Dauguma žmonių vėžį sieja su genetika, nesveika mityba, rūkymu ar aplinkos tarša. Nors šie veiksniai yra neginčijamai svarbūs, onkologijos pasaulį sukrėtusi statistika atskleidžia kitą, dažnai nematomą pusę.
Pasirodo, milžiniška dalis piktybinių susirgimų prasideda ne nuo atsitiktinių ląstelių mutacijų, o nuo organizme ilgą laiką tūnančių mikroorganizmų.
Vėžio pradžia ir infekcijos – tai moksliškai patvirtintas ryšys, rodantis, kad kova su onkologinėmis ligomis dažnai prasideda nuo paprastos higienos, savalaikių skiepų ir tinkamai išgydyto uždegimo.
Mokslinis tyrimas ir išvados
Remiantis autoritetingame medicinos žurnale The Lancet Global Health paskelbta išsamia analize, nustatyta, kad maždaug 15 % visų naujų vėžio atvejų pasaulyje tiesiogiai sukelia infekciniai sukėlėjai. Tai reiškia, kad kas šeštas diagnozuotas piktybinis navikas yra bakterijų, virusų ar parazitų poveikio pasekmė.
Šis tyrimas, kuriame buvo analizuojami 36 skirtingų rūšių vėžio atvejai 185 šalyse, išryškino keturis pagrindinius „kaltininkus“, atsakingus už didžiąją dalį infekcijų sukelto vėžio naštos:
- Helicobacter pylori (H. pylori) – pagrindinė skrandžio vėžio priežastis.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – gimdos kaklelio ir kitų gleivinių vėžio sukėlėjas.
- Hepatito B virusas (HBV) – atsakingas už kepenų ląstelių degeneraciją.
- Hepatito C virusas (HCV) – dar vienas stiprus kepenų vėžio provokatorius.
Mechanizmas: kaip infekcija virsta naviku?
Infekcija vėžį sukelia ne per vieną dieną. Tai lėtas, dešimtmečius trunkantis procesas, kurio metu mikroorganizmai pakeičia ląstelių biologiją ir suardo natūralius apsauginius barjerus.
Lėtinis uždegimas ir DNR pažaidos
Nuolatinis infekcijos buvimas organizme sukelia lėtinį uždegimą. Imuninė sistema, bandydama kovoti su įsibrovėliu, nuolat išskiria aktyviąsias medžiagas, kurios gali netyčia pažeisti ir sveikas ląsteles.
Ilgainiui šios pažaidos kaupiasi, DNR grandinėje atsiranda klaidų, o ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis.
Virusinė integracija
Kai kurie virusai, pavyzdžiui, ŽPV, turi gebėjimą įterpti savo genetinę medžiagą tiesiai į žmogaus ląstelės branduolį. Tai „išjungia“ ląstelės apsauginius mechanizmus, kurie paprastai priverčia pažeistą ląstelę žūti (apoptozė). Vietoj to, ląstelė tampa „nemirtinga“ ir pradeda formuoti piktybinį naviką.
Nuotrauka: shutterstock.com
Pagrindiniai sukėlėjai ir jų taikiniai
Helicobacter pylori yra viena labiausiai paplitusių bakterijų pasaulyje. Nors daugelis su ja gyvena nejausdami jokių simptomų, ji yra pagrindinis skrandžio vėžio rizikos veiksnys.
Tyrimo duomenimis, ši bakterija viena pati sukelia daugiau nei 800 000 naujų vėžio atvejų kasmet. Svarbu žinoti, kad ši infekcija yra efektyviai išgydoma paprastu antibiotikų kursu, taip eliminuojant vėžio grėsmę dar jai neprasidėjus.
Kepenų vėžys: tylusis hepatitas
Hepatito B ir C virusai lėtai naikina kepenų ląsteles, sukeldami lėtinį uždegimą ir cirozę, kuri vėliau pereina į vėžį. Kadangi šie virusai dažnai nesukelia skausmo, žmonės apie juos sužino tik tada, kai procesas jau būna pažengęs.
Skiepai nuo hepatito B yra viena sėkmingiausių vėžio prevencijos priemonių medicinos istorijoje.
Gimdos kaklelio vėžys ir ŽPV
Žmogaus papilomos virusas yra atsakingas už beveik visus gimdos kaklelio vėžio atvejus. Tai viena iš nedaugelio vėžio rūšių, kurios būtų galima visiškai išvengti masiškai taikant vakcinaciją ir reguliarius profilaktinius tyrimus, leidžiančius pastebėti ląstelių pakitimus pradinėse stadijose.
Kiti infekciniai sukėlėjai: nuo virusų iki parazitų
Nors tyrimai akcentuoja keturis pagrindinius sukėlėjus, mokslas įvardija ir kitus pavojingus ryšius:
- Epšteino-Bar virusas (EBV): Siejamas su tam tikromis limfomų rūšimis ir nosiaryklės vėžiu.
- Žmogaus herpes virusas 8 (HHV-8): Gali sukelti Kapoši sarkomą, ypač asmenims su nusilpusiu imunitetu.
- Šistosomozė (parazitai): Tam tikruose regionuose šie vandenyje tūnantys parazitai yra tiesioginė šlapimo pūslės vėžio priežastis.
Kaip apsaugoti save? Onkologų rekomendacijos
Moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad vėžio prevencija nėra tik sveiko gyvenimo būdo klausimas, bet ir medicininė higiena bei budrumas.
Vakcinacija: Skiepai nuo ŽPV ir Hepatito B yra laikomi tiesioginiais „skiepais nuo vėžio“. Jie apsaugo nuo virusų, kurie yra pagrindiniai ląstelių mutacijų provokatoriai.
H. pylori patikra: Jei jaučiate nuolatinį skrandžio rūgštingumą, graužimą ar skausmą, paprastas kvėpavimo testas gali padėti laiku aptikti bakteriją.
Saugus elgesys: Hepatito virusai ir ŽPV plinta per biologinius skysčius, todėl sterilumas atliekant medicinines ar grožio procedūras (tatuiruotės, manikiūras) yra kritiškai svarbus.
Profilaktiniai tyrimai: Citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas) padeda aptikti ikivėžinius pakitimus dar tada, kai juos galima visiškai išgydyti.
Išvada: infekcijų kontrolė kaip vėžio prevencija
Suvokimas, kad vėžio pradžia ir infekcijos yra neatsiejamos, iš esmės keičia mūsų požiūrį į onkologinę saugą. Vėžys nebėra tik nepaaiškinama „likimo rykštė“ – tai dažnai yra uždelstos, nepastebėtos ir neišgydytos infekcijos rezultatas.
Pasinaudodami šiuolaikinio mokslo pasiekimais – vakcinomis, tikslia diagnostika ir ankstyvu gydymu – mes galime užkirsti kelią kas šeštam vėžio atvejui dar jam neprasidėjus.
Sveikata prasideda ne tada, kai pradedame gydyti vėžį, o tada, kai neleidžiame paprastai infekcijai perimti kontrolės virš mūsų ląstelių.
Šaltinis: The Lancet Global Health