Pradžia Tinklaraštis

Prancūziškas vištienos ir pupelių troškinys su traškiu viršumi

Rūta Mickevičienė
-
0
Prancūziškas vištienos ir pupelių troškinys su traškiu viršumi

Prancūziškas vištienos ir pupelių troškinys – sotus, jaukus ir gana lengvai pagaminamas patiekalas. Minkšta vištiena, kreminės baltosios pupelės, daržovės ir pomidorų padažas čia susijungia į vieną gardžią vakarienę.

Šio patiekalo išskirtinumas – traškus panko džiūvėsėlių viršus. Vištienos ir pupelių troškinys kepamas viename inde, todėl jis tiks ir jaukiam savaitgalio stalui, ir sočiai vakarienei darbo dieną.

Ingredientai

Vištienai ir troškiniui

  • 2 šaukštai kukurūzų krakmolo
  • 800 g vištienos šlaunelių filė be kaulų ir odos, maždaug 6 gabalėliai
  • 1 arbatinis šaukštelis druskos, padalytas į dvi dalis
  • 1 arbatinis šaukštelis juodųjų pipirų, padalytas į dvi dalis
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 200 g riebesnės šoninės, supjaustytos 1 cm gabalėliais
  • 2 rudieji svogūnai, smulkiai supjaustyti
  • 2 morkos, nuluptos ir supjaustytos nedideliais gabalėliais
  • 3 česnako skiltelės, smulkiai sukapotos
  • 1 šaukštas pomidorų pastos
  • 2 čiobrelių šakelės arba 1/2 arbatinio šaukštelio džiovintų čiobrelių
  • 2 rozmarinų šakelės arba 1 arbatinis šaukštelis džiovintų rozmarinų
  • 2 švieži arba džiovinti lauro lapai
  • 1/4 puodelio chardonnay ar kito sauso baltojo vyno
  • 1 1/2 puodelio vištienos sultinio, geriausia mažiau sūraus
  • 3 skardinės po 400 g konservuotų baltųjų pupelių, nusunktų
  • 12 vyšninių pomidorų

Traškiam viršui

  • 1/2 puodelio panko džiūvėsėlių arba įprastų džiūvėsėlių
  • 2 šaukštai smulkintų petražolių arba 2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų petražolių
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 1/4 arbatinio šaukštelio druskos

Gaminimas

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C. Jei naudojate ventiliatoriaus funkciją, rinkitės 180 °C.
  2. Mažame dubenėlyje sumaišykite kukurūzų krakmolą su 1/4 puodelio vištienos sultinio. Maišykite, kol neliks gumulėlių, ir atidėkite.
  3. Vištienos šlaunelių filė iš abiejų pusių pabarstykite 3/4 arbatinio šaukštelio druskos ir 1/2 arbatinio šaukštelio pipirų.
  4. Orkaitėje tinkamame, maždaug 30 cm skersmens inde įkaitinkite aliejų. Sudėkite šoninę ir kepkite apie 4 minutes, kol gražiai apskrus. Išgriebkite ją kiaurasamčiu, o riebalus palikite inde.
  5. Padidinkite kaitrą ir į tą patį indą sudėkite vištieną. Kepkite 3 minutes iš vienos pusės, apverskite ir kepkite dar 1 minutę. Mėsa neturi būti visiškai iškepusi. Išimkite vištieną į dubenį.
  6. Į indą suberkite svogūnus, česnaką ir morkas. Kepkite apie 3 minutes, kol svogūnai suminkštės. Tada įmaišykite pomidorų pastą, čiobrelius, rozmarinus ir lauro lapus. Kaitinkite dar 1 minutę.
  7. Supilkite vyną ir pavirkite apie 30 sekundžių, nubraukdami nuo indo dugno prikepusius skonio likučius.
  8. Sudėkite pupeles, likusį sultinį, krakmolo mišinį, iškeptą šoninę, likusią druską ir pipirus. Išmaišykite, ant viršaus sudėkite vištieną ir vyšninius pomidorus.
  9. Užvirkite troškinį ir dėkite į orkaitę. Kepkite neuždengtą 20 minučių.
  10. Tuo metu dubenėlyje sumaišykite panko džiūvėsėlius, petražoles, aliejų ir druską.
  11. Išimkite indą iš orkaitės. Įjunkite grilio funkciją ir nustatykite 240 °C, o naudodami ventiliatorių rinkitės 220 °C. Džiūvėsėlių mišinį paskleiskite ant pupelių, stengdamiesi neuždengti vištienos ir pomidorų.
  12. Indą padėkite maždaug 15 cm atstumu nuo grilio ir kepkite 2-3 minutes, kol viršus taps auksinis ir traškus. Patiekite karštą.

Kas suteikia troškiniui skonio

Šoninė kepama pirmiausia, nes jos riebalai tampa pagrindu vištienai apskrudinti. Jei renkatės liesesnę šoninę, į indą gali tekti įpilti šiek tiek papildomo aliejaus.

Pomidorų pastos nereikėtų dėti ir iš karto užpilti skysčiu. Viena minutė kaitinimo padeda sušvelninti jos rūgštumą ir suteikia padažui sodresnį skonį. Baltasis vynas taip pat suteikia padažui gylio, tačiau jį galima pakeisti tokiu pačiu kiekiu mažiau sūraus vištienos sultinio.

Kaip išgauti traškesnį viršų

Panko džiūvėsėliai yra stambesni už įprastus, todėl viršus iškepa traškesnis. Džiūvėsėlius sumaišykite su aliejumi prieš berdami ant pupelių, nes būtent riebalai padeda jiems gražiai paruduoti.

Grilio režimu patiekalas apskrunda labai greitai, todėl nepalikite jo be priežiūros. Po 2 minučių viršų jau verta patikrinti, kad džiūvėsėliai nepradėtų svilti.

Paruošimas iš anksto

Troškinį galima paruošti iš anksto ir laikyti šaldytuve iki 2 dienų. Prieš patiekiant jį lėtai pašildykite uždengtą orkaitėje, kol visas patiekalas bus gerai įkaitęs.

Traškių džiūvėsėlių nedėkite iš anksto. Juos užberkite tik prieš paskutinį kepimą grilio režimu, kad viršus išliktų auksinis ir traškus.

Šaltinis: RecipeTin Eats

Riešutų mišinys atrodo sveikesnis - bet cukraus kiekiui palankesni spragėsiai

Justinas Rimkevičius
-
0
Riešutų mišinys atrodo sveikesnis - bet cukraus kiekiui palankesni spragėsiai

Spragėsiai ar riešutų mišinys – kurį užkandį rinktis, jei rūpi stabilesnis cukraus kiekis kraujyje? Abu produktai gali tilpti į subalansuotą mitybą, tačiau jų poveikis priklauso nuo sudėties, porcijos ir to, kaip lengva neplanuojant suvalgyti per didelį kiekį.

Dažniausiai palankesniu pasirinkimu laikomi paprasti, be cukraus ir gausaus sviesto paruošti spragėsiai. Jie suteikia daugiau tūrio, skaidulų ir leidžia suvalgyti gerokai didesnę porciją už panašų angliavandenių kiekį.

Riešutų mišinyje cukrus labiau koncentruotas

Riešutų ir džiovintų vaisių mišinys iš pirmo žvilgsnio atrodo maistingas. Riešutuose yra baltymų ir riebalų, kurie lėtina virškinimą, tačiau džiovintuose vaisiuose esantis cukrus yra koncentruotas.

Maždaug ketvirtyje puodelio tokio mišinio gali būti apie 18 gramų angliavandenių, iš kurių maždaug 13 gramų sudaro cukrus. Tiksli sudėtis labai priklauso nuo recepto. Jei į mišinį dedama šokolado gabalėlių, saldintų dribsnių, riestainių ar kitų priedų, cukraus ir angliavandenių kiekis dar labiau išauga.

Riešutai vienoje tokioje porcijoje suteikia apie 4 gramus baltymų ir 9 gramus riebalų. Tai padeda sulėtinti angliavandenių pasisavinimą, tačiau baltymai ir riebalai ne visada visiškai atsveria didelį koncentruoto cukraus kiekį.

Spragėsiai suteikia daugiau tūrio

Trijuose puodeliuose spragėsių yra apie 19 gramų angliavandenių, o cukraus juose beveik nėra. Žinoma, spragėsiai vis tiek gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau įprasta porcija neturėtų sukelti labai staigaus šuolio, ypač jei pasirenkamas paprastas, nesaldintas variantas.

Spragėsiai gaminami iš viso grūdo, o vienoje trijų puodelių porcijoje yra apie 4 gramus skaidulų. Skaidulos lėtina virškinimą ir prisideda prie tolygesnio cukraus kiekio kraujyje pokyčio.

Dar vienas jų privalumas – tūris. Už panašų angliavandenių kiekį galima suvalgyti maždaug 12 kartų daugiau spragėsių nei riešutų ir džiovintų vaisių mišinio. Didesnė porcija ilgiau užima valgant, užpildo skrandį ir dažnai suteikia daugiau sotumo vien dėl kiekio.

Paruošimas keičia užkandžio vertę

Ne visi spragėsiai yra vienodi. Kino teatruose parduodami arba mikrobangų krosnelėje ruošiami variantai gali būti gausiai pagardinti sviestu, aliejumi, druska ar saldžiais priedais. Tokiu atveju kalorijų ir riebalų kiekis greitai išauga.

Palankiausias pasirinkimas – karšto oro srautu spraginti kukurūzai, kuriuos galima pagardinti nedideliu kiekiu alyvuogių, rapsų ar avokadų aliejaus. Riebalai lėtina virškinimą, todėl gali sušvelninti pradinį cukraus kiekio kraujyje pakilimą, tačiau jų taip pat nereikėtų pilti gausiai.

Sviestas nėra vienintelis būdas suteikti spragėsiams skonio. Išbandykite papriką, česnakų miltelius, džiovintas žoleles ar nedidelį kiekį tarkuoto kietojo sūrio.

Riešutų mišinio atsisakyti nereikia

Riešutų mišinys nėra draudžiamas produktas. Problema dažniau slypi porcijoje ir sudėtyje. Jis yra kompaktiškas, kaloringas ir lengvai suvalgomas saujomis, todėl angliavandenių bei cukraus kiekis gali susikaupti greičiau, nei atrodo.

Jei renkatės tokį užkandį, ieškokite mišinio, kuriame yra tik riešutų ir nedidelis kiekis džiovintų vaisių. Dar geriau – susimaišykite jį patys, kad galėtumėte kontroliuoti sudedamąsias dalis. Porciją iš anksto atsiskirkite į mažą indelį, o ne valgykite tiesiai iš pakuotės.

  • Rinkitės riešutus be cukraus ir saldžių apvalkalų.
  • Patikrinkite, ar mišinyje nėra šokolado, saldintų dribsnių ar riestainių.
  • Vertinkite bendrą angliavandenių, cukraus, skaidulų, baltymų ir riebalų kiekį.
  • Valgykite mažesnę porciją kartu su vandeniu ar kitu nesaldžiu gėrimu.

Užkandį sustiprina baltymai ir skaidulos

Nesvarbu, ar renkatės spragėsius, ar riešutų mišinį, sotumą ir cukraus kiekio pokyčius padeda valdyti visas užkandžio derinys. Angliavandenius galima jungti su baltymų arba riebalų šaltiniu.

Tinka obuolys su riešutų sviestu, vaisius su sūriu, daržovės su pupelių užtepėle, skrudinti avinžirniai, edamame pupelės ar gvakamolė su viso grūdo traškučiais. Daug vandens ir skaidulų turinčios daržovės, sriubos bei sveiki vaisiai taip pat padeda sukurti didesnį sotumą.

Taigi, spragėsius ar riešutų mišinį renkantis užkandžiui, atsakymas dažniausiai krypsta paprastų spragėsių naudai. Vis dėlto svarbiausia ne vien pats produktas, o jo sudėtis, porcija ir tai, su kuo jis valgomas.

Vien avižų pusryčiams neužtenka: kuo papildyti košę?

Justinas Rimkevičius
-
0
Vien avižų pusryčiams neužtenka: kuo papildyti košę?

Avižinė košė cholesterolio kontrolei dažnai pasirenkama ne be priežasties. Joje esančios tirpiosios skaidulos, ypač beta gliukanas, padeda palaikyti palankesnį cholesterolio kiekį kraujyje.

Tačiau vien avižų pusryčiams neužtenka. Į košę įdėjus riešutų ir uogų, gaunama daugiau skaidulų, nesočiųjų riebalų, antioksidantų ir augalinių sterolių. Toks derinys gali tapti paprastu būdu praturtinti kasdienę mitybą, tačiau jis nepakeičia viso valgymo režimo ar gydytojo rekomendacijų.

Beta gliukanas veikia ne vien kaip skaidula

Avižose esantis beta gliukanas yra tirpioji, klampi skaidula. Virškinamajame trakte ji gali prisijungti tulžies rūgštis ir cholesterolį, todėl dalis šių medžiagų pašalinama iš organizmo, o ne vėl pasisavinama.

Dėl to avižos išsiskiria iš daugelio kitų pavienių maisto produktų, kai kalbama apie cholesterolio kontrolę. Vis dėlto pusryčiai nėra gydymas ir nepakeičia visos mitybos. Rezultatą lemia tai, ką valgome per visą dieną, taip pat fizinis aktyvumas ir kiti kasdieniai įpročiai.

Riešutai košę papildo geraisiais riebalais

Riešutai suteikia tirpiųjų skaidulų, antioksidantų, augalinių sterolių ir daugiausia nesočiųjų riebalų. Jie gali būti naudingi keičiant sviestą, riebius kremus ar kitus sočiųjų riebalų turinčius priedus.

Skirtingi riešutai nevienodai siejami su lipidų rodikliais. Pistacijos labiau siejamos su bendrojo cholesterolio mažėjimu, anakardžiai gali būti palankūs MTL cholesteroliui, o lazdyno riešutai naudingi trigliceridų kontrolei. Žemės riešutai išsiskiria tuo, kad gali prisidėti prie DTL cholesterolio palaikymo. DTL cholesterolis padeda iš kraujotakos pašalinti MTL daleles.

Į vieną porciją nebūtina berti didelio kiekio. Pakanka saujelės smulkintų riešutų, kad košė būtų sotesnė ir maistingesnė. Kartu tai padeda kontroliuoti bendrą porcijos dydį, nes riešutai yra kaloringi.

Uogos suteikia skonio ir antioksidantų

Mėlynės, avietės ir gervuogės papildo pusryčius tirpiosiomis skaidulomis bei antocianinais. Tai augaliniai pigmentai, suteikiantys uogoms sodrią spalvą ir pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis.

Uogos taip pat paįvairina skonį, todėl košei nereikia tiek daug cukraus ar saldžių sirupų. Šaldytos uogos šiam patiekalui tinka ne prasčiau nei šviežios. Jas galima trumpai pašildyti ir užpilti ant košės kaip tirštesnį padažą.

Taip paruošta avižinė košė tampa praktišku pasirinkimu: viename dubenėlyje susijungia skaidulos, augaliniai riebalai ir antioksidantų šaltiniai. Vis dėlto vien šio patiekalo poveikio cholesterolio rodikliams vertinti nereikėtų atskirai nuo visos mitybos.

Paruošimas iš vakaro taip pat turi privalumų

Jeigu rytais trūksta laiko, avižas galima užpilti pienu ar nesaldintu augaliniu gėrimu ir palikti šaldytuve per naktį. Ryte belieka įmaišyti uogas ir užberti riešutų.

Ilgiau brinkdamos avižos gali sukaupti daugiau atspariojo krakmolo. Jis virškinamas lėčiau ir gali būti palankus cukraus bei cholesterolio kontrolei, tačiau šis poveikis nėra garantuotas kiekvienam žmogui. Rezultatui įtakos gali turėti individuali medžiagų apykaita, bendra mityba ir porcijos dydis.

Ko dar reikia cholesterolio kontrolei

Vienas pusryčių patiekalas nepakeis visos mitybos. Daugiau naudos duoda keli nuoseklūs pasirinkimai:

  • sočiuosius riebalus iš raudonos ir perdirbtos mėsos, sviesto bei kokosų aliejaus keisti alyvuogių ar rapsų aliejumi, avokadais, sėklomis ir riešutais
  • skaidulų šaltinį įtraukti į kiekvieną valgį ar užkandį, renkantis pupeles, avokadus ar maltas linų sėmenis
  • per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo
  • rečiau rinktis produktus, kuriuose daug sočiųjų riebalų

Jeigu cholesterolio kiekis kraujyje aukštas, verta aptarti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu. MTL cholesterolis ne visada parodo visą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl kai kuriais atvejais papildomai vertinami apolipoproteinas B ar lipoproteinas(a).

Avižų, riešutų ir uogų derinys gali tapti paprastu būdu praturtinti pusryčius. Svarbiausia jį vertinti kaip bendros mitybos dalį, o ne vienintelę priemonę cholesterolio rodikliams keisti.

Geležies šaltiniai ne tik mėsoje: netikėtame penketuke - juodasis šokoladas

Justinas Rimkevičius
-
0
Geležies šaltiniai ne tik mėsoje: netikėtame penketuke - juodasis šokoladas

Geležis svarbi ne tik kraujui. Ji padeda palaikyti energiją, imuninės sistemos veiklą ir normalią pažinimo funkciją, todėl jos trūkumas gali paveikti savijautą gerokai plačiau, nei tikimės.

Augaliniai geležies šaltiniai ypač praverčia tiems, kurie valgo mažiau mėsos arba nori paįvairinti racioną. Vis dėlto sergant mažakraujyste vien mitybos pokyčių gali neužtekti, todėl diagnozavus anemiją reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų.

5 produktai, papildantys racioną geležimi

Skirtingi produktai suteikia nevienodą geležies kiekį, tačiau svarbi ne tik viena porcija. Reguliariai įtraukus augalinius geležies šaltinius į kasdienį maistą, galima surinkti daugiau šio mineralo.

1. Juodasis šokoladas
Maždaug 28 gramų juodojo šokolado, kuriame yra 70-85 procentai kakavos, porcija suteikia apie 3,4 miligramo geležies. Tai sudaro maždaug 19 procentų paros normos.

Tokį šokoladą galima suvalgyti kaip desertą, ištirpinti ir užpilti ant jogurto arba įberti į riešutų ir džiovintų vaisių mišinį. Svarbu rinktis būtent didesnio kakavos kiekio šokoladą, nes jo sudėtis skiriasi nuo pieniškojo.

2. Tofu
Pusė puodelio tofu turi apie 6,5 miligramo geležies. Be to, tai baltymų gausus produktas, tinkantis tiems, kurie ieško augalinės alternatyvos mėsai.

Tofu skonis gana neutralus, todėl jis lengvai perima marinato, padažo ar prieskonių aromatą. Jį galima kepti, skrudinti orkaitėje arba marinuoti sojų padaže ir patiekti vietoje vištienos ar jautienos.

3. Moliūgų sėklos
28 gramų moliūgų sėklų porcija suteikia apie 2,5 miligramo geležies ir maždaug 8,5 gramo augalinių baltymų. Tai patogus pasirinkimas, kai norisi nedidelio, bet maistingo priedo prie patiekalo.

Sėklas galima valgyti vienas, berti ant salotų ar tirštos sriubos. Iš jų pagamintas moliūgų sėklų kremas taip pat gali pakeisti žemės riešutų ar migdolų sviestą.

4. Lęšiai
Pusėje puodelio virtų lęšių yra apie 3 miligramus geležies. Jie taip pat suteikia augalinių baltymų ir skaidulų, todėl yra sotus priedas prie pietų ar vakarienės.

Lęšiai tinka salotų ir grūdų dubenėlių pagrindui. Išvirtus ir apskrudintus juos galima naudoti kaip traškų užkandį arba pabarstą sriuboms ir daržovių patiekalams.

5. Avinžirnių makaronai
Avinžirnių makaronų porcija suteikia apie 30 procentų paros geležies normos. Tikslaus geležies kiekio miligramais šaltinyje nenurodoma, tačiau šis produktas išsiskiria ir augaliniais baltymais bei skaidulomis.

Prie tokių makaronų tinka citrinų skonio pesto arba pomidorų padažas. Šiuose prieduose esantis vitaminas C padeda organizmui geriau pasisavinti augalinės kilmės, arba neheminę, geležį.

Deriniai padeda pasisavinti daugiau geležies

Augalinė geležis organizme pasisavinama ne taip pat kaip geležis iš gyvūninės kilmės produktų. Dėl to naudinga galvoti ne tik apie patį produktą, bet ir apie tai, su kuo jis valgomas.

Prie lęšių ar tofu galima patiekti pomidorų, paprikų, citrusinių vaisių arba kitų vitamino C turinčių produktų. Pavyzdžiui, lęšių salotos su paprika ir citrinų sultimis bus ne tik ryškesnio skonio, bet ir palankesnis derinys geležiai pasisavinti.

Kada vien maisto nepakanka

Nuolatinis nuovargis, silpnumas ar prastesnė savijauta savaime nepatvirtina geležies stokos. Tokius simptomus gali lemti įvairios priežastys, todėl įtariant mažakraujystę reikalingi kraujo tyrimai ir medicininis įvertinimas.

Šie augaliniai geležies šaltiniai nėra gydymo planas ir nepakeičia gydytojo paskirtų preparatų. Jie gali tapti praktiška mitybos dalimi žmonėms, kurie nori dažniau rinktis tofu, lęšius, sėklas ar kitus geležies turinčius produktus.

Geriausias rezultatas priklauso nuo įvairovės. Juodasis šokoladas tinka desertui, sėklos papildo salotas, o tofu, lęšiai ir avinžirnių makaronai gali tapti sočiu pagrindiniu patiekalu.

Šaltiniai

Rytinė kava verčia tulžies pūslę susitraukti - kada tai tampa problema?

Justinas Rimkevičius
-
0
Rytinė kava verčia tulžies pūslę susitraukti - kada tai tampa problema?

Rytinis kavos puodelis veikia ne tik budrumą. Gėrimas skatina tulžies pūslę susitraukti ir išleisti tulžį į virškinimo traktą, todėl kava su tulžies pūsle susijusi kur kas labiau, nei dažnas žmogus įsivaizduoja.

Daugumai žmonių toks poveikis problemų nesukelia. Tačiau esant tulžies akmenims, jautresnei virškinimo sistemai ar pastebėjus skausmą po kavos, į šį kasdienį gėrimą verta pažvelgti atidžiau.

Ką kava daro tulžies pūslei

Tulžies pūslė kaupia kepenyse pagamintą tulžį. Kai virškinimo sistemą pasiekia maistas, ypač riebus, organizmas gauna signalą išleisti tulžį, kuri padeda suvirškinti riebalus.

Kava šį procesą skatina. Ji verčia tulžies pūslę susitraukti, todėl tulžis greičiau patenka į žarnyną. Panašu, kad tokį poveikį turi ne vien kofeinas: panašiai gali veikti ir kava be kofeino. Tai reiškia, kad reikšmės turi ir kiti kavos junginiai.

Ryšys su tulžies akmenimis

Stebėjimo tyrimų duomenimis, reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne simptominės tulžies akmenligės rizika. Galimas paaiškinimas gana paprastas: dažnesnis tulžies pūslės išsituštinimas neleidžia tulžiai taip lengvai užsistovėti.

Taip pat svarstoma, kad kava gali veikti tulžies rūgščių apykaitą, bilirubino perdirbimą ir kai kuriuos hormonus. Vis dėlto šis ryšys neįrodo priežasties ir pasekmės. Kava nėra vaistas nuo tulžies akmenų ir negarantuoja, kad jų neatsiras.

Didelis kavos kiekis taip pat nėra rekomendacija. Net jei kai kuriuose stebėjimuose žmonės, išgeriantys daugiau nei 6 puodelius per dieną, rečiau susidūrė su simptomine akmenlige, tai nereiškia, kad reikėtų pradėti gerti tiek kavos. Daug kofeino gali pabloginti miegą, sustiprinti nerimą ar sukelti širdies plakimą.

Kada kava gali sukelti skausmą

Jeigu tulžies pūslėje jau yra akmenų, jos susitraukimas kartais gali pastūmėti akmenį į tulžies lataką. Tuomet gali prasidėti tulžies pūslės priepuolis: dažniausiai jaučiamas aštrus arba spaudžiantis skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.

Mokslinių duomenų, kad kava tiesiogiai sukelia tokius priepuolius, nepakanka. Reakcija skiriasi individualiai, tačiau pasikartojančio skausmo ignoruoti nereikėtų. Jei nemalonūs pojūčiai atsiranda po kavos, laikinai sumažinkite jos kiekį ir pasitarkite su gydytoju.

Skubios medicininės pagalbos reikia, jei kartu pasireiškia stiprus nepraeinantis skausmas, karščiavimas, vėmimas ar pagelsta oda ir akių baltymai.

Gėrimai, kurie gali pakeisti kavą

Jei kofeinas netinka arba norisi sumažinti kavos kiekį, nebūtina rinktis saldžių gaiviųjų gėrimų. Jie nėra geras pakaitalas, ypač jei racione cukraus ir taip daug.

  • Vanduo nesuteikia kalorijų ir padeda palaikyti skysčių balansą.
  • Žalioji arbata suteikia kofeino, tačiau jo paprastai yra mažiau nei kavoje.
  • Kava be kofeino išlaiko dalį kavos junginių ir taip pat skatina tulžies pūslės susitraukimą.
  • Nesaldinta žolelių arbata tinka tuomet, kai norisi šilto gėrimo be kofeino.

Mityba svarbesnė už vieną puodelį

Tulžies pūslės savijautą lemia ne vien kava. Kasdienėje mityboje naudinga dažniau rinktis skaidulų turinčius vaisius, daržoves, pupeles, žirnius ir viso grūdo produktus.

Taip pat reikėtų riboti rafinuotus angliavandenius, pridėtinį cukrų, stipriai perdirbtą maistą, riebius kepinius ir dažnai aliejuje keptus patiekalus. Saikingas sveikųjų riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus ar žuvies, kiekis gali būti mitybos dalis.

Staigus badavimas ir labai griežtos dietos tulžies pūslei nėra palankūs. Geresnis pasirinkimas – reguliarus valgymas, palaipsnis kūno svorio reguliavimas ir fizinis aktyvumas. Į kavą taip pat nereikėtų dėti daug cukraus ar riebios grietinėlės.

Galimos tulžies pūslės valymo ar detoksikacijos procedūros nėra būtinos. Jei kava nesukelia simptomų, vien dėl tulžies pūslės jos dažniausiai atsisakyti nereikia. Tačiau atsiradus skausmui ar kitiems įspėjamiesiems požymiams, svarbiausia ne savarankiškai keisti gėrimus, o išsiaiškinti tikrąją priežastį.

Postbiotikai žarnynui - ar papildai tikrai reikalingi, jei padėti gali maistas?

Justinas Rimkevičius
-
0
Postbiotikai žarnynui - ar papildai tikrai reikalingi, jei padėti gali maistas?

Probiotikai jau seniai tapo įprastu žodžiu, tačiau vis dažniau kalbama ir apie postbiotikus. Jie nėra gyvosios bakterijos. Tai neaktyvūs mikroorganizmai, jų dalys ir medžiagos, susidarančios mikroorganizmams fermentuojant maistą.

Postbiotikai žarnyno sveikatai svarbūs tuo, kad gali prisidėti prie žarnyno barjero ir imuninės sistemos veiklos. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui reikia skubėti pirkti papildus. Daugeliui pirmiausia verta pasirūpinti įvairesne mityba, fermentuotais produktais ir pakankamu skaidulų kiekiu.

Postbiotikai nėra tas pats, kas probiotikai

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, o postbiotikai gyvybės nebeturi. Pagal tarptautinį apibrėžimą, postbiotikais laikomi neaktyvių mikroorganizmų ar jų sudedamųjų dalių preparatai, suteikiantys naudą organizmui.

Šiai grupei priskiriamos kai kurios medžiagos, susidarančios žarnyne vykstant fermentacijai. Tarp jų – trumposios grandinės riebalų rūgštys, vitaminai, fermentai ir aminorūgštys. Tačiau vien medžiagos pavadinimo nepakanka. Kad produktas būtų vadinamas postbiotiku, jo nauda turi būti pagrįsta tinkamai atliktais tyrimais.

Maistas skatina jų susidarymą žarnyne

Vienas praktiškiausių būdų palaikyti postbiotikų susidarymą – reguliariai valgyti fermentuotų produktų ir skaidulų. Fermentuotuose maisto produktuose gali būti neaktyvių mikroorganizmų dalių ir jų gaminamų medžiagų. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, jogurtas ar kefyras, dar turi ir gyvųjų bakterijų.

Į racioną galima įtraukti:

  • raugintų kopūstų;
  • kimči;
  • natūralaus jogurto;
  • kefyro;
  • tempeho;
  • miso;
  • kombučos.

Ne mažiau svarbios ir prebiotinės skaidulos. Jos tampa maistu naudingoms žarnyno bakterijoms, o mikroorganizmams skaidant skaidulas susidaro įvairūs šalutiniai junginiai.

  • svogūnai ir česnakai;
  • avižos ir miežiai;
  • migdolai;
  • artišokai;
  • chia ir linų sėmenys;
  • kiaulpienių lapai.

Jeigu tokių produktų racione beveik nėra, jų kiekį geriau didinti palengva. Staigus didelis skaidulų kiekio padidinimas kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą ar kitų virškinimo nepatogumų.

Didžiausias dėmesys skiriamas žarnynui ir imunitetui

Šiuo metu daugiausia vilčių siejama su virškinimo ir imuninės sistemos veikla. Postbiotikai gali prisidėti prie žarnyno barjero, kuris padeda neleisti kenksmingoms medžiagoms ir mikroorganizmams patekti į kraujotaką.

Kai kuriuose tyrimuose taip pat nagrinėjamas galimas poveikis alergijos simptomams, su astma susijusiam švokštimui, gliukozės apykaitai, uždegimui, širdies sveikatai ir storosios žarnos ligoms. Tačiau dalis šių duomenų gauta tiriant ląsteles ar gyvūnus, todėl jų negalima automatiškai prilyginti įrodytai naudai žmonėms.

Ar papildai reikalingi kiekvienam?

Vieno atsakymo visiems nėra. Maistas dažniausiai laikomas pirmu pasirinkimu, nes kartu gaunama skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.

Postbiotikų papildai gali suteikti labiau koncentruotą ir pastovesnį konkretaus junginio kiekį. Dėl to juos kartais svarsto žmonės, turintys specifinių virškinimo ar imuninės sistemos nusiskundimų. Vis dėlto tokį pasirinkimą geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu.

Šiuo metu nėra visuotinai nustatytos postbiotikų dozės ar vartojimo dažnio. Be to, maisto papildai nėra iš anksto patvirtinami dėl veiksmingumo taip, kaip vaistai. Renkantis produktą svarbu ieškoti nepriklausomo kokybės patikrinimo, aiškios sudėties ir žmonėms atliktų tyrimų, pagrindžiančių konkrečius teiginius.

Maistas pirmiausia, papildai – tik tikslingai

Postbiotikai žarnyno sveikatai nėra priežastis skubėti pirkti naują papildą. Dažniausiai racionaliausia pradėti nuo fermentuotų produktų, skaidulų ir įvairesnės mitybos, o papildus svarstyti tik tada, kai tam yra konkretus poreikis.

Jeigu žmogus turi dirgliosios žarnos sindromą, dažnai serga ar gyvena su imunine būkle, sprendimą reikėtų priimti individualiai. Ypač svarbu įvertinti vartojamus vaistus, sveikatos būklę, produkto sudėtį ir tai, ar jo nauda iš tiesų pagrįsta klinikiniais tyrimais.

Šaltiniai

Jogurtą valgote ryte? Žarnynui svarbiau visai ne laikas

Justinas Rimkevičius
-
0
Jogurtą valgote ryte? Žarnynui svarbiau visai ne laikas

Jogurtą dažnas renkasi pusryčiams, tačiau rytas nėra vienintelis tinkamas metas juo mėgautis. Žarnyno sveikatai jis gali būti naudingas ir kaip popietės užkandis, ir kaip lengvas pasirinkimas po vakarienės.

Svarbiau ne laikrodis, o reguliarumas, produkto sudėtis ir tai, su kuo jogurtą valgote. Jo sudėtyje yra gyvųjų bakterijų kultūrų, baltymų ir kalcio, todėl šį pieno produktą lengva pritaikyti įvairiai mitybai.

Laikas nėra toks svarbus, kaip atrodo

Jogurtą galima valgyti ryte, tarp pagrindinių valgymų arba vakare. Nėra vienos valandos, kuri būtų pranašesnė už visas kitas, todėl geriausia rinktis tokį metą, kai jogurtą patogu įtraukti į savo mitybą.

Pieno matrica taip pat padeda gyvosioms bakterijoms išlikti atsparioms skrandžio rūgščiai. Vis dėlto jų kiekis ir rūšys skirtinguose produktuose gerokai skiriasi, todėl vien užrašo „probiotinis“ ne visada pakanka.

Gyvosios kultūros skiriasi pagal produktą

Jogurtas gaminamas pieno rūgšties fermentacijos būdu. Dažniausiai naudojamos Streptococcus, Lactobacillus, Lactococcus ir Leuconostoc kultūros, o kai kuriuose produktuose papildomai randama Bifidobacterium rūšių.

Renkantis jogurtą galima ieškoti ženklo „Live & Active Cultures“. Jis nurodo, kad pagaminus produktą jame buvo bent 100 milijonų gyvųjų kultūrų viename grame. Dar daugiau informacijos suteikia etiketė, kurioje išvardytos konkrečios bakterijų padermės, pavyzdžiui, Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium lactis ar Lactobacillus casei.

Kai kurios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys siejamos su geresniu laktozės virškinimu. Dėl to dalis žmonių, kurie sunkiau toleruoja pieną, jogurtą toleruoja lengviau. Tam tikros Bifidobacterium padermės taip pat siejamos su retesniu vidurių užkietėjimu.

Reguliarumas svarbesnis už vieną porciją

Vienkartinis jogurto valgymas žarnyno mikroorganizmų visam laikui nepakeičia. Dalis bakterijų virškinamajame trakte aptinkama tik laikinai, todėl palaipsniui pasišalina.

Dėl šios priežasties jogurtą naudinga valgyti reguliariai, pavyzdžiui, kasdien arba kas antrą dieną. Toks paprastas ritmas leidžia nuolat papildyti mitybą gyvosiomis kultūromis, nors tai nereiškia, kad vien jogurtas išspręs visus virškinimo sutrikimus.

Jogurtą papildykite skaidulomis

Jogurtas žarnyno sveikatai tampa dar įdomesnis, kai derinamas su prebiotinių skaidulų turinčiais produktais. Šios skaidulos nevirškinamos plonojoje žarnoje, todėl pasiekia storąją žarną, kur jas fermentuoja joje gyvenančios bakterijos.

  • uogos ir bananai;
  • avižos ir kviečių gemalai;
  • linų sėmenys ir riešutai;
  • pomidorai ir svogūnai.

Kai kuriuose jogurtuose papildomai būna inulino arba FOS skaidulų. Vis dėlto jautresnį virškinimą turintiems žmonėms jų kiekį geriau didinti pamažu, nes staigus skaidulų padidėjimas gali sukelti pilvo pūtimą.

Kaip išsirinkti geresnį jogurtą

Kasdieniam vartojimui dažniausiai tinka natūralus, nesaldintas jogurtas. Saldumo galima suteikti vaisiais, uogomis ar nedideliu kiekiu medaus.

Jeigu renkatės jau pasaldintą produktą, pravartu patikrinti etiketę ir ieškoti tokio, kuriame vienai porcijai tenka ne daugiau kaip 5-10 gramų pridėtinio cukraus. Didesnis cukraus kiekis gali paversti jogurtą labiau desertu nei subalansuotu užkandžiu.

Graikiško tipo jogurtas yra nusunktas, todėl jame dažnai būna daugiau baltymų ir koncentruotų gyvųjų kultūrų nei įprastame jogurte. Renkantis svarbu vertinti ne tik užrašą ant pakuotės, bet ir cukraus kiekį, bakterijų kultūras bei tai, ar produktas jums malonus ir lengvai virškinamas.

Taigi jogurtą galima valgyti tada, kai jis patogiausiai įsilieja į jūsų valgymo ritmą. Žarnynui daugiau naudos duos reguliarus pasirinkimas, gyvosios kultūros ir skaidulų turintys priedai, o ne griežtai nustatyta valgymo valanda.

Svoris auga be aiškios priežasties? 4 kūno signalai, kurių neignoruokite

Justinas Rimkevičius
-
0
Svoris auga be aiškios priežasties? 4 kūno signalai, kurių neignoruokite

Svoris pamažu auga, nors valgote ir judate taip pat, kaip anksčiau? Tokį pokytį kartais lydi lėtėjančios medžiagų apykaitos požymiai, tačiau vien metabolizmas ne visada būna pagrindinė priežastis.

Medžiagų apykaita apima energijos pavertimą kūno veiklai, raumenų, kaulų ir kitų audinių kūrimui bei atsinaujinimui. Bazine medžiagų apykaita vadinamas energijos kiekis, kurį kūnas sunaudoja ramybės būsenoje.

Metabolizmas keičiasi ne per vieną dieną

Su amžiumi energijos poreikis gali palaipsniui mažėti, ypač tuomet, kai netenkama raumenų masės. Vis dėlto tai nereiškia, kad medžiagų apykaita staiga sustoja ar smarkiai sutrinka.

Raumenys sunaudoja daugiau energijos nei riebalinis audinys, todėl jų mažėjimas turi įtakos tam, kiek kalorijų kūnas sudegina ramybės metu. Prie svorio augimo taip pat gali prisidėti didesnės porcijos, dažnesnis užkandžiavimas, alkoholis, mažesnis fizinis aktyvumas ar hormonų pokyčiai.

4 pokyčiai, kurių nereikėtų ignoruoti

1. Svoris didėja be aiškios priežasties
Jeigu kūno svoris pamažu auga nepakeitus mitybos ir fizinio aktyvumo, viena iš galimų priežasčių yra mažesnis energijos sunaudojimas. Tačiau prieš kaltinant medžiagų apykaitą verta kelias savaites stebėti porcijų dydį, užkandžius, gėrimus ir kasdienį judėjimą.

2. Mažėja jėga ir raumenų ryškumas
Silpnėjantys raumenys ar sumažėjusi jų apimtis gali reikšti, kad organizmas praranda dalį aktyviosios masės. Labai griežtos, mažai kalorijų turinčios dietos šią problemą gali dar labiau pagilinti, ypač jei kartu neatliekami jėgos pratimai.

Mažinant svorį ir norint išsaugoti raumenis, rekomenduojamas saikingas kalorijų deficitas, pasipriešinimo pratimai ir pakankamas baltymų kiekis. Šaltinio medžiagoje nurodomas orientyras – 1,2-1,6 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio per parą.

3. Keičiasi kūnas perimenopauzės ar menopauzės metu
Mažėjant estrogenų kiekiui, gali keistis apetitas, energijos reguliavimas, riebalų pasiskirstymas ir raumenų būklė. Dėl to daliai moterų riebalai labiau kaupiasi pilvo srityje, o raumenų masę išlaikyti tampa sunkiau.

Raumenims palaikyti naudingi jėgos pratimai bent 2 kartus per savaitę. Kai kuriais atvejais pakaitinė hormonų terapija kartu su progresyviomis pasipriešinimo treniruotėmis taip pat padeda išsaugoti raumenis, tačiau dėl jos būtina tartis su gydytoju.

4. Atsiranda nuovargis, šalčio pojūtis ar vidurių užkietėjimas
Nuolatinis nuovargis, jautrumas šalčiui, sausa oda, svorio augimas ir vidurių užkietėjimas gali būti susiję su sulėtėjusia skydliaukės veikla. Tokiu atveju skydliaukė pagamina per mažai hormonų T4 ir T3, kurie dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą.

Šie simptomai būdingi ne tik hipotirozei, todėl savarankiškai diagnozuoti ligos nereikėtų. Jei keli požymiai išlieka, ypač moterims ir vyresniems žmonėms, verta kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.

Raumenis saugo ne vien treniruotės

Judėjimas per dieną taip pat svarbus kaip suplanuota treniruotė. Ėjimas pėsčiomis, lipimas laiptais, automobilio pastatymas toliau nuo tikslo ir trumpas 10 minučių pasivaikščiojimas po valgio didina kasdienio judėjimo metu sunaudojamos energijos kiekį.

Baltymai padeda palaikyti raumenų masę, be to, jų virškinimui organizmas sunaudoja daugiau energijos nei riebalams ar angliavandeniams. Vis dėlto valgant nereikėtų pamiršti skaidulų turinčių angliavandenių ir kokybiškų riebalų.

Maži pakeitimai padeda atskleisti tikrąją priežastį

Pusryčiai, kuriuose yra baltymų, daug skaidulų turinčių angliavandenių ir gerųjų riebalų, kai kuriems žmonėms padeda išvengti didelių alkio svyravimų bei persivalgymo vėliau. Siūloma pavalgyti maždaug per pirmą valandą nuo pabudimo, jei toks režimas žmogui tinka.

Jeigu svoris didėja nepastebimai, kelias savaites galima žymėtis maistą, užkandžius, alkoholį ir porcijų dydį. Toks stebėjimas dažnai parodo pokyčius, kurių valgant automatiškai nepastebime.

Lėtėjančios medžiagų apykaitos požymiai dažniausiai atsiranda palaipsniui. Raumenų stiprinimas, daugiau judėjimo, pakankamas baltymų kiekis ir laiku įvertinti sveikatos pokyčiai padeda geriau suprasti, kas iš tiesų vyksta organizme.

Kodėl pasukus laikrodį jaučiamės išsekę? 4 būdai greitai atgauti jėgas

Justinas Rimkevičius
-
0
Kodėl pasukus laikrodį jaučiamės išsekę? 4 būdai greitai atgauti jėgas

Po laikrodžių pasukimo vieni žmonės vakare dar nejaučia mieguistumo, o ryte prabunda gerokai anksčiau, nei norėtų. Miegas gali išsiderinti todėl, kad laikrodis pasikeičia iškart, o vidinis organizmo ritmas prisitaiko lėčiau.

Šį ritmą reguliuoja cirkadinė sistema, padedanti suderinti budrumą, nuovargį ir miego laiką. Jai ypač svarbūs šviesos signalai, todėl pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, kada gulamės, bet ir į vakaro bei ryto aplinką.

Vakare rinkitės prislopintą šviesą

Ryški šviesa vakare smegenims siunčia signalą, kad dar ne laikas ilsėtis. Dėl to melatonino, su mieguistumu susijusio hormono, gamyba gali prasidėti vėliau, o užmigti tampa sunkiau.

Likus kelioms valandoms iki miego verta sumažinti kambario apšvietimą, pritemdyti lempas ir nenustatyti telefono ekrano maksimalaus ryškumo. Miegamajame taip pat reikėtų vengti nereikalingos šviesos. Net jei atrodo, kad ji netrukdo, tamsesnė aplinka kūnui aiškiau signalizuoja, jog prasidėjo poilsio metas.

Dienos šviesą gaukite tinkamu metu

Šviesa yra vienas stipriausių signalų, padedančių iš naujo suderinti biologinį laikrodį. Tačiau svarbu ne tik išeiti į lauką, bet ir pasirinkti tinkamą paros laiką.

Po rudens laikrodžių pasukimo ryški šviesa labai anksti ryte nebūtinai bus geriausias pasirinkimas, ypač jei žmogus ir taip pradeda busti per anksti. Geriau dienos šviesos gauti įprastu kėlimosi metu, per pietus arba pirmoje dienos pusėje. Tam tinka trumpas pasivaikščiojimas, pietūs lauke ar kelionė pėsčiomis.

Vakare situacija kitokia. Ryški šviesa tuo metu gali nukelti mieguistumo pradžią, todėl vakarą geriau leisti ramesniame, ne tokiame ryškiame apšvietime.

Laikykitės panašaus miego režimo

Papildoma valanda po laikrodžių atsukimo gali sukurti įspūdį, kad savaitgalį galima visiškai pakeisti miego laiką. Vis dėlto dideli svyravimai dažnai tik dar labiau apsunkina prisitaikymą.

Stenkitės eiti miegoti ir keltis panašiu metu, taip pat nekompensuokite prasto nakties miego labai ilgu snaudimu dieną. Panašus ritmas padeda organizmui greičiau suprasti, kada prasideda aktyvus laikas, o kada reikėtų ruoštis poilsiui.

Jeigu atsigulus miegas neateina, nereikia ilgai vartytis lovoje ir tikrinti laikrodžio. Geriau atsikelti, pasirinkti ramią veiklą prie blankios šviesos ir į lovą grįžti tada, kai vėl pajusite mieguistumą.

Popietinę kavą gerkite apdairiai

Kai po laiko pakeitimo dieną ima trūkti energijos, kava atrodo kaip greitas sprendimas. Tačiau kofeinas organizme išlieka ilgiau, nei trunka juntamas žvalumo poveikis, todėl vėlyvas puodelis gali pabloginti nakties miegą.

Viename kontroliuojamame tyrime su 23 vyrais nustatyta, kad 400 miligramų kofeino dozė, suvartota likus iki 12 valandų iki miego, turėjo įtakos miego rodikliams. Tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienam žmogui reikia visiškai atsisakyti popietinės kavos, tačiau jautresniems žmonėms paskutinį kofeino turintį gėrimą geriau rinktis anksčiau.

Miegą taip pat gali apsunkinti alkoholis. Nors iš pradžių jis kai kuriems žmonėms sukelia mieguistumą, nakties poilsis gali tapti ne toks vientisas.

Kada miego sutrikimai reikalauja daugiau dėmesio

Kelios prastesnio miego naktys po laikrodžių pasukimo dažniausiai nėra neįprastos. Organizmui reikia laiko prisitaikyti prie naujo šviesos ir veiklos ritmo, todėl pirmosiomis dienomis gali pasikeisti užmigimo arba prabudimo laikas.

Jeigu sunkumai tęsiasi ilgiau, dažnai kartojasi, dieną jaučiatės labai mieguisti arba miego problemos trukdo darbui ir savijautai, reikėtų pasitarti su gydytoju. Laiko pakeitimas gali tik išryškinti anksčiau nepastebėtą miego sutrikimą, tačiau ne visada būna vienintelė jo priežastis.

Šaltiniai

Lietuviškas augalas, lenkiantis citriną: atstato jėgas ir stiprina imunitetą

Justinas Rimkevičius
-
0
Lietuviškas augalas, lenkiantis citriną: atstato jėgas ir stiprina imunitetą

Siauralapis gaurometis, dar vadinamas ožkarože, daugeliui pažįstamas kaip lietuviška žolelių arbata, savo skoniu primenanti juodąją arbatą, tačiau neturinti kofeino. Dėl to ji dažnai pasirenkama kaip vakaro gėrimas arba alternatyva kavai.

Vis dėlto apie šį augalą skleidžiama nemažai pernelyg drąsių pažadų. Siauralapio gauromečio arbatoje iš tiesų yra įdomių augalinių junginių, tačiau tai nereiškia, kad ji gydo vėžį, valo organizmą nuo sunkiųjų metalų ar gali pakeisti gydytojo paskirtą gydymą.

Kas iš tikrųjų slypi gauromečio lapuose

Gauromečio lapuose aptinkama polifenolių, flavonoidų ir kitų fenolinių junginių. Tarp dažniausiai minimų medžiagų yra oenoteinas B, rutinas, kvercetinas, kavos ir chlorogeno rūgštys.

Šie junginiai laboratoriniuose tyrimuose pasižymėjo antioksidaciniu ir priešuždegiminiu aktyvumu. Tačiau laboratorijoje stebimas poveikis ląstelėms ar ekstraktui nėra tas pats, kas įrodytas gydomasis poveikis žmogui. Dabartiniai tyrimai vis dar riboti, o patikimų klinikinių duomenų apie daugumą internete minimų naudų trūksta.

Kuo ši arbata gali būti patraukli

1. Ji neturi kofeino
Gauromečio lapų arbata gaminama ne iš arbatmedžio lapų, todėl joje natūraliai nėra kavoje ir juodojoje arbatoje esančio kofeino. Dėl to ją galima rinktis tada, kai norisi šilto gėrimo be stimuliuojančio poveikio.

2. Joje yra augalinių polifenolių
Polifenoliai yra natūralūs augalų junginiai, randami įvairiose daržovėse, uogose, vaisiuose ir žolelėse. Gauromečio sudėtis priklauso nuo augavietės, augalo dalies, džiovinimo ir apdorojimo būdo.

3. Fermentacija keičia arbatos savybes
Fermentuojant lapus pasikeičia jų skonis, kvapas ir kai kurių polifenolių kiekiai. Tyrimai rodo, kad fermentacijos trukmė gali keisti augalinės žaliavos cheminę sudėtį, tačiau nėra pagrindo teigti, kad trumpiau fermentuota arbata automatiškai turi daugiau „vaistinių savybių“.

4. Ji tradiciškai vartojama šlapimo sistemos negalavimams
Europos vaistų agentūros vertinimu, Epilobium genties augalinė žaliava tradiciškai vartojama esant tam tikriems apatinių šlapimo takų simptomams, taip pat su gerybiniu prostatos padidėjimu susijusiems negalavimams. Tai reiškia tradicinį vartojimą, o ne įrodymą, kad arbata išgydo prostatitą, prostatos ligas ar inkstų akmenis.

Kur reikėtų sustoti

Gauromečio arbatai kartais priskiriama itin daug savybių: esą ji stiprina imunitetą, normalizuoja kraujospūdį, gydo skrandžio opas, naikina virusus, mažina temperatūrą, valo kraują ir net veikia piktybinius auglius. Tokie teiginiai nėra patikimai pagrįsti žmonių klinikiniais tyrimais.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti pažadus apie vėžio gydymą, radiacinio užteršimo šalinimą, sunkiųjų metalų pašalinimą ar „detoksikaciją“. Arbata negali pakeisti onkologinio, infekcijų, kraujospūdžio ar virškinimo ligų gydymo.

Taip pat nereikėtų kartoti teiginio, kad gauromečio lapuose vitamino C yra 6-7 kartus daugiau nei citrinose. Tokiam palyginimui būtina nurodyti konkrečias tyrimo sąlygas, žaliavos būklę ir matavimo metodą, o patikimų universalių duomenų, leidžiančių taip apibendrinti, nepakanka.

Kaip ją gerti saugiau

Gauromečio arbatą galima vertinti kaip įprastą žolelių gėrimą, o ne kaip stiprų vaistinį preparatą. Renkantis savarankiškai rinktą žaliavą svarbu žinoti, kur augalas buvo surinktas, ar vieta nebuvo užteršta ir ar lapai tinkamai išdžiovinti.

Jeigu arbata geriama dėl konkrečių simptomų, pavyzdžiui, skausmingo šlapinimosi, kraujo šlapime, karščiavimo, šlapimo susilaikymo ar stiprėjančių pilvo skausmų, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais pirmiausia reikalinga gydytojo konsultacija, o ne bandymas simptomus slopinti vien žolelių arbata.

Siauralapio gauromečio arbata gali būti malonus, kofeino neturintis gėrimas, kuriame randama įvairių augalinių junginių. Tačiau jos vieta yra subalansuotoje mityboje ir kasdieniuose gėrimuose, o ne ligų gydymo teiginiuose.

Šaltiniai

123...6641 iš 664 psl.