Staiga pajutote, kad norite šlapintis, tačiau šlapimas tiesiog neišeina? Tai gali kelti paniką ir nerimą, ypač jei anksčiau tokios problemos nebuvo. Gydytojai įspėja, kad tokia situacija gali būti ne tik nemaloni, bet ir pavojinga – uždelstas šlapimo susilaikymas gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant inkstų pažeidimus.
Suprasti, kodėl staiga neišeina šlapintis, padeda nustatyti, ar priežastis laikina, ar reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Kas vyksta, kai negalite pasišlapinti
Kai žmogus negali pasišlapinti, tai reiškia, kad šlapimo pūslė prisipildo, tačiau šlapimas neišsiskiria. Ši būklė vadinama šlapimo susilaikymu. Ji gali būti visiška – kai šlapimas visai neišeina, arba dalinė – kai pūslė išsituština tik iš dalies. Abiem atvejais juntamas stiprus noras šlapintis, pilvo tempimas ir diskomfortas.
Šlapimo pūslė – tai raumeninis „maišelis“, kaupiantis šlapimą. Norint pasišlapinti, jos sienelės turi susitraukti, o šlapimo takai – atsipalaiduoti. Jei šį procesą sutrikdo kliūtis, susilpnėję raumenys ar pažeisti nervai, šlapimas negali laisvai tekėti.
Tokia būklė gali būti laikina – pavyzdžiui, dėl vaistų ar užkietėjimo – arba lėtinė, kai priežastis glūdi gilesniuose organizmo sutrikimuose.
Dažniausios priežastys, kodėl staiga neišeina šlapintis
Staigus šlapimo susilaikymas gali būti netikėtas ir išgąsdinantis, tačiau dažniausiai jį sukelia kelios aiškios priežastys.
Prostatos padidėjimas vyrams
Viena dažniausių priežasčių, kodėl staiga neišeina šlapintis, yra padidėjusi prostata. Ji spaudžia šlaplę ir trukdo šlapimui ištekėti. Tokia problema dažniausiai pasireiškia vyrams po 50 metų, o negydoma gali sukelti ir lėtinį šlapimo susilaikymą.
Užkietėjimas
Atrodytų, žarnyno veikla neturi nieko bendra su šlapimu, tačiau stiprus užkietėjimas gali fiziškai spausti šlapimo pūslę ir užkirsti kelią šlapimo tekėjimui. Tai ypač dažna priežastis po operacijų ar vartojant stipresnius vaistus nuo skausmo.
Vaistai
Kai kurie medikamentai – pavyzdžiui, nuo alergijos, slogos ar depresijos – gali susilpninti pūslės raumenų veiklą. Jei šlapinimosi sutrikimai sutampa su naujų vaistų vartojimo pradžia, būtina tai aptarti su gydytoju.
Nervų sistemos sutrikimai
Šlapinimosi procesą kontroliuoja nervai, todėl neurologinės ligos – tokios kaip išsėtinė sklerozė, insultas ar stuburo traumos – gali pažeisti šiuos signalus. Tokiu atveju šlapimo pūslė nesugeba susitraukti ir ištuštėti.
Kitos fizinės priežastys
Šlapimo akmenys, kraujo krešuliai, šlaplės randai ar uždegimai taip pat gali užblokuoti kelią šlapimui. Moterims šlapinimosi sutrikimus gali sukelti nusileidusi šlapimo pūslė ar po gimdymo susilpnėję dubens raumenys.
Kada šlapimo susilaikymas tampa pavojingas?
Nors kartais trumpalaikis šlapinimosi sutrikimas praeina savaime, yra atvejų, kai tai gali būti pavojinga gyvybei. Jei šlapimo pūslė pilna, jaučiate stiprų spaudimą ar skausmą pilvo apačioje, tačiau šlapimas vis tiek neišeina – tai laikoma ūmia medicinine būkle.
Tokiu atveju reikia kuo greičiau vykti į artimiausią ligoninę. Gydytojai gali įvesti kateterį, kad išleistų susikaupusį šlapimą ir sumažintų spaudimą inkstams.
Uždelstas gydymas gali baigtis inkstų pažeidimu, infekcija ar net šlapimo pūslės plyšimu.
Pavojingais laikomi ir šie simptomai:
- pilvo pūtimas ar stiprus tempimo jausmas,
- skausmas apatinėje nugaros dalyje,
- pykinimas, silpnumas, karščiavimas,
- sumažėjęs šlapimo kiekis ar visai jo nebuvimas per kelias valandas.
Kartais šlapimo susilaikymas būna tylus – žmogus šlapinasi, bet pūslė niekada neištuštėja iki galo. Tokia būklė pavojinga tuo, kad ilgainiui gali sukelti infekcijas ir lėtinį pūslės raumenų pažeidimą.
Jeigu kyla abejonių, visada geriau pasitikrinti. Kuo greičiau nustatoma priežastis, tuo lengviau išvengti komplikacijų.
Kaip gydytojai nustato, kodėl staiga neišeina šlapintis
Kai žmogus kreipiasi į gydytoją dėl šlapimo susilaikymo, pirmas žingsnis – išsiaiškinti, ar šlapimo pūslė iš tikrųjų pilna ir negali išsituštinti, ar tiesiog kyla klaidingas noras šlapintis, nors šlapimo beveik nėra. Šie du atvejai atrodo panašūs, tačiau jų priežastys ir gydymas labai skirtingi.
Pirmasis tyrimas – ultragarsas
Dažniausiai gydytojai pradeda nuo šlapimo pūslės echoskopijos. Ji parodo, kiek šlapimo liko pūslėje po bandymo pasišlapinti. Jei lieka keli šimtai mililitrų ar daugiau, diagnozuojamas šlapimo susilaikymas.
Laboratoriniai tyrimai
Atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai – jie padeda įvertinti, ar nėra infekcijos, uždegimo ar inkstų pažeidimo požymių. Kartais šlapimo tyrimas atskleidžia ir paslėptas šlapimo takų infekcijas, kurios gali blokuoti šlapimo nutekėjimą.
Uroflometrija ir kiti specialūs testai
Urologai gali atlikti uroflometriją – tyrimą, kuris matuoja šlapimo srovės stiprumą ir trukmę. Silpna ar nutrūkstanti srovė rodo kliūtį šlaplėje ar susilpnėjusius pūslės raumenis.
Kai kuriais atvejais naudojama ir cistoskopija – mažytė kamera įvedama į šlaplę, kad būtų galima tiesiogiai pamatyti, kas trukdo šlapimui tekėti.
Priežastis gali būti įvairi
Kartais šlapimo srautas blokuojamas dėl prostatos padidėjimo, randinio audinio ar šlapimo akmenų. Moterims problema gali būti dėl nusileidusios šlapimo pūslės ar raumenų susilpnėjimo po gimdymo.
Gydytojo užduotis – tiksliai nustatyti priežastį ir parinkti gydymą, kol problema netapo pavojinga inkstams.
Ką galite daryti, kol pasieksite gydytoją
Jei staiga pajutote, kad negalite pasišlapinti, svarbiausia – nepanikuoti ir nesiimti pavojingų priemonių. Kai kuriais atvejais šlapimo susilaikymas būna laikinas, todėl keli paprasti veiksmai gali padėti pūslės raumenims atsipalaiduoti.
Pirmiausia pabandykite atsipalaiduoti ir neskubėti. Kartais stresas ar įtampa tik dar labiau sustabdo natūralų procesą. Ramiai atsisėskite ar atsigulkite, giliai kvėpuokite ir palaukite kelias minutes.
Padeda ir šiluma – šiltas kompresas ar šilta vonia gali atpalaiduoti dubens raumenis ir paskatinti šlapimo srovę. Taip pat verta pabandyti palaipsniui išgerti stiklinę vandens, kad šlapimo pūslė šiek tiek prisipildytų – tai gali suaktyvinti jos refleksą.
Jei vartojate naujus vaistus (ypač nuo alergijos, peršalimo ar skausmo), peržiūrėkite jų sąrašą. Kai kurie iš jų gali trumpam paveikti šlapinimosi funkciją. Tokiu atveju nevartokite papildomų dozių ir pasitarkite su gydytoju.
Vis dėlto, jei šlapimas visai neišeina, o pilvo apačioje jaučiamas spaudimas ar skausmas, nedelskite ir vykite į ligoninę – gali būti reikalinga kateterizacija, kad būtų išleistas šlapimas ir išvengta inkstų pažeidimo.
Išvada
Staigus šlapimo susilaikymas – tai simptomas, kurio negalima ignoruoti. Nors kai kuriais atvejais priežastis būna laikina, pavyzdžiui, dėl užkietėjimo ar vaistų, vis dėlto šlapimo pūslės veiklos sutrikimas gali reikšti rimtesnę problemą.
Jeigu pajutote, kad staiga neišeina šlapintis, o pilvo apačioje kaupiasi skausmingas spaudimas, nedelskite kreiptis į gydytoją. Laiku nustatyta priežastis gali padėti išvengti inkstų pažeidimo, infekcijų ir kitų komplikacijų.
Stebėkite savo organizmą, o net ir nedidelius šlapinimosi pokyčius vertinkite kaip signalą, kad kūnui reikia pagalbos.
