsnį
  11. Balandėlius atsargiai išimkite. Likusį sultinį ant didelės kaitros pavirkite apie 7 minutes, kol jo liks maždaug 1,5 puodelio
  12. Įpilkite passatos, sudėkite pomidorų pastą, druską, pipirus ir cukrų. Padažą virkite apie 5 minutes, kol šiek tiek sutirštės. Įmaišykite sviestą
  13. Balandėlius grąžinkite į padažą, šiek tiek jo užtepkite ant viršaus. Uždenkite ir dar 5 minutes pašildykite ant vidutinės kaitros. Prieš patiekdami apibarstykite petražolėmis

Kad lenkiški kopūstų balandėliai būtų minkšti

Lapų neverta bandyti atskirti nuo žalio kopūsto. Jie būna standūs, lengvai plyšta, o pro skylutes išbėga įdaras. Trumpai apvirtas visas kopūstas suminkštėja tolygiai, todėl lapus galima nuimti daug lengviau.

Jei naudojate mažesnę nei 1,5 kg kopūsto gūžę, gaminkite mažesnius balandėlius. Likusį įdarą galima panaudoti kitą kartą arba įdaryti paprikas ir cukinijas.

Su kuo patiekti

Šie lenkiški kopūstų balandėliai skanūs tiesiai iš keptuvės, gausiai aplieti pomidorų padažu. Tradiciškai jie patiekiami su bulvėmis, ypač bulvių koše, tačiau tiks ir virtos mažos bulvytės ar česnakinės žaliosios pupelės.

Patiekalą galima valgyti ir vieną, nes balandėliuose jau yra mėsa, ryžiai ir daržovės.

Kaip pasiruošti iš anksto

Iškeptus ir padaže laikomus balandėlius galima atvėsinti, uždengti ir laikyti šaldytuve. Prieš patiekiant juos reikėtų lėtai pašildyti uždengtame puode arba keptuvėje.

Visiškai atvėsusius balandėlius kartu su padažu galima užšaldyti sandariame inde iki 3 mėnesių. Prieš šildant juos geriausia per naktį atitirpinti šaldytuve.

Šaltinis: RecipeTin Eats

4 rytiniai gėrimai, kai norisi stabilesnio cukraus kiekio kraujyje

Justinas Rimkevičius
-
0
4 rytiniai gėrimai, kai norisi stabilesnio cukraus kiekio kraujyje

Rytinis gėrimas gali tapti nepastebimu papildomo cukraus šaltiniu. Saldinta kava, sultys ar gazuoti gėrimai greitai suteikia angliavandenių, tačiau dažnai neturi nei baltymų, nei skaidulų, todėl gliukozės kiekis kraujyje gali kilti staigiau.

Vis dėlto nebūtina atsisakyti kavos ar rinktis vien vandenį. Tinkamai paruošti gėrimai cukraus kiekiui gali padėti pradėti dieną ramiau, ypač kai jie derinami su sočiais pusryčiais.

Vanduo lieka patikimiausiu rytiniu pasirinkimu

Vandenyje nėra angliavandenių ir pridėtinio cukraus, todėl tai paprasčiausias pasirinkimas žmonėms, norintiems išvengti nereikalingo gliukozės šuolio. Be to, pakankamas skysčių kiekis svarbus bendrai savijautai, nors apie hidrataciją dažnai prisimenama tik pajutus troškulį.

Jeigu paprastas vanduo atrodo prėskas, į stiklinę galima įspausti šiek tiek citrinos ar įdėti laimo skiltelę. Tai nepavers vandens stebuklinga priemone, tačiau gali paskatinti išgerti daugiau ir pakeisti saldintą kavą ar sultis.

Verta prisiminti, kad vanduo pats savaime neatsveria angliavandenių gausių pusryčių. Jo nauda labiausiai atsiskleidžia tada, kai jis pakeičia saldžius rytinius gėrimus.

Yerba matė tinka tiems, kurie renkasi arbatą be cukraus

Yerba matė yra Pietų Amerikoje paplitęs gėrimas, pasižymintis kiek kartoku ir žemišku skoniu. Nesaldintoje arbatoje nėra pridėtinio cukraus, tačiau joje yra kofeino, todėl ją geriausia gerti ryte, o ne vėlyvą popietę.

2025 metais paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė nagrinėjo atsitiktinių imčių tyrimus. Joje pastebėta, kad yerba matė vartojimas kai kuriose grupėse buvo susijęs su mažesniu gliukozės kiekiu po valgio ir geresniu ilgalaikio cukraus kiekio rodikliu, tačiau autoriai pabrėžė, kad reikalingi papildomi tyrimai.

Geriausia rinktis namuose plikytą, nesaldintą yerba matę. Medus, sirupai ar saldinti paruošti gėrimai pakeičia jos poveikį mitybos požiūriu.

Lattė gali tikti, jei joje nėra cukraus pertekliaus

Pati kava nebūtinai yra problema. Daugiausia įtakos rytiniam gėrimui turi tai, kiek į jį dedama sirupo, cukraus, saldintos grietinėlės ar plaktos grietinėlės.

Renkantis pieną verta atkreipti dėmesį į baltymų kiekį. Įprastas karvės pienas ir nesaldintas sojų gėrimas jų turi daugiau nei daugelis kitų augalinių alternatyvų. Baltymai gali padėti sulėtinti cukraus kiekio kraujyje kilimą po valgio ar gėrimo.

Praktiškas variantas būtų kava su paprastu pienu, nesaldintu sojų gėrimu arba nedideliu kiekiu lengvai saldinto pieno. Kuo trumpesnis priedų sąrašas, tuo lengviau suprasti, kiek cukraus iš tiesų yra puodelyje.

Baltyminis kokteilis gali tapti tikrais pusryčiais

Jeigu ryte nėra laiko valgyti, baltyminis kokteilis gali būti ne tik gėrimas, bet ir nedidelis pusryčių pakaitalas. Tam svarbu jį sudėlioti ne vien iš baltymų miltelių ir vaisių.

Į kokteilį galima dėti graikiško jogurto, varškės arba nesaldinto sojų gėrimo. Skaidulų suteiks uogos, o riebalų ir papildomo sotumo galima gauti įbėrus čija sėklų, maltų linų sėmenų ar įdėjus šiek tiek avokado.

Nedidelis tyrimas parodė, kad baltymingesni pusryčiai gali paveikti gliukozės reakciją ne tik ryte, bet ir vėlesnio valgymo metu. Tai nereiškia, kad kiekvienas kokteilis automatiškai bus naudingas, tačiau baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų derinys paprastai yra sotesnis už saldų vaisių gėrimą.

Rytinis gėrimas nėra vienintelis svarbus veiksnys

Cukraus kiekis kraujyje priklauso nuo visos dienos mitybos, todėl vienu puodeliu neįmanoma kompensuoti saldžios vakarienės ar vėlyvo užkandžiavimo. Įtakos taip pat turi miego kokybė, fizinis aktyvumas ir tai, su kuo derinami angliavandeniai.

Jeigu įmanoma, po pusryčių verta bent trumpai pajudėti. Tyrimai rodo, kad 10 minučių pasivaikščiojimas netrukus po valgymo gali padėti sumažinti gliukozės šuolį po valgio.

Renkantis gėrimus cukraus kiekiui, svarbiausia ne ieškoti vieno tobulo varianto, o dažniau atsisakyti saldintų priedų. Vanduo, nesaldinta arbata, paprasta lattė ar maistingas baltyminis kokteilis gali lengvai tilpti į subalansuotą rytą.

Šaltiniai

123...6111 iš 611 psl.