Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūrę su nemalonia staigmena veidrodyje – ryškiai raudona dėme ant akies obuolio.
Nors tai nesukelia skausmo, niežėjimo, o regėjimas išlieka toks pat aštrus, vaizdas dažnai kelia nemenką nerimą.
Raudona dėmė ant akies gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių: nuo paprasto mechaninio dirginimo iki rimtų sisteminių ligų.
Optometrijos daktarai pabrėžia, kad nors dažniausiai tai tėra estetinis nepatogumas, ignoruoti pasikartojančių simptomų nevalia.
Subkonjunktyvinis kraujavimas ir jo kilmė
Mediciniškai šios dėmės vadinamos subkonjunktyviniais kraujavimais. Skirtingai nuo paprasto akies paraudimo, kai išsiplečia viso obuolio kraujagyslės, šis reiškinys paveikia nedidelį, lokalizuotą plotą.
Tai įvyksta, kai smulkios junginės kraujagyslės išsiplečia ir trūksta, o nedidelis kiekis kraujo prasiskverbia po skaidria akies plėvele.
Iš esmės, tai yra ta pati mėlynė, tik ji susidaro ant akies baltojo paviršiaus.
Kraujospūdžio šuoliai kaip pagrindinė priežastis
Kaip bebūtų keista, raudona dėmė gali atsirasti dėl veiksnių, kurie neturi nieko bendra su tiesiogine akies sveikata.
Gydytojai aiškina, kad stiprus čiaudulys, intensyvus kosulys ar net sunkių daiktų kėlimas sukelia trumpalaikį, bet staigų kraujospūdžio šuolį galvos srityje.
To pakanka, kad trapiausios kapiliarų sienelės neatlaikytų spaudimo ir trūktų, palikdamos ryškų pėdsaką akies skleroje.
Išoriniai veiksniai ir mechaniniai pažeidimai
Dažnai medicinoje vartojamas žodis „idiopatinis“, reiškiantis, kad tikslios priežasties nustatyti nepavyksta. Tačiau specialistai išskiria kelis dažniausius kasdienius veiksnius:
- Akių trynimas: Miegas ar stipri alergija skatina mus nesąmoningai trinti akis, taip mechaniškai pažeidžiant smulkias kraujagysles.
- Traumos: Net ir menkas smūgis ar dulkės patekimas gali tapti kraujavimo priežastimi.
- Alerginės reakcijos: Jos sukelia čiaudulį ir niežėjimą, o nuolatinis gleivinės dirginimas didina kapiliarų trapumą.
- Sisteminės ligos: Diabetas, hipertenzija ar bloga kraujotaka padidina tokių „avarijų“ tikimybę daug kartų.
Nuotrauka: shutterstock.com
Rimtos sveikatos būklės už nekaltos dėmės
Daugeliu atvejų specialaus gydymo nereikia – raudona dėmė pamažu keičia spalvą ir per porą savaičių išnyksta savaime.
Tačiau daktarai pabrėžia, kad jei šios dėmės atsiranda dažnai, būtina kreiptis į specialistus.
Tai gali būti pirmasis rimtų sutrikimų, tokių kaip kraujavimo sutrikimai, nekontroliuojama hipertenzija ar net plazminių ląstelių mieloma, simptomas.
Akis šiuo atveju veikia kaip ankstyvosios diagnostikos priemonė, parodanti, kad kraujagyslių sistema organizme yra pažeista.
Kraujagyslių stiprinimas ir prevencinės priemonės
Norint apsaugoti akis nuo pasikartojančių kraujavimų, svarbu rūpintis bendra organizmo būkle ir kraujagyslių elastingumu.
Viena efektyviausių priemonių – tinkama mityba. Rekomenduojama vartoti daugiau raudonai oranžinių daržovių, vaisių ir uogų, kuriose gausu vitamino P (rutino). Ši medžiaga stiprina kapiliarų sieneles ir mažina jų pralaidumą.
Taip pat patariama vengti ekstremalaus fizinio krūvio, ypač ilgo buvimo galva žemyn, nes tai sukelia didelį spaudimą akių kraujagyslėms.
Sergantiems diabetu ar turintiems padidėjusį kraujospūdį, gyvybiškai svarbu nuolat stebėti cukraus kiekį ir laikytis gydytojų nurodymų, nes nekontroliuojamos ligos pirmiausia pažeidžia smulkiuosius kapiliarus visame kūne.
Išvada: budrumas išsaugo sveikatą
Raudona dėmė ant akies dažniausiai yra praeinantis nepatogumas, tačiau ji tarnauja kaip puikus indikatorius mūsų vidinei būklei įvertinti.
Nereikėtų rizikuoti savo sveikata, jei simptomai kartojasi be aiškios išorinės priežasties. Laiku atlikta apžiūra padės išvengti sudėtingų komplikacijų ir leis užtikrinti, kad jūsų kraujagyslių sistema veikia nepriekaištingai.
Būkite atidūs savo kūnui ir nepamirškite profilaktinių vizitų pas specialistus.