Vakarais norisi kuo greičiau susišildyti jaukioje namų aplinkoje. Tačiau kartais net ir po kelių puodelių karštos arbatos pirštai išlieka lediniai. Svarbu suprasti, kad nuolat šaltos rankos ir kojos nėra tik paprastas diskomfortas ar jūsų natūrali būsena. Dažnai tai būna labai aiškus organizmo signalas apie kur kas rimtesnes sveikatos problemas.
Nors daugelis numoja į tai ranka, medicinoje šis simptomas vertinamas labai rimtai. Jis gali išduoti paslėptus skydliaukės, kraujo sudėties ar kraujotakos sistemos sutrikimus.
Kodėl moterys dažniau susiduria su šia problema
Medicininė statistika nemeluoja – moterys kur kas dažniau skundžiasi ledinėmis galūnėmis nei vyrai. Tam yra ne viena moksliškai pagrįsta fiziologinė priežastis.
Moterų endokrininė sistema yra gerokai sudėtingesnė. Ji kur kas jautriau reaguoja į bet kokius hormoninius svyravimus mūsų kūne.
Natūralus menstruacijų ciklas, nėštumas ar artėjanti menopauzė tiesiogiai veikia kraujagyslių tonusą. Tai iškart atsiliepia bendram kūno temperatūros reguliavimui.
Be to, moterys statistiškai dažniau susiduria su skydliaukės veiklos sutrikimais bei patiria anemiją. Kasmėnesinis geležies netekimas blogina kraujo kokybę ir šilumos paskirstymą.
Prisideda ir natūrali kūno sandara. Moterys paprastai turi mažesnę raumenų masę, o būtent aktyviai dirbantys raumenys generuoja didžiąją dalį kūno šilumos.
Sulėtėjęs metabolizmas dėl skydliaukės
Hipotirozė – tai gana dažna būklė, kai skydliaukė „aptingsta“ ir gamina per mažai gyvybiškai svarbių hormonų.
Kadangi šie hormonai veikia kaip viso kūno metabolizmo variklis, jų trūkumas akimirksniu sulėtina visus vidinius procesus.
Pagrindiniai hipotirozės signalai, kurių nevalia ignoruoti:
- Nuolatinis ir varginantis šaltis, ypač jaučiamas plaštakose bei pėdose;
- Lėtinis nuovargis ir sunkiai paaiškinamas mieguistumas;
- Svorio augimas nekeitus įprastų mitybos įpročių;
- Pastebimai išsausėjusi oda ir slenkantys, trapūs plaukai;
- Neįprastai lėtas širdies ritmas ramybės būsenoje.
Kai medžiagų apykaita sulėtėja, organizmas tiesiog nesugeba pagaminti pakankamai šilumos. Tuomet kūnas prioritetą teikia gyvybiniams organams, o galūnėms kraujo tenka gerokai mažiau.
Paprastas kraujo tyrimas gali greitai parodyti realų hormonų lygį. Paskirtas gydymas įprastai sugrąžina šilumą į galūnes vos per kelias savaites.
Anemija ir deguonies badas audiniuose
Anemija (mažakraujystė) išsivysto tuomet, kai kraujyje trūksta raudonųjų kraujo kūnelių arba juose esančio hemoglobino.
Hemoglobinas veikia kaip pagrindinis transportas, išnešiojantis deguonį į visus audinius. Tai apima ir pačius tolimiausius kūno taškus – rankų bei kojų pirštus.
Geležies trūkumo sukelta anemija yra pati dažniausia. Kadangi geležis yra būtina statybinė medžiaga hemoglobinui, jos trūkumas drastiškai kerta per kraujo kokybę.
Kai audiniai pradeda dusti nuo deguonies stygiaus, jie nebegali efektyviai gaminti energijos ir šilumos. Rankos ir kojos atšąla pirmiausiai, nes tolimiausioms kraujagyslėms kraujo tenka laukti ilgiausiai.
Apie anemiją gali įspėti ne tik stingdantis šaltis. Atkreipkite dėmesį į nuolatinį nuovargį, galvos svaigimą greičiau atsistojus ar pastebimai išblyškusią odą.
Raynaud (Reino) sindromas – staigūs kraujagyslių spazmai
Raynaud liga (arba sindromas) – tai specifinė būklė, kai smulkiosios kraujagyslės rankose ar kojose patiria staigius ir stiprius spazmus.
Tai dramatiškai blokuoja normalią kraujotaką. Todėl galūnės tampa ne tik ledinės, bet ir akivaizdžiai pakeičia spalvą – pabąla arba net pamėlynuoja.
Šiuos spazmus dažniausiai išprovokuoja staigus temperatūrų skirtumas ar stiprus emocinis stresas. Pirštai gali visiškai pabalti, juose atsiranda nemalonus dilgčiojimas.
Spazmui praėjus ir kraujotakai atsinaujinus, pirštai staigiai paraudonuoja ir ima kaisti. Susidūrus su šia problema, ypatingai svarbu vengti staigaus šalčio ir visada mūvėti pirštines.
Cukrinis diabetas ir pažeisti nervai
Ilgą laiką sergantys cukriniu diabetu žmonės neretai susiduria su periferine neuropatija – nervų galūnių pažeidimu.
Tai sukuria labai apgaulingą paradoksą. Palietus žmogaus rankas ar kojas, jos atrodo normalios temperatūros, tačiau pats žmogus jaučia stingdantį šaltį.
Nuolat padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ilgainiui tiesiog „suėda“ apsauginius nervų apvalkalus. Pažeisti nervai pradeda siųsti smegenims klaidingus signalus apie temperatūrą.
Be šąlančių galūnių pojūčio, neuropatija dažnai pasireiškia ir šiais simptomais:
- Nemaloniu dilgčiojimu, lyg po odą bėgiotų skruzdėlės;
- Deginančiu pojūčiu pėdose, kuris sustiprėja naktį;
- Daliniu ar visišku galūnių nutirpimu;
- Aštriais, netikėtais skausmo epizodais.
Nutirpimas yra ypač pavojingas, nes žmogus gali nepastebėti nedidelių žaizdelių. Griežta cukraus lygio kontrolė yra vienintelis patikimas būdas sustabdyti šį nervų pažeidimą.
Ką daryti, jei šaltis vargina nuolatos?
Jei šiltos kojinės padeda tik trumpam, laikas imtis konkrečių veiksmų. Svarbu spręsti problemos šaknį, o ne tik maskuoti pavienius simptomus.
Pirmiausia ir svarbiausia – vizitas pas šeimos gydytoją. Elementarus kraujo tyrimas akimirksniu parodys skydliaukės hormonų, geležies ir gliukozės lygius.
Kol laukiate tyrimų rezultatų, keiskite kasdienius įpročius. Fizinis aktyvumas yra geriausias vaistas kraujotakai – net greitas pasivaikščiojimas išplečia smulkiąsias kraujagysles.
Jei rūkote, žinokite, kad nikotinas drastiškai siaurina kraujagysles. Šąlančios galūnės yra dar viena svari priežastis atsisakyti šio sveikatai kenksmingo įpročio.
Taip pat verta praturtinti mitybą produktais, turinčiais geležies bei jodo, nes nuolat šaltos rankos ir kojos dažnai išduoda būtent šių mikroelementų trūkumą. Nepamirškite, kad lėtinis stresas irgi stipriai blokuoja normalią kraujotaką jūsų kūne.